Baudžiamoji byla Nr. 2K-267-495/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47633-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.13; 1.2.14.5.1; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio.
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu V. K. (V. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta devyniasdešimt parų arešto bausme, ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniasdešimt dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. K. paskirtą bausmę įskaityta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti G. K. ir A. B., tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendis pakeistas.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. K. tinklalapyje www.skelbiu.lt įdėtas skelbimas apie atliekamus statybos ir apdailos darbus buvo melagingas, iš anksto žinant, kad tokių darbų neatlieka.
Nustatyta, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 1 d.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. B. ir G. K., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – R. I. priklausantį turtą – 1000 Eur. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: V. K. veikiant kartu su A. B. ir G. K., jiems turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiosios R. I. pinigus, 2020 m. lapkričio 17 d. 13.09 val. V. K. tinklalapyje www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie tai, jog atlieka statybos ir apdailos darbus, o 2020 m. lapkričio 18 d. nuo 13.47 val. iki 15.54 val. nukentėjusiajai R. I. susidomėjus skelbimu ir paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, V. K. atsiliepė ir nurodė, kad atlieka visus remonto darbus ir gali iš karto atvažiuoti apžiūrėti, kokius vonios ir tualeto remonto darbus pagal nukentėjusiosios pageidavimą jai reikia atlikti, V. K. kartu su A. B. tą pačią dieną apie 18 val. nuvyko į nukentėjusiosios R. I. namus ir, melagingai prisistatęs UAB „Eurotoma“ atstovu iš Panevėžio, o A. B. apžiūrėjus nukentėjusiosios vonią ir tualetą bei neva įvertinus darbų kainą 3000 Eur, susitarė su R. I. už 3000 Eur atlikti jai vonios ir tualeto remontą. Jiems iš anksto žinant, kad jokių darbų neatliks, tą pačią dieną, ne vėliau kaip 18.18 val., G. K., būdama namuose, nešiojamuoju kompiuteriu „Asus“, naudodama programą „Microsoft Office Word“, pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį tarp V. K., kaip UAB „Eurotoma“ atstovo, ir R. I. – ir žinodama, kad V. K. nėra UAB „Eurotoma“ atstovas, bei joje nurodydama melagingą informaciją apie tai, jog V. K., kaip UAB „Eurotoma“ atstovas, įsipareigoja atlikti remonto darbus nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. už 3000 Eur sumą, tą pačią dieną 18.20 val. iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) šią sutartį išsiuntė V. K. į jo elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną nuo 18.20 val. iki 19 val. V. K. kartu su A. B. PC „Akropolis“, esančiame Šiauliuose, Aido g. 8, atsispausdino du šios sutarties egzempliorius ir, nuvykę pas nukentėjusiąją R. I. į jos namus, pasirašė šią sutartį, taip V. K., patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, ir paėmė iš nukentėjusiosios 1000 Eur avansą už darbų atlikimą, nors jokių remonto darbų neatliko ir paimtų 1000 Eur negrąžino.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniasdešimt dienų. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. K. atskirais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes ir vadovaudamasis BK 65 straipsnio nuostatomis, Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę turėjo prilyginti trims mėnesiams laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Šios instancijos teismas ištaisė nustatytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. Girgždis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir pablogino nuteistojo V. K. padėtį, nes dėl to nebuvo prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalis).
3.2. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas V. K. paskirtą 90 parų arešto bausmę į griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę, pritaikė BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatas taip, kaip ir nurodyta šioje teisės normoje, t. y. vieną arešto parą prilygino vienai laisvės atėmimo dienai, dėl to 90 parų arešto bausmę, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, pagrįstai prilygino 90 laisvės atėmimo dienų ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, nuteistajam V. K. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniasdešimt dienų.
3.3. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis Baudžiamojo kodekso normomis, tokiu pačiu būdu (visiško sudėjimo būdu) subendrinęs tas pačias bausmes, t. y. vienerių metų laisvės atėmimo ir 90 parų arešto bausmes, V. K. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Nors apeliacinės instancijos teismas 90 parų arešto bausmę prilygino trijų mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmei, tačiau toks keitimas (t. y. kad 30 dienų trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka tos pačios rūšies vieno mėnesio trukmės bausmę) nenustatytas nė viename teisės akte.
3.4. Atsižvelgiant į tai, kad metuose yra daugiausia mėnesių, turinčių po 31 dieną (net septyni mėnesiai), palankiausias nuteistajam bausmės, paskirtos dienomis, keitimas į bausmę, skaičiuojamą mėnesiais, būtų 31 dieną prilyginant vienam mėnesiui. Tuomet 90 dienų trukmės bausmė palankiausiu nuteistajam būdu galėtų būti pakeista į du mėnesius ir 28 dienas (31 + 31 + 28 = 90) laisvės atėmimo, dėl to nuteistajam bet kokiu atveju per metus nesusidarytų net mažiausia galimybė atlikti ilgesnę nei 90 dienų trukmės laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tą mėnesį, kuris turi 31 dieną, akivaizdžiai atliks ilgesnės trukmės bausmę, skaičiuojant ją mėnesiais (t. y. atliks 31 dieną), nei atlikdamas 30 dienų laisvės atėmimo bausmę, skaičiuojamą dienomis. Taigi, kasatoriaus nuomone, nuteistasis V. K., atlikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu jam paskirtą galutinę vienerių metų devyniasdešimt dienų laisvės atėmimo bausmę, atliks ją tiksliai tokios pat trukmės nepriklausomai nuo bausmės atlikimo pradžios ar pabaigos mėnesio, todėl ši bausmė (vieneri metai devyniasdešimt dienų laisvės atėmimo) tiksliausiai atitiktų nuteistajam paskirtą subendrintą galutinę bausmę.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2009 ir, motyvuodamas sprendimą dėl 90 parų arešto bausmės prilyginimo trims mėnesiams laisvės atėmimo, nurodė, kad teismo sprendimuose terminuoto laisvės atėmimo bausmės (tiek paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos) terminas turi būti nurodytas taip, kad mėnesių skaičius neviršytų vienuolikos (nes dvylika mėnesių yra vieneri metai), o dienų skaičius neviršytų dvidešimt devynių, nes teismų praktikoje 30 dienų terminas prilyginamas vienam mėnesiui. Kasatoriaus nuomone, toks apeliacinės instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentavimas nėra pagrįstas bei tinkamai motyvuotas, neatitinka teismo sprendimams keliamų reikalavimų, o kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2009 nėra precedentas nagrinėjai bylai, nes joje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl paskirtos bausmės, skaičiuojamos dienomis, pakeitimo į bausmę, skaičiuojamą mėnesiais. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas panašią situaciją yra nagrinėjęs ir sprendęs baudžiamojoje byloje Nr. 1A-112-354/2022, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje kaip precedentu nesivadovavo.
3.6. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė atliktą bausmės laiką pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo paskirta 90 parų arešto bausmė ir kurią nuteistasis V. K. atliko. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs 90 parų arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę ir ją prilyginęs trims mėnesiams laisvės atėmimo, turėjo į bausmės laiką įskaityti pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą tokio paties dydžio bausmę, t. y. tris mėnesius. Kitu atveju, kasatoriaus nuomone, susidarytų situacija, kad atskirai atliekant bausmes (bausmių nesubendrinus) nuteistasis atliktų trumpesnės trukmės bausmę, nei tas pačias bausmes subendrinus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. Girgždžio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taikymo
5. Kasaciniame skunde prokuroro keliamas klausimas dėl netinkamo BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taikymo, motyvuojant tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmių bendrinimo ir vietoj vienerių metų devyniasdešimt dienų laisvės atėmimo bausmės V. K. paskirdamas galutinę subendrintą vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pažeidė bausmių keitimo taisykles. Kasatoriaus nuomone, viena laisvės atėmimo diena yra prilyginama vienai arešto parai, dėl to 90 parų arešto bausmė turi būti prilyginama devyniasdešimt laisvės atėmimo dienų. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
6. BK 65 straipsnio, reglamentuojančio bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, kad viena laisvės atėmimo diena yra prilyginama vienai arešto parai. BK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu šis mėnuo tokios dienos neturi – paskutinę to mėnesio dieną. Todėl akivaizdu, kad vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka bausmės termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data. Jeigu mėnesiais skaičiuojamas bausmės terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos (t. y. atitinkančios bausmės termino pradžios dieną) dienos nėra, laikoma, kad bausmės terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Pažymėtina, kad šių taisyklių yra privaloma laikytis neatsižvelgiant į tai, kokį dienų skaičių turi mėnuo ar mėnesiai, per kuriuos yra skaičiuojamas laisvės atėmimo bausmės terminas. Todėl kai paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas sudaro visą mėnesį, tai jis ir turi būti skaičiuojamas mėnesiais, o ne dienomis. Dienomis skaičiuojamas bausmės laikas, kai jį sudaro mažiau nei mėnuo (pvz., 15, 25 dienos ir pan.).
7. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs V. K. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir ją visiško sudėjimo būdu subendrinęs su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų arešto bausme, neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams 90 dienų, ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagrįstai vadovavosi BPK 328 straipsnio 2 punktu. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė kasaciniame skunde nurodytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, kai, bendrindamas dviem nuosprendžiais nuteistajam V. K. paskirtas bausmes, pakeitė ją į vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
8. Nepagrįstas ir atmestinas prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam V. K. pakeitęs Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę ir ją prilyginęs trims mėnesiams laisvės atėmimo, nesivadovavo apeliacinės instancijos (apygardos) teismo praktika. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą išaiškinimą esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, inter alia (be kita ko), ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Todėl prokuroro kasacinio skundo teiginiai dėl formuojamos praktikos, kuri, be kita ko, akivaizdžiai nėra ir nuosekli, neturi teisinės reikšmės šio klausimo sprendimui.
9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio prokuroro kasaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
Daiva Pranytė-Zalieckienė