V. R. pagal BK 309 str., 154 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-278-697/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59511-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.2.8.1; 1.2.30.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas ir už kiekvieną iš jų jam paskirta po 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. R. paskirta galutinė subendrinta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Iš V. R. nukentėjusiajai J. S. priteista 500 Eur, o nukentėjusiajai G. R. – 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutartis, kuria nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų J. S. ir G. R. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – nukentėjusiajai J. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 3000 Eur. Taip pat ištaisytos Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. R. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 1 dalį už tai, kad platino pornografinio turinio dalykus. Jis 2017 m., tiksliai nenustatytu metu, bet nė vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., privataus vaizdo pokalbio „Skype“ programa su J. S. metu, būdamas tiksliai nenustatytoje vietoje Italijos Respublikoje, be J. S. žinios fotografuodamas pagamino ne mažiau kaip septynias vaizdo medžiagas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi J. S. lyties organai, laikomi pornografinio turinio dalykais, ir šias vaizdo medžiagas iki 2017 m. lapkričio 3 d. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Vėliau, būdamas Italijos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, V. R. interneto pokalbių programa išsiuntė skelbimus su minėtomis pornografinio turinio vaizdo medžiagomis (nuotraukomis) ne mažiau kaip trims asmenims, t. y. 2017 m. lapkričio 12 d. 18.48 val. – I. J., 2017 m. lapkričio 12 d. 19.00 val. – I. D. ir 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, – R. B.

2. V. R. taip pat nuteistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad šmeižė kitą žmogų. Jis nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagaminęs ne mažiau kaip tris skelbimus pagal portaluose www.alio.lt, www.skelbimai.lt, www.skelbiu.lt skelbiamus šablonus, kur nurodė, kad moteris su dukterimi teikia seksualines paslaugas už pinigus, taip pat pridėjo prie skelbimų J. S. ir jos nepilnametės dukters G. R. nuotrauką bei apsinuoginusios J. S., demonstruojančios savo lyties organus, nuotraukas, skelbimų šablonus nufotografavęs interneto pokalbių programa, nusiuntė ne mažiau kaip trims asmenims, t. y. 2017 m. lapkričio 12 d. 18.48 val. – I. J., 2017 m. lapkričio 12 d. 19.00 val. – I. D. ir 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, – R. B., taip skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie asmenis, siekdamas, kad J. S. ir G. R. būtų paniekintos, pažemintos ir būtų pakirstas pasitikėjimas jomis.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę dalyvauti įrodymų tyrime ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisę į teisingą teismą. Teismas atliko didelės apimties įrodymų tyrimą, tačiau apie jį nuteistasis, skirtingai nei nukentėjusioji J. S., nebuvo informuotas, nežinojo apie bylos eigą ir teismo posėdžiuose nedalyvavo. Šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeistos nuteistojo teisės gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso eigą, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti parodymus ir užduoti klausimus, pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Įvertinus tai, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme prašė apklausti liudytojas nukentėjusiosios seseris R. U. ir B. M., tačiau jo prašymas buvo atmestas, o apklausiant jas apeliacinės instancijos teisme nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir užduoti klausimų, darytina išvada, kad buvo tyčia suvaržyta nuteistojo teisė teikti įrodymus. Nuteistajam nesuteikus galimybės liudytojoms užduoti klausimų, liko nenustatytos visos bylai objektyviai ištirti reikšmingos aplinkybės. Priešingai nei nuteistasis, nukentėjusioji J. S. turėjo galimybę užduoti liudytojoms klausimų, o 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu bandė įteigti liudytojai B. M. atsakymus, kelis kartus replikuodama, kad „buvo ne taip, prisimink“. Pažeidus nešališkumo principą ir neištaisius šio pažeidimo, priimtas baigiamasis teismo aktas negali būti pripažintas teisėtu.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl atmeta dalį įrodymų, suklydo dėl įrodymų turinio, teismo motyvai yra nepakankami ir kelia abejonių, jie grindžiami vien prielaidomis ir spėjimais. Teismas tyrė naujus pirmosios instancijos teisme netirtus įrodymus, todėl buvo apribota nuteistojo teisė ginčyti šių įrodymų vertinimą, dėl jų pasisakyti. Naujų liudytojų parodymus teismas nutartyje išdėstė ne visa apimtimi, šališkai, ignoravo jų nurodytas esmines byloje nustatytinas aplinkybes arba jas iškraipė. Nutartyje nėra nurodoma, kad: 1) liudytoja R. U. parodė, kad nuteistasis programa „Messenger“ jai parašė „ar žinai, kad sesė parsidavinėja? Parašiau, netikiu, tai kitą dieną atsiuntė nuotraukas“, taip pat kad „internete buvo skelbimas. Mačiau skelbimą skelbiu.lt, švedė sesė rado ir sakė pažiūrėti <...>. Turiu nusifotografavusi nuotraukas, kai skelbimą žiūrėjau kompiuteriu“, „<...> kaimynė pasakė, atsidaryk, yra skelbimas“; 2) liudytoja B. M. parodė „<...> skelbimai buvo, įvedžiau numerį ir atidarė skelbimą“; 3) nukentėjusioji G. R. parodė, kad „<...> mama per „Skype“ su V. R. nebendravo, jie bendravo per „Viber“ ir „Messenger“; 4) liudytojas R. K. teisme nurodė, kad „<...> buvo patalpintas skelbimas, kažkas parodė“, o ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jam buvo atsiųsta „skelbimo nuoroda, kurią paspaudus patenki į skelbimą“, tačiau nutartyje išdėstytuose liudytojo parodymuose vietoj žodžių „skelbimas“ ir „nuoroda“ daug kartų kartojamas žodis „nuotrauka“, kurio liudytojas nesakė, taip iškraipant jo parodymų esmę; 5) liudytoja V. B. parodė, kad „paskambino vienos mokinės mama ir pasakė, kad viename interneto puslapyje yra negražios nuotraukos su mokyklos mokine. Persiuntė skelbimą“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vėl pavartojo tik žodį „nuotraukos“, nors „skelbimas“ ir „nuotraukos“ nėra tapačios sąvokos.

3.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš apklaustų asmenų nebuvo gauta jokių svarbių ir naujų duomenų, susijusių su nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas daryti kitokias išvadas, nei buvo padarytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, prieštarauja ištirtų įrodymų turiniui: 1) liudytojai R. U., B. M., R. K. ir V. B. nurodė, kad skelbimas su J. S. nuotraukomis buvo įdėtas į internetą, jų parodymai paneigia teismo išvadą, kad nuteistasis pagamino ne mažiau kaip tris skelbimus pagal portaluose skelbiamus šablonus; 2) nukentėjusioji G. R. parodė, kad jos motina „Skype“ programa su nuteistuoju nebendravo, o tai paneigia teismo išvadą, kad nuteistasis, naudodamasis šia programa, be J. S. žinios fotografuodamas pagamino ne mažiau kaip septynias vaizdo medžiagas; 3) liudytoja R. U. parodė, kad nuteistasis į ją kreipėsi susirūpinęs dėl netinkamo jos sesers J. S. elgesio ir tik vėliau, šiai suabejojus, atsiuntė skelbimų nuotraukas, o tai paneigia teismo išvadą, kad nuteistasis siekė pažeminti nukentėjusiąją ir išsiuntė skelbimų nuorodas būtent tokiu tikslu.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų, kuriais rėmėsi darydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir kuriais remdamasis atmetė apeliacinio skundo argumentus, taip šiurkščiai pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismo nuostata, kad įrodymų nebuvimas savaime nesuteikia pagrindo laikyti asmenį nekaltu, šiurkščiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Teismas nurodė, kad pornografinio turinio dalykų gaminimo ir platinimo kvalifikacijai neturi įtakos tai, kokiu būdu pagaminamas pornografinio turinio dalykas, tačiau pagaminimo būdas yra vienas iš pagaminimo objektyviųjų požymių, todėl jo nustatymas yra būtinas pagaminimo faktui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kategoriškai konstatuota, kad šis būdas nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo patikrinti įrodymus Baudžiamojo proceso kodekse nurodytais proceso veiksmais, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus ir neįvertino įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą pornografinio turinio dalykų pagaminimo būdą.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, – neatsakė nė į vieną nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą, o nutarties 26 punkte išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tačiau nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų juos paneigiančių įrodymų. Teismas iš nukentėjusiosios J. S. parodymų atrinko atskirus jų nedidelius fragmentus ir įvardijo juos kaip nuoseklius, tačiau nevertino jos parodymų visumos ir iškraipė jų tikrąjį turinį. Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 11 d. J. S. parodė, kad nuteistasis jai nepaliko jokio planšetinio ar kitokio kompiuterio, tokio kompiuterio ji iš nuteistojo nepavogė, planšetinį kompiuterį ji išsimokėtinai įsigijo iš UAB „Telia“, nematė, kad nuteistasis naudotųsi planšetiniu kompiuteriu. 2021 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. S. nurodė, kad nuteistasis padovanojo jai planšetinį kompiuterį Italijoje ir, kai atvažiuodavo į Lietuvą, juo naudodavosi. Akivaizdu, kad šie parodymai yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje akcentuoja, kad J. S. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, jog pavogė nuteistojo planšetinį kompiuterį, tačiau nepasisakė, kad J. S. neigė ir tokio planšetinio kompiuterio buvimą. Tai dar kartą patvirtina, kad teismas buvo šališkas. Teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų iš bendrovės „Facebook“, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. prie nuteistojo „Facebook“ paskyros buvo prisijungta iš Lietuvoje esančio J. S. priklausančio IP adreso. Šie ir kiti duomenys apie prisijungti naudotą įrenginį paneigia 2017 m. spalio 11 d. duotus J. S. parodymus. Taip pat teismas nesugretino įrodymų laiko aspektu – 2017 m. rugsėjo 2 d. J. S. naudojosi nuteistojo kompiuteriu ir prisijungė prie jo „Facebook“ paskyros, o praėjus tik mėnesiui kategoriškai paneigė tokio kompiuterio egzistavimą.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad duomenys, gauti iš UAB „Diginet LTU“, UAB „Tipro group“ ir UAB „Delfi“, nelaikytini tinkamu įrodymu, nes, skelbimus pripažinus esant pornografinio turinio, interneto portalų valdytojams kiltų atsakomybė, ir pažymėjo, kad šie duomenys buvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais procesiniais veiksmais tai buvo padaryta ir kokie konkretūs duomenys buvo patikrinti. Pirmiau nurodyta teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai. Teismas neįvertino, kad liudytojai R. U., B. M., R. K. ir V. B. nurodė, jog skelbimai su J. S. nuotraukomis buvo įdėti į internetą, taip pat nurodė daugiau asmenų, galinčių tai patvirtinti. Taigi apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu buvo akivaizdžiai paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Išdėstyti įrodymai paneigia ir teismo išvadą, jog įvertinus tai, kad liudytojas R. K. negalėjo detaliai ir vienareikšmiškai nurodyti visų aplinkybių, o kiti bylos duomenys rodo, kad realaus skelbimo su J. S. nuotraukomis internete nebuvo, vien tik šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu išsakytas teiginys, kad jis skelbimą matė internete, paspaudęs jam atsiųstą nuorodą, nelaikytinas neginčijamu tokio fakto patvirtinimu ir nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Akivaizdus įrodymų negretinimas ir selektyvus jų pasirinkimas, įvertinant ir tai, kad dalį įrodymų tiesiogiai ištyrė pats apeliacinės instancijos teismas, rodo teismo šališkumą. Be to, teismas neįvardijo nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad nuteistasis pagamino kaltinime nurodytus šablonus, tačiau nurodė naują aplinkybę, kad buvo gautos „imituoto skelbimo nuorodos“. Lieka neaišku, kas laikytina „imituoto skelbimo nuorodomis“ ir kokie įrodymai patvirtina jų buvimą.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas padarė šiurkščių klaidų dėl įrodymų turinio: 1) nuteistasis siuntė ne pagamintas, o internete rastų skelbimų ekrano nuotraukas; 2) skelbimo ekrano nuotraukos persiuntimas neleidžia daryti jokios prielaidos apie nuotraukoje esančio skelbimo turinio elementų (jame panaudotų nuotraukų) autorystę, persiuntimas ir sukūrimas yra du skirtingi veiksmai, sąlygojami tik eiliškumo laiko atžvilgiu; 3) nuteistojo susirašinėjime su kitais asmenimis nėra net užuominos, kad jis pagamino ar kitaip sukūrė pornografines J. S. nuotraukas ar interneto skelbimų nuotraukas pagal šablonus; 4) pirmiau nurodytas susirašinėjimas yra anglų kalba, kuri nuteistajam nėra gimtoji, dėl šio susirašinėjimo jis nebuvo apklaustas; 5) nuteistojo ir J. S. susirašinėjimo apie nuotraukas turinys yra daugiaprasmis, akivaizdu, kad tai dviejų besipykstančių asmenų susirašinėjimas ir vien pagal tekstą negalima spręsti apie jo turinio teisingumą; 6) iš susirašinėjimo turinio matyti, kad nuteistasis jau iki 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo radęs J. S. skelbimą ir apie tai norėjo pakalbėti; 7) jei asmuo nurodo, kad gali atlikti tam tikrą veiksmą, tai nėra įrodymas, kad jis jį atliko, visų pirma turi būti surinkti tiesioginiai asmens kaltės įrodymai, o ne nustatytas vien motyvas, be to, byloje taip ir nenustatyta, ar nuteistasis kada nors turėjo apsinuoginusios J. S. nuotraukų.

3.8. Teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir J. S. kilusių pasekmių. Nuteistasis internete rastų skelbimų ekrano nuotraukas piktindamasis persiuntė trims asmenims, o šie jų niekam neplatino. Jis tik norėjo išsiaiškinti, ar skelbimuose nurodoma tiesa ir kokios tokio J. S. elgesio priežastys, klausė, ar skelbime nurodytos paslaugos yra teisėtos Lietuvoje. Nenustatyta jokių sąsajų tarp nuteistojo ir R. K. gautos skelbimo nuorodos ar kad bent vienas pagal skelbimus J. S. paskambinęs asmuo būtų gavęs skelbimo nuorodą iš nuteistojo, nenustatytas ir ryšys tarp G. R. mokykloje paskleistos informacijos apie J. S. skelbimus ir nuteistojo. Nuteistasis neturėjo tikslo nei platinti pornografinio turinio dalykų, nei žeminti kieno nors reputacijos, tačiau teismai neįvykdė pareigos nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties elementus ir pripažino nuteistąjį kaltu, remdamiesi vien prielaidomis.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog V. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir tinkamai jas kvalifikavo. Nagrinėdami baudžiamąją bylą ir vertindami įrodymus, teismai nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, visas reikšmingas bylos aplinkybes nustatė tinkamai, įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme, šis teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo apeliaciniame skunde, pasisakyta pakankamai plačiai, teismas pateikė aiškias ir motyvuotas išvadas dėl skundo esmės.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumu ir teismų atliktu įrodymų (liudytojų R. U., B. M., G. R., R. K. ir V. B. parodymų) vertinimu, patikrina skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius tiek, kiek tai susiję su BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir įrodymų vertinimą, laikymusi.

7. Esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu kasatorius laiko nesudarymą jam galimybės dalyvauti apeliacinės instancijos teisme apklausiant liudytojas nukentėjusiosios seseris R. U. ir B. M. bei kitus teismo posėdžio metu apklaustus asmenis. Kasatoriaus teigimu, buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė dalyvauti įrodymų tyrime ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta jo teisė į teisingą teismą. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kasatorius nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismo buvo informuotas apie posėdžio laiką, jam pagal teisinės pagalbos sutartį ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo visose teisminėse instancijose metu atstovavo gynėjas advokatas R. Volikas, kuris apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose neperdavė teisėjų kolegijai jokių kasatoriaus pageidavimų dalyvauti teismo posėdyje. Paminėtina, kad ilgai trukusio bylos proceso metu teismai ėmėsi priemonių, kad susisiektų su kasatoriumi ir užtikrintų jo dalyvavimą nagrinėjant bylą tiek jam atvykstant į teismo posėdžius, tiek ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Kasatorius nerodė iniciatyvos bendradarbiauti su teismu, siekiant greičiau išnagrinėti bylą, todėl teismas konstatavo, kad jis sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą. Taip pat pažymėtina, kad kasatoriaus gynėjas aktyviai dalyvavo apeliacinės instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, buvo aktyvus ir apklausiant į teismo posėdį iškviestus liudytojus. Taigi kasatorius buvo informuotas apie bylos eigą ir posėdžius, teismo posėdžiuose jo procesines teises dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų liudytojams, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo užtikrino jo pasirinktas advokatas. Todėl kasacinio skundo teiginiai dėl šiurkščiai pažeistos kasatoriaus teisės gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso eigą ir suvaržytos teisės dalyvauti liudytojų apklausose yra nepagrįsti.

8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022 ir kt.).

9. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

10. Negalima sutikti su deklaratyviu kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl atmeta dalį įrodymų, ir suklydo dėl jų turinio. Skunde teigiama, kad teismo motyvai yra nepakankami ir kelia abejonių, jie grindžiami vien prielaidomis ir spėjimais, liudytojų parodymus teismas nutartyje išdėstė ne visa apimtimi, šališkai, ignoravo jų nurodytas esmines byloje nustatytinas aplinkybes arba jas iškraipė. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenagrinėja ir įrodymų nevertina, nes tai nėra teisės taikymo klausimas. Kasatorius nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad jo nurodyti trūkumai buvo esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dalis liudytojų nėra įsitikinę dėl to, ar kaltinime nurodytas nukentėjusiosios J. S. nuotraukas jie gavo į savo asmeninį elektroninį paštą ir socialinių tinklų paskyras, ar gavo nuorodas į interneto svetaines ir iš jų atsisiuntė skelbimą apie nukentėjusiosios neva teikiamas seksualines paslaugas ir nuotraukas. Kasatoriaus gynybinė pozicija grindžiama tuo, kad jis tik informavo nukentėjusiosios giminaičius ir pažįstamus asmenis apie skelbimą interneto svetainėse, jį sukūrė ir į internetą įdėjo ne jis. Šiuo atveju reikšmingas ne skelbimo ir nuotraukų paviešinimo interneto svetainėse faktas, o tai, kas šį skelbimą sukūrė ir paskelbė pornografinio turinio nuotraukas, nes kasatorius nuteistas už pornografinio turinio nuotraukų pagaminimą ir išplatinimą ne mažiau kaip trims asmenims, t. y. I. J., I. D. ir R. B., o ne jų paskleidimą visuomenės informavimo priemonėse.

12. Atmesdamas kasatoriaus gynybinę versiją, kad skelbimą jis surado interneto svetainėje, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. S. parodymais, jog ji su kasatoriumi privačiai bendravo per,,Skype“ skaitmeninio ryšio programą ir buvo apsinuoginusi. Liudytojos I. J., I. D. ir R. B. patvirtino, kad apsinuoginusios J. S. nuotraukas joms siuntė būtent kasatorius. Teismai taip pat teisingai nurodė, kad tai, jog pornografinio turinio skelbimą su nuotraukomis sukūrė kasatorius, patvirtina jo nukentėjusiajai J. S. siųstų elektroninių laiškų turinys, juose jis pripažino pagaminęs nukentėjusiosios pornografinio turinio nuotraukas (,,<...> norėjau pasikalbėti su tavimi ir nuspręsti dėl visų nuotraukų, mašinos, porno skelbimo“; „<...> internete patalpinsiu kitas tavo porno nuotraukas. Ar matei savo nuotraukas?“). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kasatorius nemoka lietuvių kalbos, neįtikėtina, kad jis skaitė lietuviškus interneto puslapius ir viename iš jų rado skelbimą su nuotraukomis.

13. Remdamiesi 2018 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl IP analizės duomenimis, teismai pažymėjo, kad, analizuojant gautus „Facebook Inc“ ir,,Google Inc“ duomenis apie prisijungimo prie V. R.,,Facebook“ paskyros ir,,Google“ elektroninio pašto IP sesijas, nustatyta, jog IP adresai administruojami Italijos Respublikos, todėl nėra galimybių identifikuoti galutinį vartotoją. Byloje taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kasatorius su tyrėja bendravo naudodamasis J. S. nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys suteikė pagrindą teismams daryti išvadą, kad pirmiau nurodytus elektroninius laiškus su reikalavimais ir grasinimais paviešinti pornografinio turinio nuotraukas siuntė ne kas kitas, o kasatorius. Jo motyvas buvo keršyti J. S., o pasirinktas keršto būdas atitinka jam pareikštų kaltinimų turinį. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) pateiktoje išvadoje Nr. EA-14 konstatuota, kad vaizdo dokumentuose,,alio.lt.jpg“,,,skelbimai.lt.jpg“,,,skelbiu.lt.jpg“ esanti vaizdinė medžiaga yra pornografinio pobūdžio. Remdamiesi visais paminėtais duomenimis ir aplinkybėmis, teismai padarė teisingą, nuosekliu bylos duomenų visumos įvertinimu pagrįstą išvadą, kad būtent V. R. pagamino pornografinio pobūdžio J. S. nuotraukas ir jas išplatino. Teismai teisingai nurodė, kad pornografinio turinio dalykų gaminimo ir platinimo kvalifikacijai neturi įtakos tai, kokiu būdu pagaminamas pornografinio turinio dalykas, nes tai nėra veikos, nustatytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, požymis, todėl tai nėra ir įrodinėtina aplinkybė.

14. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi. Kasatoriaus padarytus veiksmus teismai teisingai kvalifikavo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Ši nusikalstama veika pasireiškia alternatyviomis veikomis, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš paminėtų alternatyvių veikų.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį

15. Nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1749 redakcija, kuri pakeitė iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją, nustačiusią atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Naujoji šio įstatymo redakcija nustato atsakomybę tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi naujoji šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nustato papildomą (palyginti su anksčiau galiojusia redakcija) veikos kvalifikavimui būtiną požymį – tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi būti paskleista per visuomenės informavimo priemonę.

16. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutartimi V. R. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagaminęs ne mažiau kaip tris skelbimus pagal portaluose www.alio.lt, www.skelbimai.lt, www.skelbiu.lt skelbiamus šablonus, juose nurodė, kad moteris su dukterimi teikia seksualines paslaugas už pinigus, taip pat pridėjo prie skelbimų J. S. ir jos nepilnametės dukters G. R. nuotrauką bei apsinuoginusios J. S., demonstruojančios savo lyties organus, nuotraukas, skelbimų šablonus nufotografavęs interneto pokalbių programa, nusiuntė ne mažiau kaip trims asmenims. Kasatoriaus veiksmai, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiąsias J. S. ir G. R., galinčią paniekinti ir pažeminti jas ar pakirsti pasitikėjimą jomis, buvo atlikti ne per visuomenės informavimo priemonę, o šią informaciją tiesiogiai nusiunčiant skaitmeninio ryšio priemonėmis kaltinime nurodytiems asmenims. Todėl pagal naująją BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją, nesant nustatyto nusikalstamos veikos būtinojo požymio – paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę, išnyksta teisinis pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

17. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Kadangi naujoji, šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nenustato baudžiamosios atsakomybės už veiką, dėl kurios nuteistas kasatorius, nes nėra visų šiai veikai kvalifikuoti būtinų jos sudėties požymių, šios redakcijos baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir taikytinas kasatoriui – pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl jo nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį naikinamos ir baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos nutraukiama. Taip pat naikintinas kasatoriui paskirtų bausmių subendrinimas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu.

18. Nukentėjusiosioms priteisto neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo mažinti, nes, kasatoriui nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jo padaryta BK 309 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika sukeltos neturtinės žalos padariniai nukentėjusiosioms nemažėja, todėl nėra pagrindo mažinti ir kompensaciją už šią žalą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutartį.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutarties dalis dėl V. R. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti V. R. paskirtų bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą ir palikti galioti pagal BK 309 straipsnio 1 dalį V. R. paskirtą 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.

Kitas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis