R. G. pagal BK 259 str. 2 d., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-268-628/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51722-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1;

2.2.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Algirdo Putnos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, ir 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sugadino didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, aerozoliniais dažais užpurkšdamas užrašą „HINT“, sugadino 23-ų skirtingiems savininkams priklausančių objektų (tiltų, tvorų, pastatų ir kt.) dalis ir tokiais veiksmais padarė didesnę nei 5 MGL (252,96 Eur), bet ne didesnę nei 141,6 MGL (7079,34 Eur) turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

2. Be to, R. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją platinti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d., Vilniuje, Aukštaičių ir Maironio g. sankirtoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 Eur nusipirko iš nenustatyto asmens 0,224 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir neteisėtai laikė namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. rugsėjo 14 d. 16.00 val. kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas A. Putna prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą nutraukti, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 40 straipsnį, atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Šioje byloje iš esmės pažeistos BK 187 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos, todėl egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Pirmosios instancijos teismui baigus nagrinėti R. G. baudžiamąją bylą pagal jam pareikštus kaltinimus padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, įrodymų tyrimas nutartimi buvo atnaujintas ir teisėja informavo proceso dalyvius apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į lengvesnę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį arba 3 dalį. Prokurorui pasiūlyta pateikti reikalavimą dėl R. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtas BK 187 straipsnio dalis, tačiau jis šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Nenustatęs didelės žalos požymio, teismas R. G. veiką perkvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

3.2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nei nuteistasis, nei prokuroras neprašė atnaujinti įrodymų tyrimo byloje, teismas savo iniciatyva tokio tyrimo neatliko. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, įrodymų tyrimas nutartimi buvo atnaujintas ir prokurorui pavesta pateikti duomenis apie tai, ar statinių, už kurių sugadinimą R. G. buvo nuteistas, savininkai reiškia reikalavimą patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio l dalį, o nesant tokio reikalavimo pavedė spręsti klausimą dėl prokuroro reikalavimo pateikimo. 2023 m. sausio 2 d. prokuroras pateikė teismui reikalavimą, kuriame nurodė, kad pastatų savininkams buvo išsiųsti pranešimai, tačiau dalis jų savo pozicijos dėl baudžiamojo persekiojimo nepareiškė, o kita dalis pretenzijų neturėjo, todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taigi šioje byloje liko neaišku, kuo baigėsi prokuroro ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jis pagal prokuroro reikalavimą buvo pradėtas tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

3.3. Kaltinimas R. G. pareikštas atsižvelgiant į civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės Teisės grupės rašto Nr. A104-/21(3.11.1E-AD20) Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl kaltinime nurodytų statinių ir kitų objektų valdymo nuosavybės teise matyti, kad iš 60 objektų tik 13 valdo savivaldybė, kiti objektai priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, daugiabučius namus administruojančioms bendrijoms ir kitokiems juridinės formos administratoriams. Nesant šių objektų savininkų skundų, jų teisėtų atstovų pareiškimų ar prokuroro reikalavimo, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį R. G. negalėjo kilti.

3.4. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl civilinio ieškinio pareiškimo ir nurodė pateikti duomenis dėl padarytos žalos, nuo statinių pašalinant užrašus „HINT“ ir piešinius „HI“. Galutiniam pranešimui apie įtarimą suformuluoti buvo būtina nurodyti kiekvieno užrašo ir piešinio pašalinimo kainą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija į tokį nurodymą neatsižvelgė, jos atstovė nepaaiškino teismui, dėl kokių priežasčių civiliniame ieškinyje turtinę žalą skaičiuoja ne už kiekvieno užrašo ir piešinio pašalinimą, o nuo plotų visų įvairaus turinio piešinių ant sienų. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo atlikti užrašų „HINT“ ir piešinių „HI“ dydžių matavimai ant pastatų. Kaltinamajame akte neteisingai nurodomi visų sugadintų pastatų plotai ir padarytos žalos dydis, todėl nesuprantama teismo naudota žalos skaičiavimo metodika, nežinant tikros kiekvieno užrašo ir įrašo apimties ir dydžio. Pažymėtina, kad liudytojas V. M. (V. M.) teisme paaiškino, jog šalinant minėtus užrašus ir piešinius nebuvo atliekami jokie sudėtingi ypatingos kvalifikacijos ir pasiruošimo reikalaujantys tvarkybos darbai. Kaip paprastai daroma tokiais atvejais, jie buvo tiesiog uždažyti. Objektai netapo netinkami naudoti pagal paskirtį, taip pat nebuvo pažeista vertingoji jų savybė – tinkas, taigi jie nebuvo sugadinti.

3.5. Nesant pagrindo pripažinti R. G. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alimas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorių nurodomas prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateiktas reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos atspindi jo valią tęsti baudžiamąjį procesą pasikeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui, atitinka BPK 167 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir yra tinkamai motyvuotas, todėl kasacinio skundo argumentas, kad, nesant objektų savininkų skundų, jų teisėtų atstovų pareiškimų ar prokuroro reikalavimo, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistajam negalėjo kilti, yra nepagrįstas. Atmetus nuteistojo apeliacinį skundą dėl jo nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagrįstai atmestas ir jo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

5. Civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Teisės grupės patarėja Neringa Mikučionė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą sutvarkyti mieste esančius, net ir nuosavybės teise jai nepriklausančius ar ne jos valdomus objektus – uždažyti R. G. nupieštus piešinius ant pastatų sienų. Civilinė ieškovė teismo prašė priteisti pinigų sumą už visą uždažytą pastato sieną, nes, net ir esant tik vienam piešiniui ar užrašui ant sienos, dažoma visa pastato siena, o ne fragmentas. Šioje byloje priimtas sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-1034/2019). Be to, net ir vertinant padarytą žalą tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausantiems objektams, vis vien turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (padaryta mažiausiai 2034,01 Eur dydžio žala).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato A. Putnos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 187 straipsnio 1, 4 dalių taikymo ir BPK 167 straipsnio reikalavimų laikymosi

7. Kasaciniame skunde teigiama, kad, nesant nukentėjusiųjų skundų, R. G. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje prokuroro BPK 167 straipsnio pagrindu pateiktas reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti laikomas tinkamu procesiniu veiksmu baudžiamajam procesui inicijuoti ar tęsti.

8. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

9. Tačiau tam, kad asmeniui būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nepakanka vien nustatyti pirmiau nurodytus nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį, dėl joje išvardytų nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. BK 187 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik šiais pagrindais, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl ant pareiškime išvardytų objektų nupaišytų grafičių, kuriuos uždažydama ar nuvalydama Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė turtinę žalą. Pagal šį pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje 2019 m. gruodžio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Ankstyvoje ikiteisminio tyrimo stadijoje nustatyta, kad to paties asmens nusikalstamais veiksmais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai galimai padaryta didelė – 18 815 Eur dydžio – turtinė žala, todėl nuo 2020 m. sausio 28 d. ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. 2020 m. rugsėjo 14 d. kratos metu R. G. gyvenamojoje vietoje radus narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Baigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui, kaltinant R. G. padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

11. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas pagal turtinę žalą patyrusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri kartu yra dalies kaltinime nurodytų apgadintų objektų savininkė, raštą – skundą, o vėliau buvo tęsiamas dėl nusikalstamų veikų, kurios nėra nurodytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir dėl kurių ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, darytina išvada, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas nepažeidžiant BPK 167 straipsnio reikalavimų.

12. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama nepakeitus kaltinamajame akte nurodytos R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Išklausęs baigiamųjų kalbų ir R. G. paskutinio žodžio, teismas išėjo surašyti baigiamojo procesinio sprendimo. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad, pasitvirtinus R. G. kaltei, bet neįrodžius, jog jo veika padaryta turtinė žala yra didelė, ši veika BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti perkvalifikuota iš BK 187 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 ar 3 dalį ir apie tokią veikos perkvalifikavimo galimybę turi būti tinkamai informuoti proceso dalyviai, siekiant nepažeisti jų teisės į teisingą procesą. Vėlesniame teismo posėdyje proceso dalyviams pranešta apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimo keitimą. Teismas taip pat informavo prokurorą, kad, pasikeitus R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nesant byloje nukentėjusiųjų skundų, svarstytinas prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pateikimo klausimas, tačiau prokuroras nurodė, kad, jo nuomone, R. G. nusikalstama veika kaltinamajame akte tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, todėl nėra pagrindo šią veiką perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai prokurorui pateikti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismo nuosprendžiu, neįrodžius, kad R. G. veika padaryta turtinė žala yra didelė, ši veika buvo perkvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taip pat priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

13. Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal R. G. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 1 d. atnaujino įrodymų tyrimą ir įpareigojo prokurorą pateikti duomenis apie tai, ar statinių, už kurių sugadinimą R. G. buvo nuteistas, savininkai reiškia reikalavimą patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio l dalį, o nesant tokio reikalavimo pavedė spręsti klausimą dėl prokuroro reikalavimo pateikimo. Vykdydamas teismo pavedimą, 2023 m. sausio 2 d. prokuroras pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad dalis sugadintų pastatų savininkų išreiškė valią, kad būtų nubaustas pastatus sugadinęs kaltininkas, kita dalis nurodė pretenzijų neturinti, o likusieji nepateikė jokios pozicijos. Kartu su šiais duomenimis prokuroras pateikė reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Šį reikalavimą apeliacinės instancijos teismas pripažino tinkamu pagrindu baudžiamajam procesui byloje tęsti. Kasatoriai su tokia teismo išvada nesutinka.

14. Susiklosčiusios procesinės situacijos kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismas, priimdamas nuosprendį dėl kaltinimo, kurio kvalifikavimas buvo pakeistas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, nėra varžomas BPK 167 straipsnio reikalavimų. Priešingu atveju bylą nagrinėjantis teismas, net ir savo iniciatyva pakeitęs nusikalstamos veikos kvalifikavimą, negalėtų nuteisti kaltininko dėl bet kurios iš BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Toks teisinis reguliavimas neatitiktų baudžiamojo proceso įstatymo paskirties ir tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-697/2020, 2K-256-648/2022).

15. Kai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, kurioms BPK 167 straipsnio nuostatos netaikomos, ir tik vėliau – ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme – paaiškėja, kad galimai buvo padarytos minėto straipsnio 1 dalyje išvardytos nusikalstamos veikos, bylą nagrinėjantis teismas turi imtis priemonių, kad nustatytų momentą, kada paaiškėjo, jog procesas byloje galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 ir (ar) 4 dalių reikalavimus. Jei teismas nustato, kad tokios aplinkybės buvo (ar turėjo būti) žinomos ikiteisminio tyrimo metu, gali atsirasti pagrindas taikyti BPK 235 straipsnį, kuriame nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas.

16. BPK nenustato atvejų, kokius sprendimus turėtų priimti teismas, jei pirmiau nurodytos aplinkybės paaiškėja jau bylos nagrinėjimo teisme metu (pavyzdžiui, kaip nagrinėjamos bylos atveju, atsiradus pagrindui keisti veikos kvalifikavimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Toks iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas kartu su baudžiamojo proceso paskirtimi, įtvirtinta BPK 1 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą (tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos) imtis priemonių, kad nukentėjusiajam ar jo teisėtam atstovui būtų sudarytos galimybės apginti pažeistas teises ir pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, bei apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kad šis spręstų, ar nėra BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų pateikti reikalavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-719/2022). Taigi, jeigu aplinkybė, kad buvo padarytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytos nusikalstamos veikos, paaiškėja tik nagrinėjant bylą teisme, esant to paties straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, prokuroras privalo pateikti reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą ir byla toliau nagrinėjama įprasta tvarka.

17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vadovavosi pirmiau nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika.

18. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, kurios nėra nurodytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir dėl kurių ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Aplinkybė, kad R. G. nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismui pasiūlius, prokuroras atsisakė pateikti reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą, nurodydamas, kad R. G. nusikalstama veika kaltinamajame akte tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, todėl prokuroro reikalavimas nereikalingas. Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, liko nenustatyta, ar visi kaltinime nurodytų sugadintų objektų savininkai ar jų teisėti atstovai sutinka, kad būtų vykdomas kaltininko baudžiamasis persekiojimas; taip pat tinkamai neišspręstas klausimas dėl prokuroro reikalavimo pateikimo, pasikeitus veikos kvalifikavimui. Pažymėtina, kad, atsisakydamas pateikti reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą, prokuroras nepasisakė dėl BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų pateikti tokį reikalavimą buvimo (nebuvimo).

19. Pirmiau nurodyti proceso trūkumai buvo ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi įpareigojo prokurorą pateikti duomenis apie tai, ar objektų, už kurių sugadinimą R. G. buvo nuteistas, savininkai reikalauja patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio l dalį, o nesant tokio reikalavimo pavedė spręsti klausimą dėl prokuroro reikalavimo pateikimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ne visi savininkai išreiškė valią, kad būtų vykdomas kaltininko baudžiamasis persekiojimas, prokuroras pateikė reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Reikalavime nurodoma, kad sugadinant kaltinime nurodytus objektus buvo pakenkta Vilniaus miesto reprezentavimui, švarai ir tvarkai, dėl to tokia veika turi visuomeninę reikšmę. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nors šiuo atveju prokuroras netiksliai suformulavo savo poziciją, teigdamas, kad pradeda ikiteisminį tyrimą, iš esmės toks prokuroro reikalavimas atspindi jo valią tęsti baudžiamąjį procesą pasikeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui, šis sprendimas atitinka BPK 167 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir yra tinkamai motyvuotas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryti kasatorių nurodomi esminiai BK 187 straipsnio 4 dalies, BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatų pažeidimai.

21. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas R. G. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais padarytos žalos faktas ir dydis. Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas naudojo nesuprantamą žalos skaičiavimo metodiką, be to, kaltinime nurodyti objektai net nebuvo sugadinti. Su šiais kasatorių argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

22. Pripažindamas, kad, aerozoliniais dažais užpurkšdamas užrašą „HINT“ ant kaltinime nurodytų objektų, R. G. juos sugadino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, jog pastatų ar kitų statinių fasadų sienų paveikimas aerozoliniais dažais (užrašų užpurškimas ant jų) BK 187 straipsnio prasme laikytinas turto sugadinimu, nes dėl tokio poveikio iš esmės pasikeičia statinio estetinė išvaizda, jai atkurti reikia atlikti remonto darbus – užrašus pašalinti ir sieną uždažyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

23. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad kasaciniame skunde keliamas žalos dydžio nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas itin išsamiai, teismas įvertino bylos medžiagoje esančias fotonuotraukas, liudytojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto V. M. parodymus, kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civiliniu ieškiniu pateiktus dokumentus ir civilinės ieškovės atstovės K. Butkutės paaiškinimus, eksperto K. Graželio paaiškinimus. Šių duomenų visumos pagrindu teismas konstatavo, kad prokuroro pasirinktas civilinės ieškovės nurodytas R. G. padarytos žalos apskaičiavimo būdas, žala laikant visas civilinės ieškovės patirtas išlaidas, uždažant kaltinime nurodytus objektus, nėra teisingas, nes atliekant šiuos darbus buvo uždažyti ir kitų asmenų ant šių objektų nupaišyti grafičiai. Teismas pažymėjo, kad tiksli R. G. padaryta žala galėtų būti apskaičiuota nustatant, kokį objektų plotą reikėjo uždažyti, kad būtų panaikinti tik jo užpurkšti užrašai, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu atlikti tokius skaičiavimus nebuvo galimybės, nes visi objektai jau yra uždažyti. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas K. Graželis nurodė, kad ekspertizės metu būtų galima apskaičiuoti, kiek procentų uždažytų objektų paviršiaus užėmė vien R. G. užpurkšti užrašai, tačiau, įvertinęs dideles tokios ekspertizės sąnaudas ir neapibrėžtą jos atlikimo laiką, prašomos priteisti žalos dydį, teismas padarė išvadą, kad tokia ekspertizė neatitiktų nei protingumo, nei ekonomiškumo principo, todėl nėra tikslinga.

24. Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes (šiuo atveju – padarytos žalos dydį), įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017).

25. Pripažinęs, kad pirmiau nurodytą ekspertizę skirti nėra tikslinga, teismas kartu padarė pagrįstą ir įtikinamais argumentais paremtą išvadą, kad byloje ištirtos aplinkybės ir surinkti duomenys yra pakankami R. G. padarytai nusikalstamai veikai tinkamai kvalifikuoti. Byloje nustatyta, kad jis ant kaltinime nurodytų objektų aerozoliniais dažais iš viso užpurškė 51 užrašą „HINT“. Vizualiai įvertinęs visus šiuos užrašus, teismas konstatavo, kad kiekvienam iš jų panaikinti reikėtų uždažyti mažiausiai po vieną kvadratinį metrą (pažymėtina, kad tai mažiausias uždažymo plotas, nes objekto estetiniam vaizdui atkurti paprastai reikia uždažyti daug didesnį plotą). Vienam sugadinto objekto paviršiaus kvadratiniam metrui uždažyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė po 4,96 Eur išlaidų, todėl, net ir taikant tokį kaltininkui palankų žalos apskaičiavimo būdą, civilinės ieškovės patirta žala viršija 5 MGL dydį (51 x 4,96 Eur = 252,96 Eur), nuo kurio kyla atsakomybė už svetimo turto sugadinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau neviršija pagal civilinės ieškovės pateiktus duomenis apskaičiuotos 7079,34 Eur sumos. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo pasirinktas metodas R. G. neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžiui nustatyti nekelia abejonių jo patikimumu, kasatoriai nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl tokio metodo byloje nebuvo galima taikyti. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 187 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

26. Nenustačius pagrindo pagal kasacinio skundo argumentus panaikinti teismų sprendimų dalis dėl R. G. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti, R. G. lieka nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo taikyti jam BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra tam būtinos sąlygos – nusikalstamos veikos padarymo pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ši sąlyga tenkinama tik tada, kai pripažįstama, kad asmuo, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017).

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų naikinti šių sprendimų dalis ar juos keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Algirdo Putnos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė