M. F. pagal ANK 426 str. 5 d., 432 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-43-495/2023

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00148-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. F. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija, Utenos apskrities VPK AN bylų nagrinėjimo skyrius) 2022 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4264-2022 nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ANK 432 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1250 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams; transporto priemonės „Sur Ron“, VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.50 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui, jis neįvykdė teisės vairuoti sugrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalis)), nedėvėdamas motociklininko šalmo, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą, be privalomosios techninės apžiūros, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę – mopedą, nepakluso aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 16, 224, 227 punktų reikalavimus.

2. Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi, iš dalies tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. skundą, pakeista Utenos apskrities VPK AN bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4264-2022 dalis dėl paskirtos pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, transporto priemonės „Sur Ron“, VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeičiant į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 3200 Eur išieškojimą. Nutarčiai įsiteisėjus, transporto priemonė „Sur Ron“, VIN (duomenys neskelbtini), grąžinta MB „T“. Kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. apeliacinis skundas atmestas ir palikta galioti Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. atstovo advokato R. Rinkevičiaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir administracinę teiseną jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Žemesnės instancijos teismai šią bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, pažeidė ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino netinkamai, nevertino jų visumos, todėl netinkamai taikė administracinę atsakomybę nustatantį įstatymą, priėmė neteisingas nutartis, kuriomis nepagrįstai ribojamos M. F. teisės.

5.2. Teismai išvadą, kad transporto priemonė „Sur Ron“, VIN (duomenys neskelbtini), yra motociklas, padarė remdamiesi ne įrodymų visuma, o tik tais įrodymais, kurie, teismų manymu, patvirtina nurodytą aplinkybę, t. y. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ raštuose Nr. 131 ir Nr. 132 pateiktais duomenimis. Tačiau paminėti įrodymai aplinkybės, kad M. F. vairuota transporto priemonė yra motociklas, nei patvirtina, nei paneigia. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pateikė tik abejotinas tikėtino pobūdžio išvadas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesigilino į bylos esmę, byloje nebuvo atlikta transporto priemonės „Sur Ron“ ekspertizė, transporto priemonė net nebuvo apžiūrėta. Taigi, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad transporto priemonė „Sur Ron“, VIN (duomenys neskelbtini), yra motociklas. Pats savaime didelio greičio išvystymas elektrinio dviračio neleidžia pripažinti motociklu.

5.3. Nors apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus – MB „T“ direktoriaus T. S. parodymus, išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir pateiktą „Sur Ron“ naudojimo instrukciją – pripažino klaidingais, neatitinkančiais realios situacijos, tačiau tokios savo išvados niekaip nemotyvavo. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad paminėti įrodymai neatitinka tikrovės.

5.4. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių nustatymu, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Abu teismai, pripažindami, kad M. F. padarė administracinius nusižengimus, nenustatė jo kaltės. Jo patraukimą administracinėn atsakomybėn lėmė vien tai, kad transporto priemonė išvystė 68 km/h greitį. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad M. F. buvo nurodyta informacija, jog jam pateikiamas išbandyti vairuoti elektrinis dviratis. Tai, kad pateikta transporto priemonė yra elektrinis dviratis, nurodyta ir transporto priemonės naudojimosi instrukcijoje. M. F. nėra asmuo, kuris išmano transporto priemonių sritį, transporto priemonę planavo pirkti iš juridinio asmens, kuris užsiima transporto priemonių pardavinėjimu ir yra šios srities specialistas, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti prekės charakteristika. Juolab kad aplinkybę, ar transporto priemonė „Sur Ron“, VIN (duomenys neskelbtini), yra motociklas ar elektrinis dviratis, buvo sunku nustatyti net Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“, kuri rašte, kaip minėta, pateikė tik tikėtinas išvadas. Taigi, akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatyta M. F. tyčia, nebuvo nustatyta, kad jis ir transporto priemonės pardavėjas buvo susitarę dėl motociklo vietoj elektrinio dviračio pardavimo ar pan., todėl jis administracinėn atsakomybėn negalėjo būti traukiamas.

6. Utenos apskrities VPK AN bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis atstovas vyriausiasis tyrėjas D. Liuima atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. atstovo advokato R. Rinkevičiaus prašymą prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Teismai byloje išsamiai ištirtų įrodymų pagrindu teisingai nustatė, kad M. F. vairavo ne elektrinį dviratį, o motociklą.

6.2. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas dviračiu yra laikoma dviratė transporto priemonė, varoma žmogaus raumenų, naudojant pedalus ar rankenas. Tačiau M. F. vairuota transporto priemonė buvo be pedalų.

6.3. Motorinė transporto priemonė „Sur Ron Light Bee X“ yra motociklas, kurio variklio galingumas yra didesnis nei 2 kW, o greitis 45‒75 km/h. Byloje nustatyta, kad M. F. vairuotą transporto priemonę įsigijo iš MB „T“, kuriai atstovauja „P“. Šios įmonės tinklalapyje prekiaujama šiais motociklais, jų techninėse charakteristikose nurodyta, kad tokio motociklo galia yra daugiau nei 2 kW, o greitis ‒ 45‒70 km/h. Be to, ši įmonė elektriniais dviračiais neprekiauja.

6.4. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pateiktų raštų matyti, kad transporto priemonė „Sur Ron“, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi, laikytina motociklu ir transporto priemonė priskirtina A2 kategorijai.

6.5. Byloje pateikta transporto priemonės naudojimo instrukcija nėra kilmės dokumentas, kuriame nurodomos transporto priemonės techninės charakteristikos, o instrukcijoje nurodytos transporto priemonės techninės charakteristikos iš esmės nesutampa su viešai skelbiamomis tokios transporto priemonės techninėmis charakteristikomis, todėl yra abejotinos bei klaidinančios.

6.6. Visa tai patvirtina, kad M. F. vairuota motorinė transporto priemonė yra motociklas, ji, priešingai pareiškėjo teiginiams, neatitinka elektrinio dviračio sąvokos. Todėl byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama, kad būtų sprendžiamas M. F. kaltės pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 426 straipsnio 5 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį klausimas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. atstovo advokato R. Rinkevičiaus prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir prašyme nurodomų procesinių pažeidimų

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021, 2AT-31-976/2023 ir kt.).

9. Iš prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio matyti, kad nemaža dalis jo argumentų yra skirta žemesnės instancijos teismų atliktam įrodymų vertinimui (pavyzdžiui, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ raštuose pateiktų duomenų, liudytojo T. S. parodymų, transporto priemonės naudojimo instrukcijoje užfiksuotų duomenų ir kt.), pateikiant savą jų vertinimą ir interpretavimą, ginčyti ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti. Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimams priimti.

10. ANK

11. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarčių turinio matyti, kad teismai, laikydamiesi įstatymo reikalavimų, išsamiai ištyrė visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir ginčijamą aplinkybę dėl M. F. vairuotos transporto priemonės kategorijos nustatymo, remdamiesi įrodymų visumos (transporto priemonės apžiūros protokole bei fotolentelėse, transporto priemonės prietaisų skydelio fotonuotraukoje užfiksuotų duomenų, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, VĮ „Regitra“ raštuose pateiktų duomenų, liudytojo T. S., paties M. F. parodymų, transporto priemonės naudojimo instrukcijoje, PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuotų duomenų ir kt.) vertinimu. Teismų priimtose nutartyse, skirtingai nei teigia pareiškėjas, pateikti pakankamai išsamūs teismų padarytų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai, argumentuotai paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. ir jo atstovo apylinkės teisme iškelta versija dėl vairuotos transporto priemonės priskyrimo elektrinių dviračių kategorijai; skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstyti nuoseklūs motyvai dėl patraukto administracinėn atsakomybėn M. F., liudytojo T. S. parodymų bei transporto priemonės naudojimo instrukcijoje, PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuotų duomenų vertinimo.

12. Prašyme kaip procesinis – įrodymų tyrimo – pažeidimas nurodoma tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas neatliko transporto priemonės „Sur Ron“ apžiūros ir nepaskyrė šios transporto priemonės ekspertizės. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apylinkės teismo iniciatyva buvo atlikta M. F. vairuotos transporto priemonės išsami apžiūra, byloje pateiktos transporto priemonės fotonuotraukos. Be kita ko, teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kreipėsi į Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją „Transeksta“, VĮ „Regitra“ dėl bylai reikšmingos informacijos pateikimo; tikrindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo versiją, apklausė kaip liudytoją įmonės, iš kurios buvo įsigyta ši transporto priemonė, MB „T“ vadovą T. S.; prie bylos pridėjo ir įvertino pateiktus dokumentus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti pareiškėjo teiginiui, kad teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti. Kartu pažymėtina ir tai, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas turi ribas, specialieji objektų tyrimai skirtini esant būtinumui, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023).

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, nagrinėdami M. F. administracinio nusižengimo bylą, prašyme nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka ANK 567, 569 straipsnių reikalavimus.

Dėl transporto priemonės klasifikavimo

14. Byloje kilęs ginčas dėl transporto priemonės tinkamo klasifikavimo, t. y. kvestionuojama teismų nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę – motociklą, o ne elektrinį dviratį, ir kartu keliamas klausimas dėl netinkamo įstatymo taikymo (ANK 426 straipsnio 5 dalis, ANK 432 straipsnio 1 dalis, ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija sutikti su šiais pareiškėjo argumentais neturi teisinio pagrindo.

15. ANK 415 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių, taip pat už vairavimą be privalomosios techninės apžiūros ir kt. Transporto priemonių sąvokos yra pateiktos specialiajame įstatyme – Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (2022 m. gegužės 12 d. įstatymo redakcija), kurio 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad dviratis yra ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas; 40 punkte – motorinis dviratis ‒ transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h; 33 punkte ‒ mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). To paties straipsnio 34 punkte nurodyta, kad motociklas yra dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Taigi, iš įstatyme apibrėžtų transporto priemonių sąvokų matyti, kad, atribojant nurodytas transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis.

16. Byloje nustatyta, kad M. F. vairavo transporto priemonę, kurios variklio maksimali galia (didžiausioji naudingoji galia) – 6–7 kW; didžiausiasis projektinis greitis – 75 km/h; faktiškai užfiksuotas M. F. vairuotos transporto priemonės maksimalus greitis ‒ 68 km/h. Tokie nustatyti techniniai šios transporto priemonės parametrai atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtą motociklo sąvoką. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytus M. F. vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, taip pat jo kelionės metu užfiksuotą maksimalų greitį, teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadoms dėl transporto priemonės priskyrimo motociklams, kuriuos vairuojant privalu turėti teisę vairuoti A2 kategorijai priskirtas transporto priemones, dėvėti motociklininko šalmą, transporto priemonė privalo būti nustatyta tvarka registruota, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

17. Be kita ko, pažymėtina, kad M. F. priimtame Institucijos nutarime buvo inkriminuota, jog administracinius nusižengimus jis padarė vairuodamas transporto priemonę – mopedą. Tuo tarpu abiejų instancijų teismai skundžiamais sprendimais nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo motorinę transporto priemonę – motociklą. Iš jau minėtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos mopedo sąvokos ir byloje nustatytų bei pirmiau nurodytų M. F. vairuotos transporto priemonės techninių charakteristikų akivaizdu, kad pažeidėjo vairuota transporto priemonė atitinka ne mopedo, bet motociklo sąvoką. Kita vertus, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga vertinant M. F. veiksmus, todėl daryti išvadą, kad ir dėl šios nustatytos aplinkybės įstatymas buvo taikytas netinkamai, nėra pagrindo.

18. Pareiškėjas teisingai pažymi, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016; administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

19. Byloje nustatyta, kad M. F. nėra pradedantysis vairuotojas, jis anksčiau vairavo motorines transporto priemones, buvo baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, be kita ko, jam buvo atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones. Nustatyta ir tai, kad nagrinėjamu atveju M. F., vairuodamas transporto priemonę, važiavo didžiausiu 68 km/h greičiu. Aplinkybę dėl vairuotos transporto priemonės priskyrimo motorinei transporto priemonei M. F. kartu su atstovu pradėjo ginčyti tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme (apylinkės teismui pateiktame skunde ginčijo tik specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą). Pažymėtina ir tai, kad vienas iš M. F. padarytų administracinių nusižengimų – nepaklusimas aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kurio padarymo jis neginčijo, tačiau negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. F. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suprato ne tik tai, kad neturėdamas teisės vairuoja motorinę transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė yra neregistruota, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi techninės apžiūros, nedėvi privalomo dėvėti motociklininko šalmo, ir norėjo taip veikti. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2022 m. gegužės 12 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias eismo dalyvių pareigas, 2 dalyje nustatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Iš esmės analogiška pareiga eismo dalyviui nustatyta ir KET 5 punkte. Taigi, eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir su ja dalyvaudamas viešajame eisme, privalo pats žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis. Todėl pareiškėjo argumentai, kad prekybos įstaiga M. F. transporto priemonę perdavė kaip elektrinį dviratį, transporto priemonės instrukcijoje transporto priemonė taip pat buvo įvardyta kaip elektrinis dviratis, vertinant pirmiau aptartų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nepaneigia išvados, jog darydamas jam inkriminuotus pažeidimus M. F. veikė tiesiogine tyčia.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamas teismų nutartis nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė