Byla Nr. TS-13-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00434-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.15.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 20 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. LK-N-442 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 7 dalį, galutine 20 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. S. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis ir A. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 5 metus atliekant kalėjime.
Nuteistojo A. S. bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 23 d.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nors nuteistasis bausmę vykdo jau apie penkiolika metų, tačiau neatliktos bausmės dalis didelė – beveik 3 metai. Bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistajam vieną kartą buvo taikyta amnestija ir nuteistasis atleistas nuo bausmės vykdymo. Tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, iš jų vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas – įvykdė naują nusikaltimą. Dėl darbo kreipėsi, tačiau dėl darbo vietų trūkumo neįdarbintas. Nuteistasis neigia priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir teigia suprantantis narkotinių medžiagų daromą žalą, tačiau atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis 2024 m. birželio 4 d. nustatytas MDMA (ekstazi) vartojimo atvejis, taip pat atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis 2024 m. gegužės 2 d. ir 2024 m. birželio 6 d. skirtos drausminės nuobaudos už alkoholio vartojimą. Nuteistasis dėl pažeidimų bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo iš atviro tipo buvo grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Stebima, jog mažiau struktūrizuotoje aplinkoje dar nepavyksta laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka iš viso 8 kartus, skatintas 11 kartų. Perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą pradėjo dalyvauti asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, savitarpio pagalbos veikloje (AA). Nuteistasis priklausomybę neigia ir teigia, kad supranta alkoholio daromą žalą, tačiau minimizuoja savo alkoholio vartojimo atvejus. Nuteistasis nėra įgyvendinęs savo individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės, skirtos „Nuostatų“ sričiai – individualūs pokalbiai ir diskusijos grupėje. Nuteistojo individualiame resocializacijos plane nėra duomenų apie šios priemonės vykdymą. Nors nuteistasis nurodo, kad savitvardą praranda retai ir nenaudoja agresijos prieš kitus asmenis, tačiau tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių paskutinis baigėsi nukentėjusiojo mirtimi. Paskutinėje nusikalstamoje veikoje stebimi stipriai išreikšti instrumentinės agresijos požymiai. Stebima, jog kai kuriuos savo poelgius yra linkęs racionalizuoti. Turi finansinių įsiskolinimų, juos dengti pradėjo tik nuo 2023 m. Išlieka vidutinė mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei vidutinė didelės žalos visuomenei rizika bei reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Konstatuotina, kad asmuo dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis A. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisijoje nagrinėjant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo nebuvo išsamiai išanalizuota jo charakteristika, Komisijos nutarime surašyta akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija. Ankstesnė Komisija nusprendė, jog jis per pusę metų turėjo laikytis resocializacijos rizikos mažinimo planų bei vidaus tvarkos taisyklių, įsidarbinti, vykdyti finansinius įsipareigojimus. Jis visa tai ir darė, yra vedantysis AA ir AN grupėse, buvo perkeltas į lengvąją grupę, buvo atliktas vertinimas, ankstesnės Komisijos buvo padaryta išvada, kad jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad atitinka visus pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką apraše nurodytus kriterijus. O dabartinė Komisija padarė išvadą, kad jis nieko nedaro ir nesistengia rodydamas savo elgesio pokytį. Komisija jį įpareigojo dengti finansinius įsipareigojimus, tačiau jis neturi jokių skolų, yra išmokėjęs 1 246 eurų žalą nukentėjusiam, asmeniškai raštu jo atsiprašė. Alytaus kalėjimo finansų skyrius pateikė atsakymą, kad jis nieko neskolingas. Prieš išmokėdamas žalą nukentėjusiajam buvo sudaręs sutartį su Mediacijos tarnyba. Šiuo metu yra padengęs visą žalą. Yra pilnai pasirengęs dorai gyventi ir ne įkalinimo įstaigoje. Prašo paleisti jį lygtinai.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo skundas atmetamas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad jis yra skatintas, dalyvavo intervencinėse pataisos programose: bausmės atlikimo metu dalyvavo ir baigė „Įžanginė grupė“, „Pykčio ir agresijos valdymas“ bei „Elgesys-pokalbis-Pasikeitimas“ programas. Dalyvaudamas programose buvo atidus, atviras, geranoriškas ir pasižymėjo vidine motyvacija, bausmės atlikimo metu buvo susitelkęs į darbą, pozityvų užimtumą, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose, buvo ne kartą skatintas. A. S. nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2023 m. spalio 30 d. Alytaus kalėjime dirbo tvarkiniu nuteistųjų klube, dirbo gerai, taip pat dalyvavo Meno kūrybos būrelio veikloje, šio būrelio patalpose 40 val. per savaitę vykdė darbinę veiklą, deda pastangas atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą nukentėjusiajam. Bausmės atlikimo metu palaiko artimus socialinius ryšius su seserimi ir drauge. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo vertinimu, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, vis dar nustatomi net keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos (priežiūros/apribojimų pažeidimai). Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirtas riziką nusikalsti pakartotinai mažinantis apsauginis kriminogeninis veiksnys yra susijęs su palaikančiais socialiniais ryšiais su artimaisiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su šiais apsauginiais veiksniais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą. Būtina pažymėti, kad nuteistajam nustatytas minėtas apsauginis veiksnys, kuris, be kita ko, yra būdingas didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų dinaminių, o taip pat ir statinio kriminogeninio veiksnio (kriminalinė istorija – iš viso 6 teistumai, smurtinio elgesio istorija, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas). Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNzM3LTQ5My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-737-493/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-737-493/2021">1S-737-493/2021</a>).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. S. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuteistojo charakteristikos kontekste aplinkybė, jog nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos (priežiūros/apribojimų pažeidimai) vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais, tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nuteistojo oficiali darbinė patirtis laisvėje tik apie vieneri metai, per tą laikotarpį dirbęs dvejose darbovietėse, o A. S. teisės pažeidimų pobūdis rodo jo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniams sunkumams. Vertinant pastarąjį ir ankstesnius teisės pažeidėjo nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, šis kriminogeninis veiksnys siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis pripažįsta, kad praeityje pasiduodavo kitų asmenų daromai įtakai ir veikė pagal kitų asmenų įnorius, paskutinis nusikaltimas, kaip ir daugelis ankstesnių, įvykdytas bendrininkų grupėje. Taip pat nuteistasis pripažįsta, kad veikla, kurioje jis dalyvaudavo būdamas laisvėje, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Taigi, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, o tai gali būti siejama su jo nusikalstamu elgesiu.
Nuteistasis, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, baustas už benzodiazepinų vartojimą. Nuteistasis teigė, kad vartojimas buvo vienetinis ir dabar nevartoja. Visgi nuteistajam atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, 2024 m. birželio 4 d. nustatytas MDMA (ekstazi) vartojimo atvejis. Nuteistasis teigė, kad narkotines medžiagas vartojo to nežinodamas. Jis neigia priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir teigia suprantantis narkotinių medžiagų daromą žalą. Nuo 2025 m. sausio mėn. veda uždarus NA susirinkimus. Praeityje nuo 1999 iki 2010 metų yra baustas administracine tvarka, už administracinius nusižengimus kurių metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. 2018 m. rugsėjo 13 d. baustas drausmine tvarka, nes laisvės atėmimo vietoje vartojo alkoholį. Atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis 2024 m. gegužės 2 d. ir 2024 m. birželio 6 d. skirtos drausminės nuobaudos už alkoholio vartojimą, dėl ko jis buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kur pradėjo dalyvauti asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, savitarpio pagalbos veikloje (AA), o nuo 2025 m. sausio mėn. pradėjo pats vesti šiuos susirinkimus. Nuteistasis priklausomybę neigia ir teigia, kad supranta alkoholio daromą žalą, tačiau minimizuoja savo alkoholio vartojimo atvejus.
Nors interviu metu A. S. geba įvardinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamas situacijas, tačiau kiek stokoja savikritikos savo keistinų savybių atžvilgiu. Nuteistasis mano, jog nusikalsdavo dėl susiklosčiusių situacinių aplinkybių ir per didelio geraširdiškumo. Nors pripažįsta daugumoje suvokęs galimas neigiamas savo poelgių pasekmes, pastebima, jog visumoje orientuodavosi į teigiamas pasekmes sau ir kai kuriems asmenims, nusikalsdavo spontaniškai. Nors nuteistasis nurodo, kad savitvardą praranda retai ir nenaudoja agresijos prieš kitus asmenis, tačiau tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių paskutinis baigėsi nukentėjusiojo mirtimi, tai yra paskutinėje nusikalstamoje veikoje stipriai išreikšti instrumentinės agresijos požymiai. Stebima, jog kai kuriuos savo poelgius jis yra linkęs racionalizuoti.
Nuteistasis teigia suvokiantis įstatymų laikymosi svarbą, tačiau vertinimų metu yra išryškėję tam tikros nuostatos, palaikančios neteisėtą elgesį siekiant asmeninės naudos. Įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos laikėsi nenuosekliai (baustas drausmine tvarka 8 kartus už įvairius pažeidimus: alkoholio vartojimą, dienotvarkės pažeidimą, turėjimą neleidžiamus turėti nuteistiesiems daiktus (mobilaus ryšio telefonai), savavališkai pakeitė miegamą vietą, vartojo psichotropines medžiagas (BZO, TCA ir MDMA)), skatintas 8 kartus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Toks nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigose suponuoja prielaidas spęsti apie nepakankamą nuteistojo gebėjimą priimti ir laikytis nustatytų taisyklių net ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis kuris laikas nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, nes ji tik patvirtina, kad artėjant lygtinio paleidimo terminui A. S. ėmė elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, tuo labiau, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. liepos 27 d. jis skatintas 11 kartų, o tai reiškia, kad beveik tris metus jau nebuvo paskatintas. Dar daugiau, ankstesnio vertinimo metu buvo gautas kriminalinės žvalgybos 2024 m. kovo 21 d. pranešimas, kad,,...savo veiksmais nuteistasis bausmės atlikimo metu daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, taip pat užsiima neteisėta veikla“. Stebima, jog ir praeityje teisės pažeidėjas ne visuomet laikėsi jam skirtų įpareigojimų, pažeidęs paskirtos priežiūros sąlygas bei ne kartą baustas administracine tvarka. Žvelgiant į nusikaltimų istorijos patirtį, galima prielaida apie sutrikusį požiūrį į visuomenę: būdamas recidyvistu jis padarė naują labai sunkų nusikaltimą už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismo pripažintas pavojingu recidyvistu. Todėl šių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab kad priežiūros, apribojimų pažeidimai išlieka aktyviu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu.
Nuteistasis skunde nurodė, jog jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad atitinka visus pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką apraše nurodytus kriterijus, tačiau šis jo skundo teiginys nėra visiškai teisingas, nes iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2024 m. lapkričio mėn. buvo papildytas nuteistojo individualus resocializacijos planas ir numatytos naujos priemonės, kurių viena – „Nuostatos“ (siekis – apmąstyti savo veiksmų poveikį sau/kitiems, ugdyti empatiją ir atsakomybę, priemonė – individualūs pokalbiai ir 1 diskusija grupėje). Nuteistojo Individualiame resocializacijos plane nėra duomenų apie šios priemonės vykdymą.
Taip pat skunde nuteistasis nurodė, kad Alytaus kalėjimo finansų skyrius pateikė atsakymą, kad jis nieko neskolingas. Prieš išmokėdamas žalą nukentėjusiajam buvo sudaręs sutartį su Mediacijos tarnyba. Šiuo metu yra padengęs visą žalą. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Alytaus kalėjime (2024 m. spalio 10 d. duomenimis) iš antstolių kontorų gautų patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų bendras skolos likutis 309,09 Eur. Per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. išmokėta 446,69 Eur. Nuteistajam pagal paskutinį teismo nuosprendį yra priteista atlyginti nusikaltimais padarytą žalą 1 026 Eur. Nors nuteistasis teigė, kad visas skolas padengė, tačiau vertinimo metu oficialių dokumentų, patvirtinančių šį faktą, nepateikė, įstaiga taip pat naujų duomenų iš antstolio nėra gavusi. Nuteistasis 2024 m. lapkričio 28 d. kreipėsi dėl mediacijos siekiant atlyginti žalą. Vėliau nuteistasis pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad buvo sumokėta 640 Eur žalos atlyginimo. Alytaus kalėjime taip pat buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos 2025 m. vasario 27 d. raštas „Dėl baigtos mediacijos“, kuriame nurodyta, kad mediacijos procesas baigtas, pasirašius Susitarimo protokolus su nukentėjusiuoju asmeniu ir išsiuntus jam atsiprašymo laišką. Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, jog nuteistasis žalos pilnai dar nėra atlyginęs.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog būdamas laisvėje nuteistasis ne visada turėjo oficialų pragyvenimo šaltinį, be to visos įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su materialinės naudos siekimu, kas leidžia manyti, jog finansinio stabilumo trūko. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis teigė ketinantis dirbti taksi vairuotoju, bet tai patvirtinančios pažymos nepateikė. Teismas pažymi, jog nuteistojo asmens byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų jo ketinimo dirbti taksi vairuotoju realumą.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. S. nepripažįsta kaltės dėl padaryto nužudymo dėl savanaudiškų paskatų. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė bylos nagrinėjimo metu ir atlikdamas bausmę, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą 18 metų laisvės atėmimo bausmę už 2 nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įvykdymą. A. S. Lietuvos Respublikoje yra nuteistas šešis kartus. Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra žymiai sunkesni už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę už plėšimą ir kvalifikuotą nužudymą. Praeityje nuteistajam buvo taikyta amnestija, atleidžiant nuo bausmės vykdymo. Tris kartus A. S. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, iš jų vieną kartą nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas – padarė naują nusikaltimą. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam šios nutarties priėmimo dienai dar liko atlikti 3 metai 3 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus A. S. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. S. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
