Administracinė byla Nr. 2AT-100-648-2015
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03208-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Artūro Pažarskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. M. ir pareiškėjos L. G. prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimu V. J. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 21414 straipsnio 1 dalį ir 21416 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: V. J. M. nubausta pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 144 Eur bauda, taip pat nubausta pagal ATPK 21416 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 144 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. J. M. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda.
V. J. M. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimu pagal 21414 straipsnio 1 dalį ir 21416 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad ji, būdama notarė, 2014 m. kovo 12 d. 10.35 val. pagal pareiškėjos R. D. vardą, pavardę, gimimo metus (nuo – iki) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atliko užklausą ir gavo tuo pačiu vardu ir pavarde esančių asmenų sąrašą. 2014 m. kovo 12 d. 13.52 val. notarė V. J. M. pagal pareiškėjos asmens kodą atliko užklausą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir surinko duomenis apie visą pareiškėjai nuosavybės teisę priklausantį turtą. 2014 m. kovo 12 d. 13.52 val. notarė V. J. M., nurodydama pareiškėjos asmens kodą ir tikslą „Pagal advokatūros įstatymą“, surinko pareiškėjos asmens duomenis iš Gyventojų registro. Gyventojų registro tarnyba 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. (29)9R-1419 Inspekcijai nurodė, kad pagal 2006 m. liepos 26 d. asmens duomenų teikimo sutartį Nr. 29-grt-s-783 notarei teikiami šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta ir deklaravimo data, šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data, duomenys apie vaikus – vardas, pavardė, gimimo data, asmens dokumento duomenys – tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo data, asmenvardžiai dokumente, dokumentą išdavusi įstaiga, veido atvaizdas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. M. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimo priimtas ir V. J. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos L. G. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimo priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Prašymu administracinėn atsakomybėn patraukta V. J. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Pareiškėja nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarimu paskirdamas jai nuobaudą pažeidė ATPK 35 straipsnio nuostatas, nes nuobauda paskirta praėjus vienerių metų laikotarpiui nuo pažeidimo padarymo. Pareiškėja teigia, kad įvykis, dėl kurio jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje ir 21416 straipsnio 1 dalyje, įvyko 2014 m. kovo 12 d. Administracinio teisės pažeidimo bylą perdavus nagrinėti į teismą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinės nuobaudos paskyrimo terminą pratęsė iki vienerių metų, t. y. iki 2015 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir priimdamas naują nutarimą, nuobaudą skyrė 2015 m. birželio 15 d., jau praėjus vienerių metų laikotarpiui, per kurį gali būti skirta administracinė nuobauda. Pareiškėja nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisėtu pagrindu po 2015 m. kovo 12 d. yra pratęstas terminas administracinei nuobaudai paskirti arba šis terminas yra atsinaujinęs (pradedamas skaičiuoti iš naujo) pagal ATPK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutarimą, pažeidė ATPK 35 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios nuobaudų skyrimo terminus, reikalavimus. Pasak pareiškėjos, tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo panaikintas, nesudarė pagrindo administracinės nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo, nes to nenumato ATPK, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama tokia ATPK 35 straipsnio 5 dalies dėl terminų skaičiavimo nuostata, jog terminų skaičiavimas iš naujo gali būti taikomas tik tuo atveju, kai, panaikinus apylinkės teismo nutarimą (nutartį), byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23/2012).
Pareiškime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepriėmė nė vieno iš sprendimų, dėl ko terminas administracinei nuobaudai paskirti galėtų būti pradėtas skaičiuoti iš naujo. Pagrindas tęsti terminą administracinei nuobaudai paskirti po 2015 m. kovo 12 d. byloje nenustatytas, be to, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams dar nepasibaigus. Todėl paskyręs nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės (ATPK 35 straipsnio) pažeidimą, dėl kurio teismo nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina, nes ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai.
Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėja L. G. nėra suformulavusi prašymo, atitinkančio ATPK 30221 straipsnio 14 dalyje nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įgaliojimus, t. y. kokį sprendimą, pasak pareiškėjos, turi priimti teismas, išnagrinėjęs atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pareiškėja prašyme pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjamoje byloje įvertino jos veiksmų teisėtumą bei motyvus nesudarydamas galimybių duoti paaiškinimus bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus (ATPK 272 straipsnio 1 dalis, 275 straipsnio 2 dalis), teikti ir ginčyti įrodymus, kuriais remiantis buvo daromos išvados dėl jos veiksmų ir jų motyvų, todėl teismas neužtikrino teisingo teismo proceso ir pažeidė rungimosi (BPK 7 straipsnis) ir teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) principus bei ATPK 257 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Prašyme nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų protokolas notarei V. J. M. buvo surašytas tik už galimai neteisėtą asmens duomenų rinkimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas nepaisydamas bylos nagrinėjimo ribų jas peržengė ir konstatavo, kad notarė ne tik rinko, bet ir perdavė asmens duomenis pareiškėjai. Duomenų perdavimo klausimas iš viso negalėjo būti nagrinėjamas, nes šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas dėl neteisėto asmens duomenų perdavimo. Be to, administracinę teiseną dėl neteisėto duomenų perdavimo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija notarei atsisakė pradėti. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendime dėl R. D. 2014 m. balandžio 23 d. skundo nustatė, kad pareiškėjos R. D. skundas pagrįstas tik dėl notarės V. J. M. veiksmų renkant jos asmens duomenis, o dalyje dėl jos asmens duomenų teikimo pareiškėjai (L. G.) skundą atmetė nenustačius tokio pareiškėjos asmens duomenų teikimo fakto. Taigi Klaipėdos apygardos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo byloje nagrinėti ir nustatinėti notarės surinktų duomenų perdavimo pareiškėjai fakto, taip Klaipėdos apygardos teismas ne tik peržengė bylos nagrinėjimo ribas, bet ir įvertino bei pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens veiksmų.
Kadangi pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimo procesą, todėl teismas, ištyręs tik R. D. nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja siekė rinkti informaciją apie jos asmeninį gyvenimą, tačiau paminėtina, kad duomenų tokiai išvadai padaryti nepakanka, juo labiau, kad jai nebuvo suteikta galimybė apginti savo poziciją teisme. Teismui nesurinkus neabejotinų įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjos atliktų ar neatliktų veiksmų ir jas išdėsčius nutarime, jomis taip pat vadovavosi ir Inspekcija, dėl ko pareiškėjai nepagrįstai buvo nuspręsta surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pasak pareiškėjos, įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimo turinį matyti, kad šiame teismo nutarime yra aiškiai pasisakyta dėl asmens, padavusio prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisių ir pareigų, taip pat be jokio pagrindo nagrinėtas ir konstatuojamas R. D. duomenų perdavimo faktas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas atsiliepimu į pareiškimus prašo pareiškėjos L. G. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. M. prašymų netenkinti.
Atsiliepime pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į Inspekcijos funkcijas ir į tai, kad pirmiau nurodyti prašymai yra pateikti dėl klausimų, nesusijusių su įstatymais ir teisės aktais Inspekcijai pavestomis duomenų apsaugos priežiūros funkcijomis, Inspekcija pagal savo kompetenciją papildomų paaiškinimų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismui pateiktų notarės V. J. M. ir L. G. prašymų neturi.
Nukentėjusioji R. D. atsiliepimu į pareiškimus prašo pareiškėjų prašymų netenkinti ir, vadovaujantis ATPK 1872 straipsnio 1 dalimi, liudytojai L. G. taikyti administracinę atsakomybę už melagingų parodymų administracinio teisės pažeidimo byloje davimą. Atsiliepime pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. J. M. nepagrįstai teigia, jog buvo netinkamai pritaikytas ATPK 35 straipsnis. Pareiškėjos nuomone, apylinkės teismui paskutinę patraukimo atsakomybėn senaties dieną priėmus nutarimą nutraukti bylą ir nepratęsus termino nuobaudai skirti, susidaro situacija, kai apeliacinis skundas nebeturi prasmės dėl iš anksto numanomo rezultato. Pareiškėja, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl ATPK 35 straipsnio taikymo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme bylos aplinkybės nebuvo aiškios, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo bylą nutraukti. Pažymi, kad nukentėjusioji apylinkės teismo rašytiniais prašymais reikalavo, jog byloje būtų pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, tačiau teismas tokį prašymą atsisakė tenkinti, atsižvelgdamas į tai, kad bylos procesas yra atnaujintas, teismas gali minėtą apylinkės teismo klaidą ištaisyti ir pratęsti nuobaudos skyrimo terminą.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad nors pareiškėja L. G. prašo teismą atnaujinti procesą, tačiau nenurodo, kokio priimto procesinio sprendimo ji tikisi. Iš atnaujintos bylos matyti, jog pareiškėja L. G. šioje byloje buvo liudytoja. Nei ATPK, nei jokie kiti įstatymai nenumato liudytojui teisės kreiptis į teismą toje pačioje byloje dėl proceso atnaujinimo, kurioje liudytojas davė parodymus, taip pat jokie įstatymai nenumato ir kitokių teisių liudytojui – nei susipažinti su byla, nei gauti šios medžiagą ar teismų procesinius sprendimus ir juos apskųsti ir pan. Pareikštu prašymu pareiškėja L. G. siekia būti įtraukta į procesą, kad galėtų apsiginti, tačiau, kaip minėta, šioje byloje ji buvo teismo kviečiama liudyti, taigi į procesą jau yra įtraukta kaip liudytoja, gintis šioje byloje jai nereikia, o tik sąžiningai atlikti liudytojo pareigas.
Pareiškėjos V. J. M. prašymas tenkintinas, o pareiškėjos L. G. prašymas nenagrinėtinas.
Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo
Pareiškėjos V. J. M. prašyme nurodyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nutarimą ją nubausti pažeisdamas ATPK 35 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, yra pagrįsti.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais šie terminai gali būti pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).
Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis, dėl kurio pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje ir 21416 straipsnio 1 dalyje, įvyko 2014 m. kovo 12 d. Administracinio teisės pažeidimo bylą perdavus nagrinėti į teismą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminą byloje pratęsė iki vienerių metų, t. y. iki 2015 m. kovo 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimu pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį ir 21416 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 15 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo V. J. M. pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį ir 21416 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir skirti nuobaudą nesudaro pagrindo administracinės nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo, nes ATPK to nenumato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama tokia ATPK 35 straipsnio 5 dalies dėl terminų skaičiavimo nuostata, kad terminų skaičiavimas iš naujo gali būti taikomas tik tuo atveju, kai, panaikinus teismo nutarimą (nutartį), priimtą iš esmės išnagrinėjus bylą, ji grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015).
Taigi nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nutarimą nutraukti administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną priėmė dar nesibaigus teismo nutartimi iki vienerių metų pratęstam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Tačiau nukentėjusiosios R. D. apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktą notarę V. J. M. nubausti, teisme gautas ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtas jau pasibaigus minėtam terminui. Nuobaudos skyrimo termino pasibaigimas netrukdo nagrinėti apeliacinį skundą, tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apylinkės teismo nutarimas nutraukti bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra nepagrįstas, o bylos aplinkybės dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties požymių yra aiškios, turi panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Klaipėdos apygardos teismas, paskyręs pareiškėjai V. J. M. administracines nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, padarė esminį teisės taikymo (ATPK 35 straipsnio) pažeidimą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, nutrauktina.
Dėl teisės paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą
ATPK 30218 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio kodekso 30217 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui) paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą turi teisę – organas (pareigūnas), kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neįtrauktas į bylos procesą asmuo, jeigu įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis pažeidžia neįtraukto į bylos procesą asmens teises ar teisėtus interesus, taip pat jų atstovai.
Teismų praktikoje (bylose, kur taikomas turto konfiskavimas) asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2A-1-2012; 2AT-18-2012). Tokiais asmenimis gali būti laikomi ir asmenys, kurie dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo patyrė turtinę, neturtinę ar fizinę žalą, bet į procesą nebuvo įtraukti kaip nukentėjusieji.
Šioje byloje prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pateikė byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta L. G.
Liudytojas yra vienas iš ATPK dvidešimtame skirsnyje nurodytų asmenų, dalyvaujančių administracinio teisės pažeidimo bylų procese. Liudytoju byloje gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės, liudytojui įstatymas numato pareigas ir teises (ATPK 276 straipsnis).
Šios bylos kontekste pastebėtina, jog įstatymas apibrėžia sąrašą asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę skųsti teismo nutarimą (nutartį) apeliacine tvarka, liudytojas (kaip ir ekspertas, vertėjas) į šį sąrašą nepatenka (ATPK 291 straipsnis, 3022 straipsnis). Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, kad liudytojas administracinio teisės pažeidimo byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, neturi teisės paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tokį prašymą nagrinėti, juo labiau kad ginčijamas apeliacinės instancijos nutarimas yra panaikinamas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos L. G. prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo nenagrinėtinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimą ir V. J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
Artūras Pažarskis
