Baudžiamoji byla Nr. 2K-27-976/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20541-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.3.3; 2.1.15.1.1; 2.8.9.5; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,
nuteistajai A. B. ir jos gynėjui advokatui Aliui Galminui,
nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovui advokatui Aliui Galminui,
nukentėjusiųjų T. S. ir S. P. atstovui advokatui Gediminui Gabniui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. gynėjo advokato Aliaus Galmino, nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato Aliaus Galmino, nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato Gedimino Gabnio kasacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutarties.
Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:
A. B. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant jai BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nustatytą pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą;
juridinis asmuo UAB „Aurovik“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir 137 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;
iš nuteistųjų A. B. ir juridinio asmens UAB „Aurovik“ solidariai civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteista 12 404,80 Eur turtinei žalai, civiliniam ieškovui T. S. – 1558,86 Eur turtinei žalai ir 35 000 Eur neturtinei žalai, civilinei ieškovei S. P. – 2983,48 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartimi:
nuteistosios A. B. ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato Dariaus Krasausko apeliaciniai skundai atmesti;
nukentėjusiųjų S. P. ir T. S. atstovo advokato Gedimino Gabnio apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendis pakeistas:
nukentėjusiajam T. S. lygiomis dalimis iš nuteistosios A. B. ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ priteistas proceso išlaidų dydis padidintas iki 194,63 Eur;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių gynėjo ir (ar) atstovo kasacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo – atmesti, nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų gynėjo ir (ar) atstovo – atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų gynėjo ir (ar) atstovo kasacinius skundus atmesti, o nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo – tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. B. ir juridinis asmuo UAB „Aurovik“ pagal BK 137 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad A. B., būdama UAB „Aurovik“ direktorė, veikdama juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesams, pasirašydama su R. B. 2021 m. gegužės 28 d. nuomos sutartį, kuria išnuomojo UAB „Aurovik“ priklausantį gyvenamąjį namą, dėl neatsargumo pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles sunkiai sužalojo du žmones: pažeisdama statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 211.4 punkto („pastato aukštuose, esančiuose žemiau kaip 25 m nuo žemės paviršiaus, atstumas nuo vidinės palangės viršutinio krašto iki grindų turi būti mažiausiai 0,85 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžijas, terasas, galerijas, arba jeigu langas apsaugomas ne mažesnio aukščio aptvaru“) ir 225.1 punkto („atsidarantys langai, kurių palangės yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi turėti aptvarą, saugantį nuo iškritimo, jeigu žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio“) reikalavimus, neįrengė UAB „Aurovik“ pastate – gyvenamajame name su lauko kavine, antrame pastato aukšte, prie kambaryje esančio varstomo lango / balkono durų metalinių aptvarų, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio, neįsitikino, kad pastatas atitinka saugumo reikalavimus, ir eksploatavo pastatą ne pagal paskirtį jį išnuomodama, dėl to 2021 m. gegužės 29 d. apie 00.25 val. T. S. ir S. P., sudarytos nuomos sutarties pagrindu būdami pastato antrame aukšte esančiame kambaryje, kai T. S. atidarė varstomo lango / balkono duris ir abu vienas po kito žengė pro jas, abu nukrito iš aukščio ant kiemo grindinio, dėl to T. S. ir S. P. patyrė kūno sužalojimus – jiems sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė T. S. ir S. P. sveikatą.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios A. B. gynėjas advokatas A. Galminas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti; nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neišnagrinėjo nuteistajai A. B. inkriminuotų specialių elgesio saugumo taisyklių galiojimo apimties, netinkamai identifikavo nusikalstamos veikos subjektą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Statybos techninis reglamentas yra organizacinis tvarkomasis teisės aktas, nustatantis specifinius statybų reikalavimus. Pvz., gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių, išskyrus energetikos objektus, taip pat statinius, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo tvarką. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje statybos techninis reglamentas apibrėžiamas kaip normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus statybos techninius reikalavimus. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, jog statybos techninis reglamentavimas įeina ir į normatyvinio statybos dokumento terminą, o normatyvinis statybos dokumentas įstatyme apibrėžtas kaip dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas.
2.3. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (2019 m. sausio 7 d. įsakymo redakcija) nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Papildomai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 2 dalyje nurodyta, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo. Taigi statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 yra skirtas gyvenamųjų pastatų ir jų sklypų projektavimo darbams. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktu, statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.
2.4. Taigi statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimai apima tik statinio sprendinius (statinio projekto dalis, skaičiavimus, brėžinius). Iš specialisto T. Dėjaus išvados ir specialisto paaiškinimų matyti, kad rekonstrukcijos projektas atitiko statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 211.4. ir 225.1 papunkčius. Vien tai, kad pastate, kurio baigtumas registruotas 63 procentų, nebuvo įrengta pagal nurodytą projektą „prancūziško“ balkono turėklų, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatų nepažeidžia.
2.5. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, nustatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). Išnagrinėjus statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ galiojimo apimtį matyti, kad nuteistoji A. B. nepažeidė Statybos techninio reglamento nuostatų ir teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, todėl nuteistoji nepadarė veikos, turinčios BK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikaltimo požymių.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė nusikalstamos veikos subjekto – nenagrinėjo nuomos sutarties pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Tarp UAB „Aurovik“, kuriai atstovavo nuteistoji A. B., ir R. B. susiklostė nuomos santykiai, kuriuose UAB „Aurovik“, atstovaujama nuteistosios A. B., buvo nuomotoja, o R. B. – nuomininkas. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.483 straipsnio 1 dalis). Nuomotojui tenka atsakyti už tai, kad daiktas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir pan. arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-289/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-289/2012">3K-3-289/2012</a>).
2.7. R. B. pats susiekė su A. B. ir inicijavo patalpų nuomos sutarties sudarymą. Nuteistoji A. B. nuomininkui R. B. aprodė patalpas iš vidaus. Taip pat jis turėjo galimybę pats apžiūrėti pastatą ir visus akivaizdžius nuomojamo turto trūkumus, t. y. tai, kad langai neturi aptvarų, jis galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jis į kambarį, kuriame buvo apsistoję nukentėjusieji, nuėjęs nebuvo, tad daikto trūkumo nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Nuteistoji A. B. nei išnuomodama turtą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neslėpė fakto, jog išnuomotas pastatas nėra iki galo baigtas rekonstruoti ir rekonstrukcijos baigtumas yra 63 procentai.
2.8. CK 6.489 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus. Pasirašydamas 2021 m. gegužės 28 d. nuomos sutartį, R. B. pasirašė, kad atsako ir prisiima atsakomybę. Tad, būdamas patalpų nuomininkas ir leisdamas jomis naudotis savo renginio svečiams, buvo atsakingas ir už visus jų veiksmus, prisiėmė teisinę pareigą rūpintis tiek svečių, tiek išsinuomoto turto saugumu, informuoti trečiuosius asmenis apie pastato trūkumus, kuriuos turėjo galimybę pastebėti apžiūros metu, bei draudimą rūkyti pastato viduje. Nuteistoji A. B. pateikė vidaus tvarkos taisykles. Taisyklių 22 punkte buvo nurodyta, kad patalpose ir pastate draudžiama rūkyti; 26 punkte buvo nurodyta, kad draudžiama atidarinėti langus. Vidaus tvarkos taisyklės buvo ir pokylių salėje ir kambariuose (padėtos ant spintelių). Apklausiami byloje liudytojai nurodė, kad taisyklių nematė, nors pareigą supažindinti su taisyklėmis turėjo nuomininkas R. B..
2.9. Remiantis bylos duomenimis, nukentėjusieji S. P. ir T. S. iškrito pro langą, nes norėjo eiti parūkyti. Atsakingas asmuo už trečiųjų asmenų veiksmus buvo nuomininkas R. B.. Jei jis būtų informavęs nukentėjusiuosius, jog pastato viduje rūkyti draudžiama, būtų supažindinęs nukentėjusiuosius su taisyklėmis, apžiūrėjęs nuomojamą turtą, šie nebūtų iškritę pro langą ir patyrę sunkių sveikatos sužalojimų.
2.10. Bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus. Teismai nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pašalintų abejones dėl kambario, kuriame apsistojo nukentėjusieji, nuomos fakto įrodymo, taip pat dėl pateiktų vidaus tvarkos taisyklių pateikimo R. B.. Esant abejonių dėl nuomojamo turto apimties, t. y. ar buvo išnuomotas kambarys, iš kurio iškrito nukentėjusieji, teismai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.
2.11. Teismai rėmėsi tik liudytojų parodymais, jog kambariu, kuriame buvo apsistoję nukentėjusieji, leido naudotis R. B., taip pat jame buvo paklotos lovos, nebuvo draudžiamų ženklų. Jiems nebuvo pasakyta apie jokius ribojimus, kambarys buvo neužrakintas. Tačiau byloje neįvertintas faktas, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik su R. B.. Remiantis bylos duomenimis, nuteistoji A. B. nuomininkui R. B. aprodė salę ir nuomojamus kambarius, kambario, iš kurio iškrito nukentėjusieji, neaprodė, nes jo neplanavo nuomoti. R. B. nurodė, kad į nukentėjusiųjų kambarį įėjęs nebuvo. Taigi kambarys, kuriame apsistojo nukentėjusieji, pagal 2021 m. gegužės 28 d. nuomos sutartį nebuvo išnuomotas, o nuomininkas R. B., pažeisdamas nuomos sutarties sąlygą dėl nuomojamo turto apimties, leido tretiesiems asmenims (savo svečiams) naudotis neišnuomotu kambariu.
2.12. Be to, teismai išsamiai neišanalizavo aplinkybės, jog, sudarant nuomos sutartį su R. B., jam buvo pateiktos ir vidaus tvarkos taisyklės. Apeliacinis teismas ignoravo šį faktą. Taigi šis teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nenurodė pagrįstų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
3. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovas advokatas A. Galminas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti; nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti. Kasatorius skunde nurodo, kad UAB „Aurovik“ nesutikimo su nuosprendžiu motyvai yra glaudžiai susiję su nuteistosios UAB „Aurovik“ direktorės A. B. atsakomybe, ir pateikia analogiškus argumentus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų pirmiau išdėstytiems.
4. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo T. S. atstovas advokatas G. Gabnys prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalį dėl turtinės žalos atlyginimo T. S. ir solidariai iš nuteistųjų A. B. ir juridinio asmens UAB „Aurovik“ jo naudai priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 7558,86 Eur. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiojo T. S. naudai išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, jog tam, kad T. S. įgytų teisę į negautų pajamų atlyginimą, jis visų pirma turi kreiptis į „Sodrą“ ir darbdavį dėl jam priklausančios nedarbingumo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo, pažeidė civilinio ieškinio pareiškimą ir nagrinėjimą reglamentuojančių BPK 109 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei įrodymų tyrimą ir vertinimą nustatančias BPK normas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio 1 dalies normas.
4.2. Nei „Sodra“, nei darbdavys jokia forma nedalyvauja išimtinai tik tarp nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens susiklostančiuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Taip pat „Sodra“ nedalyvauja nei apskaičiuojant, nei nustatant negautų pajamų dydį, kadangi ji tik užtikrina įstatyme nustatyto procentinio dydžio ligos išmokos mokėjimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
4.3. Prievoliniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai ir iš socialinio draudimo kylantys santykiai yra susiję tik tiek, kiek būtina užtikrinti kompensacinę žalos atlyginimo funkciją. Tai patvirtina CK 6.290 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, „Sodros“ išmokos galėtų būti aktualios nebent tik įvertinant galutinę priteistiną T. S. negautų pajamų sumą tam, kad nukentėjusiajam žalos atlyginimo nebūtų priteista daugiau, nei jis realiai jos patyrė (t. y. tam, kad būtų užtikrintas tinkamas visiško nuostolių atlyginimo principo ir kompensacinės žalos atlyginimo funkcijos įgyvendinimas).
4.4. Negautos pajamos yra viena iš asmens patirtų nuostolių rūšių, kurios atlyginimo nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti iš už žalą atsakingų asmenų. Nagrinėjamu atveju egzistavo ne tik visos įstatymuose nustatytos teisinės prielaidos, bet ir buvo pagrįstos konkrečios faktinės aplinkybės, kurioms esant teismai turėjo tenkinti T. S. reikalavimą priteisti iš nuteistųjų 6000 Eur negautų pajamų atlyginimą.
4.5. Pirma, byloje nustatyta, kad T. S. dėl sužalojimų, patirtų dėl nusikalstamos veikos, gydėsi, negalėjo dirbti ir nedirbo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. Per šį laikotarpį nukentėjusysis negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų. Be to, nustatyta, kad dėl neblaivumo T. S. nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu „Sodra“ jokių nedarbingumo išmokų T. S. nemokėjo. Taigi 2021 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. T. S. negavo jokių pajamų.
4.6. Antra, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad T. S. per mėnesį uždirbdavo 2000 Eur pajamų, atskaičius mokesčius. Taigi per pirmiau aptartą laikotarpį T. S. iš viso negavo 6000 Eur pajamų, kurias būtų gavęs, jei dėl nusikalstamos veikos nebūtų patyręs kūno sužalojimų ir būtų galėjęs nepertraukiamai dirbti. Byloje nustatytas konkretus T. S. negautų pajamų dydis. Toks negautų pajamų apskaičiavimo būdas, kai prašoma atlyginti prarastą darbo užmokesčio už konkretų laikotarpį sumą, kai tiek prieš atitinkamą laikotarpį, tiek ir po jo tęsiasi darbo santykiai tarp tų pačių šalių, o už darbą nukentėjusiajam yra mokamas to paties dydžio darbo užmokestis, neabejotinai patvirtina prašomų priteisti negautų pajamų realumą ir pagrįstumą.
4.7. Visiško nuostolių atlyginimo principą įtvirtinančio CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi visiško nuostolių atlyginimo principu ir egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, turėjo spręsti dėl T. S. negautų 6000 Eur pajamų priteisimo iš nuteistųjų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios A. B. gynėjo advokato ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato A. Galmino kasaciniai skundai atmestini, nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato G. Gabnio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-697/2023">2K-200-697/2023</a>, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025).
7. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024 ir kt.). Nuteistųjų gynėjo ir (ar) atstovo kasaciniame skunde, be kita ko, nurodomi BPK 20 straipsnio normų reikalavimų pažeidimai, tačiau jie grindžiami išimtinai tuo, kad, kasatoriaus vertinimu, bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose nurodytos bylos aplinkybės yra neįrodytos arba nustatytos nepatikimai. Argumentai, susiję su skunde nurodomomis teismų išvadomis dėl kambario nuomos fakto, vidaus tvarkos taisyklių pateikimo, skunde dėstant deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie grindžiami savu susiklosčiusios situacijos vertinimu, prašymu kitaip įvertinti byloje esančius įrodymus, nei vertino bylą nagrinėję teismai, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl kasacinio skundo argumentų, kurie yra susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, remsis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Dėl BK 137 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad nuteistoji A. B., veikdama juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesams, neįsitikinusi, kad pastatas atitinka saugumo reikalavimus – statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatų 211.4 ir 225.1 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, eksploatavo šį pastatą ne pagal paskirtį, t. y. išnuomojo nesaugų, daikto paskirties neatitinkančios būklės daiktą, dėl to nukentėjusieji T. S. ir S. P., nuomos sutarties pagrindu būdami pastato antrame aukšte esančiame kambaryje, atidarę varstomo lango / balkono duris, prie kurių nebuvo įrengti metaliniai aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, abu vienas po kito žengė pro jas, nukrito ant žemės ir abu patyrė atitinkamus sužalojimus, kurie buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
9. Netinkamą BK 137 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistųjų gynėjas ir (ar) atstovas grindžia keliomis argumentų grupėmis. Visų pirma, nesutinkama, kad nuteistoji A. B., taigi ir jos vadovaujama UAB „Aurovik“, yra tinkami nusikalstamos veikos subjektai. Antra, keliamas klausimas dėl nuteistajai A. B. inkriminuotų specialių elgesio saugumo taisyklių pagrįstumo. Skunde teigiama, kad inkriminuojami statybos techninio reglamento reikalavimai keliami tik statytojui.
10. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudaro: 1) veika, pasireiškianti įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu; 2) padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, o subjektyvųjį požymį sudaro neatsargi kaltė, pasireiškianti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialias elgesio saugumo taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257-697/2016">2K-257-697/2016</a>, 2K-43-628/2019, 2K-146-895/2020, 2K-7-594/2025 ir kt.).
10.1. BK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai reikalauja nustatyti, kokius teisės aktus, kuriuose nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklės, pažeidė kaltininkas. BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, nustatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257-697/2016">2K-257-697/2016</a>, 2K-43-628/2019).
10.2. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje ir kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327-788/2017">2K-327-788/2017</a>).
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasaciniuose skunduose nurodytus argumentus, neturi pagrindo paneigti žemesnės instancijos teismų išvadą, kad nuteistoji A. B., būdama UAB „Aurovik“ direktorė, išnuomojo rekonstruojamą statinį – UAB „Aurovik“ priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, jo antrame aukšte, prie kambaryje esančio varstomo lango / balkono durų nebuvo įrengti nuo kritimo iš aukščio apsaugantys metaliniai aptvarai, kurie privalo būti įrengti pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, apie tai nebuvo informuotas nuomininkas, ir pro šias lango / balkono duris iškritę du nukentėjusieji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, ji ir jos vadovaujama įmonė padarė neatsargų nusikaltimą, pažeisdamos teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
11.1. Tiek statybą tiesiogiai reglamentuojantys (Statybos įstatymas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, statybos techniniai reglamentai ir kt.), tiek kiti susiję teisės aktai (Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kt.) nustato daug pareigų statybų procese dalyvaujantiems subjektams. Tinkamas šių nuostatų laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų, užtikrinančių tiek tai, kad statybos vyktų saugiai, nekeltų pavojaus tiesiogiai jose dalyvaujantiems asmenims ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTM4Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-387/2023">2K-100-387/2023</a>), tiek tai, kad ir pats pastatytų, rekonstruojamų ir (ar) remontuojamų statinių eksploatavimas (naudojimas) nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims.
11.2. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), jo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad statybos techniniai reglamentai nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai, kurie nustato ne tik statinių, jų statybos, bet ir jų naudojimo bei priežiūros reikalavimus.
11.3. Esminiai reikalavimai gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo redakcija), kuris privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas. Šis statybos techninis reglamentas nustato reikalavimų naujų gyvenamųjų namų statymo bei esamų statinių rekonstravimo projektų sprendiniams sistemą, kuri taikoma šio statybos techninio reglamento 1 punkte įvardytiems statybos darbams. Šiame techniniame reglamente yra nustatyti minimalūs valstybės reguliuojami būsto visumos projektavimo privalomieji reikalavimai, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę ir kurie nustatyti vertinant visą pastato gyvavimo ciklą, t. y., priešingai nei nurodo kasatorius, neapsiriboja tik projektavimu. Šie minimalūs privalomieji reikalavimai apima tiek pastato statybą, tiek ir jo naudojimą ir nugriovimą (statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 5.1–5.2 papunkčiai).
11.4. Statybos techninio reglamento 211.4 punkte nustatyta, kad pastato aukštuose, esančiuose žemiau kaip 25 m nuo žemės paviršiaus, atstumas nuo vidinės palangės viršutinio krašto iki grindų turi būti mažiausiai 0,85 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžijas, terasas, galerijas, arba jeigu langas apsaugomas ne mažesnio aukščio aptvaru. Pagal statybos techninio reglamento 225.1 punktą, atsidarantys langai, kurių palangės yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi turėti aptvarą, saugantį nuo iškritimo, jeigu žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio. Apibendrinant pirmiau aptartas techninio reglamento nuostatas, darytina išvada, kad prie varstomo lango / balkono durų yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti metalinius aptvarus, apsaugančius nuo kritimo iš aukščio, tam, kad statinys eksploatuojant galėtų būti saugiai naudojamas pagal paskirtį ir būtų išvengta tiesioginio kritimo pavojaus.
11.5. Kaip matyti iš sistemiškai vertinamų Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento nuostatų, reglamente nurodyti reikalavimai turi būti aiškinami kaip įtvirtinantys reikalavimus ir faktiškai naudojamam statiniui, kuris turi būti pabaigtas pagal parengtą rekonstrukcijos projektą. Rekonstruojamą ar nebaigtą pastatą nuomojant, tokio pastato savininkas (valdytojas) privalo aiškiai ir tinkamai informuoti nuomininką apie jo trūkumus, kurie, kaip šiuo atveju, gali sukelti pavojų, arba imtis kitų priemonių, kurios užkirstų kelią žalai kilti. Kitaip jis prisiima su tokio pastato naudojimu susijusią žalingų padarinių kilimo riziką.
11.6. Byloje nustatyta, kad namo rekonstrukcijos projektas atitiko statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 211.4. ir 225.1 papunkčius. Kasatoriaus teigimu, name pagal nurodytą projektą nebuvo įrengti „prancūziško“ balkono turėklai, nes namo baigtumas yra 63 procentai. Tačiau šios aplinkybės, t. y. kad pastatas yra nebaigtas, kad yra jo rekonstrukcijos projektas, kuriame numatytas balkonų įrengimas nebuvo atliktas, buvo nustatytos tik baudžiamojo proceso metu. Tuo tarpu iš nuomos sutarties, sudarytos tarp pastato savininkės ir nuomininko, matyti, kad jokie pastato trūkumai joje nenurodyti ir neaptarti; byloje nustatyta, kad nebuvo imtasi ir jokių kitų priemonių (stabdžių, lango užraktų, aiškiai matomų įspėjimų ir pan.), užtikrinančių neįrengto balkono lango / durų saugumą. Nuteistosios teiginiai, kad tokių priemonių buvo imtasi, byloje paneigti surinktų įrodymų visuma (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 13–14 puslapiai; apeliacinės instancijos teismo nutarties 23–36 punktai).
11.7. Taigi, teismai aptartų teisės aktų reikalavimus nagrinėjamu atveju tinkamai pripažino specialiomis elgesio saugumo taisyklėmis BK 137 straipsnio 3 dalies prasme ir pagrįstai nustatė jų pažeidimą, susijusį ne su faktiškai vykdoma pastato statyba, kuri, kaip teigia kasatorius, nusikalstamos veikos padarymo metu nevyko, o su pastato, kuriame, be kita ko, pagal rekonstrukcijos projektą turėjo būti įrengti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 211.4 ir 225.1 papunkčiuose numatyti turėklai, eksploatavimu jį nuomojant. Byloje nustatyta, kad nuteistoji A. B., būdama atsakinga už rekonstruojamo statinio saugų eksploatavimą, pagal pastato (baigtumas 63 procentai) rekonstrukcijos projektą neįrengusi būtinų metalinių aptvarų, apsaugančių nuo kritimo pro langą / duris, ir nuomodama (naudodama) šį pastatą apie jo trūkumus aiškiai neinformuotam nuomininkui, privalėjo užtikrinti šio išnuomojamo trumpalaikiam naudojimui (asmeninei šventei) pastato atitiktį aptartiems teisės aktų reikalavimams. Šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas lėmė tai, kad kilo įvykis, kurio metu nukentėjusieji iškrito pro pagal reikalavimus neįrengto varstomo lango / balkono duris.
11.8. Darytina bendra išvada, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji, sudarydami trumpalaikės nuomos sutartį su vartotoju (privačiu asmeniu) dėl rekonstruojamo pastato, neatitinkančio aptartų saugumo reikalavimų, ir neinformuodami jo apie pastato trūkumus, nagrinėjamu atveju turėjo laikytis specialių elgesio taisyklių, tačiau jų nesilaikė. Atitinkamai abiejų instancijų teismai statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatų pažeidimą, dėl kurio kilo atitinkamos pasekmės, tinkamai kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.
12. Nuteistųjų gynėjo ir (ar) atstovo kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė nusikalstamos veikos subjektą. Kasatoriaus teigimu, būtent pastato nuomininkas R. B. prisiėmė teisinę pareigą rūpintis išsinuomoto turto ir svečių saugumu. Su tokiais kasatoriaus kasacinio skundo argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo.
12.1. Šalių susitarimas dėl nuomos teisinių santykių ir Statybos įstatyme ar statybos techniniame reglamente nustatyti reikalavimai yra skirtingos prigimties ir jų nesilaikymas sukelia skirtingus teisinius padarinius. Kaip jau buvo minėta, iš nuomos sutarties, taip pat kitų įrodymų byloje (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų) matyti, kad nuomininkas nebuvo informuotas apie jokius nuomojamo pastato trūkumus, be kita ko, ir apie tuos, dėl kurių nukentėjusieji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą, kas atsakingas už rekonstruojamo statinio saugų eksploatavimą, visų pirma reikšmingi būtent Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente nurodyti subjektai, atsakingi už statinių statymą, rekonstrukciją ir (ar) remontą, be kita ko, jo saugų eksploatavimą. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas. Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 2 punktu, šis reglamentas, be kita ko, privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.
12.2. Byloje nustatyta, kad UAB „Aurovik“, kurios direktorė yra A. B., yra gyvenamojo namo savininkė (naudotoja), kuri yra faktiškai ir teisiškai atsakinga už rekonstruojamą statinį, kurio baigtumas 63 procentai, įskaitant neįrengtas balkonų antro aukšto kambariuose saugumo priemones, ji išnuomojo šį rekonstruojamą statinį, neinformuodama nuomininko apie tai. Šios aplinkybės byloje yra neginčijamos: išnuomotas gyvenamasis namas, kuris yra rekonstruojamas (baigtumas 63 procentai), priklauso UAB „Aurovik“; UAB „Aurovik“ direktorė yra A. B., ši pagal UAB „Aurovik“ įstatų 7.1 punkto nuostatas kaip bendrovės vadovė organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, jai vadovauja ir bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės santykiuose su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis); A. B. 2021 m. gegužės 28 d. nuomos sutarties pagrindu nuomininkui R. B. leido naudotis gyvenamojo namo patalpomis, nenurodydama joje jokių pastato trūkumų, taip pat konkrečių patalpų (kambarių), kurios yra išnuomojamos. Tai reiškia, kad būtent A. B., būdama bendrovės vadovė, buvo atsakinga už įmonės veiklą, už jos iš teisės aktų bei sutarčių kylančius įsipareigojimus – šiuo atveju už bendrovės turto (statinio) saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi. A. B. pagal byloje nustatytas aplinkybes jokiam kitam asmeniui nepavedė įgyvendinti statinių rekonstravimo projektų sprendinių reikalavimų.
12.3. Antra, byloje nenustatyta, kad, kaip teigia kasatorius, nukentėjusieji savavališkai pateko į patalpas, nes jos nebuvo išnuomotos, taip pat savavališkai, apeidami nenaudotino dėl jo nepabaigto įrengimo balkono lango / durų laikinas apsaugas, atidarė jas.
12.4. Teismai nustatė, kad nuomos sutartyje bendrais požymiais buvo nurodytas išnuomotas daiktas – 150 kv. m patalpų plotas, tačiau konkretūs kambariai ar kitos patalpos neišvardyti (nenurodyti); taip pat, kaip jau minėta, nepateikta jokia informacija apie pastato neužbaigtumą. Nuteistoji proceso metu tvirtino neleidusi naudotis kambariu, kuriame apsistojo nukentėjusieji, informuodama nuomininką žodžiu, tačiau byloje nustatyta, kad, pirma, asmenų patekimas į kambarius nebuvo niekaip apribotas, t. y. nuomos sutartyje iš viso nebuvo nurodyta, kuriais kambariais (ne)galima naudotis, visi kambariai, tarp jų ir kambarys, kuriame apsistojo nukentėjusieji, buvo neužrakinti, nebuvo jokios informacijos, kad jais negalima naudotis; antra, kambariai buvo paruošti nakvynei, t. y. kambaryje esančios lovos buvo paruoštos miegoti (padėta patalynė); trečia, šiose patalpose (įskaitant kambarį, kuriame apsistojo nukentėjusieji) nebuvo jokių įspėjimų, taip pat laikinų išorinių ar vidinių apsaugų, kurios neleistų atidaryti balkono durų, balkono duryse buvo rankena. Taigi nuomininkas ir tretieji asmenys, šiuo atveju nukentėjusieji (jo svečiai), patekę į išnuomotą gyvenamąjį namą, įgijo teisę naudotis šiomis patalpomis ir turėjo teisėtą lūkestį, kad trumpalaikei nuomai išnuomoto pastato savininkas yra sudaręs tinkamas sąlygas jį naudoti, įskaitant miegamuosius su balkono langais / durimis, pagal tiesioginę paskirtį, be kita ko, kad išnuomotas pastatas atitinka saugumo reikalavimus ir įprastas naudojimasis juo nekelia pavojaus.
12.5. Taigi, darytina išvada, kad A. B., žinodama, jog jos vadovaujamos įmonės nebaigto rekonstruoti pastato kambariai yra be pabaigtų balkono langų / durų, neinformavo apie tai nuomininko, taip pat nenurodė, kad šis kambarys neišnuomojamas (juo negalima naudotis), ir nors nenumatė, kad dėl jos neveikimo, t. y. leidžiant nuomininkui naudoti nesaugų kambarį, kils neigiamų padarinių, pagal savo asmenines savybes, einamas pareigas, turimą techninę dokumentaciją turėjo ir galėjo numatyti potencialų statinio pavojingumą ir dėl jo galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims.
12.6. Taigi, teismai tinkamai konstatavo, kad ne nuomininkas, o nuteistoji A. B., sudarydama nuomos sutartį, teisiškai atsako už išnuomoto rekonstruojamo pastato, be kita ko, ir kambario, kuriame apsistojo nukentėjusieji, atitiktį saugumo reikalavimams. Taigi, kasatoriaus argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą apie kitų asmenų teisinę pareigą ir atsakomybę už kilusias pasekmes. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių nuteistoji A. B. neturėtų atsakyti už pasekmes, kilusias naudojantis išnuomotu rekonstruojamu namu, kuris turėjo tokių trūkumų, dėl kurių du asmenys, iškritę iš antro aukšto, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
12.7. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai pagrįstai pripažino, jog A. B. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, subjektas.
13. UAB „Aurovik“ atstovas kasaciniu skundu ginčija baudžiamosios atsakomybės taikymą šiam juridiniam asmeniui išskirtinai remdamasis tuo, kad UAB „Aurovik“ vadovė A. B. buvo neteisingai ir nepagrįstai nuteista už šios bendrovės naudai padarytą nusikalstamą veiką. Nustačius, kad bylą nagrinėję teismai, A. B. pripažindami kalta ir ją nuteisdami pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, analogiška išvada daroma ir dėl UAB „Aurovik“ nuteisimo.
14. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų naikinimo pagrindų, nuteistųjų A. B. gynėjo ir juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato A. Galmino kasaciniai skundai atmestini.
Dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo
15. Kasatorius nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. S. atstovas advokatas skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nepriteisdami negautų pajamų atlyginimo, pažeidė BPK II dalies X skyriaus reikalavimus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias CK normas. Kasatorius nurodo, kad turtinė žala civiliniam ieškovui turėjo būti atlyginta, nepriklausomai nuo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo fakto. Šie kasatoriaus argumentai pagrįsti.
16. BPK 109–115 straipsniuose yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas; taip pat kad nustatytos turtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos, nesant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties, atlyginimo priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Civilinio ieškinio nagrinėjimo ir išsprendimo taisyklės nuosekliai plėtojamos kasacinės instancijos teismo praktikoje.
16.1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas (CK 6.283 straipsnis) išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.).
16.2. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Pažymėtina tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAtOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70-942/2022">2K-70-942/2022</a>).
16.3. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2016">2K-7-124-648/2016</a>, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).
16.4. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2009">2K-171/2009</a>, 2K-343/2011 ir kt.). Taigi, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas (fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys), tačiau nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad teismų sprendimas baudžiamojoje byloje nespręsti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, dėl kurios nėra ginčo, atlyginimo klausimo prieštarauja BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 1, 2 dalių ir 115 straipsnio reikalavimams, taip pat civilinės atsakomybės bendrosioms nuostatoms, įtvirtintoms CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, ir deliktinės atsakomybės taisyklėmis, nustatytoms CK 6.263 straipsnyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam nepriteista negautų pajamų atlyginimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
17.1. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis T. S., pareikšdamas civilinį ieškinį, be kita ko, prašė iš nuteistųjų priteisti 6000 Eur negautų pajamų, nurodydamas, kad ši turtinė žala atsirado kaip nusikaltimo pasekmė dėl jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. Tai, kad nukentėjusysis T. S. buvo nedarbingas ir nedarbingumo laikotarpiu patyrė turtinę žalą dėl sužalojimų, kuriuos sukėlė nuteistųjų nusikalstami veiksmai, kad jis šiuo laikotarpiu negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat ir jokių išskaitytinų socialinio draudimo išmokų, nes „Sodra“ priėmė sprendimą nemokėti laikinojo nedarbingumo (ligos) išmokos dėl to, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo), byloje neginčijama.
17.2. Bylą nagrinėję teismai netenkino civilinio ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų dėl to, kad baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog civilinis ieškovas tapo nedarbingas ne dėl neblaivumo (girtumo), o dėl nusikalstamos veikos, todėl civilinis ieškovas (nukentėjusysis) visų pirma turi kreiptis dėl minėto laikotarpio nedarbingumo (ligos socialinio draudimo) išmokos išmokėjimo į kompetentingą instituciją – „Sodrą“. Teismų vertinimu, tik išmokėjus civiliniam ieškovui (nukentėjusiajam) socialinio draudimo išmoką, bus žinoma konkreti (likusi) nedarbingumo laikotarpiu prarasta darbo užmokesčio dalis.
17.3. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai socialinio draudimo rūšį – ligos socialinį draudimą – tapatino su pirmiau aptartu civilinės deliktinės atsakomybės atveju, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Šiuo atveju teismų nustatytas reikalavimas nukentėjusiajam kreiptis į Valstybinį socialinio draudimo fondą dėl ligos išmokos ne tik neturi teisinio pagrindo, bet ir iš esmės neatitinka socialinio draudimo paskirties garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Teisė gauti ligos pašalpą ne tik neužtikrina visiško žalos atlyginimo principo, bet kartu nėra ir absoliuti, nes įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kuriomis ligos pašalpa nemokama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-33/2011). Tad teismų sprendimas, iš esmės įpareigojantis nukentėjusįjį kreiptis į socialinio draudimo įstaigą kaip į pagrindinį skolininką (subsidiariosios atsakomybės atveju), nepaisant jo pasirinkto teisių gynybos būdo, aiškiai prieštarauja CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pabrėžtina, jog pareiga nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą kyla už žalą atsakingam asmeniui, o ne socialinio draudimo įstaigai, draudžiamojo įvykio atveju apsaugančiai apdrausto asmens turtinius interesus. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuriuo siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus ir grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius žalos, reiškia, kad šią žalą atlygina būtent už žalą atsakingas asmuo. Tais atvejais, kai nukentėjusiojo turtinį praradimą ar jo dalį padengia socialinio draudimo įstaiga, šia dalimi nukentėjusiajam priteistinas žalos atlyginimo dydis atitinkamai turi būti sumažinamas (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokioje situacijoje socialinio draudimo įstaiga taip pat įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę – teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146-511/2016">2K-146-511/2016</a>, 2K-128-696/2018; kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIwLTM4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-220-381/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-220-381/2022">e3K-3-220-381/2022</a>).
17.4. Taigi, teismų nurodomas ligos socialinio draudimo (nedarbingumo) išmokos mokėjimo fakto klausimas baudžiamojoje byloje iš esmės reikšmingas dviem aspektais, t. y. sprendžiant teisingo žalos atlyginimo bei atgręžtinio reikalavimo klausimus. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-598/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-598/2013">3K-3-598/2013</a>, 3K-3-286-313/2017). Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, teismai pirmiau nurodytų aplinkybių neįvertino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nedarbingumo laikotarpiu nebuvo mokamos jokios socialinio draudimo išmokos, taigi, šiuo atveju priteisus negautas pajamas vidutinio darbo užmokesčio forma, teisingo žalos atlyginimo principas savaime negalėtų būti pažeistas, kadangi socialinio draudimo išmokos neturėtų būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Svarbu ir tai, kad, baudžiamojoje byloje šią turtinę žalą priteisus atlyginti iš žalą padariusių asmenų, būtų išspręstas ir atgręžtinio reikalavimo klausimas.
17.5. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų nurodytas reikalavimas civiliniam ieškovui kreiptis į socialinio draudimo įstaigą nepagrįstai suvaržė asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės žalos, teisę reikalauti iš nuteistųjų atlyginti padarytus nuostolius baudžiamojoje byloje. Bylą nagrinėję teismai, nustatę civilinės atsakomybės sąlygas ir konstatavę, kad negali tiksliai apskaičiuoti priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio, pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo priimti sprendimą pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita vertus, jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, nenustatyta. Priešingai, bylos duomenys rodo tai, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) pateikė duomenis apie sveikatos sužalojimo atveju apskaičiuotiną negautų pajamų dydį, jo nedarbingumo laikotarpį, tačiau šių duomenų pagrįstumas byloje nebuvo vertinamas, priteistinas turtinės žalos atlyginimo dydis nebuvo nustatomas. Turtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Taigi teisėjų kolegija, laikydamasi įstatyme įtvirtintų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylos dalį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, susijusių su šios dalies ieškinio dydžiu ir pagrįstumu, todėl ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeistas taip pat ir baudžiamąją atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo nustatantis BK 137 straipsnis. Taikyti švelnesnę įstatymo redakciją prašė ir prokuroras kasacinės instancijos teismo posėdyje.
19. Nuteistoji A. B. šioje byloje pripažinta kalta už dviejų žmonių sunkų sužalojimą dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, pagal BK 137 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, už neatsargų sunkų žmogaus ar žmonių sužalojimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, buvo nustatyta vienintelė laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias ir šiuo metu galiojančias BK 137 straipsnio 3 dalies nuostatas (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), už neatsargų sunkų dviejų žmonių sužalojimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sankcijoje ne tik nustatytos alternatyvios bausmės (laisvės apribojimas arba areštas), bet ir sušvelninta laisvės atėmimo bausmė – nustatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi, naujos redakcijos BK 137 straipsnio 3 dalis (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) yra A. B. teisinę padėtį lengvinanti baudžiamojo įstatymo norma ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, todėl yra pagrindas perkvalifikuoti nuteistosios veiką ir už ją paskirti naują bausmę.
20. Teisėjų kolegija, parinkdama A. B. už nusikalstamą veiką pagal BK 137 straipsnio 3 dalį bausmės rūšį ir nustatydama jos dydį, atsižvelgia į žemesnės instancijos teismų nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Nuteistoji A. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sužalojo du žmones, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Vertinant A. B. asmenybę nustatyta, kad ji praeityje neteista. Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis aplinkybėmis, be kita ko, ir tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, ir vadovaudamasi BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nusprendžia, kad nuteistajai A. B. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį skiriama sankcijoje nustatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kurios dydis artimas vidurkiui, – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vietoj intensyvios priežiūros A. B. paskiriamas pirmosios instancijos teismo parinktas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
21. Nuteistųjų A. B. gynėjas ir juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovas advokatas A. Galminas teismo posėdyje pateikė prašymą patenkinus kasacinius skundus priteisti išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
22. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Nagrinėjamoje byloje A. B. ir juridinis asmuo UAB „Aurovik“ buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 137 straipsnio 3 dalį už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Šia nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuteistųjų gynėjo ir (ar) atstovo kasaciniai skundai atmetami. Atsižvelgiant į tai, tenkinti kasatoriaus prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo nėra BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo.
24. Nukentėjusiojo T. S. atstovas advokatas kasaciniame skunde prašo priteisti nukentėjusiojo naudai išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą, tačiau nenurodė konkrečios prašomos priteisti sumos ir nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. B. gynėjo advokato Aliaus Galmino ir nuteisto juridinio asmens UAB „Aurovik“ atstovo advokato Aliaus Galmino kasacinius skundus atmesti.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato Gedimino Gabnio skundas dėl negautų pajamų nukentėjusiajam T. S. atlyginimo, panaikinti ir perduoti bylą dėl šios civilinio ieškinio dalies iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartį.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nusikalstamą veiką, už kurią A. B. nuteista pagal BK 137 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kitas Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
