Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-764

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00028-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 25 d.

n u s t a t ė :

Ieškovė Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „AS BluOr Bank“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovėms UAB „Dognus“ ir Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui „OOO Nevskoe“ (toliau – OOO „Nevskoe“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „AS BluOr Bank“ kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai be pagrindo nepripažino atsakovių sudaryto reikalavimo perleidimo susitarimo negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnį. Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė neteisingas išvadas, kad ieškovė neįrodė sandorio apsimestinumo. Teismų išvadas paneigia: 1) sandorio tekstas, kuriame įtvirtintos būtent pavedimo sutarčiai būdingos nuostatos ir kurios per se neleidžia jo kvalifikuoti kaip reikalavimo teisės perleidimo sandorio; 2) sandorio sudarymo tikslas ir jo sudarymo aplinkybės, t. y. sudarytas per 3 savaites nuo karo Ukrainoje pradžios ir po 3 dienų nuo Rusijos Federacijos bankams pritaikytų ES sankcijų; 3) sandoris sudarytas tarp dviejų tarpusavyje de facto susijusių bendrovių (atsakovių), valdomų to paties galutinio naudos gavėjo A. D.; 4) sandoris sudarytas su atsakove UAB „Dognus“, kurios ūkinė komercinė veikla nesusijusi su reikalavimo teisių įgijimu ir skolų pagal įgytas reikalavimo teises išieškojimu, be to, atsakovė 2022 m. neturėjo finansinių galimybių sumokėti už reikalavimo teisių įgijimą 5,48 mln. Eur.

2. Teismai be pagrindo nepripažino sandorio niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Sprendžiant klausimą, ar atsakovė OOO „Nevskoe“ galėjo teisėtai perleisti reikalavimą be skolininko rašytinio sutikimo, teismai nepagrįstai taikė CK 6.101 straipsnio 1 dalį. Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal pirkimo–pardavimo sutarčiai taikytiną Anglijos teisę arba Rusijos Federacijos teisę (pagal pardavėjos OOO „Nevskoe“ buveinės vietą). Jeigu vis tik būtų pagrindas taikyti CK 6.101 straipsnio 1 dalį, tai teismų procesiniai sprendimai prieštarauja šiai teisės normai, nes reikalavimo perleidimas be skolininko rašytinio sutikimo leidžiamas tik tuo atveju, jeigu kitaip nenustato sutartis, o pirkimo–pardavimo sutarties 10.6 papunktyje toks draudimas buvo nustatytas. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovės reikalavimas, turintis kartu ir skolos (įsipareigojimų) perkėlimo požymių, galėjo būti perleistas laikantis ne tik CK 6.101 straipsnio 1 dalies, bet ir inter alia CK 6.116 straipsnio 1 dalies, tačiau byloje nėra duomenų, kad, prieš sudarant sandorį, buvo laikomasi CK 6.116 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria buvo pripažintas Arbitražo teismo sprendimas ir jį leista vykdyti Lietuvos Respublikoje, neturi prejudicinės galios, nes ieškovė toje byloje nedalyvavo, o įrodinėjimo dalyko nesudarė šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės, su kuriomis siejamas sandorio negaliojimas.

3. Teismai be pagrindo nepripažino sandorio prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Teismai ignoravo aplinkybes, kurios egzistavo prieš pat sandorio sudarymą ir jo sudarymo metu; tinkamai neatsižvelgė į sandorio tikslą ir neįvertino atsakovės „OOO Nevskoe“ teisinio statuso, jos veiklos perspektyvų (veiklos tęstinumo galimybių), jeigu jos ir (ar) jos galutinio naudos gavėjo A. D. atžvilgiu būtų taikytos ES sankcijos; neįvertino, kad nuo 2022 m. kovo 12 d. Rusijos Federacijos bankams, inter alia ALFA BANK, kurio klientas yra OOO „Nevskoe“, buvo pritaikytos sankcijos, atjungiant nuo SWIFT sistemos; neįvertino, kad „Dolgov Group“ įmonių bendrasavininkiai A. D. ir D. D. palaiko artimus (draugiškus) ryšius su aukščiausio rango Rusijos Federacijos pareigūnais ir politikais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, „D. Group“ įmonės teikia finansinę paramą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, vykdančioms agresiją Ukrainoje.

4. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovei UAB „Dognus“ 22 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (18 000 Eur pirmosios instancijos teisme ir 4 000 Eur apeliacinės instancijos teisme) netinkamai taikė CPK 93, 98 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovei maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo siekti ne daugiau nei 6 180,88 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – ne daugiau nei 3 673,70 Eur. Teismas netaikė advokato pagalbos bylinėjimosi išlaidų dydžiui nustatyti teisiškai reikšmingų kriterijų visumos, neanalizavo atsakovės procesinio elgesio tinkamumo ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių. Iš teismo nutarties nėra aiški kiekvienos įvardytos advokato suteiktos paslaugos kainos atitiktis Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams, taip pat neaišku, ar atsakovei priteistos išlaidos už tokius advokato veiksmus, kurie nelaikytini savarankiškomis teisinėmis paslaugomis.

5. Teismai nepagrįstai ieškinio reikalavimą kvalifikavo kaip turtinį, todėl be pagrindo taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir netaikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto, atitinkamai ieškovei negrąžino žyminio mokesčio permokos. Ieškovė ieškiniu neprašė priteisti iš atsakovių lėšų ir turto; ginčo šalys nėra viena kitos kreditorės; ieškovė nėra ginčijamo sandorio šalis, todėl dėl priimto teismo sprendimo galimai keistųsi tik atsakovių turtinė padėtis; atsakovė UAB „Dognus“ nemokėjo pinigų pagal sandorį; pagal sandorio 1.2 punktą visos (skolininko skolos) išieškojimo pajamos turėtų atitekti ne UAB „Dognus“, o OOO „Nevskoe“; reikšminga ir tai, kad ieškiniu pirmiausiai buvo prašoma pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sandorį apsimestiniu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), įrodinėjant, kad tikrasis sandoris – pavedimo sandoris. Taikant tiek CK 1.87 straipsnį, tiek CK 1.81 straipsnį restitucija nebūtų taikoma.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „Constat“ (j. a. k. 305218949) 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovę 2025 m. vasario 25 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 153, kodas ZO05010.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė