Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-9-697/2025
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00067-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 12.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovo advokato Gintaro Žičkaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. Š. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 12 d. nutarimu pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį nubaustas 2300 Eur bauda, konfiskuojant automobilio ir jo puspriekabės, kuriais buvo padarytas administracinis nusižengimas, vertę – 15 870 Eur, už tai, kad jis nuo 2023 m. spalio 11 d. 8 val. iki 2023 m. spalio 11 d. 17 val. Šiauliuose, Aviacijos g. 48, iš asmeninių paskatų savo nuožiūra, būdamas UAB SROS ryšių montuotojas-vairuotojas, įmonei priklausančiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SREM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per tris kartus atvežė ir išpylė neapdorotas statybines atliekas į Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-2410-2104. UAB SROS neapdorotas statybines atliekas iš sklypo išvežė ir perdavė statybines atliekas tvarkančiai įmonei, kur pagal pateiktą atliekų perdavimo deklaraciją priduota 70,4 t plytų, atliekos sąrašo kodas 17 01-02. Atvežtų ir išpiltų neapdorotų statybinių atliekų kiekis yra 106,67 kub./m. Asmuo, atsikratydamas neapdorotomis statybinėmis atliekomis, teritoriją užteršė atliekomis ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 ir 7 punktų reikalavimus.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovo advokato G. Žičkaus skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovo advokato G. Žičkaus apeliacinis skundas netenkintas ir palikta galioti nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovo advokato G. Žičkaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą bei vėlesnes dėl jo priimtas teismų nutartis ir administracinio nusižengimo bylą L. Š. nutraukti. Netenkinus šio prašymo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą, panaikinus jo dalį dėl turto konfiskavimo, o neįžvelgus pagrindo panaikinti nutarimo dalį dėl turto konfiskavimo, pakeisti ją teismo nuožiūra sumažinant konfiskuotino turto vertės sumą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
6. Pritaikydami L. Š. veikai ANK 247 straipsnio 13 dalį, Institucija ir teismai padarė materialiosios teisės taikymo klaidą.
6.1. Pagal veikos padarymo metu galiojusią ANK 247 straipsnio redakciją, straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą 1 kub./m ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu, o to paties straipsnio 13 dalyje – už aplinkos užteršimą 5 kub./m ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 247 straipsnio 9 dalyje nebuvo nustatytas maksimalus nepavojingų atliekų kiekis. Iš to išplaukia, kad L. Š. veika, pasireiškusi 106,67 kub./m nepavojingų atliekų išpylimu sklype, atitiko tiek ANK 247 straipsnio 9 dalies, tiek to paties straipsnio 13 dalies požymius. Į šį aspektą buvo atkreiptas bylą nagrinėjusių teismų dėmesys ir, nors apygardos teismas pripažino esant teisinio reguliavimo spragą, teismas taikė L. Š. veikai ANK 247 straipsnio 13 dalį. Byloje priimtas nutarimas ir nutartys prieštarauja teismų praktikai, kurioje išaiškinta, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už konkrečiai ir aiškiai įstatymuose apibrėžtus pažeidimus; kad šis reikalavimas yra tenkinamas, kai iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo asmuo gali žinoti, kokia veika užtrauks jam teisinę atsakomybę; kad negalima pernelyg plačiai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančių teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2513/2010, N576-641/2012, N575-475/2012); kad tada, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMzItNTExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-32-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-32-511/2015">2AT-7-32-511/2015</a>). Pareiškėjo vertinimu, Institucija ir bylą nagrinėję teismai ANK 247 straipsnio 9 dalį aiškino pernelyg plačiai, nes pasisakė, kad, nors įstatymų leidėjas to ANK 247 straipsnio 9 dalyje nenustatė, viršutinė nepavojingų atliekų kiekio riba, kurią viršijus taikytina straipsnio 13 dalis, laikytina 5 kub./m, kaip tai išplaukia iš ANK 247 straipsnio gramatinio ir sisteminio aiškinimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pateiktas aiškinimas prieštarauja pirmiau nurodytai teismų praktikai, nes teisinio išsilavinimo neturintis asmuo turi žinoti, kad, esant teisės normų kolizijai, jam bus taikoma griežtesnę atsakomybę nustatanti norma. Priimtų teismų nutarčių teisingumo nepagrindžia aplinkybė, kad 2023 m. lapkričio 9 d. įstatymu buvo pakeista ANK 247 straipsnio 13 dalies redakcija, nurodant joje viršutinę nepavojingų atliekų kiekio ribą, nes toks pakeitimas padarytas jau po L. Š. veikos padarymo. Dėl to laikytina, kad ANK 247 straipsnio 9 ir 13 dalys buvo neaiškios, dviprasmiškos, o esant tokiai situacijai, L. Š. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 247 straipsnio 9 dalį.
6.2. ANK 247 straipsnio 13 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, kaip pažymima teismų praktikoje, yra materialioji, todėl asmuo už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti patrauktas atsakomybėn tik nustačius, kad aplinka buvo užteršta, t. y. kad aplinkai padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-35/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTgzNS0zODAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-835-380/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-835-380/2013">ATP-835-380/2013</a>). Institucija šioje byloje neatliko jokio tyrimo, kad nustatytų, kokią konkrečią žalą aplinkai savo veika padarė L. Š., ypač atsižvelgiant į tai, kad vos per keletą dienų po įvykio visos atliekos iš jų išpylimo vietos buvo pašalintos. Institucija L. Š. jokio reikalavimo dėl žalos aplinkai atlyginimo nepareiškė. Iš to darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta L. Š. veika padaryta žala aplinkai. Bylą nagrinėjusių teismų argumentai, kuriais buvo siekiama pagrįsti žalą aplinkai, kad nenatūraliai pakito žemės sklypo reljefas ir pan., nebuvo nurodyti kaltinime, be to, nebuvo nustatyti jokia bylos medžiaga, todėl teismai pažeidė L. Š. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, išplėtė kaltinimą ir nukrypo nuo teismų praktikos (Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. II-115-252/2010, Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktMzI0LTU4My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-324-583/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-324-583/2010">II-324-583/2010</a>, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTIwMC0zNjYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-200-366/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-200-366/2016">ATP-200-366/2016</a>, Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-363-530/2020).
7. Nesvarstydami galimybės neskirti L. Š. turto konfiskavimo ar jį sušvelninti, teismai netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį. ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Pagal teismų praktiką, galima individualizuoti ir turto konfiskavimo taikymą administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM5LTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-39-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-39-648/2023">2AT-39-648/2023</a>). Bylą nagrinėję teismai į pirmiau nurodytas ANK ir teismų praktikos nuostatas neatsižvelgė, nes nesvarstė galimybės sušvelninti turto konfiskavimo taikymą, nors apie tai aiškiai buvo nurodyta paduotuose skunduose.
8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
8.1. Nesutiktina su prašymo argumentu, kad Institucija ir teismai pernelyg plačiai aiškino ANK 247 straipsnio 9 dalį. Įstatymų leidėjas ANK 247 straipsnyje nustatė atsakomybę už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, diferencijuodamas atsakomybę pagal padarytų veikų pavojingumą. Straipsnyje nustatyti skirtingi atliekų kiekiai, nuo kurių kyla administracinė atsakomybė. Nors įstatymų leidėjas nenustatė ANK 247 straipsnio 9 ir 13 dalyse maksimalios neteisėtai į aplinką pašalintų atliekų kiekio ribos, tačiau iš gramatinio ir sisteminio ANK 247 straipsnio nuostatų aiškinimo išplaukia, kad straipsnio dalys nustato atsakomybę priklausomai nuo atliekų kiekio, t. y. ANK 247 straipsnio 9 dalis taikoma, kai užteršiama 1 kub./m ir didesniu, bet neviršijančiu 5 kub./m atliekų kiekiu, o ANK 247 straipsnio 13 dalis taikoma tada, kai aplinka užteršiama didesniu nei 5 kub./m, bet ne didesniu nei 15 kub./m atliekų kiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nuo 2024 m. sausio 1 d. papildytas 270⁴ straipsniu, pagal kurį už didesnio nei 15 kub./m nepavojingų atliekų kiekio išmetimą į aplinką taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl to pagal veikos padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą L. Š. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį.
8.2. Nepagrįstas prašymo argumentas, kad išpylus atliekas jokia žala aplinkai nebuvo padaryta. Kaip ANK 247 straipsnio 13 dalies požymis aplinkos užteršimas vertinamas ne žalos padarymo žemės sklypo savininkui prasme, o pagal tai, ar objektyviai buvo užteršta aplinka, kurioje buvo paskleistos atliekos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, L. Š. išpylus valstybei priklausančiame žemės sklype statybinių griovimo atliekų, jomis buvo užteršta aplinka. Pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį pakanka, kad aplinka būtų užteršta bent 5 kub./m nepavojingų atliekų. Dėl to teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad dėl L. Š. veikos buvo padaryta žalos gamtai, t. y. gamta buvo užteršta.
8.3. Atmestini prašymo argumentai, kad teismai netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, nesvarstydami šios normos taikymo. Sutiktina su apygardos teismo argumentais, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, be to, dalinis turto vertės išieškojimas administracinio nusižengimo procese nėra nustatytas ir neatitinka bylos aplinkybių. L. Š. paskirta administracinė nuobauda – 2300 Eur bauda neviršija įstatyme nustatyto maksimalaus baudos dydžio, o administracinio poveikio priemonių maksimali riba nėra nustatyta, o pačios administracinio poveikio priemonės skiriamos ANK VI skyriuje nustatytais pagrindais.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovo advokato G. Žičkaus prašymas atmestinas.
Dėl ANK 247 straipsnio 13 dalies taikymo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimo traukti asmenį atsakomybėn nesant tam teisinio pagrindo principai užtikrina, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn tik esant tinkamam teisiniam reguliavimui.
11. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas. Teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių <...> (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
12. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje aiškinant Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymima – kad ir kaip aiškiai būtų suformuluota teisinė nuostata, bet kurioje teisės sistemoje egzistuoja neišvengiamas teisminio aiškinimo elementas. Atitinkamai Konvencijos 7 straipsnis nebus pažeistas, jei suteikiama reikšmė yra numatoma, ir atitinka nusikaltimo esmę (žr. 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Jorgic prieš Vokietiją, peticijos Nr. 74613/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Custers, Devaux ir Turk prieš Daniją, peticijos Nr. 11843/03, 11847/03, 11849/03; 2012 m. kovo 6 d. sprendimą byloje Huhtamäki prieš Suomiją, peticijos Nr. 54468/09).
13. ANK 247 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad neapdorotų statybinių atliekų išpylimas žemės sklype, užuot perdavus jas sutvarkyti įstatymų nustatyta tvarka, yra aplinkos teršimas. Iš veikos padarymo metu galiojusios ANK 247 straipsnio dispozicijos matyti, kad tiek, kiek tai susiję su administracine atsakomybe už aplinkos užteršimą, administracinės atsakomybės griežtumas nustatomas proporcingai atsižvelgiant į atliekų pobūdį (pavojingos, nepavojingos atliekos), veikos padarymo vietą (vandenviečių apsaugos zonos ir kitos saugotinos teritorijos), atliekų kiekį. Antai ANK 247 straipsnio 1 dalyje veikos padarymo metu buvo nustatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą mažesniu kaip 100 kub./dm nepavojingų atliekų kiekiu, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta griežtesnė atsakomybė už 1 dalyje nurodytą veiką, padarytą vandenviečių apsaugos zonose ir saugotinose teritorijose, o straipsnio 3 dalyje nustatyta griežtesnė nei straipsnio 1 dalyje atsakomybė už aplinkos užteršimą mažesniu kaip 100 kub./dm kiekiu pavojingų atliekų. Savo ruožtu straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą 100 kub./dm ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu, 9 dalyje – už aplinkos užteršimą 1 kub./m ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu, o 13 dalyje – už aplinkos užteršimą 5 kub./m ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Iš pirmiau nurodytos ANK 247 straipsnio dispozicijos nuoseklumo diferencijuojant administracinę atsakomybę priklausomai nuo atliekų rūšies (nepavojingos ir pavojingos) bei jų kiekio, išplaukia, kad nors atskiros straipsnio dalies tekste tiesiogiai nėra nurodoma, koks kiekis yra didesnis nei 100 kub./dm ar didesnis nei 1 kub./m, tačiau apie maksimalią jo ribą spręstina iš griežtesnę atsakomybę už tą pačią veiką, tik padarytą su didesniu atliekų kiekiu, nustatančios straipsnio dalies (ANK 247 straipsnio 5 ir 9 dalys, 9 ir 13 dalys). Pirmiau nurodytas administracinės atsakomybės diferencijavimo nuoseklumas pasireiškia viso ANK 247 straipsnio dispozicijos kontekste, taigi, nėra atsitiktinis, todėl vertintinas kaip sąmoningas įstatymų leidėjo pasirinkimas tokia konstrukcija išdėstyti teisės normą, o ne teisės spraga, kaip konstatavo apygardos teismas, ar teisės normų kolizija, kaip nurodo pareiškėjas. Dėl to darytina išvada, kad L. Š. veikos padarymo metu galiojusi ANK 247 straipsnio 13 dalis aiškiai nustatė administracinę atsakomybę už aplinkos užteršimą didesniu nei 5 kub./m nepavojingų atliekų kiekiu ir toks jos aiškinimas teismų praktikoje buvo iš anksto numatomas visiems teisės subjektams. Įvertinus tai, kad didesnio nepavojingų atliekų kiekio, nei nurodytas ANK 247 straipsnio 13 dalyje, kitose šio straipsnio dalyse nebuvo nurodyta, darytina išvada, kad aplinkos užteršimas 106,67 kub./m nepavojingų atliekų atitiko ANK 247 straipsnio 13 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip prieštaraujantys ANK 247 straipsnio turiniui pareiškimo teiginiai, kad L. Š. veikos padarymo metu galiojusi ANK 247 straipsnio 9 ir 13 dalių redakcija buvo neaiški, kėlė abejonių dėl ANK 247 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto draudimo turinio ir iškilusias abejones buvo būtina aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo L. Š. naudai, t. y. taikant L. Š. veikai ANK 247 straipsnio 9 dalį.
14. Pareiškime deklaratyviai teigiama, esą L. Š. veika nesukelti padariniai aplinkai, kad jie neįrodyti byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad ANK 247 straipsnio 13 dalyje nustatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą. Nekelia abejonių, kad neapdorotos statybinės atliekos nėra natūrali aplinkos, šiuo atveju žemės sklypo, dalis, todėl jų atvežimas ir išpylimas žemės sklype atitinka aplinkos užteršimo požymį. Vien tai, kad išaiškėjus administraciniam nusižengimui statybinės atliekos iš sklypo L. Š. buvo išvežtos, o Institucija nepateikė civilinio ieškinio, nereiškia, kad aplinka nebuvo užteršta. Atkūrimas aplinkos būklės, kokia buvo iki užteršimo, vertintinas tik kaip veikos padarinių pašalinimas po to, kai administracinis nusižengimas jau buvo padarytas, t. y. po to, kai aplinka jau buvo užteršta. Pašalinus padarinius, nelieka teisinio pagrindo reikšti civilinį ieškinį. Dėl to šios aplinkybės nepaneigia išvados, kai L. Š. veika atitinka aprašytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje. Pažymėtina, kad atliekų išpylimas buvo nustatytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams atlikus apžiūrą ir surašius apžiūros aktą, kurio sudėtinė dalis buvo įvykio vietos fotonuotraukos, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pareiškimo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. Š. veikai netinkamai taikyta veikos padarymo metu galiojusi ANK 247 straipsnio 13 dalis.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
16. Pareiškėjas teigia, kad teismai netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes nesvarstė galimybės neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam L. Š. turto konfiskavimo ar jį sušvelninti atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Iš to išplaukia, kad skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, o ne pareiga, kuri įgyvendinama tinkamai motyvuojant teismo sprendimą.
18. Priešingai nei nurodoma pareiškime, apygardos teismas detaliai išnagrinėjo klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – L. Š. taikymo. Iš apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas pažymėjo, jog L. Š. ANK 247 straipsnio 13 dalyje nurodytam administraciniam nusižengimui įvykdyti panaudojo transporto priemonę, o už tokio administracinio nusižengimo padarymą taikytina administracinio poveikio priemonė – administracinio nusižengimo padarymo įrankių ar priemonių konfiskavimas. Nustačius, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui – UAB SROS, kurios direktoriaus pavaduotojas gamybai G. K. apklausiamas nurodė nežinojęs apie neteisėtus šios įmonės vairuotojo veiksmus ir nedavęs jam nurodymo išpilti neapdorotas statybines atliekas žemės sklype, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarta iš L. Š. konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Apygardos teismas pažymėjo, kad L. Š. veika pasireiškė tuo, jog jis per tris dienas išpylė labai didelį kiekį neapdorotų statybinių atliekų, t. y. 106,67 kub./m, šis kiekis veikos padarymo metu net 21 kartą viršijo įstatymo nustatytą minimalų kiekį, reikalingą administracinei atsakomybei pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį kilti, o šiuo metu tokia L. Š. veika užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju būtų neteisingas ar neproporcingas. Vien tai, kad paskirtoji administracinė nuobauda yra mažesnė nei administracinio poveikio priemonė, nereiškia, kad tokia administracinio poveikio priemonė negalėjo būti paskirta, nes administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuoja skirtingos ANK normos, o įstatymų leidėjas nenustato maksimalaus konfiskuotino turto dydžio už įvykdytą administracinį nusižengimą. Dėl to apygardos teismas padarė išvadą, kad, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes, nepaskyrus L. Š. transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai ir jos paskirtis, t. y. ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius teisės pažeidimus. Nesutikti su šia apygardos teismo išvada pagal pareiškime išdėstytus argumentus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pareiškimo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad nepritaikydami ANK 34 straipsnio 6 dalies teismai padarė esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą, priimtą L. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
