M. S. pagal BK 309 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-19-489/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19218-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.30.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. (M. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendis pakeistas ir nustatytos kitos M. S. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 309 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija), padarymo aplinkybės. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai: jis, būdamas name adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame interneto paslauga teikiama AB „Telia Lietuva“ R. K. vardu, suteikiant IP adresą (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytas elektronines bylas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai? asmenys iki 14 metų amžiaus imtinai, 2020 m. balandžio 19 d. 20.01 val. (UTC laiku) iš socialinio tinklo www.facebook.com vartotojo S. G. paskyros, kurios adresas (duomenys neskelbtini), persiuntė kitam vartotojui.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro T. Danylos bei nuteistojo M. S. apeliacinius skundus ir juos tenkinęs iš dalies, konstatavo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad M. S. pats tyčia įgijo ir laikė telefone „Apple iPhone S6 (A1688)“ du vaizdo failus? „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusias pašalintas aplinkybes, kad M. S. platino elektronines bylas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria, iš dalies patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro T. Danylos apeliacinį skundą, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija), ir dėl šios nusikalstamos veikos jam baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalys dėl M. S. nuteisimo yra neteisėtos ir nepagrįstos, priimtos padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių) pažeidimus, tai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą ir sukliudė priimti byloje teisingus procesinius sprendimus. Padaryti esminiai BPK pažeidimai lėmė ir netinkamą BK 309 straipsnio 2 dalies taikymą, pripažįstant, kad M. S. veiksmai turi visus šios nusikalstamos veikos sudėties elementus. Be to, paskirdami M. S. bausmę, teismai nepagrįstai netaikė BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatų.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių; nenurodė įrodymų, kurie patvirtina jo pripažintas nustatytomis aplinkybes; pažeidė įrodymų vertinimo taisykles? byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, negretino jų tarpusavyje ir neįvertino jų viseto; nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų ir abejonių; rėmėsi byloje neištirtu ir įrodymu negalinčiu būti dokumentu, padarė klaidų dėl šio dokumento turinio; nuosprendį grindė ir duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais; atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų, nepasisakydamas, kodėl atmetė kitą apeliacinio skundo argumentus patvirtinančią liudytojų parodymų dalį, ir neatlikdamas šių parodymų vertinimo. Šio teismo sprendimas dėl M. S. kaltės, padarius BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, priimtas nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų, netinkamai nustačius faktines aplinkybes, nepašalinus abejonių ir jas traktuojant nuteistojo nenaudai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 332 straipsnio 5 dalis).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, dalyje „Dėl įrodymų vertinimo“, pasisakė tik dėl įrodymų, susijusių su aplinkybėmis dėl failų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įgijimo ir laikymo, vertinimo, tačiau visiškai nepasisakė dėl įrodymų, kurių pagrindu pripažino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatytomis ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išteisinamąją dalį, vertinimo. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią žemesnės instancijos teismo išvadas keisti tik argumentuotai ir motyvuotai.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl kitaip (nenurodė ir kaip) vertina pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padarytas išvadas, kad byloje nėra duomenų, iš kur ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė du vaizdo įrašus pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; nenustačius, iš kur buvo paimti vaizdo įrašai ir įrašyti į kompaktinį diską, pateiktą specialistams išvadai teikti, specialisto išvada Nr. MK-O 145/2020(01) negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu kaltinime nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kas, kada ir iš kur padarė paminėtus vaizdo įrašus, kurie byloje buvo pateikti kaip įrodymai, kartu nepaneigė pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad šie vaizdo įrašai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

3.5. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2021 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šio protokolo priedai nėra išversti į lietuvių kalbą ir nebuvo ištirti teismo posėdyje. BPK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Be to, kadangi nebuvo ištirti protokolo priedai, kurie yra sudėtinė protokolo dalis (BPK 179 straipsnis) ir kuriais grindžiamas protokolo turinys, paminėtu protokolu kaip įrodymu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negalėjo būti grindžiamas (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

3.6. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas paminėtą apžiūros protokolą surašęs pareigūnas R. K. negalėjo paaiškinti protokolo prieduose užfiksuotų duomenų reikšmės, parodė, kad „kokius duomenis sugebėjo rasti, tokius pateikė“, jo anglų kalbos žinios nėra gilios ir jis negali pasakyti, ką tiksliai kokie įrašai reiškia. Papildomai abejonių dėl protokolo įrašų tikslumo ir realumo kelia ir ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismui gynėjo prašymu pareikalavus, kad ikiteisminio tyrimo institucija pateiktų ištirtas telefono duomenų ataskaitas, jos nebuvo pateiktos, gautas atsakymas, jog serveriai, kuriuose buvo saugomi ataskaitų duomenys, sugedo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar protokole nurodyti duomenys atitinka duomenis apžiūrėtuose objektuose.

3.7. Tai, kad 2021 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys negali būti tikri, patvirtina ir šios aplinkybės: 1) byloje nėra duomenų, kurie nurodyti protokole, kada ir kieno nutarimu telefonas perduotas kopijai sukurti (visų kitų apžiūrų atveju yra priimti nutarimai); 2) kada buvo sukurta duomenų kopija ir kur įdėta; 3) duomenų kopijos pavadinimas nesutampa su 2020 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokole apžiūrėtos to paties telefono duomenų kopijos pavadinimu, tai patvirtina, kad buvo tiriama ne 2020 m. rugpjūčio 17 d. apžiūrėta duomenų kopija; 4) 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. birželio 15 d. apžiūros protokoluose nurodyti skirtingi apžiūrėtų duomenų šaltinių – telefono „Apple iPhone S6“ IMEI numeriai, nors byloje yra tik vienas toks telefonas; 5) nėra duomenų, ar programa „Cellebrite Reader“ sertifikuota ir licencijuota, koks jos patikimumas, kas gali paaiškinti jos ataskaitos duomenų reikšmę; 6) protokole nurodyta: „Programa buvo įrašyta specialistų prie telefono duomenų ataskaitos kopijos“, tai tik patvirtina, kad programa negali būti licencijuota, nes ji nėra apsaugota nuo kopijavimo ir dauginimo; 7) nėra duomenų, kur rasti protokole nurodyti įrašai, nėra nurodytos jų buvimo vietos (bylos) nei telefone, nei duomenų kopijoje, o tai pagal BPK 207 straipsnio reikalavimus yra būtina nurodyti; 8) prieduose (anglų kalba) nurodytas 2020 m. vasario 28 d. 07:57:15 UTC siųstas elektroninis laiškas, tačiau skirtinguose prieduose nurodytas skirtingas laiško turinys; 9) nurodyta elektroninio pašto slaptažodžio sukūrimo data – 2020 m. vasario 27 d. 19.11 val., t. y. daugiau nei para vėliau, nei iš tikrųjų buvo sukurtas el. paštas ir jo slaptažodis; 10) viename protokolo priede elektroninis paštas nurodytas kaip (duomenys neskelbtini), tačiau su dviem „@“ ženklais, kaip ir su dviem domeno galūnėmis (outlook.com ir hotmail.com), elektroninio pašto negali būti, tai leidžia daryti prielaidą, kad tekstas buvo keistas, formuotas rankiniu būdu ir nėra programinė ataskaita. Be to, apžiūrint to paties telefono duomenų ataskaitą 2020 m. rugpjūčio 17–18 d., nebuvo rasti 2021 m. birželio 15 d. apžiūros protokole nurodyti duomenys. Šių dviejų apžiūros protokolų duomenys vieni kitiems prieštarauja. Prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti, nes, kaip minėta, „dėl serverių gedimų“ teismui ataskaitų duomenys nebuvo pateikti.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas ne tik grindė nuosprendį duomenimis, negalinčiais būti įrodymais, bet ir nesugretino jų su byloje ištirtais įrodymais? bendrovės „Microsoft“ pateikta informacija, kad el. paštas (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas 2020 m. vasario 26 d. 14:00:39 PM (UTC laiko juosta). Šis įrodymas paneigia 2021 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo priede ne lietuvių kalba nurodytus duomenis, kad el. pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodis (vadinasi, ir pats elektroninis paštas) buvo sukurtas „2020 m. vasario 27 d. 19:11“. Bendrovė „Microsoft“ yra programinės įrangos „Outlook“ savininkė ir duomenų valdytoja, todėl neturėtų kilti abejonių jos pateiktų duomenų tikslumu.

3.9. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad „telefone <...> rasti duomenys tiek apie el. pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodžio sukūrimą ir pakeitimą, tiek duomenys apie realų naudojimąsi šiuo el. paštu (duomenys neskelbtini)) kitą dieną po jo sukūrimo (2020 m. vasario 28 d.). Akivaizdu, jog tik tas, kas sukūrė, po to pakeitė el. pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodį, ir nurodė šį el. pašto adresą, registruodamas paskyrą, kurios vardas? (duomenys neskelbtini), iš kurios 2020 m. balandžio 19 d. išsiuntė du vaizdo failus su pornografiniu turiniu, kuriuose vaizduojamas vaikas. Aplinkybė, kad įrenginys, iš kurio konkrečiai 2020 m. balandžio 19 d. buvo išsiųsti du vaizdo failai su vaikų pornografija, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nekeičia“, neparemta įrodymais. Nevertinant net pirmiau išdėstytų įrodymų ir motyvų, tokia išvada yra nepagrįsta, nes: 1) byloje netirtas 2020 m. vasario 27–28 d. laikotarpis, nėra jokių duomenų, kas naudojosi tomis dienomis telefonu „Apple iPhone S6“, nepriklausomai nuo jo nuosavybės; 2) byloje nėra duomenų, kad M. S. 2020 m. vasario 27–28 d. buvo Lietuvos Respublikoje, juo labiau adresu: (duomenys neskelbtini); 3) byloje nėra jokių įrodymų, kad M. S. kada nors naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); 4) byloje nėra jokių įrodymų, kad M. S. kada nors naudojosi „Facebook“ paskyra (duomenys neskelbtini); 5) byloje nėra jokių duomenų, kad M. S. turėjo vaizdo įrašus, kurie buvo išsiųsti iš „Facebook“ paskyros (duomenys neskelbtini); 6) išsiųsti failai nebuvo rasti M. S. įrenginiuose, tai patvirtina, kad jis negalėjo jų išsiųsti, nes fiziškai neturėjo; 7) byloje nėra paneigti M. S. parodymai, kad nė vieno iš asmenų, su kuriais, bylos duomenimis, kontaktuota iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir „Facebook“ paskyros (duomenys neskelbtini), jis nepažįsta ir tokie elektroniniai paštai jam nėra žinomi. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. S. nuteisimo grindžiama išimtinai prielaidomis, nenurodant jokių jo kaltę pagrindžiančių ir faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

3.10. Remdamasis išimtinai tais pačiais pirmiau nurodytais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas padarė ir išvadą, kad M. S. pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, disponavo tyčia. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad M. S. disponavo elektroninėmis bylomis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais. Priešingai, M. S. įrenginių apžiūros protokolai patvirtina, kad juose tokių elektroninių bylų, taip pat ir anksčiau turėtų bei vėliau ištrintų bylų pėdsakų nėra. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetė paminėtus apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis.

3.11. Apeliaciniame skunde buvo keliamas pareigūnų piktnaudžiavimo, siekiant apkaltinti M. S., klausimas, išdėstyti nustatyti ir procesiniais veiksmais patvirtinti faktai bei argumentai, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas neatsakė, taip šiurkščiai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Teismas nevertino ir nesugretino apeliaciniame skunde išdėstytų įrodymų: 1) liudytoja I. K., apklausiama 2022 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, parodė, kad kai policijos pareigūnai 2020 m. birželio 10 d. apsilankė pas ją namuose adresu: (duomenys neskelbtini), M. S. šiuose namuose negyveno, jiedu buvo susipykę ir ji šį buvo išvariusi iš namų, todėl pareigūnai paprašė užtikrinti, kad M. S. į šiuos namus atvyktų kitą dieną (birželio 11 d.). Ji paskambino M. S. ir pranešė, kad jo ieškojo pareigūnai iš Migracijos tarnybos (taip jai prisistatė atvykę policijos pareigūnai), nes jis gyvena be registracijos; 2) M. S., apklausiamas 2022 m. spalio 11 d. teisme, patvirtino, kad 2020 m. birželio 10 d. jam skambino I. K. ir pasakė, jog jo ieško migracijos pareigūnai, kurie nurodė, kad atvyks 2020 m. birželio 11 d., todėl jis (M. S.) turi atvykti į namus, nors tuo metu paminėtu adresu negyveno ir nebuvo ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos. 2020 m. birželio 11 d. atvyko ne migracijos pareigūnai, o policijos pareigūnai daryti kratos; 3) tai, kad krata buvo suplanuota 2020 m. birželio 10 d., patvirtina tyrėjos Ž. Š. 2020 m. birželio 9 d. raštas Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai; 4) kratos protokole nėra nurodyta G. K., kaip kratoje dalyvavęs asmuo (jos dalyvavimą patvirtina liudytojo R. K., nuteistojo M. S. parodymai, taip pat 2020 m. birželio 8 d. Gyventojų registro išrašas apie G. K. deklaruotą gyvenamąją vietą), taip pat kratos metu nebuvo paimta dalis įrenginių (nors kratos protokole nurodyta, kad „ant kampinės sofos dėkle rastas nešiojamasis kompiuteris „Samsung“ bei padėtas po pagalve [žodžiai „po pagalve“ nubraukti, tačiau prie taisymo nėra nei parašo, nei datos] nešiojamasis kompiuteris „Lenovo““, kompiuteris „Lenovo“ nėra įrašytas tarp kratos metu paimtų daiktų, apie jį nėra duomenų ir kitoje bylos medžiagoje; 2022 m. lapkričio 3 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojos R. K. ir I. K. parodė, kad kratos atlikimo metu jos naudojosi asmeniniais telefonais „Huawei“, tačiau 2020 m. birželio 11 d. kratos protokole užfiksuota, jog rastas ir paimtas tik vienas telefonas „Huawei“); 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi leista daryti kratą pas R. K. gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, kodėl nepaimtas jos pačios telefonas ir kokiu pagrindu krata nebuvo atliekama, kol nurodytu adresu nebuvo pakviestas M. S., kurio kratai pareigūnai nutarties neturėjo. Vertinant paminėtus įrodymus, kyla ir M. S. kratos teisėtumo, taip pat ikiteisminio tyrimo veiksmą atlikusių pareigūnų šališkumo klausimas, kyla pagrįsta abejonė, ar ikiteisminio tyrimo veiksmu buvo siekta nustatyti objektyvią tiesą, ar šis veiksmas buvo atliktas tik išimtinai siekiant apkaltinti iš anksto pasirinktą asmenį – M. S..

3.12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų pareigūnų veiksmų, siekiant apriboti įtariamojo M. S. teisę į gynybą ir galimybę teikti įrodymus. Pornografinio turinio dalykai telefone „Apple iPhone S6“ buvo rasti 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros metu, išvada, kad fotografijose vaizduojami vaikai, ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauta 2020 m. rugsėjo 8 d., o pranešimas apie įtarimą M. S. įteiktas 2021 m. vasario 12 d. Per šį laikotarpį nebuvo nustatinėjama, kas naudojosi paminėtu telefonu. Kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, gynėjui paprašius tai nustatyti, buvo nurodyta, kad tinklų operatoriai duomenis saugo tik šešis mėnesius. Esant nurodytoms aplinkybėms, kyla pagrįsta abejonė, kad pranešimas apie įtarimą ilgiau nei 5 mėnesius niekam nebuvo įteiktas vien dėl to, kad įtariamasis negalėtų susipažinti su įtarimų esme ir, užklausus mobiliojo ryšio operatoriaus, nebūtų nustatyti telefonu „Apple iPhone S6“, kuriame buvo rasti pornografinio turinio dalykai, naudojęsi asmenys.

3.13. Apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma įvertinti ir kitus faktus, patvirtinančius pareigūnų siekį apkaltinti būtent M. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie įtarimą M. S. buvo įteiktas 2021 m. vasario 12 d. 17.30 val., tą pačią dieną nuo 17.40 val. iki 18.20 val. jis buvo apklaustas, 18.28 val. įformintas pavedimas atlikti supažindinimą su tyrimo medžiaga ir iš karto po to surašytas paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolas. Tai patvirtina, kad dėl M. S., kaip įtariamojo, ikiteisminis tyrimas vyko apie vieną valandą. Be to, 2021 m. vasario 12 d. buvo penktadienis ir visi paminėti veiksmai buvo atlikti po darbo valandų. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galimas tik vienas paaiškinimas? taip buvo siekiama suvaržyti įtariamojo teises ir apsunkinti jam galimybę turėti gynėją, akivaizdu, kad M. S. negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis teikti įrodymus ir aktyviomis priemonėmis įrodinėti savo nekaltumą.

3.14. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir kaip liudytojos apeliacinio proceso metu apklaustos pareigūnės Ž. Š. melagingų parodymų apie telefono „Apple iPhone S6“ duomenų ataskaitos (79 503 vaizdo failų) peržiūrą rankiniu būdu ir pornografinio turinio nuotraukų, kuriose vaizduojami galimai nepilnamečiai, atrinkimą (negalėjo nurodyti, pagal kokius požymius tai padarė), nesugretino jų su jau esančiais byloje įrodymais (2020 m. rugpjūčio 18 d. telefono „Apple iPhone S6“ apžiūros protokole nėra nurodyta, kad duomenys įrašyti į kompaktinį diską, ir jis nėra nurodytas kaip protokolo priedas; kompaktinio disko metaduomenys patvirtina, kad jo sukūrimo laikas? 2020 m. liepos 15 d., t. y. mėnuo laiko iki telefono duomenų apžiūros). Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo nevertinimas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti apeliacinio skundo argumentų atmetimo motyvai rodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą. Nors teismas neatsakė į klausimą? kur ir kaip baudžiamajame procese buvo suformuoti 2 kompaktiniai diskai, kurie buvo pateikti su užduotimis specialistams tirti, specialistai savo išvadose vertino šiuose kompaktiniuose diskuose esančius duomenis ir specialistų išvadų pagrindu buvo suformuluotas kaltinimas, kaip šie duomenys atsirado baudžiamajame procese, nevertino, ar įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis), tačiau nurodė, kad „abejones išsklaidė“. Toks baudžiamojo proceso pažeidimų ignoravimas rodo ne tik akivaizdų apeliacinės instancijos teismo šališkumą, bet ir palankumą kaltinimo pusei.

3.15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. S. yra telefono „Apple iPhone S6“ savininkas, ir remdamasis prielaidomis pripažino jį kaltu, nenustatęs jo veikoje nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių. Tačiau telefono savininkui nekyla atsakomybė dėl veiksmų, kurių jis asmeniškai neatliko, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad telefonas turi tiesioginį ryšį su 2020 m. balandžio 19 d. per „Messenger“ programą persiųstomis dviem vaizdo medžiagomis.

3.16. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas šios imperatyvios baudžiamojo įstatymo nuostatos nepagrįstai netaikė ir į M. S. paskirtą bausmę neįskaitė jam realiai taikyto suėmimo? Jungtinėje Karalystėje, ekstradicijos kelionės metu ir Lietuvos Respublikoje? laiko. Taip, M. S. skiriant bausmę, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pažeistas dvigubo nebaudimo principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tai taip pat patvirtina apeliacinės instancijos teismo galimą šališkumą, nes teismas tiesiog ignoravo visas nuteistajam palankias aplinkybes.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. S. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžius ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmimo laiką, kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nuteistojo M. S. kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir apeliacinis skundas, šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir į juos atsakė. Be to, skunde plačiai aptariami byloje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, pateikiama savo įvykių versija, nesutinkama su procesinių veiksmų rezultatais arba jie įvertinami savaip, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

4.2. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai ir motyvai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl M. S. kaltės, padarius BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos vertindamas, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai, kad kasatorius nesutinka su šio teismo išvadomis dėl jo kaltės, teismo išvadų nedaro nepagrįstų ir neteisėtų.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs apeliacinio proceso metu bei pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad nuteistasis M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi interneto, kuris įrengtas adresu: (duomenys neskelbtini), „Wi-Fi“ ryšiu. Iš liudytojos I. K. parodymų matyti, kad M. S. mobiliojo ryšio įrenginiais naudojosi tik jis pats. Jungtinių Amerikos Valstijų dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro pranešime pateikta informacija patvirtina 2022 m. balandžio 19 d. incidentą dėl vaikų pornografijos, t. y. kad dvi elektroninės bylos iš galinio tinklo įrenginio, kuriam priskirtas AB „Telia Lietuva“ administruojamas IP adresas (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstos per programą „Messenger“ gavėjui, pasivadinusiam kaip R. C.. Bendrovės duomenimis, paminėtu IP adresu interneto paslauga teikiama adresu: (duomenys neskelbtini), R. K. vardu. Įvertinus liudytojų R. K. ir I. K. parodymus, iš dalies nuteistojo parodymus, nekyla abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną nuteistasis M. S. naudojosi internetu, įrengtu R. K. name. Kartu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog nebuvo nustatytas įrenginys, iš kurio buvo išsiųsti du vaizdo failai su vaikų pornografija, nustačius, kad tai padarė nuteistasis, kvalifikacijos nekeičia.

4.4. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą ir pašalino netikslumus bei abejones dėl tam tikrų ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos, objektų apžiūrų) atlikimo teisėtumo ir rezultatų patikimumo. Šis teismas paneigė ir nuteistojo versiją, kad vaikų pornografijos įrašai galėjo būti specialiai įkelti, bandant jį nepagrįstai apkaltinti.

4.5. Kita vertus, kasatorius pagrįstai teigia, kad žemesnės instancijos teismai į jam paskirtą bausmę nepagrįstai neįskaitė jo suėmimo laiko ir taip pažeidė BK 66 straipsnio reikalavimus, pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą, todėl teismų nuosprendžiai keistini. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. pagal arešto orderį Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2022 m. vasario 22 d. ir iki faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai dienos – 2022 m. rugsėjo 15 d. – buvo paleistas už užstatą. Lietuvos Respublikoje jis buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, kuria M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, jis skaičiuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi M. S. buvo paskirtos dvi švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Taigi, M. S. buvo suimtas 19 dienų, kurios, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti įskaitytos į jam paskirtą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-50-489/2025 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021, 2K-50-489/2025 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

7. Nuteistojo M. S. kasaciniame skunde keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet taip pat pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (antai dėl paskyros (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrimo, jos naudotojo, naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini), disponavimo dviem kaltinime nurodytais pornografinio turinio failais ir kt.), teigiama, kad teismas netinkamai vertino paties nuteistojo, liudytojos Ž. Š. parodymus, 2021 m. birželio 15 d. objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir kitus bylos duomenis, kartu pateikiama sava atskirų įrodymų vertinimo interpretacija, pasisakoma dėl jų patikimumo vertinimo. Minėta, kad pakartotinis įrodymų vertinimas, be kita ko, ir jų patikimumo bei pakankamumo aspektais, kitokių, negu nustatė apeliacinės instancijos teismas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo, išimtinai siejami su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pateiktomis išvadomis, taip pat nepatenka į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Dėl to kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo (BPK 20 straipsnis), BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi

8. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas, įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-788/2024, 2K-233-387/2024). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

9. Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-36-387/2025 ir kt.).

10. Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų skirti ginčyti, kad atskiri bylos duomenys buvo nepagrįstai pripažinti įrodymais. Antai kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kas, kada ir iš kur paėmė kaltinime nurodytus vaizdo įrašus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurie pripažinti BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, dalyku. Šie kasacinio skundo argumentai prieštarauja tiek skundžiamo nuosprendžio turiniui, tiek ir bylos medžiagai, todėl atmetami.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio, taip pat bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 5-osios valdybos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui persiųstą Jungtinių Amerikos Valstijų dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro (toliau – NCMEC) duomenų bazėje aptiktą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiame byloje esančiame pranešime buvo pateikta informacija apie 2020 m. balandžio 19 d. 20:01:56 (UTC laiku – pasaulinis koordinuotasis laikas) įvykusį vaikų pornografijos incidentą socialinio tinklo „Facebook“ pranešimų programoje „Messenger“; paminėto socialinio tinklo vartotojas – S. G. (elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), vartotojo vardas – (duomenys neskelbtini), elektroninių paslaugų teikėjo vartotojo ID – (duomenys neskelbtini), IP adresas – (duomenys neskelbtini); papildoma informacija – 2020 m. balandžio 22 d. UTC nustatyta vieta – Vilnius, LT) gavėjui R. C. per programą „Messenger“ išsiuntė failus pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kartu įkelti ir paminėti failai (1 t., b. l. 15, 18–19, 34–38, 40–45). Taip pat iš apeliacinio proceso metu kaip liudytojos apklaustos tyrėjos Ž. Š. parodymų teismas nustatė, kad NCMEC duomenų bazėje aptiktą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su prie pranešimo paminėtais failais ji gavo iš jų skyriaus atsakingo pareigūno, kuris savo ruožtu juos gavo komunikuodamas su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, po to, įrašiusi į CD-R laikmenas, kartu su užduotimis atlikti objektų tyrimą pateikė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus skyriui (1 t., b. l. 169, 173; 5 t., b. l. 77–81). Taigi, aptartos aplinkybės paneigia kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė paminėtų jam inkriminuotų pornografinio turinio failų atsiradimo byloje aplinkybių ir kartu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog byloje nėra duomenų, iš kur aptariami failai buvo paimti ir įrašyti į objektų tyrimui pateiktą CD-R diską. Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmiau nurodyti failai gauti nesilaikant BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Nustačius, kad byloje nekyla jokių abejonių dėl pirmiau paminėtų kaltinime nurodytų failų atsiradimo byloje ir jų pateikimo juos tyrusiems specialistams aplinkybių, atmetami ir kasacinio skundo su pirmiau aptartomis aplinkybėmis susieti argumentai dėl specialisto išvados Nr. MK-O 145/2020 (01) nepagrįsto pripažinimo įrodymu.

12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodymu pripažino ir kasatoriaus kaltę grindė 2021 m. birželio 15 d. mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini), duomenų ataskaitos („report“) apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (2 t., b. l. 124–135). Ginčijant paminėto įrodymo leistinumą, kaip vieną iš argumentų kasatorius nurodo tai, kad byloje nėra duomenų, kada ir kieno nutarimu paminėtas mobiliojo ryšio telefonas buvo perduotas telefono duomenų ataskaitai parengti, kada duomenų ataskaita buvo parengta ir kur įdėta.

13. Pirma, pažymėtina tai, kad turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktai ar kiti objektai, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar specialisto apžiūrimi BPK 207 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal paminėto straipsnio nuostatas, šiam ikiteisminio tyrimo veiksmui atlikti, be kita ko, kai jam atlikti yra pasitelkiamas ir specialistas, nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro nutarimas nėra reikalingas.

14. Antra, iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad, ikiteisminio tyrimo pareigūnams siekiant apžiūrėti 2020 m. birželio 11 d. name adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone „Apple iPhone S6 (A1688)“ ID (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini)) esančius duomenis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos 1-ojo skyriaus viršininko 2020 m. birželio 16 d. tarnybiniu pranešimu buvo pavesta Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriui atlikti mobiliojo įrenginio duomenų nuskaitymą (pateiktas telefonas). Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistas 2020 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusią tyrėją informavo apie nuskaitytų duomenų ataskaitos parengimą, nurodė kontaktinius duomenis kreipimuisi dėl ataskaitos į skaitmeninę laikmeną perkėlimo ir objekto atsiėmimo (1 t., b. l. 159–160, 161). Iš 2020 m. rugpjūčio 17–18 d. ir 2021 m. birželio 15 d. objektų apžiūros protokolų matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini), duomenų ataskaitos kopija skirtinga apimtimi skirtingų pareigūnų buvo apžiūrėta, naudojant tarnybinius kompiuterius, skaitmeninė laikmena su telefono duomenų ataskaitos kopija nė prie vieno iš protokolų kaip jų priedas nepridėta (1 t., b. l. 162; 2 t., b. l. 124–125). Siekiant išsiaiškinti paminėto telefono duomenų ataskaitos buvimo vietą, apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta vieną iš paminėtų apžiūros protokolų surašiusi ir byloje ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja Ž. Š. (5 t., b. l. 77–81). Įvertinus šios pareigūnės parodymus, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad telefono duomenų ataskaita dėl jos apimties nebuvo pridėta prie apžiūros protokolo kaip jo priedas, ji buvo saugoma policijos įstaigos bendro naudojimo laikmenoje (standžiajame diske), o tai neprieštarauja BPK 92 straipsnio 4 dalyje nustatytai daiktų, kurie dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi kartu su bylos medžiaga, laikymo tvarkai. Taigi, skirtingai nei teigia kasatorius, byloje nustatyta ne tik 2020 m. rugpjūčio 17–18 d. ir 2021 m. birželio 15 d. objektų apžiūros protokolais apžiūrėtos telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“ duomenų ataskaitos parengimo eiga, bet ir jos saugojimo vieta.

15. Ginčijant 2021 m. birželio 15 d. objekto apžiūros protokolo, kaip įrodymo, leistinumą, nurodoma ir tai, kad šio protokolo priedai nėra išversti į lietuvių kalbą, taip pat jie, kaip sudėtinė protokolo dalis, nebuvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, taip buvo pažeistos BPK 8 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šie kasatoriaus argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

16. Pagal BPK 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti ir veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys ar nuosprendžiai. Iš 2021 m. birželio 15 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame objekto? mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini), duomenų ataskaitos („report“), apžiūros eiga ir apžiūros metu užfiksuoti rezultatai yra surašyti lietuvių kalba. Prie šio apžiūros protokolo kaip jo priedai, patvirtinantys protokole užfiksuotus objekto apžiūros rezultatus, pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuoti apžiūros metu aptikti šeši įrašai, susiję su elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat iš telefono duomenų ataskaitos PDF formatu eksportuoti ir atspausdinti metaduomenys apie įrašų, susijusių su paminėtu elektroniniu paštu, aptikimo telefone vietą (katalogą), elektroninio pašto slaptažodžio telefone sukūrimo, jo pakeitimo datą, susirašinėjimo šiuo elektroniniu paštu laiką ir kt. Iš šių priedų turinio manyti, kad jų vertimas dėl juose užfiksuotos informacijos specifiškumo (išskyrus keletą žodžių anglų kalba) iš esmės nėra įmanomas, be to, neturi reikšmės jos supratimui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis M. S., kuris, beje, procese dalyvavo su anglų kalbos vertėjo pagalba, bylos nagrinėjimo žemesnės instancijos teismuose metu nenurodė, jog aptariamo objektų apžiūros protokolo prieduose užfiksuoti duomenys jam yra nesuprantami, to kasatorius nenurodo ir kasaciniame skunde, priešingai, ginčija tiek protokole, tiek jo prieduose užfiksuotų duomenų tikrumą, jų prieštaravimą kitiems bylos duomenims. Visa tai patvirtina, kad BPK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat nuteistojo M. S. teisės, susijusiosios su veiksmingu dalyvavimu procese, nebuvo pažeistos.

17. Be to, skirtingai nei nurodo kasatorius, paminėtas 2021 m. birželio 15 d. objektų apžiūros protokolas 2022 m. lapkričio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas ir ištirtas, kartu tuo pat metu dėl jo turinio apklaustas ir jį surašęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. K. (4 t., b. l. 89–90). Kaip liudytojas apklaustas pareigūnas dar kartą parodė apie telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“ duomenų ataskaitos parengimą, jos apžiūros atlikimo eigą ir apžiūros metu aptiktus bylai reikšmingus duomenis, paaiškino protokolo prieduose užfiksuotų duomenų reikšmę, beje, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, visiškai neužsimindamas apie savo anglų kalbos žinias, kurios, kaip minėta, šiuo atveju protokolo prieduose užfiksuotų duomenų supratimui neturi esminės reikšmės. Aptartos aplinkybės paneigia kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė teisiamojo posėdžio metu neištirtais duomenimis ir taip pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

18. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad skiriasi, prieštarauja vieni kitiems 2020 m. rugpjūčio 17–18 d. ir 2021 m. birželio 15 d. apžiūros protokoluose užfiksuoti to paties objekto apžiūros duomenys, šių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Minėta, kad mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini), duomenų ataskaitos kopijos apžiūrą atliko skirtingi pareigūnai ir ji buvo apžiūrėta skirtinga apimtimi (ieškoma skirtingos informacijos), todėl vien tai, kad skirtingai įvardytos telefono duomenų ataskaitos (viename iš protokolų prie telefono modelio nurodant ir IMEI numerį, kitame IMEI numerio nenurodant (tačiau tą patį IMEI numerį nurodant aprašant apžiūrėto objekto eigą)), apžiūros protokoluose yra užfiksuoti skirtingi apžiūros rezultatai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad duomenų ataskaita nuskaityta ne iš to paties mobiliojo ryšio telefono, buvo apžiūrėti skirtingi objektai ar kad protokoluose užfiksuoti duomenys prieštarauja tarpusavyje, o apžiūros rezultatai yra nepatikimi. Deklaratyvūs kasatoriaus argumentai apie apžiūros metu naudotos specialios programos „Cellebrite Reader“, kurią prie telefono duomenų ataskaitos kopijos įrašė ataskaitą rengę specialistai, patikimumą taip pat nepaneigia aptariamo procesinio veiksmo atlikimo teisėtumo ir apžiūros metu užfiksuotų duomenų, kuriuos patvirtina ir kiti apeliacinės instancijos teismo įvertinti įrodymai, patikimumo. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas 2021 m. birželio 15 d. objekto apžiūrą atlikęs ir apžiūros protokolą surašęs pareigūnas R. K. paneigė kasatoriaus argumentus apie prie apžiūros protokolo pridėtų priedų rengimą rankiniu būdu, liudytojas nurodė, kad prie protokolo buvo pridėti tokie duomenys, kokius juos sugeneravo programa iš telefono duomenų ataskaitos; telefono duomenų ataskaitos apžiūrai naudota programa yra patikima, jo darbo policijoje laikotarpiu, naudojant programą, nekilo jokių nesklandumų (4 t., b. l. 89–90). Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad dėl sugedusios policijos įstaigos bendro naudojimo laikmenos, kurioje buvo saugoma telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini), duomenų ataskaita, pati ataskaita bylą nagrinėjusiems teismams ištirti ir apžiūros protokoluose užfiksuotiems duomenims patikrinti nebuvo pateikta, tačiau dėl šios priežasties apeliacinio proceso metu buvo ne tik apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus specialistas A. C., bet ir paskirtas paminėto telefono duomenų tyrimas, ištirti pateiktas pats telefonas, o atlikus tyrimą, bylai pateiktas ekspertizės aktas Nr. 11-1116(23) (5 t., b. l. 91–95, 132–141). Tai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi veiksmų paminėtame telefone esantiems duomenims papildomai patikrinti ir ta apimtimi, kuria buvo atliktas tyrimas, esminių neatitikčių pačiame telefone aptiktiems duomenims nenustatė.

19. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, neatsižvelgė ir į tai, kad 2021 m. birželio 15 d. telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“ duomenų ataskaitos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodžio sukūrimo laiką (2020 m. vasario 27 d. 19:11:22 val.) neatitinka bendrovės „Microsoft“ pateiktos informacijos, kad paminėtas elektroninis paštas ir jo slaptažodis buvo sukurti 2020 m. vasario 26 d. 14:00:39 (UTC laiku) (2 t., b. l. 78–81, 82–85). Teisėjų kolegijos vertinimu, prieštaravimo tarp nurodytų duomenų nėra. Apžiūros protokole ir jo priede užfiksuoti duomenys, skirtingai nei bendrovės „Microsoft“ atsakyme nurodyti duomenys, patvirtina ne paties elektroninio pašto, jo slaptažodžio sukūrimo laiką, o būtent pirmo prisijungimo, įvedant slaptažodį, prie nurodyto elektroninio pašto telefone „Apple iPhone S6 (A1688)“ laiką, taip pat elektroninio pašto slaptažodžio šiame įrenginyje pakeitimo laiką (2020 m. kovo 1 d.).

20. Kasaciniame skunde, be kita ko, keliamas ir kratos 2020 m. birželio 11 d. R. K. name adresu: (duomenys neskelbtini), atlikimo teisėtumo klausimas, nurodomi analogiški apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentai, susiję su kratos atlikimo laiku ir M. S. dalyvavimu atliekant kratą, ne visų kratos metu aptiktų daiktų paėmimu, ne visų kratoje dalyvavusių asmenų įrašymu į kratos protokolą, kratos protokole esančiu pataisymu.

21. Kratos atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BPK 145, 149 straipsniai. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Taigi, krata atliekama tada, kai yra pagrindas manyti, kad tam tikroje vietoje yra daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-976/2022). Krata atliekama motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma (BPK 145 straipsnio 1, 3 dalys).

22. Nagrinėjamu atveju motyvuota nutartis atlikti R. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kratą buvo priimta 2020 m. birželio 8 d., o pati krata atlikta 2020 m. birželio 11 d. (1 t., b. l. 70, 76–94). Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog krata buvo atlikta ne nutarties priėmimo dieną – 2020 m. birželio 8 d., o 2020 m. birželio 11 d., nesuteikia pagrindo abejoti šios procesinės prievartos priemonės atlikimo teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti kratos atlikimo aplinkybes, kaip liudytojus apklausė visus ją atliekant dalyvavusius policijos pareigūnus (Ž. Š., R. K., M. G. (5 t., b. l. 77–81, 113–116). Iš jų parodymų nustatyta, kad kratai buvo ruošiamasi, buvo nustatomi nurodytu adresu gyvenantys asmenys, be to, esant duomenų, kad nusikalstamą veiką galimai galėjo padaryti užsienio pilietis, buvo siekiama užtikrinti ir jo dalyvavimą per atliekamą kratą, todėl nuvykus kratos atlikimo išvakarėse kratos atlikimo adresu buvo prisistatyta migracijos pareigūnais, teiraujamasi, kada užsienio pilietis bus namuose. Nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai iki kratos atlikimo jokių su šio procesinio veiksmo atlikimu nesuderinamų veiksmų neatliko, kaip ir privalu, turėdami duomenų, jog tiriamą nusikalstamą veiką galėjo padaryti užsienio pilietis, siekė užtikrinti jo dalyvavimą kratoje, kad būtų paimti ir pas jį esantys galimai tyrimui reikšmingi daiktai. Apklausiant pareigūną R. K. nustatyta ir tai, kad kratos metu buvo paimti visi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, o daiktai, kuriuos apžiūrėjus atliekant kratą nustatyta, kad jie neturi reikšmės tiriamai veikai atskleisti, nebuvo paimti. Iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir kratos protokolą surašiusi pareigūnė Ž. Š.. Tokia pareigūnų nurodyta kratos atlikimo tvarka atitinka BPK 149 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nustatančius, kad darantis kratą pareigūnas turi teisę paimti tik tuos daiktus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui, išskyrus atvejus, kai daiktų apyvarta įstatymų uždrausta, tokiu atveju daiktai paimami, neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu.

23. Sutiktina su kasatoriumi, kad kratos protokole tarp atliekant procesinį veiksmą dalyvavusių asmenų nebuvo nurodyta kratos atlikimo vietoje negyvenusi G. K., taip pat kratos protokole buvo atliktas pataisymas – nubrauktas žodis „pagalve“, kuris nebuvo patvirtintas protokolą surašiusios pareigūnės parašu (tyrėja Ž. Š., apklausiama apeliacinio proceso metu, patvirtino, kad pataisymo patvirtinimas nebuvo atliktas dėl techninės klaidos), tačiau vien tik šie kratos protokolo surašymo trūkumai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad krata buvo atlikta ir įforminta iš esmės pažeidžiant nustatytą tvarką, o ją atliekant gauti duomenys yra neleistini ir nepatikimi.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė ne tik kasatoriaus akcentuojamų esminių įrodymų leistinumo, bet ir jų vertinimo, nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimų. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino tiek jau esamus pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tiek ir apeliacinio proceso metu naujai ištirtus įrodymus, juos vertino ne tik atskirai, bet ir lygindamas tarpusavyje, sujungdamas į bendrą visumą. Šis teismas, be kita ko, motyvuotai pasisakė, kodėl nepritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl byloje esančių vaizdo įrašų su pornografinio turinio dalykais (aptiktų NCMEC duomenų bazėje) kaip įrodymų neleistinumo, išsamiai, remdamasis bylos įrodymų visuma, o ne prielaidomis, atskleidė kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, aiškiai ir motyvuotai nurodė, kokios iš kaltinime nurodytų aplinkybių byloje nepasitvirtino (prokuroro kasacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, nustatyta, kad aptariamų vaizdo failų įgijimo aplinkybės byloje nenustatytos), pateikė motyvuotas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai detaliai atsakė ir į esminius nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentus, dar kartą atsižvelgdamas į visus bylos įrodymus įvertino ir paneigė nuteistojo keltas versijas dėl mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone S6 (A1688)“ priklausomumo ir naudojimosi juo kaltinime nurodytu laiku, jo gyvenimo bylai aktualiu laiku kaltinime nurodytu adresu, taip pat dėl bylai aktualaus elektroninio pašto, socialinio tinklo paskyros sukūrimo, naudojimosi jais, ikiteisminį tyrimą byloje atlikusių pareigūnų piktnaudžiavimo bei siekio apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu būtent jį ir kt. Teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nusprendė, kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę pareigūnai turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą ir eliminavo, specialiai nerinko nusikalstamai veikai atskleisti reikšmės galinčių turėti duomenų, norėjo dirbtinai apkaltinti M. S.. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržyta kasatoriaus teisė į gynybą, apribota jo teisė teikti įrodymus ir aktyviomis priemonėmis įrodinėti savo nekaltumą. Nors nuteistajam nagrinėjamoje byloje pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas, jo, kaip įtariamojo, apklausa atlikta, jam paskirta kardomoji priemonė, paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą tą pačią dieną – 2021 m. vasario 12 d. (atliekant visus šiuos procesinius veiksmus dalyvavo nuteistojo pasirinktas gynėjas advokatas R. Volikas), tačiau jis dar 2020 m. birželio 12 d., dalyvaujant tam pačiam gynėjui advokatui R. Volikui, buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Be to, 2021 m. vasario 12 d. per paskelbimą įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo išaiškinta, kad proceso dalyviai, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, turi teisę iki 2021 m. vasario 19 d. pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Tai nuteistasis M. S. per savo gynėją ir padarė, buvo pateiktas prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą (išreikalauti duomenis iš socialinį tinklą „Facebook“ administruojančios bendrovės; nustatyti, kokios SIM kortelės ir kokiu laikotarpiu buvo naudotos telefone „Apple iPhone S6 (A1688)“; atlikti papildomą įtariamojo apklausą), šis prašymas prokuroro buvo visiškai tenkintas.

26. Apibendrindama pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka ir priimdamas skundžiamą nuosprendį, kasatoriaus nurodomų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėjo kasatorius, pateikė nuteistojo lūkesčių neatitinkančias išvadas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas neatitinkančiu jam keliamų reikalavimų, nepagrįstu ir neteisėtu.

Dėl BK 309 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) taikymo

27. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino kasatorių pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) kaltu, jo veiksmuose nenustatęs nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios veikos sudėties požymių.

28. BK 309 straipsnyje (2016 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) nustatyta atsakomybė už disponavimą pornografinio turinio dalykais. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Šioje dispozicijoje įtvirtintos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Inkriminuojant asmeniui BK 309 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę tyčią daryti šią nusikalstamą veiką, t. y. kad asmuo suprato, jog seksualiniais tikslais gamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja, siūlo, platina pornografiją, kurioje iš tikrųjų arba apsimestinai vaizduojamas vaikas, įgyja ar suteikia prieigą prie tokio pobūdžio pornografinio turinio dalykų, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2020).

29. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. nuteistas už tai, kad, naudodamasis kaltinime nurodytoje vietoje teikiama interneto paslauga, kuriai suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 19 d. 20.01 val. (UTC laiku) iš socialinio tinklo www.facebook.com vartotojo S. G. paskyros, kurios adresas (duomenys neskelbtini), persiuntė kitam vartotojui dvi elektronines bylas? „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas? asmuo iki 14 metų amžiaus imtinai. Taigi, kasatorius skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vienos iš BK 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų alternatyvių veikų padarymą – pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, platinimą.

30. Pornografinio turinio dalykų platinimas? tai atlygintinis arba neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti. Platinama gali būti tiek fiziškai įteikiant, paliekant tam tikroje vietoje arba siunčiant paštu ir pan., tiek pasinaudojant telefoniniu arba kompiuteriniu ryšiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2013, 2K-85-628/2023). Kartu pažymėtina, kad prieigos prie pornografinio turinio dalykų suteikimas, naudojant informacines technologijas, nėra pornografinio turinio dalykų platinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2020). Platinimo veikos nesudaro ir pornografinio turinio dalykų demonstravimas, reklamavimas ir siūlymas.

31. Skundžiamu nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad 2020 m. balandžio 19 d. 20:01:56 (UTC laiku) socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas S. G. (paskyros adresas (duomenys neskelbtini); paskyroje pateiktas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)) per pokalbių programą „Messenger“ gavėjui R. C. išsiuntė pirmiau paminėtus du pornografinio turinio failus, kuriuose vaizduojamas mažametis asmuo (mergaitė), vaikas iki 14 metų amžiaus imtinai, atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, tikras lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Paminėti failai buvo įkelti iš galinio tinklo įrenginio, kuriam priskirtas AB „Telia Lietuva“ administruojamas IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto paslauga teikiama adresu: (duomenys neskelbtini), R. K. vardu, šiuo adresu kaltinime nurodytu laiku gyveno ir nuteistasis M. S..

32. Nors nė viename iš nurodytu adresu 2020 m. birželio 11 d. atliktos kratos metu paimtų įrenginių (kompiuterių, planšetinių kompiuterių, telefonų), taip pat ir priklausančių nuteistajam (tarp jų mobiliojo ryšio telefone „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini)), paminėti per pokalbių programą „Messenger“ kitam vartotojui išsiųsti failai nebuvo aptikti, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiais pornografinio turinio dalykais disponavo – juos išplatino būtent nuteistasis M. S.. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas, su socialinio tinklo „Facebook“ paskyros (duomenys neskelbtini) sukūrimu ir naudojimusi ja susijusias aplinkybes. Bendrovės „Facebook Ireland Ltd“ byloje pateiktais duomenimis, paskyra (duomenys neskelbtini) buvo sukurta (registruota) 2020 m. vasario 27 d. 19:08:10 (UTC laiku), jos registracijos metu buvo nurodyti duomenys: vardas – (duomenys neskelbtini), pavardė – (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Nurodyta paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta, naudojantis interneto paslauga, kuriai suteiktas IP adresas – (duomenys neskelbtini). Prie paskyros (duomenys neskelbtini) iš IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi ne tik 2020 m. vasario 27–28 d., bet ir keletą kartų 2020 m. kovo mėn. (tarp jų kovo 1 d.), taip pat ne kartą 2020 m. balandžio mėn., be kita ko, ir 2020 m. balandžio 19 d. 20:01:56 (UTC laiku), t. y. tuo metu, kai, pagal NCMEC duomenų bazėje aptiktą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo išsiųsti failai su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Mobiliojo ryšio telefone „Apple iPhone S6 (A1688)“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ir kuriuo naudojosi tik nuteistasis M. S., buvo aptikti šeši įrašai, susiję su elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini): vienas įrašas kontaktuose; keturi 2020 m. vasario 28 d. elektroninio pašto įrašai; slaptažodžių įrašai? 2020 m. vasario 27 d. slaptažodžio sukūrimas, 2020 m. kovo 1 d. slaptažodžio pakeitimas. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent M. S. sukūrė, po to pakeitė elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodį, ne kas kitas, o būtent jis šiuos tik jam žinomus duomenis panaudojo, registruodamas socialiniame tinkle „Facebook“ paskyrą – (duomenys neskelbtini), iš kurios 2020 m. balandžio 19 d. išsiuntė du vaizdo failus su pornografiniu turiniu, kuriuose vaizduojamas vaikas. Kartu pažymėjo, kad aplinkybė, jog byloje nebuvo nustatytas konkretus įrenginys, iš kurio nurodytą dieną buvo išsiųsti du vaizdo failai su vaikų pornografija, šios išvados nekeičia.

33. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog M. S. paminėtais pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, disponavo tyčia. Iš vaizdo failų turinio matyti, kad juose užfiksuotas tikras lytinis aktas su kūdikiu (mergaite), lytiniai organai rodomi atvirai ir detaliai, todėl abejonių dėl jo, kaip failus siuntusio asmens, suvokimo, jog jis platina būtent pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, nėra. Be to, nuteistasis aptariamus vaizdo failus su pornografinio turinio dalykais platino (siuntė) konkrečiam gavėjui, prisistatydamas išgalvotu vardu, o tai tik dar kartą patvirtina jo suvokimą apie atliktų veiksmų neteisėtumą.

34. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal pirmiau aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes daryti kitokias išvadas, nei jas padarė apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu nustatyti visi M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, žemesnės instancijos teismas BK 309 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) taikė tinkamai.

Dėl BK 66 straipsnio nuostatų taikymo

35. Kasaciniame skunde keliamas ir BK 66 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, teigiama, kad žemesnės instancijos teismai, neįskaitydami į kasatoriui paskirtą bausmę jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko, pažeidė paminėtame BK straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

36. Skundžiamų nuosprendžių priėmimo metu galiojusioje BK 66 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) imperatyviai nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš esmės tokia pati nuostata, terminą „kardomasis kalinimas (suėmimas)“ pakeitus į terminą „suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas“, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje BK 66 straipsnio 1 dalyje.

37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kaltinamajam M. S. neatvykus į 2021 m. rugsėjo 28 d. 10 val. paskirtą teisiamąjį posėdį, o į 2021 m. lapkričio 9 d. 10 val. paskirtą posėdį policijos pareigūnams nepavykus kaltinamojo atvesdinti, gavus duomenų, kad jis išvyko iš Lietuvos ir galimai gyvena užsienio valstybėje, jam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskelbta jo paieška (3 t., b. l. 18–19). Kaltinamasis M. S. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas 2022 m. vasario 22 d. Jungtinėje Karalystėje ir iki faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai dienos – 2022 m. rugsėjo 15 d. – buvo paleistas už užstatą (4 t., b. l. 2). Lietuvos Respublikoje M. S. buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val. (3 t., b. l. 116). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi kaltinamajam palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, jis skaičiuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. (3 t., b. l. 124–125). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartis ir kaltinamajam M. S. paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės (3 t., b. l. 145–150), 2022 m. spalio 3 d. jis paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus (4 t., b. l. 65). Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam M. S. nagrinėjamoje byloje laikinasis sulaikymas ir suėmimas buvo taikyti 20 dienų (2022 m. vasario 22 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jos privalėjo būti įskaitytos į jam paskirtą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija)), tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo padaryto baudžiamojo įstatymo pažeidimo neištaisė. Todėl skundžiami nuosprendžiai keistini ir į nuteistajam M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtą baudą įskaitytinas pirmiau nurodytas jam nagrinėjamoje byloje taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

38. Kartu pažymėtina, kad, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo M. S. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į jam paskirtą baudą.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo

39. Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas R. Volikas kasacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti M. S. visų trijų instancijų teismuose patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – bendrai 4705,91 Eur. Bylos nagrinėjimo žemesnės instancijos teismuose metu ir kartu su paminėtu prašymu pateikti patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai (4 t., b. l. 123–132; 5 t., b. l. 164–167).

40. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys, išskyrus atvejus, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priima tik tuo atveju, kai asmuo yra išteisinamas.

41. Nagrinėjamoje byloje visų instancijų teismuose kasatoriui teisines paslaugas teikė jo pasirinktas gynėjas. M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl vieno iš dviejų jam inkriminuotos BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos epizodų buvo nuteistas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nustačius, kad byloje pasitvirtino dalis pirmosios instancijos teismo iš kaltinimo pašalinto epizodo aplinkybių (pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, platinimas), o žemesnės instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nepasitvirtino, kasatoriui pagal BK 309 straipsnio 2 dalį priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pakeitus nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo paliktas galioti. Šia nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuteistojo M. S. kasacinio skundo dalis dėl jo nuteisimo už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, platinimą atmetama. Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo M. S. gynėjo prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo nėra BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į nuteistajam M. S. paskirtą bausmę (100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą) įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką? 2022 m. vasario 22 d. (1 diena), nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 3 d. (19 dienų) – iš viso 20 dienų, prilyginant vieną dieną 6 MGL dydžio baudai, ir M. S. laikyti atlikusiu jam paskirtą bausmę.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas