Civilinė byla Nr. e3K-3-318-916/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24584-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.5.1.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Ratukai“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Ratukai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „PCS 85“, antstolis Dalius Traigys.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio patvarkymo areštuoti skolininko turtines teises ir įpareigoti jo skolininkus mokėjimus pagal prievoles vykdyti į antstolio depozitinę sąskaitą privalomumą ir tokio patvarkymo santykį su teismo nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas skolininko turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovė, vadovaudamasi CPK 617 straipsniu, prašė teismo priteisti iš atsakovės 8939,82 Eur (30 867,42 Lt) žalai atlyginti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „PCS 85“ sudarė dvi rangos sutartis, pagal kurias atsakovė turėjo pareigą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su UAB „PCS 85“. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-26453-600/2013 2013 m. birželio 11 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „PCS 85“ nutarta išieškoti UAB „Ratukai“ 9965,82 Eur (34 409,97 Lt) skolą, 597,33 Eur (2062,45 Lt) delspinigius ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 114,40 Eur (395 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė UAB „Ratukai“ antstoliui Daliui Traigiui pateikė vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „PCS 85“. 2013 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu dėl reikalavimo teisės arešto, adresuotu atsakovei UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „PCS 85“, antstolis nusprendė areštuoti UAB „PCS 85“ reikalavimo teisę į jai atsakovės UAB „Kauno dujotiekio statyba“ išmokėtinus 10 828,21 Eur (37 387,65 Lt). Antstolis D. Traigys nurodė skolininkei UAB „PCS 85“, kad ji neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, lėšos turi būti pervestos į jo depozitinę sąskaitą, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms.
Vilniaus apygardos teisme 2013 m. rugpjūčio 6 d. gautas UAB „PCS 85“ direktoriaus pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo; jis priimtas šio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.
Atsakovė už trečiojo asmens atliktus darbus 2013 m. spalio 29 d. pervedė į jo sąskaitą 109 430,73 Lt (31 693,33 Eur), 2013 m. lapkričio 22 d. – 21 263,33 Lt (6158,29 Eur).
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (ji palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi) atsisakyta iškelti UAB „PCS 85“ restruktūrizavimo bylą. UAB „PCS 85“ direktoriui 2013 m. gruodžio 6 d. pakartotinai kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai atsisakyta padaryti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (ji palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartimi).
Antstolio 2014 m. sausio 31 d. patvarkymu atsakovė papildomai informuota, kad visi trečiajam asmeniui atliktini mokėjimai, kurių terminai suėję, privalo būti įvykdyti į antstolio depozitinę sąskaitą (arešto mastas – 131 854,56 Lt (38 187,72 Eur); jeigu trečiojo asmens gautinoms lėšoms taikomi areštai pagal kelių antstolių patvarkymus ir lėšų neužtenka, jos turi būti išmokamos CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakydama į šį nurodymą, atsakovė 2014 m. vasario 3 d. nurodė, kad trečiajam asmeniui nesumokėta suma sudaro 175 493,75 Lt (50 826,50 Eur).
2014 m. rugpjūčio 20 d. iškelta UAB „PCS 85“ bankroto byla. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės veiksmų, jai nevykdžius antstolio patvarkymų ir išieškotinas lėšas pervedus tiesiogiai UAB „PCS 85“, šiai iškėlus bankroto bylą, iki šiol nepavyko iš skolininkės atgauti visų išieškotinų lėšų, todėl jos, vadovaujantis CPK 617 straipsniu, išieškotinos iš atsakovės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad antstolio reikalavimas vykdyti teismo sprendimą vykdymo proceso dalyviams yra privalomas (CPK 585 straipsnio 1 dalis), todėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. antstolio patvarkymu, adresuotu atsakovei UAB „Kauno dujotiekio statyba“, areštavus UAB „PCS 85“ turtą ir turtines teises, atsakovės veiksmai, kuriais ji nevykdė antstolio patvarkymo, bet areštuotas lėšas pervedė tiesiogiai UAB „PCS 85“, pripažintini neteisėtais. Kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones UAB „PCS 85“ buvo leista mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, atsakovei UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pervedus pirmiau nurodytas sumas, tokie jos neteisėti veiksmai buvo pirminiai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su antstolio patvarkymo pažeidimu bei neteisėtu lėšų pateikimu kitiems asmenims.
Dėl atsakovės veiksmais ieškovei padarytos žalos dydžio teismas pritarė atsakovės argumentams, kad vykdymo procese paskirstant išieškotas lėšas privalu vadovautis CPK 754 straipsnio nuostatomis. Teismas nustatė, kad atsakovė tuo metu buvo gavusi keturių antstolių patvarkymus, iš viso – 109 746,63 Eur (378 933,16 Lt), todėl teismas, įvertinęs, kad atsakovės mokėtina suma UAB „PCS 85“ iš viso sudarė 50 826,50 Eur (175 493,75 Lt), sprendė, jog šios sumos nebūtų užtekę visiems antstolių patvarkymuose nurodytiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas apskaičiavo, kad bendra pagal antstolio D. Traigio patvarkymus visiems išieškotojams tenkanti suma būtų sudariusi 10 429,43 Eur (36 010,72 Lt), todėl, šią sumą atitinkamai paskirsčius tarp visų keturių išieškotojų, nurodytų antstolio D. Traigio patvarkyme, pagal kurį buvo vykdomas išieškojimas iš skolininkės UAB „PCS 85“, ieškovei tenkanti dalis būtų sudariusi 2803,26 Eur (9679,08 Lt). Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovės teiginys dėl padarytos jai turtinės žalos dydžio yra iš dalies nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad bendra UAB „PCS 85“ kreditorių finansinių reikalavimų suma – 421 092,40 Eur, trečiosios eilės kreditore nurodyta ieškovė UAB „Ratukai“, jos kreditoriaus reikalavimas – 8825,42 Eur. Esant situacijai, kad dar nėra pasibaigęs bankroto procesas, nėra aišku, kiek pasibaigus bankroto procesui ir realizavus UAB „PCS 85“ turtą liks nepatenkintų kreditorių (tarp jų ir ieškovės) reikalavimų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl atsakovės kaltės ieškovės naudai išieškotinų sumų nebegalima išieškoti iš bankrutuojančios įmonės turto, todėl, net ir esant nustatytoms kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, nėra galimybės nustatyti ieškovės patirtos žalos dydžio bei pagrindo ieškinį tenkinti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo sustabdytas UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus tuo metu, kai atsakovė lėšas 2013 m. spalio 29 d. ir 2013 m. lapkričio 22 d. pervedė tiesiogiai į UAB „PCS 85“ sąskaitą. Kadangi disponavimas lėšomis buvo sustabdytas, nebuvo realios galimybės atsiskaityti su ieškove ir kitais UAB „PCS 85“ kreditoriais, nes antstolis negalėtų paskirstyti ir išmokėti lėšų išieškotojams. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pervesdama pirmiau nurodytas sumas ne į antstolio depozitinę sąskaitą, bet tiesiogiai UAB „PCS 85“, pažeidė antstolio patvarkymu nustatytą tvarką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šių neteisėtų atsakovės veiksmų ir tariamos ieškovei padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Ieškovės argumentas, jog, atsakovei pervedus UAB „PCS 85“ priklausančias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, galėjo būti įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. L2-26453-600/2013, yra paremtas prielaidomis, nes ieškovė buvo ne vienintelė UAB „PCS 85“ kreditorė, be to, žalos faktas taip pat nėra akivaizdus – ieškovė negavo reikalavimo patenkinimo įstatymų nustatyta tvarka, bet lėšos apskritai nebuvo prarastos. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo, lėšas atsakovė savo kreditorei UAB „PCS 85“, kuriai taip pat buvo taikomi apribojimai disponuoti lėšomis, pervedė siekdama tinkamai įvykdyti sutartį. Ieškovės skolininkei UAB „PCS 85“ savo nuožiūra panaudojus atsakovės pervestas lėšas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė gali savo teises apginti kitais įstatymų nurodytais būdais, t. y. pareikšdama kreditoriaus reikalavimą UAB „PCS 85“ bankroto byloje. Apeliacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio skaičiavimo nėra teisiškai reikšmingi, nes bankroto procedūra dar nėra pasibaigusi. Ieškovei pareiškus kreditoriaus reikalavimą ir nesant aiškumo, kokio dydžio ieškovės reikalavimas liko nepatenkintas, nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės kaltės ieškovės naudai išieškotinų sumų nebegalima išieškoti iš bankrutuojančios įmonės turto, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas plečiamai aiškino CPK 617 straipsnį, nenurodydamas motyvų, konstatavo, kad išieškotojas savo pažeistą teisę gali ginti tik tada, jei dėl kito asmens kaltės išieškotinų sumų negalima išieškoti iš skolininko. Padarydamas tokią išvadą teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjI4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-628/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-628/2013">2A-628/2013</a>; Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzMzLTUxMC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-733-510/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-733-510/2013">2A-733-510/2013</a>). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-59/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-59/2008">3K-7-59/2008</a>; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>; kt.). Savo teisių gynimo būdą pasirenka asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reglamentavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2010">3K-3-356/2010</a>). Kasatorė byloje pasirinko savo teises ginti CK 6.585 straipsnio 1 dalies ir CPK 617 straipsnio pagrindu siekdama įrodyti atsakovės deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji turi įrodyti, jog neturi galimybės susigrąžinti skolos kitais būdais.
Teismai nekonstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio, nors ji, pažeisdama antstolio patvarkymą, pervedė lėšas trečiajam asmeniui ir dėl to, atsisakius iškelti jo restruktūrizavimo bylą (nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms), lėšų nebuvo galima panaudoti vykdant išieškojimą ieškovei. Be to, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė neturėjo teisės pervesti lėšas tiesiogiai trečiajam asmeniui, nes buvo sustabdytas jos turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi draudžiama vykdyti turto realizavimą ar išieškojimą, tačiau nedraudžiama turto areštuoti, keisti arešto masto, apimties ir pan. Remiantis CPK 749 straipsnio 3 dalimi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir jo skolininkų veiksmai, nustatant pareigą pervesti areštuotas lėšas į nurodytą sąskaitą. Atsakovė disponavo lėšomis pažeisdama nurodytą draudimą ir dėl to nebuvo atsiskaityta su kasatore.
Žalos faktą patvirtina aplinkybė, kad kasatorės reikalavimas nebuvo patenkintas, lėšos buvo prarastos. Trečiojo asmens bankroto byla iškelta praėjus tam tikram laikotarpiui nuo atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamo lėšų pervedimo), per kurį lėšos galėjo būti paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. Kasatorei padarytos žalos dydis nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. įsakymu, skolos likutis – 30 867,42 Lt (8939,82 Eur).
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasatorė neįrodė, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi disponavimas lėšomis buvo sustabdytas, tai nebuvo realios galimybės atsiskaityti su kasatore, nes antstolis nebūtų galėjęs paskirstyti ir išmokėti lėšų išieškotojams. Atsakovės pervestos lėšos būtų naudojamos visų išieškotojų, ne tik ieškovės, reikalavimams proporcingai tenkinti. Šių lėšų būtų neužtekę kasatorės reikalavimams patenkinti. Kasatorė gali savo teises apginti kitais įstatymų nurodytais būdais, t. y. pareikšdama finansinį reikalavimą UAB „PCS 85“ bankroto byloje, nes bankroto procedūra dar nėra pasibaigusi. Kasatorei pareiškus kreditoriaus reikalavimą ir nesant aiškumo, kokio dydžio jos reikalavimas liktų nepatenkintas, nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės kaltės kasatorės naudai išieškotinų sumų nebegalima išieškoti iš bankrutuojančios įmonės turto. Kasatorei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, pripažintina, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 617 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Antstolio reikalavimų procesinė forma – antstolio patvarkymas (CPK 613 straipsnis).
Pasekmės, kylančios tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimų, be kitų atvejų, įtvirtintos ir CPK 617 straipsnyje. Pagal jo nuostatas išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.
Tam, kad CPK 617 straipsnio pagrindu pareikštas reikalavimas būtų patenkintas, būtina nustatyti visas asmens, kuriam reiškiamas ieškinys, civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, atsiskaitydama su trečiuoju asmeniu, pažeidė antstolio patvarkymu nurodytą tvarką, tačiau sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasatorė su tokiomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad egzistuoja visos atsakovės atsakomybės sąlygos.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, skundžiamą nutartį patikrinusi teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė, po antstolio 2013 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymo apie trečiojo asmens turto areštą įteikimo pervesdama trečiajam asmeniui skolos dalį, atliko neteisėtus veiksmus. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad atsiskaitymas įvykdytas galiojant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarčiai, kuria sustabdytas trečiojo asmens turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas ar išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus.
Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tokia nuostata reiškia, kad nuo teismo nutarties priėmimo antstolis negali atlikti jokių turto realizavimo ar išieškojimo iš jo veiksmų (CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau jos pagrindu vykdomoji byla nestabdoma (CPK 626 straipsnio 1 dalis). Tuo metu antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti ar atlikti kitus su turto realizavimu ar išieškojimu nesusijusius vykdymo veiksmus. Vienas tokių – į antstolio depozitinę sąskaitą atliekamų mokėjimų priėmimas. Kol teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, antstoliui leidžiama priimti į jo depozitinę sąskaitą atliekamus mokėjimus. Tuo pagrindu gautos lėšos, galiojant išieškojimo sustabdymui, nėra paskirstomos išieškotojams, bet antstolio yra saugomos iki nustos galioti pirmiau aptarti draudimai.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutartis, kuria priimtas pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdytas šios įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, nesaisto trečiųjų asmenų (prašomos restruktūrizuoti įmonės skolininkų), kurie, vykdydami jiems adresuotą antstolio patvarkymą (CPK 585 straipsnis), privalo prievoles, kurių mokėjimo terminai suėję, įvykdyti antstoliui, t. y. mokėtinas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atsakovė neįvykdė antstolio D. Traigio patvarkymo – be pagrindo remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi mokėtinas lėšas pervedė tiesiogiai trečiajam asmeniui. Taip ji atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), nes pagal antstolio patvarkymą lėšas turėjo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Ieškovas, reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtos žalos atlyginimą, privalo įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t. y. kad žalą patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju nurodytos nuostatos reiškia, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog patyrė reikalaujamo atlyginti dydžio žalą ir tai įvyko dėl atsakovės veiksmų, t. y. turėjo pagrįsti, kad jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų (jeigu ši nebūtų lėšų pervedusi tiesiogiai trečiajam asmeniui), ieškovė nebūtų patyrusi reikalaujamo atlyginti dydžio žalos ir likusi neišieškota skolos dalis vykdymo procese būtų išieškota iš skolininkės, o dabar dėl atsakovės veiksmų tai nebuvo padaryta.
Kasatorė nagrinėjant bylą laikėsi pozicijos, kad ji patyrė žalos, nes atsakovė, pažeisdama antstolio patvarkymą, pervedė lėšas trečiajam asmeniui ir dėl to, atsisakius iškelti šio restruktūrizavimo bylą, lėšų nebuvo galima panaudoti vykdant išieškojimą ieškovei, taigi egzistuoja neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo priežastinio ryšio, pažymėdamas, kad disponavimas trečiojo asmens lėšomis buvo sustabdytas, todėl net ir atsakovei pervedus lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą nebūtų buvę realios galimybės atsiskaityti su ieškove ir kitais trečiojo asmens kreditoriais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus bylos duomenis. Sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinio ryšio, aktualios teismų nustatytos aplinkybės, kad draudimas realizuoti trečiojo asmens turtą ir (ar) išieškoti iš jo išnyko priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (toks draudimas taip pat negaliojo nuo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą iki UAB „PCS 85“ direktoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. prašymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo), o UAB „PCS 85“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. išieškojimai iš trečiojo asmens turto buvo galimi, jiems nebuvo taikomi jokie apribojimai. Dėl to pripažintini pagrįstais kasatorės argumentai, kad nuo atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą iki bankroto bylos iškėlimo egzistavo reikšmingas laiko tarpas, per kurį antstolis, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, būtų galėjęs atlikti išieškojimo veiksmus pagal jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus.
Išnykus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytiems ribojimams, antstolis būtų galėjęs tęsti vykdymo veiksmus ir atsakovės mokėtinas sumas paskirstyti išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų ir ji mokėtinas sumas būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą. Kadangi atsakovė nesilaikė patvarkyme išdėstyto nurodymo ir dėl to jos mokėtinos lėšos negalėjo būti panaudotos vykdant išieškojimą kasatorei, tai konstatuotinas neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys (CPK 6.247 straipsnis).
Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad CPK 617 straipsnis nustato teisę reikšti ieškinį dėl vykdymo procese išieškotinų sumų neišieškojimo. Šios normos taikymui svarbu nustatyti, kad dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų antstolis neturėjo galimybės išieškoti konkrečių sumų. Konstatavus, kad dėl asmens neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese labai pasunkėjo arba tapo neįmanoma, atsiranda pagrindas kilti trečiojo asmens civilinei atsakomybei. Iškėlus trečiojo asmens bankroto bylą vykdymo procesas pasibaigė (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taigi kasatorė neteko galimybės vykdymo procese išsiieškoti likusias neišieškotas sumas. Ši aplinkybė pripažintina pagrindu byloje taikyti CPK 617 straipsnį ir spręsti dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokios išvados nepaneigia atsakovės argumentai, kad kasatorei išliko galimybė išsiieškoti skolą trečiojo asmens bankroto byloje, nes CPK 617 straipsnio (trečiojo asmens civilinės atsakomybės) taikymas nesusietas su skolos susigrąžinimo visais įmanomais teisių gynimo būdais (tarp jų – ir bankroto procese) negalimumu. Tokios pat pozicijos kasacinis teismas laikėsi 2016 m. birželio 10 d. nutartyje Nr. e3K-3-302-686/2016, priimtoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas iš esmės tapatus ginčas, atsakovei tais pačiais neteisėtais veiksmais pažeidus teisėtus kito kreditoriaus interesus.
Konstatavus, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kasatorė patyrė žalos (negavo reikalavimo patenkinimo įstatymų nustatyta tvarka) ir egzistuoja jos bei neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys, būtina nustatyti patirtos žalos dydį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytų neteisėtų veiksmų patyrė žalos.
Kasatorė ieškiniu reikalauja priteisti 8939,82 Eur (30 867,42 Lt), t. y. likusią skolos dalį, antstolio neišieškotą, iškėlus trečiojo asmens bankroto bylą. Sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, būtina nustatyti, ar prašomo priteisti dydžio žala kilo būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Dėl to būtina įvertinti tiek atsakovės tiesiogiai trečiajam asmeniui sumokėtų sumų dydžius, tiek jo skolos ieškovei dydį, tiek antstolio jau atlikto išieškojimo dalį.
Šiame kontekste taip pat svarbios aplinkybės, kad išieškojimus iš trečiojo asmens turto vykdė ne tik antstolis D. Traigys, tai buvo daroma ne pagal vieną vykdomąjį dokumentą. Būtina nustatyti, ar tuo atveju, jei atsakovė mokėtinas sumas būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, jų būtų pakakę išieškojimams pagal visus vykdomuosius dokumentus. Jei išieškotos sumos nebūtų užtekę visiems vienos eilės reikalavimams patenkinti, turi būti nustatyta, kokia šios sumos dalis būtų tekusi kasatorei, išieškotojų reikalavimus tenkinant proporcingai kiekvienam jų priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė buvo gavusi keturių antstolių patvarkymus, iš viso dėl 109 746,63 Eur (378 933,16 Lt) sumos, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės mokėtina suma UAB „PCS 85“ iš viso sudarė 50 826,50 Eur (175 493,75 Lt), konstatavo, kad šios sumos nebūtų užtekę visiems antstolių patvarkymuose nurodytiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas apskaičiavo, kad bendra pagal antstolio D. Traigio patvarkymus visiems išieškotojams tenkanti suma būtų susidariusi 10 429,43 Eur (36 010,72 Lt), todėl, šią sumą atitinkamai paskirsčius tarp visų keturių išieškotojų, nurodytų antstolio D. Traigio patvarkyme, pagal kurį buvo vykdomas išieškojimas iš skolininkės UAB „PCS 85“, ieškovei tenkanti dalis būtų susidariusi 2803,26 Eur (9679,08 Lt). Ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo nurodytu žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad žalos dydis nepasibaigus trečiojo asmens bankroto procedūrai negali būti nustatytas, nevertino ieškovės ginčyto pirmosios instancijos teismo atlikto žalos dydžio skaičiavimo pagrįstumo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino priežastinį ryšį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nenustatė šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos bei nesprendė dėl ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, o kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai bylos dalis dėl kasatorei priteistino žalos atlyginimo dydžio nustatymo grąžintina Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė UAB „Ratukai“ sumokėjo 201 Eur žyminio mokesčio. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 4,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė
