Baudžiamoji byla Nr. 1-538-448/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43116-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant prokurorei E. P.,
kaltinamajai E. G., jos gynėjui advokatui V. K.,
nukentėjusiajam D. L.,
nukentėjusiojo įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai D. L.,
įstatyminiam atstovui J. L.,
nukentėjusiojo atstovei advokatei I. L.,
civilinio atsakovo atstovui K. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
E. G., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nusikalstama veika padaryta esant šioms aplinkybėms:
E. G. 2024 m. lapkričio 2 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodama automobilį VW Jetta, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš daugiabučių namų kiemo, nepraleido pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve važiavusio motorolerio Aprilia, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuojamo nepilnamečio D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus: nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuodama nedavė kelio transporto priemonei artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motorolerio Aprilia, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. L. ir jam padarytas dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio intrasąnarinis ir šokikaulio lūžimas, nubrozdinimai dešinės kirkšnies ir dešinės čiurnos srityse, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apklausta kaltinamąja teisme, E. G. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 2 d. apie 16 val. važiavo VW Jetta automobiliu, buvo blaivi, tamsu dar nebuvo. Automobilis priklauso nuomos agentūrai (duomenys neskelbtini). Ji važiavo iš daugiabučio kiemo ir suko į kairę pusę. Sustojo, apsižvalgė. Automobilis yra su automatine pavarų dėže, ji vos judėjo, todėl greitis galėjo būti 10 km/ val. Ji suko į kairę, o mopedas važiavo tiesiai pagrindiniu keliu ir atvažiavo jai iš kairės pusės. Važiuojamojoje kelio dalyje pamačiusi mopedą, pradėjo stabdyti. Motoroleris atsitrenkė į automobilio dešinės pusės lempą, kliudė bamperį. Ji sustojo, įjungė avarinį ir nubėgo pažiūrėti mopedo vairuotojo, ar jam viskas gerai. Jaunuolis skundėsi kojos skausmu, ji paskambino medikams. Vairuotojas dėvėjo šalmą, vėliau jį nusiėmė. Ji visą laiką sėdėjo šalia nukentėjusiojo ir bendravo telefonu su nukentėjusiojo mama, laukė medikų. Vėliau sužinojo, kad mopedo vairuotojui įvyko šokikaulio lūžis.
Nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl riboto matomumo, nes tame kelkraštyje stovėjo daug automobilių. Išsukdama iš kiemo, ji buvo sustojusi, dar kartą apsižvalgė.
Tyrimo metu kreipėsi į mopedo vairuotojo atstovus, bendravo su jo tėvu. Tyrimo metu tyrėjas jai nurodė tėvo telefono numerį. Ji skambindavo ir teiravosi, kokia D. būklė. Mamos kontaktų neturėjo, todėl nebuvo galimybės su ja susisiekti. Bendraudama su vaiko tėvu nežinojo, kad vyksta D. tėvų ištuokos procesas. D. tėvas jai nesakė, kad vyksta ištuokos procesas ir kad su sūnumi beveik nebendrauja.
Ji nukentėjusiajam ir jo atstovei atlygino žalą, jo ir jo atstovės atsiprašė ir jie susitaikė, surašė susitaikymo prašymą. Bendroje sumoje atlygino 1 500 eurų, į šią sumą įeina ir 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Kadangi E. G. kalta visiškai prisipažino ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, todėl, neprieštaraujant prokurorei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.
2024 m. vasario 27 d. apklaustas kaip nukentėjusysis D. L. parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. apie 16 val. važiavo (duomenys neskelbtini) iš sporto klubo (duomenys neskelbtini) link namų (duomenys neskelbtini) gatvės. Vairavo jam pačiam priklausantį motorolerį Aprilia. Jis turi vairuotojo teises, motoroleris buvo su galiojančia technine apžiūra. Važiuodamas segėjo šalmą, važiavo vienas apie 40-45 km/h greičiu tiesiai pagrindine gatve, staiga jam iš dešinės pusės iš šalutinio kelio išsuko automobilis ir jis į jį, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė. Automobilis išvažiavo į jo važiuojamąją pusę pilnai, išvažiavo staiga prieš jį, atstumas buvo labai mažas ir jis nespėjo sustabdyti. Bandė stabdyti, bet automobilis buvo prie pat jo ir jis atsitrenkė. Į kurią automobilio vietą jis atsitrenkė, dėl šoko neatsimena. Mano, kad buvo praradęs sąmonę, nes nesiorientavo. Atsimena, kad kai bandė atsikelti nuo žemės, jam visur skaudėjo, labiausiai skaudėjo dešinę koją. Po kiek laiko prie jo priėjo moteris, kažką kalbėjo apie dokumentų pildymus ir klausė, ar jam reikia medikų. Atvyko medikai, policija, mama ir jį medikai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą, vėliau – į (duomenys neskelbtini) klinikas, čia gulėjo dvi dienas, operavo, po operacijos paleido.
Dėl eismo įvykio kalta automobilio vairuotoja, kadangi jis važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, o automobilio vairuotoja išvažiavo iš šalutinio kelio ir jo nepraleido. Moteris, vairavusi automobilį, su juo nesusisiekė, nepadėjo, jokios žalos neatlygino.
Po įvykio jis negalėjo vaikščioti, atsirado nemiga, negalėjo susitikti su draugais ir negalėjo eiti į mokyklą, gulėjo lovoje visas dienas, labai skaudėjo, reikėjo važinėti į (duomenys neskelbtini). Juo visą laiką rūpinosi ir jį prižiūrėjo mama, mamai buvo sunku (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapas (toliau – b. l.) 62-64).
2024 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. L. parodė, kad ji – D. L. mama. Yra sūnaus tvarkytoja uzufrukto teise pagal teismo nutartį, nes jie su sutuoktiniu šiuo metu gyvena skyrium ir vyksta jų skyrybų procesas. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ja. 2024 m. lapkričio 2 d. po pietų jai paskambino D. ir pasakė, kad jį partrenkė automobilis. Ji patyrė labai didelį šoką, pradėjo verkti, sūnus nesugebėjo pasakyti, kur jis yra. Ji sūnui pasakė, kad gal yra koks suaugęs asmuo, kuris galėtų pasakyti, kurioje vietoje jis yra ir kur jai atvažiuoti. Telefoną perėmė moteris ir pasakė, kad čia nieko baisaus ir pasakė, kurioje gatvėje įvyko avarija. Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Ji buvo dideliame šoke, daug verkė, nesugebėjo pati vairuoti, atvažiavo taksi automobiliu. Pamatė švyturėlius. Ji iššoko iš automobilio ir bėgo, ją policija norėjo sustabdyti. Ji įbėgo į greitosios automobilį, nieko nematė, buvo šoke, jai buvo baisu. Tada sūnų pamatė gulintį greitosios automobilyje. Greitoji ją ir sūnų išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, vėliau – į (duomenys neskelbtini) klinikas. (duomenys neskelbtini) klinikose teko ilgai laukti apžiūros. D. operavo apie vienuoliktą – dvyliktą nakties. Jai medikai liepė vykti namo, nes po operacijos D. bus reanimacijoje. Kitą rytą ji susiskambino su gydytojais, šie leido sūnų pasiimti. Ji nemiegojo per naktį, pergyveno, daug verkė, todėl negalėjo saugiai vairuoti. Į (duomenys neskelbtini) ją vežė jos pažįstamas. D. sunkiai sekėsi apsivilkti, nes koja buvo įtvirtinta, jis turėjo iki automobilio važiuoti neįgaliojo vežimėliu. Grįžę (duomenys neskelbtini) važinėjo į perrišimus. Buvo sunku, nes į medicinos įstaigos perrišimo kabinetą tekdavo eiti toli palikus automobilį. D. nemokėjo eiti su ramentais, nes buvo žiema ir buvo sunkios sąlygos judėti, nes jo koja buvo traumuota. Jai reikėdavo pastoviai atsiprašinėti iš darbo pasirūpinti sūnumi. Reguliariai darbo dienomis reikėjo lankytis (duomenys neskelbtini) klinikose. Dėl to patyrė dideles išlaidas. Kartais negali užmigti, kankina nerimas, ar D. vėl norės vairuoti. Dukra I. taip pat patyrė šoką ir išgyveno sukrėtimą ir labai pergyveno. D. nebuvimas mokymosi įstaigoje, patiriamos emocijos apklausoje sukelia daug nepatogumų. D. dar laukia operacija dėl varžtų išėmimo. Dėl šios operacijos pergyvena. Po operacijos dar laukia reabilitacija. Kaltininkė nepasidomėjo vaiko sveikata, neklausė, ar reikia kokios pagalbos (1 t., b. l. 102-104).
2024 m. lapkričio 6 d. apklaustas kaip liudytojas J. L. parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. jis su dukra lankė artimųjų kapus. Jam paskambino sutuoktinė D. L. ir pasakė, kad sūnus D. pateko į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji taip pat pasakė, kad sūnui vairuojant motorolerį, jį partrenkė automobilis, aplinkybių neaiškino, ji pasakė, kad su sūnumi vyksta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Jis iš karto atvažiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur rado ant kelio važiuojamosios dalies gulintį sūnaus motorolerį, šalia gulėjo sūnaus šalmas. Šalia stovėjo tamsios spalvos VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir partrenkė sūnaus vairuojamą motorolerį. Matė, kad automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdi moteris. Įvykio vietoje jau buvo atvykę policijos pareigūnai, jis jiems prisistatė, kad yra D. tėvas. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad sūnus GMP automobiliu buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, su juo kartu išvažiavo sūnaus motina D.. Apžiūrėjęs eismo įvykio vietą ir transporto priemones, jis suprato, kad minėtas automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nepraleido sūnaus vairuojamo motorolerio, dėl ko susidūrė ir sūnus buvo sužalotas. Policijos pareigūnai jam davė pasirašyti dokumentą, kuriuo jis paėmė savo žiniai sūnaus motorolerį. Motoroleris yra registruotas sūnaus vardu, jis pats jį pirkęs bei apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Paėmęs motorolerį, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių aplankyti sūnaus. Priėmimo skyriuje kartu su sūnumi buvo ir D. mama D. Jis matė, kad sūnui medikai ruošia kojos mobilizaciją. Dukra pasakė, kad ji labai pergyvena dėl brolio sužalojimo, todėl jis su dukra grįžo į namus, o su sutuoktine sutarė, kad ši jį telefonu informuos apie tolimesnį sūnaus gydymą. Tos pačios dienos vakarą sūnus buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur buvo operuotas. Lapkričio 3 dienos vakarą D. mama sūnų parvežė į namus. Eismo įvykio metu sūnus buvo sužalotas, jam yra padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala. Jis su savo sutuoktine D. L. gyvena atskirai, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, prašo pripažinti jį sūnaus atstovu (1 t., b. l. 129-134).
2024 m. lapkričio 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuojama, kad 2024 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) apie 16 val. automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivi E. G., išvažiuodamas iš daugiabučių kiemo, kliudė pagrindiniu keliu važiavusį motorolerį Aprilia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus D. L., gim. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo motorolerio vairuotojas D. L., jam nustatytas dešinio blauzdikaulio apatinės dalies lūžis, dešinės kojos šokikaulio lūžis, išsiųstas į LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikas. Eismo įvykio metu abi apgadintos transporto priemonės gražintos (1 t., b. l. 12-15).
2024 m. lapkričio 2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), važiuojamoji dalis prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kur automobilis Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš daugiabučio kiemo, susidūrė su motoroleriu Aprilia SR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Automobilis Volkswagen Jetta stovi (duomenys neskelbtini) g. skersai dešinės (žiūrint (duomenys neskelbtini) g. kryptimi) važiuojamosios dalies juostos galine dalimi į kiemus. Nuo automobilio Volkswagen Jetta dešinės pusės priekinio rato žiūrint kairės kelio pusės bordiūro kryptimi už 2, 50 m ir 7, 10 m atstumu žiūrint (duomenys neskelbtini) g. kryptimi kairiu šonu ant kelio guli motoroleris Aprilia SR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atstumas matuotas iki galinio rato). Nuo motorolerio Aprilia SR priekinio rato iki kairės kelio pusės bordiūro (žiūrint (duomenys neskelbtini) g. kryptimi) yra 0,30 m. atstumas. Nuo motorolerio Aprilia SR žiūrint (duomenys neskelbtini) g. kryptimi matomos išsibarstę motorolerio ir automobilio detalių šukės. Nuo motorolerio Aprilia SR galinio rato žiūrint (duomenys neskelbtini) g. kryptimi už 3 metrų ir žiūrint skersai kelio į dešinę pusę už 20 metrų yra pastatas adresu (duomenys neskelbtini) g. 14 (1 t., b. l. 16-34).
2024 m. lapkričio 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio E. P. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 2 d. 15 val. dirbant su tyrėju P. G., gavo pranešimą, kad prie kiemo išvažiavimo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) susidūrė pranešėjos vairuojamas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir mopedas, (duomenys neskelbtini) mopedo vairuotojas skundžiasi kojos skausmu. Atvykus nurodytu adresu, bendravo su pranešėja/automobilio vairuotoja E. G. Ji paaiškino, kad išvažiuodama iš gyvenamojo daugiabučio pastato kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią, apsižiūrėjo į abu šonus ir pradėjo važiuoti link pagrindinio kelio. Dėl prasto matomumo, nes ten prie šaligatvio yra sustatyti automobiliai, laiku nepastebėjo atvažiuojančio motorolerio ir susidūrė su juo. Motorolerio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo žiedinės sankryžos ir prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo spėjo pastebėti išvažiuojantį Volkswagen automobilį ir dar bandęs išvengti susidūrimo, tačiau nesuspėjo. Įvykio vietoje liudininkų, mačiusių įvykį, nebuvo. Motoroleris perduotas vairuotojo tėvui J. L., automobilis gražintas vairuotojai. Motorolerio vairuotojas D. L. išgabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių dėl tikslesnių sužalojimų patikslinimo. Abu vairuotojai tikrinti alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0084, metrologinės patikros Nr. 2197936, abu blaivūs. Išmatuotas automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio prie išvažiavimo, atstumas iki išvažiavimo, šis atstumas yra 5,50 m (1 t., b. l. 48-49).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G595/2024(09) nurodyta, kad D. L. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio intrasąnarinis ir šokikaulio lūžimas, nubrozdinimai dešinės kirkšnies ir dešinės čiurnos srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97).
2025 m. balandžio 9 d. rašte iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pranešama, kad 2025 m. sausio 22 d. bendrovė (duomenys neskelbtini) atlygino žalą pagal 2024 m. gruodžio 20 d. pretenziją Nr. 15650 už nukentėjusiajam D. L. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 143).
2025 m. balandžio 8 d. rašte iš bendrovės (duomenys neskelbtini) fiksuota, jog draudimo bendrovė administravo registruotas žalas Nr. 24/300-14002 24/300-16352 // 25/300-01015 // 25/300-03998 // 25/300-04122 dėl (duomenys neskelbtini) 14, įvykusio eismo įvykio 2024 m. lapkričio 2 d., kurio metu buvo sužalotas D. L. (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) Informuojama, kad į draudimo bendrovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi nukentėjusio asmens įstatyminis atstovas D. L. (mama) ir Teritorinė ligonių kasa dėl turtinės žalos atlyginimo. Informuojama, kad yra įvertintos ir išmokėtos šios sumos:
- neturtinė žala nukentėjusiam asmeniui – 5 000 Eur;
- neturtinė žala D. L. (mamai) – 500 Eur;
- turtinė žala už gydymo išlaidas – 107,16 Eur;
- turtinė žala už apgadintus drabužius, šalmą, batus, sporto klubo abonementas – 405,37 Eur;
- turtinė žala Teritorinei ligonių kasai – 1 910,52 Eur;
- turtinė žala už sugadintą transporto priemonę – 1 251 Eur (2 t., b. l. 12).
Asmens duomenų pažymoje užfiksuota, kad E. G. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (t. 1, b. l. 39).
E. G., vairuodama nuomos agentūrai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus – išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motorolerio Aprilia, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuojamo D. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motorolerio Aprilia vairuotojas D. L. ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismui pateiktas nukentėjusiojo D. L., jo atstovės D. L. ir kaltinamosios E. G. prašymas (t. 2, b. l. 137-139), kuriame nurodoma, kad kaltinamoji E. G. savo nusikalstama veika padarytą žalą atlygino ir su šiais proceso dalyviais susitaikė. Prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir bylą nutraukti.
Kaltinamoji E. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi nusikaltusi, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atstove pagal įstatymą, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Ji neteista, jos atžvilgiu galiojančių administracinių nuobaudų nėra. E. G. dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, bylos medžiagoje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vadovaujantis išdėstytu, E. G. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio1 dalies pagrindu ir jos baudžiamoji byla nutraukiama.
Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimas
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti civiliniai ieškiniai dėl žalų atlyginimo: nepilnamečio nukentėjusiojo D. L. įstatyminės atstovės D. L. dėl D. L. padarytos žalos – dėl 2 025,35 Eur turtinės žalos ir 9 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 146-200) bei D. L. – dėl 127,84 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 1-6). Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo atstovei už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą išmokėjo 5 000 Eur ir 405,37 Eur už turtinę žalą (t. 2, b. l. 145-145), o pačiai įstatyminei atstovei už jos patirtą turtinę žalą atlygino 107,16 Eur (t. 2, b. l. 146) ir 5 00 Eur – už neturtinę žalą.
Kaltinamoji atlygino nukentėjusiajam D. L. 50 Eur turtinės ir 400 neturtinės žalos; nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. L. atlygino 50 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 140) bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teisme buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 168-171), kuriame nukentėjusysis D. L. ir jo įstatyminė atstovė D. L. atsisako ieškininių žalos atlyginimo reikalavimų kaltinamosios E. G. atžvilgiu ir papildomai prašo išieškoti iš draudimo bendrovės dar 3 900 Eur D. L. patirtos neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti iš draudimo bendrovės nukentėjusiojo D. L., atstovaujamo D. L., patirtas bylinėjimosi išlaidas (pateiktas 250 Eur kvitas, t. 3, b. l. 10-12).
Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą, ši teisė jam yra garantuota įstatymo. Sutarties dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo 3 punkte (t. 2, b. l. 140), kuri buvo sudaryta 2025 m. liepos 22 d. tarp nukentėjusiojo D. L., jo įstatyminės atstovės D. L. ir kaltinamosios E. G. nurodyta, kad kaltinamoji atlygino nukentėjusiajam ir jo atstovei pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu ir/ar bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas bendrai sumokėjusi 1 000 Eur. Kaip minėta, teismui pateiktas 250 Eur proceso išlaidas pateisinantis dokumentas – mokėjimo nurodymas, kad nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. L. 2025 m. rugsėjo 22 d. pervedė 250 Eur į jos atstovės advokatės I. L. banko sąskaitą. Kaip nurodyta prašyme, nukentėjusiojo atstovė šias išlaidas turėjo dėl to, kad advokatė galėtų pasirengti baigiamosioms kalboms ir atstovauti teisme.
Nors kaltinamoji E. G. ir nukentėjusysis D. L. bei jo atstovė pagal įstatymą D. L. susitaikė ir pasirašė susitaikymo sutartį, kuria aptarė žalos atlyginimą ir todėl kaltinamoji bus atleidžiama nuo atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju asmeniu, tačiau toks kaltinamosios procesinis statusas neatleidžia jos nuo atlyginimo proceso išlaidų, patirtų nukentėjusiojo asmens dėl jo atstovavimo teisme. Advokatės – nukentėjusiojo atstovės – atstovavimo išlaidas pateisinantis dokumentas buvo pateiktas po sutarties dėl susitaikymo sudarymo, todėl atstovės advokatės I. L. atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos ir kaltinamosios E. G.
Dėl papildomų 3 900 Eur ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. L. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) teismas pasisako, kad šis ieškininis reikalavimas atmetamas.
Teismas pažymi, kad nukentėjęs asmuo turi teisę neturtinę žalą vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau nagrinėjamu atveju pareikšto papildomai išieškotino ieškinio suma yra akivaizdžiai per didelė. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos pinigais negalima tiksliai įvertinti. Apsprendžiant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, be to, būtina vadovautis teismų praktika panašiose bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 244/2011,2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.
Akivaizdu, jog nukentėjusysis D. L. dėl kaltinamosios E. G. dėl neatsargumo sukelto eismo įvykio patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, išgąstį, šoką, skausmą, bet ir judrumo apribojimą, po to sekusius dvasinius išgyvenimus dėl apribojimo socialinių ryšių su bendraamžiais, ugdymo įstaigos nelankymo. Tačiau būtina pabrėžti, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus. Kaip minėta, labai svarbu atsižvelgti ir į teismų praktiką ir į priteistinos neturtinės žalos dydį panašiose bylose.
Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. L. už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą išmokėjo 5 000 Eur, o už jos pačios patirtą neturtinę žalą – 500 Eur. Kaltinamoji E. G. atlygino nukentėjusiajam D. L. 400 neturtinės žalos, o nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. L. – 50 Eur neturtinės žalos. Taigi bendrai nukentėjusiajam D. L. atlyginta neturtinės žalos suma sudaro 5 400 Eur. Nukentėjusiajam D. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo gyvenimo kokybė labai ženkliai nesuprastėjo. Nors sužalojimai ir sukėlė laikinus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei būtinybę riboti įprastą fizinę veiklą, tačiau ilgalaikių ar negrįžtamų padarinių sveikatai nenustatyta, gydymas sėkmingas, po reabilitacijos jam pagerėjo, D. L. geba savarankiškai judėti, tęsti kasdienę veiklą ir mokslus. Byloje nėra duomenų, kad sužalojimų pasekmės būtų sukėlusios ilgalaikį darbingumo sumažėjimą ar reikšmingai apribojusios jo tolimesnes galimybes siekti išsilavinimo ar užsiimti įprasta veikla. Taip pat įvertintina, jog neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti proporcingas ir neviršyti ribų, kurios pagal teismų praktiką yra pripažįstamos pagrįstomis už nesunkius sveikatos sutrikdymus. Teismai panašiose bylose, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą, dažnai priteisia mažesnes sumas nei nukentėjusiajam jau atlyginta, todėl papildomo didelio dydžio priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Nukentėjusiojo D. L. jau gautas bendras 5 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas (iš draudimo bendrovės ir kaltinamosios) laikytinas pakankamu, nes jis atitinka tiek patirtų išgyvenimų intensyvumą, tiek sveikatos sutrikdymo pobūdį ir trukmę, todėl papildomo 3 900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra perteklinis ir nepagrįstas.
Teismas, įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog nukentėjusiajam D. L. draudimo bendrovės išmokėta išmoka neturtinės žalos atlyginimui – 5 000 Eur – yra teisinga ir pakankama piniginė kompensacija už jo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, todėl nukentėjusiojo D. L. ir jo įstatyminės atstovės D. L. patikslintas civilinio ieškinio reikalavimas dėl 3 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atmetamas.
Kaltinamosios E. G. nusikalstamoje veikoje tyčios nebuvo, nusikalstamą veiką ji padarė dėl neatsargumo, eismo įvykį ji sukėlė blaivi vairuodama transporto priemonę, byloje nėra duomenų, kurie charakterizuotų ją kaip piktybinę kelių eismo taisyklių pažeidėją, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones – jai netaikoma.
Bylos daiktiniai įrodymai – du DVD diskai, esantys prie bylos medžiagos, po nuosprendžio įsiteisėjimo paliekami prie bylos visą bylos saugojimo laiką.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius kaltininkei ir nukentėjusiajam, baudžiamąją bylą E. G. nutraukti.
Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo D. L. ir jo įstatyminės atstovės D. L. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 3 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
D. L. priteisti iš E. G. 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų jos turėtų proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du DVD diskus, esančius prie bylos – palikti saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas (duomenys neskelbtini) apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
