Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-48/2012
(Proceso Nr. 1-10-1-01391-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.1, 1.1.8.6.
2012 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Rimanto Baumilo, Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko, Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,
gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. (E. E.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir dviem mėnesiams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. U. ir I. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo E. E. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. E. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki liepos 16 d. savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia pagamino ir laikė didelį netikrų pinigų kiekį, t. y., panaudodamas technines priemones ir medžiagas netikriems pinigams gaminti, daugiafunkcinį aparatą „Epson“ SX 200 Model C351D, skirtą spalvotiems vaizdams spausdinti, keturių spalvų dažų kasetes, popierių, blizgų laką, auksinės, sidabrinės spalvos rašiklius, dažais imituodamas atspalvius kaip banknoto apsaugos priemones, pagamino ir laikė 64 vienetus netikrų litų banknotų (19 vienetų 100 Lt nominalo banknotų, 4 vienetus 50 Lt nominalo banknotų, 41 vienetą 20 Lt nominalo banknotų), kurių bendra nominali vertė 2500 Lt.
E. E. nuteistas ir už tai, kad, nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki liepos 16 d., pasikėsino pagaminti 53 vienetus netikrų litų banknotų, t. y. didelį netikrų pinigų kiekį. Panaudodamas turimas technines priemones, medžiagas netikriems pinigams gaminti, jis pasikėsino pagaminti netikrus litų banknotus, kurių bendra nominali vertė 2540 Lt, t. y. pagamino 17 vienetų 100 Lt nominalo banknotų ruošinių, 4 vienetus 50 Lt nominalo banknotų ruošinių, 28 vienetus 20 Lt nominalo banknotų ruošinių. Netikrų pinigų ruošinius laikė kartu su techninėmis priemonėmis, medžiagomis netikriems pinigams gaminti savo bute, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009 m. liepos 13 d. ir liepos 16 d. atlikdami jo bute kratas pinigų ruošinius paėmė policijos pareigūnai.
E. E. nuteistas ir už tai, kad nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki liepos 13 d. tyčia realizavo netikrus pinigus tyrimo nustatytiems ir nenustatytiems asmenims, kurie šiuos netikrus pinigus išleido į apyvartą: G. U. – keturis 20 Lt nominalo banknotus, I. Š. – vieną 20 Lt nominalo banknotą, taip pat ikiteisminio nenustatytiems asmenims vieną 50 Lt nominalo banknotą ir vienuolika 20 Lt nominalo banknotų, t. y. realizavo šešiolika 20 Lt nominalo banknotų ir vieną 50 Lt nominalo banknotą, bendra realizuotų banknotų nominali vertė - 370 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. E. prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pakeisti: kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasatorius teigia, kad byloje nepagrįstai nustatytas BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelis netikrų pinigų kiekis. Nuteistojo manymu, netikrų pinigų gamybos būdas, mėgdžiojant tikro banknoto požymius ir išvaizdą primityviu rankiniu būdu (lakuojant laku, apsaugines juosteles paryškinant rašikliais), ir gamybos procese panaudotos medžiagos bei technologijos, kurios nenaudojamos gaminant tikrus pinigus, negali būti siejami su netikrų pinigų gamyba dideliu kiekiu, juolab kad veika tęsėsi neilgai, t. y. apie vieną mėnesį nuo daugiafunkcinio aparato įsigijimo iki kasatoriaus sulaikymo. Byloje neįrodyta, kad kompiuteris ir daugiafunkcinis spausdinimo aparatas buvo įsigyti netikrų pinigų gamybai, nes aparatas buvo nupirktas būsimo vaiko nuotraukoms gaminti.
Nuteistasis mano, kad jam nepagrįstai inkriminuoti dideliam kiekiui priskiriami tie netikri banknotai, kurie kratos metu rasti jo namuose buvusiuose šiukšlių maišuose. Kaltinamajame akte nurodyta, kad, pareigūnams atlikus kratą nuteistojo bute, buvo rasta netikrų pinigų ruošinių, o balkone rastas maišas suglamžytų ruošinių, kaip šiukšlių. Kasatoriaus nuomone, tai rodo, kad jis savo valia nustojo daryti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnio 1 ir 4 dalys), o ne pareigūnai ją nutraukė. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pas jį rasti įvairaus dydžio lapai, kuriuose atspausdinti netikri tam tikrų nominalų banknotų averso ir reverso vaizdai, gali būti vadinami ruošiniais, o tyrėjai jam juos nepagrįstai priskaičiavo inkriminuodami jam pasikėsinimą pagaminti netikrų pinigų, kurių vertė 2540 Lt. Be to, neteisinga teismo išvada, jog netikrus pinigus nuteistasis laikė kartu su techninėmis priemonėmis, nes šiukšlių maiše rasti ruošiniai buvo skirti sudeginti, o ne platinti juos dovanojant ar realizuojant. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad prekybos vietose rastas tik nedidelis 20 Lt nominalo banknotų kiekis, stambaus nominalo kupiūros nebuvo realizuotos. Jis tik pasikėsino pagaminti netikrus banknotus, tačiau juos realizuoti neturėjo tikslo, o netikrų pinigų gaminimas be jų realizavimo nedaro žalos finansų sistemai. Dėl šių priežasčių, kaip teigia nuteistasis, jo padaryta veika perkvalifikuotina iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 213 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus teigimu, teismai, skirdami jam bausmę, nepagrįstai nustatė, kad nusikaltimus jis padarė dėl narkotikų vartojimo. Nuteistasis teigia, kad jis nuo 18 metų dirbo ir pats save išlaikė, mokėsi, yra vedęs. Tačiau dėl krizės neteko darbo, žmona laukėsi, turėjo paėmęs paskolą, todėl puolė į neviltį ir padarė nusikalstamą veiką. Nuteistojo manymu, teismai neatsižvelgė į tai, jog jis gailisi padaręs nusikaltimą, jį savo noru nutraukė, žalos finansų sistemai nepadarė, todėl teismai be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 13 punktuose. Teismai, skirdami bausmę neįvertino ir to, kad nuo 2003 m. atlikto arešto praėjo daugiau kaip penkeri metai (BK 97 straipsnis), taip pat to, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, per tą laiką jis susirado naują darbą, gimė dukra (tai labai teigiamai jį paveikė), jis jaunas žmogus ir reikalingas šeimai.
Nuteistojo E. E. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl E. E. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kasatorius nurodo, kad teismai, kvalifikuodami jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nustatė šį nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – didelį pagamintų ir laikytų netikrų pinigų kiekį. Kasaciniame skunde prašoma apsvarstyti galimybę kvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 213 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių. Palyginus su pagrindine sudėtimi, kuri numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą kvalifikuoja du požymiai – pagamintų, suklastotų, įgytų, laikytų arba realizuotų netikrų pinigų „didelis kiekis“ arba jų „didelė vertė“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, esminę reikšmę turi požymio „didelis kiekis“ išaiškinimas. Kadangi šio nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia, teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje Nr. 2K-7-45/2007) apibendrinti iki tol taikyti netikrų pinigų kiekio nustatymo kriterijai ir išaiškinta, kad šis vertinamasis požymis nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant ne tik į pagamintų, laikytų ar realizuotų netikrų pinigų kiekį, bet ir į jų nominalią vertę, gaminant panaudotą įrangą, gaminimo technologiją, žaliavų pobūdį, kiekį bei kitas bylos aplinkybes. Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad didelis netikrų pinigų kiekis paprastai suponuoja ir didelę jų nominalią vertę. Tuo tarpu didelė netikrų pinigų vertė gali būti išreikšta ir nedidelio kiekio, bet stambaus nominalo netikrais banknotais, todėl pripažinta, jog šimto netikrų 100 Lt nominalo banknotų nominali vertė (t. y. 10 000 Lt) jau yra pakankama, kad netikrų pinigų kiekis būtų pripažintas dideliu.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorius nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. liepos 16 d. pagamino ir laikė didelį kiekį – 64 netikrus litų banknotus, kurių nominali vertė 2500 Lt, pasikėsino pagaminti didelį kiekį – 53 netikrus litų banknotus, kurių nominali vertė juos pagaminus būtų 2540 Lt, ir realizavo 16 dvidešimties litų nominalo banknotų bei vieną 50 Lt nominalo banknotą, t. y. iš viso banknotų, kurių bendra nominali vertė 370 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas kasatoriui didelio kiekio netikrų pinigų pagaminimą ir laikymą, bei pasikėsinimą pagaminti didelį netikrų pinigų kiekį neatskleidė šio nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio turinio, o tokį kiekį nustatė tik iš pas kasatorių rastų pagamintų netikrų pinigų ir jų ruošinių kiekio. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatoriaus apeliacinį skundą, taip pat dėl šio požymio buvimo kasatoriaus veikoje nepasisakė.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdami šią bylą teismai neatsižvelgė į tai, jog netikri pinigai buvo gaminami nenaudojant sudėtingos jų gamybos įrangos ir specialių tikrų pinigų gamybos procese naudojamų medžiagų bei technologijų. Nuteistojo kompiuteryje esančios netikrų pinigų ruošinių rinkmenos (failai) buvo spausdinamos paprastu spalviniu rašaliniu spausdintuvu ant paprasto popieriaus. Tikro banknoto požymiai bandyti išgauti paprasčiausiu rankiniu būdu, pavyzdžiui, apsauginės pinigų juostelės buvo apvedžiojamos auksinės, sidabrinės spalvos rašikliais, vėliau lakuojamos nagų laku, skirtu blizgesiui suteikti. Netikri pinigai buvo gaminami palyginti neilgą laiką nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. liepos 16 d. Per jį kasatorius pagamino 64 netikrus banknotus, kurių nominali vertė 2500 Lt, o rasti ruošiniai leidžia daryti prielaidą, kad iš jų galėjo būti pagaminti 53 netikri banknotai, kurių nominali vertė 2540 Lt. Pagaminti 100 Lt vertės nominalo banknotai nebuvo paleisti į apyvartą, populiariausios tarp pagamintų ir išplatintų buvo 20 Lt nominalo kupiūros, jų realizuota šešiolika ir tik vienas 50 Lt nominalo banknotas, t. y. realizuota banknotų, kurių bendra nominali vertė 370 Lt. Netikrų pinigų didelio kiekio požymio vertinimui negali turėti esminės įtakos ir ta aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo sujungta 12 ikiteisminių tyrimų dėl netikrų pinigų pagaminimo ir laikymo. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės liudija, kad kasatoriaus pagamintas ir ketintas pagaminti (vertinant netikrų pinigų ruošinius) netikrų pinigų kiekis negali būti pripažintas dideliu.
Teismai plačiau dėl kasatoriaus veiksmų vertinimo nusikalstamų veikų sutapties aspektu nepasisakė, taip pat nesvarstė galimybės padarytas veikas pripažinti paviene nusikalstama veika.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai kasatoriaus veiksmus neteisingai įvertino ne kaip vieną nusikalstamą veiką, o kaip nusikalstamų veikų daugetą – trijų nusikaltimų realią sutaptį ir nepagrįstai E. E. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal tris BK specialiosios dalies straipsnius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010).
BK 213 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių pagaminimą, tikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių klastojimą, netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių įgijimą, laikymą ar realizavimą arba įrangos, programinės įrangos ar specialiųjų medžiagų netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą. Minėtos veikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-388/2010). Tokios alternatyvios veikos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus) ir jas jungia vieninga kaltininko tyčia. Kadangi tęstinė veika laikoma paviene nusikalstama veika, tai ji nėra skaidoma dalimis dėl atskirų alternatyvių veikų ir todėl kvalifikuojama pagal vieną BK 213 straipsnio atitinkamą dalį. Tokią išvadą, kad šios kategorijos baudžiamosiose bylose alternatyvios veikos gali būti pripažintos pavienės veikos epizodais, leidžia daryti ir kasacinio teismo nutartys, kuriose buvo pritarta kelių veikų kvalifikavimui pagal vieną BK 213 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-164/2007, Nr. 2K-388/2010).
Nagrinėjamoje byloje teismai kasatoriaus veiką dėl 64 banknotų, kurių vertė 2500 Lt, pagaminimo ir laikymo kvalifikavo pagal BK 213 straipsnio 2 dalį kaip baigtą, o dėl 53 banknotų ruošinių, kurių vertė 2540 Lt, pagaminimo ir laikymo – kaip pasikėsinimą pagaminti didelį kiekį netikrų pinigų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį. Minėta, kad tiek pagamintų netikrų pinigų kiekis, tiek ir ruošinių kaip tarpinio produkto kiekis neleidžia daryti išvados apie kasatoriaus tyčią pagaminti didelį kiekį arba didelės vertės netikrų pinigų. Realiai pagamintas netikrų pinigų kiekis yra nepakankamas, kad kasatoriaus veika būtų kvalifikuojama pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, o ta aplinkybė, kad ne visi ruošiniai buvo sunaudoti netikrų pinigų gamyboje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kasatoriaus valios, šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nenustačius, kad kasatoriaus tyčia susiformuodavo kaskart iš naujo jau pagaminus tam tikrą netikrų banknotų kiekį, netikrų pinigų gaminimo procesas negalėjo būti skaidomas dalimis, o ruošinių pagaminimas vertinamas kaip savarankiška pasikėsinimo stadijoje nutrūkusi nusikalstama veika. Todėl nagrinėjamoje byloje pateiktas ruošinių pagaminimo baudžiamasis teisinis įvertinimas neteisingas. Toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kai iš nuolatinio netikrų pinigų gaminimo proceso išskirtas vienas jo etapų – ruošinių pagaminimas, dirbtinai padidina padarytos veikos pavojingumą. Teismai taip pat nepagrįstai kaip savarankišką nusikalstamą veiką pagal BK 213 straipsnio 1 dalį kvalifikavo 370 Lt vertės netikrų banknotų realizavimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad per visą minėtą laikotarpį kasatoriaus tyčia buvo nukreipta ne tik į netikrų pinigų pagaminimą, laikymą, bet ir į jų realizavimą, t. y. netikri pinigai buvo gaminami iš anksto numatant, kad, išgavus tinkamą jų kokybę, vėliau jie bus realizuoti. Kadangi keletas BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų buvo padarytos dėl to paties nusikaltimo dalyko, todėl E. E. padaryta veika laikytina viena tęstine nusikalstama veika, ir ruošinių pagaminimas bei dalies pagamintų netikrų pinigų realizavimas atskirai kaip savarankiškos nusikalstamos veikos nekvalifikuotinos.
Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. E. vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja visą kasatoriaus nusikalstamą veiką vertinti kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir kvalifikuoti pagal vieną BK 213 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir kitų kasacinio skundo argumentų
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatavus pavienę nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, 54 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintą kasatoriaus asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, už apysunkio nusikaltimo padarymą nuteistajam E. E. nustatytina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu lygi BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos tokios rūšies bausmės sankcijos vidurkiui.
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai parinktos bausmės rūšies susiję su tuo, kad teismai neteisingai įvertino aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo ankstesnį teistumą, jo asmenybę, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ją savo noru nutraukė, žalos finansų sistemai nepadarė, todėl be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 13 punktuose.
Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad teismai, vertindami jo ankstesnį teistumą kaip neigiamai asmenybę apibūdinančią aplinkybę, neatsižvelgė, jog nuo šio teistumo praėjo daugiau kaip penkeri metai (BK 97 straipsnis). E. E. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už sunkų nusikaltimą ir nuteistas keturiasdešimt penkioms paroms arešto. Šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę jis baigė atlikti 2004 m. liepos 24 d. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Taigi teistumas pagal ankstesnį teismo nuosprendį nuteistajam E. E. būtų išnykęs tik 2009 m. liepos 24 d. Šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas kasatorius padarė prieš šią datą, t. y. dar neišnykus ankstesniam teistumui.
BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, jeigu kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nukentėjusiųjų, kuriems reikėjo suteikti pagalbą, byloje nėra, kasatoriaus padaryta veika su padariniais nesiejama, ji išaiškinta ir nutraukta teisėsaugos pareigūnų.
Teismai pagrįstai nepripažino ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis anksčiau duotus parodymus pakeitė ir siekdamas švelninti savo teisinę padėtį neigė nustatytas padirbtų pinigų realizavimo aplinkybes. Esant tokiai padėčiai nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punktą nepavykęs bandymas savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kasatorius teigia, kad savo noru nutraukė nusikalstamą veiką. Tačiau nėra pagrindo tokiai išvadai daryti, nes nuteistojo nusikalstami veiksmai išaiškinti ne E. E. išreiškus valią nutraukti disponavimą netikrais pinigais, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikus kratą jo namuose. Byloje nenustatyti jokie faktai, kad nuteistasis kokiu nors būdu savanoriškai atsisakytų gaminti, laikyti ar realizuoti netikrus pinigus. Priešingai, byloje konstatuoti banknotų realizavimo atvejai rodo, kad 2009 m. liepos mėnesį prieš užkardant E. E. nusikalstamą veiką būtent šio nuteistojo pagaminti netikri pinigai G. U., I. Š. ir nenustatytų asmenų buvo paleisti į apyvartą. Vien tas faktas, kad dalis nepavykusių pagaminti netikrų pinigų banknotų kratos metu buvo rasta šiukšlių maiše ir buvo paruošti sunaikinti, negali būti vertinamas kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
E. E. (E. E.) nusikalstamą veiką iš BK 213 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 213 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria E. E., vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Dalia Bajerčiūtė
Rimantas Baumilas
Olegas Fedosiukas
Gintaras Goda
Jonas Prapiestis
Tomas Šeškauskas
