Baudžiamoji byla Nr. 2K-208/2012
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00416-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.11;1.2.7.6; 2.4.5.2.1.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 16 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties.
D. M. Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Konfiskuotas automobilis,,Fiat Marea Weekend“ (duomenys neskelbtini) - kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Iš D. M. priteista po 2000 Lt nukentėjusiosioms Ž. K., D. L., E. S. ir po 4000 Lt G. D., L. V. neturtinės žalos atlyginimo.
D. M. pagal BK 153 straipsnį išteisintas dėl 2010 m. spalio 14 d. nusikaltimo E. S. atžvilgiu, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistojo D. M. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas. Pakeista Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta automobilį,,Fiat Marea Weekend“ (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir šis automobilis su dokumentais perduotas civiliniams ieškiniams išieškoti iš D. M.. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
D. M. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. nuo rugsėjo 3 d. ir kitomis vėlesnėmis šio mėnesio nenustatytomis dienomis, ne mažiau kaip tris kartus, Biržuose mažametėms D. L. ir Ž. K., gimusioms 2000 m. ir 2001 m., ryte einant į mokyklą arba dienos metu po pamokų einant namo, J. N., Sąjungos, Taikos ir Geležinkelio gatvių mikrorajone, važinėdamas tyrimu nenustatytu tamsios spalvos lengvuoju automobiliu, pristabdęs vairuojamą transporto priemonę prie einančių nukentėjusiųjų D. L. ir Ž. K., demonstravo savo lytinį organą ir taip atliko šių mažamečių tvirkinimo veiksmus.
Tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. spalio 10 d., apie 15 val., Biržuose, vairuodamas automobilį „Fiat Marea Weekend“ (duomenys neskelbtini), Kęstučio gatvėje ties 31 namu, privažiavęs prie mažamečių L. V., g. 1999 m., ir E. S., g. 2002 m., sustabdęs automobilį ir atidaręs priekines keleivio pusės dureles, automobilio salone demonstravo savo lytinį organą ir masturbavosi L. V. ir E. S. akivaizdoje, t. y. atliko šių mažamečių mergaičių tvirkinimo veiksmus, o mažametėms išsigandus ir nubėgus, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ties Saločių g. 1 namu, privažiavo tuo pačiu automobiliu prie einančių mažamečių L. V. ir E. S., sustabdęs automobilį, demonstravo savo lytinį organą ir masturbavosi, taip atliko šių mažamečių tvirkinimo veiksmus.
Tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. spalio 12 d., apie 7.40 val., Biržuose, vairuodamas automobilį „Fiat Marea Weekend“ (duomenys neskelbtini), Taikos gatvėje ties 11 namu privažiavęs prie mažamečių Ž. K. ir D. L., pristabdęs vairuojamą transporto priemonę, automobilio salone demonstravo savo lytinį organą ir taip atliko šių mažamečių tvirkinimo veiksmus.
Tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. spalio 13 d., apie 15 val., Biržuose, vairuodamas automobilį „Fiat Marea Weekend“ (duomenys neskelbtini), Saločių gatvėje ties 1 namu privažiavęs prie einančios mažametės G. D., gimusios 1999 m., ir automobiliu užtvėręs jai kelią, automobilio salone demonstravo savo lytinį organą ir masturbavosi jos akivaizdoje, taip atliko šios mažametės tvirkinimo veiksmus.
Kasaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėjas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį, bylą nutraukti. Kasatoriaus skunde nurodytas ir alternatyvus prašymas, t. y. teismui nusprendus, kad D. M. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir D. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant mažesnę galutinę bausmę. Kasatorius abiejų instancijų teismų sprendimus laiko neteisėtais ir nepagrįstais dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kasaciniame skunde cituojamos BPK 20 straipsnio 1, 5 dalies nuostatos, kurių, anot kasatoriaus, nesilaikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, nes kai kurių aplinkybių nevertino, kai kurias grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis, įrodymais laikė duomenis, gautus pažeidžiant BPK reikalavimus, nepagrįstai atmesdami nuteistąjį teisinančius įrodymus. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
Skunde pažymima, kad esminiai apeliacinio skundo gynybos argumentai buvo tai, kad nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas buvo grindžiama remiantis ne objektyviais įrodymais, bet tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, t. y. mažamečių nukentėjusiųjų ne BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis bei jų nenuosekliais parodymais ir abejotinais parodymų atpažinti metu gautais duomenimis. Nuteistojo gynėjas teigia, kad D. M. dėl atliktų mažamečių D. L. ir Ž. K. tvirkinimo veiksmų pripažintas kaltu iš esmės remiantis tik šių nukentėjusiųjų parodymais bei parodymų atpažinti protokolais. Kasatorius tvirtina, kad šių nukentėjusiųjų parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, o Ž. K. apklausiama 2010 m. spalio 19 d. nieko nenurodė apie jokį vyrą, 2010 m. rugsėjo mėnesį atlikusį prieš ją neteisėtus veiksmus, apie tai ši nukentėjusioji nurodė tik praėjus daugiau kaip mėnesiui. Taip pat pažymima, kad ši nukentėjusioji neatpažino D. M. parodymo atpažinti metu, todėl darytina pagrįsta išvada - vyras, apie kurį Ž. K. davė parodymus, buvo ne D. M., o kitas asmuo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji Ž. K. apklausose neminėjo datų, kuriomis matė ją tvirkinusį vyriškį, todėl neaišku, iš kur jos parodymų atpažinti protokole atsirado konkrečios mėnesių dienos. Nurodoma, kad šiame epizode kelia abejonių ir nukentėjusiosios D. L. parodymo atpažinti metu gauti duomenys. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja nurodė, kad D. M. atpažino iš jo tamsių trumpai kirptų plaukų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. M. po sulaikymo pakeitė plaukų išvaizdą (T. 2, b. l. 181), todėl jo plaukai atpažinimo metu buvo kitokie, nei tuo metu, kai nukentėjusioji D. L. teigia mačiusi D. M. važinėjantį automobiliu ir ją persekiojantį. Nei duodama parodymus, nei dalyvaudama parodyme atpažinti nukentėjusioji nenurodė, kad D. M. plaukai yra pasikeitę, tai kelia abejonių, ar nukentėjusioji atpažino tą asmenį, apie kurį davė parodymus.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios Ž. K. parodymų, nesiaiškino, kodėl ji neatpažino D. M., nors teigė, kad gerai įsidėmėjo asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus. Taigi, pasak gynėjo, grįsti šiais parodymais apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo galima; teismas netikrino D. L. vykdyto parodymo atpažinti rezultatų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ydingumo, nepatikrino esamų prieštaravimų, todėl buvo padarytas esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Kasatorius pažymi, kad šiame epizode D. M., be kita ko, pripažintas atlikęs neteisėtus veiksmus 2010 m. rugsėjo mėnesį nenustatytomis dienomis ne mažiau kaip tris kartus važinėdamas nenustatytu automobiliu. Gynėjas teigia, kad tokia nuosprendžiu nurodytos nusikalstamos veikos apimtis atima bet kokią galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes nenustačius nusikalstamos veikos padarymo laiko ir kitų svarbių aplinkybių nuteistajam buvo užkirsta galimybė pateikti savo atsikirtimus kaltinimams.
Dėl D. M. atliktų tvirkinimo veiksmų prieš L. V. ir E. S., kasatoriaus tvirtinimu, nuosprendis grįstas iš esmės tik nukentėjusiosios L. V. parodymais, nes E. S. parodymai iš viso nėra išdėstyti ir jais teismas nesirėmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė nukentėjusiosios E. S. parodymais, kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo tirti ir nuosprendyje nepaminėti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas apeliacinėje instancijoje nebuvo atliktas, šiais parodymais teismas negalėjo remtis.
Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistąjį teisinančius liudytojų J. V., R. B., V. B. parodymus, iš kurių matyti, kad 2010 m. spalio 10 d. D. M. neturėjo automobilio,,Fiat Marea Weekend“. Šių liudytojų parodymai atmesti remiantis UAB,,Biržų duona“ duomenimis apie liudytojos J. V. darbą, kurie iš esmės neprieštarauja liudytojų parodymams. Gynėjas teigia, kad liko neįvertinti ir bylos duomenimis nepaneigti liudytojų parodymai, jog 2010 m. spalio10 d. D. M. nusikalstamos veikos padaryti negalėjo.
D. M. gynėjas advokatas tvirtina, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios G. D. parodymus, kad D. M. 2010 m. spalio 13 d. prieš ją atliko neteisėtus veiksmus, o apkaltinamasis nuosprendis dėl šios dalies grįstas tik jos abejotinais parodymais. Kasatoriaus pažymima, kad kaltinimai D. M. buvo grindžiami ir vaizdo įrašu, kuriame nukentėjusioji D. L. tariamai užfiksavo neteisėtus veiksmus atlikusio asmens automobilį, tačiau byloje, siekiant nustatyti kaltininko automobilį, nukentėjusiosioms nebuvo rodomas joks automobilis atpažinti. Taigi vienintelis įrodymas byloje, kad kaltininkas važinėjo D. L. nufilmuotu automobiliu, yra šios nukentėjusiosios parodymai. Gynėjas tvirtina, kad D. L. padaryto įrašo patikimumas baudžiamajame procese nebuvo tinkamai patikrintas, todėl jo laikyti įrodymu teismas neturėjo pagrindo. Nurodoma, kad apylinkės teismas, pripažindamas D. M. kaltu, rėmėsi 2011 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu (T. 3, b. l. 100-116), iš kurio matyti, kad atlikus D. M. SIM kortelės abonento išklotinių analizę nustatyta, jog nuteistasis 2010 m. spalio 10 d., 2010 m. spalio 12 d., 2010 m. spalio 13 d. buvo netoli įvykių vietų, tačiau, pasak kasatoriaus, t. y. tik tikėtini duomenys, kurie, atsižvelgiant į tai, jog Biržai yra nedidelis miestelis, jokiais būdais nepatvirtina, kad D. M. iš tikrųjų atliko neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąsias. Taip pat kasatoriaus pažymima, kad teismai turėjo įvertinti ir D. M. teisinančius duomenis, gautus policijos pareigūnams stebint aplinką prie mokyklos - pareigūnai matė D. M. vairuojamą automobilį, tačiau per visą stebėjimo laikotarpį nebuvo užfiksuota jokių neteisėtų jo veiksmų, tai leidžia daryti išvadą, jog D. M. nėra asmuo, atlikęs neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąsias.
Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmę su D. M. ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nes taikė visiško bausmių sudėjimo būdą ir jo neargumentavo.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė atsiliepime į nuteistojo D. M. gynėjo advokato P. Svirskio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad kasatorius ginčija įrodymų vertinimą ir teismų išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu. Pažymėtina, kad šie skundo argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, nes kelia ne teisės, bet faktų klausimus, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas buvo apeliacinės instancijos teismo dalykas nagrinėjant bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė, todėl aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nėra pagrindas teigti, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir apeliacinio skundo argumentai liko neįvertinti. Atsiliepime teigiama, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš mažametes nukentėjusiąsias D. L., Ž. K., L. V., E. S., G. D., todėl nuteistojo D. M. gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad abiejų instancijų teismai vadovavosi tik nenuosekliais ir prieštaringais nuteistąjį kaltinančiais nukentėjusiųjų mažamečių parodymais, prieštarauja priimtų skundžiamų sprendimų turiniui. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad nukentėjusiųjų parodymais nuosprendis negalėjo būti grindžiamas, kaip ir kiti argumentai neva teismas išsamiai netyrė ir nuosprendyje nepasisakė dėl kitų bylos įrodymų patikimumo, t. y. atpažinimo protokolų, nukentėjusiosios D. L. nufilmuoto vaizdo įrašo. Šie ir visi kiti bylos įrodymai, turintys reikšmę teisingai išspręsti bylai, buvo išsamiai išnagrinėti teismo posėdyje ir tinkamai išanalizuoti nuosprendyje, pateikiant motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad išvados dėl D. M. kaltės atlikus tvirkinamuosius veiksmus prieš mažametes mergaites pagrįstos teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nustatytos faktinės aplinkybės apie šių veikų padarymą atitinka įrodymų turinį. Prokurorės pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateikti argumentai, paneigiantys nuteistojo teiginius dėl jo nekaltumo atlikus tvirkinamuosius veiksmus prieš mažametes. Nurodyta, kad atmestini kasatoriaus argumentai dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo subendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme jas visiškai sudedant, pažymint, kad nors ir pirmosios instancijos teismas taikė visiško bausmių sudėjimo būdą, tokio sprendimo neargumentuodamas, tačiau laikyti, kad taip buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pagrindo nėra.
Nuteistojo D. M. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl D. M. nuteisimo pagrįstumo
Kasatorius teigia, kad D. M. nuteistas nepagrįstai, ir argumentuoja savo teiginį nuorodomis į netinkamą įrodymų vertinimą byloje. Kasaciniame skunde ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymų vertinimas. Pagrindiniai kasatoriaus skundo argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas D. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino visų abejonių tarp nukentėjusiųjų parodymų ir kasatoriaus parodymų, rėmėsi nepatikimais įrodymais bei tikėtinais duomenimis, o apeliacinės instancijos teismas skunde nurodytus argumentus atmetė neatlikęs įrodymų tyrimo, taip nepatikrindamas pirmosios instancijos nuosprendžio ydingumo dėl aptartų įrodymų prieštaravimų.
Byloje surinktus įrodymus patikrina bei vertina pirmosios, o esant skundui, ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultate teismai daro išvadą dėl asmens nusikaltimo padarymo ir jo kaltės. Tačiau įrodymų vertinimas ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka teismų sprendimuose dėl atskirų faktų išdėstytomis išvadomis, nes tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.
D. M. nuteistas už tai, kad jis savo lytinei aistrai tenkinti atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš mažametes, t. y. važinėdamas automobiliu mažametėms mergaitėms, einančioms į mokyklą ir iš mokyklos, demonstruodavo savo lytinį organą ir masturbuodavosi. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad teismai pagrįstai D. M. pripažino, padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo išvadas teismai pirmiausia grindė iš esmės vienodais ir esminėmis detalėmis sutampančiais nukentėjusiųjų D. L. ir Ž. K., L. V., G. D. parodymais, nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. 140 - (8976) - IS1 - 8893, nuteistojo mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės abonento išklotinių analize bei kita rašytine bylos medžiaga.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus skundo motyvai dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad į šiuos argumentus išsamias ir detalias išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas sutinka su teismų padarytu įrodymų vertinimu.
Kasatorius nurodo, kad D. M. pripažintas kaltu, jog 2010 m. spalio 10 d. apie 15 val. prieš mažametes L. V. ir E. S. atliko neteisėtus veiksmus, pažymėdamas, kad ši nuosprendžio dalis grindžiama iš esmės tik nukentėjusios L. V. parodymais, nes E. S. parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš viso nėra išdėstyti ir jais teismas nesirėmė. Pažymėtina, kad toks kasatoriaus teiginys neatitinka tikrovės, savaime suprantama, jog pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies rėmėsi tik L. V. parodymais, nes nuosprendyje nurodyta, jog E. S. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, duoti parodymų į teismo posėdį neatvyko, todėl dėl E. S. pagal BK 153 straipsnį nuteistasis yra išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Dėl D. M. paskirtų bausmių bendrinimo
Kasatorius prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir D. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant mažesnę galutinę bausmę. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas subendrintą bausmę gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Įstatyme nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada - visiško sudėjimo būdu. Paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu būdas įstatymo leidėjo paliktas teismo nuožiūrai. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Tačiau bendrindamas bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą įstatymo taikymo klaidos nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje, priešingai nei teigia kasatorius, nurodė tokio sprendimo pagrįstumą.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo neatnaujino įrodymų tyrimo. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas gali būti atliekamas teismo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių prašymus. Apeliacinės instancijos teismas pagal 324 straipsnio 6 dalį turi atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai neištirtos esminės bylos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų ir pan. Apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo klaidų vertinant įrodymus D. M. byloje nenustatė, todėl ir nerado reikalo atlikti įrodymų tyrimo. Be to, nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas tokio prašymo teismui nepareiškė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą, motyvuotai pasisakė dėl įrodymų vertinimo ir jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, bylos duomenų patikimumo. Šis teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. M. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Vytautas Greičius
Vytautas Piesliakas
