D. R. pagal BK 140 str., 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-780-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17484-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.2.20.11.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.3.1;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.7.13

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 17 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,

kaltinamajam D. R.,

nukentėjusiesiems I. R., S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/4 turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsniu, bausmė sumažinta vienu šeštadaliu ir paskirta 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2003 m. balandžio 1 d. paleistas lygtinai neatlikęs 4 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

7) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dal, 187 straipsnio 1 dal – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi subendrintos Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

8) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. R. pasiųstas atlikti paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės;

9) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

11) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 36 parų arešto bausmė;

12) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 81 paros arešto bausmė (2024 m. rugpjūčio 16 d. atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. R. laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 18 d., 23.00 val. iki 2025 m. gegužės 19 d., 05.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo nukentėjusiąją I. R., su kuria jį sieja artima aplinka, ir jai sukėlė fizinį skausmą, o būtent, per keletą kartų, tęstiniais veiksmais, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių I. R. į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, pilvą, nugarą, kojas, tokiu būdu nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio srityje, kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies abiejuose vokuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinio peties sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, kairėje krūtyje, juosmens dešinėje pusėje, nugaros abiejose pusėse menčių srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruva kairės akies junginėje, muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje, galvos sumušimu.

Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. R., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalaudamas atiduoti pinigus, tyčia rankomis sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam S. B. į įvairias kūno vietas – galvą, ranką, ir pagrobė svetimą turtą – S. B. priklausančius pinigus – 100 Eur, tuo nukentėjusiajam S. B. padarė 100 Eur turtinę žalą bei sukėlė nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, kraujosruvomis kairės akies junginėje.

Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

D. R. pagal BK 241 straipsnio 1 dalį taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 16.40 val., būdamas sulaikytas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, žinodamas, kad jam teisėtai, pagrįstai paskirta procesinė prievartos priemonė – sulaikymas, tyčia, savavališkai 2025 m. gegužės 20 d., apie 18.08 val., pabėgo iš jo laikymo vietos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, patalpų, kol 2025 m. gegužės 21 d., apie 09.00 val., buvo surastas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, kaltės dėl BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Parodė, kad kaltinime teisingai nurodytos vietos ir laikai. Nukentėjusiąją I. R. pažįsta, nes jiedu turi bendrą vaiką. Iki įvykio su I. R. jų santykiai buvo normalūs, jie buvo sugyventiniai. Ji pas jį tris ar keturis mėnesius gyveno, paskui ji gyveno bendrabutyje. Anksčiau yra smurtavęs I. R. atžvilgiu, yra už tai nuteistas. Su I. R. bendraudavo ne tik dėl vaiko, jie palaikė artimus santykius, planavo ateitį, todėl ir susitikinėdavo, planavimas buvo iš abiejų pusės, bet tuo metu kartu negyveno. Įvykis buvo jų abiejų kaltė, įvyko abipusis nesusipratimas. I. R. gulėjo ligoninėje, o išėjusi iš ligoninės pas dukrą negrįžo, bet išlėkė kažkur baliavot, su bernais gėrė per naktį. Tada I. R. paskambino jam, kad ateitų susitikti. Jie susitiko ir kartu grįžo pas jį į (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus, išgėręs alaus pora butelių. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Kai atėjo pas jį, I. R. nebuvo sužalota. Tada jie susikivirčijo dėl I. R. elgesio, jis kelis kartus sudavė I. R. abiem rankomis – į vieną ir kitą petį, į krūtinę. Į veidą smūgių nesudavė. Neskaičiavo, kiek kartų sudavė I. R., bet galėjo būti ne mažiau kaip 10 smūgių. Visi I. R. sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo suduotų smūgių. Sužalojimus matė ant rankų, gal buvo ir ant veido, ant lūpos. Ryte jis I. R. palydėjo iki jos mamos namų, tada ant I. R. veido nieko nesimatė, ji pasipudravo ir nesimatė jokios mėlynės, jos veidas buvo gražus. Sužalojimus ant veido pamatė po dviejų dienų. Jis mano, kad sužalojimai ant veido pasimatė po jo suduotų smūgių. Kai ją mušė, I. R. nieko nesakė, atsiprašinėjo. Negali pasakyti, kad verkė, labiau vaidino nei verkė. Po suduotų smūgių jie iškart susitaikė, toliau bendravo ir iki šios dienos viskas buvo gerai. Blogai vertina savo nusikalstamus veiksmus įvykdytus I. R. atžvilgiu.

Tų dienų bėgyje sutiko S. B., su juo gėrė alkoholį kaltinamojo namuose. S. B. pasiūlė važiuoti į kazino, bet jis atsisakė. S. B. važiavo ten statyti ant kamuoliukų. S. B. jo paklausė, bus mažas ar didelis kamuoliukas. Jis pasakė „užstatyk ant mažo, jei bus mažas duosi man kelis eurus“. Po pusvalandžio S. B. jam paskambino ir pasakė, kad jis gerai sakė ir kad S. B. laimėjo, sakė „atvaryk į kazino“. Jis nuvažiavo į tą kazino, S. B. jam padavė tris lapukus, liepė juos patikrinti. Kasininkė patikrino, kad visi geri, padavė jam 1 000 Eur, kuriuos jis padavė S. B. Paskui jie abu vėl grįžo pas kaltinamąjį baliavot. S. B. prieš tai dar buvo laimėjęs 800 Eur, taigi su savimi turėjo 1 800 Eur. S. B. pasigėrė ir nuėjo miegoti. Jis taip pat nuėjo miegoti. Jiems atsikėlus 7 val. ryto, jis S. B. priminė, kad šis žadėjo duoti jam pinigų, bet S. B. neatsiminė jų pokalbio. Jis paprašė 100 Eur, S. B. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl jis sudavė S. B. du ar tris smūgius, galėjo būti, kad sudavė ne mažiau keturių smūgių. Smūgius sudavė į krūtinę, petį, gal į veidą. S. B. tada ištraukė ir padavė jam 100 Eur. Kadangi S. B. buvo žadėjęs, todėl tuos pinigus ir paėmė, o S. B. išleido namo. Jis nežinojo kiek S. B. laimės, jis ten visokiomis sumom stato, nebuvo konkrečios kalbos apie kažkokią sumą. Nebuvo jokio tikslo atiminėti tuos pinigus. Būtų norėjęs, tai būtų gal visus tuos pinigus atėmęs, o ne 100 Eur. Negali šito savo poelgio paaiškinti. Paskui jis S. B. tą 100 Eur atidavė, atsiprašė ir jie liko draugais, susitinka, bendrauja. S. B. nebuvo sužalotas, kai atėjo pas jį, o išeinant sužalojimų nematė. Įvykdant plėšimą S. B. atžvilgiu buvo išgėręs, jie buvo išgėrę du ar tris butelius degtinės. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams.

Kai S. B. išėjo, jis per balkoną išėjo iš namų, nes ten artimesnis kelias. Namo planavo grįžti vakare. Buvo atvykusi policija, tačiau pareigūnams jis durų neatidarė. Jo išlipimas per balkoną nesusijęs su policijos pareigūnų atvykimu. Jis suprato dėl ko atvyko policijos pareigūnai, galvojo, kad pareigūnus iškvietė S. B., nes jį su policija matė pro langą. Nenorėjo atidaryti durų policijos pareigūnams, nes namuose buvo jo brolis, kuriam buvo paskirta arešto bausmė. Jei jis būtų atidaręs duris, pareigūnai būtų „paėmę“ brolį, nes jie atvykę automatiškai tikrina visų esančių namuose dokumentus. Nenorėjo bendrauti su policija, todėl kartu su broliu išėjo per balkoną ir ėjo į miestą. Paskui nuėjo pas I. R., kuri buvo savo motinos namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Iš pradžių bute nieko nebuvo, paskui grįžo I. R. motina su draugu, kažkuris iš jų paskambino policijos pareigūnams. Jis jiems nepatinka, gal jaučia antipatiją. Jie vaikščiojo pusę dienos su I. R., jos mama ir mamos draugu prie (duomenys neskelbtini) ežerėlio. I. R. mamai sakė, kad policijos pareigūnai gali jo ar brolio ieškoti. Tada atvyko gal 4-5 pareigūnai, nelabai atsimena. Negali pasakyti, kiek pareigūnų buvo uniformuotų, jis buvo išgėręs, neskaičiavo ir jam tokie dalykai neaktualūs. Nežinojo, dėl ko policija pas jį atvažiavo, gal dar kažką pridaręs yra. Pareigūnai pasakė „renkis, važiuojam į komisariatą apklausai“. Jis sutiko, neklausė, kokiai apklausai jį išsiveža. Jis automobilyje buvo pasodintas į kamerą su grotomis, jam buvo uždėti antrankiai, automobilis buvo su policijos skiriamaisiais ženklais. Vežant į apklausas visada uždeda antrankius. Jis ne kartą teistas ir ne kartą buvęs atvežtas į komisariatą apklausai. Pareigūnai jo nesulaikė, nieko nedavė pasirašyti, įvardino, kad jį atsivežė apklausai, jo neklausė, ar reikia pranešti artimiems asmenims. Kai jį atsivežė apklausai, pareigūnai jį atsivedė per kitas duris, kurios atsidarė su kortele. Komisariate jį pasodino ant suoliuko ir pasakė laukti. Laukė ilgai, gal pusę valandos jei ne daugiau. Laukdamas su niekuo nekalbėjo, tik vaikščiojo. Iš kabinetų nebuvo išėjęs joks pareigūnas ir su juo nekalbėjo. Iš komisariato negalėjo laisvai išeiti, per duris reikėjo išeiti su kortelėmis. Kažkoks pareigūnas ėjo gal namo, todėl jis, nesulaukęs apklausos, paskui tą pareigūną išėjo pro duris. Pareigūnas pridėjo magnetuką ir durys atsidarė. Po to buvo antros durys, pro kurias jis nespėjo išeiti. Ten buvo mygtukas, paskambino tuo mygtuku, bet budintis jam durų neatidarė. Jis pastovėjo ten kokias 5 min., bet niekas neatėjo. Po to iš lauko atėjo moteris, atidarė duris, jį praleido ir jis išėjo. Patys pareigūnai šneka, kad padarė klaidą, dabar bando iš jo atpirkimo ožį padaryti. Pas pareigūnus jis nematė vaizdo registratorių. Iš jo buvo paimtas telefonas, kai buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam telefoną grąžino kitą dieną. Pas juos visada tokia sistema, gatvėje sustabdo dokumentus patikrinti ir iškart paima telefoną, kad žmogus nepasinaudotų. Prieš išeidamas neprašė jam grąžinti telefoną, nes tiesiog išėjo. Žinojo, kad policijos įstaigoje koridorius rakinamas tam, kad pašaliniai nevaikščiotų. Kai antrą dieną jį sulaikė, iškart uždėjo antrankius ir nuvedė į tam tikrą sulaikymo kamerą ir tik tada atėjo apklausti. Kai kameroje sėdi, supranti, kad esi sulaikytas, o čia koridoriuj paliko ir dar pasakoja, kad kompiuteriai neveikia. Jam nesakė, kad kompiuteriai neveikia, čia yra jų pasiteisinimas.

Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams patikrinti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė perskaityti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 21 d. apklaustas įtariamuoju D. R. kaltės nepripažino, nurodė, kad I. B. nėra jo sugyventinė, su ja kartu negyvena jau maždaug metus laiko, prieš metus su I. kartu gyveno du mėnesius, jis ją draugiškai buvo priėmęs pagyventi pas save. Su ja neturi bendro turto, kartu negyvena, neveda bendro šeimos ūkio, pinigais nesidalina, vienas kitam nieko neperka, jų nesieja jokie santykiai, bendrauja tik dėl bendro vaiko, kartais susitinka pasikalbėti vaiko išlaikymo klausimais, kartais į savaitę kelis kartus, kartais į mėnesį kartą, vaikas būna tiek su juo, tiek su I. Su I. santykių atnaujinti nenori ir neketina. 2025 m. gegužės 19 d. jam į mob. tel. paskambino nukentėjusioji, kuri pasiūlė susitikti. Susitikę nuėjo jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Buvo maždaug 23.00 val., abu pasikalbėjo, atsigėrė arbatos, tarp jų nebuvo jokių nei žodinių, nei smurtinių konfliktų. I. pas jį pabuvo maždaug 1 valandą laiko, išvyko po vidurnakčio. Jo namuose buvo brolis – R. R., kuris buvo kitame kambaryje. Po kurio laiko ji nusprendė važiuoti namo, išsikvietė „Bolt“ automobilį bei išvyko. I. buvo nesužalota, jokiu fiziniu skausmu nesiskundė. Kitą dieną, t. y. 2025 m. gegužės 20 d. I. jam pasiūlė su ja susitikti, išeiti pasivaikščioti. Dienos metu nuvyko I. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). I. buvo sužalota. Paklausus, kas atsitiko, paaiškino, kad nukrito nuo paspirtuko. Matė ant jos veido sužalojimus, daugiau jokių sužalojimų ji nerodė bei jais nesiskundė, o jis pats jais nesidomėjo. Būnant pas I. atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė bei išvežė į policijos komisariatą. Prieš I. jis nesmurtavo, jos nesužalojo, nesudavė nei vieno smūgio, nesukėlė fizinio skausmo. Kas ją sužalojo nežino, kaip supranta, ji nukrito nuo paspirtuko. Tarp jo ir I. jokio fizinio kontakto nebuvo. Kodėl I. nurodo, kad jis prieš ją smurtavo, atsakyti negali (2 t., b. l. 173–175). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. R. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė neteisybę. Pas juos su I. buvo susitarimas duoti tokius parodymus, bet ji davė kitokius parodymus. Būnant pas I. jis nesuprato, kad buvo sulaikytas. Gal ne taip tuos žodžius interpretuoja, jį tiesiog išsivežė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. papildomai apklaustas D. R. nurodė, kad kaltę pripažino iš dalies. Nepalaiko pirminės apklausos metu duotų parodymų, kadangi norėjo išvengti atsakomybės. I. R. nėra jo sugyventinė, bendro šeimos ūkio su ja neveda, nei bendro turto, nei bendro biudžeto su ja neturi, pinigais nesidalina, kartu negyvena, turi tik bendrą vaiką, dėl kurio bendrauja. Su I. sutaria gerai, tarp jų nebūna nei žodinių, nei smurtinių konfliktų. 2025 m. gegužės 18 d. jis susitiko su I., kadangi ji paskambino ir pasiūlė susitikti pasikalbėti dėl dukros. Apie 22.00 val. jie susitiko (duomenys neskelbtini) mieste, po ko jai pasiūlė nuvykti jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Jau buvo po vidurnakčio, apie 00.00 val. būnant kambaryje tarp jo ir I. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ant jos supyko ir pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. abiejų rankų kumščiais sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, tiksliai į kur jau neprisimena, lyg į veidą, rankas, smūgių buvo kokie trys, kiek tiksliai neprisimena. I. dėl suduodamų smūgių nieko nesakė, juntamo skausmo neišreiškė, nesiskundė, nerėkė, neverkė, pagalbos nesišaukė. Jis nurimo, nustojo smurtauti ir toliau jie tęsė pokalbį, daugiau jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Prieš ją smurtavo, nes labai supyko. Pripažįsta, kad galėjo I. sukelti fizinį skausmą bei padaryti sužalojimus, tuo metu buvo neblaivus, todėl negalvojo apie pasekmės. Matė, kad po jo smurtinių veiksmų ji buvo sužalota, prieš įvykį ant jos sužalojimų nematė. Supranta, kad sužalojimai veido srityje atsirado dėl jo smurtinių veiksmų. Jeigu būtų blaivus, tuomet būtų taip nepasielgęs. Įvykio metu bute buvo jo brolis R. R., tačiau jis konflikto negirdėjo. Po įvykio I. atsiprašė, dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nepasikartos (2 t., b. l. 179–181). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. R. nurodė, kad šie parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 16 d. papildomai apklaustas D. R. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Nepalaiko 2025 m. gegužės 28 d. duotų parodymų, kadangi kaltę pripažino tik iš dalies, dabar kaltę pripažįsta pilnai, nes nenori išvengti atsakomybės, supranta savo nusikalstamos veikos pasekmes. Pripažįsta, kad 2025 m. gegužės 18 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 05.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtavo prieš I. R., t. y. sudavė jai abiejų rankų kumščiais ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tiksliai į kur, tikslai kiek smūgių į konkrečią vietą jis jau neprisimena, tačiau sutinka, kad gali būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Sutinka dėl pranešime įvardintų sužalojimų, pripažįsta, kad jie buvo sukelti dėl jo smurtinių veiksmų prieš I. R. Dėl visko kaltas alkoholis, jeigu būtų blaivus, tuomet būtų taip neatsitikę, viskas įvyko konflikto metu. Dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nepasikartos. Su I. susitaikė, jis jos atsiprašė (2 t., b. l. 188–189). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. R. nurodė, kad sakė teisybę.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 21 d. apklaustas D. R. nurodė, kad 2025 m. gegužės 19 d., apie 20 val., tiksliai laiko neprisimena, jis buvo kartu su pažįstamu S. B., jie dviese kaltinamojo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, gėrė alų. Vėliau S. B. pasakė, kad vienas eina į lažybų centrą „Topsport“, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis liko vienas bute, vėliau apie 23.55 val., tiksliai laiko nepamena, jam paskambino S. B. ir pasiūlė susitikti, telefoninio pokalbio metu jis patikino, kad vis dar yra lažybų centre „Topsport“. Jis su dviračiu nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. gegužės 20 d., apie 00.05 val., užėjo į lažybų centrą „Topsport“, jame matė sėdintį S. B., kuris pasakė, kad išlošė nemažai pinigų ir prašė jo pakeisti keletą išloštų lapelių (bilietėlių) ir padavė juos jam. Jis nuėjo iki lažybų centre „Topsport“ buvusios darbuotojos, padavė jai lapelius, o ji jam padavė apie 1 000 Eur grynųjų pinigų. Suprato, kad S. B. šią sumą išlošė, tačiau visus paimtus grynuosius pinigus iškarto atidavė S. B. ir jis juos įsidėjo į piniginę. S. B. pasiūlė atšvęsti ir išgerti alkoholio kartu, todėl jis pasiūlė S. B. važiuoti pas jį adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi jis buvo su dviračiu, o S. B. pėsčiomis, todėl dviratį jis stūmėsi šalia, o S. B. tiesiog ėjo. Einant link jo namų, jie sustojo naktinėje alkoholio parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur S. B. nupirko du 0,7 litro talpos degtinės butelius. Pasiėmę degtinę, jie nuėjo į jo butą, kur dviese vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo greitai ir apytiksliai iki 03.00 val. nakties išgėrė vieną butelį degtinės, nuo alkoholio jautėsi apsvaigę, todėl nuėjo miegoti. 2025 m. gegužės 20 d., apie 06.50 val. jį prikėlė S. B. ir sakė, kad eis namo, tačiau jie dar išgėrė du ar tris stikliukus degtinės. Jau galėjo būti apie 07.00 val., kuomet S. B. buvo susiruošęs vykti namo iš jo buto, tačiau jis S. B. priminė, kad vakar šnekėjo, jog jeigu išloš gerą pinigų sumą, vieną šimtinę, tai yra 100 Eur grynųjų pinigų duos jam. Jam priminus jo kalbėjimus apie pinigų dalybas, pasakė, kad S. B. išlošė 1 000 Eur, todėl tegu tęsia savo žodį ir duoda jam 100 Eur grynųjų pinigų iš jau išloštų. S. B. pradėjo šnekėti, kad tokios kalbos neprisimena, todėl tarp jų kilo konfliktas. Konfliktas įvyko virtuvės patalpoje, šioje patalpoje vyko tik žodinis konfliktas, virtuvėje smūgių nesudavinėjo. Jis reikalavo duoti jam 100 Eur, tačiau S. B. kategoriškai atsisakė tai daryti. Matė, kad S. B. tiesiog atsistojo ir nuėjo nuo stalo iš virtuvės patalpos į kitą kambarį, kur miegojo. Dėl tokio jo elgesio jis supyko ir nusekė paskui. S. B. atsisakius duoti jam 100 Eur, jis pradėjo naudoti fizinę jėgą, kad gautų pinigus. Pamena, kad sudavė jam smūgius kumščiais ir alkūnėmis, visų smūgių eiliškumo negali nupasakoti, nes neprisimena, tačiau tikrai apie 10 smūgių. Prieš S. B. kojų nenaudojo, jam nespyrė. Visi suduoti smūgiai buvo į veido, krūtinės ir pečių sritis. Pamena, kad kažkuriuo metu jam naudojant fizinę jėgą prieš S. B., šis pasakė „gerai duosiu tau šimtą“, todėl jis liovėsi S. B. mušęs. S. B. ištraukė iš savo piniginės 100 Eur kupiūrą ir padavė ją kaltinamajam. Tada išleido S. B. per savo buto duris, o pats liko bute. Po apytiksliai 10-15 min. išgirdo, kad kažkas skambina į jo buto duris. Prie savo buto durų nėjo arti, kadangi per kito kambario langą pamatė policijos pareigūnų automobilį, todėl suprato, kad jie atvyko jo, o jis nieko nelaukęs ir užsimetęs žalios spalvos striukę su gobtuvu pasišalino iš savo buto, iššokdamas per balkono langą. Kartu su savimi turėjo ir pagrobtus 100 Eur. Nuo to laiko, kuomet 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.15 val., tiksliai laiko neprisimena, jis pasišalino iš savo buto, į jį atgal nebuvo grįžęs. Minėtą 100 Eur per visą dieną išleido savo reikmėms, kadangi pirko alkoholį, tą dieną gėrė alų, degtinę, kur alkoholį įsigijo neprisimena, tiesiog vaikščiojo po miestą. Vengė kontakto su kitais asmenimis, nuolat dairėsi, ar nėra policijos pareigūnų. Tiksliai laiko nepamena, bet galbūt apie 14 val. jis nuėjo pas savo draugę I. R., kuri buvo pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis kartu su I. R. vartojo alkoholį, kuomet apie 16.40 val. į buto duris pabeldė policijos pareigūnai ir jį surado šiuo adresu bei sulaikė. Policijos pareigūnai jį pristatė į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – AVPK), liepė laukti koridoriuje, jis atsisėdo ant suoliuko. Policijos pareigūnas sakė, kad eina sutvarkyti dokumentų, jis nesuprato, kad yra sulaikomas ilgam laikui, pamanė, jog jį sulaikė tik tam, kad pristatytų į policijos komisariatą. Jam sėdint ant suoliuko atsibodo laukti, todėl nusprendė pasišalinti, apie tai nepranešus policijos pareigūnams. Pamena, kad kažkas nusileido laiptais žemyn link išėjimo durų, jie prabraukė kažkokią kortelę prie skaitytuvo, atidarė duris, o jis nieko niekam nesakęs nusekė paskui juos ir tokiu būdu pateko į patalpą, kuri buvo jau prie išėjimo, vedančio į lauką. Pamena, kad iš lauko pusės matė ateinančią pareigūnę, todėl jai atidarius duris jis pirmas įėjo per slenkstį ir tiesiog išėjo per duris. Tokiu būdu savavališkai pasišalino iš policijos komisariato. Per visą šį laiką, kol buvo pasišalinęs, jis namo, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo grįžęs, vaikščiojo mieste ir jį policijos pareigūnai vėl sulaikė tik 2025 m. gegužės 21 d., apie 10.25 val. (3 t., b. l. 11–13). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. R. nurodė, kad buvo grįžęs namo kelis kartus. Jis apklausos protokolą pasirašė, bet paskui pasakė, kad jie patys žiopli. Jis nemato jokios prasmės, ar turi reikšmės, kad jis buvo parėjęs namo ar ne. Jis pareina namo, pabūna, išeina, ant kalniuko užlipa, po 10 min. jau mato policija bėgioja aplink namą, po 10 min. išvažiuoja, po 15 min. vėl jis namuose sėdi. Antrą kartą buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), buvo užėjęs pas draugą. Pareigūnai jam nieko nesakė. Suprato, kad yra sulaikomas. Pareigūnai pasakė jam stot ir sustojo, nebėgo, jį pamatė stovintį miškelyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 7 d. apklaustas D. R. nurodė, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažįsta visiškai, anksčiau savo duotus parodymus prisimena ir tvirtina, jų laikosi, tik dalyje papildo. Dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad laikotarpyje nuo 2025 m. gegužės 18 d. 23 val. iki 2025 m. gegužės 19 d. 05 val., smurtavo prieš I. R., prisipažįsta visiškai, parodymus apie įvykį yra davęs anksčiau ir daugiau nieko papildomai paaiškinti negali. Dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo pagal plėšimą paaiškina, kad laikosi ankstesnių parodymų, juos tvirtina, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kadangi 2025 m. gegužės 20 d. apie 07.00 val., jis iš tiesų reikalavo S. B. atiduoti pinigus jį mušdamas, supranta, kad tokiais veiksmais įvykdė plėšimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, žino, kad S. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei iš jo pagrobė 100 Eur grynų pinigų. Dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad jis 2025 m. gegužės 20 d. apie 16.40 val., būdamas sulaikytas ir vėliau pristatytas į Alytaus AVPK, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, neprisipažįsta ir nori pasakyti, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 16.40 val., buvo pas I. R. motiną L. S., adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu kalbėjosi su I. R., kuomet į buto duris pabeldė policijos pareigūnai. Kaip suprato, policijos pareigūnus įleido L. S., nes jie dviese su I. R. bendravo kitame kambaryje. Prisimena, kad į kambarį, kuriame buvo su I., atėjo neuniformuoti pareigūnai, kiek jų buvo neprisimena, pareigūnai jam nieko nesakė, kad yra sulaikomas, tiesiog aiškino, kad važiuoja į Alytaus AVPK apklausai. Dėl kokios apklausos reikės važiuoti nesuprato, nes nesakė. Žino, kad įvykdė plėšimą prieš S. B. tą dieną, tačiau nesuprato, ar į apklausą važiuoja dėl šio asmens apklausos, ar dėl kažko kito. Atsimena tik tai, kad policijos pareigūnai paėmė jį iš L. S. buto ir pristatė į Alytaus AVPK. Atvykus į komisariatą, jį pasodino ant suoliuko koridoriuje ir liepė laukti, pamena, kad laukė galbūt kelias valandas, jam atsibodo laukti ir jis nusprendė tiesiog pats išeiti iš Alytaus AVPK. Pamanė, kad jo apklausa yra nereikalinga ir nesuprato, kad yra sulaikytas. Jis tiesiog nuėjo į tualetą, vėliau iš jo išėjo ir pamatė laiptais žemyn lipančius pareigūnus, einančius link durų, kurios vedė link išėjimo. Nusekė paskui policijos pareigūnus, vėliau pateko į kitą patalpą, joje jis spaudė kažkokį mygtuką, kaip suprato jis yra skirtas lauko durų atidarymui, tačiau durys neatsidarė. Po kurio laiko pamatė ateinančią moterį, kuri atidarė duris iš lauko, o jis tiesiog pro tas atidarytas duris išėjo. Kad buvo sulaikytas jis nesuprato, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažįsta (3 t., b. l. 22–24). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. R. nurodė, kad parodymai teisingi.

Nukentėjusysis S. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jie su kaltinamuoju pažįstami kelerius metus, netoli vienas kito gyvena. Datos neatsimena, galėjo būti 2025 m. gegužės 20 d., jie su D. R. susitiko dieną prieš įvykį, vartojo alkoholį, išgėrė apie 6 litrus alaus, abu buvo lažybų punkte. Lošė tik jis, laimėjo gal 300-400 Eur. Laimėjimą atsiėmė pats. Po to grįžo pas D. R. į namus ir ten pasiliko nakvoti. Ryte atsikėlė, vartojo šiek tiek alaus. Kaltinamasis nebuvo stipriai neblaivus, bet buvo išgėręs. Jis norėjo išeiti namo ir prieš išeinant D. R. jo paprašė paskolinti 100 Eur. Nesakė, dėl kokių priežasčių nori pasiskolinti, jis neklausinėjo, tiesiog pasakė, kad nepaskolins, skubėjo išeiti, nes tuo metu buvo lūžusi jo koja ir jis norėjo pareiti namo išgerti vaistus. Iki to jokios šnekos apie pinigus su D. R. nebuvo. Kai atsisakė paskolinti pinigų, D. R. jo neišleido iš buto, pradėjo smurtauti. Buvo užrakintos durys ir raktas buvo pas D. R., kuris sakė, kad jo neišleidžia dėl to, kad nepaskolino pinigų. Pokalbis truko apie 10 min. ir D. R. pradėjo smurtauti – smūgiai buvo suduoti rankomis, buvo suduota į veido sritį. Veidą dengėsi rankomis. Kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje kraujosruva atsirado nuo kaltinamojo veiksmų. Buvo suduota apie 10 smūgių, tiksliai nepasakys. Koją labai saugojo, nes ji buvo lūžusi. D. R. sakė „duok 100 Eur, nes niekur neišeisi“. Jis davė D. R. 100 Eur, tada šis atrakino duris ir pasakė „gali varyt“. Išėjęs paskambino policijai, atvykus pareigūnams pasakė, kad iš jo atėmė 100 Eur ir prieš jį smurtavo. Kai atvažiavo policija, jis buvo prie laiptinės. Pareigūnai norėjo pasiaiškinti, kas čia įvyko, jis parodė butą, tačiau durys buvo užrakintos, pareigūnai skambino į duris, bet niekas neįleido. Prie laiptinės su pareigūnais praleido apie 15-20 min., į durų skambutį niekas nesureagavo ir durų neatidarė. Po to jį pareigūnai nuvežė į policijos komisariatą apklausti. Stiprių sužalojimų nebuvo, koja liko sveika. Pas medicinos ekspertą buvo apžiūrėtas dėl padarytų sužalojimų. Buvo mėlynė kairės akies apatiniame skruoste. Tai buvo seniai, jis detaliai sužalojimų nepamena, bet jis dėl to priekaištų neturėjo. Nurodyti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamojo, kitaip jis susižalojęs nebuvo. D. R. žalą jam atlygino prieš kelias savaites. Buvo pareiškęs civilinį ieškinį, šiuo metu civilinio ieškinio atsisako. Kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitaikė, jis jam atleido.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiojo teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusysis S. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2025 m. gegužės 26 d., parodė, kad 2025 m. gegužės 19 d. apie 20 val., tiksliai laiko neprisimena, jis buvo pas pažįstamą D. R., adresu (duomenys neskelbtini), jie dviese vartojo alkoholį – gėrė alų. Alkoholį vartojo virtuvės patalpoje, butas yra trijų kambarių, kiek žino, bute taip pat buvo D. R. brolis R. R., tačiau su juo nebendravo, tik pasisveikino, kuomet užėjo į butą. R. R. su jais alkoholio nevartojo, su juo nebendravo ir įvykių nematė. Pamena, kad jam ir D. R. baigus vartoti alkoholį, jis nusprendė išeiti į lažybų centrą „Topsport“, pasiūlė eiti kartu ir D. R., tačiau jis atsisakė. D. R. sakė, kad eis į lažybų centrą „Topsport“, adresu (duomenys neskelbtini), į šį centrą ėjo todėl, kad jis dirba iki 02.00 val. nakties. Lažybų centre sekėsi neblogai, nuolat išlošdavo pinigų ir pamena, kad jam būnant lažybų centre, apie 23.55 val. paskambino pažįstamui D. R., jam telefonu sakė, kad išlošė nemažai pinigų, pasiūlė ateiti į lažybų centrą „Topsport“. Telefoninio pokalbio metu paklausė, ar nieko prieš, jeigu grįš pas D. R., adresu (duomenys neskelbtini), D. R. pasakė, kad gerai. Patikina, kad jokios kalbos dėl pinigų davimo D. R. nebuvo, nežadėjo jokios sumos duoti iš savo pinigų, tiesiog norėjo praleisti laiką kartu. 2025 m. gegužės 20 d., apie 00.05 val., tai yra praėjus apytiksliai 10 min., į lažybų centrą „Topsport“ užėjo D. R., su juo bendravo, taip pat padavė D. R. kelis išloštus čekučius, kad nueitų iki kasos, t. y. „Topsport“ darbuotojos, kad išgrynintų pinigus. Čekių suma buvo apie 1 000 Eur, visus išgrynintus pinigus D. R. padavė jam, kadangi jie jam priklausė. Išloštus pinigus jis įsidėjo į savo piniginę ir pasakė, kad jau užtenka lošti, kad eitų iki D. R. namų išgerti. Jiems einant, jie kartu užsuko į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), įsigyti alkoholio ir pamena, kad jis nupirko du butelius degtinės, 0,5 litro talpos. Su minėtu alkoholio grįžo adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu D. R. brolio nesutiko. Tik užėjus į butą, jie su D. R. nuėjo į virtuvę, pradėjo gerti degtinę, išgėrė vieną butelį turėtos degtinės ir nuo kitos dar šiek tiek nugėrė. Kadangi nuo alkoholio jautėsi apsvaigę, todėl apie 03 val. nakties nuėjo miegoti. Jis atsigulė kambaryje, kur buvo televizorius, kambarys buvo nedidelis. 2025 m. gegužės 20 d. atsikėlė apie 06.50 val., nuėjo į virtuvės patalpą ir pradėjo rūkyti, turbūt išgirdęs, kad jis atsikėlė, į virtuvę atėjo ir D. R.. Jie dviese vėl prisėdo prie stalo ir išgėrė kelis stikliukus iš likusio baltos degtinės butelio. Nežino, ar bute buvo R. R.. Išgėrus degtinės, apie 07.00 val., tiksliai laiko neprisimena, jis pasakė D. R., kad jau eis namo. Tuomet D. R. pradėjo prašyti jo pinigų, sakė „jeigu jau išlošei, tai pasidalink“, sakė „duok šimtinę“, tačiau jis jam atsakė, kad pinigai priklauso jam ir jokių pinigų neduos. Po šio pasakymo D. R. tapo agresyvus, pradėjo keiktis, reikalavo atiduoti pinigus, tai yra 100 Eur, teigė, kad jie jam turi priklausyti. Jis, vengdamas konflikto, išėjo iš virtuvės į kambarį, kuriame miegojo ir tuomet D. R., prisivijęs jį pradėjo naudoti fizinę jėgą, tai yra sudavinėjo jam kumščiais ir alkūnėmis smūgius į kūną, pagrinde taikė į galvą, bet jis ją dengėsi rankomis. Pamena, kad kažkuris smūgis tikrai pasiekė jam veido sritį ir pataikė į kairę akį ties kairiu skruostu. Taip pat smūgiai kliuvo į rankas, kuriomis dengėsi nuo suduodamų smūgių. Smūgių buvo apie dešimt. Nuo visų suduotų smūgių jis jautė stiprų fizinį skausmą. Visų smūgių eiliškumo negali išvardinti, nes nepamena, bet gali pasakyti, kad po paskutinio suduoto smūgio jis D. R. pasakė „liaukis, duosiu 100 Eur“ ir D. R. sustojo jį mušti. Padavė D. R. 100 Eur, kad nenukentėtų labiau, suprato, kad D. R. tokiu veiksmu jį apiplėšė, tai yra reikalaudamas ir naudodamas fizinę jėgą iš jo pagrobė pinigus. Po to, kai D. R. padavė 100 Eur, jis tiesiog pasiėmė striukę ir išėjo iš buto. Išėjęs nieko nelaukė ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei pranešė apie įvykį. Policijos pareigūnai atvyko greitai, jiems parodė butą, kuriame jį apiplėšė, ir pareigūnai pradėjo belsti į duris, skambinti, tačiau buto durų niekas neatidarė. 2025 m. gegužės 21 d. buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, kurie apžiūrėjo patirtus dėl plėšimo sužalojimus ant kūno ir po apžiūros jį paleido (2 t., b. l. 3–7). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. B. patvirtino, kad parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni. Pas jį iš išloštų pinigų buvo didelė suma, plius turėjo savo pinigų, iš viso turėjo apie 2 000 Eur. Buvo davęs kaltinamajam čekutį ir prašė jį išgryninti. Nebuvo kalbos apie pinigų davimą ar paskolinimą D. R. Jis pats nieko neprašė, nes už viską, ką jie vartojo, mokėjo jis ir D. R. tuo momentu nereikėjo pinigų.

Nukentėjusysis S. B., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas 2025 m. liepos 3 d., parodė, kad anksčiau savo duotus parodymus prisimena ir tvirtina bei jų laikosi. Papildomai paaiškino, kad 2025 m. gegužės 26 d. apklausos metu nurodė, jog visi jam suduoti smūgiai buvo atlikti tik rankomis, šį paaiškinimą taip pat pateikė raštiškai ir ant 2025 m. gegužės 26 d. proceso veiksmo protokolo specialaus priedo (prie minėtos apklausos). Pamena, kad 2025 m. gegužės 20 d. pareiškimo metu buvo nurodęs ir tas aplinkybes, kad D. R. jį spardė, tai yra kojomis sudavė smūgius, tačiau šių aplinkybių nesilaiko, nes pareiškimo metu buvo neblaivus ir dėl ko nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai ir kojomis, paaiškinti negali. Patikina, kad dėl 2025 m. gegužės 20 d. jo atžvilgiu suduotų smūgių rankomis, kuriuos sudavė D. R., jis jautė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Išsamius parodymus kaip viskas įvyko yra davęs 2025 m. gegužės 26 d. apklausos metu, jų laikosi, taip pat patikina, kad nuo suduotų D. R. smūgių jis nukritęs ant žemės nebuvo. Dėl patirto sumušimo į medikus nesikreipė, niekur nesigydė (2 t., b. l. 8–11). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. B. patvirtino šiuos parodymus.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiojo S. B. pareiškimą, kuriame jis parodė, kad 2025 m. gegužės 19 d. buvo lažybų centre,,Topsport“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Būnant lažybų centre, apie 23.55 val. paskambino savo draugui, vardu D., kurio pavardės nežino, ir pasiūlė susitikti. D. atvažiavo iki lažybų centro ir pasiūlė važiuoti pas jį išgerti alkoholinių gėrimų, jis sutiko. Kartu nuvažiavo iki D. namų, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra degtinę. Kartu išgėrė du 0,7 litro talpos butelius degtinės. Baigus gerti degtinę, D. pasiūlė pas jį pernakvoti ir ryte jam keliauti namo, todėl jis sutiko ir nuėjo miegoti. Šiandien ryte, tai yra apie 07.00 val., atsikėlė, su D. išgėrė dar po 3 stikliukus degtinės ir jis susiruošė eiti namo. Jam ruošiantis eiti namo, D. nurodė, kad jis duotų 100 Eur. Kam D. reikėjo pinigų, pasakyti negali. D. nurodė, kad pinigų neduos ir nori eiti namo, todėl D. tapo agresyvus, pradėjo šaukti, kad jeigu pinigų neduos, jį sumuš. D. vis tiek pinigų nedavė, todėl D. virtuvės patalpoje pradėjo jį su kojomis ir rankomis daužyti į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau nei 20 smūgių ir neišleido iš buto, vėliau muštynės persikėlė į buto kambarį. D. jį mušdamas reikalavo, kad duotų 100 Eur, kitu atveju iš jo atims visus turimus pinigus ir neišleis iš buto. Nenorėdamas, kad D. jį dar daugiau muštų, jam davė iš piniginės vieną 100 Eur kupiūrą, tuomet D. jį iš namų išleido, jam daugiau nieko nebesakė. Išėjus iš D. buto, jis iš karto apie įvykį pranešė pagalbos telefonu. Atvykus policijai, kartu su pareigūnais buvo nuėję iki D. buto, tačiau jis durų neatidarė (1 t., b. l. 135–140). Teisiamojo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo S. B. pareiškimą, jis nurodė, kad parodymai teisingi, tačiau jį mušė tik rankomis.

Nukentėjusioji I. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju jos nesieja jokie santykiai, nebendrauja jau gal du mėnesius. Su juo turi 1 m. 8 mėn. amžiaus vaiką. Buvo patyrusi smurtą iš D. R., bet laiko tiksliai neprisimena. Tada bendravo artimai. Jie gyveno atskirai, bet draugavo. Bendrų pajamų, išlaidų neturėjo, tiesiog susitikdavo. Ji nelabai atsimena, kas įvyko, nes daug laiko praėjo. Viskas vyko D. R. namuose, ji ten negyveno, jis ją atsivedė į savo namus. Mušė ją kambaryje. Atsimena, kad mušė kumščiu, abiem rankomis. Negali tiksliai pasakyti kiek smūgių jai buvo suduota, bet nemažai, gal kokie 5 smūgiai. Smurtas tęsėsi gal pusę nakties. Ji pas D. R. atėjo iš vakaro, buvo ten per naktį, išėjo apie 8-9 val. ryte, nežiūrėjo kiek valandų. Nei įvykio metu, nei iš vakaro su kaltinamuoju alkoholio nevartojo. Ji D. R. pažįsta daug metų, pajuto iš kvapo ir suprato iš akių, kad jis neblaivus. D. R. ją mušė su pertraukom, pamuša, pakalba, vėl pamuša, taip aiškinosi santykius. D. R. pavydėjo, kad ji su jo draugu rezga santykius. Jis sužinojo ir sakė, kad dėl to smurtauja. Jai buvo mėlyna akis, rankos, kojos. Sužalojimai buvo stiprūs, buvo mėlynės, kraujo nebuvo. Sakė D. R., kad baigtų mušti, bet jis vis tiek ją mušė toliau. Kai nuėjo pas D. R., sužalojimų neturėjo. Tai buvo antras atvejis, kai D. R. prieš ją smurtavo. Po šio įvykio dar bendravo su D. R., jis bandė jos atsiprašyti. Nepasakytų, kad jam atleido, jų bendravimas tęsėsi tik dėl dukros. Kai jis ją sumušė, po kiek laiko jie vėl susirašė dėl vaiko, tai buvo po sumušimo gal diena praėjusi. Jie kažkur susitiko, neatsimena kur. Ji jautėsi baisiai, žiauriai atrodė, buvo visa mėlyna, svaigo galva. Ji gyvena viena su vaikais (duomenys neskelbtini). Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pas mamą negyveno, bet dažnai lankėsi. D. R. yra ne kartą buvęs (duomenys neskelbtini), ten buvo atvažiavusi ir policija po jos sumušimo. Jeigu gerai atsimena, D. R. buvo paieškomas dėl kažkokio padaryto nusikaltimo. Policija pabarškino į duris, duris atidarė mama ar mamos draugas ir pamatė, kad pareigūnai. Ji tuo metu buvau kambaryje su mergaite ir D. R. Pareigūnai buvo gal keturi, jie sakė, kad D. R. yra paieškomas ir jam reikia važiuoti. Ji nežino, dėl kokių aplinkybių D. R. išsivežė, jis jai nieko nepasakojo iki atvykstant policijos pareigūnams. Nežino, kiek laiko pareigūnai buvo mamos namuose, gal 10 min. D. R. pareigūnams nieko nesakė, paklausė už ką ir viskas, jį išvežė. D. R. prieš pareigūnus gal šiek tiek agresyviai elgėsi, negražiai atsakinėjo, bet tiksliai neatsimena ką sakė. D. R. lyg dėjo antrankius. Ji visą laiką buvo kambaryje su mergaite. Pareigūnai informavo, kad D. R. sulaiko, nesakė kiek laiko jis bus sulaikytas, o ji ir neklausė. Ji negali pasakyti, kuris pareigūnas pasakė, kad D. R. sulaikomas. Atvykę pareigūnai matė, kad ji sužalota ir jai liepė kreiptis į policiją. Ji jiems pasakė, kad nesikreips, bet jie patys padarė, kad ji parašytų pareiškimą. Ją pareigūnai nuvežė pas medicinos ekspertą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusioji I. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2025 m. gegužės 21 d., parodė, kad D. R. pažįsta maždaug du su puse metų, jie turi bendrą dukrą. Jie susitikinėjo kurį laiką, kartu gyveno tik apie savaitę ar dvi laiko iki dukros gimimo, nes jis ją stipriai sumušė, dėl ko jis buvo nuteistas. 2025 m. gegužės 19 d. jie susitiko pabendrauti dėl jų bendros dukros, bandyti išspręsti jų nesutarimus, jis norėjo taikytis. D. R. jau kurį laiką žinojo, kad ji bendrauja su jo pažįstamu, dėl to labai pavydėjo. 2025 m. gegužės 19 d. dienos metu ji susirašinėjo su D. R., sutiko atvykti pas jį į butą (duomenys neskelbtini). Vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, bet jau buvo tamsu, ji atvyko prie jo namo, jis pasitiko ją prie laiptinės. Atėjęs jis rankoje turėjo peilį, juo mojuodamas liepė eiti į jo butą. Ji žino, kad jis vartoja narkotines medžiagas, tuo metu jis jai atrodė pavartojęs, apsvaigęs. Ji atėjo į butą, nusimovė batus, nuėjo į tiesiai esantį kambarį, atsisėdo ant lovos. Galėjo būti apie 23.00 val., bet tiksliai neatsimena. Jis iškart pradėjo ją mušti rankomis į kūną, galvos sritį, veidą. Smūgius jis sudavė kumščiais, kiek jų buvo negali pasakyti, bet tikrai ne mažiau nei dešimt kartų. Ji tada ir dabar jaučia fizinį skausmą. Jis ją mušė su pertraukomis maždaug kas pusvalandį. Mušdamas jis liepė jai pasakoti apie santykius su pažįstamu. Ji stengėsi sakyti kuo mažiau, nes jis vis labiau ją mušė, sakė, kad užmuš. Ji visą laiką verkė, rėkė, šaukėsi pagalbos. Bute buvo ir jo brolis R. R., tačiau jis buvo kitame kambaryje, nesikišo, nebuvo atėjęs. D. R. buvo iš jos atėmęs telefoną, niekas policijos dėl jos mušimo nekvietė. Jis baigė ją mušti apie 05.00 val. ryto. Tada jie šnekėjo maždaug iki 12.00 val., jis norėjo, kad ji viską papasakotų dėl bendravimo su kitu vyru. Kuomet jis ją paleido, atidavė jai telefoną. Ji į policiją nesikreipė, nes manė, kad yra pati kalta dėl šios situacijos. Po šio įvykio ji vyko pas motiną į namus (duomenys neskelbtini). Namie buvo jos mažametė dukra, jos motina L. S. bei motinos sugyventinis. Ji jiems papasakojo kas atsitiko. Jie matė, kad ji buvo sumušta, mama vyko pirkti tepalo nuo sumušimų. Vakare D. R. atėjo į motinos butą, atsiprašinėjo. Po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie D. R. apžiūrėjo, jo kelnių kišenėje rado tą patį peilį, kuriuo jis jai buvo grasinęs ir D. R. išsivežė. 2025 m. gegužės 21 d. į mamos butą atvyko socialinė darbuotoja D. I., kuri pamačiusi jos sužalojimus iškvietė policiją. Ji mušimo metu ir iki dabar jaučia fizinį skausmą, ant jos kūno yra daug kraujosruvų, jai skauda galvą (1 t., b. l. 34–37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Nukentėjusioji I. R., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta 2025 m. gegužės 27 d., parodė, kad nevisai prisimena, ką nurodė pirminės apklausos metu, todėl nori patikslinti savo parodymus. Kadangi pirminės apklausos metu nurodė, kad su D. R. susitiko 2025 m. gegužės 19 d., tuomet nakties metu jis prieš ją smurtavo, tačiau suklydo, su D. R. susitiko 2025 m. gegužės 18 d., kadangi jai tai patvirtino jos motina, kuriai buvo pasakiusi kur vyksta. D. R. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo kartu negyvena, neveda bendro šeimos ūkio apie metus laiko, neturi jokio bendro biudžeto, jokių įsipareigojimų. Maždaug prieš metus laiko su D. R. kartu gyveno apie dvi savaites, vedė bendrą šeimos ūkį, po ko ji susilaukė D. R. vaiko. Tačiau dukros kartu neaugino, kadangi santykius nutraukė ir jų neatnaujino dėl D. R. smurto jos atžvilgiu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, D. R. atliko bausmę. Su D. R. sutaria gerai, tarp jų nebūna nei žodinių, nei smurtinių konfliktų, santykių atnaujinti nei ji, nei D. R. nenori. D. R. yra priklausomas psichotropinėms medžiagoms, tačiau ji tokį jo būdą toleravo, jis nėra blogas. Kalbant apie 2025 m. gegužės 18 d. gali pasakyti, kad ji į mob. tel. paskambino D. R., kuriam pasiūlė susitikti, pakalbėti, norėjo jam paaiškinti dėl jos buvusių santykių su D. R. draugu. Susitikimo tikslas nebuvo su D. R. susitaikyti ir taip atnaujinti santykius, ji tik norėjo jam papasakoti apie jo draugo bei jos santykius, kad ateityje nebūtų konfliktų. Apie 22.00 val. ji atvyko D. R. gyvenamosios vietos adresu, jis laukė prie laiptinės. Matė, kad jis rankoje laikė peilį, kelis kartus juo rankoje pamosikavo, tačiau jo iškėlęs į viršų nebuvo. Ji matydama peilį tikrai neišsigando ir nieko blogo nepagalvojo. Ji jo nebijojo, todėl su kartu nuėjo į butą. Būnant bute tarp jos ir D. R. kilo žodinis konfliktas dėl jos santykių su jo draugu, ko pasekoje jis abiejų rankų kumščiais pradėjo jai sudavinėti smūgius į įvairias kūno vietas. D. R. prieš ją smurtavo nuo 00.00 val. iki 05.00 val., visą naktį. Mušimas nebuvo nuolatinis, kadangi jis jai suduodavo vieną arba du smūgius, tuomet jie pasikalbėdavo, o po kurio laiko jis vėl suduodavo vieną arba du smūgius, taip tęsėsi kokius 6 kartus kas valandą, kadangi D. R. sudavė jai maždaug 11 smūgių į įvairias kūno vietas. Kuriuo metu tiksliai jai buvo suduodami smūgiai tiksliai pasakyti negali, tačiau D. R. jai sudavinėjo į įvairias kūno vietas – veido sritį, abi rankas, pilvo sritį, nugarą, abi kojas. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių į konkrečias vietas ji jau neprisimena. Smūgiai buvo stiprūs, iš visos jėgos, kadangi po kiekvieno smūgio ji jautė fizinį skausmą. Viso smurto metu ji verkė, ne dėl to, kad jai skaudėjo, o dėl to, kad jautė nervinę įtampą, verkė ir dėl D. R. negražaus elgesio su ja, kelis kartus šūktelėjo, tačiau jos niekas negirdėjo. Sudavinėjant smūgius D. R. jai liepė pasakoti apie jo draugą, tačiau jai nesutikus jis kaskart suduodavo smūgį, po ko ji jam viską papasakodavo, tuomet jis vėl supykdavo ir suduodavo smūgį, taip viskas kartojosi. Ji D. R. pasakė, kad jis nustotų prieš ją smurtauti, tačiau garsiai nerėkė, pagalbos nesišaukė. Kitame kambaryje buvo D. R. brolis – R. R., tačiau konflikto jis nematė bei negirdėjo. Po kurio laiko D. R. nurimo bei pasiūlė eiti miegoti. Ji liko pas jį išsimiegoti ir tik apie 12.00 val. išvyko namo. Ji sutiko eiti miegoti, kadangi buvo vėlus paros metas, todėl nenorėjo vykti namo, o D. R. jau buvo nurimęs. Ryte pamatė sužalojimus – mėlynės po kaire ir dešine akimi, ant kairės rankos peties, ant dešinės rankos peties, dvi mėlynės virš krūtinės, ant dešinio šono, ant nugaros, ant kairės kojos, ant dešinės ir kairės šlaunies. D. R. matė jos sužalojimus, ji jam dėl juntamo skausmo nieko nesakė, tačiau jis suprato, kad sužalojimai atsirado dėl jo kaltės, kadangi jos atsiprašė, gailėjosi, dėl to ji jam atleido. Po įvykio ji grįžo namo, ją pasitiko motina L. S., kuri matė jos sužalojimus, ji motinai papasakojo, kad ją sužalojo D. R.. 2025 m. gegužės 20 d. buvo susitikę su D. R. bei dukra pasivaikščioti, apie jos sužalojimus nekalbėjo, tačiau D. R. jos atsiprašė dar kartą. Po pasivaikščiojimo D. R. užsuko jos gyvenamosios vietos adresu, norėdamas dar pabūti su vaiku. Būnant namuose atvyko policijos pareigūnai, kurie D. R. sulaikė (1 t., b. l. 38–42). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytoja K. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad atsimena, jog D. R. tą pačią dieną ryte buvo įvykdęs plėšimą S. B. atžvilgiu. Apie 13 val. jie gavo nurodymą, kad reikia važiuoti ieškoti asmens. Buvo nuvykę jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ten jo nerado, pradėjo tikrinti lažybų punktus, tikrino informaciją, kur jis galėtų būti. Gavo duomenų, kad D. R. gali būti I. R. mamos gyvenamojoje vietoje ir ten nuvyko. Tą dieną su šiuo įvykiu dirbo reagavimo skyriaus tyrėjas I. D., ji – vyresnioji tyrėja, veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. R. ir buvęs tyrėjas G. G. Jie buvo pasiskirstę: vieni važiavo į lažybų punktus, kiti į namus, nes nežinojo, ar D. R. yra namuose, ar pasišalinęs. Pas I. R. mamą jie važiavo trise, t. y. ji, M. R. ir G. G. Jie visi trys buvo neuniformuoti, kadangi atlieka operatyvinį darbą ir įprastai uniformų nedėvi. Tik I. D. vilkėjo uniformą ir buvo su tarnybiniu automobiliu, o jie vyko su nežymėtu transportu. Nuvykus pas I. R. mamą, duris atidarė I. R. mama L. S. Jie prisistatė, paklausė, ar yra D. R. ir ji pasakė, kad yra. D. R. buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos, kartu buvo I. R. ir vaikas. Jie D. R. nurodė, kad jis padarė plėšimą S. B. atžvilgiu ir jis prisipažino. Paklausė, kur pinigai, ir D. R. atsakė, kad pinigus išleido cigaretėm ir alui. Berods G. G. su juo daugiausiai kalbėjo ir pasakė apie plėšimą. Kalba buvo ir apie antrankius, bet D. R. elgėsi ramiai, adekvačiai, nesipriešino, todėl jie antrankių jam nedėjo. Gal ir ji minėjo, kad D. R. yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tiksliai neprisimena, bet galėjo ir ji pasakyti, jie visi šnekėjo. Mano, kad informavo kaltinamąjį apie tai, kad jis yra sulaikomas. Jam šitas dalykas buvo minėtas ne vieną kartą tuose namuose. Neatsimena kiek kartų D. R. buvo pasakyta, kad jis yra sulaikomas, bet buvo pasakyta kelis kartus ir asmuo tai puikiai suprato. G. G. tikrai D. R. tai pasakė. Jie pirmiausia D. R. nuvedė į tarnybinį transportą, į laikino sulaikymo patalpą, jį užrakino. Iš ten D. R. vežė į policijos komisariatą. Ji važiavo nežymėtu automobiliu. I. D. D. R. vežė vienas su automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais ženklais ir su ta sulaikymo patalpa. D. R. klausė, dėl ko jie jį sulaiko, buvo dar kartą pakartota, kad dėl plėšimo. Bute buvo gal 5-10 min. D. R. buvo pasakyta, kad jis sulaikytas ir bus pristatomas į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Ji nesakė, kuriam laikui jis sulaikomas. Jie dirbo be kamerų, nes buvo be uniformų. Namuose buvo I. R., ant jos veido matėsi sužalojimai, tačiau ji sakė, kad pati susižeidė ar kažką, nekaltino D. R.. L. S. gal buvo koridoriuje, bet ten butukas yra nedidelis, ji galėjo girdėti ką pareigūnai kalbėjo su D. R. Namuose nebuvo pildomi procesiniai dokumentai. Jai sulaikyti asmenis tenka nedažnai, bet sulaikytus asmenis paprastai vedasi į kabinetus. Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikytuosius vedasi į pirmą aukštą prie operatyvinės dalies, visi pristatyti asmenys laukia koridoriuje. Sulaikyti asmenys negali laisvai išeiti iš komisariato patalpų, durys yra koduotos, pareigūnai praeina tik su pažymėjimais. Asmenį gali išleisti tik pareigūnas, sutvarkęs dokumentus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaitytas liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 3 d. duoti parodymai apie tai, kad ji dirba Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2025 m. gegužės 20 d. dirbo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad buvo gautas S. B. pareiškimas apie tai, kad 2025 m. gegužės 20 d. apie 07.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojant fizinį smurtą jį apiplėšė pažįstamas D. R., kuris iš jo pagrobė 100 Eur grynųjų pinigų. D. R. yra gerai policijai žinomas asmuo. Buvo gauta informacija, kad D. R. iš įvykio vietos pabėgo, todėl ji kartu su kolegomis Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. R., Veiklos skyriaus tyrėju G. G. ir Reagavimo skyriaus tyrėju I. D. atliko paieškos veiksmus. 2025 m. gegužės 20 d., apie 16.40 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, pabeldė į buto duris, berods jas atidarė L. S. (I. R. mama). Atidarius duris, jie užėjo į buto vidų ir viename iš kambarių rado D. R. kartu su I. R.. D. R. iš karto informavo, kad jis yra sulaikomas, nes įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. D. R. pasakius, kad jis yra sulaikomas, jis nesipriešino, vykdė visus reikalavus ir suprato, kad yra sulaikytas, todėl neuždėjo jam antrankių, kadangi tai nėra būtina. Nešiojamų vaizdo registratorių su savimi neturėjo, dirbo neuniformuoti. Ji liko bute dar pabendrauti su I. R., o kolegos G. G. ir M. R. nuvedė D. R. iki tarnybinio automobilio, kuriame laukė tyrėjas I. D. Prie komisariato sustojo I. D. vairuojamas tarnybinis automobilis kartu su D. R., kolega G. G. nuėjo link sulaikytojo D. R. ir jį išlaipino iš trumpalaikio sulaikymo kameros bei apie 16.43 val. nuvedė D. R. į Alytaus AVPK. Kaip įprastai sulaikytieji yra pasodinami prie Operatyvaus valdymo skyriaus esančiame koridoriuje, koridoriuje kolega G. G. perdavė sulaikytąjį D. R. kito kolegos žiniai, tai yra I. D., kuris jau buvo atėjęs į Alytaus AVPK patalpas. Patikina, kad tiek ji, tiek kolegos G. G. ir M. R. darbą baigė 17.00 val., o toliau tarnybą tęsė ir procesinius veiksmus atliko I. D. Vėliau, tai yra baigus tarnybą ir praėjus keletui valandų, ją informavo, kad D. R., kuris buvo sulaikytas, šiuo metu yra pabėgęs iš Alytaus AVPK. Vėliau 2025 m. gegužės 20 d. jie atliko aktyvius paieškos veiksmus ir iki 01.00 valandos nakties. Toliau 2025 m. gegužės 21 d. nuo 08.00 val. vėl vykdė D. R. paiešką ir Alytaus mieste esančiame (duomenys neskelbtini) parko miške 09.00 val. rado savavališkai pasišalinusį (pabėgusį) sulaikytąjį D. R., kurį iškarto pristatė į Alytaus AVPK (2 t., b. l. 29-33). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. J. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę. Tiek ji pasakė, tiek G. pasakė apie sulaikymą, D. R. buvo pasakyta ne kartą, kad jis yra sulaikomas. D. R. klausė kodėl, jam buvo paaiškinta, kad dėl plėšimo. Ji darbą baigė 17 val., bet tą patį vakarą ieškojo D. R. Toks buvo valdžios nurodymas, kad yra dingęs asmuo ir juos pakėlė, kas gali atvykti ieškoti asmens. Ji pati D. R. sulaikė ryte, jie buvo keliese ir rado jį (duomenys neskelbtini) parke.

Liudytojas G. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. R. jam yra žinomas kaip buvusiam policijos pareigūnui. Jis dirbo su K. J. ir M. R. D. R. buvo įvykdęs plėšimą S. B. atžvilgiu. Iš vadovybės gavo nurodymą, kad įvykdytas plėšimas, plėšęs asmuo yra D. R. ir kad reikia padėti reagavimo skyriaus pareigūnui jį surasti. D. R. buvo rastas (duomenys neskelbtini), sugyventinės motinos bute. Duris atidarė buto savininkė. Jie prisistatė, kad yra policijos pareigūnai ir ieško D. R., buto savininkė jiems pasakė, kad D. R. yra kambaryje. K. J., jis ir M. R. iškart užėjo. D. R. buvo kambaryje su mergina ir vaiku. Pirmiausia D. R. paklausė, ar pažįsta S. B., ar buvo pas jį, pasakė, kad jam inkriminuojama galimai padaryta nusikalstama veika, paklausė, kur pinigai ir šis pasakė, kad pinigus išleido. Sunku pasakyti, kas daugiausiai bendravo su D. R., ten žmonių nemažai buvo, visi su juo bendravo. D. R. buvo pasakyta, kad yra sulaikomas dėl plėšimo ir vyks į policijos komisariatą, liepė jam apsirengti. Kuriam laikui jis sulaikomas tikrai nesakė, tiesiog pasakė, kad yra sulaikytas. Tiksliai nepasakys, bet turbūt ir jis, ir K. J. ar M. R. sakė, kad D. R. yra sulaikytas. Tikrai keli pareigūnai pasakė jam apie padarytą veiką. Pasakymas buvo, kad vyksim į policijos komisariatą ir esi sulaikytas. Nėra tokios praktikos, kad apie sulaikytojo teises kalbėti. D. R. pripažino, kad tuos S. B. pinigus paėmė ir išleido. Po to pradėjo kažką bumbėt, todėl D. R. pasakė, kad reikės uždėti antrankius. Šis pasakė, kad nereikia ir vykdė pareigūnų nurodymus. Jis palydėjo D. R. iki policijos automobilio su skiriamaisiais ženklais, kuris stovėjo truputį toliau, įsodino ir jį išvežė į komisariatą. Kai sulaikė D. R., bute praleido apie 15 min. Išvedė jį greičiau, o K. J. dar šiek tiek užtruko bute. Bute buvo savininkė, jaunesnė moteris ir kūdikis ar mažas vaikas. Jis su tomis moterimis nebendravo. Ant moters bute matėsi daug sužalojimų ant įvairių kūno vietų, ant veido ir rankų. Su ja bendravo K. J.. Atvykus į policijos komisariatą, jis nuvedė D. R. vidun ir pasodino ant suoliuko prie operatyvinės veiklos kabinetų. (Duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai nebuvo pildomi, o komisariate kolega I. D. tuo užsiėmė. Jie padėjo tik surasti asmenį. Praktikoje labai dažnai, ypač jei veika yra sunkesnė, asmuo yra parvežamas į policijos komisariatą ir tada supildomi dokumentai dėl sulaikymo. Visi buvo vienoje vietoje, tai kažkiek bendravo prie kabineto. Sulaikytam asmeniui būnant koridoriuje, laisvai išeiti galimybės nėra, nes yra praėjimo imobilaizeriai. Asmuo po apklausos yra palydimas apklausą atlikusio pareigūno iki durų. Jie dirbdavo civiliai, todėl nenaudodavo „body“ kamerų. Yra tokia praktika, kad jei ateina civiliniai apsirengęs pareigūnas, daugiau žmonių atidaro duris, todėl I. D., kuris buvo su policijos pareigūno uniforma, buvo automobilyje.

Liudytojas I. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. R. buvo galimai įvykdęs nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis S. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą, iš jo priėmė pareiškimą, atliko procesinius veiksmus ir tada su kolegomis iš kito skyriaus atliko D. R. paiešką. Galiausiai D. R. buvo rastas (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Jis į patį butą nėjo, buvo su tarnybine uniforma ir tarnybiniu automobiliu, o kolegos iš veiklos skyriaus buvo su civiliais drabužiais, kadangi galvojo, kad D. R., pamatęs pareigūnus, atvykusius su uniforma, gali slapstytis toliau. Jis atvažiavo ir laukė šalia, kad jei D. R. būtų surastas, galėtų jį nuvežti į policijos komisariatą. D. R. atvedė G. G. ir M. R. D. R. buvo neagresyvus, jam nebuvo uždėti antrankiai, ėjo laisvai ir nesipriešino, asmuo buvo įsodintas į automobilio sulaikymo kapsulę. D. R. nuolatos klausė, dėl ko jis yra sulaikytas, pareigūnai jam sakė, kad dėl ryte galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y. plėšimo. D. R. neigė padaręs nusikalstamą veiką. Su kolegomis jie kartu atsakinėjo į D. R. klausimus, visi kartu jam paaiškino dėl ko yra sulaikytas. D. R. buvo pristatytas į Alytaus AVPK patalpas procesinių dokumentų užpildymui ir sulaikymui. Jis pildė laikino sulaikymo dokumentus. D. R. buvo atvestas ir pasodintas koridoriuje ant suoliuko, o jis buvo kabinete. D. R. į patį kabinetą nesivedė, nes tą dieną dirbo vienas, pagal vidaus tvarkos taisykles jie negali palikti asmenų vienų kabinete, o tą dieną sistemos labai strigo, dokumentams atsispausdinti jiems reikėjo pereiti į kitą patalpą. Kol pildė procesinius dokumentus, jis atėjo pas D. R., kuris dar kartą paklausė dėl ko yra sulaikytas ir jis D. R. dar kartą atsakė į šį klausimą. D. R. paklausė, kiek laiko bus sulaikytas. Jis atsakė, kad laikinas sulaikymas gali būti iki 48 val., pasidomėjo, ar D. R. pageidauja, kad kažkam apie tai praneštų, jis tokio pageidavimo neišreiškė. D. R. liko sėdėti ant suoliuko, o jis baigė pildyti laikino sulaikymo protokolą, paspaudė spausdinti dokumentus, išėjo iš kabinėto ir pamatė, kad D. R. nėra. Ten buvo pristatytas kitas asmuo, kuris jam pasakė, kad D. R. nuėjo link tualetų. Galvojo, kad D. R. bus nuėjęs į tualetą, nuėjo pasiimti atspausdintus dokumentus, užtruko gal minutę ar dvi. Parėjęs pamatė, kad D. R. vis dar nėra ir tada pradėjo jo ieškoti. D. R. ant suoliuko sėdėjo 10-15 min. Atsispausdinęs laikino sulaikymo protokolą norėjo jį supažindinti, kad pasirašytų ant protokolo, bet tada jau jo nebuvo. Jis su D. R. bendravo tik atvykus ir tada užpildžius dokumentus, kai išėjo pasiteirauti, ar pageidauja, kad apie jo sulaikymą būtų kam nors pranešta. Su sulaikymo protokolu pasirašytinai D. R. buvo supažindintas kitą dieną, kai jis buvo rastas. Neatsimena, koks sulaikymo laikas nurodomas dokumente. Faktinis sulaikymo laikas rašomas tas, kur jis buvo bute sulaikytas. Atvežti sulaikymui asmenys laukia ant suoliuko koridoriuje, tada sprendžiamas klausimas, ar vežti asmenį į Alytaus areštinės patalpas, ar į Kauno areštinę. Praėjimai ten yra su kortelėmis ir paprastai išeiti joks asmuo negali. Asmenys todėl ir sodinami koridoriuje, nes jie paprastai iš ten išeiti negali. Koridorius yra filmuojamas. Jis vaizdo medžiagos nematė, bet kiek žino D. R. atsikėlęs nuo suoliuko stovinėjo ir laukė momento, kada kažkoks pareigūnas išeis, išlaukė momento, kol pilnai neužsidarę durys ir prasmuko. Kad išeiti į lauką ten yra vienos durys ir toliau antros durys, tai pro tas antras duris jis irgi taip pat prasmuko palaukęs, kol iš lauko ateis žmogus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu duotiems liudytojo parodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo I. D. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 5 d. duoti parodymai apie tai, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 08.00 val. ryte, tiksliai laiko neprisimena, į Alytaus AVPK, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, buvo pristatytas pareiškėjas S. B., kuris teigė, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prieš jį naudojo fizinį smurtą ir jį apiplėšė pažįstamas D. R., kuris iš jo pagrobė 100 Eur grynųjų pinigų. Pats pareiškėjas S. B. buvo neblaivus, tačiau jis aiškiai išreiškė poziciją, kad pageidauja rašyti pareiškimą, nurodė išsamiai įvykio aplinkybes, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam priėmus pareiškimą ir atlikus visus būtinus pirminius veiksmus bei atliekant kitas papildomas funkcijas, nesusijusias su šiuo atliekamu ikiteisminiu tyrimu, jis kartu su Alytaus AVPK Veiklos skyriaus pareigūnais K. J., G. G. ir M. R., atliko paieškos veiksmus asmens, galimai padariusio plėšimą, tai yra D. R.. Kolegos dirbo su nežymėtu automobiliu Skoda Octavia, o jis dirbo šaukiniu „A1708“ tarnybiniu automobiliu VW Transporter. Minėto įtariamojo D. R. ieškojo visame mieste, tikrino įvairias vietas, bendravo su daugiabučių namų gyventojais. 2025 m. gegužės 20 d., apie 16.30 val., tiksliai laiko neprisimena, buvo surinkta informacija, kad D. R. gali būti apsistojęs adresu (duomenys neskelbtini), todėl į tą vietą vyko dvejais ekipažais, tai yra jis vienas vyko tarnybiniu automobiliu VW Transporter, o kolegos G. G., K. J. ir M. R. kitu tarnybiniu nežymėtu automobiliu Skoda Octavia. Prie minėto adreso atvyko apie 16.40 val., tikslu neišgąsdinti asmenų, tai yra nesirodyti būnant uniformuotam, jis liko savo tarnybiniame automobilyje, o kolegos nuėjo tikrinti buto. Po kelių akimirkų M. R. sukontaktavo su juo ir pasakė, kad rado D. R. bei jį sulaikė. Paklausė ar nereikia pagalbos ir gavo atsakymą, kad netrukus D. R. atsives prie tarnybinio automobilio. Nors tuo metu ir turėjo su savimi nešiojamąjį vaizdo registratorių, tačiau kiek pamena jo buvo nepaspaudęs filmuoti, nes nebuvo tam tikslo. Kuomet atvedė D. R., jį pasodino į tarnybinio automobilio VW Transporter laikino sulaikymo kamerą (kapsulę) ir iš karto vyko link Alytaus AVPK. Atvykus prie komisariato jis sustojo, o iš kito automobilio atėjo kolega G. G. ir nuvedė D. R. į Alytaus AVPK. Komisariato patalpose yra koridorius, kuris yra šalimais Operatyvaus valdymo skyriaus, šiame koridoriuje yra suoliukas, kuris skirtas prisėsti palaukti asmenims, kol yra pildomi procesiniai dokumentai ar atliekami kiti veiksmai. Pamena, kad jis pasistatęs tarnybinį automobilį iš karto atėjo į minėtą koridorių, jame matė sėdintį ant to suoliuko D. R., jam pasakė, kad jis yra sulaikytas, tuomet D. R. pradėjo klausinėti kuriam laikui, o jis D. R. patikino, kad iki 48 val. Apie sulaikymą D. R. tikrai suprato, tai patvirtino pats, tačiau pradėjo reikšti nepasitenkinimą, aiškino, kad nieko nepadarė. Jis paaiškino D. R. tvarką ir pasilikęs kabineto atviras duris nuėjo į kabinetą, kuriame pradėjo pildyti įtariamojo laikino sulaikymo protokolą. Jam pildant protokolą, jis buvo dar išėjęs į koridorių papildomai pabendrauti su D. R., teiravosi jo, ar jis norėtų pranešti apie sulaikymą ir pastarasis pasakė, kad nepageidauja, todėl jis grįžęs į kabinetą tai ir užrašė įtariamojo laikino sulaikymo protokole. Taip pat pildė kitus dokumentus, reikalingus, kuomet asmenys yra sulaikomi ir baigus juos pildyti, perdavė į spausdintuvą bei ėjo į koridorių atsispausdinti tam, kad galėtų paduoti D. R. pasirašyti. Jam tik išėjus į koridorių, ant suoliuko sėdėjo kitas su atliekamu ikiteisminiu tyrimu nesusijęs asmuo, jis iš karto pastebėjo, kad nėra D. R., todėl to asmens paklausiau kur yra šalimais jo sėdėjęs vyriškis, o tas asmuo parodė rankos mostu kryptį į tualetus ir pasakė, kad nuėjo į tualetą. Apie tai, kad D. R. galėjo pasišalinti jau būdamas sulaikytas nenumanė ir tuo metu nepastebėjo. Nuėjo atspausdinti dokumentų ir ketino eiti patikrinti tualetų, kad galėtų duoti pasirašyti dokumentus D. R. Nuėjus iki tualetų, juose D. R. nerado, patikrino ir kitas tarnybines patalpas, tačiau D. R. niekur nerado. Suprato, kad D. R., būdamas sulaikytas, pabėgo iš laikymo vietos. Apie tai informavo Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojus, todėl iš karto jis ir kiti kolegos atliko aktyvius paieškos veiksmus. Tikrino visas prieš tai patikrintas galimas D. R. buvimo vietas, ieškojo kitose miesto vietose, tačiau nesėkmingai. D. R. buvo rastas tik kitą dieną, tai yra 2025 m. gegužės 21 d. apie 09.00 val. Alytaus mieste esančiame (duomenys neskelbtini) parko miške. D. R. buvo pasišalinęs (pabėgęs) nuo 2025 m. gegužės 20 d. 16.40 val. iki 2025 m. gegužės 21 d. 09.00 val. Žino, kad jis buvo surastas, tačiau jį rado jau kiti kolegos, kurie D. R. pristatė į Alytaus AVPK laikino sulaikymo patalpas, adresu Jotvingių g. 8, Alytus (2 t., b. l. 43–46). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. D. patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. R. jam žinomas tik kaip policijos pareigūnui. Nagrinėjamą įvykį jau yra pamiršęs, bet kažkiek dar atsimena. Ryte buvo pranešimas, kad buvo įvykdytas plėšimas, pagal įvykio duomenis jiems reikėjo sulaikyti D. R.. Jie vykdė paieškos veiksmus, ieškojo (duomenys neskelbtini) mieste, tikrino ne vieną adresą, darbo pabaigoje, apie 16.30 val., rado asmenį (duomenys neskelbtini) esančiame bute, į kurį vyko jis, buvęs kolega G. G., kolegė K. J. ir su žymėtu policijos automobiliu vyko tyrėjas I. D. Į butą ėjo trise su G. G. ir K. J., lauke liko tyrėjas I. D. Atvykę į butą pasibeldė, neprisimena kas atidarė duris, užėję į butą rado D. R., jo sugyventinę bei jos motiną. Kaltinamasis buvo informuotas apie tai, kad yra sulaikomas, iškart atvykę į butą jam konkrečiai ir aiškiai paaiškino, kad jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, asmuo tikrai turėjo suprasti, ką jie jam aiškino. D. R. atrodė neblaivus, buvo irzlus, vengė bendrauti, buvo priešiškai nusiteikęs prieš policijos pareigūnus, todėl jo kolega asmens paklausė, ar jis bus ramus ir vykdys pareigūnų nurodymus, ar nereikės naudoti antrankių, D. R. pasakė, kad nereikės. Bute užtruko apie 10 min. Pokalbio neprisimena, bet D. R. buvo vartojęs alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, kadangi žino asmenį, tai žino ir jo bendravimą, žino, kad su juo reikia bendrauti griežčiau, aiškiai, konkrečiai. Su kaltinamuoju daugiausiai kalbėjo jis ir G. G. Ar K. J. kalbėjo su kaltinamuoju – nepamena. Ten vieno kambario butukas, todėl visi galėjo girdėti kas ką kalba. Jie atvyko dviem automobiliais, vienas iš jų buvo žymėtas tarnybinis automobilis su sulaikymo kamera. Išėję iš buto D. R. patalpino į automobilį su sulaikymo kamera, tuo automobiliu vyko I. D. ir G. G., o kitu automobiliu važiavo jis su K. J. ir jį palydėjo. D. R. paaiškino, kad jie jį pristatys ir I. D. atliks procesinius veiksmus. Jis pats bendravo su D. R., bet ką jam sakė neprisimena. Neprisimena ar buvo atliekama asmens krata. Patikrino kišenes ar neturi kokių aštrių draudžiamų daiktų, o daugiau neatsimena. Neatsimena kokius daiktus D. R. turėjo su savimi, jam atrodo, kad mobilaus telefono neturėjo. Apie D. R. pabėgimą sužinojo vakare, nes kolega paskambino ir pasakė, kad jis pasišalino iš policijos komisariato, todėl jie atvyko į darbą ir turėjo D. R. ieškoti (duomenys neskelbtini) mieste. Iš pasakojimų girdėjo, kad D. R. iš komisariato išėjo pro duris. Asmuo negali laisvai išeiti iš komisariato patalpų, nes durys yra su praėjimo kodais, norint išeiti iš koridoriaus, kuriame jis buvo, reikėjo išeiti per dvi koduotas duris.

Liudytoja L. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. R. pažįsta, nes jis bendravo su jos dukra I. R. Šiuo metu, kiek žino, jie jau nebendrauja. D. R. buvo smurtavęs prieš jos dukrą, tiksliai negali pasakyti kada. Apie tai jai pasakojo dukra, matė mėlynes. Ji dukros labai neklausinėjo, bet ant dukros veido buvo dvi mėlynės apie akis, ant rankos, ant pilvo, tikrai buvo ne viena mėlynė. Ji pati dukros paklausė, kas nutiko ir dukra papasakojo, kad ją sumušė D. R., priežasties neklausė. Dukra tuo metu gyveno pas ją. Prieš tai dukra nebuvo sumušta. Ji kažkur išėjo ir po kažkiek laiko grįžo sumušta. I. R. tas mėlynes labai skaudėjo, buvo baisus vaizdas. D. R. po to gal ir norėjo bendrauti, bet dukra nelabai norėjo. D. R. bandė atsiprašyti jau po visko. Po I. R. sumušimo pas ją į namus buvo atvykusi policija, buvo gal du pareigūnai. Pareigūnai paklausė I. R. už ką ją sumušė, liepė papasakoti kaip viskas įvyko. Ji atidarė buto duris policijos pareigūnams, jie pasakė, kad atvažiavo pas jos dukrą. Tada D. R. namuose nebuvo. Pareigūnai nebuvo atvykę, kai D. R. buvo namuose. D. R. yra buvęs jos namuose po I. R. sumušimo, bet jos namuose D. R. nebuvo sulaikytas, bent ji neprisimena. Neatsimena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, pamiršo per tiek laiko. Po dukros sužalojimo kitą dieną D. R. buvo atėjęs pas ją į butą, jis atėjo atsiprašinėti jos dukros, bet I. R. jam neatleido. Jie buvo jos bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo atvykusi policija, pareigūnai išsivežė D. R., nes jis buvo sumušęs I. R.. Ji taip įsivaizduoja, kad dėl I. R. sumušimo išsivežė. Pareigūnai bendravo su D. R., ji tuo metu buvo namuose. Butas yra dviejų kambarių, ji buvo toje pačioje patalpoje. Girdėjo, ką D. R. kalbėjo su pareigūnais, jo klausė, dėl ko sumušė I. R.. Apie kitą nusikaltimą nebuvo kalbama. Dukra sakė, kad kreipėsi į policiją dėl sumušimo į policijos pareigūnus. Ji pati nepranešė pareigūnams, kad dukra sumušta. Pareigūnai sakė, kad D. R. sulaikomas, ji taip suprato.

Kadangi liudytoja nurodė gerai įvykio aplinkybių neprisimenanti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 27 d. duoti parodymai apie tai, kad I. R. yra jos dukra, kuri maždaug 9 dienas yra laikinai apsistojusi jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, dukra gyveno tik su savo vaiku, kadangi neturi sugyventinio. Kiek jai žinoma, apie metus laiko I. R. negyvena bei neveda bendro šeimos ūkio su savo vaiko tėvu – D. R. Su juo vedė bendrą šeimos ūkį labai trumpai, kartu vaiko neaugino, kadangi prieš metus laiko D. R. prieš I. R. smurtavo. I. R. yra pasakojusi, kad su D. R. nėra įsipareigoję, tačiau bendrauja dėl bendro vaiko, ji jų kartu nėra mačiusi. Ant I. R. nėra mačiusi jokių sužalojimų, fiziniu skausmu dukra nėra skundusis. 2025 m. gegužės 18 d. jos gyvenamosios vietos adresu atvyko I. R., kuri paprašė pažiūrėti dukrą dėl to, kad vyko susitikti su pažįstamu, konkrečiai nenurodė kokiu, tačiau ji įtarė, kad su D. R.. Dėl kokios priežasties vyko į susitikimą ar grįžimo laiko I. R. nenurodė. Iš namų ji išvyko nesužalota, fiziniu skausmu nesiskundė. 2025 m. gegužės 19 d., apie 12.00 val. I. R. grįžo namo, iki tol su ja susisiekusi nebuvo. Pamatė, kad I. R. yra sužalota, ant jos veido, t. y. po dešine ir kaire akimi matėsi mėlynės, ant abiejų rankų pečių buvo po mėlynę, kitų mėlynių ji nematė, kadangi I. R. buvo apsirengusi. Dukra paaiškino, kad ją nakties metu sumušė D. R.. Kur, dėl kokios priežasties, kokiu būdu, jokių smulkmenų apie smurtą I. R. nenurodė, o ji ir pati neklausinėjo. Ji I. R. neliepė kreiptis į policijos pareigūnus, neskatino to daryti. I. R. pati į policijos pareigūnus nesikreipė, minėjo, kad D. R. jos atsiprašė, dėl įvykio labai gailisi. I. R. neverkė, nešaukė, buvo rami, fiziniu skausmu nesiskundė. Po įvykio I. R. laikinai apsistojo jos gyvenamosios vietos adresu, taip yra lengviau joms rūpintis I. R. dukra. 2025 m. gegužės 19 d. vakare bei nakties metu I. R. buvo namuose, pas ją jokių pašalinių asmenų atvykę nebuvo. 2025 m. gegužės 20 d. jos gyvenamosios vietos adresu atvyko D. R., kuris norėjo pasimatyti su savo dukra, todėl su dukra išvyko pasivaikščioti, po pasivaikščiojimo jis dar pabuvo jos namuose. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie D. R. sulaikė bei išsivežė, kokiomis aplinkybėmis jie atvyko ji nežino (1 t., b. l. 55–58). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. patvirtino, kad parodymai teisingi. Ji nebendravo su pareigūnais, kurie išsivežė D. R..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. R. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio srityje, kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies abiejuose vokuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinio paties sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, kairėje krūtyje, juosmens dešinėje pusėje, nugaros abiejose pusėse menčių srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruva kairės akies junginėje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, galvos sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu, nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dvidešimt penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 84–85).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. R. 2025 m. gegužės 21 d. pateikė peilį (1 t., b. l. 86–89), kuris daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2025 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 90–96) ir 2025 m. birželio 10 d. nutarimu perduotas laikinam saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytą daiktų laikymo ir saugojimo vietą, t. y. daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu Jotvingių g. 8, Alytus (1 t., b. l. 97–98).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. R. 2025 m. gegužės 28 d. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Redmi 13“ (1 t., b. l. 101–104), kuris daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas ir nustatyta, kad mobiliojo telefono skambučių istorijoje nėra jokių įeinančių / išeinančių skambučių su adresatais 2025 m. gegužės 18 d. ir 19 d., yra tik įeinantis skambutis bendruoju numeriu 1556 (1 t., b. l. 105–111), 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu telefonas grąžintas D. R. (1 t., b. l. 112–114).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Daiktų ar objektų reikšmingų tyrimui nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 21–29).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. birželio 9 d. apžiūrėtas policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašas „PSS-20250521-124307UTC+0300“, kuris yra spalvotas, su garsu. Įrašas yra 2025 m. gegužės 21 d., 05.40 min. trukmės. Vaizdo įraše matoma ant lovos sėdinti moteris, ant kurios veido matomos mėlynės. Iš ikiteisminio tyrimo moteris atpažįstama kaip I. R.. Tarp I. R. bei policijos pareigūnų vyksta pokalbis dėl smurtinių veiksmų jos atžvilgiu. Pokalbio metu I. R. policijos pareigūnui paaiškino, kad mušimas buvo su pauzėmis, kas pusvalandį, kas 20 minučių, pakalbėdavo ir suduodavo, pakalbėdavo ir suduodavo tai iš delno, tai iš kumščio. Kur mėlynės, tai suduodavo tikrai iš kumščio, bet iš kurios pusės negali patvirtinti, kadangi buvo tamsu. Dėl smūgių moteris ir krito, ir atsikėlė, ir bandė pabėgti. Smurtautojas buvo pavartojęs alkoholio ir apsivartojęs. Po to paleido ir liepė eiti namo sakydamas, kad jeigu ne mergaitė, tai būtų užpjovęs už tokias intrigas (1 t., b. l. 115–118).

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus tyrėjo T. N. 2025 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 10.30 val., atvykus (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 19 d. apie 23.00 val. iki 2025 m. gegužės 20 d. apie 05.00 val,. (duomenys neskelbtini), I. R. sumušė dukros tėvas D. R., suduodamas smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Ant I. R. kūno buvo daug kraujosruvų, ji paaiškino, kad jautė fizinį skausmą, tačiau rašyti pareiškimą atsisakė (1 t., b. l. 6–11).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2025 m. gegužės 21 d. įtariamasis D. R. parodė kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis įvykdė plėšimą prieš S. B., t. y. jis parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kambaryje naudojo fizinį smurtą prieš S. B., reikalaudamas iš S. B. pinigų. D. R. papildė, kad smūgiai buvo suduoti į veido, krūtinės ir pečių sritis, o po jų sudavimo S. B. padavė jam 100 Eur grynųjų pinigų (1 t., b. l. 169–179).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. B. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies junginėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje (2 t., b. l. 56).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (1 t., b. l. 159–166).

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo A. K. 2025 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad 2025 m. gegužės 20 d. buvo reaguota į įvykį. Prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko S. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARPK-0108, sertifikato patikros Nr. 2261765, asmeniui buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Paklausus asmens kas nutiko, šis paaiškino, kad bute jį mušė pažįstamas asmuo vardu D. (pravardė „(duomenys neskelbtini)“) bei reikalavo pinigų. S. B. nurodė, kad tam, jog D. jo nemuštų ir išleistų iš buto, davė jam 100 Eur. Ant asmens veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, t. y patinimas ant kairės akies, asmuo nurodė, kad jam buvo suduota nemažiau 10 smūgių. S. B. nurodė, kad šis konfliktas vyko bute Nr. 1, tačiau jiems atvykus girdėjosi, jog bute kažkas yra, o buto durų niekas neatidarė (2 t., b. l. 59–60).

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. J. 2025 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime dėl darbo karštais pėdsakais nurodyta, kad dirbant karštais pėdsakais kartu su Alytaus AVPK vyresniuoju tyrėju M. R., tyrėju G. G., Reagavimo skyriaus tyrėju I. D., tam, kad surasti nusikalstamą veiką padariusį D. R., buvo nuvykta jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatidarė buto durų. Pabendravus su kaimynais, pastarieji nurodė negirdintys, kad šiuo metu kas nors namuose yra. Taip pat buvo lankytasi (duomenys neskelbtini) esančiame azartinių žaidimų lošimo punkte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten D. R. nerastas ir apie jo buvimo vietą jokios informacijos negauta. Patikrinus D. R. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, kurios pavadinimas „D. F.“, jame pastebėta informacija, kad jis galimai palaiko ryšius su moterimi – I. R., todėl siekiant surasti D. R. buvo nuvykta I. R. gyvenamosios vietos adresu, tačiau niekas neatidarė buto durų. Manant, kad su I. R. gali būti D. R., 2025 m. gegužės 20 d. apie 16.40 val. su visais aukščiau minėtais pareigūnais buvo nuvykta I. R. motinos L. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose rasta I. R. ir ieškomas D. R., kuris buvo pristatytas į Alytaus AVPK, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, tarnybines patalpas, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) procesinių veiksmų atlikimui (2 t., b. l. 61–62).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. liepos 2 d. apžiūrėta DVD-R laikmena, į kurią įrašyta Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoto 2025 m. gegužės 20 d. pokalbio garso įrašo kopija, kuri pridėta prie 2025 m. birželio 30 d. tarnybinio pranešimo (IBPS-V-V1775528-25). Įdėjus kompaktinį diską į kompiuterį ir jį paleidus, matomas DVD-R laikmenoje įrašytas failas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92388757510, skambučio pradžia_ 2025-05-20 07_36_53)“, jį paleidus girdimas telefoninis pokalbis, iš kurio nustatyta, kad pranešėjas, prisistatęs S. B., nurodo, jog nori iškviesti policiją, jį sumušė ir atėmė pinigus – 100 Eur, trenkė į veidą, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 85–88).

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo I. D. 2025 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime dėl D. R. pasišalinimo iš tarnybinių patalpų nurodyta, kad 2025 m. gegužės 20 d., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), 16.40 val. įtariamasis D. R. buvo surastas adresu (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas, o 16.55 val. asmuo buvo pristatytas į Alytaus AVPK procesinių veiksmų atlikimui. Pildant procesinius dokumentus, D. R. buvo žodžiu supažindintas su nutarimu sulaikyti asmenį, taip pat asmuo žodžiu buvo supažindintas su įtariamojo laikymo sulaikymo protokolu. Supažindinus asmenį su procesiniais dokumentais ir nuėjus į kitą tarnybinę patalpą atspausdinti procesinių dokumentų, sugrįžus atgal pas asmenį, šis iš Alytaus AVPK patalpų jau buvo savavališkai pasišalinęs (1 t., b. l. 145–148).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. birželio 16 d. apžiūrėta DVD-R laikmena su vaizdo įrašais prie 2025 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo (IBPS-V-1519317-25). Apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (2 t., b. l. 67–76).

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus tyrėjo G. G. 2025 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl D. R. paieškos nurodyta, kad Alytaus AVPK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymu įtariamas D. R., kuris buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 20 d. 16.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), ir pristatytas į Alytaus AVPK, tačiau 2025 m. gegužės 20 d. 18.08 val. D. R. iš Alytaus AVPK pabėgo, 2025 m. gegužės 21 d. 09.00 val. vėl buvo surastas Alytaus mieste esančiame (duomenys neskelbtini) parke, iš kur jis buvo pristatytas į Alytaus AVPK. Nuo 2025 m. gegužės 20 d. 22.00 val. iki 2025 m. gegužės 21 d. 01.00 val., tikrino įvairias (duomenys neskelbtini) miesto vietas ieškodami iš Alytaus AVPK pabėgusio D. R., tačiau jo nerado. 2025 m. gegužės 21 d. D. R. paieškos veiksmuose nedalyvavo, nes tuo metu kartu su vyr. tyrėju M. R. atlikinėjo procesinius kitame ikiteisminiame tyrime, paiešką nuo 2025 m. gegužės 21 d. 08.00 val. tęsė Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyr. tyrėja K. J. ir kiti pareigūnai, kurie pabėgusį D. R. sulaikė 2025 m. gegužės 21 d. 09.00 val. ir pristatė į Alytaus AVPK (2 t., b. l. 81–82).

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. J. 2025 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl D. R. paieškos nurodyta, kad Alytaus AVPK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas D. R. buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 20 d. 16.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kitais Alytaus AVPK pareigūnais (Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. R., tyrėju G. G., Reagavimo skyriaus tyrėju I. D.). Apie D. R. tikslias sulaikymo aplinkybes, visas tikrinimo vietas, 2025 m. gegužės 20 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl darbo karštais pėdsakais ikiteisminio tyrimo medžiagoje ((duomenys neskelbtini)). 2025 m. gegužės 20 d. 16.40 val. buvo rastas ir sulaikytas D. R. ir 16.43 val. pristatytas į Alytaus AVPK, adresu Jotvingių g. 8, Alytus. Iš Alytaus AVPK D. R. pabėgo 2025 m. gegužės 20 d. 18.08 val. Nuo 2025 m. gegužės 20 d. 22 val. iki 2025 m. gegužės 21 d. 01 val. buvo ieškoma D. R., tačiau jis nerastas, o surastas 2025 m. gegužės 21 d. 09.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste esančiame (duomenys neskelbtini) parke. Suradus D. R., jis nedelsiant buvo pristatytas į Alytaus AVPK (2 t., b. l. 79–80).

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. R. 2025 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl D. R. paieškos nurodyta, kad Alytaus AVPK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas D. R. buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 20 d. 16.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2025 m. gegužės 20 d. 18.08 val. D. R. pabėgo iš Alytaus AVPK ir surastas buvo tik 2025 m. gegužės 21 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste esančiame (duomenys neskelbtini) parke, iškarto buvo pristatytas į AVPK. Iki D. R. pabėgant iš policijos komisariato, buvo atliekami aktyvūs paieškos veiksmai, dėl to kolegė K. J. surašė tarnybinį pranešimą dėl darbo karštais pėdsakais ikiteisminio tyrimo medžiagoje ((duomenys neskelbtini)), tokius pat veiksmus jis atliko nuo 2025 m. gegužės 20 d. 22.00 val. iki 2025 m. gegužės 21 d. 01.00 val., t. y. tikrino įvairias Alytaus miesto vietas, ieškodami D. R., tačiau jo nerado. 2025 m. gegužės 21 d. D. R. paieškos veiksmuose nedalyvavo, nes tuo metu atliko kitus procesinius veiksmus, nesusijusius su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, paiešką nuo 2025 m. gegužės 21 d. 08.00 val. tęsė Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. J. ir kiti pareigūnai, kurie pabėgusį D. R. sulaikė 2025 m. gegužės 21 d. 09.00 val. (2 t., b. l. 89–90).

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo O. Š. 2025 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir veikos kvalifikavimo nurodyta, kad Alytaus AVPK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. R. buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 20 d. 16.40 val. ir pristatytas į Alytaus AVPK, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, kur buvo pildomas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir kiti būtini dokumentai, tačiau pastarasis šių dokumentų pildymo metu, žinodamas, kad buvo sulaikytas, 2025 m. gegužės 20 d. 18.08 val. pasišalino – pabėgo iš Alytaus AVPK. 2025 m. gegužės 20 d. buvo imtasi aktyvių paieškos veiksmų ir 2025 m. gegužės 21 d. toliau tęsiant paieškos veiksmus, D. R. buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 21 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) parke kitų Alytaus AVPK pareigūnų. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad buvo nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 241 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 77–78).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu nutarta laikinai sulaikyti D. R. (2 t., b. l. 145-147).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad D. R. laikinai sulaikytas 2025 m. gegužės 20 d., 16 val. 40 min., (duomenys neskelbtini). Laikino sulaikymo protokolas įteiktas 2025 m. gegužės 21 d., 10 val. 25 min. (2 t., b. l. 150-152).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo D. R. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiosios I. R., liudytojos L. S. parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolu bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis D. R. nuo 2025 m. gegužės 18 d., 23.00 val. iki 2025 m. gegužės 19 d., 05.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo nukentėjusiąją I. R., su kuria jį sieja artima aplinka, ir jai sukėlė fizinį skausmą, o būtent, per keletą kartų, tęstiniais veiksmais, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių I. R. į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, pilvą, nugarą, kojas, tokiu būdu nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio srityje, kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies abiejuose vokuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinio peties sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, kairėje krūtyje, juosmens dešinėje pusėje, nugaros abiejose pusėse menčių srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruva kairės akies junginėje, muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje, galvos sumušimu.

Kaltinamasis D. R. ikiteismino tyrimo metu pirminės apklausos metu savo kaltę neigė, vėlesnių apklausų metu ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių abejomis rankomis I. R. į įvairias kūno vietas, dėl ko jai atsirado specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, pagal kuriuos nukentėjusioji I. R. atvyko pas D. R. į namus, kur pastarasis ją mušė abiejų rankų kumščiais, jai buvo suduota nemažai smūgių, kadangi kaltinamasis prieš ją smurtavo pusę nakties. Dėl suduotų smūgių atsirado mėlynės veido srityje, ant rankų, kojų. Aplinkybę, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas patvirtina, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog nukentėjusiajai I. R. po nagrinėjamo įvykio buvo nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio srityje, kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies abiejuose vokuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinio peties sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, kairėje krūtyje, juosmens dešinėje pusėje, nugaros abiejose pusėse menčių srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruva kairės akies junginėje, muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje, galvos sumušimas. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad atėjusi pas jį nukentėjusioji nebuvo sužalota, jokių kitų asmenų, kurie galėjo sužaloji nukentėjusiąją nenurodė.

Teismo vertinimu, kaltinamasis D. R. tyčia rankomis suduodamas daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajam ir jo sveikatai bei jų siekė, kadangi buvo supykęs ant nukentėjusiosios t. y. kaltinamais veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. R. ir nukentėjusioji I. R. nėra šeimos nariai taip, kaip juos apibrėžia BK 248 straipsnio 2 dalis, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, bendraudavo tik dukros auginimo klausimais. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju kartu gyveno tik kelias savaites iki tol, kol 2024 m. balandžio 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už jos sužalojimą, nuo to laiko kartu negyvena, santykių atkurti neketina. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais yra laikomi tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), taip pat ir sutuoktinio tėvai. Taigi ši samprata apima tik nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena kartu neįregistravęs santuokos, tačiau ji neapima nusikaltimą padariusio asmens buvusio sutuoktinio ar partnerio, kuris po bendro ūkio nutraukimo gyvena atskirai, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta. Nukentėjusioji I. R. yra buvusi D. R. sugyventinė, kuri nei įvykio metu, nei šiuo metu nėra siejama su juo partnerystės ryšiais.

Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato platesnę artimosios aplinkos sąvoką nei baudžiamasis kodeksas, nes artimą aplinką sudaro asmenys, partnerystės ryšiais siejami ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir iki jos padarymo, t. y. į artimos aplinkos sferą patenka ir praeityje buvę partneriai, nesvarbu, ar jie šiuo metu kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį ar ne. Ši įstatymo samprata leidžia konstatuoti, kad D. R. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas artimoje aplinkoje, o kaltinamojo padaryta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių. Tai reiškia, kad tokiu atveju, vadovaujantis BK 140 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminis tyrimas buvo pagrįstai pradėtas ir užbaigtas nesant nukentėjusiosios pareiškimo, kadangi nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymiai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ5LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-349-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-349-648/2017">2K-349-648/2017</a>).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų kaltinamojo D. R., taip pat nukentėjusiojo S. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas) patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu ir vietoje, t. y. 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalaudamas atiduoti pinigus, D. R. tyčia rankomis sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam S. B. į įvairias kūno vietas – galvą, ranką, ir pagrobė svetimą turtą – S. B. priklausančius pinigus – 100 Eur, tuo nukentėjusiajam S. B. padarė 100 Eur turtinę žalą bei sukėlė nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, kairės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, kraujosruvomis kairės akies junginėje. Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Parodė, kad su nukentėjusiuoju S. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte, apie 7 val. jis paprašė S. B. duoti 100 Eur, tačiau nukentėjusysis jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Tada sudavė S. B. ne mažiau 4 smūgių į krūtinę, petį, gal į veidą. S. B. tada ištraukė ir padavė jam 100 Eur. Tuomet D. R. S. B. išleido namo. Taigi nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis D. R. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, reikalavo jo duoti 100 Eur. Fizinio smurto naudojimo aplinkybę kaltinamasis pripažino tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų jo apklausų metu. D. R. neginčijo nei suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičiaus, nei jų pobūdžio.

Be to, byloje įrodyta ir šių aplinkybių kaltinamasis taip pat neneigia, kad po to, kai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama, jis davė D. R. 100 Eur, po ko nukentėjusįjį iš buto išleido. Taigi kaltinamasis D. R. nukentėjusiojo atžvilgiu ne tik naudojo fizinį smurtą, tačiau realizavo ir kitą plėšimo kaip nusikalstamos veikos požymį – pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausančius pinigus, kuriuos vėliau išleido savo reikmėms. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent dėl to, jog buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis užvaldė jo turtą. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis S. B. pinigus atidavė ne savanoriškai, bet dėl prieš jį pavartoto fizinio smurto.

Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis jam žadėjo duoti dalį lažybų punkte laimėtų pinigų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog toks susitarimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iš tiesų egzistavo. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, jog dėl tikslios pinigų sumos jie su nukentėjusiuoju nesitarė. Tuo tarpu nukentėjusysis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, jog jie su kaltinamuoju tarėsi, kad jis duos jam kažkiek pinigų. Pažymėjo, kad už laimėtus pinigus jis pirko alkoholinių gėrimų ir to kaltinamajam turėjo pakakti. Minėtos aplinkybes paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad buvo susitarta dėl to, kad nukentėjusysis duos pinigų kaltinamajam kaip atlygį už laimėtus azartinius žaidimus, kadangi nukentėjusysis viso proceso metu tai kategoriškai neigė, kaltinamasis taip pat tiksliai negalėjo nurodyti, dėl kokios sumos buvo susitarta.

Atsižvelgiant į kaltinamojo D. R. paaiškinimus, smurtinių veiksmų intensyvumą, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti padariniai – panaudojant fizinį smurtą bus pagrobtas svetimas turtas bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje padarymo

Pagal BK 242 straipsnio 1 dalį D. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 16.40 val., būdamas sulaikytas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, žinodamas, kad jam teisėtai, pagrįstai paskirta procesinė prievartos priemonė – sulaikymas, tyčia, savavališkai 2025 m. gegužės 20 d., apie 18.08 val., pabėgo iš jo laikymo vietos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, patalpų, kol 2025 m. gegužės 21 d., apie 09.00 val., buvo surastas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos. Šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino, kad jam teisėtai, pagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės: sulaikymas, suėmimas, ar atimta laisvė, apie tai jam pranešta oficialiai, supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtas procesines prievartos priemones ar su laisvės atėmimu susijusią bausmę, iš laisvės atėmimo vietos pasišalina savavališkai.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar asmens, įtarus jį nusikalstamos veikos įvykdymu, pristatymas į policijos įstaigą turi būti vertinamas kaip laikinas sulaikymas BPK 140 straipsnio prasme ir ar apie tokį sulaikymą kaltinamasis buvo oficialiai informuotas.

Kaltinamasis D. R. viso proceso metu kaltės dėl pabėgimo iš laikino sulaikymo vietos nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesuprato, jog yra sulaikytas, kadangi jam apie tai nebuvo pranešta, be to, jis nebuvo patalpintas į laikino sulaikymo vietą. Atvykę policijos pareigūnai jam liepė važiuoti į komisariatą apklausai, tačiau pareigūnai jo nesulaikė, nieko nedavė pasirašyti, įvardino, kad jį į komisariatą atsivežė apklausai. Komisariate jį pasodino ant suoliuko ir pasakė laukti. D. R. laukė ilgai, tačiau nesulaukęs apklausos iš komisariato išėjo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko pagrįstais.

Darant šią išvadą visų pirmą pažymėtina, kad BPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų tikslų; 3) nėra galimybės šio kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie kiekvieną ikiteisminio tyrimo pareigūno ar kito asmens sulaikytą asmenį per įmanomai trumpiausią laiką turi būti pranešta prokurorui išsiunčiant laikino sulaikymo protokolo nuorašą.

Be kita ko, BPK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą.

Pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Taigi, minėta norma nukreipia į kitus įstatymus. Kalbant apie policijos pareigūno teisę pristatyti asmenį įtarus jį nusikalstamos veikos padarymu, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi pirmiau aptartomis BPK normomis. Teismas atkreipia dėmesį, jog asmens pristatymas į policijos įstaigą BPK nėra įvardijamas kaip procesinės prievartos priemonė, tačiau savo pobūdžiu ir pasekmėmis jis gali būti prilyginamas laikinam sulaikymui. Tokiu atveju, laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje (BPK 140 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad situacija, kai pareigūnai „pristato“ (nuveda, palydi, nuveža ir pan.) asmenį į policijos nuovadą ar kitas teisėsaugos institucijų patalpas, kur su juo atliekami procesiniai veiksmai (apklausa ir kt.), jis laukia tokių veiksmų atlikimo ir pan., traktuotina kaip laisvės atėmimas Konvencijos 5 straipsnio prasme, laisvės atėmimo pradžią paprastai skaičiuojant nuo tuo momento, kai pareigūnai pradeda „pristatymą“ (pvz., išsiveda asmenį iš namų ar darbovietės ir pan.) (pvz., sprendimas byloje Tiba prieš Rumuniją; sprendimas byloje Iustin Robertino Micu prieš Rumuniją; sprendimas byloje Valerian Dragomir prieš Rumuniją; 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Ghiurau prieš Rumuniją, peticijos Nr. 55421/10; sprendimas byloje Foka prieš Turkiją; taip pat Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Creanga prieš Rumuniją; 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Baisuev ir Anzorov prieš Gruziją, peticijos Nr. 39804/04; 2005 m. birželio 9 d. sprendimas byloje I. I. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 44082/98). Be kita ko, tais atvejais, kai, nesant pagrįsto paaiškinimo, delsiama įforminti asmens, kaip sulaikyto įtariant padarius nusikalstamą veiką, statusą, nustatomas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas (žr., be kita ko, 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą byloje Rakhimberdiyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 47837/06; 2012 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Smolik prieš Ukrainą, peticijos Nr. 11778/05; 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grinenko prieš Ukrainą, peticijos Nr. 33627/06; 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Ivan Kuzmin prieš Rusiją, peticijos Nr. 30271/03; 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą byloje A.S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 20364/05).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R. faktiškai buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 20 d., 16 val. 40 min, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 150-152), t. y. po nusikalstamos veikos praėjus daugiau nei 9 valandoms. Kaip jau minėta, remiantis BPK 140 straipsniu, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymą suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šioje nuostatoje nurodytos sąlygos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. R., K. J., G. G. bei I. D. nuosekliai teigė, kad tiek faktinio sulaikymo metu, tiek policijos komisariate kaltinamasis D. R. ne kartą buvo informuotas apie tai, kad yra sulaikomas jį įtariant padarius nusikalstamą veiką, todėl jis neabejotinai žinojo apie tai, kad yra sulaikytas, tačiau sutikti su tokiais liudytojų paaiškinimai pagrindo nėra. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad apklausti liudytojai faktinėje kaltinamojo sulaikymo vietoje atliko ne laikino sulaikymo, kaip procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 140 straipsnyje, veiksmus, o nusikalstama veika įtariamo asmens pristatymą į policijos įstaigą. Šią aplinkybę patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas, kuriuo, konstatavus suėmimo pagrindus ir sąlygas, buvo nutarta laikinai, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 2 dalimi, sulaikyti D. R. (2 t., b. l. 145-147). Teismas sprendžia, jog tik priėmus minėtą nutarimą asmeniui buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas. Iš elektroninėje bylos kortelėje esančių metaduomenų matyti, kad minėtą nutarimą elektroniniu parašu 2025 m. gegužės 20 d., 17 val. 21 min. pasirašė tyrėjas I. D. Nors minėtame nutarime nurodyta, kad nutarimas D. R. buvo paskelbtas ir nutarimo nuorašas įteiktas 2025 m. gegužės 20 d. 16 val. 58 min., tačiau akivaizdu, kad šiuo laiku įtariamasis su nutarimu sulaikyti asmenį nebuvo supažindintas, kadangi jis dar nebuvo parengtas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. D. taip pat patvirtino, kad su sulaikymo protokolu pasirašytinai D. R. buvo supažindintas kitą dieną, kai jis buvo rastas. Minėtos aplinkybės iš esmės patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad, policijos pareigūnams atvykus jo faktiniu buvimo adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo pristatytas į policijos įstaigą, kur buvo sprendžiama dėl jo tolimesnio sulaikymo, tačiau, 2025 m. gegužės 20 d., 17 val. 21 min., priėmus nutarimą sulaikyti asmenį jis su juo nebuvo supažindintas ir 18 val. 08 min. iš policijos komisariato pasišalino. Pažymėtina, kad BPK 140 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nutarimas skirti laikiną sulaikymą nedelsiant pasirašytinai įteikiamas sulaikytam asmeniui, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta daugiau nei 40 minučių, todėl nėra pagrindo teigti, kad D. R. buvo oficialiai informuotas apie jo sulaikymą.

Taigi, išanalizavus visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sujungus į vientisą įrodymų grandinę, pripažintina, kad nei kiekvienas atskirai, nei šių įrodymų visuma nepatvirtina, kad kaltinamasis, žinodamas, kad jam teisėtai, pagrįstai paskirta procesinė priemonė – sulaikymas, tyčia, savavališkai 2025 m. gegužės 20 d., apie 18 val. 08 min., pabėgo iš jo laikymo vietos. Įvertinus tai, kad nutarimas sulaikyti asmenį buvo priimtas 2025 m. gegužės 20 d. 17 val. 21 min., asmuo su šiuo nutarimu iki jo pasišalinimo iš policijos įstaigos supažindintas nebuvo, pats viso proceso metu neigė supratęs, jog yra sulaikytas, todėl pripažintina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo D. R. kaltę, padarius BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje, todėl D. R., remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, dėl BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas.

Kita vertus, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju D. R. veiksmai gali turėti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnyje (statutinių valstybės tarnautojų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas), požymių, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, šis persiųstinas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. R. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo kaltinamasis buvo teistas 12 kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, minėtas nusikalstamas veikas padarė dviejų dienų laikotarpyje, nepraėjus nei metams nuo to, kai 2024 m. rugpjūčio 16 d. buvo paleistas atlikus arešto bausmę už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą. D. R. baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, yra nevedęs. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kaltinamasis nuolat daro turtinio ir smurtinio pobūdžio, taip pat ir analogiškas, nusikalstamas veikas (taip pat ir administraciniu nusižengimus), nors ne kartą yra atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, jam įprasto neteisėto gyvenimo būdo nekeičia, išvadų nedaro, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, šiuo atveju yra pagrindas D. R. pripažinti recidyvistu, kas laikytina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš ikiteisminio tyrimo metu D. R. duotų parodymų matyti, kad jis šių nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jų padarymui, kas taip pat pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, dėl jų nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taigi manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti D. R. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi dvi veikos padarytos skirtingu laiku yra vertinamos kaip reali nusikaltimų sutaptis, todėl vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas sprendžia paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, kartu vertinant galutinę skirtiną bausmę.

Teismas nenustatė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pažymėtina, kad D. R. analizuojamas nusikalstamas veikas padarė dviejų dainų laikotarpyje, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos neturėjo, kadangi D. R. nesilaikė probacijos sąlygų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (nedirbantis, baudų nemoka), anksčiau jo atžvilgiu taikytas bausmes, teismas pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nenustatė.

V. Civiliniai ieškiniai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis S. B. buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. 2025 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas apie Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmimą. Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje civiline ieškove pripažinta Vilniaus teritorinė ligonių kasa keistina jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinė ligonių kasa pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad 205,17 Eur žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, buvo visiškai atlyginta (3 t., b. l. 116). Nukentėjusysis S. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad kaltinamasis D. R. jam atlygino padarytą turtinę žalą, jis jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako.

Priėmus nukentėjusiojo S. B. ir civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinių ieškinių atsisakymą, procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nukentėjusioji I. R. civilinio ieškinio nepareiškė.

VI. Kiti klausimas

D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas. Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos. D. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) esančią byloje, persiųsti bausmę vykdančiai institucijai.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2025 m. gegužės 20 d., 16 val. 40 min. ir 2025 m. gegužės 21 d., 15 val. 15 min. paleistas į laisvę. Šis laikotarpis, išskaičius pasišalinimo ir policijos komisariato laiką, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilis, saugomas daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Jotvingių g. 8, Alytus, sunaikintinas kaip menkavertis;

- 3 kompaktiniai diskai, esantys byloje, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. R. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. gegužės 21 d., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad nusikalstamas veikas D. R. padarė būdamas recidyvistas.

D. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį persiųsti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių ištyrimo.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto 205,17 Eur civilinio ieškininio ir nukentėjusiojo S. B. 100 Eur civilinio ieškinio D. R. nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. R. asmens tapatybės kortelę, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti bausmės atlikimo vietos administracijai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: Jotvingių g. 8, Alytus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį;

- kartu su baudžiamos bylos medžiaga teismui perduotus kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais – 3 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė