Civilinė byla Nr.e2-4902-470/2025
Proceso Nr.2-13-3-01479-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.4.2.1., 2.4.2.9.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 17 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
atsakovės atstovei advokato padėjėjai M. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. F.“ ieškinį atsakovei D. V. su trečiuoju asmeniu A. G. dėl naudojimosi miško sklypu tvarkos nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „A. F.“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti 16,9645 ha miškų paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal žemės (miško) sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, parengtą 2025-02-14 uždarosios akcinės bendrovės „Surveta“, nustatant, kad sklypo dalimi, pažymėta raide „A“ (2437 m2) naudosis atsakovė D. V., pažymėta raide „B“ (8078 m2) naudosis A. G., pažymėta raide „C“ (137130 m2) naudosis UAB „A. F.“.
Ieškovė paruošiamuosiuose šalies dokumentuose nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei UAB „A. F.“, nuosavybės teise priklauso 97/120 dalys miškų ūkio paskirties minėto sklypo, kurio bendras plotas sudaro 16,9645 ha. Šią miško dalį ieškovė 2023-09-22 įsigijo pagal mainų sutartį, likusios sklypo dalys priklauso atsakovei D. V. bei trečiajam asmeniui A. G., o būtent atsakovei D. V. priklauso 161/1680 dalių pagal 2013-10-28 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. D2-2744 bei 81/1680 dalių pagal 2004-03-13 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1175, o trečiajam asmeniui A. G. priklauso 80/1680 dalių pagal 2004-03-17 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1173. Dėl šio miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimosi tarp savininkų ir anksčiau kilo nesutarimų, naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimas jau buvo sprendžiamas teismine tvarka Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjU1LTc4MC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-655-780/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-655-780/2019">e2-655-780/2019</a> pagal buvusios šio žemės sklypo bendraturtės ieškovės UAB „Alytmedis“ ieškinį atsakovams D. V., A. G. ir S. V. A.. Minėta civilinė byla baigta 2019-02-21 d. teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Tačiau svarbu tai, kad praėjus kuriam laikui pasikeitė dalis šio žemės sklypo bendraturčių, o atlikus tikslius šio žemės sklypo geodezinius matavimas buvo nustatytas tikslus žemės sklypo dydis, kuris nuo pradinio 16,8000 ha dydžio padidėjo iki 16,9645 ha. Atsižvelgiant į tai, atsirado būtinybė nusistatyti naują šio 16,9645 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimosi tarp dabartinių bendraturčių tvarką, nes ankstesnė nebeatitinka realios situacijos. Ieškovė savo iniciatyva ir už savo lėšas UAB „Surveta“ užsakė ir ši bendrovė 2025-02-14 paruošė 16,9645 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Planas buvo pateiktas atsakovei D. V. ir trečiajam asmeniui A. G., pastarasis su pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka sutiko, tačiau atsakovė atsisako pasirašyti žemės naudojimosi tvarkos sutartį.
Atsakovė D. V. su ieškiniu nesutinka. Paruošiamuosiuose šalies dokumentuose nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra žemės sklypo dalies savininkė jau daugiau nei dvidešimt metų. 2019-02-21 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjU1LTc4MC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-655-780/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-655-780/2019">e2-655-780/2019</a> buvo patvirtinta žemės sklypo bendraturčių susitarimu sudaryta taikos sutartis, kuria tarp jų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė žemės sklypo bendraturte tapo tik 2023-09-22, sudariusi mainų sutartį ir įgijusi nuosavybės teise 97/120 dalis žemės sklypo ir jai, įgijusiai dalį žemės sklypo, nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo ir yra žinoma bei yra privaloma. Atsakovė mano, kad ieškovė nesant būtino ir pakankamo teisinio pagrindo siekia pakeisti res judicata galią turinčią ir teismo nutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką bei taip siekia naudotis ne jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Trečiojo asmens interesų ieškovės siūlymas iš esmės neliečia, pagal siūlomą naują naudojimosi tvarką A. G. naudojama dalis nesikeičia. Tuo tarpu jos, atsakovės, naudojama žemės sklypo dalis kinta - dabartinė dalis tenka ieškovei, o jos dalis perkeliama į kitą nenaudingą žemės sklypo vietą. Po 2020 m. įregistruotų kadastrinių matavimų ieškovės naudojama sklypo dalis sudaro 13,7129 ha, o jos 2,4335 ha, taigi ieškovės naudojama dalis padidėjo 0,1329 ha, o jos 0,0135 ha. Atsakovė mano, kad žemės sklypui padidėjus nežymiai, nėra teisinio pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytos ir nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Tuo tarpu, jei kyla tarp bendraturčių ginčai, reikalinga nustatyti naudojimosi tvarką tik tai „padidėjusiai“ Žemės sklypo daliai. Ieškiniu prašoma nustatyti nauja naudojimosi tvarka prieštarauja jos interesui, kadangi ieškovė siekia naudotis jai pagal nutartį naudotis priskirta sklypo dalimi, kuri jos naudojama jau 6 metus po nutartis, pastebi, kad iki nutarties faktiškai naudojosi ta dalimi nuo pat turto įgijimo prieš kelis dešimtmečius. Ji mano, kad nėra faktinio bei teisinio pagrindo keisti Nutartimi nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, o esant sąlygoms, tikslinga nebent nustatyti naudojimosi tvarką tik 0,16 ha padidėjusiai Žemės sklypo daliai.
Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja. Iš jo parašo 2025-02-14 UAB „Surveta“ parengtame žemės sklypo naudojimosi dalių nustatymo plano, kurį ieškovės atstovas apžiūrai pateikė teismo posėdžio metu, matyti, kad jis sutinka su siūloma nustatyti naudojimosi tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Faktinės aplinkybės
Ieškovė UAB „A. F.“, atsakovė D. V. ir trečiasis asmuo A. G. yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nekilnojamasis daiktas bendraturčių valdomas atitinkamomis dalimis: ieškovė valdo 97/120 dalis, atsakovė valdo 242/1680 valdo dalis, trečiasis asmuo valdo 80/1680 dalis, ką patvirtina įrašai nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (DOK 1963).
2019-02-21 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjU1LTc4MC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-655-780/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-655-780/2019">e2-655-780/2019</a> teismas patvirtino tarp tuomečių sklypo bendraturčių UAB „Alytmedis“, A. G. ir D. V. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties sąlygomis atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių paskirta naudotis žemės sklypo dalimis, pagal pateiktą į civilinę bylą 2018-10-17 UAB „Surveta“ naudojimosi tvarkos nustatymo planą proporcingai kiekvieno bendraturčių nuosavybės teise valdomai daliai. Pagal šį planą UAB „Alytmedis“ teko naudojimosi teisė dalimi, plane pažymėta A raide, A. G. B raide, D. V. C raide.
2020-03-06 miškų paskirties žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, jų metu užfiksuotas tikslus žemės plotas, jis sudaro 16,9645 ha, šie duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre (DOK 1963). Iki kadastrinių matavimų žemės ploto dydis, nustatytas preliminariais matavimais, sudarė 16,800 ha.
2023-09-22 tuometis sklypo bendraturtis UAB „Alytmedis“ mainų sutarties pagrindu perleido savo nuosavybės teisę į jam priklausiusią sklypo dalį, savininku tapo UAB „A. F.“, kuris, įgydamas nuosavybėn daiktą su apsunkinimais, perėmė pareigą laikytis teismo patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
Šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas pagal ieškovės UAB „A. F.“ ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos peržiūrėjimo po atliktų kadastrinių matavimų, kai žemės sklypo plotas padidėjo nuo 16,800 ha iki 6,9645 ha dydžio.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tarkos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).
Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti 16,9645 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal 2025-02-14 uždarosios akcinės bendrovės „Surveta“ parengtą sklypo planą (DOK-1963). Tokia būtinybė iškilo patikslinus žemės sklypo plotą, nes iki kadastrinių matavimų jis sudarė 16,800 ha, o atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jo dydis sudaro 16,9645 ha. Taigi, nustatyta, kad savininkų bendras turimas nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas, iki tol fiksuotas preliminariais matavimais, padidėjo 0,16 ha.
Atsakovė teigia, kad nekyla joks ginčas dėl naudojimosi sklypu, savininkai juo naudojasi pagal anksčiau teismo patvirtintą taikos sutartį ir nekyla poreikio nustatyti naują tvarką. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka. Kaip matoma iš rašytinių įrodymų, paaiškėjus, kad sklypo plotas yra kitokio dydžio, nei taikos sutarties patvirtinimo metu, senoji tvarka prarado aktualumą. Todėl ieškovė užsakė ir atliko naują naudojimosi tvarkos planą, jį pateikė atsakovei, bet derinimo negavo. Pats ieškovo kreipimosi į teismą faktas rodo, jog savininkai nėra pasiekę susitarimo. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas nustatyti naują sklypo naudojimosi tvarką laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Vertinant 2025-02-14 UAB „Surveta“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis matoma, kad žemės sklypo bendras plotas, kaip minėta, sudaro 169645 m2.. Pagal šios uždarosios akcinės bendrovės naujame naudojimosi tvarkos plane padarytus įrašus matoma, kad UAB „A. F.“ tenka naudotis žemės sklypo dalimi, sudarančia 137130 m2, A. G. – sudarančia 8078 m2, D. V. – sudarančia 24437 m2. Tokie dydžiai idealiai atitinka VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis dėl savininkų nuosavybės turimų dalių daikte, o būtent ieškovės nuosavybė sudaro 97/120 dalis (137130 m2), trečiojo asmens nuosavybė sudaro 80/1680 (8078 m2) dalis, atsakovės nuosavybė sudaro 242/1680 (161/1680+81/1680, kas sudaro 24437 m2) dalis. Taigi, visiškai akivaizdžiai matoma, kad pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, sudarytas 2025-02-14 UAB „Surveta“, idealiai atitinka savininkų nuosavybėje turimą sklypo aritmetinę dalį. Tai reiškia, kad nustačius naują žemės sklypu naudojimosi tvarką savininkų turtinės teisės jų apimties (sklypo dalių dydžių) aspektu yra visiškai užtikrinamos ir kitų bendraturčių turtinės teisės neribojamos.
Nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką svarbią reikšmę turi faktinė, tarp ginčo šalių egzistavusi, naudojimosi tvarka. Kaip matoma iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjU1LTc4MC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-655-780/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-655-780/2019">e2-655-780/2019</a> medžiagos, tuometinės bylos šalys 2019-02-15 sudarė taikos sutartį, ją pasirašė ir pateikė teismui tvirtinti (DOK 6947). Kartu su prašymu teismui buvo pateiktas 2018-10-17 UAB „Surveta“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Planas pasirašytas visų trijų savininkų, tame tarpe pasirašytas D. V.. Jai pagal planą atiteko naudotis šiaurinė sklypo dalis, pažymėta raide C, pietų pusėje jos dalis ribojasi su B raide pažymėta dalimi, atitekusia naudotis A. G., sklypo pietinė dalis pagal planą yra pažymėta A raide ir atiteko naudotis tuomečiam savininkui UAB „Alytmedis“.
Sulyginus ankstesnįjį ir dabar siūlomą naują naudojimosi tvarkos nustatymo planus akivaizdžiai matoma, kad ateityje atsakovei D. V. siūloma naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, kuria ji naudojasi ir dabar - jai siūloma šiaurinė sklypo dalims, pietinė jai siūlomo naudotis sklypo kraštinė kaip ir anksčiau ribojasi su trečiojo asmens A. G. dalimi, rytinė dalis ribojama kelio. Taigi, jai tenkančios naudotis sklypo dalies lokacija nepakito (dydis atitinkamai pakito nuo 2,4200 ha, kaip buvo nustatyta preliminariais matavimais, iki 2,4437 ha, kas naujame plane pažymėta kvadratiniais metrais 24437 m2). Taigi, atmetami kaip visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, esą jai naująja naudojimosi žemės sklypu tvarka siūloma naudotis sklypo dalimi, kuria anksčiau ji niekada nesinaudojo, kad ji yra „išstumiama“ iš jos anksčiau šešerius metus naudotos sklypo dalies.
Taip pat negalima sutikti su atsakovės atstovės teiginiu, esą negalima sulyginti planų dėl to, kad jiems braižyti buvo naudojamos skirtingos koordinačių sistemos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinta valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (LKS -94). Taigi, tiek sudarant 2018 m., tiek 2025 m. kadastrinių matavimų planus buvo naudojamasi valstybine koordinačių sistema (pastebėtina, kad senajame arba naujame plane vietomis sukeistas X ir Y koordinačių žymėjimas).
Išanalizavus ir įvertinus ankstesniojo 2018-10-17 ir dabar siūlomo 2025-02-14 naudojimosi tvarkos planų X ir Y koordinačių išorinių žemės sklypo duomenis matoma, jog itin žymiai jie nepakito. Palyginus abu planus, sklypo ribų, posūkių taškų nesutapimas planuose matomas tik nedidelėje apimtyje (koordinatėse po kablelio antras skaičius žymi centimetrus, pirmas - decimetrus, prieš kablelį žymimi atitinkamai pirmas skaičius - metrai, antras skaičius dešimtys metrų ir t.t.). Imant domėn, kad visas sklypas sudaro beveik 17 ha, neatitikimai lyginant su senuoju planu laikytini nereikšmingais, sklypo lokacija yra beveik tapati buvusiajai. Be to, atsakovės atstovė viso proceso metu tvirtino, kad sklypo išorinės ribos visiškai nepakito, jos sutampa su senajame plane esančiomis kraštinėmis. Iš čia daroma išvada, kad atsakovė tiesiog neturi argumentų prieštarauti siūlomai tvarkai pagal naują planą, nes jai tenka naudotis jos valdyta žemės sklypo dalis.
Nustačius faktinę aplinkybę, kad išorinės sklypo ribos iš esmės nepakito, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, jog tikslingiau būtų nustatyti ne naują naudojimosi sklypu tvarką visam sklypui, bet tik padidėjusiai jo daliai. Toks siūlymas neturi logikos, kadangi kaip nustatyta, jokia dalimi sklypas nepadidėjo faktiškai, taigi jo padidėjusi dalis neegzistuoja.
Taip pat jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovės teiginys esą jai siūloma sklypo dalis šiuo metu yra blogesnės padėties, ji iškirsta, todėl yra mažesnės vertės nei jos naudojama. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Atsakovė turėjo visas galimybes teikti savo teiginius patvirtinančius įrodymus, pvz. fotonuotraukas, reikalauti apžiūros vietoje, tačiau to neatliko. Kita vertus, jei siūloma jai sklypo dalis yra iškirsta, tai galėjo atsitikti tik dėl pačios atsakovės veiksmų, nes tik ji naudojasi ta sklypo dalimi, kuria jai siūloma naudotis ateityje.
Šiuo atveju atsakovei ginčijant naujosios naudojimosi tvarkos būtinumą ir nesutinkant su siūloma tvarka, pažymėtina, kad atsakovė byloje priešieškinio nereiškė ir nekėlė savarankiškų reikalavimų dėl kitokios nei siūlo ieškovė, jai priimtinesnės naudojimosi tvarkos, todėl teismas neturi teisinės pareigos ir galimybės įvertinti atsakovės pasisakymą dėl jos įsivaizduojamos geresnės tvarkos, pagal kurią anot atsakovės būtų pakeičiamos tik vakarinė ar rytinė kraštinės. Dėl šios priežasties atstovės rašytinėje baigiamojoje kalboje įbraižytas planas (DOK 41961) nevertinamas.
Apibendrindamas surinktus byloje įrodymus teismas daro išvadą, kad paskiriant šalims naudotis žemės sklypą pagal tvarką, kuri įtvirtinta UAB „Surveta“ 2025-02-14 projekte, nė vienos iš šalių interesai dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nebus pažeisti, pateiktas projektas vertintinas kaip konstruktyvus ir realiai be jokių apsunkinimų įgyvendinamas, jis atitinka istoriškai tarp bendraturčių susiklosčiusią naudojimo tvarką, be to, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis idealiai atitinka aritmetinę daikto valdymo dalį, dalys aiškiai atribotos ir nesunkiai nustatoma vietoje, todėl ieškinį tenkinant, siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtintina pagal pateiktą į bylą projektą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šalies išlaidos advokato pagalbai priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai patenkinti 100%. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės patirtas išlaidas sudaro 111,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą, 1100,00 Eur už atstovavimą teisme. Šios išlaidos priteitinos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 423,50 Eur išlaidas už žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto parengimo išlaidas, laiko, kad tai yra procesinės išlaidos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos, pagrįstos ir susiję su civiliniu procesu. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sudėtį įtraukti jos turėtas projekto rengimo išlaidas, tačiau akivaizdu, kad jos negali būti pripažįstamos procesinėmis išlaidomis, kadangi jos yra neatsiejamai susiję su ieškovės materialiuoju reikalavimu, t. y. siekdami savo intereso tenkinimo – žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovė neišvengiami net ir nesant teisminio ginčo su atsakove šias išlaidas būtų patyrusi, kadangi atitinkamų dokumentų rengimas žemės sklypų naudojimo klausimais yra būtina ir privaloma sąlyga atliekant su žemėtvarkos planavimu susijusius veiksmus. Pastebėtina, kad idėja nustatyti naudojimosi tvarką pagal naujus kadastrinius matavimus kilo ne visiems sklypo savininkams bendrai, ne atsakovei, bet išimtinai tik ieškovei. Taigi, tvarkos nustatymas vykdomas ieškovės interesais, todėl tik ieškovė yra atsakinga už tokio pobūdžio patiriamas išlaidas ir pripažinti jas procesinėmis nėra pagrindo, jos neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų kriterijų. Tai sudaro pagrindą šių išlaidų nepriskirti prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir nepriteisti jų ieškovei iš atsakovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 32,31 Eur, jos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš atsakovės valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tarp bendraturčių UAB „A. F.“, j. a. k. 302415934, D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Surveta“ 2025-02-14 parengtą žemės sklypo planą sekančiai:
1) D. V. paskirti naudotis 24437 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“,
2) A. G. paskirti naudotis 8078 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“,
3) uždarajai akcinei bendrovei „A. F.“ paskirti naudotis 137130 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“.
Priteisti iš atsakovės D. V. 1211,00 Eur bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „A. F.“ ir 32,31 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – pašto išlaidos).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
