E. K. pagal BK 208 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-308-648/2019 Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00015-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.12.1; 2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei Laurai Timinskaitei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir jo gynėjos advokatės Lauros Timinskaitės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. laikinai eidamas UAB „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), buveinės vieta: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 6 dalį („Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“) ir to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą („Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“) būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, nuo 2015 m. kovo 31 d. akivaizdžiai gresiant bankrotui, nes UAB „E.“ 2014 m. dirbo nuostolingai ir patyrė 285 697 Lt (82 743,57 Eur) nuostolių, 2015 m. sausio–kovo mėn. patyrė 73 196,59 Eur nuostolių, nuo 2015 m. balandžio 30 d. bendrovės turtui esant 205 884 Eur vertės, o bendrovės skolai tiekėjams ir biudžetui esant 210 017 Eur ir skolai didėjant, bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam už įstatinį, t. y. nuo 2015 m. kovo 31 d. bendrovei vykdant veiklą tik kreditorių lėšomis ir esant sunkioje ekonominėje situacijoje bei būnant nemokiai, neturint finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB „E.“ veiklos rezultatui nepadengiant šios veiklos sąnaudų, t. y. bendrovės veiklos sąnaudoms 2015 m. kovo 31 d. viršijant pajamas 155 940,42 Eur, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio („Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“) 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“, ir 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka“, aplenkdamas UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kuriai nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 12 d. įregistruoti 22 apribojimai dėl 83 756,55 Eur sumos, iš jų dėl skolų biudžetui – dėl 47 906,96 Eur sumos, neturėdamas lėšų patenkinti visų kreditorių reikalavimų, suvokdamas, kad tokiais jo veiksmais bus padaryta turtinė žala kitiems kreditoriams, ir sąmoningai jai leisdamas atsirasti, tuo tikslu pasinaudodamas savo paties valdomos bendrovės – UAB „B. g.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurioje turi 100 procentų akcijų, taip pat UAB „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurioje jo sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, taip pat UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinis akcininkas buvo jo sūnus T. K., banko sąskaitomis ir taip apsunkindamas kitų kreditorių galimybes taikant laikinąsias apsaugos priemones atgauti UAB „E.“ skolas, pagal 2015 m. balandžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, reikalavimo teises į UAB „E.“ gautiną pinigų sumą – 12 768,47 Eur iš UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), perleido savo paties kontroliuojamai bendrovei – UAB „B. g.“, po ko UAB „E.“ vardu pateikė šiai bendrovei prašymus skolos sąskaita apmokėti prašymuose nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, be to, UAB „E.“ vardu tretiesiems asmenims – UAB „B. g.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pateikė prašymus skolos sąskaita apmokėti UAB „E.“ skolas tiekėjoms: UAB „B. c.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), už prekes bei paslaugas, taip patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, būtent:

1.1. 2015 m. balandžio 2 d. Mažeikių mieste, tyrimo nenustatytoje vietoje, UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) esant skolingai UAB „E.“ 6 125,76 Eur, pagal 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) esant skolingai UAB „E.“ 6642,71 Eur, iš viso 12 768,47 Eur, sudarė 2015 m. balandžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį be numerio tarp UAB „E.“, atstovaujamos laikinai einančio pareigas direktoriaus E. K., ir UAB „B. g.“, atstovaujamos direktoriaus A. J., pagal kurią UAB „E.“ reikalavimo teisę į UAB „S.“ 12 768,47 Eur skolą perleido E. K. valdomai UAB „B. g.“, po ko UAB „E.“ 2015 m. liepos 23 d. buhalterinėje pažymoje „S. B. g. užskaitymas“ bendrovės „S.“ sumokėtą UAB „B. g.“ 12 768,47 Eur sumą užfiksavo kaip UAB „E.“ išankstinį apmokėjimą UAB „B. g.“, o vėliau šiuos pinigus naudojo atsiskaityti su pasirinktais UAB „E.“ kreditoriais pagal UAB „B. g.“ vardu parašytus prašymus: 2015 m. balandžio 10 d. be numerio, 2015 m. balandžio 21 d. Nr. 2, 2015 m. gegužės 4 d. Nr. 4, 2015 m. gegužės 7 d. Nr. 5, 2015 m. gegužės 12 d. Nr. 6, 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 7, 2015 m. birželio 3 d. Nr. 7, 2015 m. birželio 9 d. Nr. 9;

1.2. 2015 m. balandžio 7 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį be numerio, kuria bendrovei UAB „M. f.“ perleido reikalavimo teisę į 11 522,87 Eur Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skolą bendrovei UAB „E.“, susidariusią pagal UAB „E.“ išrašytą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai 2015 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 000271 dėl 12 851,55 Eur sumos, po ko 2015 m. balandžio 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija 11 522,87 Eur sumą sumokėjo UAB „M. f.“;

1.3. 2015 m. balandžio 10 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „E.“ prašymą be numerio savo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir ėjo direktoriaus pareigas, skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „B. c.“ – 1257,27 Eur, UAB „L. B.“ – 100 Eur, UAB „T.“ – 382,36 Eur, po ko UAB „B. g.“ 2015 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001889 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001880 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB banke sumokėjo prašomas sumas;

1.4. 2015 m. balandžio 21 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė UAB „E.“ prašymą Nr. 2 savo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir ėjo direktoriaus pareigas, skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „B. c.“ – 843,86 Eur, UAB „L. B.“ – 400 Eur, UAB „L.“ – 175,24 Eur, po ko UAB „B. g.“ 2015 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymais Nr. 0000001907, 0000001908 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000117 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB banke sumokėjo prašomas sumas;

1.5. 2015 m. balandžio 27 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė UAB „E.“ prašymą Nr. 6 bendrovei UAB „A.“, atstovaujamai E. K. sūnaus – direktoriaus T. K., skolos sąskaita apmokėti UAB „D.“ 448,52 Eur, po ko UAB „A.“ 2015 m. balandžio 27 d. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke sumokėjo prašomą sumą;

1.6. 2015 m. gegužės 4 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebeidamas UAB „E.“ jokių pareigų, tačiau kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas pasirašė ir UAB „E.“ vardu savo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų, pateikė prašymą Nr. 4 skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „B. c.“ – 173,24 Eur, R. J. – 580 Eur, UAB „L.“ – 48,93 Eur, UAB „L. B.“ – 208 Eur, UAB „O.“ – 462,20 Eur, po ko UAB „B. g.“ 2015 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymais Nr. 0000001827, Nr. 0000001828 bei Nr. 0000001826 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000123 ir 2015 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001929 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB banke sumokėjo prašomas sumas;

1.7. 2015 m. gegužės 7 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebeidamas UAB „E.“ jokių pareigų, tačiau kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas pasirašė ir UAB „E.“ vardu savo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų, pateikė prašymą Nr. 5 skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: (duomenys neskelbtini) – 255 Eur, UAB „S.“ – 148,76 Eur, po ko UAB „B. g.“ mokėjimo nurodymu Nr. 0000001934 iš AB SEB banko, bei pervedimu Nr. 0000001933 iš AB DNB banko sąskaitos pervedė prašomas sumas;

1.8. 2015 m. gegužės 12 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebeidamas UAB „E.“ jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015 m. gegužės 12 d. prašymą Nr. 6 UAB „B. g.“, kurioje E. K. turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo vadovaujančiuoju direktoriumi, skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 300 Eur, UAB „S. J.“ – 262,41 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. g.“, o UAB „B. g.“ 2015 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001942 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė 262,41 Eur;

1.9. 2015 m. gegužės 27 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebeidamas UAB „E.“ jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės, pasirašyti 2015 m. gegužės 27 d. prašymą Nr. 7, adresuotą UAB „B. g.“ direktoriui E. K. skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200 Eur, M. B. – 178,48 Eur, įmonei „Ž. s.“ – 459,36 Eur, UAB „C.“ – 72,54 Eur, UAB „L.“ – 59,74 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. g.“, o UAB „B. g.“ 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymais Nr. 000134, 000135, 000136, 000137 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB banke bei 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001962 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;

1.10. 2015 m. birželio 3 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebeidamas UAB „E.“ jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės, pasirašyti 2015 m. birželio 3 d. prašymą Nr. 7, adresuotą UAB „B. g.“ direktoriui E. K., skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, M. P. – 688,52 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. g.“, o UAB „B. g.“ 2015 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000151 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB banke bei 2015 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001970 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;

1.11. 2015 m. birželio 4 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebeidamas UAB „E.“ jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. prašymą Nr. 8, adresuotą UAB „D.“, kurioje E. K. sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, skolos sąskaita apmokėti už medžiagas UAB „S.“ – 360,00 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „D.“, o UAB „D.“ 2015 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 000790 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ pervedė prašomą sumą;

1.12. 2015 m. birželio 9 d. Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebeidamas UAB „E.“ jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės, pasirašyti 2015 m. birželio 9 d. prašymą Nr. 9 UAB „B. g.“ direktoriui E. K., skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, UAB „C.“ – 24,18 Eur, UAB „K.“? 68,00 Eur ir 23,80 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. gaminiai“, o UAB „B. g.“ 2015 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000144, 2015 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000145 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB banke bei 2015 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001977, 2015 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000001982 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;

1.13. tokiais savo veiksmais nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. birželio 9 d. aplenkdamas UAB „E.“ sąskaitą, į kurią kreditoriams buvo galima nukreipti skolos išieškojimą, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio („Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“) 1 dalies nuostatą ir 32 871,75 Eur suma atsiskaitydamas su savo pasirinktais kreditoriais, padarė turtinės žalos 45 likusiems UAB „E.“ kreditoriams, kurių reikalavimai 2015 m. balandžio 30 d. sudarė 210 017 Eur.

2. Apeliacinės instancijos teismas E. K. nuteisė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, žinodamas, kad UAB „E.“ dėl savo sunkios ekonominės padėties, kai nuo 2015 m. kovo 31 d. įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, nes neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, 2015 m. balandžio 2 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „E.“ perleido UAB „B. g.“ reikalavimo teisę į 12 768,47 Eur dydžio UAB „S.“ skolą, 2015 m. balandžio 7 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „E.“ perleido UAB „M. f.“ reikalavimo teisę į 11 522,87 Eur dydžio Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skolą (2015 m. balandžio 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija 11 522,87 Eur sumokėjo UAB „M. f.“), remdamasi 2015 m. balandžio 10 d. prašymu, UAB „B. g.“ 2015 m. balandžio 11 d. sumokėjo E. K. nurodytoms UAB „E.“ tiekėjoms: UAB „B. c.“ – 1 257,27 Eur, UAB „L. B.“ – 100 Eur, UAB „T.“ – 382,36 Eur, remdamasi 2015 m. balandžio 21 d. prašymu Nr. 2 UAB „B. g.“ tą pačią dieną sumokėjo E. K. nurodytoms UAB „E.“ tiekėjoms: UAB „B. c.“ – 843,86 Eur, UAB „L. B.“ – 400 Eur, UAB „L.“ – 175,24 Eur, remdamasi 2015 m. balandžio 27 d. prašymu Nr. 6, UAB „A.“ tą pačią dieną sumokėjo E. K. nurodytai UAB „E.“ tiekėjai UAB „D.“ 448,52 Eur sumą, remdamasi 2015 m. gegužės 4 d. prašymu Nr. 4, UAB „B. g.“ tą pačią dieną sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: UAB „B. c.“ – 173,24 Eur, R. J. – 580 Eur, UAB „L.“ – 48,93 Eur, UAB „L. B.“ – 200 Eur, UAB „O.“ – 462,20 Eur, remdamasi 2015 m. gegužės 7 d. prašymu Nr. 5, UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytoms UAB „E.“ tiekėjoms: (duomenys neskelbtini) – 255 Eur, UAB „S.“ – 148,76 Eur, remdamasi 2015 m. gegužės 12 d. prašymu Nr. 6, UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytai UAB „E.“ tiekėjai UAB „S. J.“ – 262,41 Eur, remdamasi 2015 m. gegužės 27 d. prašymu Nr. 7, UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytoms UAB „E.“ tiekėjoms: UAB „L. B.“ – 200 Eur, įmonei „Ž. s.“ – 459,36 Eur, UAB „C.“ – 72,54 Eur, UAB „L.“ – 59,74 Eur, remdamasi 2015 m. birželio 3 d. prašymu Nr. 7, UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytai UAB „E.“ tiekėjai UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, remdamasi 2015 m. birželio 4 d. prašymu Nr. 8, UAB „D.“ sumokėjo E. K. nurodytai UAB „E.“ tiekėjai UAB „S.“ 360,00 Eur, remdamasi 2015 m. birželio 9 d. prašymu Nr. 9, UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytoms UAB „E.“ tiekėjoms: UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, UAB „C.“ – 24,18 Eur, UAB „K.“? 91,80 Eur. Atsiskaitant tik su E. K. nurodytais asmenimis buvo padaryta žala UAB „E.“ kreditoriams, nurodytiems 2015 m. balandžio 30 d. kreditorių sąraše.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują, apkaltinamąjį, nuosprendį, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad E. K. žinojo apie sunkią UAB „E.“ finansinę padėtį ir sąmoningai pasirinko, kurių kreditorių reikalavimus tenkinti. Byloje nustatyta, kad buvo atliekami išankstiniai mokėjimai, o ne tenkinami seniausiai atsiradę kreditorių reikalavimai. Nėra pagrindo manyti, kad E. K. veiksmai buvo nulemti įprastinės verslo praktikos, ekonominio būtinumo ir siekio apsaugoti bendrovės interesus, nes byloje nėra duomenų, kad atsiskaitant tik su kaltinime nurodytomis įmonėmis tai buvo ekonomiškai naudinga UAB „E.“. Nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos, UAB „E.“ įsiskolinimai išaugo. Vien aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, savaime nereiškia, kad nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala UAB „E.“ kreditoriams.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. ir jo gynėja advokatė L. Timinskaitė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį, atlyginti E. K. patirtas 7130 Eur proceso išlaidas. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis priimtas netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą (BK 208 straipsnio 1 dalies nuostatas), todėl E. K. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstami. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos analogiškose bylose, netinkamai vertindamas bylos duomenis padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

4.2. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus yra taikomos griežčiausios teisinės atsakomybės – baudžiamosios teisės normos, o asmens elgesys, esant civiliniams teisiniams santykiams, dirbtinai kriminalizuojamas ir vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. kovo 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xODEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-181-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-181-895/2015">2K-7-181-895/2015</a> išaiškino, kad, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal BK 208 straipsnį, esminę reikšmę turi teisinės atsakomybės rūšių atribojimas. Tai reiškia, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas nusikaltimo, nurodyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymu, turi būti nustatyta, ar padaryta veika pagal savo pavojingumo laipsnį yra tokia, kad pateisintų baudžiamosios atsakomybės taikymą. Veikos pavojingumo laipsnis leidžia konkrečiu atveju atriboti nusikaltimą nuo civilinio delikto.

4.3. Priimdamas skundžiamą nuosprendį Šiaulių apygardos teismas neanalizavo ir nesprendė, ar E. K. atlikti veiksmai buvo tiek pavojingi, kad jam būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas formaliai, netyrus ir neanalizavus, ar nuteistojo atlikti veiksmai yra civilinis deliktas, ar nusikaltimas. Šiaulių apygardos teismo išdėstyta pozicija prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K‑23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009 ir kt.), pagal kurią baudžiamoji atsakomybė galima tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Panašioje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino asmenis, kaltintus nusikaltimo, nustatyto BK 208 straipsnyje, padarymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA0LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-404-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-404-895/2015">2K-404-895/2015</a>, 2K-25-693/2019).

4.4. Taikant baudžiamąją atsakomybę tokio pobūdžio bylose būtina įvertinti nukentėjusiojo (šioje byloje nukentėjusiaisiais nepripažintas nė vienas asmuo) galimybių apginti savo teises civilinio proceso priemonėmis sumažėjimą bei nustatyti, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. E. K. nesukūrė tokios situacijos, kuriai esant kreditoriai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, toks jų gynimo būdas nebuvo apsunkintas, kasatoriaus veiksmuose nėra tyčios. Šiaulių apygardos teismas privalėjo vertinti E. K. elgesio motyvus, tikslus, kokiomis aplinkybėmis buvo atsiskaityta su kai kuriais iš kreditorių, ar jo veika tokia pavojinga, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tai tinkamai padarė pirmosios instancijos teismas. E. K. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai būtini ir naudingi UAB „E.“, nes jie sudarė galimybę užbaigti statybos objektą, jį atiduoti vertinti Valstybinei komisijai bei užsakovui (Mažeikių savivaldybės administracijai), gauti pajamų už atliktus darbus ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Priešingu atveju objektas nebūtų buvęs atiduotas vertinti, rangos sutartis būtų buvusi nutraukta ir iš UAB „E.“ būtų pareikalauta sumokėti baudas ir netesybas bei atlyginti nuostolius dėl neįvykdytos sutarties ir neįvykdytų įsipareigojimų, o tai būtų dar labiau pabloginę UAB „E.“ ekonominę padėtį. Dėl E. K. sudarytų sandorių bendrovės veiklos rodikliai ir finansinė padėtis net pagerėjo ir tai leido jam manyti, jog esami finansiniai sunkumai yra laikini ir įmanoma atkurti bendrovės veiklą, ją restruktūrizuoti. Šiaulių apygardos teismas minėtas aplinkybes vertino netinkamai ir nepagrįstai E. K. veiksmų motyvus ir tikslus laikė teisiškai nereikšmingais.

4.5. Tarp E. K. veiksmų ir UAB „E.“ kreditoriams padarytos žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Apygardos teismas nenurodė, kokią įtaką kiekvienas iš sandorių turėjo bendrovės mokumui, kaip tai paveikė bendrovės veiklą, kaip būtų buvę, jeigu nurodyti sandoriai nebūtų sudaryti ir nebūtų užbaigti objektai. Teismas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, jog bendrovės kreditoriams padaryta žala, kadangi UAB „E.“ bankroto byloje yra pateikti kreditorių reikalavimai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši bankroto byla dar nėra baigta, todėl reali žala dar neapskaičiuota. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti, žala niekam nepadaryta ir dėl jos atlyginimo nesikreipta, todėl negalima daryti išvados, kad žala dėl E. K. veiksmų lygi visų kreditorių nepatenkintiems reikalavimams. E. K. realios UAB „E.“ finansinės situacijos nežinojo, negalėjo suvokti, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas, ir duomenų apie bendrovės būklę neturėjo, nes jie buvo surinkti tik 2015 m. balandžio 30 d. UAB „E.“ vadovas R. A. prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, prisipažino, jog jis aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą, todėl nėra pagrindo konstatuoti jokių duomenų apie realią bendrovės finansinę padėtį neturėjusio laikinojo bendrovės vadovo E. K. kaltės ir taikyti jam baudžiamąją atsakomybę.

4.6. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad UAB „E.“ E. K. vadovavimo laikotarpiu buvo akivaizdžiai nemoki. Teisme apklausta specialistė nurodė, jog bendrovės nemokumas nustatytas ne pagal finansinės atskaitomybės duomenis, bet naudojant specialius rodiklius, kurių paprastas finansininkas neturi pareigos apskaičiuoti. Specialisto tyrimo metu konstatuota, kad negalima nustatyti pradelstų įsipareigojimų E. K. vadovavimo laikotarpiu, bendrovės nemokumas apskaičiuotas pagal 2015 m. rugsėjo 18 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo dienos, balanso duomenis, o papildomai pateiktas 2015 m. balandžio 30 d. balansas nebuvo įvertintas ir į jį nebuvo atsižvelgta. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, jog bendrovė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme nebuvo nemoki, jai nebuvo galima kelti bankroto bylos. Taigi specialisto išvada yra neišsami ir nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. UAB „E.“ buvo nemoki. Bendrovė laikinai susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos artimiausiu metu, gavus atsiskaitymus iš užsakovų (ypač iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos), buvo tikimasi padengti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pagal tuo metu vykdomus projektus ir sudarytas rangos sutartis užbaigus visus sutartyse nurodytus darbus buvo planuojama gauti 776 557,51 Eur pajamų, iš kurių būtų atsiskaitoma su kreditoriais. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2015 m. balandžio 30 d. UAB „E.“ pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 92 064 Eur, o turto iš viso buvo 205 884 Eur, taigi pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, tuo metu bendrovė nebuvo nemoki. E. K. veiksmai turėjo teigiamos įtakos bendrovės finansinei padėčiai, jo veiksmais buvo išvengta didesnių neigiamų pasekmių ir nuostolių.

4.7. Šiaulių apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad vien tai, jog sandorių sudarymo metu UAB „E.“ ekonominė padėtis buvo sunki, savaime nereiškia, kad E. K. kaip bendrovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo negalėjo atlikti jokių turtinio pobūdžio veiksmų, taip pat ir susijusių su kreditorių reikalavimų užtikrinimu (patenkinimu). Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato kreditorių lygybės principo, todėl skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K‑3‑485/2010, 3K-3-511/2012, 3K-3-513/2014). Nusikalstamu gali būti pripažintas tik toks vieno iš kreditoriaus reikalavimų patenkinimas, kuris atliekamas siekiant savanaudiškų tikslų, sąmoningai ir piktavališkai pakenkiant likusių kreditorių interesams, lydimas ypatingo kaltinamojo nesąžiningumo, šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus. E. K. veiksmai nebuvo nukreipti kitų kreditorių interesams sąmoningai pakenkti ar jų galimybėms atgauti skolas sumenkinti, byloje nėra nustatyta, kad sandorius jis sudarė veikiamas savanaudiškų paskatų ar siekdamas kitokios asmeninės naudos.

4.8. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki kasacinio skundo padavimo E. K. patyrė 7130 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios jam turi būti atlygintos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo E. K. ir jo gynėjos advokatės L. Timinskaitės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 208 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes E. K. veiksmuose nėra BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

7. BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

8. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai BK nustatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Remiantis BK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė.

10. Pažymėtina, kad 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas, taip padarant turtinę žalą likusiems kreditoriams, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas esant skolininko nesąžiningumui pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, bet ir, kaip minėta, būti pavojinga. Ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (pvz., administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu), sprendžiama atsižvelgus ne tik į padarytos žalos dydį, bet ir į subjektyviuosius veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑133‑697/2019).

11.??? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xODEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-181-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-181-895/2015">2K-7-181-895/2015</a> išaiškinta, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). Nors kaltininko veiksmų, tenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, motyvai, tikslai BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankamai svarbią reikšmę sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybės už skolininko nesąžiningumą atribojimo klausimus. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos (ne)pripažinimą nusikaltimu. Nustatyti BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvieji požymiai savaime nereiškia, kad bendrovės (kito ūkio subjekto) vadovas, savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę disponuoti bendrovės, kuriai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, apskritai iki bankroto bylos iškėlimo negali atlikti jokių turtinio pobūdžio veiksmų, taip pat ir susijusių su kreditorių reikalavimų užtikrinimu (patenkinimu). Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina ir į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki, ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams, ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų, ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti kreditorių ir (ar) bendrovės interesus (ar nepabloginti jų). Viena vertus, veiksmai, užtikrinant (patenkinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, susiję su ypatingu kaltininko nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu kaltininko elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus, dažniausiai, esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, laikytini skolininko nesąžiningumu BK 208 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų.

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog E. K. veiksmai, dėl kurių buvo atsiskaityta tik su dalimi pasirinktų UAB „E.“ kreditorių, buvo nulemti ekonominio būtinumo, siekiant apsaugoti kreditorių interesus, nes tuo laikotarpiu UAB „E.“ vykdė svarbius statybos projektus įvairiose savivaldybėse ir buvo pagrįstai tikimasi, kad juos įvykdžius bus gauta pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, o neįvykdžius minėtų projektų bendrovė būtų patyrusi žymiai didesnių nuostolių; atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus E. K. nesiekė naudos sau ar savo artimiems asmenims, todėl jis nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog E. K. veiksmai buvo nulemti įprastos verslo praktikos, ekonominio būtinumo ir siekio apsaugoti bendrovės interesus, nes byloje nėra duomenų, kad atsiskaitant tik su kaltinime nurodytomis įmonėmis tai buvo ekonomiškai naudinga UAB „E.“. Teismo vertinimu, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos UAB „E.“ įsiskolinimai išaugo, likusiems bendrovės kreditoriams buvo padaryta turtinė žala. Taigi, kaip matyti iš teismų sprendimų, teismų pozicijos dėl būtinojo BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties elemento – kaltės – buvimo E. K. veikoje išsiskyrė.

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinys leidžia daryti išvadą, kad tinkamai BK 208 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertindamas subjektyviųjų šios veikos požymių (ne)buvimą E. K. veikoje, taikė pirmosios instancijos teismas. Šis teismas išsamiai aptarė E. K. tyčią tuo aspektu, ar jis suvokė, kad savo veiksmais, esant bendrovės sunkiai ekonominei būklei, nemokumui, dėl kurio akivaizdžiai grėsė bankrotas, jis išskiria dalį UAB „E.“ kreditorių ir, patenkindamas jų reikalavimus, daro turtinę žalą likusiems kreditoriams bei nori taip veikti ir siekia tokių padarinių atsiradimo, arba jei nesiekia tokių padarinių, tai sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Teismas padarė bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad byloje nėra paneigta, kad E. K., patenkindamas pasirinktų kreditorių reikalavimus, siekė išvengti didesnių nuostolių UAB „E.“, o ne padaryti turtinės žalos likusiems bendrovės kreditoriams. Paties E. K. ir UAB „E.“ dirbusių V. R., M. P., R. A. parodymai, taip pat 2015 m. gegužės 8 d. kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „E.“ iškėlimo faktas patvirtina, kad E. K. tikėjosi, jog net ir būdama sunkioje ekonominėje padėtyje bendrovė sugebės toliau vykdyti veiklą ir iš šios veiklos gauti pakankamai pajamų, kad netolimoje ateityje atsiskaitytų su visais kreditoriais. Byloje nustatyta, kad E. K. vadovavimo UAB „E.“ laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.) bendrovė vykdė įvairius didelės vertės projektus – pagal statybos darbų rangos sutartis atliko daugiabučių namų modernizavimo darbus Kuršėnuose, Žagarėje, Klaipėdoje, statė prekybos centrą Šiauliuose. Laiku nebaigus šių projektų UAB „E.“ grėsė baudos, taip pat buvo nustatytos netesybos už bendrovės prisiimtų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl buvo būtina užtikrinti, kad bendrovė tęstų veiklą ir minėtus projektus įgyvendintų. Dėl UAB „E.“ įsiskolinimų tiekėjams ir subrangovams kilo grėsmė ir kitiems bendrovės projektams. Bylos duomenimis, kaltinime nurodytą 2015 m. balandžio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „E.“ perleido UAB „M. f.“ teisę gauti iš bendrovės skolininkės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 11 522,87 Eur, E. K. sudarė ne savo iniciatyva, o po to, kai UAB „M. f.“ direktorius A. J. pagrasino, kad išmontuos UAB „E.“ projekte – renovuotame daugiabutyje sudėtus jo bendrovei priklausančius langus ir duris, jei UAB „E.“ ir toliau vengs už juos atsiskaityti. Išanalizavęs kitus atsiskaitymo su E. K. pasirinktais UAB „E.“ kreditoriais atvejus pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir motyvuotai nurodė, kad ir šiais atvejais buvo siekiama atsiskaityti su darbuotojais, bendrovės veikimui būtinas paslaugas ir prekes tiekiančiomis įmonėmis tam, kad bendrovė ir toliau galėtų vykdyti veiklą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, išsamiau neanalizavo E. K. atliktų veiksmų tikslų ir motyvų, neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo atsiskaityta su dalimi UAB „E.“ kreditorių, todėl skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog E. K. veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo ir siekio apsaugoti UAB „E.“ interesus. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį už skolininko nesąžiningumą taikymas nebuvo pagrįstas visų būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimu E. K. veiksmuose, nes juose nebuvo nustatyta tyčia, t. y. kad jis suvokė, jog tenkindamas pasirinktų UAB „E.“ kreditorių reikalavimus padarys turtinės žalos likusiems bendrovės kreditoriams, ir norėjo šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leido atsirasti (netiesioginė tyčia). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad E. K. veiksmai būtų susiję su ypatingu jo nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažindamas E. K. kaltu padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, o pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kita ko, išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu suformuluotas kaltinimas, pagal kurį jis buvo teisiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, niekaip to nemotyvuojant, buvo sutrumpintas, o aprašant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nenurodytos taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 208 straipsnio 1 dalį būtinos nustatyti aplinkybės, t. y. kad E. K. atitiko BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektui keliamus reikalavimus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tikslūs veikos padariniai. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 331 straipsnio 2 dalyje, dėl ko nuosprendis irgi negali būti laikomas pagrįstu.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

19. Kasaciniu skundu prašoma atlyginti E. K. turėtas 7130 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

20. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

21. Sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą (šiuo konkrečiu atveju – gynėją) ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016). Todėl kasatorių prašymas atlyginti E. K. turėtas 7130 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Aurelijus Gutauskas

Artūras Pažarskis