A. Z. pagal BK 147 str., 308 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-290-489/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22347-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.5.1; 1.2.6.2.1; 3.1.5.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir nuteistojo J. V. (J. V.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu nuteisti:

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 308 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, paskirta subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu bei Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

J. V. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 307 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų R. B. ir A. S. civilinius ieškinius, priteista R. B. iš A. Z., J. V. ir P. O. O. (P. O. O.) solidariai 7000 Eur, A. S. iš A. Z. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai I. R. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis: pašalinta nuteistųjų A. Z. ir J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas); iš nuteistųjų A. Z., J. V. ir Peterio O. O. solidariai nukentėjusiajai R. B. priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 4000 Eur; iš A. Z. nukentėjusiajai A. S. priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 1000 Eur.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas P. O. O., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. V. ir A. Z. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su P. O. O., pasinaudodami R. B. pažeidžiamumu, verbavo ją, siekdami gauti asmeninės naudos, žinodami ir siekdami, kad ji būtų išnaudojama kitais išnaudojimo tikslais – fiktyviai santuokai. J. V. ir A. Z. nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 20 d. bute (duomenys neskelbtini), kontroliavo, išnaudojo ir pelnėsi iš R. B. prostitucijos, o kai A. Z. sužinojo, kad Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis P. O. O. nori sudaryti fiktyvią santuoką, 2016 m. gegužės 10 d. (tiksliau nenustatyta), pasinaudodami R. B. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės ir socialinės padėties, t. y. tuo, kad ji oficialiai niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo priklausoma nuo alkoholio, J. V. ir A. Z., pasiūlydami jai už atlygį sudaryti fiktyvią santuoką su P. O. O., verbavo R. B. sudaryti tokį sandorį žadėdami, kad dėl to jokių pasekmių nekils. R. B. susidomėjus pasiūlymu, A. Z. tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie autobusų stoties Sodų g. 22, Vilniuje, suorganizavo jos susitikimą su P. O. O., šio susitikimo metu įkalbinėjama ir P. O. O. žadant sumokėti jai 4000 Eur materialinį atlygį, dėl savo pažeidžiamumo neturėdama kito priimtino pasirinkimo, R. B. sutiko būti išnaudojama fiktyviai santuokai sudaryti. Po to, nuo 2016 m. gegužės 10 iki 17 d. (tiksliau nenustatyta), prie „Pelesos“ visuomeninio transporto stotelės, esančios Liepkalnio g., Vilniuje, P. O. O. susitikus su R. B. ir jai už fiktyvios santuokos sandorį sumokėjus avansą – 400 Eur, dalį gauto avanso – 200 Eur R. B. iškart po susitikimo pagal išankstinį susitarimą perdavė A. Z. ir 100 Eur – J. V., o likusią sumokėto avanso dalį – 100 Eur pasiliko sau. Taip J. V., A. Z. ir P. O. O. užverbavo R. B., žinodami, kad ši, būdama priklausoma nuo alkoholio, gavusi pinigų sutiks su jai pateiktu pasiūlymu ir bus išnaudojama kitais išnaudojimo tikslais. Dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo J. V., A. Z. ir P. O. O. valios, R. B. 2016 m. gegužės 25 d. atsisakius vykti į Danijos Karalystę, fiktyvios santuokos sudaryti nepavyko, t. y. tokiais savo veiksmais A. Z. ir J. V. atliko būtinus kitų išnaudojimo tikslų – fiktyviai santuokai sudaryti – veiksmus: verbavo ir varžė R. B. laisvę.

2. A. Z. taip pat nuteistas pagal BK 308 straipsnio 1 dalį už tai, kad įtraukė asmenį į prostituciją, ir pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad organizavo ir vadovavo kitų asmenų prostitucijai bei iš jos pelnėsi, tačiau kasacine tvarka dėl šių nuteisimų nesiskundžiama, o J. V. – pagal BK 307 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, tačiau kasacine tvarka dėl šio nuteisimo skundžiamasi tik dėl bausmės griežtumo.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies nuteistųjų A. Z. ir J. V. kasacinius skundus, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį: pašalino nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat sumažino iš šių nuteistųjų bei P. O. O. solidariai nukentėjusiajai R. B. priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti iki 4000 Eur, iš A. Z. nukentėjusiajai A. S. priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti – iki 1000 Eur.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas advokatas Romualdas Drakšas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šios dalies A. Z. išteisinti; remiantis BK 75 straipsniu, atidėti naujai paskirtos bausmės vykdymą. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 147 straipsnio 1 dalį.

4.2. BK 147 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 24 d.) nustatė baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. 2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2340 (įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 25 d.) BK 147 straipsnis buvo papildytas sąvoka „priverstinei, fiktyviai santuokai“. Priimant šias pataisas kilo daug diskusijų ir gauta daug pastabų dėl formuluotės „priverstinei, fiktyviai santuokai“. Atsižvelgiant į pastabas galima daryti išvadą, jog tam, kad fiktyvios ar priverstinės santuokos sudarymas būtų kvalifikuojamas kaip prekyba žmonėmis, būtina nustatyti ir įrodyti, kad santuoką sudarę asmenys buvo išnaudojami šiai santuokai. Be to, kitas būtinas veikos kriminalizavimo požymis – santuoką sudarančio asmens valia turi būti paveikta vienu iš baudžiamajame įstatyme nustatytų būdų, t. y. prievarta, apgaule ar pan. Kadangi prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei, tai tokia veika gali būti kvalifikuojama tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. 2015 m. gruodžio 17 d. bendru Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintų Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 24.9 papunktyje nurodoma, kad išnaudojimas fiktyviai santuokai – tai prekybos žmonėmis aukos vertimas sudaryti santuoką, kuriai trūksta vieno ar abiejų asmenų laisvo ir visiško sutikimo, išnaudojimo tikslu.

4.3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenurodė nukentėjusiosios R. B. valios palenkimo būdo tariamai santuokai su P. O. O.. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad ji laisva valia rinkosi gyvenimo ir savo elgesio būdą, bendravimo ratą, vietą bei aplinką. Liudytojai nurodė, kad R. B. pažįstamiems gyrėsi, kaip ji „apmovė turtingą užsienietį“. Jos sutikimas santuokai su P. O. O. buvo laisvas, tad nėra Rekomendacijose apibrėžto išnaudojimo fiktyviai santuokai. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad R. B. buvo priklausoma nuo A. Z.. Taigi nenustatytas nei faktinis, nei teisinis priklausomumo pagrindas.

4.4. Teismai klaidingai vertino R. B. pažeidžiamumą, pasireiškiantį jos sunkia materialine ir socialine padėtimi, t. y. tuo, kad ji oficialiai niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo priklausoma nuo alkoholio. Tačiau asmuo tokį gyvenimo būdą pasirenka laisva valia ir bet kada gali jį pakeisti. R. B. nesirgo nepagydoma liga, nebuvo nusilpusi dėl amžiaus ar protinių gebėjimų, neturėjo invalidumo ar dėl kitų priežasčių jos galimybės dirbti legalų darbą nebuvo apribotos. R. B. laisva valia sutiko tekėti už P. O. O., žinodama, kad padeda jam tokiu būdu pakliūti į Europos Sąjungą, vėliau pati apgavo P. O. O., netesėdama pažado su juo susituokti. R. B. sąmoningai ir valingai, siekdama užsidirbti pinigų, dalyvavo schemoje, kurios tikslas buvo pasiekti, kad P. O. O. galėtų laisvai gyventi ir keliauti Europos Sąjungos ribose. A. Z. prieš ją nenaudojo nei fizinės, nei psichologinės prievartos, tiesiog pateikė komercinį pasiūlymą ir su šiuo pasiūlymu ji sutiko. Būdama tokios schemos bendrininkė, R. B. neatitinka asmens, kuriuo buvo prekiaujama (BK 147 straipsnio prasme), požymių.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kaip R. B. atveju A. Z. veiksmuose reiškėsi prekybos žmonėmis veikos požymiai, ir jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis (BK 2 straipsnio 4 dalis). Iš faktinių bylos aplinkybių spręstina, kad R. B. atsisakė tekėti už P. O. O. dėl kitų, nuo jos nepriklausančių aplinkybių (buvo padariusi kitą nusikalstamą veiką ir negalėjo išvykti į užsienį, todėl turėjo atsisakyti savo sumanymo). A. Z. veika klaidingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, kadangi neatsižvelgta į realiai buvusį R. B. laisvos valios pasireiškimą, tik formaliai konstatavus jos laisvos valios suvaržymą, nedetalizavus, kaip konkrečiai pasireiškė toks suvaržymas. Apeliacinės instancijos teismas šios kvalifikavimo klaidos neištaisė.

4.6. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu normas, nurodytas BK 3 straipsnio 1 dalyje, pagal kurias veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Prekybos žmonėmis sudėtis priskiriama prie formaliųjų, t. y. baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veika. Po nagrinėjamos veikos (prekybos R. B.) padarymo įsigaliojo nauja BK 147 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje atsirado žodžiai „priverstinei, fiktyviai santuokai“. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo BK 147 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 25 d.) pasikeitimo įtakos baudžiamajai atsakomybei kilti. A. Z. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., t. y. tuo metu, kai naujoji BK 147 straipsnio redakcija negaliojo. Asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis). Net ir tuo atveju, jei kasatoriaus veikoje būtų patvirtinti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 1 dalies, sudėties požymiai, ši veika jam negalėtų būti inkriminuota, nes jos padarymo metu nebuvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už asmens išnaudojimą priverstinei, fiktyviai santuokai.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo kaip nepagrįstą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. J. V. apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai aiškino BK 147 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, beveik devynis mėnesius nagrinėdamas apeliacinį skundą, nors ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neatkreipė dėmesio į skunde nurodytus argumentus, nerado jokių pažeidimų, nenurodė, kokiais veiksmais jis (J. V.) padarė veiką, nustatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis dalyvavo verbuojant R. B. sudaryti fiktyvią santuoką, kad būtų varžęs jos laisvę. Jo kaltė išimtinai grindžiama R. B. parodymais, kurie prieštaringi, nenuoseklūs ir nepatikimi. Jo veika (kaip ir A. Z. ir P. O. O.) negali būti kvalifikuojama kaip prekyba žmonėmis, kadangi pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsakomybė už išnaudojimą priverstinei santuokai atsirado tik po įstatymo įsigaliojimo 2016 m. gegužės 25 d., nes iki tol išnaudojimas priverstinei santuokai į prekybos žmonėmis sąvoką nepateko.

5.2. Kasatoriui paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas panaikino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas, tačiau bausmės nesumažino. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai. Nors ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 10 tomų, didžioji dalis jos – pokalbių išklotinės. Pirmosios instancijos teisme dėl netinkamo posėdžių planavimo surengta 20 posėdžių, pusė jų neįvyko ar vyko labai trumpai, pvz., teismas dviejuose posėdžiuose nagrinėjo jo pareikštą nušalinimą. Nė vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl jo (J. V.) kaltės. Dėl teismo neveiklumo bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė beveik pusantrų metų ir visą šį laiką jis buvo suimtas, o iš viso jo suėmimas tęsėsi beveik trejus metus (2019 m. birželio 1 d. bus treji metai). Jo apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., įvyko tik du teismo posėdžiai ir per šį laiką jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Edita Ignatavičiūtė atsiliepimu į nuteistojo A. Z. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad netinkamai pritaikyta BK 147 straipsnio 1 dalis, nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – nukentėjusiosios R. B. valios palenkimas apgaule ar kitu būdu, formaliai konstatuotas jos valios suvaržymas, klaidingai įvertintas pažeidžiamumas, nebuvo kriminalizuoti inkriminuoti veiksmai. A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 147 straipsnio 1 dalies 2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 13 d. Šioje baudžiamąją atsakomybę už prekybą žmonėmis nustačiusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje fiktyvi santuoka, kaip išnaudojimo būdas, nebuvo detalizuota, kitaip nei šiuo metu galiojančioje BK 147 straipsnio 1 dalies (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo redakcija nuo 2016 m. gegužės 25 d.) dispozicijoje. Visgi BK 147 straipsnio 2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcijoje buvo pažymima ir apie kitokius išnaudojimo būdus, kurie savo esme pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis. Nors visuotinai žinomos žmogaus išnaudojimo formos, su kuriomis siejama prekyba žmonėmis, yra vergija, prostitucija ir kitos seksualinio išnaudojimo sritys, pornografijos gaminimas, priverstinis darbas ir paslaugos, elgetavimas, pavergimas už skolas, baudžiavinė padėtis, nelegalus įvaikinimas, įtraukimas į nusikalstamą veiklą, santuokinė vergija, nelegalus žmogaus organų transplantavimas, tačiau BK 147 straipsnyje pateikta prekybos žmonėmis apibrėžtis palieka galimybę pripažinti išnaudojimu ir kitas mažiau žinomas arba anksčiau nepasitaikiusias formas, kurios savo esme taip pat turi būti suderintos su bendra teisine sunkaus nusikaltimo samprata, t. y. priskirtinos bet kokiai žmogaus išnaudojimo formai, esant kitiems sudėties požymiams. Taigi, nors šiuo metu galiojanti straipsnio redakcija buvo papildyta nauja išnaudojimo sritimi – priverstine ar fiktyvia santuoka, t. y. detalizavo tam tikras kriminalizavimo ribas, tačiau negalima teigti, jog anksčiau suformuluota prekybos žmonėmis samprata jos neapėmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-79')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-79">1A-79</a>-318/2018).

6.2. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs BK 147 straipsnio 1 dalies redakcijos, galiojusios A. Z. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, ir dabar galiojančios redakcijos skirtumus, pagrįstai pažymėjo, kad negalima teigti, jog anksčiau suformuluota prekybos žmonėmis samprata neapėmė priverstinės ar fiktyvios santuokos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl fiktyvios santuokos, kaip žmogaus išnaudojimo formos rūšies, nagrinėjamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, įvertinęs teismų praktiką, joje atskleistą teleologinį BK 147 straipsnio aiškinimo metodą, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad A. Z. veiksmai nustatytų aplinkybių kontekste yra nusikalstami.

6.3. Nesutiktina su kasatorių teigimu, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nukentėjusiosios R. B. pažeidžiamumas įvertintas klaidingai, nenustatytas jos valios paveikimas ir priklausomybė nuo kasatoriaus A. Z., formaliai konstatuotas jos laisvės suvaržymas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas išsamus, įvairiapusis ir nešališkas įrodymų tyrimas bei jų visumos vertinimas, teismai išsamiai aptarė aplinkybes, kuriomis grindė nuosprendžius, teismų išvados apie tai, kad A. Z. verbavo R. B. sudaryti santuoką su P. O. O., kasacinio skundo argumentais nepaneigtos. A. Z. R. B. atžvilgiu atlikti veiksmai – pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės ir socialinės padėties, jai išsakytas pasiūlymas, raginimas ir spaudimas (verbavimas) už atlygį fiktyviai susituokti, taip pat po suorganizuoto nukentėjusiosios ir P. O. O. susitikimo jo metu jos gautos avanso dalies priėmimas, R. B. nusprendus nevykti į Daniją susituokti su P. O. O., jai išsakyti grasinimai ir spaudimas pakeisti šį sprendimą – teismų pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad išvadą apie poveikį R. B. galima daryti iš 2016 m. rugsėjo 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo, 2016 m. gegužės 17 d. vykusio A. Z. ir J. V. pokalbio telefonu, vėlesnių A. Z., R. B., P. O. O., J. V. ir V. U. pokalbių telefonu ir vienų kitiems siųstų SMS žinučių, patvirtinančių didelę A. Z. įtaką R. B., grasinimus susidoroti su ja, jei ši nevyks su P. O. O. į užsienį sudaryti fiktyvios santuokos, pažadą dėl piniginio atlygio. Teismas taip pat pažymėjo, kad pokalbių telefonu turinys patvirtina nukentėjusiosios R. B. parodymus, kad sudaryti fiktyvią santuoką ją vertė A. Z. ir J. V., kurie tikėjosi gauti dalį P. O. O. R. B. sumokėtų pinigų. Kasatorių subjektyvus nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios R. B. pažeidžiamumu, valios paveikimu ir priklausomybe nuo kasatoriaus, vertinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą apie BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą.

6.4. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo A. Z. pripažintas kaltu, sunkumą, galimybę pasiekti A. Z. paskirtos bausmės tikslus taikant tik realų bausmės atlikimą, pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir A. Z. atidėti bausmės vykdymą nenustatytas.

7. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Edita Ignatavičiūtė atsiliepimu į nuteistojo J. V. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, o nuteistųjų veiksmai nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu nebuvo kriminalizuoti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs BK 147 straipsnio 1 dalies redakcijos, galiojusios nuteistiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, ir dabar galiojančios BK 147 straipsnio 1 dalies redakcijos skirtumus, pagrįstai pažymėjo, kad nors šiuo metu galiojanti BK 147 straipsnio redakcija buvo papildyta nauja išnaudojimo sritimi – priverstine ar fiktyvia santuoka, t. y. detalizavo tam tikras kriminalizavimo ribas, negalima teigti, jog anksčiau suformuluota prekybos žmonėmis samprata jos neapėmė.

7.2. Išanalizavus 2016 m. baudžiamojo įstatymo pakeitimus ir aiškinamojo rašto dėl atliktų BK pakeitimų turinį teismų praktikoje pažymima, kad, viena vertus, aptartu BK 147 straipsnio pakeitimu buvo siekiama detalizuoti nusikalstamos veikos formą – prekybą žmonėmis fiktyvios ar priverstinės santuokos sudarymo tikslu, tokiu būdu norint sustiprinti prevenciją, siekiant užkardyti prekybą žmonėmis, kad nusikalstamą veiką planuojantys asmenys aiškiai suvoktų, jog tokiai veikai taikytina griežta atsakomybė, kaip nustatyta BK 147 straipsnyje, be kita ko, lengviau padėtų ir pareigūnams atpažinti nusikalstamą veiką. Kita vertus, BK 147 straipsnyje pateikta prekybos žmonėmis apibrėžtis palieka galimybę pripažinti išnaudojimu ir kitas, mažiau žinomas arba anksčiau nepasitaikiusias formas, kurios savo esme taip pat turi būti suderintos su sunkaus nusikaltimo bendra teisine samprata, t. y. patenka į bet kokio žmogaus išnaudojimo formą, esant kitiems sudėties požymiams. Nors šiuo metu galiojanti straipsnio redakcija buvo papildyta nauja išnaudojimo sritimi – priverstine ar fiktyvia santuoka, t. y. detalizavo tam tikras kriminalizavimo ribas, negalima teigti, jog anksčiau suformuluota prekybos žmonėmis samprata jos neapėmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-79')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-79">1A-79</a>-318/2018, 1A-438-628/2017).

7.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl fiktyvios santuokos kaip žmogaus išnaudojimo formos rūšies nagrinėjamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, įvertinęs minėtu klausimu plėtojamą teismų praktiką, joje atskleistą teleologinį BK 147 straipsnio aiškinimo metodą, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų veiksmai nustatytų aplinkybių kontekste yra nusikalstami, vertintini kaip prekyba žmonėmis ir kvalifikuotini pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.

7.4. Nesutiktina su kasatoriaus teigimu dėl pirmosios instancijos teismo padaryto įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo, kadangi teismai išsamiai aptarė aplinkybes, kuriomis grindė nuosprendžius, tyrimo metu gautus duomenis pripažindami įrodymais vadovavosi procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusio įstatymo reikalavimais, pažeidimų nenustatė ir, išsamiai išanalizavę duomenis, įvertinę jų visumą, pagrįstai juos pripažino įrodymais.

7.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, kad J. V. darė įtaką R. B., kad ši sutiktų fiktyviai susituokti su P. O. O., ir ją kontroliavo, kasacinio skundo argumentais nenuneigta. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad J. V. įtaką R. B. patvirtina duomenys, užfiksuoti 2016 m. rugsėjo 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole, – pokalbių telefonu turinys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ją sudaryti fiktyvią santuoką su P. O. O. vertė tiek A. Z., tiek J. V., kurie tikėjosi gauti dalį P. O. O. R. B. sumokėtų pinigų.

7.6. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pašalindamas nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą dėl savanaudiškų paskatų, kasatoriui nepagrįstai nesumažino bausmės, neatsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Skiriant bausmę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį buvo įvertintos aplinkybės, kad J. V. iki sulaikymo nedirbo, praeityje už įvairaus pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas devynis kartus, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog kasatoriaus daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Šis teismas, iš nuosprendžio pašalindamas minėtą sunkinančią aplinkybę, pagrįstai taikė ir vadovavosi BK 60 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Savanaudiškos paskatos yra tiek BK 147 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėčių požymis, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas J. V. formuluojamo kaltinimo ir pašalindamas minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę taip, kaip tai nustato BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagrįstai nenustatė pagrindo sušvelninti kasatoriui paskirtą bausmę.

7.7. Pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo formuluoti kitokias išvadas dėl baudžiamojo proceso trukmės ir kasatoriui bausmės švelninimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išanalizavo visas bausmės J. V. skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadas, kad kasatoriui paskiriant bausmę ir nustatant jos dydį buvo laikomasi BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, o paskirta bausmė, kurios dydis neviršija baudžiamajame įstatyme už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkių, nelaikytina aiškiai per griežta.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. Z. bei jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo ir nuteistojo J. V. kasaciniai skundai atmetami.

Dėl BK 147 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Kasacinių skundų motyvai, kad byloje nustatytas kito žmogaus išnaudojimas fiktyviai santuokai R. B. verbavimo metu nepateko į prekybos žmonėmis sąvoką, BK 147 straipsnio 1 dalis pritaikyta pažeidžiant BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pritaikytas veikos padarymo metu negaliojęs baudžiamasis įstatymas, yra nepagrįsti.

10. Patikrinusi teismų nuosprendžius teisės taikymu aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nagrinėjamoje byloje taikydami ir aiškindami BK 147 straipsnio 1 dalies (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) nuostatas ir nustatydami šio nusikaltimo sudėtį nuteistųjų A. Z. ir J. V. veiksmuose, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

11. Dėl kasacine tvarka skundžiamos bylos dalies atsakydama į kasacinių skundų argumentus ir pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad BK 147 straipsnio 1 dalyje (tiek 2012 m. birželio 30 d. įstatymo, galiojusio iki 2016 m. gegužės 25 d., redakcijoje, tiek šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje) yra apibrėžta pavojinga ir baudžiamojo įstatymo uždrausta veika – prekyba žmonėmis. Šiame straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įvairius sandorius, kurių objektas yra žmogus (žmogaus pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaule, pasinaudojimu pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUxLTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-551-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-551-788/2015">2K-551-788/2015</a>).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Z. ir J. V. verbavo kitą žmogų sudaryti sandorį, kuriuo šis žmogus būtų išnaudojamas. Tai yra šie nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe dar ir su užsienio piliečiu, kuriam dėl to, kad jis galėtų laisvai keliauti ES valstybėse, patekti į Didžiąją Britaniją, buvo reikalinga fiktyvi santuoka su Lietuvos Respublikos piliete, kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, pasinaudodami nukentėjusiosios R. B. pažeidžiamumu (dėl socialinės ir materialinės padėties, priklausomybės nuo alkoholio ir dėl kitos nuteistųjų A. Z. ir J. V. vykdytos nusikalstamos veiklos – prostitucijos organizavimo, vadovavimo ir pelnymosi iš R. B. prostitucijos), ją už atlygį verbavo vykti į kitą valstybę ir ten sudaryti fiktyvią santuoką.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 58 ir 59 punktuose yra išanalizuoti BK 147 straipsnio 1 dalies pirmiau minėtų redakcijų skirtumai ir pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu galiojanti BK 147 straipsnio 1 dalies redakcija buvo papildyta nauja išnaudojimo sritimi – priverstine ar fiktyvia santuoka tik nuo 2016 m. gegužės 25 d. Taip pat padaryta kita baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu teisinga išvada, kad negalima teigti, jog nuo 2012 m. gegužės 13 d. šiame BK straipsnyje suformuluota prekybos žmonėmis samprata, nurodanti ir žmogaus verbavimą siekiant jį išnaudoti kitais tikslais, neapėmė žmogaus išnaudojimo fiktyviai santuokai.

14. Nuo 2012 m. gegužės 13 d. galiojančio BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įžvelgiami šie šiame straipsnyje apibrėžto sunkaus nusikaltimo – prekybos žmonėmis nusikalstamumo požymiai: 1) kaltininko atitinkamo pavojingo nusikalstamo veikimo būdai (žmogaus pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas, įgijimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje); 2) nukentėjusio žmogaus valios palenkimo būdai (atimant žmogui galimybę priešintis, pasinaudojant asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią naudą faktiškai kontroliuojamam nukentėjusiam asmeniui); 3) nukentėjusio asmens konkretūs išnaudojimo būdai (išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti); ir 4) kiti žmogaus išnaudojimo tikslai.

15. BK 147 straipsnio 1 dalies pakeitimu (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 25 d.) praplėtus konkrečių išnaudojimo būdų sąrašą žmogaus išnaudojimu priverstinei ir fiktyviai santuokai, kitas veikos nusikalstamumo požymis – nukentėjusio asmens išnaudojimas „kitais išnaudojimo tikslais“ – įstatymų leidėjo nebuvo niekaip pakeistas ar susiaurintas. Tokie tikslai baudžiamajame įstatyme expresis verbis (aiškiais žodžiais) neapibrėžti, tačiau pagal 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES nuostatas, skirtas prekybos žmonėmis apibrėžčiai, suprantami kaip nukentėjusio asmens kitoks pavojingas išnaudojimas, šiurkščiai pažeidžiantis žmogaus pagrindines teises ir orumą, fizinį neliečiamumą.

16. Nagrinėjamoje byloje A. Z. ir J. V. tiek kaltinamajame akte pagal BK 147 straipsnio 1 dalį suformuluotuose kaltinimuose, tiek apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes aiškiai nurodyta, kad šie asmenys atliko veiksmus, pasireiškusius nukentėjusio asmens – R. B. – verbavimu ir šios nukentėjusiosios laisvės varžymu. Tokie veiksmai padaryti siekiant BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų kitų žmogaus išnaudojimo tikslų – panaudoti šią nukentėjusiąją fiktyviai santuokai sudaryti. Teismai teisingai sprendė, kad dėl nukentėjusiosios pažeidžiamumo dėl socialinės ir materialinės padėties, priklausomybės nuo alkoholio, be to, dėl kitos nuteistųjų A. Z. ir J. V. vykdytos nusikalstamos veiklos (R. B. prostitucijos organizavimo, vadovavimo tokiai veiklai ir pelnymosi iš legalaus pragyvenimo neturinčio asmens – R. B.– prostitucijos) šios moters verbavimas už pinigus sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu vien dėl to, kad šis pasinaudotų šios santuokos palankiomis teisinėmis pasekmėmis, savo esme pasižymi pakankamu pavojingumu, pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis.

17. Abiejuose kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad nuteistieji nukentėjusiosios R. B. valios nevaržė, ji savo valia pasirinko atitinkamą gyvenimo ir elgesio būdą, sąmoningai ir valingai siekdama uždirbti pinigų, be psichologinės prievartos priėmė komercinį pasiūlymą dėl fiktyvios santuokos, atsisakė šio sumanymo tik dėl to, kad negalėjo dėl padaryto nusikaltimo vykti į užsienį, byloje nenustatytas nei faktinis, nei teisinis nukentėjusio asmens priklausomumo pagrindas. Tokie teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų nustatytoms įrodytomis pripažintoms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė nukentėjusios moters valios palenkimo būdą (pasinaudojant asmens pažeidžiamumu) ir jį atskleidė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 52, 56, 60 punktuose teismas išdėstė argumentus, paneigiančius šiuos kasacinių skundų teiginius. (duomenys neskelbtini) esančiame bute su kitomis merginomis besivertusios prostitucija, iš kurios pelnėsi A. Z. ir J. V., tokios veiklos metu anksčiau patyrusios šių nuteistųjų naudotą fizinį smurtą nukentėjusiosios R. B. laisva valia pasirinkti (ar nepasirinkti) jai už pinigus siūlomą fiktyvią santuoką buvo akivaizdžiai suvaržyta. Byloje nustatyta, kad pasinaudoję socialiai ir materialiai pažeidžiamu žmogumi, siekdami gauti asmeninės naudos, nuteistieji verbavo moterį, piktavališkai pateikdami jai finansiškai patrauklų pasiūlymą sudaryti fiktyvią santuoką.

Dėl kitų kasatoriaus J. V. kasacinio skundo argumentų

18. Nuteistasis J. V. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą dėl savanaudiškų paskatų, bausmės nesušvelnino, taip jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimą, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijama paskirta bausmė kaip per griežta (šie argumentai iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams), pašalino iš nuosprendžio nepagrįstai nustatytą J. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad šis teismas, pašalinęs vieną iš dviejų sunkinančių atsakomybę aplinkybių, kurią apėmė nusikaltimo sudėtis (BK 60 straipsnio 2 dalis), galutinės subendrintos bausmės J. V. nesušvelnino, nelaikytina jokiu BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių kriminalinės bausmės skyrimą, netinkamu taikymu. Teismai nustatė, kad J. V. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nepraėjus nė pusmečiui nuo paleidimo iš pataisos namų, taigi jis linkęs ir toliau nusikalsti, už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, J. V. yra paskirtos bausmės, kurių dydis neviršija BK 147 straipsnio 1 dalies ir 307 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkių. Apeliacinės instancijos teismas priėjo tinkamą, atitinkančią bylos aplinkybes išvadą, kad šiam nuteistajam paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

20. Priešingai, negu teigiama skunde, apeliacinės instancijos teismas taip pat apsvarstė J. V. apeliacinio skundo argumentą dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, įvertino iki tol vykusio bylos proceso trukmę ir ją lėmusias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog byla išnagrinėta darant nepagrįstus proceso delsimus ir proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga.

21. Tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai iš esmės pritartina. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 12 d., kaltinamasis aktas surašytas 2016 m. gruodžio 16 d., byla perduota Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 21 d., o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2018 m. liepos 12 d. Byla yra gana didelės apimties (bylos medžiagą sudaro 16 tomų), joje buvo kaltinami ir nuteisti trys asmenys dėl keturių nusikalstamų veikų, nukentėjusiaisiais pripažinti septyni asmenys, kaltinamajame akte nurodyta vienuolika liudytojų. Svarbią įtaką bylos proceso pirmosios instancijos teisme eigai turėjo ir ją lėtino objektyvios priežastys, iš dalies susijusios su nagrinėjamų veikų (prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos) specifika (nukentėjusiųjų baimė, vengimas dalyvauti procese ir susitikti su kaltinamaisiais). Būtent į dalį teisiamųjų posėdžių neatvyko nukentėjusiosios, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje buvo aktyvus, ėmėsi priemonių jų dalyvavimui nagrinėjant bylą užtikrinti: šaukimams grįžus neįteiktiems, juos siuntė pakartotinai, vėl nepavykus įteikti, priėmė nutartis dėl jų atvesdinimo, pasitelkė kitokią policijos pareigūnų pagalbą, vienai nukentėjusiajai (J. V.) skyrė kraštutinę procesinės prievartos priemonę – areštą. Taip pat kilo objektyvių kliūčių ir pasinaudota policijos pagalba kviečiant į teismo posėdžius kai kuriuos liudytojus. Be to, vienas teismo posėdis neįvyko dėl nuteistojo A. Z. gynėjos ligos, trys atšaukti jos prašymu; vienas teismo posėdis J. V. ir jos gynėjos prašymu vyko trumpiau, nei planuota, nuteistajam pasiskundus bloga sveikatos būkle.

22. Vertinant J. V. elgesį proceso metu pažymėtina, kad šis asmuo aktyviai naudojosi nušalinimo teise ir procesas užtruko, be kita ko, ir dėl tokių nušalinimų, kurie buvo pripažinti nepagrįstais, išsprendimo. Antai, 2017 m. rugsėjo 28 d. teismui gavus J. V. pareiškimą dėl teisėjo, prokurorės ir nukentėjusiosios R. B. atstovo nušalinimo, 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdyje buvo sprendžiama dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, dėl to buvo atšaukta ir nukelta į kitą posėdį šios nukentėjusiosios apklausa nuotoliniu būdu. 2018 m. vasario 1 d. teismo posėdis vyko trumpai, kadangi teisiamieji pareiškė pageidavimą būti apklausti kartu ir kitame posėdyje (14 t., b. l. 89). Taigi nors svarbiausias veiksnys, dėl kurio užsitęsė bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, buvo nukentėjusiųjų ir liudytojų neatvykimas į teismo posėdžius, į kurį teismas, minėta, tinkamai reagavo, proceso trukmei taip pat turėjo įtakos ir paties J. V. elgesys.

23. Byla su nuteistųjų J. V., A. Z. ir nuteistojo P. O. O. gynėjo apeliaciniais skundais Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta 2018 m. lapkričio 8 d. Byla paskirta nagrinėti 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau gavus nukentėjusiosios R. B. atstovo advokato D. Poviliaus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, be to, gynėjai advokatei A. Jacunskienei pateikus prašymą į kitą teismo posėdį pristatyti nuteistąjį J. V., šiam to prašant, nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti. 2019 m. vasario 14 d. teismo posėdyje, nuteistojo A. Z. gynėjui G. Skaisčiui pateikus prašymą apklausti nukentėjusiąsias N. A. ir I. R., teisėjų kolegija bylos nagrinėjime padarė pertrauką. 2019 m. kovo 15 d. posėdyje, apklausus nukentėjusiąją N. A., perskaičius nukentėjusiosios I. R. parodymus, byla buvo baigta nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2019 m. balandžio 5 d.

24. Taigi nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas truko septynis mėnesius, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – vienerius metus ir nepilnus septynis mėnesius, apeliacinės instancijos teisme – penkis mėnesius, bendra proceso trukmė iki šios kasacinės nutarties priėmimo – treji metai septyni mėnesiai. Pirmiau pateikti faktai apie bylos specifiškumą, viso bylos proceso vyksmą, jo delsimo priežastis, proceso metu darytų pertraukų priežastis, nuteistųjų elgesį proceso metu liudija, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeista J. V. teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, jis patyrė esminius suvaržymus, kurių buvo galima išvengti, ir jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta.

25. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, byloje paduotų kasacinių skundų argumentai nesuteikia pagrindo nustatyti kasatorių nurodytų esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų žemesnės instancijos teismų nuosprendžius keisti ir bylą pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems nutraukti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Z. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo ir nuteistojo J. V. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas