Baudžiamoji byla Nr. 2K-317-648/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15095-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
nuteistosios gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jurgos Zieniūtės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Priteista iš N. P. 1633,71 Eur žalos atlyginimo Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis dėl N. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos bausmės ir jai paskirtų bausmių subendrinimo. N. P., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtas laisvės apribojimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas trejiems metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, N. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. P. nuteista už tai, kad 2018 m. balandžio 1 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė į pilvą savo šeimos nariui – sugyventiniui D. D. – ir padarė kiaurinį durtinį-pjautinį sužalojimą pilvo sienos kairėje su plonosios žarnos sužalojimu, taip sunkiai sutrikdė D. D. sveikatą.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį: N. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams; vadovaujantis BK 48 straipsniu, N. P. uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus; ją įpareigoti būti namuose nuo 22.00 iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei, esant jos sutikimui, gydytis nuo alkoholizmo, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, N. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskyrė N. P. laisvės apribojimo bausmės terminą, taip netinkamai pritaikė BK 48 ir 54 straipsnius. Teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajai paskyrė BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenurodytą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, tačiau nustatydamas šios bausmės terminą – trejiems metams – neatsižvelgė į BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
2.2. Siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo ir bausmės individualizavimo principus, kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės paskyrimo tikslus ir užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens teisėtus interesus, N. P. skirtini ir BK 48 straipsnyje nustatyti draudimai bei įpareigojimai, kadangi vien baudžiamojo poveikio priemonės taikymas iki galo neįgyvendins bausmės paskyrimo tikslų.
2.3. Teismai nustatė, kad N. P. nusikaltimą, už kurį yra nuteista, padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje yra įrodymų, kad ir nusikaltimą, dėl kurio Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu N. P. nuteista pagal BK 286 straipsnį, ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio (jai nustatytas 2,25 promilės girtumas) ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat kad N. P. namuose dažnai vartojamas alkoholis, o būdama neblaivi ji būna agresyvi, t. y. kad nuteistoji piktnaudžiauja alkoholiu. Svarbu ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio sukėlė smurto proveržį prieš sugyventinį, su kuriuo N. P. nugyveno daugiau nei 30 metų ir augina vaikus. Todėl N. P. skirtinas ir draudimas įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį bei įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, taip pat paliktina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kartu su bausme N. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jurgos Zieniūtės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 48 straipsnio taikymo
4. Kasatorė pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistosios N. P. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma paskirti nuteistajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jį tenkino ir, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė naują bausmę – BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenustatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tačiau netinkamai nustatė šios bausmės terminą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistajai skirtinas maksimalus laisvės apribojimo bausmės terminas, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą N. P. paskirti laisvės apribojimą trejiems metams.
5. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas BK 48 straipsnio 2 dalyje nenustatytą laisvės apribojimo terminą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
6. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 48 straipsnio nuostatas, nuteistajai nepaskyrė nei draudimų, nei įpareigojimų, o teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – iki galo neįgyvendins bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Kasatorė prašo N. P. kartu su bausme paskirti ir BK 48 straipsnio nustatytus draudimus ir įpareigojimus: uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigoti būti namuose nuo 22.00 iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir, esant N. P. sutikimui, įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo (įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo). Šis kasatorės prašymas netenkintinas.
7. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Taigi draudimų ir įpareigojimų paskyrimas priklauso teismo diskrecijai. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-445/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-445/2011">2K-445/2011</a>).
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, N. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatęs galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas nuteistąją per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kartu paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai paveiks nuteistąją ir darys teigiamą įtaką jos elgesiui, skatindama tiek nesmurtauti, tiek nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Be to, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje ir patvirtinta pateiktais dokumentais, nuteistoji turi sveikatos problemų, yra patyrusi kojos traumą, buvo operuota, atsiradus komplikacijų, paskirtas operacinis gydymas, o tai taip pat darys įtaką nuteistajai ir skatins ją nepiktnaudžiauti alkoholiu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta nuosprendyje, N. P. su Valstybine ligonių kasa sudarė žalos atlyginimo sutartį ir moka joje nustatytas įmokas, pradėjo individualią veiklą. Tai rodo, kad N. P. savanoriškai, nesant teismo įpareigojimų, pradėjo atlyginti dėl nukentėjusiojo gydymo atsiradusią turtinę žalą, taip pat siekia plėtoti individualią darbinę veiklą, ir tai teigiamai apibūdina nuteistąją. Darytina išvada, kad pagal bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį ir kasacinio skundo argumentus nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismui nepaskyrus BK 48 straipsnyje nustatytų draudimų ir įpareigojimų buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
9. Kasatorės prašymas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, N. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra perteklinis, kadangi ši baudžiamojo poveikio priemonė yra paskirta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir subendrintos bausmės paskyrimo.
N. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant N. P. per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis
