Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr.3K-3-336/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17; 44.8;

59; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sanitex“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sanitex“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Remdamasis CK 6.246, 6.248, 6.249, 6.801, 6.802 straipsniais, ieškovas UAB „Vaivorykštė“ prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Sanitex“ 112 288 Lt žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės, kildinamos iš išimtinės distribucijos teisinių santykių, pagrindu, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad 2000 m. kovo 24 d. buvo sudaryta jo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ išimtinės distribucijos sutartis teritoriniu principu. Šios sutarties 1 (a) punkte UAB „Philip Morris Lietuva“ paskyrė ieškovą išimtiniu distributoriumi tam tikroje teritorijoje, pavesdama ieškovui visų rūšių UAB „Philip Morris Lietuva“ tabako gaminių paskirstymą ir realizavimą Šiaulių zonoje, kurią sudarė Šiaulių miestas, Šiaulių, Kelmės, Telšių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rajonai. Analogiškas distributorius buvo ir atsakovas UAB „Sanitex“, tik kitoje teritorijoje. Ieškovo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ išimtinės distribucijos sutartis buvo nutraukta 2004 m. lapkričio 13 d. Ieškovo teigimu, visą šios sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas žinojo, kad ieškovas yra išimtinis gamintojo UAB „Philip Morris Lietuva“ distributorius Šiaulių zonoje, todėl šio gamintojo tabako gaminius prekiauti atsakovo parduotuvėje „Cash & Carry“, esančioje Šiaulių mieste, Pramonės gatvėje, atsakovas pirkdavo tik iš ieškovo. Ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę sutarties dėl UAB „Philip Morris Lietuva“ tabako gaminių prekybos, tačiau tokia prekyba buvo nuolat vykdoma pagal PVM sąskaitas-faktūras nuo pat 1994 m. iki 2004 m. kovo mėnesio. 2004 m. kovo 16 d. atsakovas raštu informavo ieškovą, UAB „Philip Morris Lietuva“ ir kitus ūkio subjektus: UAB „Benet Distributors“, UAB „Gepaga“, UAB „Batrima“, su kuriais šis gamintojas buvo sudaręs išimtinės distribucijos sutartis, apie tai, kad nuo 2004 m. kovo 22 d. atsakovo „Cash & Carry” parduotuvių sistema nutraukia UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcijos pirkimą iš nurodytų įmonių. Šios produkcijos pirkimą iš ieškovo atsakovas nutraukė 2004 m. kovo 29 d. Tačiau nuo šios datos iki pat ieškovo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ išimtinės distribucijos sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2004 m lapkričio 13 d., atsakovas, ignoruodamas iki tol buvusį prekybos pobūdį – pirkti UAB „Philip Morris Lietuva“ tabako gaminius iš atitinkamoje teritorijoje veikiančio šio gamintojo distributoriaus – bei ieškovo išimtinę distribucijos teisę, pats pirko ir prekiavo šio gamintojo tabako gaminiais parduotuvėje „Cash & Carry“, esančioje Šiaulių mieste. Ieškovo teigimu, tokie atsakovo veiksmai, platinant UAB „Philip Morris Lietuva“ produkciją kito išimtinio distributoriaus veiklos teritorijoje, buvo neteisėti, prieštaravo sąžiningos konkurencijos principams, susiklosčiusiai sąžiningos prekybos praktikai bei geriems papročiams ir dėl jų 2004 m. kovo 30 d.–2004 m lapkričio 13 d. laikotarpiu ieškovas patyrė nuostolių, nes negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu UAB „Philip Morris Lietuva“ tabako gaminius realizuoti parduotuvėje „Cash & Carry“, esančioje Šiaulių mieste, atsakovas būtų pirkęs iš ieškovo. Vidutinis pelnas, ieškovui iš UAB „Philip Morris Lietuva“ perkant ir kitiems asmenims, taip pat ir atsakovo parduotuvei „Cash & Carry”, esančiai Šiaulių mieste, parduodant tabako gaminius, sudarė 44 Lt už vieną dėžę, nepriklausomai nuo produkcijos rūšies. 2004 m. kovo 30 d.–2004 m lapkričio 13 d. laikotarpiu atsakovas savo parduotuvei „Cash & Carry”, esančiai Šiaulių mieste, perdavė 2552 dėžes UAB „Philip Morris produkcijos“. Taip, jeigu ieškovas 2004 m. kovo 30 d.–2004 m lapkričio 13 d. laikotarpiu būtų vykdęs prekybą per atsakovo parduotuvę „Cash & Carry”, esančią Šiaulių mieste, ir būtų pardavęs šiai parduotuvei 2552 dėžes UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcijos, t. y. tiek, kiek faktiškai buvo parduota pagal atsakovo pateiktus dokumentus, tai, taikant 44 Lt antkainį, t. y. tokį, kuris buvo taikomas 2004 m. sausio 1 d.–2004 m. kovo 30 d. laikotarpiu, pelnas iš šių pardavimų būtų sudaręs 112 288 Lt sumą, kuri, kaip negautos pajamos, priteistina iš atsakovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 112 288 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą suma nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5620,77 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 7375 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas laikė, kad ieškovo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ 2000 m. kovo 24 d. išimtinės distribucijos sutarties tekstas rodo, jog ši išimtinės distribucijos sutartis buvo sudaryta teritoriniu principu ir kad ieškovas pagal ją buvo paskirtas išimtiniu distributoriumi Šiaulių zonoje. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateiktas gamintojo UAB „Philip Morris Lietuva“ 2005 m. balandžio 15 d. raštas Nr. G-3443, kuriame nurodyta, jog UAB „ Sanitex“ ir UAB „Vaivorykštė“ vykdė tabako gaminių distribuciją kiekvienas savo atskirose teritorijose. Teismas sprendė, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais pripažino ieškovo išimtinę distribucijos teisę Šiaulių regione ir apie dešimt metų jos laikėsi, nes visą šį laikotarpį atsakovo parduotuvė „Cash & Carry”, esanti Šiaulių mieste, gamintojo UAB „Philip Morris Lietuva“ tabako gaminius pirko tik iš ieškovo. Pripažinęs, kad atsakovas, nuo 2004 m. kovo 29 d. nutraukęs prekybą per ieškovą savo parduotuvėje „Cash & Carry”, esančioje Šiaulių mieste, ir nuo to laiko ėmęs pats prekiauti tabako gaminiais ieškovo distribucijos teritorijoje, pažeidė ieškovo, kaip išimtinio distributoriaus, teises ir kad dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas neteko dalies pajamų, kurias būtų gavęs, jei atsakovas ir toliau būtų laikęsis daugelį metų vykdytos sąžiningos prekybos, teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti: ieškovui padaryta žala, atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai patirtą žalą įvardija kaip negautas pajamas, kurias sudaro atsakovo pelnas, gautas iš pardavimų, neteisėtai vykdytų jo parduotuvėje „Cash & Carry”, esančioje Šiaulių mieste, 2004 m. kovo 30 d.–2004 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu. Atmesdamas atsakovo argumentus, kad žalos atlyginimo ieškovas galėtų prašyti tik iš gamintojo UAB „Philip Morris Lietuva“, teismas nurodė, kad tik ieškovas turi teisę pasirinkti ir nurodyti atsakovą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovo ir gamintojo UAB „Philip Morris Lietuva“ 2004 m. spalio 15 d. susitarime dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo ieškovas įsipareigojo nereikšti jokių pretenzijų gamintojui, neduoda pagrindo laikyti, jog jis neturi reikalavimo teisės kitam ūkio subjektui – atsakovui. Žalos dydį teismas nustatė vadovaudamasis 2005 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta, kad 2004 m. kovo 30 d.–lapkričio 13 d. laikotarpiu atsakovo UAB,,Sanitex“ parduotuvėje,,Cach & Carry“, esančioje Šiaulių mieste, buvo parduotos 2552 dėžės UAB,,Philip Morris Lietuva“ produkcijos (cigarečių). Taikant kiekvienai parduotų cigarečių dėžei 44 Lt vidutinį pelną, kurį gaudavo ieškovas nuo kiekvienos cigarečių dėžės, parduotos atsakovo parduotuvei,,Cach & Carry“, ieškovas už 2552 dėžes negavo 112 288 Lt pelno (44 Lt x 2552 dėžių). Šias ekspertizės akte nustatytas ieškovo negautas pajamas – 112 288 Lt – teismas priteisė ieškovui iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 112 288 Lt žalos atlyginimo, ir priteistą sumą sumažino iki 34 276 Lt; pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 6 proc. metinių palūkanų nuo 112 288 Lt sumos, ir šias palūkanas nurodė skaičiuoti nuo 34 276 Lt sumos; taip pat pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 5620,77 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 7375 Lt atstovavimo išlaidų, ir priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1742 Lt, o atstovavimo išlaidas – iki 2286 Lt. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2000 m. kovo 24 d. ieškovas UAB „Vaivorykštė“ ir UAB,,Philip Morris Lietuva“ sudarė išimtinės distribucijos sutartį, kuria ieškovas buvo paskirtas išimtiniu distributoriumi realizuoti UAB,,Philip Morris Lietuva“ gaminamus ar importuojamus visų rūšių tabako gaminius, išvardytus priede A, Lietuvos vidaus rinkoje bei sutarties priede Nr. 1 nurodytoje teritorijoje. Atsakovas UAB „Sanitex“ ir UAB,,Philip Morris Lietuva“ taip pat buvo sudarę 2001 m. spalio 15 d. išimtinės distribucijos sutartį, kuria buvo susitarta, kad atsakovas tam tikroje Lietuvos teritorijoje realizuos UAB,,Philip Morris Lietuva“ gaminamus ir importuojamus gaminius. Atsakovo ir UAB,,Philip Morris Lietuva“ sutartyje (sutarties 1 (c) puntas), be to, buvo nustatyta, kad atsakovas galės vykdyti pardavimus už jam priskirtos teritorijos ribų tik savo didmeninėse parduotuvėse,,Cach & Carry“, kurios veikė už teritorijos ribų iki sutarties pasirašymo. Tačiau gaminius į šias parduotuves pagal sutarties sąlygas atsakovas privalėjo pirkti ne tiesiogiai iš UAB,,Philip Morris Lietuva“, o iš toje teritorijoje, kur yra parduotuvės, veikiančio UAB,,Philip Morris Lietuva“ distributoriaus. Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovas neturėjo išimtinės distributoriaus teisės Šiaulių rajone paskirstyti ir realizuoti UAB,,Philip Morris Lietuva“ gaminius, atsakovo grindžiamų tuo, jog ieškovas ir gamintojas (tiekėjas) UAB,,Philip Morris Lietuva“ nebuvo sudarę rašytinės distribucijos sutarties, kurioje būtų įtvirtinta, jog išskirtiniu distributoriumi Šiaulių regione paskiriamas ieškovas, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo ir UAB,,Philip Morris Lietuva“ 2000 m. kovo 24 d. sudaryta išimtinės distribucijos sutartis yra rašytinė, nes ji patvirtinta abiejų šalių atstovų, pasirašiusių sutartį, parašais ir įmonių antspaudais, bei nustatė, kad sutartyje aptarti priedai – priedas Nr. 1, kuriame nurodyta ieškovo veiklos teritorija, ir priedas A, kuriame pateiktas ieškovo paskirstomų ir realizuojamų tabako gaminių sąrašas, yra pridėti prie šios sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šalys, nustatydamos teritoriją, kurioje ieškovas turi išimtinę teisę paskirstyti ir realizuoti tabako gaminius, pasirinko žemėlapio formą, tačiau pačioje sutartyje neaptarė, jog teritorija bus nurodyta žemėlapyje, nereiškia, kad ieškovui nebuvo suteikta išimtinė distribucijos teisė Šiaulių regione. Teisėjų kolegija laikė, kad sutarties pavadinimas,,Išimtinės distribucijos sutartis“, jos turinys ir joje vartojamos sąvokos patvirtina, jog UAB,,Philip Morris Lietuva“ suteikė ieškovui išimtines distributoriaus teises tam tikroje Lietuvos teritorijoje, kurią šalys pažymėjo Lietuvos žemėlapyje. Aplinkybę, kad ieškovui, kaip ir atsakovui, buvo suteiktos išimtinio distributoriaus teisės paskirstyti ir realizuoti tabako gaminius tam tikruose Lietuvos rajonuose, patvirtina ir gamintojo (tiekėjo) UAB,,Philip Morris Lietuva“ 2005 m. balandžio 15 d. raštas Nr. G-3443, kuriame gamintojas (tiekėjas) nurodė, jog ieškovas iki 2004 m. lapkričio 13 d. vykdė jo gaminių distribuciją Šiaulių mieste ir rajone. Nesutikdama su atsakovo tvirtinimu, kad jis, sudarydamas išimtinės distribucijos sutartį, priedo Nr. 1 nesudarė, t. y. išimtinės distribucijos teritorijos nenustatė, ir tai reiškia, jog turėjo teisę vykdyti prekybą visoje Lietuvos teritorijoje, teisėjų kolegija laikė, kad atsakovo ir UAB,,Philip Morris Lietuva“ sudarytos sutarties pavadinimas, joje išdėstytos sąlygos, vartojamos sąvokos bei faktinis sutarties vykdymas rodo, kad tai buvo išimtinės distribucijos sutartis. Sutartyje nurodyta, kad atsakovas yra gamintojo (tiekėjo) UAB,,Philip Morris Lietuva“ distributorius Lietuvos vidaus rinkoje tam tikroje teritorijoje, nurodytoje priede Nr. 1. Pažymėjusi, kad atsakovas teismui priedo Nr. 1 nepateikė, nurodydamas, jog toks nebuvo sudarytas, tačiau atkreipusi dėmesį į tai, kad UAB,,Philip Morris Lietuva“ 2005 m. balandžio 19 d. rašte Nr. G-3443 nurodė, jog atsakovas buvo teritorinis distributorius ir išvardijo konkrečias vietoves, kuriose tik atsakovas paskirstė ir realizavo jo produkciją, ir nustačiusi, jog Šiaulių miestas bei rajonas atsakovui nebuvo priskirti, teisėjų kolegija darė išvadą, kad ta aplinkybė, jog atsakovas nepateikė priedo Nr. 1, nereiškia, kad atsakovas ir UAB,,Philip Morris Lietuva“ nebuvo susitarę dėl išimtinės distribucijos. Teisėjų kolegija laikė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas vykdė UAB,,Philip Morris Lietuva“ produkcijos prekybą visoje Lietuvos teritorijoje, be to, ir sutarties vykdymas rodo, kad atsakovas neturėjo teisės vykdyti prekybos visoje Lietuvoje, nes tokiu atveju jis nebūtų pirkęs iš ieškovo UAB,,Philip Morris Lietuva“ produkcijos. Įvertinusi tai, kad atsakovas, galėdamas savo parduotuvėje, esančioje Šiaulių mieste, prekiauti tik iš ieškovo įsigyta UAB,,Philip Morris Lietuva“ produkcija, laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 30 d. iki lapkričio 13 d. vykdė šioje parduotuvėje prekybą UAB,,Philip Morris Lietuva“ produkcija, kurią buvo įsigijusi ne iš ieškovo, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų pirkęs UAB,,Philip Morris Lietuva“ produkciją iš ieškovo, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Spręsdama dėl ieškovui priteistino nuostolių atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas žalos apskaičiavimo kriterijumi pasirinko negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovas UAB,,Philip Morris Lietuva“ produkciją savo parduotuvei būtų pirkęs iš jo. 2005 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte buvo nustatyta 112 288 Lt negautų pajamų suma, neatskaičius sąnaudų (išlaidų). Tam, kad būtų galima apskaičiuoti, kiek grynųjų pajamų (nuo gautų pajamų atskaičius išlaidas) ieškovas būtų gavęs, jeigu būtų vykdęs prekybą su atsakovo parduotuve, apeliacinės instancijos teismas skyrė papildomas ekspertizes. Pažymėdama, kad negautos pajamos yra netiesioginė žala, t. y. ta turtinė nauda, kurią asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę žalą sukėlusių veiksmų, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo negautą naudą sudaro pajamos, atskaičius joms gauti patirtas sąnaudas (išlaidas). Tai yra grynosios pajamos (pelnas), kurias ieškovas būtų gavęs. Ieškovo negautą pelną teisėjų kolegija skaičiavo iš 112 288 Lt pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, pardavęs atsakovui 2552 dėžes cigarečių, atimdama 67 263 Lt sąnaudų (be kelių mokesčio) ir 10 749 Lt kelių mokestį, kurį taip pat vertino kaip sąnaudas, ir sprendė, kad pelnas, kurį ieškovas būtų gavęs, sudaro 34 276 Lt. Atmesdama kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad gamintojas (tiekėjas) UAB,,Philip Morris Lietuva“ kartu su atsakovu turėtų atlyginti ieškovui žalą, motyvuojamą tuo, jog gamintojo bendrovė pažeidė su ieškovu sudarytos distribucijos sutarties sąlygą, pagal kurią buvo įsipareigojusi neparduoti savo gaminių kitiems asmenims, kurie vykdo prekybą ieškovo teritorijoje, teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB,,Philip Morris Lietuva“ su atsakovu buvo sudariusi išimtinės distribucijos sutartį ir pagal šią sutartį pardavinėjo atsakovui savo gaminius. Konstatuodama, kad dėl to, jog atsakovas, nupirkęs iš gamintojo (tiekėjo) UAB,,Philip Morris Lietuva“ prekes, dalį jų parduodavo savo parduotuvėje Šiauliuose, ko jis pagal distribucijos sutartį negalėjo daryti, UAB,,Philip Morris Lietuva“ kaltės nėra, teisėjų kolegija darė išvadą, kad UAB,,Philip Morris Lietuva“ civilinė atsakomybė tokiu atveju negalima (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sumažinusi iš atsakovo UAB,,Sanitex“ ieškovo UAB,,Vaivorykštė“ naudai priteistą žalos atlyginimo sumą, teisėjų kolegija atitinkamai sumažino ir priteistų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų sumas.

III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindai, atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Vaivorykštė“, nurodydamas, kad neskundžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutarties dalies, kuria pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti jam iš atsakovo 98 441,94 Lt žalos atlyginimo. Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas prašomų priteisti nuostolių negautų pajamų forma dydį, pasirinko netinkamą tokio pobūdžio nuostolių dydžio nustatymo metodiką, todėl nepagrįstai ieškovui priteistiną nuostolių atlyginimo sumą sumažino iki 34 276 Lt. Taip ginčijamoje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje buvo netinkamai pritaikytos žalos atlyginimo institutą reglamentuojančios materialinės teisės normos, pažeistas visiško žalos atlyginimo principas bei nukrypta nuo kasacinio teismo šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo taikytas vidutinių pajamų ir vidutinių sąnaudų proporcingumo principas nėra universalus ir ne visada tinka negautoms pajamoms apskaičiuoti. Šis metodas tinka, kai reikia nustatyti žalos dydį, skaičiuotiną pagal vidutinį pelną (pvz., negalėjimo naudotis patalpomis atveju arba tikslu nustatyti, kiek vidutinių pajamų būtų gavęs nukentėjęs asmuo per tam tikrą laikotarpį). Šioje byloje nurodytas metodas netiko, nes reikėjo nustatyti ne vidutinį pelną, kurį ieškovas būtų gavęs 2004 m. kovo 30 d.–2004 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu arba pardavęs 2552 dėžes UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcijos. Nagrinėjamoje byloje reikšminga buvo nustatyti, kiek pajamų negavo ieškovas, konkrečiam subjektui – atsakovui – nepardavęs konkretaus kiekio – 2552 dėžių – UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcijos. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, ieškovui pardavus 2552 dėžes UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcijos, proporcingai padidėjusiam pardavimo kiekiui būtų padidėjusios ir sąnaudos, neteisinga, nes ieškovo prekybos tabako gaminiais filialo sąnaudos 2004 m. sausio–spalio mėnesiais iš esmės nesikeitė ir buvo stabilios.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB „Sanitex“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, skaičiuojant bendrovės patiriamas veiklos sąnaudas, jų dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą gautą pelną ir bendrą sąnaudų dydį. Tokia sąnaudų skaičiavimo tvarka patvirtinta VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pajamų ir sąnaudų proporcingumo principas neuniversalus ir nagrinėjamu atveju netinka.

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Sanitex“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė išimtinės distribucijos sutarties sudarymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.798 straipsnį, 6.800 straipsnio 3 dalį), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas UAB „Vaivorykštė“ pagal jo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ 2000 m. kovo 24 d. išimtinės distribucijos sutartį turėjo išimtines distributoriaus teises Šiaulių regione. Kasatoriaus teigimu, sistemiškai aiškinant nurodytas CK normas, išimtinės distribucijos teisės turėjimas tam tikroje teritorijoje gali būti patvirtintas tik rašytine sutartimi, kurioje būtų aiškiai identifikuota tam tikra teritorija. Į bylą nebuvo pateikta CK 6.798 straipsnį, 6.800 straipsnio 3 dalį atitinkanti ieškovo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ distribucijos sutartis, kurioje būtų įvardyta, kad ieškovas paskiriamas išimtiniu distributoriumi Šiaulių regione. Netinkamas nurodytų CK nuostatų taikymas lėmė ir netinkamą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovas UAB „Sanitex“ ir UAB „Philip Morris Lietuva“ taip pat buvo sudarę išimtinės distribucijos sutartį, todėl atsakovas neturėjo teisės prekiauti UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcija visoje Lietuvos teritorijoje. Byloje nebuvo paneigti atsakovo argumentai, kad jis ir UAB „Philip Morris Lietuva“ nebuvo įstatyme nustatyta tvarka susitarę dėl teritorijos, kurioje atsakovas vykdys distributoriaus funkcijas (į bylą nebuvo pateiktas atskiras atsakovo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ 2001 m. spalio 15 d. išimtinės distribucijos sutarties priedas, kuriame būtų aptarta išimtinės distribucijos teritorija), todėl laikytina, kad atsakovas turėjo teisę vykdyti prekybą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat ir Šiaulių regione.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsni) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Šis pažeidimas lėmė tai, kad: teismo išvada, jog ieškovas buvo paskirtas išimtiniu distributoriumi tam tikroje teritorijoje, buvo padaryta nesant byloje pakankamai duomenų šiam faktui konstatuoti; „Lietuvos administracinis žemėlapis“, ieškovo pateiktas į bylą kaip jo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ 2000 m. kovo 24 d. išimtinės distribucijos sutarties priedas Nr. 1, nepagrįstai teismo buvo įvertintas kaip sudėtinė šios sutarties dalis, t. y. dokumentas, pagrindžiantis ieškovo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ susitarimą dėl ieškovo buvimo išimtiniu distributoriumi; UAB „Philip Morris Lietuva“ 2005 m. balandžio 19 d. raštas Nr. G-3443, kuriame nurodoma, kad ši bendrovė buvo paskyrusi ieškovą išimtiniu distributoriumi tam tikroje teritorijoje, nepagrįstai teismo buvo įvertintas kaip šio statuso suteikimą ieškovui patvirtinantis įrodymas.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas UAB „Vaivorykštė“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad jo ir UAB „Philip Morris Lietuva“ 2000 m. kovo 24 d. išimtinės distribucijos sutartis sudaryta raštu, patvirtinta įmonių atstovų parašais ir apvalių antspaudų atspaudais, todėl atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog ši sutartis neatitiko CK 1.73, 6.798 straipsnių reikalavimų dėl sutarties formos. Atsakovo kasaciniame skunde nurodomame CK 1.73 straipsnyje nereikalaujama kiekvieno sutarties lapo patvirtinti antspaudais ir atstovų parašais, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2000 m. kovo 24 d. išimtinės distribucijos sutarties priedas Nr. 1, kuriame nurodyta sutarties galiojimo teritorija, neatitiko rašytinės sandorio formos reikalavimo. Ieškovo teigimu, šiuo atveju reikšminga, tai, kad ne tik 2000 m. kovo 24 d. išimtinės distribucijos sutarties šalims, bet ir atsakovui bei kitiems asmenims nebuvo kilę abejonių dėl ieškovui priskirtos teritorijos, kurioje jam buvo suteiktos išimtinės distribucijos teisės. Be to, išimtinės distribucijos sutarties veikimo teritorija buvo apibrėžta ir atsakovo bei UAB „Philip Morris Lietuva“ 2001 m. spalio 15 d. išimtinės distribucijos sutartyje. Tai, kad teritorijos buvo nustatytos ir kad priedas Nr. 1 buvo ir prie 2001 m. spalio 15 d. išimtinės distribucijos sutarties, matyti iš UAB „Philip Morris Lietuva“ 2005 m. balandžio 15 d. rašto Nr. G-3443, kuriame nurodyta, kokioje teritorijoje UAB „Philip Morris Lietuva“ gaminių distribuciją vykdė atsakovo bendrovė. Abejoti šiuo raštu nėra jokio pagrindo, nes jis atitinka tiek išimtinės distribucijos sutarties priedą, tiek šalių atstovų paaiškinimus ir kitus įrodymus. Be to, atsakovo elgesys vykdant sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2004 m. kovo 29 d. nurodyto gamintojo produkciją savo parduotuvei Šiaulių mieste ir Šiaulių zonoje pirko tik iš ieškovo, patvirtina, kad atsakovui buvo žinomos tiek jam, tiek ieškovui priskirtos teritorijos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas šioje byloje, neperžengdamas kasacinių skundų ribų, remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo UAB „Sanitex“ kasacinio skundo. Atsakovas UAB „Sanitex“ kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė išimtinės distribucijos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.798 straipsnį, 6.800 straipsnio 1 dalį) ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis), todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas pagal jo su UAB „Philip Morris Lietuva“ 2000 m. kovo 24 d. sudarytą išimtinės distribucijos sutartį turėjo išimtines distributoriaus teises Šiaulių regione. Netinkamas nurodytų CK nuostatų taikymas lėmė ir netinkamą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovas ir UAB „Philip Morris Lietuva“ taip pat buvo sudarę išimtinės distribucijos sutartį, todėl atsakovas neturėjo teisės prekiauti UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcija visoje Lietuvoje.

Pagal CK 6.798 straipsnį distribucijos sutartis turi būti raštinė, nes šio reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Byloje esančių distribucijos sutarčių nuorašai (T. 1, b. l. 8-20, 38-52) patvirtina, kad ieškovas 2000 m. kovo 24 d., o atsakovas 2001 m. spalio 15 d. sudarė su UAB „Philip Morris Lietuva“ rašytines išimtinės distribucijos sutartis, kurios šalių atstovų yra pasirašytos ir patvirtintos įmonių antspaudais. Ieškovas buvo paskirtas išimtiniu distributoriumi realizuoti UAB „Philip Morris Lietuva“ gaminamus ar importuojamus visų rūšių tabako gaminius, išvardytus sutarties priede A, Lietuvos vidaus rinkoje bei sutarties priede Nr. 1 nurodytose teritorijose – Šiaulių mieste ir rajone bei kituose rajonuose. Atsakovas ir UAB „Philip Morris Lietuva“ taip pat susitarė, kad realizuos šio gaminamus ar importuojamus gaminius tam tikroje Lietuvos teritorijoje. Sutarties 1 (c) punkte nustatyta, kad atsakovas už jam priskirtos teritorijos ribų galės vykdyti pardavimus tik savo didmeninėse parduotuvėse „Cash & Carry“, kurios veikė iki sutarties pasirašymo už teritorijos ribų, bet tabako gaminius į šias parduotuves privalėjo pirkti iš toje teritorijoje veikiančio UAB „Philip Morris Lietuva“ distributoriaus. Tokios aplinkybės yra nurodytos ir UAB „Philip Morris Lietuva“ 2005 m. balandžio 15 d. rašte (T. 2, b. l. 46). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, padarė pagrįstą išvadą, kad tiek su ieškovu, tiek su atsakovu buvo sudarytos išimtinės distribucijos sutartys. Iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartų įrodymų darytina išvada, kad atsakovas savo parduotuvėje Šiaulių mieste galėjo prekiauti UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcija, įsigyta iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas savo parduotuvėje Šiaulių mieste nuo 2004 m. kovo 30 d. iki 2004 m. lapkričio 13 d. vykdė prekybą UAB „Philip Morris Lietuva“ produkcija, kurią buvo įsigijęs ne iš ieškovo, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas pažeidė įstatymą (CK 6.800 straipsnio 2 dalis) ir išimtinės distribucijos sutarties taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kasaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, pažeisdamas išimtinės distribucijos sutarties sąlygą ir Šiaulių mieste esančioje parduotuvėje „Cash & Carry“ prekiaudamas tabako gaminiais, įsigytais ne iš ieškovo, šiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalos.

Dėl žalos nustatymą reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ su Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rudeta“ su AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008.

Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, kiek pelno negavo ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, paskyrė tris papildomas ekspertizes. Teismas, įvertinęs ekspertų išvadas ir kitus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavo 34 276 Lt pelno, todėl pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažino ieškovui priteistiną sumą iki 34 276 Lt. Kasatoriaus (ieškovo) teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nustatydamas prašomų priteisti nuostolių negautų pajamų forma dydį, pasirinko netinkamą tokio pobūdžio nuostolių dydžio nustatymo metodiką, patvirtintą VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 „11-asis apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“, todėl nepagrįstai sumažino priteistiną nuostolių sumą, atmestinas, nes ieškovas nenurodė konkrečios pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios negautų pajamų apskaičiavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo negautą pelną, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, todėl ieškovo kasacinis skundas atmestinas, nes nepasitvirtino jame nurodyti kasacijos pagrindai (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius