Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-332/2008

Procesinio sprendimo kategorija 128.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B., A. B., Z. B. ir A. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą Z. B., kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., A. B., Z. B., A. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą Z. B., skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolio padėjėjas A. N., UAB „Bankroto administravimo sistemos“, J. J.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pripažinta, jog A. B. ir Z. B. skleidė žinias, žeminančias UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir J. J. garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, priteista iš A. B. UAB „Bakroto administravimo paslaugos“ 11 300 Lt, iš A. B. J. J. – 6780 Lt, iš Z. B. J. J. – 1130 Lt. Priverstinio skolos išieškojimo metu A. B. padovanojo dukteriai A. B. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Išieškotojas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą dėl žemės dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo žemę, o išnagrinėjęs bylą pripažino negaliojančia žemės dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikė restituciją. A. B. ir Z. B. ginčijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bet jos buvo paliktos galioti. Antstolio padėjėjas A. N. 2007 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. 0001/05/01963 „Dėl prašyme nurodytų prašymų išsprendimo“ nusprendė atsisakyti A. B., Z. B. ir A. B. prašymų dėl laidavimo už skolininką, skolos grąžinimo per 10 metų išdėstymo, norimų apžiūrėti transporto priemonių, antstolio kreipimosi į teismą, reikalaujant panaikinti teismo paskirtas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai manė, kad nurodytas antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas, taip pat kad antstolis nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymų panaikinti areštus tuo pagrindu, kad už skolininką sutinka laiduoti advokato A. B. kontora, o už skolininkę – UAB „Įmonių administravimo sistema“. Pareiškėjų teigimu, antstolis nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo sukonkretinti patvarkymą, nurodant, kokią konkrečią transporto priemonę jis nori apžiūrėti.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydami: panaikinti antstolio padėjėjo A. N. 2007 m. vasario 23 d. patvarkymą ir įpareigoti jį sudaryti skolos mokėjimo grafiką su advokato A. B. kontora dešimčiai metų bei UAB „Įmonių administravimo sistema“ penkeriems metams dėl pareiškėjų A. B. ir Z. B. skolos išieškotojams UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bei J. J.; įpareigoti antstolio padėjėją kreiptis į Šilalės rajono apylinkės teismą dėl arešto panaikinimo A. B. turtui – žemės sklypui Šilalės rajone, Palokyškio kaime, taip pat kreiptis į Vilniaus miesto 1–ąjį apylinkės teismą dėl arešto panaikinimo A. B. ir A. B. priklausančiam 68,68 kv. m butui (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu adresu esančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra minimas butas; įpareigoti panaikinti areštą A. B., priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini); įpareigoti sukonkretinti antstolio 2007 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. 0001/05/01/01963, nurodant, kokią transporto priemonę, priklausančią Z. B., antstolis norėtų apžiūrėti; įpareigoti panaikinti visus antstolio areštus A. B. ir Z. B. banko sąskaitoms.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolio padėjėjas, priimdamas 2007 m. sausio 9 d. ir 2007 m. vasario 23 d. patvarkymus, vadovavosi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, nepažeidė Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami antstolio patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti, nes CPK 150 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo ir jos gali būti panaikintos tik teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, esant pateiktam suinteresuotų asmenų prašymui. Teismas pabrėžė, kad, suinteresuotiems asmenims pateikus prašymus, teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimu ir 2007 m. vasario 1 d. nutartimi išspręstas pareiškėjų A. B. ir Z. B. nekilnojamajam turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Teismas konstatavo, kad laidavimo santykių nėra, nes laidavimas atsiranda ne sutikimo, bet sutarties pagrindu. Be to, laiduotojas atsako su skolininku solidariai (CK 6.81 straipsnis). Dėl to šiuo atveju nepagrįstai prašyta perkelti skolininko prievoles neva laiduotojams advokato A. B. (pareiškėjo) kontorai ir UAB „Bankroto administravimo sistemos“. Iš 1993 m. rugpjūčio 6 d. transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad nėra duomenų apie pareiškėjai Z. B. priklausančias transporto priemones. Dėl to teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjų prašymą įpareigoti antstolį sukonkretinti antstolio 2007 m. sausio 9 d. patvarkymą, nurodant, kokią transporto priemonę antstolis norėtų apžiūrėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pareiškėjų skundas dėl antstolio padėjėjo 2007 m. vasario 23 d. patvarkymo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo sudaryti skolos mokėjimo grafiką su advokato A. B. kontora bei UAB „Įmonių administravimo sistema“, nes pareiškėjai jį grindžia laidavimu, o vykdymo procese nenustatyta galimybės grįsti išieškojimų laidavimo santykiais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis), gali būti panaikintos tik teismo nutartimi, kurio žinioje yra byla, suinteresuotų asmenų prašymu. Teismas pažymėjo, kad išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas iš viso turimo skolininko turto, todėl antstoliui nėra reikalo patvarkyme nurodyti konkrečią transporto priemonę, o skolininkui to reikalauti. Teismo nuomone, pagal nurodytą antstolio patvarkymą skolininkas privalo pateikti visas turimas transporto priemones, jeigu antstolis nenurodė konkrečios priemonės. Kadangi registre nėra duomenų apie skolininko turimas transporto priemones, tai antstolis ir negalėtų tokio patvarkymo sukonkretinti dėl objektyvių priežasčių, nes konkrečios transporto priemonės jam nežinomos. Taigi teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjų prašymą antstoliui sukonkretinti reikalaujamas pateikti transporto priemones. 2007 m. lapkričio 23 d. apeliantai pateikė apeliacinės instancijos teismui skundo papildymą su papildomais įrodymais, kurie negali būti priimti, nes šis papildymas ir su juo susiję dokumentai pateikti pasibaigus nutarties apskundimo terminui (Civilinio proceso kodekso 323 straipsnis). Dėl to teismas grąžino papildymą su priedais apeliantams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai A. B.,. Z. B., A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės Z. B., ir A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, skundą patenkinant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai netinkamai įvertino įrodymus, nes neatsižvelgė į tai, kad kasatoriai prašė antstolio sukonkretinti, kokius automobilius jie turi pateikti antstoliui, remdamiesi prie prašymo pateiktais automobilių registracijos pažymėjimais. Kasatoriai nurodė, kad antstolio prašė nukreipti išieškojimą į jų darbo užmokestį ir skolas, bet antstolis nepagrįstai atsisakė tai padaryti, o teismai to taip pat neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kasatorių pateiktus automobilio ir motociklo registracijos pažymėjimus, patvirtinančius transporto priemonių buvimo faktą. Taip pat teismai neįvertino automobilių nuomos sutarties.

Kasatorių nuomone, teismai taip pat pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalį, nes atsisakė panaikinti nekilnojamojo turto ir sąskaitose esančių lėšų areštą, kuriuo areštuoto turto vertė 25 kartus didesnė už priverstinai išieškomą sumą. Kasatoriai nurodė, kad skolai išieškoti užtektų areštuoti tik transporto priemones.

Kasatoriai teigia, kad teismai neteisingai įvertino tai, kad advokato A. B. kontora negali pasirašyti laidavimo sutarties dėl skolos grąžinimo. Kasatoriai pažymėjo, kad, be advokato A. B., kontoroje dirba kitas darbuotojas, kuris įgaliotas tvarkyti kontoros finansinius klausimus.

Teismai neįvertino to, kad pagal CPK antstolis privalo pasiūlyti atskirti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės; kasatoriai negavo tokio pasiūlymo; areštuotas visas turtas pažeidžiant nepilnamečių vaikų interesus.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Stungurys pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi minėtą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir J. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, kurie būtų pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Suinteresuotų asmenų teigimu, kasatoriai nenurodė, kokias konkrečias materialinės ir proceso teisės normas pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatoriai taip pat nepateikė argumentų, kodėl mano, jog toks teisės normų pažeidimas turi esminę reikšmę neva neteisėtos nutarties priėmimui. Kasatoriai taip pat teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet atsiliepime pažymima, jog kasaciniame skunde nenurodyta konkrečių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir jose suformuluotų precedentų. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai yra skolininkai vykdymo procese ir, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, vengia vykdyti teismo sprendimą. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatorių reikalavimą įpareigoti antstolį sukonkretinti, kokias transporto priemones reikia pateikti antstoliui, nes VĮ „Regitra“ nėra duomenų apie kasatorei Z. B. priklausančias transporto priemones. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad kasaciniame skunde daug tikrovės neatitinkančių teiginių: kad J. J. yra skolingas kasatoriams, kad išieškojimas yra nukreiptas į kasatorių darbo užmokestį, kad teismui buvo pateikti transporto priemonių registracijos pažymėjimai. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundo reikalavimas dėl laidavimo yra nepagrįstas, nes neatitinka CK 6.77 straipsnio.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Vykdant teismo sprendimus, privalu laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad skųsdami antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą atlikti procesinius veiksmus CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka skolininkas ar kreditorius turi konkrečiai nurodyti, koks antstolio veiksmas ar atsisakymas jį atlikti pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus. Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų (CPK 642 straipsnis). Skolininko teisės ir pareigos nustatytos procesiniame įstatyme (CPK 643, 644, 645 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2005 m. sausio 4 d., pripažinta, kad A. B. ir Z. B. paskleidė žinias, žeminančias garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, ir priteista iš A. B. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ naudai 11 300 Lt, J. J. naudai – 6780 Lt, iš Z. B. priteista 1130 Lt.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visi nurodyti asmenys privalo padėti įvykdyti teismo sprendimą, paklusti teisėtiems sprendimą vykdančio antstolio nurodymams (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tačiau šioje byloje dėl antstolio veiksmų teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas dėl to, kad skolininkai, visomis įmanomomis procesinėmis priemonėmis siekdami išvengti teismo sprendimo įvykdymo, iš esmės vilkina vykdymo veiksmus. Tai patvirtina jų pateikto skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus faktinis pagrindas ir dalykas. Pažymėtina, kad teismuose vyksta bylos dėl kasatorių turto perleidimo vaikams sandorių nuginčijimo. Taip pat pareiškėjai, prašydami panaikinti antstolio padėjėjo A. N. patvarkymą, prašo jį įpareigoti sudaryti skolos mokėjimo grafiką su advokato A. B. kontora dešimčiai metų bei su UAB „Įmonių administravimo sistema“ – penkeriems metams dėl pareiškėjų A. B. ir Z. B. skolos išieškotojams UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bei J. J., ir skolininko prievoles perkelti laiduotojams – A. B. advokatų kontorai (skolininkui priklausanti advokatų kontora) ir UAB „Bankroto administravimo sistemos“. Tai neturi nieko bendra su antstolio veikla, vykdant teismo sprendimą, nes laidavimas atsiranda ne sutikimo, bet tik sutarties pagrindu arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio patvarkymu negali atsirasti solidarioji atsakomybė, nors pareiškėjai to ir siekia. Be to, antstolis negali atlikti skolininko siekiamų veiksmų. Taigi toks antstolio atsisakymas atlikti skolininko prašomą veiksmą negali būti laikomas CPK 510 straipsnio prasme atsisakymu atlikti procesinius veiksmus. Kasatoriai iš viso nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo nurodytų laidavimo sutarčių sudarymą sieja su išieškojimo nukreipimu į jų darbo užmokestį. Tokie jų teiginiai neatitinka vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Pinigų išieškojimo nukreipimas į darbo užmokestį galimas tik tuo atveju, kai išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, stipendijos, pensijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasatoriai nurodo, kad skola gali būti išieškota iš skolininkui priklausančių automobilių ir skundžia antstolio patvarkymą, reikalaudami įpareigoti antstolį sukonkretinti patvarkymą ir nurodyti, kokius konkrečius automobilius jis turėtų apžiūrėti. Tačiau toks pareiškėjų reikalavimas nepagrįstas teisės normų reikalavimais, nes išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas iš viso skolininko turimo turto. Taigi antstoliui nėra pagrindo reikalavime nurodyti konkrečią transporto priemonę, todėl skolininkas neturi teisės to reikalauti. Skolininkas privalo antstoliui pateikti visas turimas transporto priemones. Skolininkai buvo pateikę teismui 1993 metų transporto priemonių registracijos liudijimus ir techninius pasus rusų kalba bei dviejų automobilių PAZ 2M ir GAZ 53 1994 metų panaudos sutartis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad VĮ „Regitra“ tvarkomame Kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie skolininkų turimas transporto priemones (b. l. 136). Dėl to antstolis negalėjo sukonkretinti savo patvarkymo dėl transporto priemonių pateikimo, nes rėmėsi VĮ „Regitra“ duomenimis apie skolininko turimą turtą. Tokie veiksmai, kai skolininkas atsisako pateikti jo turimas transporto priemones apžiūrai, laikytini netinkamu skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą vykdymu (CPK 645 straipsnio 1 dalis) ir teisėto antstolio patvarkymo nevykdymu (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tai irgi patvirtina kasatorių reikalavimų nepagrįstumą ir gali būti vertinama kaip vengimas vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus.

Procesiniame įstatyme nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo ir jos gali būti panaikintos tik teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 150 straipsnio 3 dalis), esant pateiktam dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymui (CPK 150 straipsnio 1 dalis) arba teismo iniciatyva įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 150 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal suinteresuotų asmenų pateiktus prašymus teismo išspręstas pareiškėjų A. B. ir Z. B. nekilnojamajam turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Manydami, kad jų turtui neteisėtai ir nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kasatoriai, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo į teismą, kurio žinioje yra byla, bet ne reikalauti įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Toks kasatorių prašymas nepagrįstas įstatymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skųsdami antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, kasatoriai nenurodė nė vieno konkretaus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, jų kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog teismai, nagrinėdami skundą dėl teismo antstolio veiksmų, pažeidė procesinės teisės normas ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Taip pat byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Dėl to apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė