Dėl įsiskolinimo, susijusio su darbo santykiais, priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-365/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2; 11.10; 14.1; 14.5; 14.3.16.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų F. B. ir G. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų F. B., G. R., M. D., D. P., O. V., L. J. ieškinį atsakovui UAB,,Neo ranga“ dėl įsiskolinimo, susijusio su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumokėjimą ir kompensavimo darbuotojui šio pirktus darbo įrankius ir statybines medžiagas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai F. B., M. D., D. P., O. V., L. J., A. P., G. R., E. V., O. P., V. I., J. K., O. L., V. Č. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Neo ranga“ įsiskolinimą, susijusį su darbo santykiais.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas M. D. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo. Atsakovas su ieškovais O. V., D. P. ir L. J. sudarė taikos sutartį, dėl išvardytų keturių ieškovų teismas bylą nutraukė.

Ieškovas F. B. nurodė, kad atsakovo įmonėje dirbo nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., jam iki šiol nesumokėta 17 678,57 Lt darbo užmokesčio, 1599,28 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 236,51 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Jis prašė priteisti nurodytas sumas iš atsakovo, taip pat 10 819,80 Lt už statybinių medžiagų instrumentų ir kuro pirkimą savomis lėšomis.

Ieškovas G. R. nurodė, kad buvo priimtas į darbą 2007 m. balandžio 24 d., atleistas 2007 m. rugpjūčio 27 d. Jis prašė priteisti 5052,53 Lt darbo užmokesčio, 418,56 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 61,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovas J. K. paaiškino, kad dirbo nuo 2007 m. balandžio 25 d., atleistas 2007 m. rugpjūčio 24 d. Jis prašė priteisti 1794,18 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 191,79 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 28,57 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB,,Neo ranga“ ieškovui F. B. 11 669,91 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1126,95 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovui J. K. 1831,72 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 191,79 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovui G. R. 2045,42 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 275,06 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; teismas ieškovo F. B. reikalavimą dėl 10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines medžiagas, instrumentus paliko nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas, iš patikslinto ieškinio įvertinęs tai, kad jo nepasirašė A. P., O. P., V. I., O. L., V. Č. ir E. V., išvardytiems asmenims nepripažino ieškovų procesinio statuso. Iš byloje pateiktų kasos išlaidų orderių teismas nustatė, kad ieškovas F. B., dirbdamas statybos darbų vadovu, gavo 2662,85 Lt darbo užmokesčio. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros medžiagą, nustatė, jog darbo sutarties pakeitimas dėl F. B. padidinto iki 5 700 Lt darbo užmokesčio, patvirtintas antspaudu „Dokumentai“, buvo padarytas neteisėtai, todėl ieškovo ir atsakovo sulygtas darbo užmokestis yra 3500 Lt. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog G. R., dirbusiam statybos darbų vykdytoju, buvo sumokėtas 200 Lt darbo užmokestis, kai tuo tarpu sulygtas užmokestis buvo 1 300 Lt. Ieškovui J. K. buvo sumokėtas 596,73 Lt darbo užmokestis už 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesius, o darbo sutartimi sulygtas jo darbo užmokestis yra 600 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovų pateikti darbo grafikai neatitiko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenų. VSDFV duomenimis, ieškovai F. B. UAB „Neo ranga“ dirbo nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., G. R. – nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., J. K. – nuo 2007 m. balandžio 25 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. Priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį teismas atėmė faktiškai ieškovams išmokėtas sumas. Iš ieškovo G. R. paaiškinimų teismas nustatė, kad jis faktiškai dirbo iki 2007 m. birželio 18 d.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs dalį darbo užmokesčio, padarė išvadą, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos. Teismas įvertino tai, kad darbo užmokestis buvo nesumokėtas dėl netinkamų buvusios atsakovo direktorės E. V. pareigų vykdymo, taip pat kad ieškovų ir atsakovo darbo santykių metu statybų verslui buvo itin palankios sąlygos veikti ir ieškovai galėjo pareikalauti išmokėti darbo užmokestį už gerai atliktą darbą ar nedelsdami kreiptis į teisėtvarkos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, nebijant prarasti darbo vietos, nes visiems buvo žinoma aplinkybė, jog dirbantys statybos srityje darbuotojai buvo itin vertinami, todėl teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo.

Turtinio pobūdžio reikalavimą dėl kompensacijos už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus teismas paliko nenagrinėtą, nes šis reikalavimas nebuvo apmokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 86 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovų F. B. ir G. R. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti bei padidinti priteistą neišmokėtą darbo užmokestį F. B. iki 17 678,57 Lt, G. R. iki 4309,67 Lt, kompensaciją už nepanaudotas atostogas padidinti F. B. iki 1599,28 Lt, G. R. iki 418,57 Lt. Nutartimi taip pat priteistas vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti terminą F. B. – 57 000 Lt ir G. R. – 13 000 Lt, ir bylos dalis pagal ieškovo F. B. reikalavimą dėl kompensacijos už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartimi perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat bylos dalis dėl ieškovų A. P., O. P., V. I., O. L. ir V. Č. ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma priteisti iš atsakovo pinigines išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais.

Teismas nurodė, kad ieškovo F. B. ir atsakovo darbo sutarties sudarymo metu nustatytas ieškovui 3500 Lt darbo užmokestis, o 2007 m. birželio 1 d. darbo sutartis pakeista, padidinant darbo užmokestį iki 5700 Lt. Sutarties pakeitimas pasirašytas ieškovo ir tuometės atsakovo direktorės E. V. Kadangi F. B. darbo užmokestis buvo padidintas, tai pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, neišmokėtą darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis už visą jo darbo laikotarpį yra 20341,42 Lt, jam faktiškai išmokėta 2662,85 Lt darbo užmokesčio, todėl neišmokėtoji ir priteistina dalis yra 17 678,57 Lt, atitinkamai piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas padidintina iki 1599,28 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo G. R. darbo santykių su atsakovu pasibaigimo datą, nes, pagal VSDFV duomenis, ieškovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., dėl to atitinkamai perskaičiavo šiam ieškovui priteistiną neišmokėtą darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už statybines medžiagas ir instrumentus teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinys buvo priimtas pirmosios instancijos teisme ir nenustatytas terminas trūkumams šalinti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, dėl to teismas negalėjo palikti šio reikalavimo nenagrinėto. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš naujo nagrinėjant šį ieškovo F. B. reikalavimą, turi būti sprendžiamas klausimas, ar šis reikalavimas susijęs su darbo teisiniais santykiais ir ar neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai darbdavys uždelsia su darbuotoju atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taikydamas nurodytą teisės normą apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008). Toks aiškinimas reiškia, kad jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis A. V. v. UAB,,Mitnija“ byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su apeliantais jų atleidimo dieną, todėl atsakovas turi mokėti ieškovams DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Kadangi ieškovai atleisti 2007 m. rugpjūčio 27 d., atsakovas su jais neatsiskaitė visiškai iki šiol, todėl ieškovui F. B. priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos - apie 171 000 Lt, ieškovui G. R. – apie 39 000 Lt. Tokių piniginių sumų priteisimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, dėl to byloje susiklostė kitokia situacija ir nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai visa apimtimi netaikytini. Ieškovai į teismą dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik po 5 mėnesių, bylos nagrinėjimo metu keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas, taip ieškovai patys prisidėjo prie to, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė. Dėl to ieškovams priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo mažintinas, ieškovui F. B. priteisiant 57 000 Lt, o ieškovui G. R. – 13 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovais pradiniame ieškinyje buvo nurodyti A. P., O. P., V. I., O. L. ir V. Č., kurie nebuvo išvardyti vėlesniame patikslintame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nurodyta, kad šių asmenų ieškinio reikalavimai išskirti į atskirą bylą, tačiau, byloje nesant motyvuotos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos dalies išskyrimo, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nurodytų asmenų ieškinio reikalavimų išsprendimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai F. B. ir G. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutarties dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo ir dėl kompensacijos už pirktas statybines medžiagas bei instrumentus priteisimo, dėl šios bylos dalies priteisti iš atsakovo UAB,,Neo ranga“ ieškovui F. B. iš viso 148 764,79 Lt, ieškovui G. R. - 38 935,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti terminą, taip pat ieškovui F. B. priteisti 10 819,80 Lt kompensaciją už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Byloje teismai, spręsdami vidutinio darbo užmokesčio dėl pavėluoto atsiskaitymo už darbą priteisimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Su kasatoriais neatsiskaityta už darbą ne dėl jų kaltės, dėl to jiems pagal DK 141 straipsnio 3 dalį turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo tos dienos, kai su jais turėjo būti visiškai atsiskaityta (2007 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 26 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. v. UAB,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 nurodyta, kad tokia sankcija darbdaviui turi būti taikoma privalomai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartyje D. S. v. AB,,Alytaus tekstilė“ byloje Nr. 3K-3-523/2006 konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta ne CK reglamentuojamos netesybos, o visų pirma kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos. Tai, kad DK nenumato aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga. Aptariamosios išmokos dydis - konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką - nustatytas įstatymo ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje nukrypo nuo nurodytos DK 141 straipsnio 3 dalies teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos bei priteisė nepagrįsto dydžio sumas kasatoriams dėl pavėluoto atsiskaitymo už darbą.

2. Apeliacinės instancijos teismas galėjo ir turėjo išnagrinėti ieškovo F. B. reikalavimą dėl 10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys statybinių medžiagų ir instrumentų pirkimą darbams atsakovo darbo objektuose atlikti.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovų (įmonės darbuotojų) kasaciniame skunde yra keliami Darbo kodekso teisės normų, apibrėžiančių darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2, 35 straipsniai) ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką (DK 141 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai ginčo santykiams reglamentuoti. Dėl jų pasisako kasacinio teismo teisėjų kolegija. Atsakovas (darbdavys) nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą, kuriame būtų išdėstyti teisiniai argumentai dėl taikytinos ginčo santykiams reglamentuoti teisės aiškinimo ir taikymo.

Dėl DK 2, 35 straipsnių normų, apibrėžiančių darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, ir DK 141 straipsnio normų, nustatančių atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, aiškinimo ir taikymo

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtais sprendimu ir nutartimi konstatuota, kad atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką.

Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis I. G. v. AB,,Vilniaus Vingis“ byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad darbdavio pareigos išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiradimui esminę reikšmę turi ir nevisiško atsiskaitymo su darbuotoju fakto, ir darbo teisinių santykių šalių kaltės konstatavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartyje I. G. v. AB,,Vilniaus Vingis“ byloje Nr. 3K-3-70/2007, 2007 m. birželio 22 d. nutartyje V. M. v. UAB,,Izabelita“ byloje Nr. 3K-3-260/2007 išaiškinta, kad darbdaviui nurodyta sankcija taikoma, kai dėl tokio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju nėra pastarojo kaltės.

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas konkretus išmokos dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kasaciniame skunde nurodyta, kad nustatydamas išmokos dydį apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino DK 141 straipsnio 3 dalį, aiškindamas šią normą nepagrįstai rėmėsi DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais; teisės principais turėtų būti remiamasi esant teisės spragai, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai yra sureguliuoti teisės normų, dėl to aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalį be teisinio pagrindo remtasi darbo teisės principais. Su šiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.

DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių funkcijų: pirma, jie yra taikomi darbo santykiams reglamentuoti, juos aiškinti, taikyti; antra, užpildyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų spragas; trečia, šalinti kolizijas. DK 2 straipsnyje įtvirtintų teisės principų taikymas aiškinant kitas darbo teisės normas yra grindžiamas DK 10 straipsniu, kuriame nustatyta, kad siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir jo dalių suderinamumą DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą ir struktūrą. DK norma turi būti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK normomis. Be to, aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad aiškinamų normų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę, nes principai yra darbo teisinių santykių reglamentavimo kertinės dalys. Darbo santykių reglamentavimui ir darbo teisės normų aiškinimui bei taikymui gali būti taikomi ir kitų teisės šakų principai, bet jų taikymas gali būti ribojamas darbo teisinių santykių specifikos (pvz., sutarties laisvės principas gali būti taikomas tiek, kiek nepažeidžia DK ir kituose darbo įstatymuose nustatytų imperatyviųjų normų ir nepablogina darbuotojų padėties).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalį ir ją taikydamas ginčo santykiams reglamentuoti nesirėmė CK įtvirtintais principais, o vadovavosi DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais. Šiuo aspektu negalima visiškai sutikti su kasacinio skundo argumentais. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginti ieškovų (darbuotojų) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus, tačiau aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą visiškai pagrįstai konstatavo, kad būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus.

Byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs faktus dėl nevisiško atsiskaitymo su ieškovais, į gana trumpą atsakovo įmonėje dirbtą laikotarpį (ieškovai G. R. ir F. B. pagal VSDFV duomenis dirbo 2007 m. balandžio 23 d. – 2007 m. rugpjūčio 27 d.) ir, palyginus su nurodytu laikotarpiu, pakankamai ilgą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, ir atsižvelgęs į nurodytus darbo teisės principus, visiškai pagrįstai sprendė dėl saistomos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinimo. Priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovams priklausančių darbo pajamų už jų išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jų darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su aptartais DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta konkretaus dydžio darbuotojo vidutinis darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmoka ir šioje normoje nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė, dėl to nėra teisinio reguliavimo spragos, teisėjų kolegija pažymi tai, kad, kaip pirmiau nurodyta, teisės normos aiškinamos pagal jų paskirtį, ne atskirai, o sistemiškai, atsižvelgiant į viso teisės akto, kuriame išdėstyta tam tikra teisės norma, struktūrą, taip pat santykį su teisės principais, kitomis teisės normomis, siekiant, kad tam tikros teisės normos aiškinimu ir taikymu būtų išvengta prieštaravimų teisės principams ir teisės normų paskirčiai. Tai, kad DK nustatytos teisės normos turinys, jos prasmė atskleidžiama atsižvelgiant į teisės normos vietą kitų teisės normų kontekste ir įstatymo leidėjo numatytą jos paskirtį, taip pat per suderinamumą su teisės principais, tai nelaikytina teisės spragos šalinimu ar egzistuojančia įstatymo kolizija. Kadangi į DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių reglamentavimas, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę.

Vertindama kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovams pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos kompensacijos priteisimą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartyje D. S. v. AB,,Alytaus tekstilė“ byloje Nr. 3K-3-523/2006 išaiškinimų, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas išmokos dydis negali būti nurodytoje byloje pripažintas neprotingai dideliu, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis išaiškinimas ankstesnėje išnagrinėtoje byloje pateiktas atsižvelgus ir įvertinus kitokias ginčo faktines aplinkybes, kurios skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje. Esminiai nurodytos ankstesnės ir nagrinėjamos bylų skirtumai yra tie, kad pirmesnėje byloje tenkintas ilgamečio darbuotojo reikalavimas priteisti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir nenustatyta darbuotojo darbo užmokesčio bei priteistinos išmokos neprotingos disproporcijos. Dėl to nagrinėjamoje byloje, esant kitokiai faktinių aplinkybių sudėčiai, kitoks yra ir jų teisinis įvertinimas. Dėl to nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo visa apimtimi atsižvelgti į nurodytos kasacinio teismo nutarties išaiškinimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad vėlesnėse bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtojo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, išaiškindamas, kad teisės principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, taip pat pažymėdamas, jog neadekvačios sankcijos taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008). Šiose nutartyse išplėtotas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kartu modifikuojant pirminėje nutartyje (byloje Nr. 3K-3-523/2006) pateiktus išaiškinimus. Dėl teismų precedentų reikšmės ir santykio Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų sukurti precedentai tam tikros kategorijos bylose saisto ne tik žemesnės instancijos teismus, tačiau ir patį precedentą sukūrusį teismą. Kai egzistuoja objektyvi būtinybė, precedentai gali būti keičiami ar pildomi. Esant precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiškose bylose priimtiems teismų sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laiką, galimus reikšmingus ekonominius, socialinius pokyčius, įvykusius nuo precedento priėmimo, ir kt.

Dėl bylos dalies perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo ir turėjo išnagrinėti ieškovo F. B. reikalavimą dėl 10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad šis ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtas, dėl to, neatlikus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei neišnagrinėjus šio reikalavimo pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai perdavė nagrinėti bylos dalį dėl šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Išdėstytais motyvais kasacinis teismas sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų teisinių išvadų ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš ieškovų (kasatorių) priteistina 45,65 Lt (iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 22,82 Lt) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovų F. B. ir G. R. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 22,82 Lt (dvidešimt du litus 82 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė