Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-361/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

34.6; 75.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M. ir M. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams A. M. ir M. M., tretieji asmenys Viktorija P. P., A. P., Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė J. D., Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir buto pripažinimo asmeniniu turtu bei atsakovų A. M. ir M. M. priešieškinį ieškovei N. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė.

Ieškovė nurodė, kad 2001 m. lapkričio 30 d. susituokė su M. M.. Gyvenant santuokoje, 2002 m. lapkričio 4 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi už 87 500 Lt bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn buvo įsigytas 85 procentų baigtumo gyvenamasis pastatas (kotedžas) su žemės sklypu. Ieškovės teigimu, šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nes buvo įgytas už asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiam turtui įsigyti buvo panaudotos tokios lėšos: 95 000 Lt pasiskolinti iš trečiųjų asmenų pagal 2002 m. spalio 30 d. paskolos sutartį (paskolos ėmimui M. M. pritarė ir išdavė ieškovei įgaliojimą atlikti visus su tuo susijusius veiksmus), 35 000 Lt gauti pardavus ieškovei iki santuokos priklausiusį sodo žemės sklypą su nameliu, 30 000 Lt gauti dovanų iš ieškovės tėvo, o įrengimo darbams užbaigti panaudoti 46 000 Lt, gauti pardavus ieškovei priklausiusį butą. Ieškovės teigimu, į šį turtą ji investavo 206 000 Lt asmeninių lėšų, o santuokinių lėšų buvo panaudota tik 15 000 Lt.

M. M. 2006 m. liepos 20 d. žuvo ir ieškovė liko gyventi su jų mažamečiu sūnumi D. M. (gim. 1999 balandžio 10 d.). Atsiradus palikimui (gyvenamoji patalpa (kotedžas) ir 0,0483 ha ploto žemės sklypas) ieškovės mirusio vyro vaikai iš pirmos santuokos atsakovai A. M. ir M. M. pareikalavo į jų tėvui priklausančią turto dalį paveldėjimo teisės liudijimo. Notarė 2007 m. sausio 18 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį mirusiojo M. M. vaikai atsakovai įgijo nuosavybės teisę į po 1/8 dalį pirmiau nurodyto turto kiekvienas.

Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe gyvenamąją patalpą (kotedžą), žemės sklypą bei pripažinti negaliojančiu 2007 m. sausio 18 d. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsakovai A. M. ir M. M. su ieškiniu nesutiko. Jie nurodė, kad ginčo turtas buvo įgytas ieškovės ir jų tėvo M. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl, atsakovams, kaip pirmos eilės įpėdiniams, buvo pagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovai pateikė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jie nurodė, kad atsiradus palikimui ginčo turtas tapo bendrąja daline jų ir ieškovės nuosavybe, t. y. 5/8 turto dalys priklauso ieškovei, o po 1/8 dalį – mirusiojo vaikams: atsakovams ir D. M.. Tačiau atsakovų, kaip bendraturčių, teisės buvo nuolat pažeidinėjamos, jie negali naudotis turtu, todėl priešieškiniu prašė atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys sutinka, kad turto padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima, todėl atsakovai, nurodydami, jog ginčo turto vidutinė vertė yra 1 278 000 Lt, prašė priteisti jiems iš ieškovės kompensaciją po 159 750 Lt kiekvienam, t.y. po 1/8 dalį nuo turto vertės (CK 4.80 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino 7/8 dalis gyvenamosios patalpos ir 7/8 dalis žemės sklypo asmenine ieškovės N. M. nuosavybe, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas iš dalies patenkino priešieškinį, t. y. atidalijo atsakovams A. M. ir M. M. priklausančią po 1/8 dalį ginčo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė iš ieškovės po 52 625 Lt kompensacijos už šią dalį kiekvienam atsakovui, o kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad ginčo turtas buvo ieškovės ir M. M. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, mirus M. M., atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, t.y. pusė sutuoktinių turto atiteko ieškovei, o kita dalis paveldima įpėdinių pagal įstatymą ir ieškovei iš viso priklauso 5/8, o jos nepilnamečiam vaikui D. M. ir atsakovams – po 1/8 dalį turto (CK 5.11 straipsnis). Teismas vadovavosi ginčo turto verte, t.y. 865 000 Lt. Šios sumos 1/8 dalis yra 108 125 Lt, todėl atsakovams priklausytų po 108 125 Lt kiekvienam. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė už ginčo turtą yra sumokėjusi 65 000 Lt asmeninių lėšų (30 000 Lt buvo gavusi iš savo tėvo, 35 000 Lt gavo pardavusi žemės sklypą su pastatais), be to, ginčo buto remonto metu pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 46 000 Lt. Dėl to teismas atsakovams priteistiną sumą mažino 111 000 Lt, nurodydamas, jog tai yra asmeninės ieškovės lėšos ir kiti įpėdiniai negali paveldėti šios sumos dalies. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nepilnamečio D. M. turto dalies, todėl nustatė, kad, atsakovams už turtą priteisus kompensaciją, ieškovei lieka 7/8 dalys, o D. M. – 1/8 dalis ginčo turto. Teismas priteisė atsakovui A. M. iš ieškovės 652,83 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų bei 866,67 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą atmesdama abu skundus. Teismas atmetė atsakovų apeliacinį skundą dėl teismo sprendimu priteistos kompensacijos dydžio. Skunde buvo teigiama, kad ieškovei iki turto atidalijimo priklausė turto už 540 625 Lt, daug daugiau nei teismo nurodyta įdėtoji jos asmeninių pinigų dalis. Atsakovų nuomone, ginčo turto vertė yra 865 000 Lt, todėl jiems priklausė kompensacija po 1/8 dalį šio turto vertės - kiekvienam po 108 125 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad paveldimas nekilnojamasis turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo dalys atitinkamai paskirstytos pagal jungtinės nuosavybės paveldėjimą reglamentuojančias taisykles (CK 5.11, 5.13 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo teismo išvados, jog ieškovė įnešė į turto sukūrimą asmenines lėšas. Taigi įsigyjant nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybe buvo naudojamos ir ieškovės asmeninės lėšos. Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi ieškovės įdėtos asmeninio turto dalies neįmanoma atidalyti iš bendrosios sutuoktinių nuosavybės natūra, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovams priteistina kompensacija turi būti mažinama ieškovės asmeninių lėšų dalimi, taip atskiriant ir ieškovei pripažįstant jos asmeninę nuosavybės teisę į įneštus pinigus.

Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais atsakovų teiginius dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiuos teiginius atsakovai grindė tuo, kad ieškinys buvo visiškai atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai. Teisėjų kolegija nurodė, kad (kaip matyti iš bylos medžiagos) teismas mažino atsakovams iš ieškovės priteistiną kompensaciją ieškovės įneštų pinigų dalimi, taigi iš esmės šią turto dalį pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Ši nuosavybė, minėta, turi būti grąžinta jai kaip asmeninis turtas, esantis bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi ieškinys buvo iš dalies patenkintas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė tai reguliuojančias įstatymo nuostatas (CPK 93 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo pakeisti: kiekvienam iš atsakovų kompensacijos sumą padidinti iki 94 250 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į šiai bylai taikytinas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrąją nuosavybę, apskaičiavo atsakovams išmokėtiną kompensaciją. Teismas kompensaciją apskaičiavo tokiu būdu – esant nustatytai 865 000 Lt ginčo turto vertei, kiekvienam iš atsakovų tenkanti nuosavybės teisės 1/8 dalis pinigine išraiška –

108 125 Lt. Tokiu atveju bendra kompensacijos suma yra 216 250 Lt. Bendrai atsakovams išmokėtinos 216 250 Lt kompensacijos sumą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino 111 000 Lt ir nustatė, kad atsakovams priklauso 105 250 Lt (216 250 Lt – 111 000 Lt = 105 250 Lt) kompensacija, atskirai kiekvienam iš atsakovų – po 52 625 Lt (105 250 / 2 = 52 625 Lt). Į padidėjusią turto vertę teisę įgijo ir palikėjas, kaip ieškovės sutuoktinis (CK 4.87 straipsnis). Remiantis CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalimis pagal atsakovams išduotus ir galiojančius paveldėjimo teisės liudijimus, jiems priklauso po 1/8 dalį turto. Šį turtą atsakovai paveldėjo iš savo tėvo, taigi, atsakovams perėjo visos M. M. teisės, įskaitant ir teisę į padidintą ginčo turto dalį. Taigi, nors į ieškovės lėšas, investuotas į ginčo nekilnojamąjį turtą, būtina atsižvelgti, tačiau, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, šių lėšų suma turi būti atimama iš bendros nekilnojamojo turto vertės, ir tik tada turi būti skaičiuojama bendraturčiams priklausančių nuosavybės teisės dalių vertė. Taigi, net ir sutikus su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo motyvu, jog ieškovė įrodė asmeninių 111 000 Lt investavimą į ginčo turtą, atsakovams tenkanti nuosavybės teisės dalies piniginė išraiška bei kompensacija už jiems tenkančią turto dalį turi būti skaičiuojama šia tvarka. Iš bendros ginčo turto kainos – 865 000 Lt – atimama ieškovės investuota į šį turtą suma, kaip jos lėšos, nesančios paveldėjimo objektu – 111 000 Lt. Nuo likusios ginčo turto vertės – 754 000 Lt, skaičiuotina atsakovams priklausančios nuosavybės teisės dalies vertė (kartu ir kompensacijos dydis), kuri šiuo atveju būtų po 94 250 Lt (754 000 Lt x 1/8 = 94 250 Lt), t. y. bendraturčiui savo lėšomis pagerinus bendrąją nuosavybę, kompensacija atidalijamiems bendraturčiams skaičiuotina nuo daikto vertės ir pagerinimų vertės skirtumo.

2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad, ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovės atsakovui A. M. priteistina 652,83 Lt žyminio mokesčio ir bylos vedimo išlaidų bei 866,67 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, iš sprendimo motyvuojamosios bei rezoliucinės dalių matyti, kad ieškinys buvo visiškai atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies. Taigi abu ieškovės reikalavimai atmesti, todėl teismo išvada dėl ieškinio ir priešieškinio patenkinimo iš dalies ir jos pagrindu atliktas apskaičiavimas yra netinkami.

Ieškovės atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas kaip neatitinkantis CPK 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl teisės normų, taikytinų nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą, taikymo ir aiškinimo.

Dėl ginčo santykių kvalifikavimo ir bylos nagrinėjimo dalyko

Šioje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t.y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Dėl mirusiajam mirties dieną priklausančio turto, paveldėto daugiau kaip vieno asmens, priėmus palikimą tarp įpėdinių susiklosto bendrosios dalinės nuosavybės daiktiniai teisiniai santykiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 5.68 straipsnis). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą.

Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra palikimo dydis (mirusiajam sutuoktiniui mirties metu tenkanti nuosavybės dalis) ir pergyvenusiai sutuoktinei tenkanti dalis asmeninės nuosavybės teise po bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo.

Dėl sutuoktinių dalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėje nustatymo ir dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali inter alia tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, įvertinus vienos iš šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-345/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007). Pasisakydamas dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kasacinis teismas vadovaujasi nuostata, kad tokiais atvejais taikomas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos - pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007). Lėšų kompensavimo principas reikalautų, kad būtų kompensuojama tiek lėšų, kiek jų panaudota kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Tuo tarpu sprendžiant dėl panaudotų sutuoktinio asmeninių lėšų kompensavimo padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę gali būti svarbūs tokie kriterijai: investicijos būtinumas, jos panaudojimo racionalumas, kito sutuoktinio valia dėl mokamų lėšų, investicijos pobūdis (investicija į daugiau ar mažiau vertingą, likvidų ar nelikvidų turtą), investicijos naudą (ar ji trumpalaikė ar ilgalaikė), lėšų panaudojimo pobūdis (ar ji naudota nuosavybės įsigijimui, ar pagerinimui) ir pan. Nuo to priklauso, ar asmeninių lėšų panaudojimas buvo sėkmingas, ar sukūrė vertingą, o gal mažiau vertingą turtą. Lėšų panaudojimo rizika tokiu atveju turi tekti abiems bendrasavininkiams. Teismų pasirinktu būdu, kai asmeninių lėšų kompensavimas vykdomas tik iš vieno sutuoktinio turto dalies, nepagrįstai uždėta našta kompensuoti visas ieškovės išlaidas tik iš atsakovų turto dalies, nepaisant to, kad jos buvo skirtos viso turto vertei didinti. Teisinga būtų panaudotas lėšas įvertinti ir išskaidyti visiems turto savininkams proporcingai jų turimai turto daliai. Nuo viso turto vertės ir nuo sutuoktiniui tenkančios dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, o ne tik nuo investuotų asmeninių lėšų dydžio, turi priklausyti kompensacijos dydis už asmenines lėšas, kurios panaudotos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.123 straipsnio nuostatos taikymas yra pagrindas nurodytą aplinkybę vertinant nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir taip sutuoktiniui teisingai ir adekvačiai jo įnašui kompensuoti panaudotas bendrajai jungtinei nuosavybei lėšas.

Nagrinėjamoje byloje nurodyta teisės normos netaikyta, o nuo pirmiau nurodytos teismų praktikos buvo aiškiai nukrypta. Teismai spręsdami palikimo dydžio klausimus nustatė, kad ginčo turtas buvo ieškovės ir M. M. bendroji jungtinė nuosavybė, ir vadovavosi sutuoktinių lygių dalių principu. Teismas netaikė CK 3.123 straipsnio nuostatos dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo, o sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas bendram turtui įgyti, kompensavo visas bendram turtui įgyti panaudotas lėšas, nes jas visa apimtimi išskaičiavo iš kompensacijos. Byloje įrodyta, kad ieškovė panaudojo 111 000 Lt asmeninių lėšų ir teismai atsakovams priteistinas sumas sumažino šia suma, nurodydamas, jog tai yra asmeninės ieškovės lėšos ir kiti įpėdiniai jos negali paveldėti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustatę tokias faktines aplinkybes bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normą ir suformuotą teismų praktiką. Teismai pasirinko netinkamą paveldimo turto nustatymo mechanizmą, nes, užuot įvertinę ieškovės asmeninius piniginius įnašus kaip didesnį indėlį į bendrąją jungtinę nuosavybę, ir tuo pagrindu nukrypę nuo lygių sutuoktinių dalių, esančių bendrąja nuosavybe, nustatė lygias dalis, bet priteisdami kompensaciją į bendrąją jungtinę nuosavybę įskaitė visą ieškovės panaudotą asmeninį piniginį indėlį. Tokiu atveju visos ieškovės investuotos turto įgijimui ar pagerinimui sunaudotos lėšos buvo jai kompensuotos, neatsižvelgiant į tai, kad jų dalimi buvo sukurta ir ieškovei tenkanti asmeninės nuosavybės teise bendrosios jungtinės nuosavybės dalis.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatydami palikimo apimtį, netaikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies, todėl pasirinko netinkamą būdą, kuris privalomas pagal įstatymą ir susiklosčiusią jo taikymo praktiką, be to, net ir pasirinktuoju būdu turto dalis apskaičiavo netinkamai. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pakartotinai apeliacine tvarka. Galutinis sprendimas dėl bylos esmės kasacijoje negali būti priimtas, nes būtina nustatyti konkrečias paveldimo turto dalis, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Tai susiję su fakto klausimų analize, kuri pagal įstatymą nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Jo teigimu, iš sprendimo motyvuojamosios bei rezoliucinės dalių matyti, kad ieškinys buvo visiškai atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) neteisinga. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe gyvenamąją patalpą (kotedžą), žemės sklypą bei pripažinti negaliojančiu 2007 m. sausio 18 d. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pirmosios instancijos teismas dalį jos reikalavimų patenkino, nes 7/8 dalis gyvenamosios patalpos ir 7/8 dalis žemės sklypo pripažino asmenine ieškovės N. M., nuosavybe. Taigi negalima teigti, kad ieškovės reikalavimai buvo visiškai atmesti. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Bylą nagrinėdamas iš naujo apeliacinės instancijos teismas privalo atsižvelgti į šioje kasacinėje nutartyje išdėstytus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis) ir įvertinęs faktines aplinkybes bei byloje taikytiną teisę priimti teisingą sprendimą dėl ginčo esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis