Dėl susijusių ūkio subjektų teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

Civilinė byla Nr. e3K-3-155-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sankryža“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys: uždarosios akcinės bendrovės „Sankryža“ ir „Biseris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl susijusių ūkio subjektų teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Ieškovė UAB „Maniga“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) priimtus sprendimus: 2015 m. balandžio 2 d. Nr. (14.20)-VP3-190 dėl pasiūlymų eilės, tiekėjo, laimėjusio pirkimą, nustatymo ir sutarties sudarymo; 2015 m. balandžio 13 d. Nr. (4.44.)-R2-1181 dėl ieškovės pretenzijos atmetimo; 2015 m. balandžio 17 d. Nr. (4.44.)-R2-1241 dėl ieškovės pretenzijos nenagrinėjimo.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo Klaipėdos miesto gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo ir eismo saugumo priemonių įrengimo darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas); Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Sankryža“ (toliau – ir kasatorė). Nustačiusi, kad kita Pirkimo dalyvė – UAB „Biseris“ yra 100 proc. UAB „Sankryža“ akcininkė, ieškovė 2015 m. balandžio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama susijusių tiekėjų pasiūlymus atmesti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) ir Pirkimo sąlygų pažeidimo. Ieškovė teigia, kad susijusių tiekėjų pasiūlymai, kurie tarpusavyje nekonkuruoja, traktuotini kaip alternatyvūs pasiūlymai, pažeidžiantys skaidrumo ir lygiateisiškumo, konkurencijos principus, todėl, remiantis VPĮ ir Pirkimo sąlygų 39, 63.6 punktais, privalo būti atmesti.

Perkančioji organizacija 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (4.44.)-R2-1181 pretenziją atmetė. Ieškovė 2015 m. balandžio 16 d. pateikė atsakovei antrą pretenziją, kartu su ja pateikė papildomai gautus įrodymus. Tačiau perkančioji organizacija 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (4.44.)-R2-1241 atsisakė priimti pretenziją, argumentuodama, kad yra reiškiamas toks pats reikalavimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės, Pirkimo laimėtojo nustatymo, dėl ieškovės pretenzijos atmetimo ir atsisakymo nagrinėti antrąją pretenziją; priteisė ieškovei iš atsakovės 216,75 Eur žyminio mokesčio ir 1684,32 Eur atstovavimo išlaidų; grąžino ieškovei 72,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad Pirkimo laimėtojos UAB „Sankryža“ vienintelė akcininkė yra Pirkime dalyvavusi ir pasiūlymų eilėje antra likusi tiekėja UAB „Biseris“; ši 2014 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 14/05, kuriuo UAB „Sankryža“ vadovui leista priimti sprendimus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir įpareigojančių pasiūlymų jiems teikimo, kol bendra tokių pasiūlymų vertė per 2015 m. neviršija 7 mln. Lt (2 027 340,13 Eur), neįskaitant PVM; trečiojo asmens UAB „Sankryža“ pasiūlyme statybos darbų vadovu nurodytas D. B. pagal 2010 m. vasario 17 d. darbo sutartį Nr. 10-01 dirba UAB „Biseris“ darbų vadovu, nuo 2013 m. birželio 1 d. – techninio palaikymo vadovu, taip pat jis pagal 2011 m. spalio 3 d. darbo sutartį Nr. 217 dirba UAB „Sankryža“ darbų vadovu.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl ūkio subjektų tarpusavio sąsajos reikšmės sąžiningai konkurencijai, pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalį, pagal kurią ūkio subjektų grupės sąsaja, inter alia, nustatoma, atsižvelgiant į savitarpio kontrolę. UAB „Biseris“, kaip UAB „Sankryža“ 100 proc. akcijų savininkė, turi absoliučią balsų daugumą trečiojo asmens visuotiniame akcininkų susirinkime ir yra pagrindinis įmonės valdymo organas; UAB „Biseris“, įgyvendindama jai kaip UAB „Sankryža“ akcininkei suteiktas neturtines teises, gali balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti iš esmės visus dokumentus, susijusius su UAB „Sankryža“ tiek ūkine komercine, tiek finansine veikla.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad UAB „Biseris“ turi iš įstatymo jai atsiradusią teisę, suteikiančią galimybę daryti lemiamą įtaką trečiojo asmens UAB „Sankryža“ veiklai (Akcinių bendrovių įstatymo 15, 16, 18, 20 straipsniai). Dėl to yra pagrindas UAB „Biseris“ pripažinti UAB „Sankryža“ kontroliuojančiu asmeniu ir jų veikla laikytina savitarpio kontrole Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad pagal UAB „Sankryža“ įstatų 16 punktą bendrovės vadovas privalo gauti UAB „Biseris“ pritarimą prisiimant didesnius nei 500 000 Lt (144 810 Eur) įsipareigojimus.

Teismas padarė išvadą, kad suderinti tiekėjų veiksmai pasireiškė pasiūlymų formų ir kitų dokumentų panašumu, iš esmės vienodu šių formų užpildymo ir vienodu kainų rašymo būdu, tų pačių asmenų dalyvavimu, siekiant laimėti Pirkimą. Teismas sprendė, kad UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ derino savo veiksmus, nustatydamos pasiūlymo kainą, ir taip darė įtaką Pirkimo nugalėtojo išrinkimui.

Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytų aplinkybių panašumą galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu; tiekėjos, žinodamos, kad abi dalyvauja Pirkime, siekdamos sąžiningai konkuruoti, perkančiajai organizacijai neatskleidė informacijos, t. y. nepateikė dokumentų, jog Pirkime dalyvauja kaip susijusios įmonės. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija, gavusi iš ieškovės informaciją apie tiekėjų sąsajumą, turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar tiekėjos realiai konkuravo, tačiau jokių priemonių nesiėmė ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiųjų asmenų UAB „Sankryža“, UAB „Biseris“ apeliacinius skundus, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tiekėjų sąsajos pagal Konkurencijos įstatymą, dėl tiekėjų veiksmų Pirkime derinimo ir konkurencijos ribojimo yra pagrįsta, padaryta nustačius visas nesąžiningų tiekėjų veiksmų sąlygas. Nors pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susiję ūkio subjektai viešajame pirkime gali dalyvauti neatskleisdami šios aplinkybės, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nepaneigia perkančiosios organizacijos bendros pareigos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kuri yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, taip pat pareigos vykdant pirkimą laikytis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnis).

Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, pagrįstai rėmėsi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2014">3K-3-334/2014</a>.

Aplinkybė, kad UAB „Biseris“, kaip vienintelės UAB „Sankryža“ akcininkės, 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 14/05 UAB „Sankryža“ vadovui leista perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms viešuosius pirkimus, teikti bendrovės vardu įpareigojančius pasiūlymus, kurių bendra vertė 2015 m. neviršys 7 mln. Lt (2 027 340,13 Eur) neįskaitant PVM, kolegijos vertinimu, nepatvirtina UAB „Sankryža“ deklaruojamo faktinio ekonominio nepriklausomumo nuo UAB „Biseris“.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Pirkimo laimėtojos priklausomumo nuo UAB „Biseris“ ir šios įmonės lemiamos įtakos, pagrįstai rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis akcininkų, visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip pagrindinio įmonės valdymo organo, kompetenciją, teises.

Kolegija pažymėjo, kad argumentus dėl tiekėjų nepriklausomumo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose paneigia ir tai, jog pagal UAB „Sankryža“ įstatus bendrovės vadovas, prieš sudarydamas, pakeisdamas ar nutraukdamas bet kokius įsipareigojimus ar sandorius, kuriais bendrovė parduoda ar kitu būdu perleidžia ar įsipareigoja perleisti bet kokį turtą, darbus ar paslaugas, kai vieno tokio įsipareigojimo ar sandorio suma arba kelių susijusių ar vienarūšių įsipareigojimų ar sandorių grupės vertė viršija 144 810 Eur neįskaitant PVM, privalo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (įstatų 16 punktas).

Įvertinusi 2014 m. gruodžio 22 d. vienintelės akcininkės sprendimą ir pirmiau nurodytą įstatų punktą, kolegija padarė išvadą, kad, net ir savarankiškai pateikusi pasiūlymą dalyvauti Pirkime ir jį laimėjusi, sprendimo dėl pirkimo sutarties sudarymo UAB „Sankryža“ negalėtų priimti savarankiškai, nes privalėtų gauti UAB „Biseris“ leidimą sudaryti sutartį. Aplinkybė, kad UAB „Sankryža“, sužinojusi, kad jos vienintelė akcininkė dalyvauja Pirkime, neatsiėmė savo pasiūlymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl tiekėjų nekonkuravimo, nes UAB „Biseris“ turi galiojančią teisę nepritarti pirkimo sutarties sudarymui. Be to, UAB „Biseris“ liko antra pasiūlymų eilėje, todėl, nepritarusi pirkimo sutarties sudarymui, būtent ji būtų pripažinta Pirkimo laimėtoja ir gautų atitinkamą ekonominę naudą (VPĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Nors tiekėjos turėjo teisę perkančiajai organizacijai neatskleisti informacijos apie tarpusavio sąsają, tačiau, nustatęs tiekėjų sąsajumą Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šią aplinkybę vertinti kaip pagrindžiančią ieškovės argumentus dėl UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ nekonkuravimo ir veiksmų Pirkime derinimo (CPK 185 straipsnis). Argumentą, kad tiekėjoms nebuvo žinoma apie viena kitos dalyvavimą Pirkime, paneigia bylos medžiaga.

Kolegijos vertinimu, D. B. (UAB „Biseris“ direktoriaus pavaduotojui ir UAB „Sankryža“ darbuotojui) turėjo būti žinoma, kad abi tiekėjos pirkimo sutarčiai įvykdyti siūlo jo, kaip statybos darbų vadovo, kandidatūrą. Taigi D. B. tiesiogiai atstovaujant vienai iš tiekėjų, aplinkybė dėl susijusios bendrovės dalyvavimo Pirkime turėjo būti žinoma abiem tiekėjoms (CPK 178, 185 straipsniai).

Nors vien to paties specialisto siūlymas nereiškia abiejų tiekėjų pasiūlymų derinimo, tačiau šią aplinkybę įvertinusi kartu su kitomis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgdama į abiejų tiekėjų pasiūlytos kainos dydį, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, jog tretieji asmenys, nustatydami pasiūlymų kainas, derino savo veiksmus ir taip darė įtaką renkant Pirkimo laimėtoją (CPK 185 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Sankryža“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį ir CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nes netinkamai aiškino ir taikė susijusių tiekėjų pasiūlymų derinimo įrodinėjimo standartą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įrodyti tame pačiame viešajame pirkime dalyvaujančių susijusių tiekėjų pasiūlymų derinimą galima remiantis prielaidomis, daromomis iš netiesioginių įrodymų ir po pasiūlymų pateikimo galimais veiksmais, o ne konkrečiais įrodymais dėl pasiūlymų derinimo veiksmų.

Pasiūlymų derinimas iš esmės atitinka konkurentų veiksmų derinimą, kuris draudžiamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio nuostatomis. Todėl vertinant, ar tame pačiame viešajame pirkime dalyvaujantys susiję tiekėjai jame veikia kaip konkurentai, būtina vadovautis konkurencijos teisėje suformuotu suderintų veiksmų įrodinėjimo standartu.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Europos Komisijos suformuotą standartą, suderintais veiksmais yra laikomi tik tokie veiksmai, kuriuos lemia konkretus kontaktas tarp įmonių, tolesnis įmonių elgesys rinkoje, tokiam kontaktui įvykus, kurio negalima paaiškinti kitomis priežastimis, ir priežastinis ryšys tarp jų. Be to, visas šias aplinkybes privalo pagrįsti pakankamai tikslūs ir nuoseklūs įrodymai, kurie leistų tvirtai konstatuoti, kad buvo padarytas pažeidimas.

Pagal konkurencijos teisės reikalavimus, norint konstatuoti draudžiamus suderintus veiksmus, reikalaujama nustatyti ne tik konkurentų bendradarbiavimo faktą, bet ir identifikuoti tokio bendradarbiavimo sukeliamą žalą konkurencijai arba konkurentų siekį sukelti tokią žalą. Ši žala konkurencijai gali pasireikšti įvairiomis formomis: kainų fiksavimu, sutarčių sąlygų derinimu, rinkų ar klientų pasidalijimu, technologinės pažangos ribojimu ir t. t.

Tariamas UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ pasiūlymų suderinimas šiuo atveju negali būti susietas su jokiais konkurenciją ribojančiais tikslais ar faktiniu konkurencijos apribojimu. Toks konkurencijos apribojimas Pirkime faktiškai net negalėjo pasireikšti, nes trečiųjų asmenų pateikti savarankiški pasiūlymai liko galioti visų Pirkimo procedūrų vykdymo metu ir sudarė atsakovei galimybę rinktis iš daugiau pasiūlymų, nei ji būtų galėjusi pasiūlymą pateikus tik UAB „Sankryža“ arba tik UAB „Biseris“. Atmetus šiuos du pasiūlymus, konkurencija tik sumažėtų, o atsakovė būtų priversta pirkti tuos pačius darbus beveik 20 proc. brangiau. Konstatuoti, kad tretieji asmenys tarpusavyje derino pasiūlymus, būtų galima tik aiškiai nustačius įvykusį kontaktą tarp šių ūkio subjektų, kurio metu jie derino ar galėjo derinti savo pasiūlymus.

Pagal SESV 101 straipsnį konkurentams nedraudžiama prisiderinti vienas prie kito veiksmų, kas iš esmės reiškia, kad identiški ūkio subjektų veiksmai dar nereiškia sudaryto susitarimo ar suderintų veiksmų. Tokį draudimą galima įžvelgti tik tada, jeigu nustatomas tiesioginis arba netiesioginis kontaktas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas arba pasekmė būtų konkurencijos ribojimas (Teisingumo Teismo 1972 m. liepos 14 d. sprendimas Imperial Chemical Industries Ltd. prieš Komisiją (Dyestuufs), 48/69; 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimas Suiker Unie prieš Komisiją, 40/73; 1999 m. liepos 8 d. sprendimas Hüls prieš Komisiją, C-199/92 P; Europos Komisijos komunikatas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės OL 2011, C 11/1).

Be to, net jei ir būtų nustatytas koks nors kontaktas tarp ūkio subjektų, tai jis pats savaime dar nereikštų Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu ir SESV 101 straipsniu draudžiamo ūkio subjektų veiksmų derinimo, jeigu atsiradusius sutapimus galima logiškai paaiškinti kaip nors kitaip, nei ūkio subjektų sudarytu susitarimu koordinuoti savo elgesį rinkoje.

Taigi konstatuoti veiksmų derinimą galima tik esant trims sąlygoms: 1) tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp ūkio subjektų dėl atitinkamų veiksmų, 2) tolesnis elgesys rinkoje, tokiam kontaktui įvykus, ir 3) priežastinis ryšys tarp jų. Pareiga įrodyti suderintų veiksmų buvimą tenka tam, kas teigia esant tariamą pažeidimą, ir būtent ta šalis privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie pagrįstų aplinkybių, sudarančių veiksmų derinimą, egzistavimą. Tais atvejais, kai įtariami ūkio subjektai pateikia įrodymus dėl savo elgesio nekaltumo, t. y. veiksmų nederinimo, būtent tokį pažeidimą teigiančiai šaliai tenka pareiga įrodyti, kodėl tokie įrodymai yra nepagrįsti.

Teismai nenustatė nei tiesioginio, nei netiesioginio trečiųjų asmenų kontakto dėl dalyvavimo Pirkime. Susijusios įmonės gali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2014">3K-3-334/2014</a>; Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Assitur, C-538/07). Todėl vien aplinkybė, kad UAB „Biseris“ yra vienintelė UAB „Sankryža“ akcininkė, negali būti prilyginama kontaktui dėl dalyvavimo Pirkime.

UAB „Biseris“, vienintelė UAB „Sankryža“ akcininkė, 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu šiai suteikė visišką nepriklausomybę priimti sprendimus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė neviršija 144 810 Eur be PVM, teikti juose įpareigojančius pasiūlymus ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus, įskaitant pirkimo sutarčių sudarymą. Priešingos apeliacinio teismo išvados yra nepagrįstos prielaidos ir interpretacijos „kas būtų, jeigu būtų“.

Tai, kad tas pats specialistas nurodytas abiejų įmonių pasiūlymuose, taip pat negali būti prilyginama kontaktui, būtinam pasiūlymų derinimui konstatuoti. Teisės aktais neribojama tiekėjų teisė siūlyti savo esamą darbuotoją kaip pirkimo sąlygose reikalaujamą nurodyti specialistą. Iš visų UAB „Sankryža“ darbuotojų būtent D. B. patirtis geriausiai atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Todėl trečiasis asmuo, vadovaudamasis VPĮ ir Pirkimo sąlygų reikalavimais, ir pasiūlė šį darbuotoją.

UAB „Sankryža“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „Biseris“ taip pat dalyvaus Pirkime ir šį darbų vadovą, taip pat dirbantį UAB „Biseris“ direktoriaus pavaduotoju, pasiūlys Pirkimui ir paves jam pasirašyti UAB „Biseris“ pasiūlymą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad abiejų įmonių siūlomas specialistas žinojo apie tai, jog jo kandidatūrą siūlo ne tik UAB „Biseris“, bet ir UAB „Sankryža“. Todėl teismų pateiktos prielaidos nepaneigia ir negali paneigti byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad tretieji asmenys Pirkime veikė savarankiškai.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas trečiųjų asmenų ir ieškovės pasiūlymų kainų skirtumą ir jo įtaką konstatuojant trečiųjų asmenų pasiūlymų derinimą, pažeidė CPK 185 straipsnį. Trečiųjų asmenų pasiūlymų kainų dydis ir jų skirtumas buvo lemtas objektyvių priežasčių.

Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Biseris“ pareiškimais prisidėjo prie kasatorės kasacinio skundo.

Ieškovė UAB „Maniga“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pagrįsta teismų pozicija ir argumentai dėl trečiųjų asmenų sąsajos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies pagrindu ir jų, kaip susijusių ūkio subjektų, veiksmų Pirkime derinimo bei draudžiamo konkurencijos ribojimo.

Pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumas ir (ar) vienodumas, vienodas šių formų užpildymo ir kainų rašymo būdas, tų pačių asmenų dalyvavimas rengiant pirkimo dokumentus, jeigu jų negalima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu, laikytini pakankamais draudžiamo susitarimo, išreikšto suderintais veiksmais, įrodymais (Europos Sąjungos Bendrojo teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimas sujungtose bylose Dresdner Bank AG ir kt. prieš Komisiją, T?44/02 OP, T?54/02 OP, T?56/02 OP, T?60/02 OP ir T?61/02 OP; 2008 m. liepos 8 d. sprendimas byloje BPB prieš Komisiją, T-53/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A248-697/2008; 2012 m. birželio 2 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-552-2016-12).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, vertindamas byloje kilusio ginčo dėl teisės pobūdį – dviejų tame pačiame konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų suderintus veiksmus, – pasisakys dėl sąžiningos konkurencijos apsaugos viešųjų pirkimų procese ir sąžiningą konkurenciją pažeidžiančių veiksmų teisinių padarinių šios bylos kontekste. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje atskirai nespręs dėl dviejų tarpusavyje susijusių ūkio subjektų (trečiųjų asmenų) galimybės kartu dalyvauti Pirkime.

Dėl sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos konstitucinio imperatyvo ir jo taikymo viešuosiuose pirkimuose

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Viena iš teisinių garantijų, būtinų efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas išleisti įstatymus, kurie saugotų sąžiningos konkurencijos laisvę.

Taigi, remiantis oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis, galima teigti, kad sąžiningos konkurencijos laisvė – konstitucinė vertybė, kadangi, Konstitucinio Teismo teigimu, sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Konkurencijos įstatyme, inter alia, įtvirtintas konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, aiškinant į Europos Sąjungos konkurencijos teisės normas panašias arba tapačias nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas turi būti remiamasi ir oficialiuoju Europos Sąjungos konkurencijos teisės normų aiškinimu.

Pažymėtinos SESV nuostatos, reglamentuojančios draudžiamus susitarimus Europos Sąjungos konkurencijos teisėje. SESV 101 straipsnyje įtvirtinta:

,,Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais: a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos; <...>“

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas savo turiniu ir tikslais yra panašus, todėl aiškinant Konkurencijos įstatyme nustatyto draudimo turinį ir esmę atsižvelgtina į Europos Sąjungos teismų praktiką taikant ir aiškinant konkurencijos teisės nuostatas, reglamentuojančias šiuos konkurencijos santykius.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateikta susitarimo apibrėžtis, t. y. nurodyta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Europos Sąjungos teismų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio nuoseklią praktiką aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymą administracinėse bylose, kuriose ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas, praktikoje laikomasi nuostatos, jog konkurencijos teisės reikalavimų neatitinkančio susitarimo draudžiamumo esmė atskleistina per konkurencijos sampratą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos koncepcija, kuri, be kita ko, apima draudimus sudaryti priešingus konkurencijai susitarimus, suponuoja tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, kad jie savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų.

Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų. Tačiau griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, C-49/92 P, ECLI:EU:C:1999:356, 115–117 punktus; 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Hüls AG prieš Komisiją (Polypropylene),C-199/92 P, ECLI:EU:C:1999:358, 160 punktą; 2009 m. birželio 4 d. sprendimo T-Mobile Netherlands ir kiti, C-8/08 P ECLI:EU:C:2009:343, 23 punktą ir minėtuose sprendimuose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A1-686/2006).

Šių teismų praktikoje susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas itin plačiai, nekeliant esminių reikalavimų tokio susitarimo išraiškos būdui ar formai. Vertinant, ar ūkio subjektų elgesys laikytinas susitarimu pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo teismo 1989 m. gruodžio 17 d. sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją, T-7/89, ECLI:EU:T:1991:75, 256 punktą; 2002 m. kovo 20 d. sprendimo HFB Holding prieš Komisiją, T-9/99, ECLI:EU:T:2002:70, 199 punktą; 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Quinn Barlo ir kt. prieš Komisiją, T-208/06, ECLI:EU:T:2011:701, 35 punktą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A575-2577/2011; 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-294/2011; 2011 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011).

Sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas. Kasacinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011, yra išaiškinęs, kad jo kaip bendrojo imperatyvo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis – užtikrinti tiekėjų konkurenciją. Konstatavus šio reikalavimo pažeidimą, pripažįstamas netinkamas pirkimų tikslo siekimas ar nepasiekimas.

Kiek tai susiję su byloje vertinamomis aplinkybėmis, kuriomis kasacinis teismas remiasi vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, pažymėtina, jog ES teismų praktikoje suderintais veiksmais konkurencijos teisės prasme, be kita ko, laikomas ūkio subjektų, ketinančių dalyvauti ar dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, keitimasis tarpusavyje informacija apie sąnaudas, prekių charakteristikas ir jų kainas, nors tai yra informacija, kurią nepriklausomas rinkos dalyvis laikytų komercine paslaptimi (pvz., Europos Sąjungos Bendrojo teismo 1995 m. vasario 25 d. sprendimo SPO ir kt. prieš Komisiją, T-29/92, ECLI:EU:T:1995:34, 116–121 punktai).

Taip pat laikomasi nuostatos, kad bet koks abipusis tiesioginis ar netiesioginis ūkio subjektų kontaktas, kurio metu atskleidžiama informacija apie tai, kaip ūkio subjektas ketina elgtis rinkoje ateityje, laikomas SESV 101 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiais suderintais veiksmais, jei tokiu kontaktu siekiama sukurti konkurencijos sąlygas, kurios nėra įprastos atitinkamai rinkai. Be to, jei neįrodyta priešingai, preziumuojama, kad kitas ūkio subjektas pasinaudojo atskleista informacija (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimo sujungtose bylose Ceminteries ir kiti prieš Komisiją, T-25/95, T-26/95, T-30/95, T-31/95, T-32/95, T-34/95, T-35/95, T-36/95, T-37/95, T-38/95, T-39/95, T-42/95, T-43/95, T-44/95, T-45/95, T-46/95, T-48/95, T-50/95, T-51/95, T-52/95, T-53/95, T-54/95, T-55/95, T-56/95, T-57/95, T-58/95, T-59/95, T-60/95, T-61/95, T-62/95, T-63/95, T-64/95, T-65/95, T-68/95, T-69/95, T-70/95, T-71/95, T-87/95, T-88/95, T-103/95 ir T-104/95, ECLI:EU:T:2000:77, 1849, 1852, 1855 ir 1865 punktus).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėtų aplinkybių kontekste kasacinis teismas prieina prie išvados, kad komercinių pasiūlymų turinio derinimas (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimas konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Sąžiningos konkurencijos koncepcija reiškia, be kita ko, ir tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis.

Dėl to draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Rengdama viešuosius pirkimus perkančioji organizacija siekia, kad procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai pateiktų konkuruojančius pasiūlymus. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto derina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne sąžininga konkurencinė kova, o įstatymui prieštaraujantis išankstinis ūkio subjektų susitarimas, dėl kurio viešųjų pirkimų procedūra tampa neteisėta.

Dėl suderintų veiksmų įrodinėjimo viešuosiuose pirkimuose

Pagal Teisingumo Teismo praktiką draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad dėl tokių ginčų pobūdžio ir ieškovės (tiekėjos) faktinės padėties, teisinių santykių su kitais dalyviais ieškovei negali būti nustatytas aukštas suderintų veiksmų įrodinėjimo ir nustatymo standartas (šiame kontekste žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė „eVigilo Ltd“ v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-309-248/2015). Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą.

Pažymėtina, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (žr. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Komisiją, C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85 iki C-129/85, ECLI:EU:C:1988:447, 61–72 punktus).

Šioje byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad suderinti veiksmai Pirkime, be kita ko, pasireiškė konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir (ar) vienodumu, vienodu šių formų užpildymo ir iš esmės vienodu kainų rašymo būdu, tų pačių asmenų dalyvavimu. Kasatorė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumą ar vienodumą, iš esmės vienodą kainų rašymo būdą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Kasatorė nepateikė ir jokių kitų įtikinamų argumentų, paaiškinančių minėtų dokumentų panašumą ir (ar) vienodumą.

Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktinę aplinkybę dėl trečiųjų asmenų pasiūlymų panašumo, tik iš dalies skirtingai priėjo prie šių aplinkybių teisinio kvalifikavimo kaip suderintų veiksmų išvados. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į nenuoseklų apeliacinės instancijos teismo vertinimą vienu metu visa apimtimi pritariant pirmosios instancijos teismo atliktam teisiniam suderintų veiksmų kvalifikavimui, tačiau kartu nurodant, kad pasiūlymų vienodumas nesuponuoja trečiųjų asmenų veiksmų derinimo.

Kasacinis teismas konstatuoja, kad teisinis faktinių aplinkybių vertinimas (nagrinėjamoje byloje – tai veiksmų, sprendimų ar kitų konkurentų valios išraiškos formų kvalifikavimas kaip suderintų) – ne fakto klausimas, dėl jo kasacinis teismas gali spręsti, todėl teismų nustatytas aplinkybes dėl trečiųjų asmenų pasiūlymų panašumo, bendro darbuotojo, įstatų ir jų laikymosi reikšmės kvalifikuoja kaip įstatymų draudžiamus suderintus veiksmus.

Pripažintina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso taisyklių (CPK 176, 185 straipsniai) ir yra pagrindas konstatuoti, jog tretieji asmenys UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ derindami savo veiksmus šiame Pirkime pažeidė sąžiningos konkurencijos imperatyvą (VPĮ 3 straipsnis) Perkančioji organizacija, neatmesdama šių tiekėjų pasiūlymų, taip pat pažeidė konkurencijos skatinimo tikslą pirkimuose, neužtikrino Pirkimo procedūrų skaidrumo, todėl jos sprendimai dėl trečiųjų asmenų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pagrįstai pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo netenkinant, kasatorės (trečiojo asmens UAB „Sankryža“) turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorės.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą ir papildomu prašymu prašo priteisti 1684,32 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį, todėl priteistina ieškovei iš kasatorės minėtų išlaidų suma mažintina iki 1213 Eur.

Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Maniga“ (j. a. k. 183837560) iš trečiojo asmens UAB „Sankryža“ (j. a. k. 140908254) 1213 (vieną tūkstantį du šimtus trylika) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė