Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto įgijimą nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-170-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25029-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – L. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto įgijimą nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad butą (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teise įgijo jos ir suinteresuoto asmens L. G. motina J. P.

Byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo suteiktas valstybės įmonės „Tekta“ pareiškėjos bei suinteresuoto asmens motinai J. P. ir privatizuotas dukters L. G. vardu. Visa privatizuojamo buto kaina buvo sumokėta J. P.; L. G. tuo metu buvo moksleivė, didesnių asmeninių pajamų neturėjo. Nors L. G. tapo formalia buto savininke, tačiau faktinė savininkė buvo J. P., kuri iki savo mirties gyveno ginčo bute, jį prižiūrėjo, remontavo, sudarė visas sutartis savo vardu. Netrukus po ginčo buto privatizavimo L. G. išvyko gyventi į Lenkiją. Po kurio laiko J. P. pareikalavo, kad duktė perrašytų butą jos vardu. L. G. atsisakius tai padaryti, J. P. kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti negaliojančia 1992 m. rugsėjo 28 d. L. G. sudarytos sutarties dalį, kuria kaip pirkėja nurodyta L. G., ir tikrąja pirkėja pripažinti J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad nei ginčo buto registracija L. G. vardu, nei jos nuosavybės teisės į minėtą butą įgijimo pagrindas ir buto perleidimo sandoris nėra paneigti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi butas viešame registre registruotas kito asmens vardu, teismas konstatavo esant CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pripažinti J. P. nuosavybės teisę į butą pagal įgyjamąją senatį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pati daikto valdytoja – J. P., turėdama galimybę įgyti daiktą savo nuosavybėn, tokios teisės atsisakė ir gera valia ją perleido savo dukteriai L. G. J. P. žinojo, kad minėtas buto perleidimo sandoris buvo sudarytas, ji pati perdavė lėšas už butą jo pirkėjai, sandoriui pritarė, jį suvokė ir pati siekė minėto sandorio teisinių pasekmių. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti valdymo sąžiningumo, kuris yra nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlyga (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), nes J. P. visiškai suvokė, jog be L. G., kaip buto savininkės, valios ji negalės elgtis su valdomu butu taip, kaip tikroji jo savininkė. J. P. vykdomos prievolės, susijusios su minėtu butu, nėra būdingos tik savininko teisių turiniui; jos gali būti įgyvendinamos naudojantis turtu ir kitais pagrindais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atitinkamas nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, kurioms užpildyti iškiltų būtinybė taikyti įgyjamosios senaties institutą.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad turto teisinė registracija kito asmens vardu yra reikšminga aplinkybė įgyjamosios senaties instituto taikymui ir pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką turto teisinė registracija neturi reikšmės tik tuo atveju, jei turtas priklauso valstybei ar savivaldybei. Rūpinimasis turtu, turto išlaikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo. Taip pat teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei dėl buto valdytojos J. P. nesąžiningumo nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį aspektu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teisės doktrinoje registravimo suabsoliutinimas yra nuolat kritikuojamas, nes apriboja valdytojo teisių įgyvendinimą ir daro įgyjamosios senaties taikymą praktikoje neveikiantį. Formaliai taikant CK 4.69 straipsnio 3 dalies normą, nesigilinant į įgyjamosios senaties pagrindo praktinį realumą, neįgyvendinamas teisingumas, neužtikrinamas ekonominis turtinių santykių racionalumas bei neginami teisėti valdytojo lūkesčiai. Teismai turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a> pateiktus išaiškinimus, kad tiek registracija viešame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti valdymo teisę.

Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nurodydamas, kad nei turto perleidimo sandoris, nei teisinė registracija L. G. vardu nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, todėl tokių reikalavimų negali būti; valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę nepriklausomai nuo ankstesnio savininko teisių įgijimo pagrindo.

Teismų išvados apie J. P. nesąžiningą valdymą yra nepagrįstos ir padarytos pažeidžiant rungimosi principą bei neteisingai paskirstant įrodinėjimo pareigą. Valdymas laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai, tačiau teismai šią prezumpciją pažeidė. Už butą buvo sumokėta J. P. lėšomis, ji gyveno tame bute, butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl privatizavimo sandorio įforminimas dukters vardu nepakeitė to, kad J. P. yra sąžininga buto valdytoja. Tai, kad J. P.laikė save vienintele buto savininke, įrodo ir jos iškelta byla dėl sandorio ginčijimo, kuria ji siekė paneigti formalų L. G. buvimą sandorio šalimi ir pripažinti save tikrąja buto įgijėja. L. G. iki pat motinos mirties neįgyvendino savo teisių į butą, nes ji nelaikė savęs tikrąja buto savininke.

Teismai nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti atitinkamas nuosavybės teisės įgijimo procedūra spragas, kurioms užpildyti iškiltų būtinybė taikyti įgyjamosios senaties institutą. Susiklostę teisiniai santykiai yra neadekvatūs jų faktiniam ekonominiam turiniui ir atsirado faktinio daikto savininko padėties teisinės apsaugos poreikis.

Teismas neatsižvelgė į socialinio teisingumo argumentus.

Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir ginčijamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasatorės teiginiai apie tai, kad J. P.valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę ir šis procesas yra visiškai savarankiškas ir nepriklausomas nuo ankstesnio savininko teisių įgijimo pagrindo, prieštarauja CK 4.47 straipsnio turiniui. L. G. nuosavybės teisės į butą, įregistruotos sudarius pirkimo–pardavimo sandorį, negalėjo išnykti, pasibaigti ar kitaip transformuotis.

Kasatorė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog daikto registracija viešame registre kito asmens, ne valdytojo, vardu nelaikytina kliūtimi teismui konstatuoti daikto valdymą atitikus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama asmens nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį.

J. P. neturėjo jokio pagrindo manyti ir tikėtis, kad butas priklauso jai nuosavybės teise, taigi negalėjo laikyti savęs tikrąja daikto savininke. Be to, L. G. buto privatizavimo metu dirbo ir finansiškai prisidėjo prie buto pirkimo.

Suinteresuoto asmens nuomone, bylą prieš savo dukterį J. P. pradėjo kasatorės iniciatyva, nes tuo metu J. P. buvo silpnos sveikatos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje aktualus nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į kito asmens (ne valdytojo) vardu viešame registre registruotus daiktus klausimas, dėl kurio kasacinis teismas ir pasisakys.

Dėl daikto atviro valdymo kaip nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos aiškinimo

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2010">3K-3-156/2010</a>.).

Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

Daiktas valdomas nepertraukiamai.

Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Dėl įgyjamosios senaties instituto paskirties aiškinimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2011">3K-3-41/2011</a>). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2008">3K-3-32/2008</a>).

Dėl CK 4.69 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>).

Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB,,Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2006">3K-3-586/2006</a>; 2007 m. vasario 20d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2007">3K-3-58/2007</a>; 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2011">3K-3-41/2011</a>; kt.).

Šioje byloje sprendžiama dėl antrojo draudimo, kuris iš esmės reiškia, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis).

Kasatorės argumentai, kad valdymo teisė pagal įgyjamosios senaties institutą transformuojasi į nuosavybės teisę nepriklausomai nuo savininko (ankstesnio) teisių įgijimo pagrindo yra nepagrįsti ir atmestini, nes, kaip jau minėta, teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Pripažinusi, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę, o kasatorės argumentai dėl kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad tiek registracija viešame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pareiškėjas A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>), nėra reikšmingi CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę vertinimų kontekste, teisėjų kolegija kasacinį skundą atmeta.

Kiti kasatorės argumentai yra nereikšmingi bylos baigčiai, todėl kasacinis teismas dėl jų nepasisako.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. spalio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo butą (duomenys neskeltini), nuosavybės teise priklausantį L. G. (duomenys neskelbtini). Atmetus kasacinį skundą, naikintinos teisėjų atrankos kolegijos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – buto areštas.

Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatorės 280 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ji sumokėjo 280 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš kasatorės suinteresuoto asmens naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. G. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos A. N. (duomenys neskelbtini) 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio L. G. (duomenys neskelbtini), areštą.

Nutarties kopiją nusiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gintaras Kryževičius

Gediminas Sagatys