Civilinė byla Nr. 3K-3-101/2014
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17668-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 44.2; 73.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Namų priežiūros centro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Namų priežiūros centrui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: 821-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Rytlangis“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, kas turėtų atsakyti, kai subrogacinis reikalavimas atlyginti bendraturčiui išmokėtą draudimo išmoką grindžiamas bendraturčio turto sugadinimu dėl netinkamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto priežiūros.
Ieškovas Seesam Insurance AS ieškinyje nurodė, kad jis su trečiuoju asmeniu UAB „Rytlangis“ 2007 m. birželio 19 d. sudarė Turto draudimo sutartį Nr. 210 0001704, kuria buvo apdraustos patalpos ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens užliejimą. Patalpos 2008 m. gegužės 24 d., galiojant draudimo apsaugai, buvo užlietos iš lietaus kanalizacijos tinklo. Įvykus šiam įvykiui, ieškovas su atsakovu 2008 m. gegužės 26 d. pasirašė aktą, kuriuo konstatuota, kad lietaus metu pro įlajas pakartotinai pradėjo veržtis vanduo į UAB „Rytlangis“ patalpas, ir buvo padaryta išvada apie būtinybę tvarkyti lietaus kanalizaciją. Ieškovas, atlikęs žalos administravimo veiksmus, pagal išmokos potvarkius Nr. 08/210-0012 ir Nr. 08/210-0012/2 išmokėjo nukentėjusiam asmeniui UAB „Rytlangis“ 26 244,50 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo, atsakingo už jos atsiradimą.
Ieškovas taip pat nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra įkūrę 821-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau – ir 821-oji DNSB), kuri 2006 m. lapkričio 30 d. Administravimo paslaugų sutartimi Nr. A-56/06 perdavė atsakomybę šio namo administravimu ir priežiūra rūpintis atsakovui. Dėl šios priežasties atsakovas, kaip namo techninis prižiūrėtojas, privalėjo užtikrinti nuolatinį namo būklės stebėjimą bei organizuoti pastebėtų defektų šalinimą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. jis nevykdė tiek administravimo paslaugų sutartimi, tiek teisės aktais nustatytų įpareigojimų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų atitiktimi privalomiesiems reikalavimams – net ir po 2007 metų užliejimo iš šio namo lietaus vamzdžių, konstatavęs būtinybę įrengti atbulinį vožtuvą, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų (nei organizacinių, nei techninių), kad būtų išvengta pakartotinės žalos atsiradimo (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių apie tai, kokie būtent atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė ginčo įvykio kilimą ir jo padarinius, t. y. ieškovas neįrodė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (ar neveikimo) ir kilusių ginčo įvykio padarinių.
Teismas, įvertinęs 2006 m. lapkričio 30 d. Administravimo paslaugų sutarties Nr. A-56/06 turinį, padarė išvadą, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo šalinti namo konstrukcijų, vidaus inžinerinių sistemų ir tinklų avarijas bei gedimus pagal atskirą susitarimą su trečiuoju asmeniu 821-ąja DNSB. Kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų gavęs atskirus trečiojo asmens pavedimus ar nurodymus dėl atbulinio vožtuvo įrengimo, tai atsakovas neturėjo nei teisės, nei pareigos taisyti trečiojo asmens namo lietaus kanalizaciją be trečiojo asmens sutikimo ar nurodymo. Teismas pažymėjo, kad dėl priimtų (nepriimtų) sprendimų dėl namo remonto atsakomybė kyla trečiajam asmeniui, t. y. 821-ajai DNSB, o ne atsakovui, nes sušaukti namo gyventojų susirinkimus, priimti atitinkamus sprendimus, balsuoti bei rinktis remonto darbų kainas ir apimtis yra trečiojo asmens, o ne atsakovo prerogatyva. Teismo vertinimu, byloje taip pat neįrodytos tiesioginės ginčo patalpų užliejimo priežastys – ar užliejimą lėmė kanalizacijos (t. y. šulinių) užsikimšimas nuo nešvarumų, kurių tvarkymas priklausytų atsakovo kompetencijai, ar būtent tai, kad lietaus kanalizacijoje nebuvo įrengti atbuliniai vožtuvai, kurie sulaikytų grįžtantį tekantį vandenį ir kurių įrengimas priklausytų trečiojo asmens kompetencijai.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jis negali būti pripažintas atsakingu už ieškovo patirtą žalą (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 176–179 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai:
priteisė iš atsakovo UAB Namų priežiūros centro ieškovui Seesam Insurance AS 26 244,50 Lt žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2500 Lt atstovavimo išlaidų ir 1574 Lt žyminio mokesčio;
priteisė iš atsakovo UAB Namų priežiūros centro trečiajam asmeniui 821-ajai DNSB 4600 Lt bylinėjimosi išlaidų;
priteisė iš atsakovo UAB Namų priežiūros centro valstybei 27,02 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, 2006 m. lapkričio 30 d. Administravimo paslaugų sutarties Nr. A-56/60 2.1.21.4 punkto, CK 6.193, 6.200 straipsnių, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio 3 dalies, 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, aplinkybes, kad atsakovas yra profesionalas, atlygintinai teikiantis daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, ir kad žalą nulėmęs 2008 m. gegužės 24 d. įvykis – vandens prasiveržimas pro įlajas – buvo pakartotinis, padarė išvadą, jog atsakovui aplinkybė, jog vanduo veržiasi pro įlajas buvo žinoma nuo 2007 m. gegužės 31 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad jis šalintų jo darbuotojų nustatytą užliejimo priežastį pagal nurodytas rekomendacijas, t. y. atsakovas neįrodė, jog atliko savo pareigas, nustatytas 2006 m. lapkričio 30 d. Administravimo paslaugų sutartyje Nr. A-56/06. Teismas sprendė, kad būtent atsakovo neveikimas lėmė ginčo įvykio kilimą; konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jis, nustatęs būtinumą įrengti atbulinį vožtuvą, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl jų operatyvaus įrengimo, ir fakto, kad trečiojo asmens 821-osios DNSB veiksmai lėmė jo neveikimą.
Teismas pažymėjo, kad 2009 m. spalio 7 d. gyvenamojo namo apžiūros akto išvada, jog gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybių būklė ne visiškai atitinka esminius statinio reikalavimus, kad komisija pasiūlė imtis būtinųjų priemonių nustatytiems defektams pašalinti, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, kaip profesionalią veiklą vykdančio juridinio asmens, nepateisina jo neveikimo teikiant atlygintines namo administravimo paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei atsakovas, nei 821-oji DNSB nepateikė į bylą duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog, administratoriui (atsakovui) pastebėjus namo administravimui atlikti būtinus darbus, buvo laukiama, kol bus pasirašytas atskiras susitarimas dėl rekomenduojamų darbų.
Teismo vertinimu, atsakovo pareigų nevykdymas, lėmė žalos atsiradimą – pro netvarkingas įlajas, t. y. lietaus kanalizacijos sudėtinę dalį, prasiveržė vanduo ir užliejo pirmiau nurodytas patalpas. Atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtų pareigų tinkamai vykdyti tiek techninę, tiek organizacinę lietaus kanalizacijos tinklų priežiūrą, buvo atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas), tarp kurių ir atsiradusios žalos, kurios dydžio atsakovas neginčijo, yra priežastinis ryšys. Teismas pripažino atsakovą namo valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam 2006 m. lapkričio 30 d. Administravimo paslaugų sutarties Nr. A-56/06 pagrindu pavesta prižiūrėti ir tvarkyti objektą – gyvenamąjį namą; konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog atliko visas šia sutartimi priskirtas pareigas atsakingai, apdairiai ir sąžiningai, taip pat aplinkybės, kad ne dėl jo kaltės įvyko draudžiamasis įvykis.
Teismas, pripažinęs atsakovą atsakingu už padarytą žalą asmeniu, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.1015 straipsniu, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti žalą ir procesines palūkanas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB Namų priežiūros centras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovas yra atsakingas už pastato techninę priežiūrą ir jis yra daugiabučio gyvenamojo namo valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, neatitinka atsakovo ir trečiojo asmens 821-osios DNSB susiklosčiusios praktikos, vykdant Administravimo paslaugų sutartį. Trečiasis asmuo šia sutartimi neperleido savo kaip namo valdytojo funkcijų atsakovui ir šiam nekilo pareigos vienašališkai vykdyti techninę namo priežiūrą, nes trečiasis asmuo pasiliko sau pareigą priimti atitinkamus sprendimus dėl konkrečių darbų vykdymo (nevykdymo).
Teismas, naikindamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą ir tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą, iš esmės netinkamai aiškino Administravimo paslaugų sutarties nuostatas, iš šios sutarties kylančias šalių teises ir pareigas (Sutarties 2.2.7, 2.2.21.4, 3.1 punktai), taip pat pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles ir teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias daugiabučių namų techninę priežiūrą, jos organizavimą, vykdymą bei subjektų, vykdančių tokią priežiūrą, atsakomybę. Teismas, nevertindamas liudytojų parodymų, kad jokie pirmiau nurodytoje sutartyje nenumatyti darbai nėra atliekami nesuderinus su trečiuoju asmeniu, padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, jog būtent atsakovui yra perleista visa pastato techninė priežiūra, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktikos.
Teismas išvadą apie atsakovo tinkamumą ir jo atsakomybę dėl įvykusio įvykio padarė vienintelės sutarties nuostatos (2.2.21.4 punkto) pagrindu, tačiau visos sutarties sąlygos (kartu su 2008 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu Nr. 1) privalo būti aiškinamos kartu. Sistemiškai vertinant Administravimo paslaugų sutartį atsakovas teikia pastatui tik apžiūras pagal teisės aktų reikalavimus ir būtiniausių darbų numatymą (Sutarties 2.1.8 punktas, Papildomo susitarimo 1 punktas). Sutarties 2.1.21.4 punktas pagrindžia būtent tai, kad atsakovui nekyla pareigos šalinti nustatytus namo defektus. Pareiga priimti sprendimą dėl defektų šalinimo kyla išimtinai trečiajam asmeniui 821-ajai DNSB.
Teismas, aiškindamas sutarties turinį ir šalių valią ją vykdant, negalėjo atsiriboti nuo CK 4.84 straipsnyje įtvirtintų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo valdymo forma yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri visų savo funkcijų nesiekė perleisti atsakovui, nes pasiliko sau teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, konstrukcijų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, susijusiais su namo administravimu (Sutarties 2.2.7 punktas). Aiškinant sutartį pagal sutarčių aiškinimo principus, akivaizdu, kad atsakovas nebuvo namo valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme.
2. Dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo
2.1. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti pareigos užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo atitiktį privalomiems reikalavimams, įskaitant ir techninės priežiūros organizavimą, todėl nepašalindamas užpylimo priežasčių neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
2.2. Dėl priežastinio ryšio. Teismas nevertino ir nenustatinėjo priežastinio ryšio, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, apsiribojo tik griežtosios atsakovo civilinės atsakomybės konstatavimu bei nurodymu (CK 6.247 straipsnis). Teismas, nustatinėdamas priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, nevertino atsakovo elgesio kasacinio teismo suformuotų priežastinio ryšio nustatymo taisyklių kontekste. Vertinant priežastinį ryšį pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus kriterijus, teismas turėjo konstatuoti, kad žalingi padariniai būtų atsiradę net jeigu nebūtų buvę atsakovo tariamų neteisėtų veiksmų. Šioje byloje klausimas dėl konkrečios užpylimo priežasties nebuvo išspręstas. Galimos užpylimo priežastys yra: rangovo pagal projektą neįrengtas atbulinis vožtuvas arba Sakalų gatvėje, kurioje yra užlietos patalpos, neįrengti lietaus kanalizacijos tinklai.
2.3. Dėl žalos dydžio. Teismas, spręsdamas dėl žalos ir jos dydžio, taip pat pažeidė CPK reglamentuotas ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 182, 185 straipsniai). Byloje pateikti įrodymai neįrodo, kokio dydžio žala turtui iš tikrųjų buvo padaryta. Teismas, nustatinėdamas priteisiamos žalos dydį, nepagrįstai neįvertino turto nusidėvėjimo, todėl, priteisdamas visą tariamai patirtą žalą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos civilinės atsakomybės kompensavimo, o ne nubaudimo funkcijos (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) ir sudarė sąlygas nepagrįstai praturtėti.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjo prie atsakovo kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Seesam Insurance AS prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Daugiabučio namo valdymas prievolių teisės pagrindu buvo perduotas atsakovui (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį buvo perduoti (perimti) namo valdymą (CK 6.266 straipsnis). Atsakovas privalėjo prižiūrėti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo inžinerines sistemas, nedelsiant savarankiškai šalinti užfiksuotus šių sistemų trūkumus (defektus), kad namo bendrojo naudojimo objektų savybės atitiktų teisės aktais nustatytų privalomųjų reikalavimų visumą (STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11–13 punktai).
2. Dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo
2.1. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsakomybė atsakovui kyla pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinta griežtoji atsakomybė – objekto valdytojas (atsakovas) atsako be kaltės. Vien žalos fakto pakanka konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus. Pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei yra ne tik tam tikrų pareigų pažeidimas, bet ir vien namo administratoriaus – bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojo – statusas, kartu reiškiantis ir daikto valdytojo faktą. Be to, atsakomybė atsakovui taip pat kyla ir dėl netinkamo Administravimo paslaugų sutartyje ir teisės aktų, reguliuojančių daugiabučio namo prižiūrėtojų veiklą (STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“), numatytų pareigų vykdymo, neatsižvelgiant į tai, ar žalą lėmė užsikimšusi lietaus nuotekų sistema, ar atbulinio vožtuvo neįrengimas laiku.
2.2. Dėl priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga, dėl kokios konkrečios priežasties — atbulinio vožtuvo neįrengimo ar lietaus nuotekų sistemos neišvalymo – kilo žala, nes ji kilo dėl trūkumų (defektų) namo lietaus nuotekų sistemoje.
2.3. Dėl žalos dydžio. Ieškovas tinkamai įvykdė pareigą įrodyti žalos dydį. Ieškovui pateikus jo reikalaujamą žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atsakovui perėjo pareiga juos paneigti.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinius skundus nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.
CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
Byloje esant skirtingiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimams kilo klausimas dėl to, ar atsakovas, vykdęs daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal sutartį, yra atsakingas už bendraturčio turto sugadinimą. Siekiant tinkamai atsakyti į šį klausimą yra būtina kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2012">3K-3-91/2012</a>; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2009">3K-3-257/2009</a>; kt.).
Draudimo įstatymo 82 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d.) 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, o 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2006">3K-3-213/2006</a>).
Nagrinėjamu atveju ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Rytlangis“ buvo sudaryta turto draudimo sutartis Nr. 2100001704 (toliau – ir Turto draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos ir turtas, esančios (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga galiojo nuo 2007 m. birželio 20 d. iki 2008 m. birželio 20 d. Į apdraudžiamąsias rizikas įėjo turto užliejimas vandeniu. Šalys susitarė, kad šiai Turto draudimo sutarčiai taikytinos ieškovo Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. TD002 (toliau – ir Taisyklės). Jose yra nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai: 1) draudžiamieji įvykiai – draudimas apima žalas, sukeltas staigaus netikėto skysčio išsiliejimo; draudimo apsauga apima tik staigius, netikėtus, tiesioginius substancijų išsiveržimus iš stacionarių pastate esančių struktūrų, tokiu, kaip: vandentiekis, kanalizacijos, lietaus nuotekų sistema pastato viduje, taip pat staigius ir netikėtus išsiliejimus ant pastato struktūrų, kurias sukelia patalpų valdytojo naudojama įranga ar įrenginiai, jei ši įranga ar įrenginiai tinkamai prijungti prie sistemų su atbulinės eigos vožtuvu ir žala atsirado ne dėl draudėjo ar jo atstovų didelio neatsargumo (Taisyklių 3.1.1, 3.1.3, 3.1.4 punktai); 2) nedraudžiamieji įvykiai – draudikas neatlygina žalos, sukeltos lietaus, nubėgančio stogo danga, latakais arba išoriniais nutekamaisiais vamzdžiais ir kitais tam skirtais įrenginiais; žalos, sukeltos šulinio ar vamzdžių užtvindimo dėl lietaus, atlydžio ar potvynio; žalos, sukeltos miesto ar komunalinių tinklų avarijos ar blokados (Taisyklių 3.2.1, 3.2.3, 3.2.4 punktai). Taisyklių 5.1 punkte nurodoma, kad papildomai gali būti apdraudžiama potvynio rizika, tačiau draudimas neapima žalos dėl potvynio, sąlygotos netinkamo planavimo (projektavimo), neteisingų išmatavimų ar konstrukcijos defekto, vamzdynuose bei kanalizacijoje (Taisyklių 5.1.2 punktas). Bendrosiose draudimo sutarties sąlygų 2.1.2 punkte yra išaiškinta didelio neatsargumo sąvoka – tai asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs; nesilaikymas protingo atsargumo ir (ar) nesilaikymas protingos priežiūros, ir (ar) nesiėmimas protingų atsargumo priemonių žalai išvengti, ar nenumatymas aplinkybių, kuria būtų numatęs protingas asmuo; taip tai tokia veika (veiksmas ar neveikimas), kurios neigiamus padarinius draudėjas numatė arba privalėjo numatyti, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Byloje teismų nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Rytlangis“ priklausančios patalpos buvo užlietos antrą kartą. Po pirmo patalpų užliejimo, įvykusio 2007 metų gegužės mėnesį, atsakovas rekomendavo name įrengti atbulinės eigos vožtuvus, tačiau nei namo bendrija, nei pats nukentėjęs trečiasis asmuo jokių veiksmų tam, kad būtų įrengtas atbulinės eigos vožtuvas, kad būtų galima išvengti pakartotinių patalpų užliejimų, nesiėmė. UAB „Rytlangis“, siekdamas išvengti galimos žalos dėl galimo pakartotinio užliejimo atsiradimo, tik sudarė su ieškovu Turto draudimo sutartį į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens užliejimą.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko trečiajam asmeniui UAB „Rytlanga“ priklausančių patalpų pakartotinis užliejimas, bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių netinkamos priežiūros ieškovas šioje byloje kelia subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisę ir teisinį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip pirmiau nurodyta, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).
Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 4 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji DNSB ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2009">3K-3-376/2009</a>). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo DNSB valdybos pirmininkas P. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šių bendraturčių pareigų, kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamu atveju neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo UAB „Rytlangis“, kaip daugiabučio namo bendraturtis, kartu su visais kitais namo bendraturčiais nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, šiuo atveju namo inžinerinius (nuotekų) tinklus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2010 m. kovo 19 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (6.1–6.2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB „Žaidas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-612/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-612/2013">3K-3-612/2013</a>). Tačiau nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, remdamiesi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją, todėl atsakovas, kaip daugiabučio namo administratorius, buvo paskirtas ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Administravimo paslaugų sutarties, sudarytos namo bendrijos – trečiojo asmens 821-osios DNSB – ir atsakovo, pagrindu. Taigi siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl trečiojo asmens UAB „Rytlangis“ patirtos žalos užliejant jo turtą vandeniu, kurią šiam atlygino ieškovas, yra atsakingas atsakovas, būtina aiškintis Administravimo paslaugų sutarties turinį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamas sutarčių aiškinimo ir įrodinėjimo proceso taisykles, jų nekoreguodama ir jais vadovaudamasi, taip pat atsižvelgdama į CK 4.247 straipsnyje reglamentuotą administratorių atsakomybę turto bendro administravimo atveju, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovo Administravimo paslaugų sutartimi prisiimtų pareigų apimties yra nepagrįstos.
Administravimo paslaugų sutartimi sutarties šalys susitarė, kad administratorius (atsakovas) teiks užsakovui (821-ajai DNSB) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir priežiūros paslaugas, o užsakovas už šias teikiamas paslaugas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi administratorius, be kitų pareigų, įsipareigojo: vesti namo techninę dokumentaciją (namo pasas, žurnalas, kiti teisės aktų nustatyti dokumentai), atsakyti už šių dokumentų saugojimą ir pildymą teisės aktais nustatyta tvarka; ne rečiau kaip kartą per metus atlikti namo technines apžiūras – įvertinti namo techninę būklę bei numatyti būtiniausius darbus; teikti pagalbą organizuojant patalpų savininkų, įgaliotinių susirinkimus, valdybos narių posėdžius, dalyvauti juose, juos protokoluoti; užsakovo iniciatyva aptarti su įgaliotais asmenimis eksploatacinių (kaupiamųjų) lėšų tikslinį panaudojimą bei jų likutį; prižiūrėti namą, jo pagrindines konstrukcijas, inžinerinę įrangą, bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją; organizuoti nuolatinę namo, jo konstrukcijų, vidaus inžinerinių sistemų ir tinklų priežiūrą, jų gedimo šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus. Avarijos, gedimai turi būti pradėti šalinti nedelsiant po atitinkamo pranešimo gavimo ar po avarijos (gedimo) nustatymo ir pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Atlikti juos savo jėgomis pagal atskirą susitarimą su užsakovu arba parinkti kitą vykdytoją (Sutarties 2.1.6, 2.1.8, 2.1.9, 2.1.16, 2.1.21, 2.1.21.4 punktai). O užsakovas, be prisiimtų kitų įsipareigojimų, šios sutarties 2.2.7 punktu taip pat įsipareigojo priimti reikiamus sprendimus namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, konstrukcijų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, susijusiais su namo administravimu.
Taigi sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas, teismų nustatyta šios sutarties šalių sutarties vykdymo praktika rodo, kad visos namo priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos nėra perduotos atsakovui, organizacinius klausimus dėl namo priežiūros sprendžia bendrija, atsakovas tik padeda bendrijai organizuoti susirikinimus, kaupti lėšas, o sprendimus dėl darbų atlikimo, namo defektų pašalinimo priima bendrija, o juos pagal atskirus susitarimus su bendrija įgyvendina atsakovas, kuris taip pat teikia informaciją bendrijai dėl namo būklės, siūlo išeitis ir laukia bendrijos sprendimų ir (ar) užsakymų dėl tam tikrų darbų atlikimo, namo defektų šalinimo. Taigi atsakovas iš esmės tik padeda bendrijai atlikti daugiabučio namo techninę priežiūrą, o iniciatyva dėl viso namo valdymo yra palikta būtent bendrijai. Taigi tarp bendrijos ir atsakovo Administravimo paslaugų sutartimi buvo paskirstytos pareigos, todėl kiekviena iš šios sutarties šalių gali atsakyti tik už savo veiksmus ar neveikimą (CK 4.247 straipsnio 1 dalis).
Byloje teismų nustatyta, kad žalą nulėmęs 2008 m. gegužės 24 d. patalpų užliejimo vandeniu įvykis buvo pakartotinis. Teismai taip pat nustatė, kad atsakovas, atlikęs nuolatinius namo stebėjimus, namo apžiūras, Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale fiksavo tokių apžiūrų rezultatus ir išvadas, darbus, kuriuos reikia atlikti, tarp jų ir dėl atbulinės eigos vožtuvo įrengimo. Bendrija, o per ją ir visi namo bendraturčiai, apie reikalingus atlikti darbus buvo informuoti. Pažymėtina, kad UAB „Rytlangis“, kaip užlietų patalpų savininkė, žinojo, kad, siekiant išvengti pakartotinių užliejimų, reikėjo įrengti atbulinės eigos vožtuvą. Tačiau byloje nenustatyta faktų, kad bendrija būtų organizavusi bendraturčių susirinkimus, būtinų darbams atlikti lėšų rinkimą ir kad į šiuos veiksmus būtų įsijungęs trečiasis asmuo UAB „Rytlangis“. Dėl tokių veiksmų atlikimo nei į bendriją, nei į atsakovą nesikreipė ir kiti namo bendraturčiai (CK 4.85 straipsnio 5 dalis). Šios aplinkybės parodo tiek jų pačių, tiek namo bendrijos neveikimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atlikdamas namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, jų rezultatus ir išvadas fiksuodamas namo techninės priežiūros žurnale, apie jų duomenis informuodamas namo bendriją ir bendraturčius, keldamas atbulinės eigos vožtuvo įrengimo klausimą, atsakovas užtikrino tinkamą Administravimo paslaugų sutarties vykdymą. Nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, o kartu ir bendraturčiai, būtų informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius. Taigi byloje neįrodyta, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė Administravimo paslaugų sutartį. Kadangi atsakovas sutarties nepažeidė, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, ieškovas nepagrįstai kelia jam subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CK 6.266 straipsnio, kuris reglamentuoja pastato savininko arba valdytojo atsakomybę už žalą padarytą tretiesiems asmenims, nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovas, kaip namo administratorius pagal sutartį, yra atsakingas už bendraturčiui padarytą žalą, nagrinėjamu atveju per daug išplėtė Administravimo paslaugų sutarties turinį. Administratorius pagal sutartį gali būti atsakingas už bendraturčiui padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmuo, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, įstatymo nėra varžomas, kam reikšti reikalavimą atlyginti žalą, tačiau tokiu atveju atsižvelgtina į bendraturčių, bendrijos (jeigu tokia yra įsteigta) ir administratoriaus (paskirtas įstatymo ar sutarties pagrindu) tarpusavio teisinius santykius.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos aiškinimus, nurodytus šioje nutartyje, atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos aplinkybių ir šalių sudarytos Administravimo paslaugų sutarties sąlygų turinio, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, namo administratoriaus atsakomybę, kas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinį skundą tenkinant, kasatoriaus (atsakovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos – 787 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą – priteistinos iš ieškovo. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.
Kasacinis teismas turėjo 94,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. pažyma). Teisėjų kolegijai patenkinus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovo Seesam Insurance AS (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalis,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (Estijos Respublikos juridinio asmens kodas 10055752) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Namų priežiūros centrui (juridinio asmens kodas 125596783) 787 (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (Estijos Respublikos juridinio asmens kodas 10055752) valstybei 94,68 Lt (devyniasdešimt keturis litus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė
