Civilinė byla Nr. 3K-3-102/2014
Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00470-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2000 m. gruodžio 29 d., dėl atsakovės kaltės, palikti šalims santuokines pavardes; 2) nustatyti nepilnametės dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės; 4) padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant 27 000 Lt vertės 5,46 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės lengvojo automobilio priekabą VESTFALIA, 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį PEUGEOT 605, dalį ūkininko ūkio: 60 000 Lt vertės presą VICON RF125, 20 000 Lt vertės šienainio rulonų plėvelės vyniotuvą TARUP, 20 000 Lt vertės savaeigį krautuvą CASE, 25 000 Lt vertės traktorių MTZ 820 su frontaliniu krautuvu, 1000 Lt vertės šienapjovę „Fela“, 3000 Lt vertės trijų žemės tankinimo volų komplektą, 3000 Lt vertės priekabą platformą, 10 000 Lt vertės keturis arklius, iš viso turto už 172 000 Lt; atsakovei priteisiant 24 000 Lt vertės 8,22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį VW POLO, 10 000 Lt vertės lengvąjį automobilį TOYOTA YARIS, likusią dalį ūkininko ūkio: žemės ūkio, sodo ir daržo technikos ir jos priedų už 687 500 Lt, 8000 Lt vertės 50 kub. m eglės medienos rąstų (160 Lt už 1 kub. m), 4200 Lt vertės 28 vnt. telyčių pririšimo vietų (150 Lt už 1 vietą), 1820 Lt vertės 14 vnt. telyčių guminių kilimėlių (130 Lt už 1 vnt.), 294 000 Lt vertės 98 melžiamas karves (3000 Lt už 1 vnt.), iš viso turto už 1 131 520 Lt; priteisiant ieškovui iš atsakovės 229 173,33 Lt kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį bei 44 000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti šalims santuokines pavardes; 2) nustatyti nepilnametės dukters V. K. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukteriai išlaikymą turtu: 16 325 vertės ½ dalį 5,46 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 3175 Lt vertės ½ dalį 8,22 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), likusią sumą – 6500 Lt, mokant po 400 Lt kas mėnesį); 4) padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovei 16 325 vertės ½ dalį 5,46 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 3175 Lt vertės ½ dalį 8,22 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės lengvąjį automobilį VW POLO, iš viso turto už 20 000 Lt, iš ieškovo – 4500 Lt kompensaciją, išdėstant jos sumokėjimą dvejiems metams, 60 000 Lt neturtinės žalos; priteisiant ieškovui 16 325 vertės ½ dalį 5,46 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 3175 Lt vertės ½ dalį 8,22 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės lengvojo automobilio priekabą VESTFALIA, 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį PEUGEOT 605, iš viso turto už 24 500 Lt; 5) pripažinti, kad atsakovės ūkis yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalytinas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Skuodo rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes; šalių nepilnametės dukters V. K. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; padalijo šalių santuokoje įgytą turtą – priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 34 362,50 Lt vertės 5,46 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodytą žemės ūkio techniką ir keturis arklius, iš viso turto už 149 712,50 Lt; priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 15 175 Lt vertės 8,22 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., žemės ūkio, sodo ir daržo technikos bei jos priedų, 64 melžiamas karves, 34 telyčias, iš viso turto už 784 435 Lt; priteisė ieškovui iš atsakovės 161 670 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios nuosavybės dalį ir 44 000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
Pasisakydamas dėl santuokinio turto padalijimo, teismas nustatė, kad ginčo ūkis įregistruotas 1996 m. vasario 12 d. A. M. (atsakovės tėvo) vardu. Šiam 2001 m. gruodžio 19 d. mirus, atsakovė paveldėjo pusę A. M. priklausiusio turto, kita turto dalis atiteko atsakovės motinai J. M. pagal bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normas. J. M. nuo 2002 m. spalio 22 d. iki 2003 m. sausio 23 d. registruota ūkininke, atsakovė – jos partnere. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad testamente ūkininko ūkis kaip atskiras objektas neminimas, atsakovė ūkininko partnere (po metų – ūkininke) registruota šalių santuokos metu, į tai, jog neįrodyta, kad ieškovo prašomi priteisti daiktai (žemės ūkio technika) įgyti iki santuokos, šalys, gyvendamos santuokoje, abi dirbo ūkyje, iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos interesams tenkinti, ieškovo motinai Z. K. priklausantis 35 ha žemės sklypas buvo įtrauktas į ūkio apskaitą, už jį buvo gaunamos Europos Sąjungos išmokos, ūkyje pastatams po kilusio gaisro atstatyti buvo panaudota dalis ieškovo motinai priklausančio miško, paskola iš banko žemės ūkio technikai įsigyti buvo paimta abiejų šalių vardu, sprendė, jog šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, todėl, nutraukiant šalių santuoką, dalytinas.
Teismas, spręsdamas dėl dalytino turto vertės, nustatė, kad ieškovas ją nurodė savo nuožiūra, atsakovė dalies turto vertę pagrindė ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos dokumentais, kai kurio turto vertę patikslino teismo posėdžio metu; atsižvelgdamas į tai, teismas turto vertę apskaičiavo sudėdamas šalių nurodytas turto vertes ir išvesdamas vidurkį. Remdamasis nustatyta turto verte, teismas nustatė, kad šalys turi dalytino turto už 934 147,50 Lt. Pasisakydamas dėl to, kuriai šaliai turėtų priklausyti 5,46 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad atsakovė su dukterimi gyvena atsakovės iš tėvų paveldėtoje sodyboje, o atsakovas – nurodytame žemės sklype esančioje sodyboje, kurioje laikomi arkliai; rėmėsi ieškovo paaiškinimais, kad ieškovas kitos gyvenamosios vietos neturi; gyvendamas nurodytoje sodyboje ir turėdamas arklių, turėtų galimybę versti žemės ūkio veikla; prašo priteisti tokią žemės ūkio techniką, kurios priteisimu nebūtų padaryta žalos atsakovės ūkiui. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad turto pagal ieškovo pasiūlytą projektą padalijimas atitinka CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl priteisė ieškovui 5,46 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir ieškinyje nurodytą žemės ūkio techniką, keturis arklius, iš viso turto už 149 712,50 Lt; atsakovei priteisė likusį turtą, kurio vertė – 784 435 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ieškinyje pareikštą prašymą priteisti jam 1/3 dalį turto, apskaičiavo, kad 1/3 turto dalis yra 311 382,50 Lt, ieškovui natūra priteisto turto vertė yra 149 712,50 Lt, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 161 670 Lt kompensaciją; nustatęs, kad 2011 m. kovo 10 d. atsakovė savo seseriai pervedė 88 000 Lt, sprendė, jog atsakovė nepagrįstai sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 44 000 Lt kompensaciją.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovui asmenines nuosavybės teise 34 362,50 Lt vertės 5,46 žemės sklypą su gyvenamuoju, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės lengvojo automobilio priekabą VESTFALIA, 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį PEUGEOT 605, 12 500 Lt vertės keturis arklius; visą kitą turtą priteisė atsakovei; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 161 670 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ūkininko ūkis pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, taip pat kad ieškovui priteistinas 5,46 ha ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui (atsakovei) didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija tokią išvadą padarė, nustačiusi tokias faktines aplinkybes: ginčo ūkį, kurį sudarė 38 galvijai, atsakovė paveldėjo iš jos tėvo; iš šių galvijų ir jų prieauglio (34 telyčių ir 64 melžiamų karvių) gaunama didžioji dalis ūkio pajamų, todėl jų vertė (269 500 Lt) sudaro didžiausią ūkio vertės dalį; Europos Sąjungos paramos gavimu bei už gautas lėšas technikos pirkimu rūpinosi atsakovė; iš ūkio pajamų buvo išlaikoma visa šeima, taip pat ir ieškovo vaikas iš pirmosios santuokos; ieškovas neįrodė, kad lygiomis dalimis su atsakove sukūrė visą ūkį; ieškovas dirbo ūkyje mechanizatoriumi, gavo už tai atlyginimą ir socialines garantijas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė daugiau prisidėjo prie ūkininko ūkio plėtros; sutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad ūkis yra jos veiklos ir pragyvenimo šaltinis bei negali tinkamai funkcionuoti be tam tikrų dalių (gyvulių, technikos priemonių, tvartų bei žemės), negali būti skaidomas, nes gali būti sutrikdyta normali ūkinė veikla, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui dalį atsakovės ūkyje reikalingos žemės ūkio technikos.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnį, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, todėl nepagrįstai 260 520 Lt sumažino pirmosios instancijos teismo sprendimu kasatoriui priteistą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. CK 3.123 straipsnyje nustatytas pavyzdinis aplinkybių, kurias įvertinęs teismas, padalydamas bendrą sutuoktinių turtą, gali nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygių dalių principo, sąrašas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2007">3K-3-177/2007</a>; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2007">3K-3-220/2007</a>; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-577/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-577/2009">3K-3-577/2009</a>). Nukrypdamas nuo lygių dalių principo teismas turi įvertinti, kiek įstatyme nustatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių byloje yra. Jeigu jų yra keletas ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-577/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-577/2009">3K-3-577/2009</a>). Kasatoriaus teigimu, viso bylos nagrinėjimo metu jis laikėsi pozicijos, kad jam turi būti priteista 1/3 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės, t. y. žemės sklypas su sodyba, kuriuose kasatorius galėtų gyventi ir ūkininkauti, turėdamas nedidelę dalį ieškovei ūkyje nereikalingos technikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks kasatoriaus reikalavimas tenkintinas, atsižvelgdamas į tai, jog kasatorius neturi kito gyvenamojo būsto ir, turėdamas sodybą su arkliais, galėtų pradėti verstis žemės ūkio veikla, be to, prašomos priteisti technikos kasatoriui priteisimas nepadarys atsakovės ūkiui žalos, taip pat kad ūkyje šalys dirbo abi, ūkio pajamos buvo naudojamos šeimos interesais, kasatoriaus motinai Z. K. priklausantis 35 ha žemės sklypas buvo įtrauktas į ūkio apskaitą, už jį buvo gaunamos išmokos, ūkyje pastatų atstatymui po kilusio gaisro buvo panaudota mediena iš Z. K. priklausančio miško, paskola iš banko žemės ūkio technikai įsigyti buvo paimta abiejų šalių vardu. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, rėmėsi išimtinai atsakovės nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais bei neatsižvelgė į atsiliepime pateiktus kasatoriaus argumentus, kurie yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais ir atsakovės nepaneigti, t. y. kad, šalims 2000 m. gruodžio 29 d. sudarius santuoką, atsakovė 2003 m. sausio 24 d. įregistravo savo vardu ūkininko ūkį, kuris bendromis šalių lėšomis ir darbu buvo išplėstas ir suklestėjo; likus dviem mėnesiams iki gyvenimo skyrium pradžios šalys sutarė, kad atsakovė sudarys su kasatoriumi darbo sutartį, pagal kurią kasatorius turėjo dirbti ūkyje mechanizatoriumi; ši sutartis buvo reikalinga tam, kad kasatorius turėtų visas socialines garantijas; ūkio veikloje šalys naudojo ne tik uždirbtas, bet ir skolintas iš kredito įstaigų lėšas, už kurias laidavo kaip sutuoktiniai; ūkyje natūra (gyvulininkystei, pašarams gaminti, malkoms ir statybinei medžiagai) bei išmokoms gauti neatlygintinai buvo naudojama kasatoriaus motinai Z. K. nuosavybės teise priklausanti 65 ha žemės ūkio (dalis įtraukta į ūkininko apskaitą) ir 10,75 ha miško ūkio paskirties žemė; kasatoriaus reikalaujamos priteisti žemės ūkio technikos atsakovė ūkyje nebenaudoja, nes įsigijo efektyvesnės, be to, jai lieka 2/3 dalys turto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai sprendė, kad kasatoriui priteistina tik 8 proc. visos bendrosios jungtinės nuosavybės.
Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu sutuoktiniui priteistino turto vertė viršija jo bendro turto dalį, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šią nuostatą ir priteisė kasatoriui iš atsakovės kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nemotyvavo, kodėl atsakovei nekyla pareigos sumokėti kasatoriui kompensaciją, kai jai tenkančio turto dalis yra net 41 proc. didesnė už kasatoriui tenkančio turto dalį. Taip, be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 325 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus, keliamus apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui ir jos turiniui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl įgyto turto teisinio režimo. Atsakovė nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, nes jam priteista tik 8 proc. bendrosios jungtinės nuosavybės. CK 3.117 straipsnyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendras sutuoktinių turtas – tai turtas, įgytas po santuokos sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-343/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-343/2006">3K-3-343/2006</a>; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-490/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-490/2007">3K-3-490/2007</a>; kt.). Atsakovės ūkininko ūkis, į kurį neteisėtai pretenduoja kasatorius, buvo sukurtas daug anksčiau, t. y. 1996 m., bei paveldėtas pagal tėvų testamentą, todėl jam netaikomas bendro sutuoktinių turto režimas, jis yra asmeninis atsakovės turtas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkininko sutuoktinis yra ūkininko partneris, kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Tai reiškia, kad ūkininką ir partnerį (sutuoktinį) sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsiranda bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, byloje nustatyta, kad kasatorius atsakovės ūkyje dirbo pagal darbo sutartį mechanizatoriumi, t. y. buvo ūkio darbuotojas, ne jo bendraturtis.
2. Dėl kasatoriaus motinai Z. K. priklausančio 35 ha žemės sklypo įtraukimo į ūkio apskaitą, Europos Sąjungos paramos gavimo, kasatoriaus prisidėjimo savo darbu prie ūkio plėtros. Atsakovės teigimu, kasatoriaus motina Z. K. yra pensinio amžiaus, ji prašydavo, kad būtų dirbamas jai priklausantis žemės sklypas. Atsakovė Z. K. duodavo maisto produktų, suteikdavo kitokią pagalbą, tačiau, atsakovės nuomone, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Z. K. priklausantis žemės sklypas buvo įrašytas į ūkio apskaitą ir dėl to ūkis buvo iš esmės pagerintas, juolab kad nurodyta žemė buvo dirbama atsakovės technika ir lėšomis. Europos Sąjungos fondo lėšos ūkiui pagerinti buvo gautos 1999 m., vėliau dėl papildomų lėšų skyrimo buvo kreiptasi 2007 m. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis dirbo ūkyje, nes 2000 m. jam buvo atlikta stuburo išvaržos operacija, po kurios jis dvejus metus apskritai negalėjo dirbti, iki 2010 m. dėl sveikatos negalėjo atlikti jokių sudėtingesnių ūkio darbų, juos atlikdavo samdomi ūkio darbininkai.
3. Dėl verslo įrankių nedalytinumo. CK 3.89 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui. Atsakovės teigimu, jos paveldėtas ūkininko ūkis kartu su gyvuliais bei technika yra jos asmeninė nuosavybė bei vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kadangi šis ūkis negali tinkamai funkcionuoti be tam tikrų dalių (technikos priemonių, pastatų, tvartų bei žemės), tai padalytas jis žlugtų. Atsakovė, gaudama Europos Sąjungos paramos lėšų, įsipareigojo per ateinančius penkerius metus išsaugoti, plėsti ir modernizuoti ūkį, o netekus dalies technikos, ji negalėtų šių įsipareigojimų vykdyti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei 64 melžiamas karves ir 34 telyčias, o kasatoriui – iš esmės visą pašarų ruošimo techniką (traktorių MTZ 820 su frontaliniu krautuvu, šienapjovę, priekabą, šienainio rulonų plėvelės vyniotuvą, savaeigį krautuvą), apribojo kasatorės ūkio veiklą.
4. Dėl nukrypimo nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių padalijimo principo. Ieškovui buvo priteistas 5,46 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įsigytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir turėjo būti dalijamas abiem šalims.
5. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kasatorius 2011 m. kovo 9 d. užpuolė atsakovę ir sužalojo ją lenta, taip pat pasisavino ieškovei priklausančią mokėjimo kortelę ir, šia pasinaudodamas, paėmė atsakovei priklausančių lėšų. Dėl to jis buvo nuteistas. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
6. Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ūkio ir jo priklausinių nedalytinumo, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo jų nenustatinėja, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo metu dalijamo sutuoktinių turto teisinio režimo.
Dėl santuokos nutraukimo metu dalijamo sutuoktinių turto teisinio režimo
Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas inter alia abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnis).
Kasatorius kelia klausimą, ar teismai, nustatę, kad ūkininko ūkis ir kitas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šį turtą dalydami, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl dalijamam ūkininko ūkiui taikytino teisinio režimo, vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad ūkis įregistruotas 1996 m. vasario 12 d. Nuo 1996 m. vasario 12 d. iki 2002 m spalio 21 d. jis buvo registruotas atsakovės tėvo vardu. Po jo mirties (2001 m. gruodžio 19 d.) dalį turto paveldėjo atsakovė bei jos motina, šiai mirus – motinai priklausiusį turtą paveldėjo atsakovė. Nustatę, kad dalijamas ūkininko ūkis buvo suformuotas ir įregistruotas iki santuokos sudarymo ir visas atsakovės nuosavybėn perėjo tik po motinos mirties, teismai nepagrįstai sprendė, kad dėl tos priežasties, jog paveldėjimo pagal testamentą ir įstatymą liudijimuose ūkininko ūkis kaip atskiras vienetas nenurodytas, o atsakovė ūkio partnere įregistruota ginčo šalims esant santuokoje, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokią išvadą teismai padarė, netinkamai taikydami asmeninės sutuoktinių nuosavybės turinį reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 3.89 straipsnis.). Šios išvados nepagrįstumas konstatuotinas ir dėl to, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2012">3K-3-447/2012</a>). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, t. y. kasatorius neįrodė ir teismai nenustatė, kad ginčo objektas – ūkininko ūkis santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis ar kito sutuoktinio (kasatoriaus) lėšomis ar darbu. Kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą (CK 3.98 straipsnis). Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2010">3K-3-254/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2011">3K-3-30/2011</a>).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nesivadovavo pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, tačiau, atsižvelgdama į procesinį bylos rezultatą, konstatuoja, jog šis pažeidimas nelėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir vadovaudamasis kitais nei šioje nutartyje išdėstyti motyvais, priėjo prie pagrįstos išvados, kad ūkininko ūkis nėra sutuoktiniams lygiomis dalimis dalytinas turtas, todėl jo nedalijo, o sutuoktiniams padalijo tik kitą, santuokos metu įgytą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje nustatytas dalytino turto proporcijas, darytina išvada, kad turtas padalytas, be kita ko, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, kad kasatorius apskritai neprisidėjo savo darbu ir (ar) lėšomis prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažintino turto – ūkininko ūkio – gerinimo (kasatorius tik nuo 2010 m. atsakovės ūkyje pradėjo dirbti pagal darbo sutartį ir jam buvo mokamas atlygis), todėl turi teisę į kompensaciją. Atsakovė nepateikė kasacinio skundo, kuriuo ginčytų apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl atsakovei priskirtos bendrosios jungtinės nuosavybės dalies dydžio ir jos pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai nustatęs ūkininko ūkiui taikytiną teisinį režimą, jo dalijimo klausimą iš esmės išsprendė teisingai, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ginčo atveju sutuoktiniams dalytinas turtas buvo padalytas pažeidžiant lygių dalių principą ir nukrypimą nuo jo reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat kad turtas sutuoktiniams paskirstytas neteisingai. Atsižvelgiant į tai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti, nenustačius pagrindų jai pakeisti ar panaikinti (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė prašo priteisti jos turėtų atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau nepateikė jokių patirtų išlaidų dydį ir jų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl šių išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas turėjo 32,05 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 32,05 Lt (trisdešimt du litus 5 ct) su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė
