Baudžiamoji byla Nr. 2K-202-303/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10620-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.2.22.1.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. gynėjui advokatui Gerardui Višinskiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. gynėjo advokato Gerardo Višinskio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis: V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 37 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas, o baudžiamoji byla jam nutraukta. BK 72 straipsnio pagrindu V. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio pramoninės gamybos dujinio 8 mm kalibro pistoleto „Reck Baby Automatic“ konfiskavimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. K. gynėjo advokato Gerardo Višinskio, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. V. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir, pritaikius BK 37 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nutraukiant jam baudžiamąją bylą už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 4 d., 9.30 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos dujinį 8 mm kalibro pistoletą „Reck Baby Automatic“, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir penkis dujinius 8 mm kalibro šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti šaudyti C kategorijos ginklams.
2. Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. gynėjas advokatas Gerardas Višinskis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį.
2.1. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo padarė klaidingas išvadas dėl asmens kaltės (BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatydamas V. K. kaltės formą (t. y. netinkamai aiškino BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas).
2.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. K. išteisinimo, nesant jo veikoje tiesioginės tyčios, selektyviai ir nevisapusiškai įvertino bylos duomenis, apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne bylos įrodymų visuma, bet keliomis V. K. parodymų frazėmis, kurios, anot kasatoriaus, nuosprendyje nurodytos netiksliai. Kasaciniame skunde cituojami ir analizuojami V. K., liudytojų I. K., J. D. parodymai, medicininiai išrašai apie V. K. sveikatos būklę, kurių visuma, pagal kasatorių, patvirtina, jog veiką, dėl kurios yra nuteistas (BK 253 straipsnio 1 dalis), jis padarė dėl neatsargumo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įžvelgdamas V. K. pozicijos dėl laikyto ginklo prieštaringumą, visas abejones turėjo vertinti kaltinamojo naudai, tačiau to nepadarė.
2.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad V. K. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien tik ginklo radimo namuose faktu, nors kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtas šaudmenų (šaudmens) laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu, o tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-677/2015">2K-261-677/2015</a>). Apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino teisiškai reikšmingą įrodymų visumą, paneigiančią tiesioginės tyčios buvimą jo veiksmuose, kaip antai tai, kad V. K. ilgą laiką turėjo leidimus laikyti ginklus, nenustatyta, kad per minėtų leidimų turėjimo laikotarpį jis būtų pažeidęs ginklų laikymo sąlygas, pats į namus atsivežė pareigūnę, kad ši patikrintų ginklų laikymo sąlygas, rastas ginklas buvo apdulkėjęs, seniai naudotas ir pan.
2.4. Intelektualinį tiesioginės tyčios momentą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo V. K. namuose esančio seifo apatinėje lentynoje – toje vietoje, kur pats išteisintasis ar jo šeimos narys turėjo galimybę jį surasti, tačiau šios aplinkybės, anot kasatoriaus, nepatvirtina V. K. suvokimo dėl savo veiksmų neteisėtumo, t. y. kad jis žinojo laikantis dujinį pistoletą, kuriam būtina registracija ir leidimas jį laikyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas tiesioginę tyčią konstatavo vien ginklo buvimo asmens namuose faktu, o tokia išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai: vien ginklo buvimas V. K. namuose savaime negali pagrįsti asmens suvokimo, kai nėra kitų tai patvirtinančių duomenų. Be to, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, kaip pasireiškė valinis V. K. tyčios momentas, t. y. kad jis norėjo ir turėjo tikslą neteisėtai laikyti dujinį pistoletą ir penkis šovinius. Kasatorius pabrėžia, kad nuosprendyje nepagrįstai vadovautasi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/216 suformuotu išaiškinimu, nes šios bylos faktinės aplinkybės nesutapo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
2.5. Kasatorius pažymi, kad V. K. neneigė ir neginčijo veikos padarymo aplinkybių (objektyviųjų veikos požymių), tačiau jis niekuomet nesutiko, kad dujinį pistoletą ir penkis šovinius jis neteisėtai laikė tyčia. V. K. teiginį, kad jis buvo pamiršęs apie seniai įgytą ginklą ir šovinius, pagrindė liudytojų I. K. ir J. D. parodymai apie tai, kad ginklas buvo padėtas sunkiai matomoje vietoje, buvo rastas apdulkėjęs, išardytas, netinkamas naudoti. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes, spręsdamas apie tyčios buvimą ar nebuvimą V. K. veiksmuose, neatsižvelgė. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad V. K. elgesys, t. y. dujinio pistoleto ir šovinių laikymas be leidimo, taip pat nesiėmimas jokių veiksmų, kad surastų ginklą, gali būti vertinamas kaip neatsakingas ir nerūpestingas elgesys, tačiau V. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tyčia, o tyčios buvimo V. K. veiksmuose bylos aplinkybės nepatvirtina.
3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. gynėjo advokato Gerardo Višinskio kasacinis skundas netenkintinas.
4. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, laikė šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas.
5. Byloje nustatyta, kad V. K. savo namuose, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos dujinį 8 mm kalibro pistoletą „Reck Baby Automatic“, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, taip pat penkis dujinius 8 mm kalibro šovinius (šaudmenis), skirtus šaudyti C kategorijos ginklams, kuriuos, anot V. K., jis įsigijo tuo metu, kai disponuoti tokiu ginklu ir šaudmenimis leidimas nebuvo reikalingas. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė teismai, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų apyvartos teisinis reglamentavimas kito.
6. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 punktas (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) nustato, kad C kategorijos ginklams, be kita ko, priskiriami ir dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems laikyti reikalingas leidimas (Įstatymo 12, 13 straipsniai). Pagal Įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokius ginklus. Vadinasi, V. K. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu, turėjo pareigą pateikti prašymą, kad gautų leidimą laikyti turimą dujinį 8 mm kalibro pistoletą „Reck Baby Automatic“, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, su penkiais dujiniais 8 mm kalibro šoviniais, kurie yra šaudmenys, skirti šaudyti C kategorijos ginklams; straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Taigi, pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo turėti tokį ginklą, jo laikymas tampa neteisėtas ir, esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai (dalykas, objektyvusis ir subjektyvusis požymiai, subjektas) yra nustatyti. V. K., neturėdamas leidimo, savo namuose laikė dujinį 8 mm kalibro pistoletą „Reck Baby Automatic“, kuris, pagal specialisto išvadą, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, ir penkis dujinius 8 mm kalibro šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti 8 mm kalibro dujiniams pistoletams (C kategorijos ginklams), taip pat ir pistoletui „Reck Baby Automatic“. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė visus šios nusikalstamos veikos požymius, taip pat ir tai, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą, pasikeitus įstatymui ir apie tai žinodamas, laikė suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet dėl to nieko nedarė ir norėjo taip veikti. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva apeliacinės instancijos teismo netinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų (V. K., liudytojų I. K., J. D. parodymų, medicininių išrašų), pavyzdžiui, kad pistoletą „Reck Baby Automatic“ V. K. įsigijo prieš 15–20 metų, nesinaudojo juo, vėliau nerado ir apie jį pamiršo; turėjo sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo lenktis ir patikrinti seifo; tai, kad daug metų turi leidimą laikyti ginklus savigynai, medžioklei ir kad pats inicijavo ginklų laikymo sąlygų patikrinimą namuose ir pan., šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia. Priešingai, tokios aplinkybės kaip daug metų turimas leidimas laikyti ginklus savigynai, medžioklei, periodinis (kas penkerius metus) sveikatos ir ginklų laikymo sąlygų namuose patikrinimas ir pan. leidžia konstatuoti, kad V. K. apie ginklų, taip pat ir šaudmenų apyvartos teisinį reglamentavimą, jo kaitą žinojo, juolab kad apie tai buvo skelbiama ir per žiniasklaidos priemones, suprato, kad įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) atsirado jam pareiga pateikti prašymą, kad gautų leidimą laikyti turimą pistoletą „Reck Baby Automatic“ (ir šaudmenis), tačiau dėl to nieko nedarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad seifas, kuriame buvo rasti pistoletas „Reck Baby Automatic“ ir penki dujiniai 8 mm kalibro šoviniai, pareigūnų buvo tikrintas prieš penkerius metus, t. y. 2011 m. vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Vadinasi, priešingai nei bandoma teigti, apie jų (jeigu ginklas su šaudmenimis buvo laikomi seife) egzistavimą V. K. buvo primenama kas penkerius metus, policijos pareigūnams, kaip ir nagrinėjamu atveju, tikrinant ginklų, kuriems išduotas leidimas, laikymo sąlygas. Jeigu šis ginklas su šaudmenimis į seifą buvo perdėti po paskutinės ginklų laikymo sąlygų apžiūros (t. y. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu), pareiga pateikti prašymą, kad gautų leidimą juos laikyti, V. K. jau buvo kilusi, tačiau jis šios pareigos nevykdė. Vienas ar kitas atvejis paneigia V. K. nurodytas aplinkybes (nerado, pamiršo ir pan.), dėl kurių jis laikė pistoletą „Reck Baby Automatic“ ir penkis dujinius 8 mm kalibro šovinius neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, pagrįstai atsižvelgė į šios veikos objektyvius požymius (jų kasatorius neginčija), kurių visuma ne tik leido nustatyti vieną iš sudėtyje įvardytų objektyvių požymių, pasireiškiančių alternatyviais veiksmais, – neteisėtą dujinio pistoleto (priskiriamo C kategorijai) ir penkių šaudmenų laikymą, bet atskleidė ir V. K. tiesioginės tyčios turinį. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015).
9. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą V. K. veikoje, priešingai nei teigia kasatorius, įvertino visas, taip pat ir kasaciniame skunde nurodytas, aplinkybes, kurios teismui leido konstatuoti, kad šios veikos pavojingumas nėra toks didelis ir nesiekia tokio laipsnio, kad būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Todėl, įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, taip pat tai, kad ginklas priskiriamas vienai iš mažiausių pavojingumo kategorijų, yra mažos nukaunamosios galios, tai, kad ginklas (ir šaudmenys) buvo įgyti teisėtai, laikomi seife, aplinkiniams grėsmės nekėlė, V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė, pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. gynėjo advokato Gerardo Višinskio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas
Audronė Kartanienė
