Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-47/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3; 106.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Amplitudė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Amplitudė“ ieškinį atsakovui UAB „Radijo elektroninės sistemos“, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. K., V. B. ir UAB „Amplisima“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Amplitudė“ prašė teismo pripažinti negaliojančia su atsakovu UAB „Radio elektroninės sistemos“ 2001 m. gruodžio 1 d. sudarytą sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti 34 543,32 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad pagal 2001 m. gruodžio 1 d. sutartį atsakovas įsipareigojo suprojektuoti, sukomplektuoti ir instaliuoti apšvietimo sistemą prekybos centrams Vilniuje, Kėdainiuose ir Panevėžyje. Šis sandoris buvo tariamas, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, tačiau 2001 m. gruodžio 20 d. UAB „Amplitudė“ reklamos projektų vadovas V. B. su atsakovu pasirašė faktiškai neatliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, o 2001 m. gruodžio 28 d. atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą sutartyje nurodytai 34 543,32 Lt sumai. Už tariamai atliktus darbus 2001 m. gruodžio 21 d. iš ieškovo sąskaitos mokėjimo pavedimu į atsakovo sąskaitą pinigus pervedė ieškovo Reklamos padalinio direktorė L. K.. Pažymėtina, kad 2001 m. gruodžio 1 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Amplisima“ pasirašė sutartį dėl tų pačių darbų, kaip ir nustatyta ginčijamoje sutartyje, atlikimo, tačiau jie faktiškai taip pat nebuvo atliekami. Už tariamai atliktus darbus atsakovas į trečiojo asmens UAB „Amplisima“ sąskaitą 2001 m. gruodžio 22 d. pervedė 33 866 Lt. Atsakovas ir UAB „Amplisima“ 2001 m. gruodžio 21 d. pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovo nuomone, ginčijamas šalių sandoris buvo sudarytas dėl akių ir dėl to turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Sutartis buvo sudaryta tik tam, kad ieškovo darbuotoja L. K. galėtų per atsakovą neteisėtai pervesti ieškovui priklausančias lėšas į savo valdomą įmonę - UAB „Amplisima“. Už tarpininkavimą atsakovui buvo sumokėta 677,32 Lt, o likusi suma pervesta UAB „Amplisima“. Taigi atsakovas privalo grąžinti už neatliktus darbus jam pervestą sumą, kurią įgijo be teisinio pagrindo. Ginčo sutartyje nurodytus darbus atliko ieškovo darbuotojai, tai patvirtina su užsakovu UAB „Ekovalda“ sudarytos sutartys dėl šių darbų atlikimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2001 m. gruodžio 1 d. sutartį, priteisė iš atsakovo ieškovui 34 543,32 Lt. Teismas pagal atsakovo atstovo paaiškinimus nustatė, kad sutartyje nurodyti instaliavimo darbai nebuvo atlikti. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pateiktas sutartis, konstatavo, kad pasirašydamas sutartį atsakovas žinojo, kad sutartis nebus vykdoma, kad jokių darbų jis neturės atlikti ir perduoti ieškovui. Pažymėtina, kad darbų perdavimo-priėmimo aktas atsakovo ir UAB „Amplisima“ pasirašytas viena diena anksčiau, nei darbų perdavimo-priėmimo aktas su ieškovu. Ieškovui nebuvo būtinybės užsakinėti projektą pas atsakovą, nes įmonėje buvo darbuotojų, kurie galėjo šį projektą parengti. Įvertinęs sutarties sudarymo aplinkybes ir vėlesnį šalių elgesį teismas nustatė, kad ginčo sutartis buvo pasirašyta žinant, kad nė viena iš šalių nevykdys sutartinių įsipareigojimų, t. y. sutartis sudaryta neketinant siekti teisinių padarinių. Taigi sutartis yra niekinė, todėl atsakovas turi grąžinti tai, ką gavo be pagrindo iš ieškovo (CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.86 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sutartis ir sutartis, atsakovo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Amplisima“, yra neaiškios, nes jose neįvardyti prekybos centrai, kuriuose turėjo būti atlikti sutartyje nurodyti darbai, užduotis nekonkretizuota. Tačiau sutartyje sulygti darbai buvo atlikti, pinigai sumokėti, t. y. sutartis buvo įvykdyta, teisinės pasekmės buvo sukurtos, todėl teismas neturėjo taikyti CK 1.86 straipsnio 1 dalies ir pripažinti sutarties negaliojančia dėl to, kad sandoris yra tariamas (CK 1.79 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbai yra atlikti, juos atsakovas atliko iki galo ir kokybiškai. Darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas šalių laisva valia, be prievartos, todėl darytina išvada, kad darbų atlikimas buvo akceptuotas. Ieškovas neįrodė, kad sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, kad sandoris neturi jokių realių padarinių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo UAB „Amplisima“ veikė išvien, jog tretysis asmuo L. K. yra viena iš ieškovo akcininkų ir trečiojo asmens vienintelė akcininkė; jog šiose bendrovėse dirbo tie patys asmenys - V. B., J. B., o L. B. buvo abiejų bendrovių vyr. finansininkė, tų pačių asmenų iniciatyva buvo iškelta bankroto byla UAB „Amplisima“. V. B. pasirašyti ginčo sutartį, darbų perdavimo-priėmimo aktą pavedė ieškovo akcininkė, direktoriaus pavaduotoja L. K., todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad ginčo sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo.

III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Amplitudė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas ginčo sandorį vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į sutarties tekstą, nenagrinėdamas tikrųjų šalių ketinimų, šalių elgesio po sutarties sudarymo, kitų reikšmingų bylai aplinkybių (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, bylos Nr. 3K-3-406/2000, 2004 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-247/2004; ir kt.).

2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, t. y. tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai, todėl visi bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės interesais. Esant interesų konfliktui, sąžiningumo ir protingumo principų įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organo narys (šiuo atveju - L. K. ir V. B.) apie tai informuotų kitus bendrovės valdymo organus (šiuo atveju - bendrovės vadovą). Tačiau vienokių ar kitokių interesų turėjimas neatleidžia bendrovės valdymo organo nario nuo fiduciarinės pareigos veikti tik bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB “Sangreta” ir kt., Nr. 3K-3-383/2000; 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-104/2002). Juridinio asmens organo nariams taikomi sąžiningumo ir protingumo, lojalumo, konfidencialumo, interesų konflikto vengimo ir turto atskyrimo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB gamybinė-komercinė firma „Fonas“, bylos Nr. 3K-3-801/2002).

3. Kolegija sprendė dėl sandorio negaliojimo CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieškinys šioje byloje taip pat buvo reiškiamas CK 1.5, 1.80 straipsnių, 6.237 straipsnio 1, 3 dalių, 6. 240 straipsnio ir kitų teisės normų pagrindu. Galiojantys įstatymai neįtvirtina ieškovui pareigos nurodyti galutinį teisinį jo nurodytų faktinių aplinkybių vertinimą ar konkrečią teisės normą, kuria turi vadovautis teismas. Kasatoriaus nuomone, ginčijamas sandoris neturi dalyko, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas jokių darbų pagal ginčo sutartį neatliko ir jie faktiškai ieškovui nebuvo perduoti (CPK 185 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus mėsa“ v. AB „Klaipėdos maistas“, bylos Nr. 3K-3-1032/2002). Kasatoriaus teigimu, ginčo sutartis buvo sudaryta tik tam, kad sutarties sudarymą inicijavusi UAB „Amplitudė“ darbuotoja L. K. galėtų per atsakovą neteisėtai pervesti į savo vienos nuosavybės teise valdomą UAB „Amplisima“ kasatoriaus bendrovei priklausančias pinigines lėšas.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo tretysis asmuo V. B. prašo kasacinį skundą tenkinti - panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. sprendimą. Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodyta, kad pagal ginčo sandorį darbai nebuvo atlikti ir perduoti, šis sandoris nebuvo vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus mėsa“ v. AB „Klaipėdos maistas“, bylos Nr. 3K-3-1032/2002). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas yra surašyti atgaline data, fiktyvūs. Iš UAB „Amplisima“ jis yra gavęs pinigų, tačiau pagal kitas, su ginčo sutartimi nesusijusias sutartis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo L. K. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo sandorio galiojimo. Liudytojų parodymais negali būti paneigtas rašytinės sutarties galiojimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Radio elektroninės sistemos“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatydamas, kad pagal ginčo sandorį darbai buvo atlikti. Pažymėtina, kad V. B. buvo ieškovo darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2000; 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB gamybinė-komercinė firma „Fonas“, bylos Nr. 3K-3-801/2002).

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

UAB „Amplitudė“ ir UAB „Radio elektroninės sistemos“ 2001 m. gruodžio 1 d. sutartis ir tą pačią dieną UAB „Radio elektroninės sistemos“ sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Amplisima“ yra nekonkrečios - jose neįvardyti prekybos centrai, kuriuose turi būti atlikti darbai, nenurodyta tiksli užduotis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Amplitudė“ ir UAB „Radio elektroninės sistemos“ 2001 m. gruodžio 1 d. sutartis pasirašyta žinant, kad nė viena iš šalių nevykdys sutartinių įsipareigojimų, t. y. sutartis sudaryta neketinant siekti teisinių padarinių, todėl ji yra niekinė, ir atsakovas turi grąžinti tai, ką gavo be pagrindo iš ieškovo (CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.86 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Amplitudė“ ir UAB „Radio elektroninės sistemos“ 2001 m. gruodžio 1 d. sutartyje sulygti darbai buvo atlikti, pinigai sumokėti, t. y. sutartis buvo įvykdyta, teisinės pasekmės buvo sukurtos, todėl šis sandoris negali būti pripažintas tariamu ir negaliojančiu (CK 1.79 straipsnis, 1.86 straipsnio 1 dalis).

V. Kasacinio teismo argumentai

Kasaciniame skunde yra išdėstyti nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, taikant CK 1.86 straipsnio 1 dalį, argumentai, keliama šalių sudaryto sandorio aiškinimo problema (CK 6.193 straipsnis), akcentuojama bendrovės valdymo organo narių pareiga veikti tik bendrovės interesais, ir nurodomas netinkamas CPK 135 straipsnio taikymas. Tačiau kolegija, vadovaudamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nėra pagrįsti (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje yra ginčijamas UAB „Amplitudė“ ir UAB „Radio elektroninės sistemos“ 2001 m. gruodžio 1 d. sandoris kaip tariamas – sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių (CK 1.86 straipsnis). Kasatoriaus (ieškovo) nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ginčijamą sandorį; neįvertino, kad ginčijamas sandoris neturi dalyko - byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas darbų pagal ginčo sutartį neatliko ir jie faktiškai ieškovui nebuvo perduoti. Tačiau kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką „esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes“ (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001 m. gruodžio 1 d. sudaryta sutartimi atsakovas UAB „Radio elektroninės sistemos“ įsipareigojo UAB „Amplitudė“ suprojektuoti, sukomplektuoti ir instaliuoti apšvietimo sistemą prekybos centrams Vilniuje, Kėdainiuose ir Panevėžyje už 34 543,32 Lt (T 1, b. l. 146). Tą pačią dieną atsakovas UAB „Radio elektroninės sistemos“ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Amplisima“ sutartį dėl tapačių darbų atlikimo, tačiau už mažesnę – 33 866 Lt - kainą (T. 2, b. l. 79). Abu bylą nagrinėję teismai pripažino, kad šios sutartys yra nekonkrečios - jose neįvardyti prekybos centrai, kuriuose turi būti atlikti sutartyje nurodyti darbai, nesuformuluota tiksli užduotis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad darbus pagal ginčo sutartį atliko UAB „Amplisima“, tai patvirtina byloje esantis ir nenuginčytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas UAB „Radio elektroninės sistemos“ ir UAB „Amplisima“ atstovų; už atliktus darbus buvo apmokėta sutartyje nustatyta kaina – 33 866 Lt (T. 1, b. l. 210; T. 2, b. l. 81). Byloje yra pateiktas ir galiojantis darbų pagal ginčo sutartį perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas kasatoriaus ir UAB „Radio elektroninės sistemos“ atstovų, patvirtinantis, kad UAB „Radio elektroninės sistemos“ perdavė atliktus darbus kasatoriui, o kasatorius atsiskaitė pagal ginčo sutartį, pervesdamas UAB „Radio elektroninės sistemos“ sutartą 34 543,32 Lt sumą (T. 1, b. l. 128, 148). Taigi nurodyti nepaneigti rašytiniai įrodymai suponuoja vienintelę galimą išvadą, kad faktiškai darbus atliko UAB „Amplisima“, kuri perdavė atliktus darbus UAB „Radio elektroninės sistemos“, o ši – kasatoriui; už atliktus darbus atsiskaityta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoris buvo įvykdytas, yra pagrįsta; įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (CK 1.86, 6.193 straipsniai; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Pirmoji knyga, p. 194). Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo sandoris negali būti pripažintas tariamuoju ir negaliojančiu (CK 1.86 straipsnis).

Kasatorius taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju bendrovės valdymo organo nariai – L. K. ir V. B. - pažeidė pareigą veikti tik bendrovės interesais. Tačiau kolegija sprendžia, kad ir šis argumentas nėra pagrįstas. Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-120 redakcija) 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse buvo nustatyta, kad bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja ir bendrovės vardu sandorius sudaro bendrovės administracijos vadovas (įstatyme ar bendrovės įstatuose nustatytais atvejais yra būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimas). UAB „Amplitudė“ įstatų 7.8 punktu teisė veikti bendrovės vardu ir sudaryti sandorius suteikta bendrovės vadovui (T. 2, b. l. 132-137). Pagal byloje esančius duomenis, UAB „Amplitudė“ direktoriaus 2001 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 01/34 Reklamos padalinio direktorė L. K. buvo įgaliota atstovauti bendrovei ir jos vardu pasirašinėti sutartis (T. 1, b. l. 6). Aplinkybę, kad ir V. B. buvo įgaliotas atstovauti bendrovei ir jos vardu pasirašinėti sutartis, patvirtina kasatoriaus neginčijamos ir V. B. UAB „Amplitudė“ vardu 2001 m. lapkričio 9 d. ir 2001 m. lapkričio 13 d. sudarytos sutartys su UAB „Ekovalda“ (T. 3, b. l. 32-50). Byloje nustatyta, kad ginčijamą 2001 m. gruodžio 1 d. sutartį UAB „Amplitudė“ pasirašė V. B., o L. K. - PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3652617, pagal kurią 2001 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimu Nr. 557 buvo pervesta 34 543,32 Lt UAB „Radio elektroninės sistemos“ už ginčo sutarties įvykdymą (T. 1, b. l. 127, 128). Tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šie asmenys veikė prieš UAB „Amplitudė“ interesus (minėta, pagal ginčo sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti UAB „Amplitudė“), kad buvo kilęs interesų konfliktas ir kad iš tiesų UAB „Amplitudė“ direktoriui nebuvo žinoma apie ginčo sandorio sudarymo faktą. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tiek Reklamos padalinio direktorė L. K., tiek Reklamos projektų vadovas V. B. ginčijamos sutarties sudarymo metu būtų buvę išrinkti į bendrovės valdymo organus, kaip tą akcentuoja kasatorius (T. 1, b. l. 6) (Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-120 redakcija) 22 straipsnis). Taigi kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia UAB „Amplitudė“ ir UAB „Radio elektroninės sistemos“ 2001 m. gruodžio 1 d. sutartį ir šio kasacinio skundo argumento pagrindu.

Dėl CPK 135 straipsnio taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „ieškinio dalykas - tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas - ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi būtent faktinį ieškinio pagrindą ieškovas privalo nurodyti ieškinyje. [...] Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškininiame pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą“ (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005). Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas ne kartą keitė savo ieškinio reikalavimus, keitė ir pildė faktinį ieškinio pagrindą, taip pat ginčo santykiui taikytinas materialines teisės normas, nors teisinis ieškinio pagrindas, nurodytas ieškovo, minėta, teismui nėra privalomas. Tačiau pagal byloje galutinai ieškovo suformuluotus reikalavimus – ieškinio dalyką, faktinį ieškinio pagrindą, akivaizdu, kad byloje buvo įrodinėjamas UAB „Amplitudė“ ir UAB „Radio elektroninės sistemos“ 2001 m. gruodžio 1 d. sutarties negaliojimas CK 1.86 straipsnio pagrindu, t. y. kad šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Tiesa, ieškinyje yra nurodoma, kad atsakovas privalo grąžinti ieškinyje nurodytą sumą ir CK 6.237 straipsnio pagrindu, tačiau kaip priežastį ieškovas nurodė darbų pagal ginčijamą sutartį neatlikimą, o šią aplinkybę, kaip patvirtinančią ginčijamo sandorio negaliojimą, įrodinėjo tariamo sandorio instituto pagrindu (CK 1.86 straipsnis). Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytą faktinį pagrindą, pats pritaikė šį pagrindą atitinkančią materialinės teisės normą, nes, minėta, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčas byloje išspręstas neįvertinus ieškinio faktinio pagrindo ir netinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimą ar pakeitimą lemiančių pagrindų, nurodytų CPK 346 straipsnyje, nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas