Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-50/2006

Procesinio sprendimo kategorija 113.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininko), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ieškinį atsakovams E. L., T. P., A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. D. prašė teismo pripažinti negaliojančia E. L. ir T. P. bei A. P. 2003 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažinti jį šio buto savininku. Ieškovas nurodė, kad 1995 m. gegužės mėnesį sumokėjo už minėtą butą 24 000 Lt tuometei jo savininkei atsakovei E. L. (tada jos vardas ir pavardė buvo E. L.). Nei buto pirkimo-pardavimo sutartis, nei kitokia sutartis dėl buto perleidimo nebuvo surašyta atsakovei pažadėjus buto perleidimą įforminti vėliau, o ieškovas atsakove pasitikėjo, nes artimai bendravo su jos dukteria. E. L. 2003 m. rugpjūčio 7 d. ginčo butą pardavė atsakovams T. P., A. P.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, nurodė, kad pagal 1995 m. gegužės mėnesį galiojusį 1964 m. CK 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje registravimo įstaigoje, o šių taisyklių nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančią. Pagal 1964 m. CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai sandorio suma yra didesnė kaip 500 Lt, jis turi būti sudaromas rašytine forma. Kadangi ieškovas nesilaikė šių imperatyviųjų normų reikalavimų, teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalimi ieškovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus laikė nepriimtinais įrodymais. Be to, atsakovams prašant, teismas taikė ieškinio senatį (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas neįrodė buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su atsakove 1995 m. gegužės mėnesį. Nors pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados dėl pinigų perdavimo atsakovei įrodytumo, šios aplinkybės nepakankamas ištyrimas byloje nėra pagrindas teigti, kad byla išspręsta neteisingai, nes pinigų perdavimo faktas nėra pakankamas buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo įrodymas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų – baudžiamojoje byloje esančio telefoninio pokalbio su atsakove stenogramos – nepagrįstas, nes baudžiamosios bylos medžiaga buvo paskelbta. Be to, stenogramos tekstas nėra pagrindas išvadai, kad atsakovė pripažino pardavusi butą ieškovui, padaryti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutartį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą grindžia, nurodydamas, kad jis negalėjo dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2005 m. birželio 13 d., dėl ligos, kuri objektyviai pašalino galimybę jame dalyvauti, o jam atstovavęs advokatas tuo metu dalyvavo kitame teismo posėdyje, kuris buvo paskirtas anksčiau. Tokios priežastys pagal CPK 246 straipsnį pripažintinos svarbiomis, todėl teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, iš esmės apribodamas ieškovo teisę į apeliaciją ir teisę būti išklausytam. Dėl byloje nagrinėjamų santykių asmeninio pobūdžio, iš kurių kilo ginčo šalių turtiniai santykiai, kasatoriaus nuomone, tik jis, kaip tų santykių dalyvis, galėjo teismui tinkamai paaiškinti visas bylos aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos tinkamam ginčo šalių santykių teisiniam įvertinimui ir teisingam bylos išsprendimui. Užkirtus kelią ieškovui dalyvauti teismo posėdyje, ieškovas neturėjo galimybės atkreipti teismo dėmesio į apskųsto teismo sprendimo nepagrįstumo aspektus, o apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai T. P. ir A. P. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovai savo prašymą motyvuoja, nurodydami tai, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, jei jos neprieštarauja CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms, nustatančioms bylų procesą apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad šio skyriaus normos yra specifinės bendrųjų normų atžvilgiu. CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso atveju dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Taigi teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl bylos nagrinėjimo neatvykus byloje dalyvaujantiems asmenims, neįpareigojant atidėti teismo posėdį, nepriklausomai nuo neatvykimo priežasčių svarbumo. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikytini svarbiomis priežastimis, jeigu neįrodoma priešingai. Ieškovas turi procesinę pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Atsakovai pažymi, kad 2005 m. gegužės 16 d. apeliacinės instancijos teismas jau atidėjo bylos nagrinėjimą dėl ieškovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Pakartotinis teismo posėdžio atidėjimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovo atstovas 2005 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas negali dalyvauti teismo posėdyje, nes jam atlikta operacija, jis iki gegužės mėnesio pabaigos bus Druskininkuose. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, apie 2005 m. birželio 13 d. paskirtą teismo posėdį ieškovo atstovą informavo pasirašytinai 2005 m. gegužės 16 d., o ieškovą – 2005 m. gegužės 17 d. išsiųsdamas pranešimą. Ieškovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą gautas 2005 m. birželio 10 d., kuriame pažymėta, kad ieškovas gydomas nuo 2005 m. balandžio 12 d., jam paskirtas trijų mėnesių trukmės lovos režimas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo atidėjimą, taikymo. Aplinkybės, galinčios būti bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindas, teismo teisės ir pareigos, kitos nuostatos, aktualios sprendžiant šį klausimą išdėstytos CPK 156 straipsnyje. CPK 246 straipsnio 1 dalyje kaip galimas bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindas nurodytas atitinkamas ieškovo ar jo atstovo prašymas. Tokio prašymo pagrįstumas turi būti patvirtintas pridėtais dokumentais, pateisinančiais ieškovo ar jo atstovo neatvykimą. Neatvykimas gali būti pateisinamas tik svarbiomis priežastimis. Ar prašyme nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios aplinkybės, kad būtų galima atidėti bylos nagrinėjimą, kiekvienu konkrečiu atveju vertina ir sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių, paprastai nelaikomų svarbiomis priežastimis, pavyzdinį sąrašą: liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai. Spręsdamas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismas turi įvertinti, ar, jį patenkinus, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Kai tokį prašymą gauna apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylą žodinio proceso tvarka, jis, be minėtų teisės normų, vadovaujasi CPK 319 straipsnio 3 dalies nuostata, kad į teismo posėdį neatvykus byloje dalyvaujantiems asmenims, kuriems buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jų neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą.

Byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas siekė sudaryti galimybę ieškovui asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, ir, atsižvelgdamas į jo atstovo paaiškinimą, kad ieškovui iki 2005 m. gegužės mėnesio pabaigos numatyta reabilitacija po atliktos operacijos, atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2005 m. birželio 13 d. Ieškovo atstovas 2005 m. birželio 10 d. prašymu vėl prašė atidėti bylos nagrinėjimą, pažymėdamas, kad ieškovui paskirtas trijų mėnesių trukmės lovos režimas, t. y. iš esmės prašė atidėti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam terminui. Kolegija pažymi, kad byloje dalyvaujantis asmuo, neturėdamas galimybės asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, turi rūpintis, kad būtų tinkamai atstovaujamas, nes, nuolat atidedant bylos nagrinėjimą, būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kitų bylos dalyvių teisė į tinkamą procesą (CPK 7 straipsnis). Vykstant ginčui dėl teisės į gyvenamąjį būstą, vilkinant bylos nagrinėjimą, pažeidžiamos ne tik procesinės kitos bylos šalies teisės, bet ir nuosavybės teisės į įsigytą turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo atstovas 2005 m. gegužės 16 d. vykusiame teismo posėdyje pasirašytinai informuotas, kad kitas teismo posėdis paskirtas 2005 m. birželio 13 d. 14 val. 30 min., žinodamas, kad tuo metu turės dalyvauti kitos bylos nagrinėjime, galėjo prašyti teismo paskirti kitą teismo posėdžio laiką arba pranešti ieškovui, kad jis neturi galimybės jam atstovauti.

Tiek ieškovo, tiek jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį laikomos nesvarbiomis, t. y. nepakankamomis teismo posėdžiui atidėti, jei nenustatyta papildomų aplinkybių, patvirtinančių tų priežasčių reikšmingumą konkrečioje byloje. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė ieškovo ir jo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybių reikšmingumo ar jų dalyvavimo svarbos tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl turėjo pakankamą pagrindą bylą išnagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Pažymėtina, kad pagal CPK 319 straipsnio 3 dalį byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą, todėl teismas nusprendžia dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo tikslingumo kiekvienu konkrečiu atveju.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo tenkinti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, pagrįstai jį atmetė ir išnagrinėjo bylą. Priimtame procesiniame sprendime teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų ir turėjo pagrindą priimti kasacine tvarka skundžiamą procesinį sprendimą. Nenustačius pagrindo skundžiamam procesiniam sprendimui panaikinti ar pakeisti, jis paliktinas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys