Dėl privatizacijos komisijų sprendimų, sandorio ir apskrities viršininko įsakymo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis

Civilinė byla Nr.3K-3-42/2006

Procesinio sprendimo kategorija 24.4; 121.13;

123.9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valės Jackienės kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 2 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio Valės Jackienės interesus, ieškinį ir ieškovės Valės Jackienės ieškinį atsakovams Telšių rajono savivaldybei, Telšių apskrities viršininko administracijai, AB “Telšių keliai”, UAB “Telšių viešbutis”, Eugenijai Aleksandrauskienei, Vaclovui Balsiui, Mindaugui Bugeliui, Pranui Bukontui, Jonui Bulošui, Vilimui Butkūnui, Aldonai Damunskienei, Alvydui Dauniui, Rokui Dvarionui, Laimonui Gadeikiui, Remigijui Gajauskui, Vladui Gečui, Nelei Gintalienei, Leopoldui Jociui, Jadvygai Jakienei, Juozui Janušauskui, Alfonsui Kaminskui, Zitai Karalienei, Vandai Každailienei, Veronikai Klimienei, Jonui Kančinui, Dianai Kubilienei, Petrui Kukštai, Adolfinai Kulevičienei, Vichrenijai Kuzienei, Henrikui Limontui, Jonui Lukauskui, Ievai Matulevičiūtei, Rimantui Meškauskui, Stanislavai Mitkevičienei, Rimui Mitkevičiui, Robertui Narmontui, Algirdui Nervainiui, Antanui Nervainiui, Adolfui Pašakarniui, Juozapui Petraičiui, Vytautui Purauskui, Antanui Rekašiui, Rimučiui Rekašiui, Janinai Riškienei, Elenai Ročienei, Vladui Rumšai, Algirdui Slavinskui, Stanislavai Skabeikienei, Zigmantui Šlepikui, Marijonai Šlegerienei, Alfonsui Šmatauskui, Vitalijai Skrebūtienei, Jonui Trijoniui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, LR finansų ministerijai dėl privatizacijos komisijų sprendimų, sandorio ir apskrities viršininko įsakymo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas ieškovės Valės Jackienės interesus, ieškinyje nurodė, kad pastatas, esantis Kęstučio g. 21, Telšiuose, kuriame nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. yra registruota ir gyvena V. Jackienė, buvo pastatytas 1964 m. ir priklausė savivaldybei (tuo metu – Telšių rajono valdybai). Telšių rajono valdytojo 1990 m. rugpjūčio 30 d. potvarkiu Nr. 74p pastatas, kuriame gyvena ieškovė, įvardintas kaip viešbutis-bendrabutis, buvo perduotas į Telšių komunalinių įmonių kombinato balansą. 1992 m. Telšių komunalinių įmonių kombinatas buvo pradėtas privatizuoti, o 1993 m. birželio 28 d. Centrinė privatizavimo komisija protokolo Nr. 93 11 punktu nutarė leisti AB “Telšių keliai” akcininkams ir darbuotojams išsipirkti visas valstybei priklausiusias akcijas. Prokuroro teigimu, dalį ginčo pastato sudaro gyvenamosios patalpos, kurios, kaip priklausančios savivaldybei, pagal LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį negalėjo būti privatizavimo objektas, todėl privatizavimo dokumentai ir šio pastato perleidimo sandoriai iš dalies naikintini. Be to, neteisėtai privatizavus pastato dalį, buvo pažeisti V. Jackienės, kuriai buvo užkirstas kelias privatizuoti jos užimamas patalpas LR butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, interesai. Prokuroras prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia Telšių rajono savivaldybės privatizacijos komisijos 1992 m. balandžio 13 d. protokolo Nr. 27 dalį dėl pastato, esančio Kęstučio g. 21, Telšiuose, 33,22 kv.m ploto, kuriuo naudojasi V. Jackienė, privatizavimo, išperkant dalį valstybinio kapitalo 6417,60 Lt sumai, 2) pripažinti negaliojančia Centrinės privatizavimo komisijos 1993 m. birželio 28 d. posėdžio protokolo Nr. 93 11 punkto dalį dėl pastato, esančio Kęstučio g. 21, Telšiuose, 33,22 kv.m ploto, kuriuo naudojasi V. Jackienė, privatizavimo, išperkant visas valstybei priklausančias akcijas už 10 696 Lt, 3) pripažinti negaliojančia 1993 m. gegužės 14 d. sutarties, sudarytos tarp AB “Telšių keliai” ir Telšių rajono savivaldybės, dalį dėl valstybei priklausančių akcijų už 10 696 Lt sumą perėmimo, 4) pripažinti negaliojančia Telšių rajono apskrities viršininko 1995 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 377 dalį dėl pastato, esančio Kęstučio g. 21, Telšiuose, kambarių Nr. 4 ir Nr. 5 bei bendrojo naudojimo patalpų II-9, II-13 ir II-14 (12,06 kv.m) teisinės registracijos UAB “Telšių viešbutis” vardu, 5) taikyti restituciją.

Ieškovė V. Jackienė nurodė, kad nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. ji yra registruota ir gyvena Kęstučio g. 21-4, Telšiuose. Tuo metu šį pastatą valdė Butų ūkio remonto ir eksploatavimo valdyba. Ji (ieškovė) naudojasi 21,16 kv.m dydžio gyvenamuoju plotu ir 12,06 kv.m ploto bendrojo naudojimo patalpomis. Apsigyvenant jai suteiktame bute, jos vardu buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita, į kurią jį mokėjusi mokesčius. Ieškovės teigimu, tokiu būdu nuo 1978 metų tarp jos ir patalpų savininko susiformavo faktiniai neterminuotos nuomos sutarties teisiniai santykiai. 1989 m. lapkričio mėnesį jos šeimai buvo prijungtas kambarys Nr. 5. Aplinkybę, kad ji yra faktinė ginčo patalpų nuomininkė, pripažino Telšių rajono apylinkės teismas 1998 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4/98, kuriuo atmetė UAB “Telšių viešbutis” ieškinį dėl jos iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Kad ji yra teisėta ginčo patalpų nuomininkė patvirtina ir LR teisingumo ministerijos 1997 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 03-J-857/173, LR Valstybės kontrolės Klaipėdos skyriaus 1997 m. spalio 17 d. ataskaita Nr. 139, taip pat programos “Švarios rankos” komisijos pažyma. Ieškovė taip pat nurodė, kad 1990 metais ginčo pastatas su visais gyventojais buvo perduotas Telšių komunalinių įmonių kombinatui, kuris 1993 metais buvo privatizuotas kartu su patalpomis, jos nuomojamomis iš Telšių rajono savivaldybės. Ieškovės teigimu, privatizavus jos nuomojamas patalpas pagal 1991 m. kovo 14 d. LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, buvo pažeista jos teisė privatizuoti šias patalpas pagal 1991 m. gegužės 28 d. LR butų privatizavimo įstatymą. Pagal LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį savivaldybių gyvenamosios patalpos negalėjo būti privatizavimo objektas. Ieškovės teigimu, ji ne kartą kreipėsi su prašymais leisti jai privatizuoti jos užimamas patalpas, tačiau valstybinės institucijos atsisakė tą padaryti. Be to, 2001 m. balandžio 1 d. buvo nutraukta 1997 m. kovo 17 d. su ja sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis. Ieškovė, be prokuroro ieškinyje išdėstytų reikalavimų, prašė teismo įpareigoti Telšių savivaldybės butų ūkio remonto ir eksploatacijos įmonę (šiuo metu – savivaldybės įmonę “Telšių butų ūkis”) sudaryti su ja kambarių Nr. 4 ir Nr. 5 bei 12,06 kv.m ploto bendrojo naudojimo patalpų, esančių Kęstučio g. 21, Telšiuose, nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis LR butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Telšių rajono apylinkės teismas 2001 m. liepos 9 d. sprendimu Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir ieškovės V. Jackienės ieškininius reikalavimus atmetė, motyvuodamas tuo, kad praleistas ieškinio senaties terminas privatizavimo komisijų sprendimams, apskrities viršininko įsakymui ir sandoriui ginčyti, bei tuo, kad ieškovė V. Jackienė yra ginčo patalpų subnuomininkė, o ne nuomininkė, todėl ji neturi teisės privatizuoti užimamas patalpas. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gruodžio 10 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl ieškovės V. Jackienės buvimo ginčo patalpų subnuomininke, o ne nuomininke, 2002 m. birželio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį taip pat paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2004 (civ. byloje Nr. 2-6-04/2004 pagal UAB “Telšių viešbutis” ieškinį V. Jackienei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų) pripažinus V. Jackienę ginčo patalpų nuomininke, 2004 m. gruodžio 28 d. ji kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje Nr. 2-576-03/2001, panaikinti arba pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą ir ieškininius reikalavimus dėl privatizacijos komisijų sprendimų, sandorio ir apskrities viršininko įsakymo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis patenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nutartimi V. Jackienės prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-576-03/2001 atnaujino (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės V. Jackienės prašymą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmetė. Nustatęs, kad civilinėje byloje, kurioje atnaujintas civilinis procesas, yra priimtas įsiteisėjęs Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimas, kuriuo prokuroro ir V. Jackienės ieškininiai reikalavimai buvo atmesti dėl to, kad pasibaigė senaties terminas šiems reikalavimams pareikšti, atnaujinti senaties terminą niekas neprašė, svarbių jo praleidimo priežasčių nenurodė, o atsakovo atstovai prašė taikyti ieškinio senatį (1964 m. CK 83 – 90 straipsniai, CK 1.124 – 1.131 straipsniai), teismas laikė, kad, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-476/2004, konstatavus kitokias aplinkybes, o būtent, kad V. Jackienė ginčo patalpoje gyvena teisėtai ir turi teisę ją privatizuoti, keisti teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą ar jį naikinti nėra pagrindo. Atkreipęs dėmesį į tai, kad LR butų privatizavimo įstatymo sąlygos nuo 2001 m. sausio 1 d. neteko galios, kad šiuo metu privatizavimo procedūra yra pasibaigusi ir nėra subjektų, kurie vykdytų privatizavimą pagal tuo metu galiojusius įstatymus, teismas nurodė, jog, jo nuomone, V. Jackienė turėtų kreiptis į Telšių rajono institucijas, reikalaudama, kad šios savo priimtus sprendimus įvykdytų gera valia, o, šių sprendimų nevykdant gera valia, kreiptis į teismą, kad jie būtų įvykdyti priverstinai.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 7 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmetė. Atsižvelgusi į tai kad, ieškovės V. Jackienės ir prokuroro ieškiniai yra atmesti įsiteisėjusiu Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimu dėl senaties termino praleidimo, teisėjų kolegija laikė, jog V. Jackienės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė, kad ji yra ginčo patalpų nuomininkė, o ne subnuomininkė, ką nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, šioje byloje nėra reikšminga ta prasme, kad tiek nuomininkui, tiek subnuomininkui taikomi tie patys terminai. Be to, kolegijos nuomone, ieškovė V. Jackienė tiek savo prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirąjį skundą grindžia tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Aplinkybę, kad V. Jackienė yra ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkė, konstatavo Telšių rajono apylinkės teismas 1998 m. kovo 6 d. sprendime, todėl ieškovės teiginys, jog ši aplinkybė naujai paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį, yra nepagrįstas. Atskirojo skundo teiginys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta nutartimi pripažino V. Jackienę turint teisę privatizuoti ginčo patalpas, taip pat yra nepagrįstas, nes šioje nutartyje tokio pripažinimo nėra.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas

Kasaciniu skundu ieškovė Valė Jackienė prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir ieškininius reikalavimus dėl privatizacijos komisijų sprendimų, sandorio ir apskrities viršininko įsakymo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CPK 369 straipsnio 4 dalies 1 punktą (galiojančio CPK 361 straipsnio 4 dalies 1 punktą), pažeidė galiojančio CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad, atmetus ieškinį dėl senaties termino praleidimo, naujai paaiškėjusi aplinkybė šioje byloje nėra reikšminga. Kasatorės teigimu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą kasacine tvarka ji ginčijo dviem pagrindais: tuo, kad teismai nepagrįstai pripažino ją subnuomininke, ir tuo, kad ieškinio senaties termino ji nepraleido, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. birželio 5 d. nutartimi, palikdama Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį (taigi – ir Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą) nepakeistą, kasacinį skundą atmetė tik tuo pagrindu, kad V. Jackienė yra ginčo patalpų subnuomininkė, o ieškinio senaties termino praleidimo klausimu nepasisakė, tokiu būdu, kasatorės manymu, sutikdama su kasacinio skundo argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo ir laikydama V. Jackienę senaties termino nepraleidus. Tokiomis aplinkybėmis teismai, iš naujo nagrinėjantys bylą, turėjo remtis ne žemesnės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, o kasacinio teismo nutartyje, priimtoje toje pačioje civilinėje byloje, nurodytais teisiniais motyvais (galiojančio CPK 362 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CPK 370 straipsnio 2 dalis).

2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorės teigimu, ji, būdama privatizavimo subjektu pagal LR butų privatizavimo įstatymą, nuo pat 1994 metų įvairiais būdais bandė realizuoti teisę privatizuoti jos užimamas patalpas, tačiau įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos iki šiol neatliko veiksmų, būtinų šios teisės realizavimu. Tai reiškia, kad tai yra tęstinis jos (V. Jackienės) subjektinių teisių pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas objektyviai negali būti praleistas (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Be to, kadangi ji aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises ir apie šiuos veiksmus atsakovai žinojo, senaties termino taikymas šioje byloje prieštarautų ieškinio senaties tikslams ir paskirčiai. Dėl to bylą nagrinėję teismai, konstatavę, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, turėjo jį astatyti ir spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą, tačiau to nepadarė, todėl priėmė neteisėtas ir nepagrįstas nutartis.

Pareiškime dėl prisidėjimo prie ieškovės V. Jackienės kasacinio skundo Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras nurodo, kad su kasaciniame skunde išdėstytais motyvais dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų sutinka bei palaiko kasatorės keliamus reikalavimus.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas V. Jackienės interesus, 1998 m. spalio 13 d. ir ieškovė V. Jackienė 2001 m. birželio 20 d. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl privatizacijos komisijų sprendimų, sandorio ir apskrities viršininko įsakymo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis. Telšių rajono apylinkės teismas 2001 m. liepos 9 d. sprendimu, motyvuodamas tuo, kad praleistas ieškinio senaties terminas bei tuo, kad V. Jackienė yra ginčo patalpų subnuomininkė, o ne nuomininkė, ieškininius reikalavimus atmetė. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gruodžio 20 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. birželio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. Jackienės kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2004 pagal ieškovo UAB “Telšių viešbutis” ieškinį atsakovei V. Jackienei dėl jos iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (kambarių Nr. 4 ir Nr. 5), esančių Kęstučio g. 21, Telšiuose, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje pripažino V. Jackienę ginčo patalpų nuomininke. Nurodydama šį faktą kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, 2004 m. gruodžio 28 d. V. Jackienė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje, panaikinti arba pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimą ir ieškininius reikalavimus patenkinti. Telšių rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nutartimi V. Jackienės prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino ir procesą civilinėje byloje atnaujino, o 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi V. Jackienės prašymą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo arba pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad ieškininiai reikalavimai šiuo įsiteisėjusiu sprendimu buvo atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo, atmetė. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija skundžiama nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Bylos duomenims, ieškovė V. Jackienė, nurodydama, kad ji, kaip bendrabučio gyventoja, yra įrašyta į pirmąją eilę valstybės paramai apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis gauti, ir todėl laikydama, kad pagal 1993 m. liepos 15 d. LR įstatymo Nr. I-224 “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” 2 straipsnį turi teisę privatizuoti jos užimamas gyvenamąsias patalpas, esančias Kęstučio g. 21, Telšiuose, 1995 m. gegužės 24 d., t. y. ieškinio senaties termino, numatyto tuo metu galiojusio CK 84 straipsnio 1 dalyje, eigos metu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti UAB “Telšių viešbutis” ir Telšių rajono savivaldybės valdybą leisti jai išsipirkti šias patalpas (civ. byla Nr. 2-877/1995, b. l. 3-6). Telšių rajono apylinkės teismas 1995 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atmetė V. Jackienės ieškinį dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, konstatavęs, kad ji yra šių patalpų subnuomininkė (civ. byla Nr. 2-877/1995, b. l. 65-66). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1995 m. gruodžio 4 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1996 m. spalio 28 d. nutartimi minėtus teismų procesinius sprendimus taip pat paliko nepakeistus.

1964 m. CK 89 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutraukimo ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo. Taigi įstatymas nenumatė, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis turėtų būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia po senaties termino nutraukimo, t. y. nenurodė tikslaus momento, kuris turėtų būti laikomas ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pabaiga. Dėl to šis klausimas, atsižvelgiant į įstatymų galiojimą laike, spręstinas pagal analogiją taikant 1964 m. CK normas arba subsidiariai taikant 2000 m. CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Petkevičienė su AB “Skaiteks”; bylos Nr. 3K-7-128/2003). 2000 m. CK 1.130 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka nutraukia ieškinio senaties terminą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės V. Jackienės interesus ginantis prokuroras 1998 m. spalio 13 d. pareikštame ieškinyje prašė teismo pripažinti iš dalies negaliojančiais administracinius aktus ir sandorį dėl ginčo patalpų privatizavimo bei taikyti restituciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie prokuroro reikalavimai, pareikšti V. Jackienės interesais, savo esme atitinka civilinėje byloje Nr. 2-877/1995 ieškovės V. Jackienės reikštą reikalavimą – leisti jai išsipirkti ginčo patalpas, tik iš dalies yra skirtingi šių reikalavimų pagrindai. Darytina išvada, jog reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-877/1995 pareiškimas nutraukė CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, ir ieškinio senaties terminas dėl šio reikalavimo prasidėjo iš naujo nuo Telšių rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 1995 m. gruodžio 4 d. (1964 m. CK 89 straipsnio 3 dalis, CK 1.130 straipsnio 1 ir 3 dalys, 1964 m. CPK 233 straipsnio 1 dalis, CPK 279 straipsnio 1 dalis). Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su teismų išvada, kad aptariami ieškinio reikalavimai nagrinėjamoje byloje, teismui pateikti 1998 m. spalio 13 d., buvo pareikšti jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismas, atnaujinęs procesą, pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės ir tikrina įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą analizuodamas visų bylos aplinkybių kontekste ir pasisakydamas dėl visų byloje kilusių klausimų, taip pat ir dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, jos sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ar atnaujinimo. Nustatęs, kad ginčo šalis yra pareiškusi reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas, jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, turi nustatyti reikšmingas jos taikymui aplinkybes, tarp jų: kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis buvo praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 20.7 punktas). Tik nustačius šias aplinkybes, o ne apsiribojus vien formaliu konstatavimu, kad anksčiau šią bylą nagrinėjęs teismas pripažino, jog ieškinio reikalavimai byloje buvo pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą, galimas tinkamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų pritaikymas, taigi ir teisingas bylos išsprendimas.

Kasatorės skundžiamomis nutartimis teismai atmetė V. Jackienės prašymą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimo, dėl kurio buvo atnaujintas procesas, panaikinimo ar pakeitimo remdamiesi tik šiame sprendime padarytomis išvadomis dėl ieškinio senaties termino praleidimo, prašymo atnaujinti senaties terminą nebuvimo, svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodymo ir atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį buvimo, tačiau visiškai nesilaikydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 20.7 punkte duotų išaiškinimų, nepaisydami nei Telšių rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 6 d. sprendimo buvimo, nei jo (taigi ir jame nustatytos aplinkybės dėl V. Jackienės buvimo ginčo patalpų privatizavimo subjektu) pripažinimo turinčiu šalims res judicata galią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2004. Nuspręsti dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės svarbos ir jos įtakos procesinio sprendimo, dėl kurio atnaujintas procesas, teisėtumui ir pagrįstumui, galima tik ištyrus ir įvertinus naują aplinkybę kartu su visomis kitomis bylos aplinkybėmis ir įrodymais, esminę reikšmę teikiant ne formaliam to procesinio sprendimo teisėtumui, o galutiniam teisiniam rezultatui. Bylą nagrinėję teismai to nepadarė ir tuo pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Telšių rajono apylinkės teismo argumentai dėl galimybės įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas pagal LR butų privatizavimo įstatymą nebuvimo, nes nebeegzistuoja nei teisinis, nei institucinis šios teisės realizavimo mechanizmas, taip pat negalėjo būti pagrindas ieškovės prašymui dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmesti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (Lietuvos Respublikos 2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-143 (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) redakcija) 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas suteikia teisę teismine tvarka apginti LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgytas teises ir užbaigti privatizavimo procedūrą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi galimybės privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas pagal LR butų privatizavimo įstatymą, tačiau neapsvarstė galimybės, ar ieškovė neturi teisės nusipirkti šių patalpų pagal 2005 m. kovo 24 d. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą. Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo, nustatytina, ar ieškovė neturėjo ir neturi būsto Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise, bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų galimybę spręsti, ar ieškovė turi teisę į valstybės teikiamą paramą būstui įsigyti (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 2 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys