V. R. pagal BK 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-571-976/2015 Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00505-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.3.6.4.5.1;

2.4.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

nuteistajai V. R.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. R. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendis, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir priimtas naujas nuosprendis:

V. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. R. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. R. nuteista už tai, kad ji iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, tyrimu nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdama tikslą R. R. perduoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, paslėptą avimuose batuose po vidpadžiais laikė du paslėptus paketus su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio svoris 2,2905 g; 2013 m. sausio 29 d. apie 11.45 val. juos atgabeno į Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 3-iąjį pasimatymų kambarį Kaišiadorių r., Pravieniškės II, Pravieniškių g. 5, tačiau psichotropinės medžiagos neperdavė, nes šią medžiagą surado ir paėmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos.

Kasaciniu skundu nuteistosios V. R. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, be to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios V. R. teisės. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrintomis išvadomis, nuosprendį parėmė prielaidomis ir spėliojimais, palikdamas aiškius prieštaravimus.

Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, neatliko išsamios kiekvieno įrodymo analizės, neanalizavo įrodymų visumos bei nenurodė jokių motyvų, kodėl nevertino apeliacinio proceso metu V. R. gynėjo pateiktų naujų įrodymų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Gynėjas teigia, kad skirtingi batų gamintojai nurodo skirtingus batų dydžius tam pačiam kojos pėdos dydžiui (t. y. 26,5 cm pėda (V. R. pėdos dydis) gali atitikti tiek „41“, tiek ir „42“ ar „43“ batų dydį. Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje saugomų 43 dydžio sportinių batelių, kuriuose buvo rasti paketai su metamfetamino milteliais, vidpadžių ilgis – 27 centimetrai ir vidiniuose batelių paviršiuose neužfiksuoti jokie sutepimai klijais. Anot gynėjo, minėti įrodymai yra svarbūs sprendžiant dėl V. R. veiksmų subjektyviosios pusės – tyčios, nes kaltinimas grindžiamas ir tuo, kad batai jai buvo per dideli. Nuteistoji parodė, kad šiuos batus dėvėjo su stora kojine, jos koja plati, todėl medikai jai rekomenduoja patogią (laisvesnę) avalynę (teismui pateikta medicininė pažyma apie tai).

Gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas prieštaringai vertino V. R. parodymus – iš pradžių jie vertinami kaip iš esmės analogiški, o vėliau – kaip prieštaringi, nors V. R. parodymai viso proceso metu nekito, buvo iš esmės tapatūs ir nuoseklūs.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, jog „V. R. ruošėsi sportinių batelių perdavimui, vykdama į pataisos namus pati apsiavė sportinius batelius, nors iš pradžių ir teigė, kad jie buvo skirti perduoti jos sūnui, pasiėmė kartu kitus savo batus persiauti, kuriuos su savimi nešėsi į pataisos namus“. Gynėjas teigia, kad V. R. tokių parodymų niekada nedavė, ji aiškiai parodė, kad neketino sportinių batelių perduoti sūnui, nes jie buvo „nefirminiai“, todėl juos avėjo pati ir su jais būtų išvažiavusi iš Pravieniškių. O tai, kad krepšyje V. R. nešėsi ir kitus batus, dar nereiškia, kad avimus batus ji ketino palikti sūnui. Po pasimatymo su sūnumi V. R. ketino važiuoti pas dukrą į Vilnių ir su sportiniais bateliais nenorėjo eiti į kavinę, jie buvo skirti tik patogiam vairavimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad neįtikima, jog per pusę metų V. R. neapžiūrėjo svetimos merginos jai į namus atneštus batus, kuriuos buvo prašoma perduoti pataisos namuose esančiam sūnui. Pasak gynėjo, V. R. ir R. R., apklausiami nurodė, kad R. R. draugai dažnai atnešdavo V. R. rūbus, kad ši juos perduotų pastarajam, todėl akivaizdu, jog V. R. turėjo pagrindą pasitikėti sūnaus draugais ir netikrinti atneštų rūbų ar avalynės, nes ankščiau jokių problemų dėl perduodamų daiktų nekildavo. Be to, V. R. atneštus sportinius batus apžiūrėjusi nusprendė jų sūnui neperduoti, nes jie „nefirminiai“, todėl jis jų nenešios. V. R. neturėjo jokių duomenų, kad jos sūnus būtų vartojęs psichotropines medžiagas, todėl itin detaliai tikrinti nepažįstamos merginos atneštų batų V. R. neturėjo pagrindo. Teismo akcentuojamas ilgas laiko tarpas (pusė metų), per kurį V. R. neapžiūrinėjo batų, taip pat neturi jokios reikšmės jos kaltei pagrįsti. Kasatoriaus nuomone, nuosprendyje tinkamai neaptarti klijų sutepimai. Nei V. R., nei S. R. batai jokių įtarimų nesukėlė, jos nepastebėjo jokių sutepimų klijais, kurie nenustatyti ir baudžiamojo proceso metu atliktų batų apžiūrų metu. Sutepimai, jeigu jie tokie ir buvo, V. R. galėjo ir nesukelti įtarimų, nes ji batelių įdėmiai neapžiūrinėjo, anksčiau nedėvėjo, be to jos regėjimas prastas. Gynėjo nuomone, nepriklausomai nuo to, kodėl buvo nuspręsta patikrinti V. R. avėtus batus, šios aplinkybės niekaip nepagrindžia išvados, jog V. R. žinojo apie juose esančias paslėptas psichotropines medžiagas, nes patikrinimas buvo atliktas ne dėl nuteistosios elgesio, o dėl pareigūnių pareigos tikrinti visus daiktus.

Gynėjas mano, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog asmuo, turėdamas problemų su pėdomis, visada avi platesnę avalynę, todėl neįtikima V. R. versija, kad ji, vykdama į pataisos namus, avėjo ne savo įprastą avalynę, o naujus sūnui skirtus sportinius batelius, nepagrįsta, nes sportiniai bateliai V. R. buvo tinkami ir patogūs, tačiau teismas dėl įrodymų, susijusių su V. R. kojos dydžiu bei formos atitikimu avėtiems bateliams, nepasisakė. Kasatorius pažymi, kad V. R. rekomenduojama patogi ortopedinė avalynė, tačiau dėl lėšų stokos ji tokios avalynės negali įsigyti, todėl avėjo sportbačius, kurie jai buvo įprasti ir patogūs bei atitiko jos kojos dydį.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada, jog Pravieniškėse tą dieną buvo minusinė temperatūra ir sniego dangos storis buvo apie 14 cm, todėl nelogiška, kad asmuo tokiomis oro sąlygomis būtų apsiavęs sportiniais bateliais guminiu padu, kuris traukia šaltį, yra prielaidų pobūdžio, nes V. R. sportinius batelius avėjo su stora šilta kojine, todėl jai neturėjo būti šalta, be to, iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos matyti, kad 14 cm sniego danga fiksuota Kauno meteorologijos stotyje, esančioje 30 km nuo Pravieniškių, kur oro sąlygos iš esmės gali skirtis, o be to meteorologinėje aikštelėje sniegas nėra valomas.

Kasatorius teigia, kad liudytojų L. P. ir V. S. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nepatikimi, nes apklausiamos teisme nurodė, kad joms įtarimų sukėlė tai, jog V. R. turėjo įsidėjusi kitus moteriškus batus, o sportiniai batai, kuriuos ji avėjo, buvo akivaizdžiai per dideli, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos minėtų aplinkybių nenurodė, tik paminėjo, kad įtarimas kilo tikrinant pačius batus dėl vidpadžio.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje rėmėsi visų įrodymų visuma, nesuteikiant V. R. parodymams didesnės vertės, o liudytojų L. P. ir V. S. parodymai buvo įvertinti tiek, kiek jie susiję su nagrinėjama byla. Liudytojų parodymai iš esmės patvirtina tik psichotropinės medžiagos aptikimo faktą, bet nesuteikia jokios informacijos apie subjektyviuosius V. R. veikos požymius, t. y. tiesioginę tyčią ir tikslą platinti. Nepaisant to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, kad šių liudytojų parodymai įvertinti netinkamai, tačiau nuosprendyje nėra motyvų, kurie pagrįstų tokią teismo išvadą.

Anot kasatoriaus, skundžiamame nuosprendyje yra akivaizdūs prieštaravimai tarp aprašytų įrodymų turinio ir vėliau teismo pateikiamo motyvavimo juos vertinant. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 3 lape nurodė, kad liudytojai S. R. buvo keista radus tarp mamos (V. R.) rūbų minimus sportinius batelius, tačiau jie įtarimo jai nesukėlė. O nuosprendžio 6 lape teismas nurodė visiškai priešingai, kad liudytojai S. R. įtarimą sukėlė tai, jog batai paslėpti tarp drabužių. Pasak kasatoriaus, liudytoja S. R. nėra davusi parodymų apie tai, kad batai būtų buvę paslėpti ar keltų kokį nors įtarimą, priešingai, ji nurodė, kad jai pasirodė keista, nes tarp drabužių rado batus, bet patys kedai jokių įtarimų nesukėlė. Toks teismo pateikiamas laisvas parodymų interpretavimas, pakeičiant jų esmę ir prasmę, neteisėtas, lėmęs ir nepagrįstas išvadas dėl faktinių aplinkybių bei V. R. kaltės.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, apkaltinamajame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, tačiau nepateikė aiškių teisinių argumentų, pagrindžiančių tokios pozicijos pagrįstumą, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir nuosprendžio surašymo taisyklėms (20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio I dalis, 331 straipsnio 1 dalis).

Gynėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė kokiais duomenimis remdamasis daro išvadą apie tyčinį V. R. veikos pobūdį, nenurodė nė vieno įrodymo, kad V. R. žinojo bateliuose esant paslėptą psichotropinę medžiagą, o tai paneigiantys įrodymai nemotyvuotai atmesti. Teismas, pasak kasatoriaus, nepašalino visų abejonių, kvalifikuodamas V. R. veiksmus kaip nusikalstamus ir rėmėsi tik prielaidomis, pažeisdamas in dubio pro reo principą. Byloje nustatyta tik tai, kad V. R. avėtuose batuose buvo rasta psichotropinė medžiaga, tačiau dėl privalomų įrodyti subjektyviųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – tiesioginės tyčios ir tikslo – nėra jokių patikimų duomenų. Gynėjo teigimu, V. R. ir S. R. nuoseklūs parodymai įrodo, kad V. R. nežinojo apie batuose paslėptą psichotropinę medžiagą, t. y. veikė be kaltės, todėl jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. R. kaltės nebuvimą netiesiogiai patvirtina apeliacinės instancijos teismo visiškai nevertintos aplinkybės, jog R. R. nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir yra nuteistas už veikas, nesusijusias su neteisėtu disponavimu tokiomis medžiagomis; R. R. neigė prašęs atnešti jam narkotinių ar psichotropinių medžiagų; nėra jokių duomenų apie tai, kad per R. R. narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjo gauti kiti nuteistieji; apie R. R. ar išteisintosios kokius nors ryšius su asmenimis, neteisėtai disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; apie tai, kad nepažįstama mergina, perduodama batus, būtų informavusi V. R. apie juose paslėptas psichotropines medžiagas; kad V. R. būtų aptikusi batuose paslėptas psichotropines medžiagas.

Gynėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, nes įrodymus vertino formaliai, šališkai, vadovavosi tik kaltinančiais duomenimis, prieštaravimų ir abejonių nevertino V. R. naudai, klaidingai atskleidė bylos esmę, nepasisakė dėl visų ištirtų įrodymų, nenurodė motyvų, kodėl atmetė V. R. teisinančius įrodymus, nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie aiškiai įrodytų V. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistosios V. R. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuosprendį pagrindė prielaidomis ir spėliojimais, palikdamas aiškius prieštaravimus. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas nurodytų BPK reikalavimų, padarė nepagrįstą išvadą dėl subjektyviųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – tiesioginės tyčios ir tikslo.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti: 1) apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes; 2) įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, t. y. įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) motyvus, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Po to nuosprendyje išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Iš apeliacinės instancijos nuosprendžio nagrinėjamoje byloje matyti, kad jis surašytas laikantis minėtų reikalavimų.

Kasaciniame skunde iš esmės yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas: teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl V. R. kaltės ir nusikaltimo tikslo.

Įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Be to, turi būti įvertinti ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai. Pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, nagrinėjamos bylos atveju – dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, grindžiamos netiesioginiais įrodymais.

Byloje nustatyta ir kasaciniame skunde neginčijama, kad V. R. avėtuose sportiniuose batuose po vidpadžiais buvo rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio svoris 2,2905 g. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė vienodas įvykio faktines aplinkybes: V. R., vykusios į ilgalaikį pasimatymą su sūnumi R. R., apžiūros metu dėvimuose sportiniuose bateliuose po vidpadžiais buvo rasti du paketai (44,0492 g svorio) su baltos spalvos medžiaga – metamfetamino milteliais. Skirtingų instancijų teismų skirtingai buvo įvertinti tik veikos, inkriminuotos V. R., subjektyvieji požymiai – tyčia ir tikslas. Pažymėtina, kad vien objektyviųjų požymių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jeigu nenustatoma jo kaltė ir kiti subjektyvieji požymiai.

Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015).

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4/2009">2K-4/2009</a>, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138/2013">2K-138/2013</a>, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014, 2K-293-697/2015).

Pirmosios instancijos nuosprendyje, pagrindžiant išvadą dėl kaltės nebuvimo V. R. veikoje, nurodyta, kad iš kaltinamosios V. R. parodymų matyti, jog ji nežinojo ir nesuprato apie sportiniuose bateliuose buvusias psichotropines medžiagas ir neturėjo tikslo jų platinti. Taigi teismas padarė išvadą, jog tai, kad bateliuose paslėptą psichotropinę medžiagą pastebėjo ir rado apmokytos dirbti tokį darbą pataisos namų pareigūnės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad paketus su psichotropine medžiaga galėjo pastebėti ir apie ją žinoti ir V. R.. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad kaltė nenustatyta, taip pat grindė tuo, kad V. R. anksčiau neteista, turi vidurinį išsilavinimą, dirba siuvėja, ir tai tik patvirtina V. R. parodymus, jog sportiniai bateliai jai jokių įtarimų nesukėlė.

Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad pirmosios intancijos nuosprendyje iš esmės buvo remiamasi tik išteisintosios V. R. parodymais, kuriais ji neigė savo kaltę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje formuojama nuostata, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015), kaip ir nusikalstamos veikos padarymo tikslas negali būti įrodinėjamas remiantis vien tik kaltininko parodymais, nevertinant jų bendrame bylos faktinių aplinkybių kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2006">2K-503/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138/2013">2K-138/2013</a>).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas V. R. kaltę grindė tokiais argumentais, siedamas juos tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis: pačios V. R. parodymų dėl įvykio aplinkybių prieštaringumu; taip pat pareigūnių parodymais dėl joms kilusio įtarimo, po kurio jos atplėšė batų vidpadžius; hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro sąlygas 2013 m. sausio 29 d.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad V. R. parodymai dėl priežasčių, kodėl ji atvyko į pataisos namus avėdama sūnui skirtais perduoti sportiniais bateliais, laikytini prieštaringais. Iš pradžių ji nurodo, kad vyriškus sportinius batelius atnešė jai nepažįstama mergina perduoti jos sūnui R. R. į pataisos namus, todėl ji laikė juos spintoje; vėliau ji nurodo, kad tų batų neketino perduoti sūnui, nes jie nefirminiai, todėl sūnus jų nenešios, tačiau pati ji juos užsidėjo, nes jie pasirodė jai patogūs vairuoti; apeliacinės instancijos teisme ji paaiškino, kad sportinius batus užsidėjo todėl, kad deformuojasi jos pėdos ir jai reikalinga patogi avalynė, nors paprastai tokiu metų laiku ji dėvi kitus batus. Nurodydama, kodėl į pasimatymą nešėsi kitus savo (moteriškus) batus, V. R. teigia, kad atvažiavus savo automobiliu ji nespėjo persiauti sportinių batų, nes labai skubėjo pas sūnų; o kitus batus ji buvo pasiėmusi su savimi ir nešėsi į pataisos namus, nes po ilgalaikio pasimatymo ketino vykti pas dukrą į Vilnių. Nepatikimais teismas pripažino ir V. R. parodymus dėl sprendimo autis šiuos naujus iki tol neavėtus batus (taigi neaišku, ar patogius) sportinius batelius vykstant į ilgalaikį pasimatymą su sūnumi ir vėliau pas dukrą į Vilnių, o ne savo įprastą avalynę. Tuo labiau, kad pati V. R. nurodo, kad turi problemų su pėdomis (deformuojasi dešinės pėdos pirštai), dėl kurių turi nešioti ortopedinę avalynę.

V. R. parodymus dėl sportinių batelių pasirinkimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, paneigia ir byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro sąlygas 2013 m. sausio 29 d., kurioje nurodyta, kad Pravieniškėse tą dieną buvo minusinė temperatūra ir sniego dangos storis buvo apie 14 cm: vargu ar tokiomis oro sąlygomis asmuo eitų apsiavęs sportiniais bateliais guminiu padu, kuris traukia šaltį, juo labiau kad pati V. R., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad paprastai tokiu metų laiku nešioja veltinukus.

Nors kasaciniame skunde teigiama, kad tokie V. R. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, tačiau bylos medžiaga rodo, kad apeliacinės instancijos teismas tiksliai nurodė nuteistosios parodymų esmę, tinkamai vertino jų pokyčius bei jų atitiktį nustatytoms byloje aplinkybėms. Kasaciniame skunde kritikuojamas būtent toks šių parodymų vertinimas, tačiau nepateikiami jokie objektyvūs duomenys, kurie jį paneigtų. Skunde daug dėmesio skirta teiginiui, kad sportiniai bateliai nebuvo per dideli V. R., todėl buvo patogūs nešioti turint problemų su pėdomis, kita vertus, nurodoma, kad jie buvo laisvi, dėvimi su šiltomis kojinėmis, todėl su jais nešalta žiemą. Pažymėtina, kad tikslaus batelių dydžio nustatymas nepaneigia pirmiau išdėstytų apeliacinės instancijos teismo argumentų, kurių loginė seka leido apeliacinės instancijos teismui padaryti vienareikšmišką išvadą dėl V. R. kaltės.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad V. R. ir anksčiau perduodavusi iš sūnaus pažįstamų gautus daiktus, todėl ji neturėjo pagrindo nepasitikėti nepažįstama mergina, paprašiusia perduoti jos sūnui sportinius batelius, ir juos įdėmiai apžiūrėti. Tačiau, grįsdamas V. R. kaltę, apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad iš V. R. parodymų matyti, jog tokių, t. y., nefirminių sportinių batelių, sūnus nenešioja ir ji netgi nepasakiusi jam apie juos. Iš liudytojų pareigūnių L. P. ir V. S. parodymų matyti, kad, joms apžiūrint batus, buvo pastebėta, kad jų vidpadis yra suteptas klijais, todėl šie ir buvo atplėšti. Taigi apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, V. R. parodymai apie tai, kad savo namuose pusę metų laikiusi sportinius batelius, atneštus nė karto iki tol nematytos jai nepažįstamos merginos, ir juos apžiūrėjusi tik tiek, kad įsitikintų, jog jie ne firminiai ir sūnus jų nenešios, bet nepastebėjusi klijų ant vidpadžių, yra nepatikimi.

Motyvuodama nusikalstamos veikos tikslą, apeliacinės intancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad V. R. suvokė, jog psichotropinę medžiagą ji veža sūnui į pataisos namus, perduoti medžiagą ji ruošėsi, vykdama į pataisos namus pati apsiavė sportinius batelius, pasiėmė kartu kitus savo batus persiauti, kuriuos su savimi nešėsi į pataisos namus. V. R. visų jos pasimatymų su pataisos namuose kalinčiu asmeniu metu buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už draudžiamų daiktų perdavimą nuteistiesiems, taigi žinojo, kokia atsakomybė gresia už tokią veiką.

Kasatorius teigia, kad liudytojų L. P. ir V. S. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes apklausiamos teisme jos nurodė, kad joms įtarimų sukėlė tai, jog V. R. turėjo įsidėjusi kitus moteriškus batus, o sportiniai batai, kuriuos ji avėjo, buvo akivaizdžiai jai per dideli, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos minėtų aplinkybių nenurodė, tik paminėjo, kad įtarimas kilo tikrinant pačius batus dėl vidpadžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimus, remiasi įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad liudytojų parodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kasaciniame skunde nurodomas jų prieštaringumas nepagrįstas bylos duomenimis. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojos, apklaustos teisme dalyvaujant V. R., davė būtent tokius parodymus, kuriais ir rėmėsi apeliacinės instancijos teismas priimdamas nuosprendį.

Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo priimtas sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos nuosprendį, neturi pagrindo teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai motyvavo tiek atskirų bylos įrodymų vertinimą, tiek išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties V. R. veikoje, įrodymų analizė ir jais grindžiamos išvados yra padarytos vadovautis logikos dėsniais, baudžiamasis įstatymas (BK 260 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios V. R. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Aurelijus Gutauskas

Rima Ažubalytė