Baudžiamoji byla Nr. 2K-562-489/2015
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00287-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
1.2.19.1;
2.1.7.3;
2.4.2.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. ir D. G. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 19 500 Lt, t. y. 5647 Eur, (150 MGL) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 19 500 Lt, t. y. 5647 Eur, (150 MGL) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, nuspręsta išieškoti solidariai iš J. S. ir D. G. konfiskuotinos nusikalstamos veikos rezultatą – 200 Lt (57 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendyje ir nuteistųjų J. S. ir D. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
J. S. ir D. G. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojais, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tiesiogiai savo naudai provokavo duoti bei susitarė priimti kyšį ir tiesiogiai savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, t. y., eidami Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigas, pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigybės aprašymą, patvirtintą 2010 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-V-370, privalėdami užtikrinti kelių eismo priežiūrą, nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevenciją, viešąją tvarką, visuomenės rimtį bei saugumą, žmonių teisių, teisėtų interesų ir turto apsaugą, privalėdami išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus ir pagal savo kompetenciją skirti jiems administracines nuobaudas, patruliuodami tarnybiniu automobiliu,,VW Jetta“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. kovo 11 d., apie 3.17 val., Vilniuje, Ukmergės g., šalia pastato Nr. 279, D. G. sustabdžius D. B. vairuojamą automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), šiam su savimi neturint transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų korteles ir privalomojo transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimo poliso, nurodė eiti į policijos tarnybinį automobilį, kuriame J. S. parodė D. B. greičio matuoklio ekrane esančius duomenis su skaičiumi 83 ir bendrai vykusio pokalbio metu, D. G. pritariant, nurodė, kad už vairavimą neturint automobilio dokumentų, nustatyto greičio viršijimą ir automobilio transportavimą susidarys apie 600 Lt bauda, po to jis ir D. G. sutartinais veiksmais ir užuominomis leido D. B. suprasti, kad, davus neapibrėžto dydžio kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, nebus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 7 dalyje, 124 straipsnio 3 dalyje, ir D. B. liks nenubaustas. D. B. pasakius, kad su savimi neturi pinigų, J. S. nurodė, jog artimiausias bankomatas yra įrengtas prie,,Iki“ parduotuvės, po to jis kartu su D. G. patikslino, kad prekybos centre yra parduotuvė,,Batų kalnas“ ir kad lauks jo tarnybiniame automobilyje prie statomo daugiabučio, esančio Fabijoniškių g. 5C. Tęsdami nusikalstamą veiką, J. S., vairuodamas tarnybinį automobilį, kartu su D. G. palydėjo D. B. vairuojamą automobilį iki AB SEB banko bankomato, esančio Fabijoniškių g. 2A, iš kurio D. B. turėjo paimti pinigus, apsisukę ir sustoję šalikelėje šalia namo, Fabijoniškių g. 5C, abu laukė tarnybiniame automobilyje ir apie 3.30 val. iš D. B. tiesiogiai savo naudai priėmė kyšį – D. B. tarp priekinių automobilio sėdynių padėtą 200 Lt kupiūrą.
Kasaciniais skundais nuteistieji J. S. ir D. G. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą jiems nutraukti. Abu nuteistieji kasaciniuose skunduose pateikia iš esmės vienodus argumentus, todėl jie dėstomi kartu.
Kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti, juos priimant netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jų teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Pasak nuteistųjų, teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų D. B. ir J. K. parodymais, nepagrįstai suteikdami jiems išskirtinę reikšmę, o pačius svarbiausius šioje byloje esančius objektyvius įrodymus (vaizdo įrašus) ignoravo, apie juos visiškai neužsiminė.
Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. ir J. K. parodymai yra melagingi, prieštaraujantys bylos įrodymams. Liudytoja J. K. ne kartą konfliktavo su policijos pareigūnais, buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl apkalba nuteistuosius iš keršto. Šios liudytojos parodymų nepatikimumas buvo įrodytas ir teisme. Ji kategoriškai aiškino mačiusi, kaip D. B. nešėsi 200 Lt kupiūrą, ir, būdamas policijos automobilyje, pasilenkė ir juos padėjo tarp sėdynių. Tačiau tai paneigta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad J. K. nurodytomis aplinkybėmis nebuvo įmanoma matyti pinigų perdavimo. Nuteistųjų teigimu, abejotini ir liudytojo D. B. parodymai, nes jis iš karto nepranešė apie neva reikalautą kyšį, tai padarė vėliau, ir ne jis, o jo draugė J. K. Be to, D. B. viso bylos proceso metu ne vieną kartą keitė parodymus, juos tikslino arba kai kurių esminių aplinkybių neatsiminė. Iš bylos matyti, kad tyrėja D. B. parodymus nuolat tikslino, bandydama juos priderinti prie vėliau gautos medžiagos apie automobilio judėjimo maršrutą ir pan. Pasak kasatorių, teisme buvo paneigti liudytojo D. B. parodymai, kuriuose jis teigė po susitikimo su policijos pareigūnais važiavęs prie bankomato ir per veidrodėlius matęs, jog policijos automobilis jį sekė iš paskos. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, filmuotą policijos automobilyje įmontuota kamera, aiškiai matyti, kad po susitikimo su D. B., policijos automobilis nevažiavo paskui D. B. automobilį. Nuteistųjų įsitikinimu, vien šio įrodymo pakanka kritiškai vertinti nurodytų liudytojų parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, net neperžiūrėjęs vaizdo įrašo, nepagrįstai sumenkino šį įrodymą, motyvuodamas tuo, kad vaizdo registratoriumi padarytos nuotraukos šių faktų nepatvirtina. Tai rodo teismo šališkumą.
Kasatoriai pažymi, kad liudytojų D. B. ir J. K. parodymus paneigia ir tai, kad po sulaikymo nebuvo rasta D. B. neva perduotų pinigų nei pas juos, nei tarnybiniame automobilyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. B. parodymus, kaip patikimus, ignoravo nuteistųjų nurodytą faktą, kad savo pirmajame pareiškime policijai D. B. neteisingai nurodė įvykio vietą, t. y. kad policijos pareigūnai laukė kyšio degalinėje.
Taigi teismai, priimdami sprendimus, rėmėsi nepatikimais, prieštaringais liudytojų D. B. ir J. K. parodymais, nors jie turėjo būti vertinami kritiškai. Kadangi šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir melagingi, o kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę, byloje nėra, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi būti aiškinamos jų naudai.
Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka jų surašymui keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 305 straipsnio 1 dalyje ir 332 straipsnio 5 dalyje. Teismai neišanalizavo ir nepalygino tarpusavyje visų duomenų, nesusiejo jų į vieną loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, ir, kartais iškreipdami jų turinį, padarė neteisingas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo daugumos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, o tuos, kuriuos išnagrinėjo, atmetė formaliais motyvais, kad skundo teiginiai deklaratyvūs, kad tai yra jų gynybos pozicija.
Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Vidugirienė prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti.
Prokurorė teigia, kad abiejų instancijų teismai, priimdami sprendimus, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą, kruopščiai išanalizavo liudytojų D. B. ir J. K. parodymus, patikrino jų patikimumą ir pateikė aiškius motyvus, kodėl jais remiasi. Teismai nurodė, kad šie liudytojai tiesiogiai matė nusikalstamos veikos aplinkybes, jų parodymai bylos proceso metu nuoseklūs ir įtikinami, jie objektyviai sutapo su kitais bylos duomenimis – liudytojų K. L. ir D. B. parodymais, AB SEB banko pateikta D. B. mokėjimo kortelės ataskaita, radijo pokalbių ir autotikros kanalo suvestinėmis, vieningos pajėgų valdymo sistemos policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) GPS ir „Audit III“ informacinės sistemos audito duomenimis. Teismai kruopščiai patikrino ir motyvuotai atmetė nuteistųjų teiginius dėl liudytojos J. K. suinteresuotumo. Priešingai negu nurodoma kasaciniuose skunduose, ištirti ir vaizdo įrašo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, įvertinta jų reikšmė ir atitiktis bylos aplinkybėms, taip pat motyvuotai pasisakyta ir dėl pinigų, duotų kaip kyšis, pas nuteistuosius neradimo. Taigi abiejų instancijų teismai, išsamiai ištyrę ir įvertinę bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ir teisingai ją kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus ir, vadovaudamasis BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatomis, savo nutartyje išsamiai išdėstė motyvus, kodėl juos atmeta.
Prokurorės manymu, nuteistųjų kasacinių skundų argumentai dėl teismų šališkumo nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kasatoriams sudarė galimybę naudotis procesinėmis teisėmis, apklausė nuteistuosius, liudytojus, ištyrė bylos duomenis ir išvadas darė bylos įrodymų visumos pagrindu. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė D. G. ir J. S. nepalankų sprendimą, neleidžia teigti, jog teismas buvo šališkas.
Nuteistųjų J. S. ir D. G. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).
Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatinėjanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais.
Taigi nuteistųjų kasacinių skundų teiginiai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistųjų kaltumui nustatyti, prašoma atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų atitikties bylos aplinkybėms, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
Kasatoriai teigia, kad teismai išvadas dėl jų kaltės padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką grindė prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų D. B. ir J. K. parodymais, nepagrįstai suteikdami jiems išskirtinę reikšmę, o kitus įrodymus – jų pačių parodymus, vaizdo įrašus – ignoravo, taip pažeisdami BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, be to, teismai surašė BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkančius apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį.
Pagal teismų praktikoje suformuluotas nuostatas teismai įrodymus privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikimo BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias BPK normas, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti teismų išvadas nuteistųjų naudai. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog šis teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė, paaiškino, kaip įrodymai siejasi tarpusavyje, kodėl vienais iš jų grindžia nuosprendį, o kitus atmeta, t. y. teismas pirma BPK nustatyta tvarka teismo posėdyje patikrino byloje surinktus įrodymus ir tada remdamasis jais padarė išvadas byloje sprendžiamais klausimais. Šio nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus.
Kasatorių kritikuojami liudytojo D. B. parodymai, abiejų žemesnės instancijos teismų atidžiai patikrinti, palyginti su kitais bylos duomenimis ir teisingai įvertinti pažymint, kokie kiti įrodymai patvirtina šio liudytojo nurodytas 2013 m. kovo 11 d. po 3.00 val. įvykusias su kyšininkavimu susijusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad radijo ryšio ir autotikros kanalais bei vieningos pajėgų sistemos pateiktų duomenų rezultatų analizė patvirtina, jog nuteistųjų – policijos patrulių – policijos ekipažas (duomenys neskelbtini) važiavo būtent liudytojo D. B. nurodytu maršrutu ir buvo sustojęs šio liudytojo nurodytose vietose. Su šio D. B. parodymais sutampa ir objektyviai nustatytos netgi policijos ekipažo automobilio galinių durelių atidarymo ir uždarymo aplinkybės. Liudytojo D. B. apibūdinti veiksmai, siekiant iš bankomato paimti kyšiui skirtus pinigus, šių veiksmų atlikimo laikas atitinka AB SEB banko pateiktoje šio asmens mokėjimo kortelės ataskaitoje nurodytą 200 Lt grynųjų pinigų iš Fabijoniškių g. esančio bankomato paėmimo laiką. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai aprašė, kokias policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) patruliavimo aplinkybes ir nuteistųjų kaltinime dėl kyšininkavimo nurodytus faktus patvirtina radijo pokalbių ir autotikros kanalo suvestinės, AB SEB banko duomenys, Vieningos pajėgų valdymo sistemos policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) GPS duomenų analizės detali ataskaita, „Audit III“ informacinės sistemos audito duomenys, kaip ši bylos medžiaga paneigia nuteistųjų tvirtinamas aplinkybes dėl kitokios patruliavimo eigos.
Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išdėstė argumentus apie nuteistųjų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašo rezultatus. Teismo posėdyje peržiūrėjęs vaizdo registratoriaus įrašą, įvertinęs šio įrenginio technines galimybes, teismas šiuos duomenis palygino su liudytojo D. B. nurodytomis apylinkėmis. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė išvadas dėl policijos pareigūnų automobilio maršruto nuo liudytojo D. B. sustabdymo vietos Ukmergės g. iki sustojimo prie Fabijoniškių g. 5C statomo pastato, kur buvo perduoti pinigai, įrodytumo ir automobilio vaizdo registratoriaus duomenų reikšmės nustatant šią aplinkybę.
Pirmosios instancijos teismas taip pat patikrino ir įvertino liudytojos J. K. parodymus ir argumentuotai atmetė nuteistųjų keliamas abejones dėl šios liudytojos parodymų patikimumo. Teismas pažymėjo, kodėl nuteistųjų iniciatyva atliktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia J. K. nurodytų aplinkybių. Nuosprendyje teismas pasisakė ir dėl priešiškų santykių nebuvimo tarp liudytojos J. K. ir nuteistųjų. Ši liudytoja viso bylos proceso metu teigė, kad nepažįsta nei D. G., nei J. S. ir negali jų atpažinti. Paneigdama J. S. teiginius apie buvusį konfliktą su ja, J. K. nurodė, kad konflikto vietoje – Eitminų g. gyveno ne daugiau kaip dvi savaites ir jokių konfliktų nei su J. S., nei su kitais policijos pareigūnais neturėjo, važinėjo viešuoju miesto transportu. Atsakydamas į prieštaravimus dėl šios liudytojos parodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apie konfliktinius santykius su liudytoja J. K. J. S. prisiminė tik teisme, t. y. praėjus daugiau kaip metams po pareikšto įtarimo priėmus kyšį pateikimo, ši liudytoja buvo du kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ne iki įvykio, o gerokai vėliau – 2013 m. rudenį.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai apžvelgė tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymų, duotų viso proceso metu, nuoseklumą ir nurodė, kokiais bylos duomenimis remdamasis ir kodėl nustato tikrąsias bylos aplinkybes. Abiejų instancijų teismų sprendimuose aptarta, kokią reikšmę kaltinime nurodytam kyšininkavimo aplinkybių konstatavimui turi ir 200 Lt neradimo faktas, kodėl ši aplinkybė nepaneigia J. S. ir D. G. kaltumo. Nėra pagrindo teiginiams, kad liudytojų D. B. ir J. K. parodymams teismai suteikė išskirtinę reikšmę, o kitus įrodymus – nuteistųjų parodymus, registratoriaus vaizdo įrašus – ignoravo.
Taigi, patikrinus teismų priimtus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, o kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl to, kad apkaltinamajame nuosprendyje atskiri įrodymai vertinti netinkamai, kad teismo išvados dėl nuteistųjų kaltumo nustatymo yra neteisingos, nereiškia, jog proceso metu buvo nesilaikyta in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Dėl BPK 320, 332 straipsnių nuostatų taikymo
Priešingai negu teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, patikrino, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir skundžiamojoje nutartyje išdėstė išvadas dėl abiejų nuteistųjų paduotų apeliacinių skundų esmės, nurodė, kodėl apkaltinamąjį nuosprendį laiko pagrįstu ir teisingu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl J. S. ir D. G. kaltumo nustatymo yra pagrįstos ir atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Šio teismo priimtoje nutartyje į esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl apeliaciniai skundai atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2009">2K-109/2009</a>, 2K-115/2009, 2K-279/2010). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje pasisakyta dėl visų esminių apeliacinių skundų argumentų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šis teismas neišnagrinėjo nuteistųjų apeliacinių skundų ir nepateikė dėl jų motyvuotų išvadų.
Taigi darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduotų kasacinių skundų ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos skundžiamus teismų sprendimus reikėtų naikinti, keisti ar bylą nuteistiesiems nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų J. S. ir D. G. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
