Administracinė byla Nr. 2AT-97-942/2015
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00366-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2;
2.9.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal suinteresuoto asmens V. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimu J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 straipsnio 4 dalį nubaustas 2 896 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015 m. vasario 6 d., apie 15.40 val., Tauragės r., pagrindiniame kelyje A12 (Kryžkalnis–Tauragė), 130 km, būdamas keleiviu, veikdamas kartu su K. P. ir važiuodamas jo vairuojamame automobilyje,,Volvo XC 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris registruotas J. P. tėvo V. P. vardu, galinėje automobilio dalyje (bagažinėje, kuri nėra atitverta nuo salono) gabeno cigarečių pakelius su baltarusiškomis banderolėmis:,,Fest 7“ – 1000 vnt. ir,,Minsk Capital“ – 1000 vnt., kurių bendra vertė – 4 730 Eur. J. P. įsigijo cigaretes, sukrovė jas į automobilį, davė K. P. užvedimo raktelius ir leido jam vairuoti, nurodydamas, kur važiuoti ir kur sustoti. Taip J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 3.1.2 ir 3.3 punktus, nes turėjo (laikė) ir gabeno neleistiną kiekį cigarečių. Teismas konfiskavo cigaretes, o automobilį „Volvo XC 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžino savininkui.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimas pakeistas: J. P. pritaikyta ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės (automobilio „Volvo XC 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 10 d. nutartimi priimtas suinteresuoto asmens V. P. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas V. P., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą be pakeitimų.
Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis formos ir turinio prasme neatitinka įstatymų reikalavimų, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė esminių procesinių pažeidimų bei netinkamai taikė įstatymą. Teismas įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 257 straipsnis) nutartyje nuosekliai neišdėstė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, neišdėstė motyvų dėl administracinės nuobaudos proporcingumo bei sankcijos taikymo (ATPK 286, 30212 straipsniai), neatsižvelgė į tai, kad administracinė nuobauda skiriama ne bet kokiam, o administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, be to, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į pažeidėjo materialinę padėtį, į tai, kad tokį pažeidimą jis padarė pirmą kartą, dėl pažeidimo padarymo gailėjosi, ir kitų svarbių aplinkybių individualizuojant nuobaudą (ATPK 20, 30, 301 straipsnis).
Pareiškime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog be transporto priemonės J. P. nebūtų galėjęs gabenti kontrabandinių cigarečių, o transporto priemonės savininkas, leisdamas disponuoti automobiliu, nesielgė pakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota teisės pažeidimui padaryti. Klaipėdos apygardos teismas taip pat pripažino, jog automobilio konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, tačiau jokių pagrįstų motyvų bei pagrindų, teisinių argumentų dėl tokių išvadų pagrįstumo teismas nutartyje neišdėstė ir nepateikė. Pareiškėjas pažymi, kad dėl priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimo, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas, o ne atskiras šios nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes.
Pareiškime nurodoma, kad pagal ATPK 1632 straipsnio 4 dalies sankciją transporto priemonės konfiskavimas neprivalomas, tačiau teismų praktikoje jis privalomai taikomas, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje konfiskuotoje transporto priemonėje nebuvo įrengta speciali slėptuvė, o cigaretės buvo atvirai sudėtos transporto priemonės galinėje dalyje – bagažinėje, kuri nėra atskirta nuo automobilio salono. Taigi, transporto priemonės konfiskavimo taikymas vertintinas pagal gabentų cigarečių kiekį, kuris teismų nustatytas – 1000 vnt. pakelių (100 blokų) cigarečių „Fest 7“ ir 1000 vnt. pakelių (100 blokų) cigarečių „Minsk Capital“. Teismų praktikoje panašūs gabentų cigarečių kiekiai, tam tikrai atvejais net ir didesni, nebuvo pripažinti tokiais, kurių neįmanoma gabenti be transporto priemonės, ir pagal teismų praktiką bylose nebuvo taikomas transporto priemonės konfiskavimas (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kontrabandos byloje (nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N662-1547/2010), kur buvo gabenama net 500 blokų, t. y. žymiai daugiau nei nagrinėjamoje byloje, transporto priemonės nekonfiskavo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-2014 yra nurodęs, jog netgi ta aplinkybė, kad be transporto priemonės nebūtų įmanoma gabenti tokio kontrabandinių prekių kiekio, nėra svarbiausia aplinkybė. Aktualu tai, kad specialios slėptuvės automobilyje nėra įrengtos. Dėl to, pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje administracinėje byloje laikytina neatitinkanti galiojančios teismų praktikos.
Pareiškime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokia pati nuostata formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Teismas, skiriantis administracinę nuobaudą, turi administracinę nuobaudą individualizuoti, atsižvelgti į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 20, 301, 302 straipsniuose nurodytas aplinkybes. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pareiškėjo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje vertintinas kaip sunkiai pakeliama turtinė našta su administraciniu teisės pažeidimu nesusijusiam ir apie ketinamą daryti administracinį teisės pažeidimą nežinojusiam asmeniui. Administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, taip pat ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės, kuria buvo gabenta kontrabanda, konfiskavimą (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTUyLTQ5My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-52-493/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-52-493/2012">ATP-52-493/2012</a>). Todėl transporto priemonių konfiskavimas, neatsižvelgiant į tai, kam ši nuosavybė priklauso, ir į transporto priemonės savininko santykį su padarytu pažeidimu, pažeistų ATPK 20 straipsnį.
Pareiškime taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, jog nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, siekiant tinkamai pritaikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tik tada, jeigu šis asmuo turėjo ar galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, be to, sprendžiant dėl turto konfiskavimo, visuomet turi būti kruopščiai nustatoma perduodančio turtą asmens pareiga ir reali galimybė žinoti, kad turtas bus panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kontrabandos“ apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga). Apie poreikį išlaikyti šią pusiausvyrą pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2013 ir teismo rengiamose teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylų apžvalgose, kurios nesilaikant, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas.
Pareiškėjas pažymi, kad Baudžiamajame kodekse turto konfiskavimas reglamentuotas daug detaliau. Taip užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas ir jų teisėtų interesų bei teisių apsauga, kartu įtvirtinamas Konstitucijos garantuojamas nuosavybės neliečiamumas. Baudžiamoji atsakomybė taikoma už pačias pavojingiausias visuomenei veikas ir tai yra griežčiausia atsakomybės forma už padarytus teisės pažeidimus, t. y. žymiai pavojingesnes veikas nei administraciniai teisės pažeidimai. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas bei įvertinus tai, kad administracinė atsakomybė yra numatyta ir taikoma už mažiau pavojingus savo pobūdžiu pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Baršys atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas bent vienu iš alternatyvių veiksmų, t. y. gabenant, laikant, naudojant ar realizuojant akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžiant nustatytą tvarką. Gabenimo atveju numatyta papildoma nuobauda – transporto priemonės, kuria buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju J. P. automobiliu gabeno 2000 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad cigaretės buvo įsigytos Kauno rajone, o policijos pareigūnų jis buvo sustabdytas Tauragės rajone, tokio cigarečių kiekio, pasak VPK viršininko pavaduotojo, be automobilio jis nebūtų galėjęs gabenti. Taigi, J. P., darydamas pažeidimą, automobilį panaudojo kaip pažeidimo padarymo įrankį.
Atsiliepime nurodoma, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas bei gabenimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, gali būti padarytas tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis laiko ir gabena prekes pažeisdamas įstatymus, ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais pats sudaro tokią situaciją, kai jo valdomas turtas gali būti prarastas. Šiuo atveju J. P. pats pasirinko gabenimo būdą ir kaip pažeidimo padarymo įrankį pasirinko tėvo automobilį. VPK viršininko pavaduotojo nuomone, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti. J. P., gabendamas akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje, darantį didelę žalą prekybai ir valstybės finansų sistemai, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas nustatė ypač griežtas nuobaudas, todėl teismo sprendimas yra teisingas, keisti paskirtos nuobaudos nėra pagrindo.
Suinteresuoto asmens V. P. prašymas atmestinas.
Dėl transporto priemonių konfiskavimo pagal ATPK 1632 straipsnio 4 dalį
Pareiškime neginčijama, kad J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje, t. y. pažeisdamas nustatytą tvarką laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 50 MGL. Tačiau pareiškėjas nesutinka su J. P. už šį pažeidimą paskirta papildoma nuobauda – jam (V. P.) priklausančio automobilio, kuriuo buvo neteisėtai gabentos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimu. Pareiškėjas nurodo, kad skirdamas nuobaudą apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą, neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, neišdėstė motyvų dėl konfiskavimo skyrimo ir pažeidė proporcingumo principą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka, nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-2013, 2AT-2-2013, 2AT-27-2014).
Pagal ATPK 1632 straipsnio 4 dalies sankciją gabenimo priemonės, kuria prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, kuri skiriama atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Pagal teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio (pvz., kontrabandos) bylose administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė paprastai konfiskuojama, jeigu ji buvo specialiai tam pritaikyta (įrengta slėptuvė) arba tais atvejais, kai transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota teisės pažeidimui daryti, jeigu be šios priemonės jo padarymas būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-18-2014, 2AT-58-489/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. P. įsigijo 2000 pakelių cigarečių (1000 pakelių „Fest7“ ir 1000 pakelių „Minsk Capital“) ir gabeno jas tėvui V. P. priklausančiu automobiliu,,Volvo XC 90“. Taigi, šis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas pažeidimui daryti. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (cigaretės buvo sudėtos į tris dėžes, apgobtas juoda plėvele, ir į vieną dėžę įvilktą į baltą maišą; dėžes į automobilį padėjo atsinešti asmuo, pardavęs cigaretes) bei teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-7-2013, 2AT-5-2014, 2AT-58-489/2015), darytina išvada, kad tokio kiekio cigarečių, kokį gabeno J. P., be automobilio gabenti nebūtų įmanoma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad J. P. buvo skirta minimali už jo padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, bei kitas aplinkybes, konstatavo, kad konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl nuobaudos skyrimo – jos pagrįstos bylos duomenimis, sprendimas motyvuotas, jo turinys atitinka įstatymų reikalavimus.
Atmestini pareiškėjo argumentai, kad konfiskuojant automobilį, pažeidžiamos ir jo, kaip su padarytu pažeidimu nesusijusio asmens, teisės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. P. V. P. automobiliu pasinaudojo šiam apie tai nežinant, disponavo juo neteisėtai, prieš jo valią. Priešingai, tiek pažeidėjas, tiek pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad automobiliu J. P. galėjo naudotis nevaržomai, kada panorėjęs. Tai rodo, kad V. P., būdamas automobilio savininkas, nesidomėjo ir nesirūpino, kaip, kokiems tikslams sūnus naudojama jo automobilį, t. y. su savo turtu nesielgė taip rūpestingai ir apdairiai, kad šis nebūtų panaudotas priešingai įstatymams, visuomenės interesams.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. P. priklausančio automobilio,,Volvo XC 90“, kuris buvo panaudotas darant administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimas buvo paskirtas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos suformuluotų nuostatų ir proporcingumo principo, išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti suinteresuoto asmens V. P. prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė
Gintaras Goda
Aurelijus Gutauskas
