Dėl į nutarimą įrašyti neteisingi duomenys, nes jie su N. Ž. individualios veiklos nevykdė ir jokių pajamų už tai negavo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-41-458/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00274-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2019 m. liepos 8 d. nutarimu S. A. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nubaustas 745 Eur bauda už tai, kad 2019 m. birželio 18 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), vykdė buvusios picerijos „P“ griovimo – ardymo darbus. S. A. nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tokiais veiksmais pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio nuostatas.

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Institucijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir S. A. skundas netenkintas.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis palikta nepakeista ir S. A. apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas S. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nutraukti. Prašyme nurodoma:

5.1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, pažeidė ANK 567 straipsnio nuostatas, nes bylą išnagrinėjo neišsamiai ir vienpusiškai, vadovavosi ne objektyviomis aplinkybėmis, o formaliais pagrindais, neteisingai aiškino reikšmingas bylai aplinkybes arba išvis nieko apie jas nepasisakė, atsisakė apklausti su byla susijusius liudytojus. Iš esmės jis nubaustas remiantis pareigūno suformuotu neva jo (S. A.) paaiškinimu.

5.2. Byloje nenustatytas esminis faktas – kam ir kokiu pagrindu jis teikė pastato ardymo paslaugas, iš ko ir kiek siekė gauti pajamų arba iš ko ir kokios tikėjosi naudos, taigi nenustatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pažeidimas. Teisme jis paaiškino, kad darbus atliko savo naudai, siekdamas pasiimti iš M. B. pagal pirkimo–pardavimo sutartį nupirktas statybines medžiagas (tą patį darė ir jo kaimynas N. Ž.). To nedraudžia joks teisės aktas ir tam nereikia verslo liudijimo. Todėl į nutarimą įrašyti neteisingi duomenys, nes jie su N. Ž. individualios veiklos nevykdė ir jokių pajamų už tai negavo. Pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, vertė prisipažinti, kad nelegaliai dirba. Pareigūnas A. Bendaravičius atsisakė tikrinti, kas ir kokiu pagrindu leido jam ardyti pastato statybines konstrukcijas, kokios, kur ir kokiai paskirčiai buvo skirtos jo nupirktos statybinės medžiagos, taip pažeidė ANK 567 straipsnio reikalavimus dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo.

5.3. Be to, labai svarbu tai, kad iš pradžių Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimis tiek dėl jo (S. A.), tiek dėl N. Ž. buvo palikti galioti Institucijos nutarimai nubausti juos pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį už tuos pačius veiksmus, esant analogiškoms aplinkybėms. Tačiau, apskundus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis, Kauno apygardos teismas priėmė skirtingus sprendimus – jo (S. A.) skundo netenkino, o N. Ž. byloje priėmė 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria panaikino apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas objektyviai išnagrinėjo N. Ž. apeliacinį skundą ir vėliau galutinai visas aplinkybes objektyviai išnagrinėjo Alytaus apylinkės teismas, kuris 2020 m. sausio 15 d. nutarimu bylą N. Ž. nutraukė. Institucija šio teismo nutarimo neskundė ir jis įsiteisėjo. Tačiau jo (S. A.) byloje apygardos teismas nesiaiškino skunde nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su pirkimo–pardavimo sutartimi, atmetė jo pateiktus įrodymus ir argumentus, apsiribojo pareigūnų pateikta medžiaga ir inspektorių parodymais, tai rodo visišką teismo neobjektyvumą ir tiesioginį aplaidumą. Beje, N. Ž. byloje apygardos teismas nustatė, kad apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta neišsamiai, nepagrįstai kritiškai įvertinti N. Ž. teisme duoti parodymai, nepatikrinta jo versija, neapklausti liudytojai, nesiaiškintos reikšmingos bylai aplinkybės. Alytaus apylinkės teismui iš naujo nagrinėjant N. Ž. bylą, buvo apklausti liudytojai, išsiaiškintos ir nustatytos tikrosios aplinkybės, t. y. kad jie ardė iš M. B. pagal sutartis savo poreikiams nupirktus langus ir duris; Institucijos pareigūnai nesiklausė jų aiškinimų, privertė į paaiškinimus įrašyti nebūtus faktus, atsisakė tikrinti, kokias statybines medžiagas jie buvo išsiardę ir susikrovę į automobilių priekabas. Labai svarbu ir tai, kad pareigūnai atsisakė vykti į namus ir patikrinti, kokias statybines medžiagas jie turi parsivežę, kam jas siekė panaudoti ir vėliau panaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimu nustatyta, jog jie išvis galėjo nesudaryti jokių rašytinų pirkimo–pardavimo sutarčių su M. B..

6. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, vykdantis skyriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus funkcijas, Sigitas Leskauskas prašo netenkinti prašymo, palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad prašymas nemotyvuotas, jame nurodyti teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrindžia teismų padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas S. A. išsamiai apklausė dėl visų aplinkybių, tačiau jo pozicija dėl statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sutarties bylos nagrinėjimo metu keitėsi, jo parodymai apie šią sutartį nenuoseklūs, t. y. atsirado tik po VDI inspektorių patikrinimo. Iš esmės visi S. A. prašyme nurodyti argumentai žinomi ir teismų jau išnagrinėti ir įvertinti. S. A. prašyme yra tik dvi aplinkybės, kurios neįvertintos, t. y. tai, kad teismai atsisakė apklausti jo liudytojus ir kad N. Ž. atžvilgiu dėl to paties įvykio priimtas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimas. Tai, kad teisme nebuvo apklausti S. A. prašomi iškviesti liudytojai, nedaro teismų nutarčių neteisėtų, nes teismai bet kuriuo atveju negalėtų vadovautis liudytojų M. B. ir V. S. parodymais kaip pagrindiniais įrodymais. V. S. parodymai nei paneigtų, nei patvirtintų S. A. kaltę, nes jis tik patvirtino sutarties su M. B. sudarymo faktą. M. B. tą dieną įvykio vietoje nebuvo, visas aplinkybes jis sužinojo iš N. Ž., S. A. ir kitų pastate buvusių asmenų, todėl kyla abejonių dėl M. B. parodymų patikimumo. Darytina išvada, kad teismas, priimdamas 2020 m. sausio 15 d. nutarimą dėl N. Ž., buvo suklaidintas M. B. parodymų, be to, žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų analogiškose bylose. Todėl S. A. nepagrįstai vadovaujasi 2020 m. sausio 15 d. nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tomis pačiomis aplinkybėmis kaip N. Ž. ir S. A. pastate griovimo – ardymo darbus vykdė S. Ž., kuris savo kaltę pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį visiškai pripažino, administracinį nurodymą įvykdė ir baudą sumokėjo. Šis asmuo savo rašytiniame paaiškinime nurodė lygiai tokias pačias aplinkybes, kaip ir S. A.. Teismai pagrįstai vadovavosi pirminiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Tuo tarpu akivaizdu, kad vėliau pateikta sutartis neatspindėjo realios situacijos ir ja buvo siekiama užmaskuoti S. A. vykdomos individualios veiklos požymius. Abiejų instancijų teismai S. A. bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. prašymas iš dalies tenkintinas.

8. Pareiškėjas nurodo, kad teismai, pažeisdami ANK 567 straipsnio nuostatas, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir vienpusiškai, neteisingai aiškino reikšmingas bylai aplinkybes arba išvis nieko apie jas nepasisakė, atsisakė apklausti su byla susijusius liudytojus, todėl priėmė dėl jo neteisėtas ir nepagrįstas nutartis.

9. Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2019 m. liepos 8 d. nutarimu S. A. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad vykdė picerijos „P“ griovimo – ardymo darbus, nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka neįsigijęs verslo liudijimo ir neinformavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą.

10. Nesutikdamas su vyriausiojo darbo inspektoriaus 2019 m. liepos 8 d. nutarimu, S. A. jį apskundė apylinkės teismui ir prašė bylą nutraukti. Skunde, be kita ko, S. A. nurodė, kad jokios individualios veiklos nevykdė, o ardė griaunamame pastate nusipirktus langus, duris ir dalį medienos; nurodytus daiktus nusipirko pagal 2019 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 200 Eur iš M. B. (minėtą sutartį pridėjo prie pateikto skundo), taip pat nurodė, kad pagal tokią pačią sutartį ir už tokią pat kainą langus ir duris iš M. B. nusipirko ir jo pažįstamas N. Ž..

11. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Institucijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimą paliko nepakeistą ir S. A. skundo netenkino. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus (S. A., E. Ž. 2019 m. birželio 18 d. paaiškinimus, tarp V. S. ir Š. M. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. birželio 18 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 438-972, nuotraukas, kitus rašytinius bylos duomenis), taip pat S. A. pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią vertino kritiškai, nes ji buvo pateikta jau po patikrinimo (patikrinimo metu apie sutartį ar nusipirktas medžiagas S. A. nenurodė, nors kitas tikrinamas asmuo Š. M. tokią sutartį pateikė). Teismas padarė išvadą, kad, be šios sutarties, S. A. paaiškinimų, kad nusipirktas medžiagas ardė sau, nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.

12. S. A. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį pripažįstant, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat apeliaciniu skundu buvo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti ir kaip liudytoją apklausti M. B., su kuriuo buvo sudaryta 2019 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir kuriam už ardomas statybines medžiagas sumokėjo 200 Eur pagal 2019 m. birželio 18 d. sąskaitą faktūrą, serija KLN, Nr. 0013461 (prie apeliacinio skundo pridėta pirkimo–pardavimo sutartis ir sąskaita faktūra).

13. Pirmiausia pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi, kuri yra neskundžiama.‏‏‎ ‏‏‎Šios ANK nuostatos reiškia, kad bendra tvarka procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai teismas nustato būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinęs byloje pateiktus prašymus šiuo klausimu. Nepaisant to, kad prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomi, proceso taisyklės įtvirtina imperatyvų reikalavimą esant tokiems proceso dalyvių prašymams juos išspręsti priimant nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-697/2019).

14. S. A. apeliaciniu skundu prašė bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka argumentuodamas tuo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, prašė iškviesti į teismą ir apklausti kaip liudytoją M. B., su kuriuo jis sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo pinigus už ardomas statybines medžiagas. Kauno apygardos teismo teisėjas G. Večerskas, kuriam byla buvo paskirta nagrinėti apeliacine tvarka, lydraštyje užrašė rezoliuciją, kad byla turi būti skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 45). Taigi šis teisėjas, išspręsdamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka formos, nesilaikė ANK 651 straipsnio 4 dalies imperatyviųjų nuostatų reikalavimų, kad pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka išsprendžiamas teismo nutartimi. Šiame straipsnyje įtvirtintos procesinės taisyklės užtikrina sąlygas, kad procesas teisme būtų teisingas (sąžiningas), todėl jų pažeidimas reiškia, kad buvo nesivadovauta teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnis) ir taip pažeistos esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės (ANK 571, 577 straipsniai).‏‏‎ ‏‏‎

15. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju tai nepadaryta.

16. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-3-495/2020). Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

17. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018).‏‏‎ ‏‏‎

18. Iš bylos duomenų matyti, kad S. A. viso bylos proceso metu nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, teigė, kad jis individualios veiklos nevykdė, o ardė griaunamame pastate nusipirktus langus, duris ir dalį medienos; nurodytus daiktus nusipirko pagal 2019 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 200 Eur iš M. B., pateikė minėtą sutartį ir sąskaitą faktūrą, patvirtinančią 200 Eur sumokėjimą M. B., prašė apklausti jį kaip liudytoją. Taip pat S. A. nurodė, kad pagal tokią pačią sutartį ir už tokią pat kainą langus ir duris iš M. B. nusipirko ir jo pažįstamas N. Ž., kuris taip pat buvo nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį už tuos pačius veiksmus, esant analogiškoms aplinkybėms. Iš pateiktų dėl N. Ž. priimtų teismų sprendimų matyti, kad, Kauno apygardos teismui panaikinus dėl N. Ž. priimtą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Institucijos 2019 m. liepos 4 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena dėl N. Ž. nutraukta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja tiek atliekančią administracinio nusižengimo tyrimą instituciją (pareigūną), tiek bylą nagrinėjantį teismą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai, ekonomiškai bei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos visos svarbios bylos aplinkybės, S. A. ir N. Ž. administracinio nusižengimo bylos turėjo būti sujungtos į vieną ir kartu tiriamos bei nagrinėjamos, nes, kaip matyti iš teismų priimtų nutarčių, abiejų bylų nagrinėjimo dalykas (reikšmingų byloms aplinkybių visetas) yra identiškas, asmenų, kuriems surašyti administracinio nusižengimo protokolai, atsakomybė kildinama iš tų pačių veiksmų, abiejose bylose pateikti tie patys rašytiniai dokumentai ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartys, priimtos dėl S. A. ir N. Ž., pagal savo turinį yra identiškos. Tačiau Kauno apygardos teismas priėmė skirtingus sprendimus, t. y. S. A. skundo netenkino, o N. Ž. apeliacinį skundą tenkino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kuris, kaip minėta, 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Institucijos 2019 m. liepos 4 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną dėl N. Ž. nutraukė.

19. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. A. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių buvimą S. A. veiksmuose, t. y. nepatikrinta S. A. versija, neapklausti tą dieną tame pačiame pastate buvę ir jį ardę asmenys (N. Ž., S. Ž. ir kiti), taip pat M. B., kuris pardavė statybines medžiagas išardyti, teisiškai neįvertinta ir pati pirkimo–pardavimo sutartis, nesiaiškinta, kieno naudai buvo atliekami darbai, netirtos kitos svarbios bylos aplinkybės, iš esmės apsiribota Institucijos pateikta medžiaga ir inspektorių parodymais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis vien tik S. A. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie įvykio aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Tačiau tuos S. A. apeliaciniame skunde pateiktus,,samprotavimus“ apeliacinės instancijos teismas pirmiausia turėjo tinkamai patikrinti, įvertinti ir tik tada daryti išvadas. Vertindamas S. A. parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas įvertino įvykio dieną jo duotą paaiškinimą, apylinkės teisme duotus parodymus, Institucijos atstovo A. Bendaravičiaus apylinkės teisme duotus parodymus ir nusprendė, kad,,nėra pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose (2019 m. birželio 18 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 438-972) užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais darbo inspektoriaus paaiškinimais“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. A. apylinkės teisme parodė, kad kadangi inspektoriai paklausė, ar jis turi verslo liudijimą, tai jis ir atsakė, kad neturi. Taip pat savo 2019 m. birželio 18 d. paaiškinime nurodė ir E. Ž., t. y. kad neturi verslo liudijimo, nors vėliau paaiškėjo, kad jis nuo 2018 m. gruodžio 18 d. vykdo individualią veiklą (šie duomenys išdėstyti apylinkės teismo nutartyje).

20. Taigi, darytina išvada, kad, išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą, apygardos teisme liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 563, 567 straipsniai), šiuo atveju teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir neatsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Be to, pažeistos ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatos. Padaryti proceso teisės pažeidimai yra esminiai, nes galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti, todėl yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui, kuris, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, turės iš naujo įvertinti teisėtumo ir pagrįstumo aspektu apylinkės teismo nutartį pagal S. A. apeliacinį skundą.

21. Teisėjų kolegija, perdavusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui, dėl prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytų argumentų dėl materialiosios teisės (ANK 150 straipsnio 1 dalies) netinkamo taikymo nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Alvydas Pikelis

Arvydas Daugėla