Baudžiamoji byla Nr. 2K-189-689/2020
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-11001-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.8.4.1; 2.8.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,
išteisintajai R. D.,
išteisintųjų D. B. ir R. D. gynėjui advokatui Liutaurui Lukošiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Mindaugo Gylio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D. B. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; R. D. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalis dėl D. B. ir R. D. išteisinimo palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat priimti sprendimai dėl V. M., A. F., E. T., A. A., UAB „B.“, UAB „C.“, UAB „A.“. Dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir perduodant šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išteisintosios bei išteisintųjų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. B. išteisinta dėl to, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: būdama UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vyr. buhalterė, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. pagal einamas pareigas tvarkydama Bendrovės buhalterinę apskaitą, veikdama kartu su Bendrovės direktoriumi V. M., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą būdama atsakinga už Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodama, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, be to, kad pagal 2011 m. vasario 11 d. Bendrovės su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašytos paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 606 967 Lt (465 409,81 Eur) vertės projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo 17.9 punkto reikalavimus Bendrovė, kaip paramos gavėja, privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansinę atskaitomybę Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, apskaityti ir tvarkyti projekto išlaidų buhalterinę apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, be to, kad pagal Paramos įgyvendinimo taisyklių (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. rugsėjo 29 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-882) 20.21 punkto reikalavimus tinkamu pareiškėju gali būti pripažinta labai maža įmonė, kurios ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų yra nuolatiniai kaimo gyventojai, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus ir minėtą paramos sutartį, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. žinodama, kad Bendrovės darbuotojams A. M. ir M. Č. darbo užmokestis nėra mokamas, minėti asmenys, kaip nuolatiniai kaimo gyventojai (jų gyvenamoji vieta deklaruota kaimo vietovėje), Bendrovėje įdarbinti tam, kad Bendrovė atitiktų minėtą Paramos įgyvendinimo taisyklių 20.21 punkto reikalavimą ir galėtų gauti Europos Sąjungos paramos lėšas, surašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės darbuotojams A. M. ir M. Č. neva mokamą darbo užmokestį ir šių suklastotų dokumentų pagrindu išrašė kasos išlaidų orderius, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis:
– 2010 m. spalio 28 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. kovo–birželio mėnesius Nr. 1 įrašė, kad A. M. išmokėtas 442,32 Lt (128,10 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2010 m. spalio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3;
– 2010 m. gruodžio 31 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. liepos–gruodžio mėnesius Nr. 2 įrašė, kad A. M. išmokėtas 498,95 Lt (144,51 Eur), o M. Č. – 103,21 Lt (29,89 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2010 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 6;
– 2011 m. balandžio 28 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2011 m. sausio–kovo mėnesius Nr. 3 įrašė, kad A. M. išmokėtas 353,85 Lt (102,48 Eur), o M. Č. – 191,66 Lt (55,51 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2011 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 9;
– 2011 m. gruodžio 30 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2011 m. balandžio–gruodžio mėnesius Nr. 4 įrašė, kad A. M. išmokėtas 1061,55 Lt (307,45 Eur), o M. Č. – 462,01 Lt (133,80 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2011 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16;
– 2012 m. kovo 29 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2012 m. sausio–kovo mėnesius Nr. 01 įrašė, kad A. M. išmokėtas 353,35 Lt (102,34 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2012 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 22;
– 2012 m. birželio 1 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2012 m. kovo, balandžio mėnesius Nr. 2 įrašė, kad A. M. išmokėtas 355,90 Lt (103,08 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2012 m. birželio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 25;
– 2012 m. rugpjūčio 8 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2012 m. birželio, liepos mėnesius įrašė, kad A. M. išmokėtas 235,90 Lt (68,32 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2012 m. rugpjūčio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 26;
– 2012 m. rugsėjo 19 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2012 m. rugpjūčio mėnesį įrašė, kad A. M. išmokėtas 115,52 Lt (33,46 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2012 m. rugsėjo 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 27;
– 2012 m. spalio 1 d. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 28, kuriame įrašytas A. M. priskaičiuotas 117,95 Lt (34,16 Eur) darbo užmokestis;
– 2012 m. lapkričio 5 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2012 m. spalio mėnesį įrašė, kad A. M. išmokėtas 117,95 Lt (34,16 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2012 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 29;
– 2012 m. gruodžio 3 d. atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2012 m. lapkričio mėnesį Nr. 11 įrašė, kad A. M. išmokėtas 117,95 Lt (34,16 Eur) darbo užmokestis, ir šio pagrindu išrašė 2012 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 36;
bei minėtų suklastotų dokumentų pagrindu 4528,57 Lt (1311,56 Eur) (A. M. priskaičiuotus 3771,69 Lt (1092,36 Eur) (235,90 + 115,52 + 117,95 + 117,95 + 117,95 + 442,32 + 498,95 + 353,85 + 1061,55 + 353,85 + 355,90) ir M. Č. priskaičiuotus 756,88 Lt (219,21 Eur) (103,21 + 191,66 + 462,01)) užregistravo Bendrovės kasos knygoje ir buhalterinėje sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“ kaip išmokėtą iš Bendrovės kasos ir gavėjų A. M. ir M. Č. priimtą darbo užmokestį, nors realiai atlyginimai darbuotojams A. M. ir M. Č. nebuvo išmokėti;
be to, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimą, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę tik pasirašyti apskaitos dokumentus, parašas (-ai)“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės apskaitoje užfiksavo 12 kasos išlaidų orderių ir 11 atlyginimų mokėjimo žiniaraščių, surašytų nesilaikant reikalavimų, bei Bendrovės kasos knygoje ir buhalterinėje sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“ 19 980,44 Lt (5786,74 Eur) užregistravo kaip išmokėtą iš Bendrovės kasos ir gavėjų priimtą darbo užmokestį, nors minėtuose kasos išlaidų orderiuose ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose dėl išmokėto atlyginimo nėra privalomų rekvizitų – pinigų gavėjų parašų, patvirtinančių 16 168,59 Lt (4682,75 Eur) (1650,14 + 2786,16 + 1637,51 + 4808,56 + 1445,35 + 355,90 + 963,90 + 502,27 + 386,75 + 504,70 + 504,70 + 504,70) darbo užmokesčio išmokėjimą ir gavimą, t. y.:
– 2010 m. spalio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 3 dėl 1981,88 Lt (573, 99 Eur) išmokėto atlyginimo už 2010 m. kovo–birželio mėnesius ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 dėl 1650,14 Lt (477,91 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 1207,82 Lt (349,81 Eur) ir A. M. – 442,32 Lt (128,10 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2010 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 6 dėl 3353,81 Lt (971,33 Eur) išmokėto atlyginimo už 2010 m. liepos–gruodžio mėnesius ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 dėl 2786,16 Lt (806,93 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 2184 Lt (632,53 Eur), A. M. – 498,95 Lt (144,51 Eur) ir M. Č. – 103,21 Lt (29,89 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2011 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 9 dėl 1989,37 Lt (576,16 Eur) išmokėto atlyginimo už 2011 m. sausio–kovo mėnesius ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 dėl 1637,51 Lt (464,15 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 1092 Lt (316,27 Eur), A. M. – 353,85 Lt (102,48 Eur) ir M. Č. – 191,66 Lt (55,51 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2011 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 16 dėl 6406,78 Lt (1855,45 Eur) išmokėto atlyginimo už 2011 m. balandžio–gruodžio mėnesius ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 4 dėl 4808,56 Lt (1392,66 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 3285 Lt (951,40 Eur), A. M. – 1061,55 Lt (307,45 Eur) ir M. Č. – 462,01 Lt (133,80 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2012 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 22 dėl 1711,26 Lt (495,62 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. sausio–kovo mėnesius ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 01 dėl 1445,35 Lt (418,60 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 1092 Lt (316,27 Eur) ir A. M. – 353,35 Lt (102,34 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2012 m. birželio 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 25 dėl 1052,37 Lt (304,79 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. balandžio–gegužės mėnesius ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 dėl 355,90 Lt (103,08 Eur) išmokėtos sumos nėra gavėjo A. M. parašo;
– 2012 m. rugpjūčio 8 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 26 dėl 963,90 Lt (279,16 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. birželio–liepos mėnesius ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje dėl 963,90 Lt (279,16 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 728 Lt (210,84 Eur) ir A. M. – 235,90 Lt (68,32 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2012 m. rugsėjo 19 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 27 dėl 502,27 Lt (145,47 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. rugpjūčio mėnesį ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje dėl 502,27 Lt (145,47 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 386,75 Lt (112,01 Eur) ir A. M. – 115,52 Lt (33,46 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2012 m. spalio 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 28 dėl 504,70 Lt (146,17 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. rugsėjo mėnesį ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo atlyginimų mokėjimo žiniaraštis dėl 386,75 Lt (112,01 Eur) išmokėtos sumos V. M. ir 117,95 Lt (34,16 Eur) išmokėtos sumos A. M. nepateiktas;
– 2012 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 29 dėl 504,70 Lt (146,17 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. spalio mėnesį ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje dėl 504,70 Lt (146,17 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 386,75 Lt (112,01 Eur) ir A. M. – 117,95 Lt (34,16 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2012 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 36 dėl 504,70 Lt (146,17 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. lapkričio mėnesį ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje dėl 504,70 Lt (146,17 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 386,75 Lt (112,01 Eur) ir A. M. – 117,95 Lt (34,16 Eur)) nėra gavėjų parašų;
– 2012 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 37 dėl 504,70 Lt (146,17 Eur) išmokėto atlyginimo už 2012 m. gruodžio mėnesį ties įrašu „gavėjo parašas“ nėra asmens parašo, o prie jo pateiktame atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje dėl 504,70 Lt (146,17 Eur) išmokėtos sumos (V. M. – 386,75 Lt (112,01 Eur) ir A. M. – 117,95 Lt (34,16 Eur)) nėra gavėjų parašų;
pažeisdama 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punkto 3 dalies nuostatą, pagal kurią „pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d.:
– kasos išlaidų orderio Nr. 8, išrašyto 2011 m. kovo 30 d. dėl 200 Lt (57,92 Eur) mokėjimo ir šių pinigų įnešimo į banko sąskaitą, neįtraukė į kasos knygą jo išrašymo metu, o įtraukė tik 2011 m. gruodžio 29 d., sumažinus kasos knygos likutį 200 Lt (57,92 Eur) (kasos knygos 14 lape 2011 m. gruodžio 29 d. įrašė pinigų likutį – 49 434,89 Lt (14 317,33 Eur), į kasos knygos 15 lapą perkėlė 49 234,89 Lt (14 259,41 Eur), dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d. kasos knygoje įrašė 200 Lt (57,92 Eur) didesnį likutį, negu turėjo būti pagal apskaitos dokumentus;
– kasos knygos 16 lape 2012 m. rugpjūčio 26 d. įrašė pinigų likutį dienos pabaigoje – 165 600,58 Lt (47 961,24 Eur), tačiau į kasos knygos 17 lapą perkėlė pinigų likutį dienos pradžioje 163 600,58 Lt (47 382 Eur), t. y. sumažino 2000 Lt (579,24 Eur), o kasos knygos 18 lape 2012 m. rugsėjo 5 d. įrašė pinigų likutį dienos pabaigoje – 168 600,58 Lt (48 830,10 Eur), tačiau į kasos knygos 19 lapą perkėlė pinigų likutį dienos pradžioje 165 600,58 Lt (47 961,24 Eur), t. y. sumažino 3000 Lt (868,86 Eur), dėl to laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. kasos knygoje įrašė 2000 Lt (579,24 Eur) mažesnį likutį, o nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. – mažesnį 5000 Lt (1448,10 Eur) likutį, negu turėjo būti pagal apskaitos dokumentus;
– kasos knygos 31 lape 2012 m. lapkričio 2 d. įrašė pinigų likutį dienos pabaigoje – 182 793,61 Lt (52 940,69 Eur), o į kitos kasos knygos 1 lapą perkėlė pinigų likutį dienos pradžioje 187 793,61 Lt (54 388,79 Eur), t. y. padidino 5000 Lt (1448,10 Eur), negu turėjo būti pagal apskaitos dokumentus;
pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo suma, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pagal Bendrovės banko sąskaitos išrašus žinodama apie įvykusią ūkinę operaciją, į Bendrovės apskaitą neįtraukė 2011 m. kovo 15 d. įvykusios ūkinės operacijos, susijusios su Bendrovės turtu ir įsipareigojimais, t. y. dėl 700 Lt (202,73 Eur) grynųjų pinigų, 2011 m. kovo 15 d. V. M. įmokėtų į Bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavimo.
Dėl šių D. B. veiksmų, kaip nurodyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/44, negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010–2012 metais, veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2011 metais.
2. R. D. išteisinta dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d., veikdama kartu su E. T., apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, būtent: būdama UAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorė, pagal 2011 m. birželio 6 d. apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkydama UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) buhalterinę apskaitą ir vykdydama vyriausiojo finansininko pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, žinodama, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. UAB „R.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su Bendrovės direktoriumi E. T., organizavusiu apgaulingą Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus: Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius <...> nurodytus rekvizitus“, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimą, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai – „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, pagal kurį „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punktą, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“ (pagal 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 671), 41 punkto reikalavimą, kad „kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“ (papildyta 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 671), ir 19 punkto reikalavimą, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.:
– E. T. nurodžius, be ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių) buhalterinės sąskaitos Nr. 272 „Kasa“ apskaitos registre užregistravo ūkines operacijas dėl 12 887,58 Lt (3732,50 Eur) priėmimo į Bendrovės kasą iš atskaitingų asmenų (2012 m. spalio 31 d. dėl 7119,98 Lt (2062,09 Eur) priėmimo iš A. N., 2012 m. gruodžio 31 d. dėl 2546,10 Lt (742,74 Eur) priėmimo iš A. A., 2012 m. gruodžio 31 d. dėl 3221,50 Lt (933,01 Eur) priėmimo iš A. A.);
– E. T. nurodžius, be ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) buhalterinės sąskaitos Nr. 272 „Kasa“ apskaitos registre užregistravo ūkines operacijas dėl 546 807,76 Lt (158 366,47 Eur) mokėjimo iš Bendrovės kasos: 1) 38 699,29 Lt (11 208,09 Eur), skirtų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti (2012 m. liepos 27 d. – 2631,57 Lt (762,16 Eur), 2012 m. liepos 27 d. – 1487,75 Lt (430,88 Eur), 2012 m. liepos 27 d. – 2929,84 Lt (848,54 Eur), 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 2189,42 Lt (634,10 Eur), 2012 m. rugsėjo 18 d. – 2828,75 Lt (819,26 Eur), 2012 m. spalio 16 d. – 6449,38 Lt (1867,87 Eur), 2012 m. lapkričio 20 d. – 6193,35 Lt (1793,72 Eur), 2012 m. gruodžio 19 d. – 6938,66 Lt (2009,57 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. – 7050,57 Lt (2041,99 Eur)); 2) 390 000 Lt (112 951,807 Eur), kurių paskirtis – suteiktos paskolos „T.“ (2012 m. sausio 12 d. – 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2012 m. sausio 31 d. – 18 000 Lt (5213,16 Eur), 2012 m. kovo 30 d. – 12 000 Lt (3475,44 Eur), 2012 m. gegužės 16 d. – 58 000 Lt (16 797,96 Eur), 2012 m. birželio 29 d. – 25 000 Lt (7240,50 Eur), 2012 m. lapkričio 6 d. – 70 000 Lt (20 273,40 Eur), 2012 m. lapkričio 16 d. – 147 000 Lt (42 574,14 Eur)) (buh. sąsk. Nr. 2423); 3) 68 806,82 Lt (19 927,83 Eur), kurių paskirtis – išmoka atskaitingiems asmenims (E. T. – 45 360 Lt (13 137,16 Eur) (2012 m. birželio 29 d. – 26 000 Lt (7530,12 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. – 4360 Lt (1262,74 Eur), 2013 m. sausio 17 d. – 15 000 Lt (4344,30 Eur)), M. G. – 517 Lt (149,73 Eur) (2012 m. birželio 29 d.), S. I. – 200 Lt (97,92 Eur) (2012 m. birželio 29 d.), B. L. – 13 500 Lt (3909,87 Eur) (2012 m. lapkričio 6 d.), E. Č. – 634 Lt (183,62 Eur) (2012 m. lapkričio 6 d.), V. N. – 297,07 Lt (86,04 Eur) (2012 m. lapkričio 30 d.), A. A. – 40 Lt (11,58 Eur) (2012 m. lapkričio 6 d.), A. F. – 2853,74 Lt (826,50 Eur) (2012 m. lapkričio 30 d. – 1602,60 Lt (464,15 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. – 1251,14 Lt (362,26 Eur)), A. M. – 1417,86 Lt (410,64 Eur) (2012 m. lapkričio 30 d. – 727,52 Lt (210,70 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. – 690,34 Lt (199,94 Eur)), M. Š. – 1059,14 Lt (306,75 Eur) (2012 m. lapkričio 30 d. – 668,83 Lt (193,71 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. – 390,31 Lt (113,04 Eur)), J. U. – 1825,93 Lt (528,83 Eur) (2012 m. lapkričio 30 d. – 1009,88 Lt (292,48 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. – 816,05 Lt (236,34 Eur), J. Š.– 781,77 Lt (226,42 Eur) (2012 m. gruodžio 31 d.), P. A. – 320,31 Lt (92,77 Eur) (2012 m. gruodžio 31 d.); 4) 30 000 Lt (8688,60 Eur) (2013 m. sausio 7 d.) pirkėjui R. Š.); 5) 19 301,65 Lt (5590,14 Eur), 2012 m. gruodžio 28 d. išmokėtų už automobilių nuomą (6842,50 Lt (1981,72 Eur) V. N., 5355 Lt (1550,92 Eur) A. F., 3612,15 Lt (1046,15 Eur) M. Š., 1877 Lt (543,62 Eur) J. Š.; 1615 Lt (467,74 Eur) A. T.);
– E. T. nurodžius, be ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių) buhalterinės sąskaitos Nr. 272 „Kasa“ apskaitos registre užregistravo ūkines operacijas dėl iš banko išmokėtų 343 700 Lt (99 542,40 Eur) priėmimo į Bendrovės kasą (2012 m. rugpjūčio 24 d. – 22 000 Lt (6371,64 Eur), 2012 m. lapkričio 6 d. – 43 000 Lt (12 453 Eur), 2012 m. lapkričio 6 d. – 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 2012 m. lapkričio 7 d. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2012 m. lapkričio 8 d. – 40 500 Lt (11 729,61 Eur), 2012 m. lapkričio 9 d. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2012 m. lapkričio 16 d. – 30 000 Lt (8688,60 Eur), 2012 m. gruodžio 3 d. – 12 000 Lt (3475,44 Eur), 2012 m. gruodžio 14 d. – 22 200 Lt (6429,56 Eur), 2013 m. sausio 17 d. – 49 000 Lt (14 170,04 Eur);
– E. T. nurodžius, į Bendrovės apskaitą įtraukė ūkines operacijas pagal apskaitos dokumentus, neturinčius privalomų rekvizitų, t. y. buhalterinės sąskaitos Nr. 272 „Kasa“ apskaitos registre užregistravo apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius (5 vnt.) (Nr. 2 (2012 m. sausio 12 d.), Nr. 6 (2012 m. sausio 17 d.), Nr. 7 (2012 m. kovo 20 d.), Nr. 10 (2012 m. gegužės 4 d.), Nr. 11 (2012 m. gegužės 4d.)), kuriuose nėra asmenų parašų, turinčių teisę pasirašyti kasos išlaidų orderiuose; atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraščius (4 vnt.) (Nr. 2011-12, Nr. 2012-01, Nr. 2012-02, Nr. 2012-03), kuriuose nėra pinigų gavėjų parašų dėl 2839,32 Lt darbo užmokesčio gavimo, atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraščius (15 vnt.) (Nr. 2012-05 (2631,57 Lt (762,16 Eur)), Nr. 2012-06 (1998,96 Lt (578,94 Eur)), Nr. 2012-07 (930,88 Lt (269,60 Eur)), Nr. 2012-06 (296,58 Lt (78,08 Eur)), Nr. 2012-06 (1191,17 Lt (344,98 Eur)), Nr. 2012-07 (1613,98 Lt (467,44 Eur)), Nr. 2012-08 (575,44 Lt (166,65 Eur)), Nr. 2012-08 (2484,93 Lt (719,69 Eur)), Nr. 2012-08 (133,87 Lt (38,77 Eur)), Nr. 2012-09 (209,95 Lt (60,81 Eur)), Nr. 2012-09 (5880,32 Lt (1703,06 Eur)), Nr. 2012-10 (569,06 Lt (164,81 Eur)), Nr. 2012-10 (6193,35 Lt (1793,72 Eur)), Nr. 2012-11 (6938,66 Lt (2009,57 Eur)), Nr. 2012-12 (7050,57 Lt (2041,99 Eur)), kuriuose nėra pinigų gavėjų parašų dėl 38 699,29 Lt (11 208,09 Eur) darbo užmokesčio gavimo, bei UAB „A.“ kasos pajamų orderius Nr. 00046 (2012 m. sausio 12 d.), Nr. 00047 (2012 m. sausio 13 d.), Nr. 00048 (2012 m. sausio 30 d.), Nr. 00049 (2012 m. kovo 20 d.), Nr. 00050 (2012 m. gegužės 16 d.), Nr. 00051 (2012 m. birželio 27 d.), kuriuose ties įrašais „Priimta iš“, „Vyr. buhalteris“, „Gavo kasininkas“ nėra asmenų parašų, turinčių teisę pasirašyti apskaitos dokumentus;
– E. T. nurodžius, be apskaitos dokumentų (nurašymo aktų) apskaitos registruose įregistravo ūkines operacijas dėl už 4076,82 Lt (1180,73 Eur) (be PVM) pagal PVM sąskaitas faktūras (7 vnt.) įsigytų žaliavų ir medžiagų (dažų aerozolinių už 10,99 Lt (3,18 Eur), 12 kub. m smėlio už 216 Lt (62,56 Eur), 1 t armatūros už 1818,19 Lt (526,58 Eur), 46,8750 kv. m orientuotų drožlių plokščių už 405,94 Lt (117,57 Eur), 4,20 kub. m putų polistireno už 555,70 Lt (160,94 Eur), 6 kub. m smėlio už 120 Lt (34,75 Eur), 5 kub. m betono mišinio už 950 Lt (275,13 Eur)) nurašymo į bendrovės sąnaudas. Šiais savo veiksmais R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus ir, kaip nurodyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/49, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Gylys prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl D. B. išteisinimo; pripažinti D. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio l dalyje, bei paskirti jai 130 MGL dydžio baudą. Taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. D. išteisinta pagal BK 222 straipsnio l dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl R. D. išteisinimo; pripažinti R. D. kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio l dalyje, ir paskirti jai 130 MGL dydžio baudą. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad D. B. ir R. D. veikose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir netinkamai aiškino tyčią kaip būtinąjį BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo sudėties požymį. Be to, buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų vertinant įrodymus.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. B. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, pripažino, kad D. B. netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, tačiau tai lėmė direktoriaus V. M. veiksmai, nes tik jis disponavo grynaisiais pinigais, pasiimdavo pinigus už tris asmenis, o į buhalterės D. B. prašymus pasirašyti dokumentus nereagavo, šie dokumentai liko be parašų. Teismo nuomone, kaltinamosios veiksmai nėra tiek pavojingi, kad jai galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismas D. B. išteisino vadovaudamasis BPK 3 straipsnio l dalies 1 punktu kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nenurodė, kokių nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių nėra kaltinamosios veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog D. B. būtų žinojusi, kad dalis jos į apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų iš tikrųjų neįvyko ar buvo apsimestinės, jai nebuvo žinoma, ar darbo užmokestis iš tikrųjų buvo mokamas A. M. ir M. Č. Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad D. B. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukdavo ūkines operacijas pagal tinkamai neužpildytus buhalterinės apskaitos dokumentus ir suprato, jog tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad tokie veiksmai buvo daromi neturint tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
3.3. Su tokiomis teismų išvadomis nėra pagrindo sutikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B., būdama UAB „B.“ buhalterė ir einamų pareigų pagrindu atsakinga už teisingą, tinkamą ir teisėtą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal turimą išsilavinimą ir darbo patirtį žinodama teisės aktų reikalavimus, iš jų – ir tai, kad asmens, turinčio pasirašyti atitinkamą dokumentą, parašas yra privalomas buhalterinių dokumentų rekvizitas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas); jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktas); įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius įstatyme nurodytus rekvizitus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis), sąmoningai daugiau kaip dvejus metus bendrovės buhalterinėje apskaitoje fiksavo vadovo V. M. pateikiamus niekinius dokumentus (kasos išlaidų orderius (12 vnt.) ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščius (11 vnt.)) be privalomų rekvizitų (pinigus gavusių ir išmokėjusių asmenų parašų). D. B. veiksmai tęsėsi iš esmės visą jos darbo, einant bendrovės buhalterio pareigas, laikotarpį, bendrovės direktorius niekaip nereagavo į jos pastabas ir nuolat teikė dokumentus be privalomų rekvizitų, o D. B. tokius dokumentus įtraukdavo į bendrovės apskaitą, todėl tokių D. B. veiksmų negalima laikyti atsitiktiniais ar pavieniais ir mažiau pavojingais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-498/2011">2K-498/2011</a>). Atlikdama šiuos veiksmus, D. B., įvertinus jos turimą išsilavinimą, darbo patirtį ir einamas pareigas, suprato, kad dėl tokių jos veiksmų bendrovės buhalterinė apskaita bus neleistinai iškraipyta ir nebus galima nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi ji veikė tyčine kaltės forma ir dėl tokių jos veiksmų kilo Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 5-5/44 nustatytos pasekmės, kurios pagal savo pavojingumo laipsnį atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių pavojingumą. Kilusių padarinių pavojingumą patvirtina ir tai, kad, prisidengdamas tokiais D. B. veiksmais, bendrovės vadovas V. M. pasisavino bendrovei priklausantį turtą, kuris tariamai buvo išmokėtas A. M. ir M. Č. kaip darbo užmokestis (už tokius veiksmus V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas). Be to, pasinaudojant sukurta fikcija apie tariamus darbo santykius, buvo teikiami duomenys valstybės institucijoms („Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai), taip realiai nedirbantiems asmenims valstybės sąskaita suteikiant teisę į tam tikras socialines garantijas (didesnė pensija, nedarbingumo išmokos ir pan.). Taigi D. B. veiksmuose yra nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio l dalyje, sudėtis. Teismai pagal bylos aplinkybes nepagrįstai nenustatė D. B. tyčios bei neteisingai įvertino kilusių padarinių pavojingumo laipsnį, todėl priimti sprendimai turi būti panaikinti ir dėl šios dalies priimtinas naujas nuosprendis pripažįstant D. B. kalta dėl apgaulingo UAB „B.“ apskaitos tvarkymo.
3.4. R. D. išteisinimą pagal BK 222 straipsnio l dalį apeliacinės instancijos teismas iš esmės grindė tais pačiais motyvais kaip ir D. B. išteisinimo atveju, t. y. kad R. D. teisės aktų reikalavimų pažeidimai padaryti neturint tyčios apgaulingai tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas turėtų spręsti ne vien iš jo parodymų, bet ir vertindamas byloje nustatytus objektyviuosius tokio asmens veikos požymius. Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai prioritetą suteikė išteisintosios R. D., nuteistojo E. T. ir galimai suinteresuotos liudytojos J. V. parodymams bei nevertino kitų byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, didelio į buhalterinę apskaitą įtrauktų dokumentų be privalomų rekvizitų (parašų) ir ūkinių operacijų, nepagrįstų pirminiais dokumentais, skaičiaus, ilgo (daugiau kaip metus trukusio) tokių neteisėtų veiksmų laikotarpio. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl aplinkybių, teismo nuomone, paneigiančių R. D. kaltę bei kilusių padarinių sunkumo laipsnį, nurodė, kad negalima teigti, jog kiekvienu kaltinime nurodytu R. D. inkriminuotu atveju ūkinės operacijos į buhalterinę apskaitą būdavo įtraukiamos be jas pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad E. T. nagrinėjamoje byloje nuteistas dėl UAB „A.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. pripažinta įrodyta ir tai, kad E. T. kaltinime nurodytu laiku nesurašė ir nepateikė buhalterijai kaltinime nurodytas ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų bei nurodė buhalterei R. D. be apskaitos dokumentų užregistruoti ūkines operacijas, o ši jo nurodymu tokias ūkines operacijas užregistravo. Toks netinkamas įrodymų vertinimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
3.5. Byloje nustatyti objektyvūs R. D. atlikti veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad teismai neteisingai konstatavo, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios apgaulingai tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. R. D., sutartinių santykių pagrindu prisiėmusi pareigą tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pagal norminių aktų reikalavimus būdama atsakinga už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11, 14 straipsniai), pagal savo išsilavinimą ir darbo patirtį žinodama teisės aktų reikalavimus ir tai, kad asmens, turinčio pasirašyti atitinkamą dokumentą, parašas yra privalomas buhalterinių dokumentų rekvizitas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius įstatyme nurodytus rekvizitus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis), sąmoningai daugiau kaip metus bendrovės buhalterinėje apskaitoje fiksavo savo vadovo E. T. pateiktus niekinius dokumentus (kasos išlaidų orderius (5 vnt.), atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraščius (19 vnt.), kasos pajamų orderius (6 vnt.), atlyginimų mokėjimo žiniaraščius (11 vnt.)) be privalomų rekvizitų (pinigus gavusių ir išmokėjusių asmenų parašų), be apskaitos dokumentų apskaitos registruose keliasdešimt kartų įregistravo įvairias ūkines operacijas. Atlikdama šiuos veiksmus R. D., įvertinus jos turimą išsilavinimą, darbo patirtį ir einamas pareigas, suprato, kad dėl tokių jos veiksmų bendrovės buhalterinė apskaita bus neleistinai iškraipyta ir nebus galima nustatyti jos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokiu būdu ji veikė tyčia ir dėl tokių jos veiksmų kilo specialisto išvada nustatytos pasekmės, kurios pagal savo pavojingumo laipsnį atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių pavojingumą. Taigi R. D. veiksmuose yra nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio l dalyje, sudėtis ir teismai, išteisindami ją dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro M. Gylio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ir prokuroro kasacinio skundo prašymo
5. Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. B. ir R. D. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos), taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria prokuroro apeliacinis skundas dėl to buvo atmestas, ir D. B. bei R. D. pripažinti kaltomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant joms skunde nurodytas bausmes.
6. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, 369 straipsniu, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, t. y. kasacinės instancijos teismas patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas bylos aplinkybes, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014, 2K-126-976/2020 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-126-976/2020 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu: ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
7. Pagal BPK
8. Nagrinėjamoje byloje paduotame prokuroro kasaciniame skunde suformuluotas prašymas D. B. ir R. D. pripažinti kaltomis padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką negali būti patenkintas vien dėl to, kad jis neatitinka BPK 376 straipsnio 1 dalyje, 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų ir galimų priimti sprendimų (nutarčių) rūšių. Tik apkaltinamuoju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu dėl baudžiamojo įstatymo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo bei nubaudžiamas (BPK 303 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas nenustato naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių asmenį pripažinti kaltu (nuteisti), ir, išnagrinėjęs bylą pagal paduotą kasacinį skundą, apkaltinamųjų nuosprendžių nepriima.
9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. ir R. D. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (atskiros nusikalstamos veikos) išteisintos. Panaikinti kaltinamajam priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymo yra įgaliotas tik apeliacinės instancijos teismas (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Prokurorui siekiant apkaltinamojo nuosprendžio D. B. ir R. D., kasaciniame skunde turėtų būti prašoma kasacinės instancijos teismo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio atitinkamą dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Toks prašymas kasaciniame skunde nesuformuluotas. Kita vertus, atsižvelgdama į prokuroro kasacinio skundo turinį (apskundimo pagrindus ir argumentus), tai, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė pareiškė naują prašymą – panaikinti atitinkamas skundžiamų teismų sprendimų dalis ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (taip tik iš dalies palaikydama paduotą prokuroro kasacinį skundą), kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl D. B. ir R. D. išteisinimo teisės taikymo aspektu, t. y. ar teismai tinkamai aiškino ir taikė BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Kasaciniame skunde tais pačiais kaip ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinkama su teismų išvadomis dėl D. B. ir R. D. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad teismai neteisingai nustatė šių išteisintųjų tyčios dėl inkriminuotų buhalterinės apskaitos pažeidimų turinį, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.
11. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-696/2017">2K-356-696/2017</a>, 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-696/2017">2K-356-696/2017</a>, 2K-159-696/2018).
12. Pagal teismų praktiką, baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris (specialusis subjektas), o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-696/2017">2K-356-696/2017</a>, 2K-325-895/2018).
13. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-123-1073/2020). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-696/2017">2K-356-696/2017</a>). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2012">2K-601/2012</a>, 2K-322-1073/2019).
14. Pažymėtina ir tai, kad tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-498/2011">2K-498/2011</a>, 2K-355-696/2017). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-696/2017">2K-356-696/2017</a>, 2K-224-976/2019,???2K-322-1073/2019). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį.
15. D. B. buvo inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 3 dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punkto 3 dalies, 19 punkto pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad D. B., dirbdama UAB „B.“ vyr. buhaltere, surašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius apie bendrovės darbuotojams A. M. ir M. Č. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, žinodama, kad šiems darbuotojams darbo užmokestis nėra mokamas; kasos knygoje ir buhalterinėje sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“ užregistravo kaip išmokėtą ir gavėjų priimtą darbo užmokestį, užfiksuodama 12 kasos išlaidų orderių ir 11 atlyginimų mokėjimo žiniaraščių, kurie surašyti nesilaikant reikalavimų, t. y. juose nėra pinigų gavėjų (A. M., M. Č., V. M.) parašų; kasos išlaidų orderio Nr. 8, išrašyto 2011 m. kovo 30 d., neužfiksavo kasos knygoje jo išrašymo metu, o tik 2011 m. gruodžio 29 d.; pagal bendrovės banko sąskaitos išrašus žinodama apie įvykusią ūkinę operaciją, į apskaitą neįtraukė 2011 m. kovo 15 d. įvykusios ūkinės operacijos dėl V. M. į bendrovės banko sąskaitą įmokėtų 700 Lt (202,73 Eur); be to, neteisingai kasos knygoje apskaitė pinigų likutį dienos pabaigoje ir kitos dienos pradžioje (trimis atvejais).
16. Įvertinus teismų nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad vyr. buhalterė D. B. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą ir savo veiksmais sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad D. B. buvo žinoma apie tai, kad UAB „B.“ buhalteriniuose dokumentuose nurodytas darbo užmokestis realiai nebuvo mokamas darbuotojams A. M. ir M. Č. ir kad šiems darbuotojams apskaičiuotą bei buhalterinėje apskaitoje užfiksuotą darbo užmokestį pasiėmė bendrovės vadovas V. M., taip pasisavindamas svetimą bendrovės turtą (jis dėl to nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį). Nenustačius, kad D. B. buvo žinoma, jog šios ūkinės operacijos buvo apgaulingos, ji nėra atsakinga dėl minėtų tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymo buhalterinėje apskaitoje. Šiuo atveju buhalterės D. B. veiksmus nulėmė neteisėti bendrovės vadovo V. M., veikusio per bendrovės buhalterę, veiksmai.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotuose 11 atlyginimų mokėjimo žiniaraščių ir jų pagrindu surašytuose 12 kasos išlaidų orderių nėra privalomų rekvizitų – pinigų gavėjų (A. M., M. Č., V. M.) parašų, tačiau šis faktas negali būti vertinamas vien formaliai, neatsižvelgiant į priežastis, padarytų pažeidimų pobūdį ir kitas teismų nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl BK 222 straipsnio taikymo. Bylos duomenimis, UAB „B.“ kasą tvarkė ir bendrovės grynaisiais pinigais disponavo tik jos direktorius V. M., kuris ir mokėdavo darbuotojams darbo užmokestį; buhalterė D. B. informuodavo bendrovės vadovą apie trūkstamus parašus dokumentuose (mokėjimo žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose), o šis įsipareigojo juos gauti, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog buhalterė D. B. ėmėsi veiksmų, siekdama, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuoti tinkamai surašyti dokumentai, tačiau prie buhalterinės apskaitos tvarkymo prisidėjęs bendrovės direktorius (byloje nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį) būtinų veiksmų sąmoningai neatliko ir būtent jo veiksmai lėmė tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo surašyti netinkamai. Reikšminga tai, kad minėtuose dokumentuose nebuvo ne tik A. M. ir M. Č., kuriems tariamai išmokėtą atlyginimą pasisavino V. M., bet ir paties bendrovės vadovo V. M. parašo, patvirtinančio darbo užmokesčio gavimą, nors šis atlyginimą realiai gavo, t. y. ūkinės operacijos įvyko, jos nebuvo apsimestinės, tačiau vadovas, elgdamasis neatsakingai, nekreipė dėmesio į buhalterės prašymus pasirašyti. Taigi, nors šiuo atveju buhalterė D. B. formaliai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tačiau nesiekė iškraipyti buhalterinės apskaitos informacijos, užfiksuodama joje neįvykusias ūkines operacijas, be to, kaip minėta, dalis operacijų įvyko, o dėl apgaulingų operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje jos kaltė neįrodyta.
18. Kiti D. B. inkriminuoti pažeidimai – kasos išlaidų orderio kasos knygoje neužfiksavimas jo išrašymo metu, o vėliau, pinigų likučio dienos pabaigoje ir kitos dienos pradžioje neteisingas apskaitymas – dviem atvejais jį sumažinus, tačiau kitu atveju tokia pačia suma padidinus, ir vienos ūkinės operacijos į apskaitą neįtraukimas – šiuo atveju nesukėlė įstatyme nurodytų būtinųjų padarinių, t. y. kad dėl šių smulkių apskaitos pažeidimų būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio pobūdžio pažeidimai yra nereikšmingi ir priežastiniu ryšiu nesusiję su BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytais padariniais, todėl nėra šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad D. B. veiksmuose nėra visų BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
20. R. D. inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 14 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 3 dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 41, 19 punktų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad ji, pagal apskaitos tvarkymo sutartį tvarkiusi UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovui E. T. nurodžius, be ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių) buhalterinės sąskaitos Nr. 272 „Kasa“ apskaitos registre užregistravo ūkines operacijas dėl pinigų priėmimo į kasą ir mokėjimo iš kasos; į apskaitą įtraukė ūkines operacijas pagal apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, atlyginimų mokėjimo žiniaraščius), neturinčius privalomų rekvizitų – parašų; be to, be apskaitos dokumentų (nurašymo aktų) apskaitos registruose įregistravo ūkines operacijas dėl įsigytų žaliavų ir medžiagų nurašymo į bendrovės sąnaudas. Taigi R. D. pateikto kaltinimo esmė ta, kad UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės operacijos be jas pagrindžiančių apskaitos dokumentų ir kad kai kurie apskaitos dokumentai buvo be parašų.
21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-219-693/2017).
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios R. D. ir liudytoja J. V. patvirtino, jog pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais remiantis buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos, buvo, tačiau kur jie dingo, nei išteisintoji, nei liudytoja, nei nuteistasis E. T. negalėjo nurodyti. Teismai nustatė, kad UAB „A.“ vadovas kartais pasiimdavo tam tikrus dokumentus iš segtuvų ir galėjo būti, kad jų negrąžino. Vien tai, kad dokumentai nebuvo rasti, nenustatyti jų paslėpimo, sunaikinimo ar kiti su jų dingimu susiję faktai, šiuo atveju nepaneigia pirmiau nurodytų asmenų parodymų, kad ūkinės operacijos apskaitoje buvo užregistruotos pagal pirminius apskaitos dokumentus, juo labiau kad nenustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos neįvykusios, apgaulingos ūkinės operacijos. Iš esmės tokias išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas.
23. Vertinant kitą R. D. pateikto kaltinimo dalį – ūkinių operacijų įtraukimą į apskaitą pagal apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, atlyginimų mokėjimo žiniaraščius), neturinčius privalomų rekvizitų (parašų, patvirtinančių darbo užmokesčio gavimą), būtina atsižvelgti į priežastis, dėl kurių šie apskaitos pažeidimai padaryti, ir kitas teismų nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl asmens tyčios turinio pagal pateiktą kaltinimą. Teismai nustatė, kad buhalterė R. D. ir liudytoja J. V. informuodavo E. T. apie dokumentuose trūkstamus parašus, kiekvieną kartą spręsdavo, ar registruoti tokį dokumentą apskaitoje, ar laukti, kol bus pateiktas tinkamai užpildytas dokumentas. E. T. patvirtino, kad galėjo perduoti dokumentus be parašų, nes darbuotojai dirbo skirtinguose statybų objektuose, konkrečių aplinkybių neprisiminė, tačiau darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos buvo apsimestinės, kad bendrovės turtas būtų panaudotas ne pagal paskirtį, pasisavintas ar iššvaistytas. Buhalterė R. D. ėmėsi priemonių trūkumams buhalterinės apskaitos dokumentuose pašalinti, tačiau dėl vadovo E. T. veiksmų to nepavyko padaryti. Konstatuotina, kad pagal bylos medžiagą, skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvados, jog R. D. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą.
24. Prokuroro kasaciniame skunde teisingai nurodomos aplinkybės, susijusios su buhalterių D. B. ir R. D. išsilavinimu, kompetencija, darbo bendrovėse laikotarpiu ir patirtimi, jų veiklai taikytinų teisės aktų reikalavimais, tačiau tai šiuo atveju negali lemti išvados apie tyčinį apgaulingą jų veikų tvarkant ūkio subjektų buhalterinę apskaitą pobūdį, atsižvelgiant į byloje nustatytas kitas aplinkybes, susijusias su bendrovių vadovų veiksmais ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų priežastimis bei jų pobūdžiu.
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pagal nustatytas aplinkybes teismai, išteisindami D. B. ir R. D. dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamas teismų nuosprendžių dalis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Mindaugo Gylio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Armanas Abramavičius
Pranas Kuconis
