Dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-45-458/2020

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00030-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.12.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. atstovo advokato Algimanto Šindeikio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos (toliau – ir Institucija, Direkcija) 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. D2-55 atsisakyta atnaujinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

2. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi panaikintas Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2019 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. D2-55 atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujintos administracinio nusižengimo bylos Nr. VSTTAM-VIEVGRDN-80754594-16 ir VSTTAM-VIEVGRDANN-83023871-17, kuriose priimti 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 17 d. Institucijos nutarimai.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – K. B. skundas netenkintas, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2019 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. D2-55 atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą paliktas nepakeistas.

4. Institucijos vyriausiojo specialisto S. B. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. VSTTAM-VIEVGRDN-80754594-16 K. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5113 straipsnio 1 dalį 216 Eur bauda už tai, kad 2016 m. lapkričio 29 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurį pagal įgaliojimą valdė pareiškėjas, dirbant žemę suardyta velėna ir užsėta žemės ūkio kultūromis 37 metrai pakrantės apsaugos juostos Jūros ichtiologiniame draustinyje, Šešuvies upės atkarpoje. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) kaip įgaliotas asmuo K. B. nesiėmė teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti, kad žemės sklype būtų laikomasi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų.

5. Institucijos vyresniojo specialisto L. Š. 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. VSTTAM-VIEVGRDANN-83023871-17 (su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi padarytais pakeitimais) K. B. nubaustas pagal ATPK 5113 straipsnio l dalį galutine 225 Eur bauda už tai, kad 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. neplaninių patikrinimų metu nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesiais žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), dirbant žemę suardyta velėna ir užsėta žemės ūkio kultūromis 40–45 metrai pakrantės apsaugos juostos Jūros ichtiologiniame draustinyje, Šešuvies upės atkarpoje. Taip pat 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesiais žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbant žemę suardyta velėna ir užsėta žemės ūkio kultūromis 47–30 metrų pakrantės apsaugos juostos Jūros ichtiologiniame draustinyje, Šešuvies upės atkarpoje.

6. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo K. B. skundai atmesti, 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 17 d. Institucijos nutarimai palikti nepakeisti.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis pakeista, t. y. 2017 m. sausio 17 d. Institucijos nutarimas pakeistas nurodant, kad K. B. už administracinius pažeidimus, nustatytus 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d., administracinė atsakomybė taikytina pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį. Už administracinį teisės pažeidimą, padarytą 2016 m. lapkričio 21 d., K. B. paskirta 225 Eur bauda, už pažeidimą, padarytą 2016 m. gruodžio 7 d., – 216 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 225 Eur bauda. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovo advokato A. Šindeikio prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį arba išspręsti klausimą iš esmės. Prašyme nurodoma:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius proceso ir materialiosios teisės pažeidimus.

9.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. B. argumentas, jog pakrantės apsaugos juosta siekia 10 metrų, nėra naujas, yra nepagrįsta, prieštarauja bylos įrodymams. Duomenys, kad pakrantės apsaugos juosta siekia 50 metrų, buvo nustatyti vadovaujantis www.geoportal.lt duomenimis, kurie yra rekomendacinio pobūdžio. Jokie tikslūs kadastriniai matavimai atlikti nebuvo. K. B. pasamdytas matininkas V. T. nustatė, kad pakrantės apsaugos juosta siekia 10 metrų, taip pat nustatė pakrantės apsaugos juostų pradžios ir pabaigos koordinates. Atlikti kadastriniai matavimai buvo suderinti su Direkcijos atstovais ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tada K. B. kreipėsi į Direkciją, prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą tuo pagrindu, kad, pakrantės apsaugos juostai siekiant tik 10 metrų, jis šios pakrantės apsaugos juostos niekada nebuvo suaręs, todėl nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, laikant, kad pakrantės apsaugos juosta siekia 50 metrų; nors jis ir teigė, kad pakrantės apsaugos juosta siekia tik 10 metrų, tačiau tuo metu nebuvo jokių oficialių tai patvirtinančių įrodymų. Šiuo metu tokie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir būtent šios aplinkybės ir yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino. Šios aplinkybės buvo teisėtas pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir įvertinti, ar Direkcija tiksliai atliko pakrantės apsaugos juostos matavimus surašydama protokolus.

9.3. Be to, MB „Geoventa“, Direkcijos iniciatyva atlikusi kadastrinius matavimus, siekiant nustatyti, kokiu atstumu dirbant žemę buvo pažeista pakrantės apsaugos juosta esant matininko V. T. nustatytai 10 m pakrantės apsaugos juostai, nustatė, kad viename iš keturių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juosta nepažeista. K. B. nesutinka, kad jis bent viename žemės sklype pažeidė pakrantės apsaugos juostą, nes tiek pagal Direkcijos, tiek pagal MB „Geoventa“ atliktus matavimus lieka neaišku, nuo kur iki kur buvo matuojama pakrantės apsaugos juosta. Be to, MB,,Geoventa“, atlikdama matavimus 2019 m., neturėjo galimybių teisingai nustatyti, kokio pločio žemės juostoje buvo dirbama žemė 2016 m. rudenį, nes kiekvienais metais žemė dirbama nevienodai. Tikslūs duomenys nustatyti tik V. T. atliktuose matavimuose. Be to, net ir pagal Direkcijos pateiktus netikslius ir neaiškius duomenis yra matyti, kad viename žemės sklype pakrantės apsaugos juosta nepažeista. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, ignoruodamas į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, kad jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje nėra.

9.4. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog K. B. argumentai, kad pakrantės apsaugos juosta siekia tik 10 metrų, jau buvo įvertinti ir atmesti (nors, priimant minimus teismų sprendimus, dar nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai), taip pat į tai, kad neišsiaiškinta, dėl kokių priežasčių pateikti skirtingi (prieštaringi) pakrantės apsaugos juostos matavimų duomenys, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Taip apeliacinės instancijos teismas sudarė sąlygas pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą, nes K. B. lieka nubaustas vadovaujantis duomenimis, kurie paneigti oficialiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, nesivadovaudamas tokiais duomenimis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, o nepagrįstai konstatuodamas, kad jokių naujų aplinkybių nėra, padarė ir esminį proceso teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą neįvertindamas, kad Direkcija visus tyrimo veiksmus atliko tik tada, kai K. B. apskundė Direkcijos sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą, t. y. teismo proceso metu, nors, vadovaujantis ANK 661 straipsnio 4 dalimi, tyrimą privalėjo atlikti nagrinėdama K. B. prašymą atnaujinti bylą ir pateikti aiškius prašymo atmetimo argumentus. Dėl to bylos nagrinėjimo ribos tapo neaiškios, nes kiekvieno teismo posėdžio metu buvo aiškinamasi dėl vis naujų Direkcijos nurodomų aplinkybių. Naujos aplinkybės buvo keliamos ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau taip ir liko neišsiaiškinta, kodėl skirtingi matininkai pateikia skirtingus kadastrinių matavimų duomenis. Todėl K. B. neaišku, kokiais duomenimis turi vadovautis, siekdamas laikytis teisės aktų reikalavimų ir nepažeisti pakrantės apsaugos juostos.

9.6. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nes nutartį grindė spėlionėmis ir prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais (ANK 567 straipsnio 2 dalis), taip pat netinkamai motyvavo nutartį, dėl to K. B. nežino, kokių objektyvių duomenų pagrindu jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad V. T. atlikti kadastriniai matavimai yra nepatikimi, kodėl teismas nesivadovavo Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis (pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka). Todėl teismo išvada, kad V. T. netinkamai nustatė pakrantės apsaugos juostos plotį, yra deklaratyvi ir nemotyvuota. Vien ta aplinkybė, kad Direkcija kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nereiškia, jog K. B. užsakymu atlikti matavimai yra neteisingi. Kita vertus, jeigu apeliacinės instancijos teismui dėl byloje esančių įrodymų kilo abejonių, teismas visas abejones turėjo aiškinti K. B. naudai, tačiau padarė priešingai, taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino jokių K. B. pateiktų įrodymų, nurodytų aplinkybių nelaikė naujomis, todėl padarė nepagrįstą, bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad K. B. pažeidė pakrantės apsaugos juostą. Kadangi teismas nenurodė aiškių motyvų, kokiais duomenimis rėmėsi darydamas tokią išvadą, K. B. negali pateikti argumentuotų paaiškinimų ir įvertinti, ar ji teisinga. Pagal pareigūnų darytas nuotraukas neįmanoma tiksliai nustatyti, ar pakrantės apsaugos juosta pažeista, todėl teismo išvada, kad nuotraukos patvirtina, jog pakrančių apsaugos juostose buvo dirbama žemė, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra prieštaringi matavimų duomenys ir neišsiaiškinta, kurie duomenys yra teisingi, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Beje, apskritai neaišku, kokiu pagrindu panaikinta apylinkės teismo nutartis, nes apeliacinės instancijos teismas nenurodė nė vieno pirmosios instancijos teismo padaryto materialiosios ar proceso teisės pažeidimo.

9.7. Toks bylos nagrinėjimas (nesivadovavimas Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir prielaidomis grįstų išvadų dėl šių duomenų nepatikimumo pateikimas) neatitinka teisinio tikrumo principo, sudaro prielaidas pažeisti K. B. teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo arba pats surinkti objektyvius duomenis, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, arba įpareigoti tokius duomenis pateikti Direkciją, o ne vadovautis prielaidomis. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos įregistravus, teismas negalėjo be teisinio pagrindo, nenustačius kitokių aplinkybių ir jų neįregistravus Nekilnojamojo turto registre, jais nesivadovauti. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės viešpatavimo, teisėtų lūkesčių konstitucinius principus, įpareigojančius tiek valstybės instituciją, tiek teismą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, neriboti asmens teisių labiau, nei tai yra būtina siekiant teisėtų tikslų. Be to, teismui vadovaujantis įstatyme nenurodyta 50 metrų apsaugos juosta, pažeista K. B. teisė į nuosavybės neliečiamumą (Konstitucijos 23 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis), nes jis šioje juostoje negali užsiimti ūkine veikla ir gauti pajamų.

10. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija atsiliepimo nepateikė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. atstovo advokato A. Šindeikio prašymas tenkintinas.

12. Pirmiausia pažymėtina, kad nors ši administracinio nusižengimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atnaujinta ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (K. B. atstovui advokatui A. Šindeikiui padavus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų), tačiau teismo posėdyje nagrinėjama vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 661 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kadangi tiek iš Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoto prašymo turinio, tiek ir viso bylos proceso matyti, kad byla pradėta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. prašymu atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto

13. Administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (ANK 657 straipsnis).

14. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

15. Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismo išvada, jog K. B. argumentas, kad pakrantės apsaugos juosta yra 10 m, nėra naujas, nepagrįsta. Šis faktas nustatytas tik 2018 m. gegužės 14 d., atlikus žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Naujai atlikti kadastriniai matavimai buvo suderinti su Direkcija ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Būtent šios aplinkybės ir yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos Institucijai priimant 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 17 d. nutarimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. B. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apygardos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, nutartį grindė prielaidomis, o konstatuodamas, kad jokių naujų aplinkybių nėra, padarė ir esminį proceso teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad Direkcija, vadovaudamasi ANK 661 straipsnio 4 dalimi, ištyrė naujas aplinkybes ir 2019 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. D2-55, kuriuo konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, motyvuodama tuo, kad pažeidimai padaryti įvertinus ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. atlikus naujus kadastrinius matavimus ir nustačius 10 m pločio pakrantės apsaugos juostas, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) suarta 7 m iš 10 m pakrantės apsaugos juostos, o žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 m iš 10 m. Sprendime pažymėta, kad pakrantės apsaugos juosta Jūros ichtiologiniame draustinyje sudaro minimalų 10 m plotį (Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.3 punktas).

17. Apylinkės teismas panaikino Direkcijos 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir atnaujino administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutartyje konstatuota, kad dėl to, jog žymiai skiriasi pakrantės apsaugos juostų pločiai, nurodyti Direkcijos nutarimuose ir nustatyti matininko V. T. (kurie yra suderinti su Direkcija), kyla abejonė, ar K. B. nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Šią abejonę turi pagrįsti arba paneigti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija (surašiusi 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 17 d. nutarimus), atnaujindama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Taip pat apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad Direkcijos veiksmai, atlikti bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT) dėl kadastrinių matavimų duomenų patikrinimo, užsakė MB „Geoventa“ atlikti matavimus ginčo sklypuose), turėjo būti atliekami nagrinėjant prašymą dėl bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad būtų pašalintos kilusios abejonės, ir tik tada turėjo būti priimtas motyvuotas sprendimas. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad Direkcija savo sprendime pasisakė tik dėl dviejų žemės sklypų (nors nusižengimai buvo konstatuoti dar dviejuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydama, kad bet kokiu atveju K. B. būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį, nes būtų pažeidęs ir matininko V. T. nustatytą 10 m pakrantės apsaugos juostą. Šie Direkcijos samprotavimai (kas būtų, jeigu būtų), apylinkės teismo vertinimu, kelia abejonių dėl K. B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Be to, iš MB „Geoventa“ atliktų kadastrinių matavimų (siekiant nustatyti, kokiu atstumu dirbant žemę buvo pažeista pakrantės apsaugos juosta, esant matininko V. T. nustatytai 10 m pakrantės apsaugos juostai) matyti, kad viename žemės sklype pakrantės apsaugos juosta nepažeista, kiti pateikti duomenys dėl pakrantės apsaugos juostos pažeidimo iš esmės skiriasi nuo Direkcijos nurodytų priimtuose nutarimuose. Šios aplinkybės, kaip nurodyta apylinkės teismo nutartyje, dar kartą pagrindžia pareiškėjo skundo patenkinimą ir būtinumą atnaujinti administracinio nusižengimo bylas.

18. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad žemės sklypų pakrantės apsaugos juostos pločio nustatymo teisėtumo, pažeidimų pobūdžio aplinkybės išsamiai įvertintos tiek teismų, nagrinėjusių K. B. skundus dėl Direkcijos priimtų nutarimų, tiek Direkcijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendime. Apygardos teismas pritarė Direkcijos pozicijai, kad matininkas V. T. neteisingai nustatė minimalų pakrantės apsaugos juostos plotį, kad jo atliktų matavimų patikimumas kelia pagrįstų abejonių, be to, MB „Geoventa“ matavimų duomenys patvirtina, kad, net esant matininko V. T. nustatytam 10 m pločiui, apsaugos juosta 2016 m. buvo pažeista. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad analogiškas K. B. teiginys dėl 10 metrų pakrantės apsaugos juostos buvo žinomas ir paneigtas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Todėl K. B. iniciatyva po beveik dvejų metų nuo pažeidimų nustatymo pasamdyto matininko V. T. nustatyti duomenys nėra nauji ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. K. B., teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, turėjo advokatą ir visas procesines galimybes teikti įrodymus ar prašyti teismo skirti laiko naujiems įrodymams surinkti.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir teismų priimtų nutarčių turinį, daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis yra pagrįsta ir motyvuota. Byloje esantys duomenys dėl pakrančių apsaugos juostų pločio nevienareikšmiai, neaišku, koks iš tikrųjų yra apsaugos juostų plotis kiekviename žemės sklype, juolab iš Aprašo matyti, kad juostos plotis tiesiogiai priklauso nuo pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio (polinkio) kampo. Atsiliepime į skundą Direkcija nurodė, kad,,Šešuvies upės krantai yra gana statūs, sudėtingos konfigūracijos, sunkiai prieinami; Aprašo taikymas nustatant apsaugos juostas natūroje yra gana sudėtingas, nes Aprašo sąvoką, t. y. kas yra,,pakrantės šlaitas“, t. y. nuo kurio šlaito polinkio turi būti matuojamas šlaito polinkis, matininkai traktuoja labai skirtingai, nes šlaitai turi vieną ar kelis šlaitų polinkius su skirtingais nuolydžių kampais“ (1 t., b. l. 69). Direkcija 2019 m. liepos 29 d. raštu D2-91 kreipėsi į NŽT prašydama patikrinti matavimus. Iš NŽT 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakymo Nr. 1SS matyti, kad NŽT specialistai atliko žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, jo metu buvo pamatuoti žemės sklypų ribų, besiribojančių su Šešuvies upe, šlaitų polinkio kampams apskaičiuoti reikalingi aukščiai. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad polinkio kampai žemės sklypuose kinta nuo 1o iki 18o. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad pakrantės apsaugos juostos plotis žemės sklypuose svyruoja nuo 10 m iki 50 m (1 t., b. l. 130–131). Taip pat byloje yra pateikti MB,,Geoventa“ atlikti matavimai, siekiant nustatyti, kokiu atstumu buvo pažeista pakrantės apsaugos juosta esant V. T. nustatytai 10 m apsaugos juostai. MB,,Geoventa“ nustatė, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakrantės apsaugos juosta nepažeista, kituose žemės sklypuose pažeista: Nr. (duomenys neskelbtini) – 3,77 m, Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 1,97 m iki 8,27 m, Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,99 m. Taigi ir MB „Geoventa“ pateikti duomenys dėl pakrantės apsaugos juostos pažeidimo iš esmės skiriasi nuo Direkcijos pateiktų skundžiamuose nutarimuose, kuriais K. B. nubaustas pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį.

20. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad matininko V. T. kadastriniai matavimai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios Institucijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimus nubausti K. B. pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį ir kurios, atlikus tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, gali turėti reikšmės priimant sprendimą dėl K. B. kaltės, kaltinimo apimties ar nuobaudos dydžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Alvydas Pikelis

Arvydas Daugėla