R. L. pagal BK 253 str., 24 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-186-689/2020

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00503-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.19.4.1; 1.2.22.1.1; 2.3.2.2.13; 2.4.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,

nuteistajai R. L., jos gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,

nuteistajam V. P. (V. P.), jo gynėjui advokatui Albertui Kručkauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. (dvi dienos). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. V. P. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. L. dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisintas E. L. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria R. L. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, V. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

R. L. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

V. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 180 MGL (6778,8 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, bei Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme (taip pat ir su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu taikytu 5100 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimu iš V. P., išieškojimą nukreipiant į lėšas, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas), bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams bei 180 MGL (6778,8 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į V. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. (dvi dienos), taip pat atlikta bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, V. P. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą 15 MGL (564,9 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per du mėnesius nuo 2019 m. gruodžio 19 d., visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. L. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – „L.“) direktorė, žinodama savo funkcijas, „L.“ veiklą ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., padedama V. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams, t. y. tyčia sistemingai neteisėtai veikdama sudarė sąlygas, kad „L.“ organizuotą ir vykdytą supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugoms pirkti laimėtų UAB „M.“, tokiais savo veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes iškraipė esminius viešųjų pirkimų principus bei taisykles ir pažeidė pirkimo finansavimo sutartį padarydama 2300 Lt (666,13 Eur) turtinės žalos valstybei, diskreditavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios „L.“ ir savo, kaip valstybės tarnautojai prilyginto asmens – „L.“ vadovės, vardą, kartu diskreditavo ir sumenkino Vidaus reikalų ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą, būtent:

1.1. Būdama pirkimą organizuojančios ir vykdančios perkančiosios organizacijos „L.“ vienasmenė vadovė, 2013 m. liepos 26 d., dar prieš oficialiai paskelbiant (2013 m. spalio 17 d. išsiunčiant elektroniniu paštu tiekėjams kvietimus pateikti pasiūlymą) supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugoms pirkti, 2013 m. liepos 26 d. telefonu susisiekė su V. P. ir informavo, kad „L.“ organizuos ir vykdys minėtą viešąjį pirkimą, bei susitarė su V. P., kad šis jai pateiks rekvizitus sau žinomos įmonės, kuri dėl R. L. neteisėtų veiksmų laimės minėtą pirkimą, bei 2013 m. liepos 29 d. telefonu informavo V. P., kad pirkimo biudžetas bus apie 7000 Lt (2027,34 Eur), t. y. R. L. ir V. P. susitarė bendrai veikti darydami nusikalstamą veiką, taip diskriminuodama kitus potencialius tiekėjus ir neužtikrindama laisvos konkurencijos. Nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu būdu ir laiku, bet ne anksčiau nei 2013 m. liepos 29 d. ir ne vėliau nei 2013 m. spalio 17 d., V. P., padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., teikdamas priemones, pateikė jai UAB „M.“, kaip įmonės, kuri turi laimėti šį pirkimą, rekvizitus. Nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu, bet ne anksčiau nei 2013 m. liepos 29 d. ir ne vėliau nei 2013 m. spalio 17 d., R. L., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, „L.“ darbuotojui D. M., kuris nežinojo apie R. L. neteisėtą veikimą ir tikslus, tiesiogiai pavaldžiam R. L., faktiškai atsakingam už pirkimo procedūrų vykdymą, pateikė UAB „M.“ ir kitų įmonių – UAB „G.“, UAB „N.“ rekvizitus, nurodydama būtent šioms įmonėms išsiųsti kvietimus pateikti pasiūlymą. D. M. įvykdžius šiuos R. L. nurodymus, 2013 m. spalio 25 d. 10.05 val., t. y. po kvietime pateikti pasiūlymą nustatyto termino (2013 m. spalio 25 d. 10.00 val.), elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) „L.“ buvo gautas UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymas, kurio kaina 3700 Lt (1071,59 Eur). R. L., 2013 m. spalio 28 d. sužinojusi apie UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą ir jame nurodytą 3700 Lt (1071,59 Eur) sumą ir žinodama, kad už šią paslaugą „L.“ gali mokėti 6050 Lt (1752,20 Eur), t. y. paraiškoje VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo šioms paslaugoms numatyta 6050 Lt (1752,20 Eur), tyrimo nenustatytu metu, bet ne anksčiau nei 2013 m. spalio 28 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., nurodė D. M. elgtis pažeidžiant viešųjų pirkimų pagrindinius principus: šio pasiūlymo nefiksuoti, nepridėti prie pirkimo dokumentų ir nesiųsti tiekėjams informacinio pranešimo apie tiekėjų pasiūlymus, nes ji pasirūpins, kad būtų gautas naujas UAB „M.“ pasiūlymas, kurio kaina bus apie 6000 Lt (1737,72 Eur), o D. M., nežinodamas apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, įvykdė šiuos nurodymus. R. L., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 28 d. susisiekė su V. P. ir 2013 m. spalio 30 d. susitikus R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitarė, kad V. P., padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., taip neteisėtai veiks, kad UAB „M.“ pateiktų naują pasiūlymą, kurio kaina bus apie 6000 Lt (1737,72 Eur), ir fiziškai pasiūlymą pristatys į „L.“, kad būtų galima nuslėpti tikrąjį naujo pasiūlymo pateikimo laiką. V. P., veikdamas pagal susitarimą su R. L., nenustatytu tyrimo metu, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. spalio 30 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., susitiko su UAB „M.“ direktore S. K. jos darbo kabinete, esančiame UAB „M.“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), ir turėdamas UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą, kurio kaina 3700 Lt (1071,59 Eur), parodė šį pasiūlymą S. K. bei paaiškinęs, kad UAB „M.“, vienintelė šiame konkurse pateikusi pasiūlymą įmonė, šį konkursą faktiškai laimėjo, tačiau „L.“ už tokias paslaugas gali sumokėti 6000 Lt (1737,72 Eur), nurodė šiai parengti naują pasiūlymą, kurio kaina būtų 6000 Lt (1737,72 Eur). S. K., kuri nežinojo apie R. L. ir V. P. nusikalstamą veikimą ir tikslus, parengus ir perdavus V. P. naują UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą, kurio kaina 6000 Lt (1737,72 Eur), V. P. nenustatytu tyrimo metu, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. spalio 30 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., laikydamasis susitarimo su R. L., perdavė šį pasiūlymą R. L., o ši naują UAB „M.“ pasiūlymą nenustatytu tyrimo metu, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. spalio 30 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., tačiau po pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo pateikimo termino (2013 m. spalio 25 d. 10.00 val.), perdavė D. M., nurodydama elgtis nesilaikant viešųjų pirkimų pagrindinių principų: šį UAB „M.“ pasiūlymą fiksuoti kaip oficialų pasiūlymą, pridėti jį prie šio pirkimo dokumentų ir išsiųsti tiekėjams informacinį pranešimą apie tiekėjų pasiūlymus. Vykdydamas šiuos R. L. neteisėtus nurodymus, D. M., kuris nežinojo apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, pridėjo minėtą pasiūlymą prie pirkimo dokumentų ir 2013 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-205 informavo UAB „M.“, UAB „G.“, UAB „N.“ apie tiekėjų pasiūlymus, o R. L., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, vykdydama susitarimą su V. P., siekdama, kad pirkimą laimėtų UAB „M.“ ir paslaugas suteiktų už maksimalią sumą, kurią gali mokėti „L.“, tiekėjų apklausos pažymoje Nr. VP-61 patvirtino, kad pirkimo laimėtoja pripažįstama UAB „M.“, pateikusi 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą, kurio kaina 6000 Lt (1737,72 Eur), nors žinojo, kad UAB „M.“ tokias paslaugas galėjo suteikti už 3700 Lt (1071,59 Eur). Dėl tokių R. L. ir V. P. nusikalstamų veiksmų akivaizdžiai iškreipus viešųjų pirkimų esmę, faktiškai neatlikus viešojo pirkimo, siekiant naudos UAB „M.“, o ne kuo pigiau nupirkti paslaugas taupant valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos skirtas lėšas, padarius 2300 Lt (666,13 Eur) turtinę žalą valstybei, 2013 m. gruodžio 5 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. SP-42 tarp „L.“ ir UAB „M.“ įsigyjant sutartyje nustatytas paslaugas už 6000 Lt (1737,72 Eur).

1.2. Tęsdama nusikalstamą veiką, R. L., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – „L.“ direktorė, žinodama savo funkcijas, „L.“ veiklą ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d., padedama V. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams, t. y. tyčia sistemingai neteisėtai veikdama sudarė sąlygas, kad „L.“ organizuotą ir vykdytą supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti laimėtų UAB „M.“, tokiais savo veiksmais padarydama didelę neturtinę žalą valstybei, nes iškraipė esminius viešųjų pirkimų principus bei taisykles ir pažeidė pirkimo finansavimo sutartį padarydama 4263 Lt (1234,65 Eur) turtinės žalos valstybei, diskreditavo Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios „L.“ ir savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens – „L.“ vadovės, vardą, kartu diskreditavo ir sumenkino Vidaus reikalų ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą, būtent: būdama pirkimą organizuojančios ir vykdančios perkančiosios organizacijos „L.“ vienasmenė vadovė, 2013 m. spalio 30 d., dar prieš oficialiai paskelbiant (2013 m. lapkričio 13 d. išsiunčiant elektroniniu paštu tiekėjams kvietimus pateikti pasiūlymą) supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti, 2013 m. spalio 30 d. R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su V. P. informavo šį, kad „L.“ vykdys supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti, paaiškino esmines pirkimo sąlygas, t. y. kad bus perkama 2100 vienetų leidinio, kuris bus apie 66 lapų apimties ir kuriam pirkti bus numatyta apie 33 000 Lt (9557,46 Eur). 2013 m. lapkričio 6 d. R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitikimo su V. P. metu R. L. dar kartą patvirtino, kad „L.“ vykdys tokį viešąjį pirkimą, susitarė, kad šį viešąjį pirkimą laimės UAB „M.“, pateikusi apie 33 000 Lt (9557,46 Eur) kainos pasiūlymą, o V. P. pateiks R. L. kitų dviejų įmonių, kurios turės būti formaliai apklaustos šiame pirkime ir kurios pateiks didesnės nei 33 000 Lt (9557,46 Eur) kainos pasiūlymus, užtikrinančius UAB „M.“ laimėjimą, rekvizitus, t. y. R. L. ir V. P. susitarė bendrai veikti darydami nusikalstamą veiką, taip diskriminuodami kitus potencialius tiekėjus ir neužtikrindami laisvos konkurencijos. Toliau, tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. L. ir V. P. 2013 m. lapkričio 12 d. R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitikimo metu susitarė, kad V. P. informuos UAB „M.“ atstovus apie būsimą „L.“ viešąjį pirkimą, ir perdavė V. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto leidinio pavyzdį, kad V. P., parodydamas šį leidinį, galėtų paaiškinti UAB „M.“ atstovams apie perkamas paslaugas, o šie galėtų įvertinti leidinio parengimo ir išleidimo sąnaudas. V. P., padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 12 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., susitiko su UAB „M.“ direktore S. K. jos darbo kabinete, esančiame UAB „M.“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), ir, turėdamas iš R. L. gautą, tyrimo nenustatytą leidinio pavyzdį, informavo, kad „L.“ vykdys supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti. Kvietimas pateikti pasiūlymą bus pateiktas ir UAB „M.“ ir šį pirkimą laimės UAB „M.“. Pirkimui skirta apie 33 000 Lt (9557,46 Eur), todėl UAB „M.“ turės pateikti dėl tokios sumos pasiūlymą, bei S. K. parodė iš R. L. gautą leidinio pavyzdį, kad ji žinotų, kokias paslaugas „L.“ ketina įsigyti, ir paprašė rekvizitų kitų dviejų įmonių, kurioms „L.“ galėtų išsiųsti kvietimus pateikti pasiūlymą, o S. K., vykdydama šį prašymą, nežinodama apie R. L. ir V. P. nusikalstamą veikimą ir tikslus, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir būdu jam perdavė UAB „G.“ ir UAB „E.“ rekvizitus. V. P., toliau padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 12 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė R. L. UAB „G.“ ir UAB „E.“ rekvizitus, o ši tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 12 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė „L.“ darbuotojui D. M., kuris nežinojo apie R. L. neteisėtą veikimą ir tikslus, tiesiogiai pavaldžiam R. L., faktiškai atsakingam už pirkimo procedūrų vykdymą, UAB „M.“, UAB „G.“ ir UAB „E.“ rekvizitus, neteisėtai nurodydama būtent šioms įmonėms išsiųsti kvietimus pateikti pasiūlymą viešajame pirkime. D. M. įvykdžius šiuos R. L. nurodymus, 2013 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) „L.“ buvo gautas UAB „G.“ 2013 m. lapkričio 21 d. pasiūlymas, kurio kaina 28 497 Lt (8253,30 Eur), taip pat UAB „M.“ pasiūlymas, kurio kaina 32 760 Lt (9487,95 Eur), ir UAB „E.“ pasiūlymas – 35 091 Lt (10 163,06 Eur). R. L., 2013 m. lapkričio 22 d. sužinojusi apie UAB „G.“ 2013 m. lapkričio 21 d. pasiūlymą ir jame nurodytą 28 497 Lt (8253,30 Eur) sumą, suprasdama, kad šio pirkimo laimėtoja tokiu atveju turėtų būti pripažinta UAB „G.“, nurodė D. M. elgtis pažeidžiant viešųjų pirkimų pagrindinius principus: šio pasiūlymo nefiksuoti, nepridėti prie pirkimo dokumentų ir nesiųsti tiekėjams informacinio pranešimo apie tiekėjų pasiūlymus, nes ji pasirūpins, kad būtų gautas naujas UAB „G.“ pasiūlymas, kurio kaina bus didesnė už UAB „M.“ pasiūlymo kainą – 32 760 Lt (9487,95 Eur), o D. M., nežinodamas apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, įvykdė šiuos nurodymus. R. L., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. lapkričio 22 d. susisiekė su V. P., informavo, kad mažiausios kainos pasiūlymą pateikė ne UAB „M.“, t. y. faktiškai šio konkurso nelaimėjo, ir 2013 m. lapkričio 22 d. susitikus R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitarė, kad V. P., padėdamas daryti nusikalstamą veiką R. L., taip veiks, kad UAB „G.“ pateiktų naują pasiūlymą, kurio kaina būtų didesnė nei UAB „M.“ pasiūlymo (32 760 Lt (9487,95 Eur)), ir šį pasiūlymą pristatys fiziškai į „L.“, kad būtų galima nuslėpti tikrąjį pateikimo laiką, nes pasiūlymo pateikimo terminas pirkimo dokumentuose buvo nustatytas iki 2013 m. lapkričio 22 d. 10.00 val. V. P., veikdamas pagal susitarimą su R. L., nenustatytu tyrimo metu, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 22 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 25 d., susitiko su UAB „M.“ direktore S. K. jos darbo kabinete, esančiame UAB „M.“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), informavo, kad mažiausią kainą pirkime pateikė ir šį pirkimą faktiškai laimėjo UAB „G.“, o S. K. pasakius, kad ji pažįsta UAB „G.“ vadybininkę V. K. ir galėtų paprašyti šios, kad ji, atstovaudama UAB „G.“, pateiktų didesnės nei 32 760 Lt (9487,95 Eur) kainos pasiūlymą, pritarė S. K. ir pamokė S. K. V. K. sakyti, kad ji, pateikdama didesnės kainos pasiūlymą, apgaulingai paaiškintų, jog pirmasis pasiūlymas buvo pateiktas neapskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio. Dėl V. P., veikusio įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą su R. L., veiksmų S. K. paskambino telefonu V. K. ir perdavusi V. P. žodžius dėl pridėtinės vertės mokesčio susitarė, kad V. K. pateiks naują pasiūlymą, kurio kaina bus didesnė nei 32 760 Lt (9487,95 Eur). 2013 m. lapkričio 22 d. 11.48 val. (po pasiūlymų pateikimo termino 2013 m. lapkričio 22 d. 10.00 val.) elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) „L.“ buvo gautas 2013 m. lapkričio 22 d. UAB „G.“ pasiūlymas, kurio kaina 34 482 Lt (9986,68 Eur), su paaiškinimu elektroniniame laiške, kad pradžioje nebuvo pastebėta, jog pasiūlymo kainą reikia pateikti su pridėtinės vertės mokesčiu, o ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir būdu „L.“ buvo gautas originalus (ne elektroninis variantas) šis UAB „G.“ pasiūlymas. Kai D. M. 2013 m. lapkričio 25 d. informavo R. L., kad yra gautas naujas UAB „G.“ pasiūlymas, kurio kaina 34 482 Lt (9986,68 Eur), ji nurodė jam elgtis nesilaikant viešųjų pirkimų pagrindimų principų: šį UAB „G.“ pasiūlymą fiksuoti kaip oficialų pasiūlymą, pridėti jį prie šio pirkimo dokumentų ir išsiųsti tiekėjams informacinį pranešimą apie tiekėjų pasiūlymus pripažįstant pirkimo laimėtoja UAB „M.“, kurios pasiūlymo kaina 32 760 Lt (9487,95 Eur). Vykdydamas šiuos neteisėtus R. L. nurodymus, D. M., kuris nežinojo apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, pridėjo minėtą pasiūlymą prie pirkimo dokumentų ir 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-212 informavo UAB „M.“, UAB „G.“, UAB „E.“ apie tiekėjų pasiūlymus, o R. L., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, vykdydama susitarimą su V. P., siekdama, kad pirkimą laimėtų UAB „M.“ ir paslaugas suteiktų už maksimalią sumą, kurią gali mokėti „L.“, tiekėjų apklausos pažymoje 2013 m. lapkričio 22 d. patvirtino, kad pirkimo laimėtoja pripažįstama UAB „M.“, pateikusi 2013 m. lapkričio 20 d. pasiūlymą, kurio kaina 32 760 Lt (9487,95 Eur), nors žinojo, kad UAB „G.“ tokias paslaugas galėjo suteikti už 28 497 Lt (8253,30 Eur). Dėl tokių R. L. ir V. P. nusikalstamų veiksmų akivaizdžiai iškreipus viešųjų pirkimų esmę, faktiškai neatlikus viešojo pirkimo, siekiant naudos UAB „M.“, o ne kuo pigiau nupirkti paslaugas taupant valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos skirtas lėšas, padarius 4263 Lt (1234,65 Eur) turtinę žalą valstybei, 2013 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. SP-48 tarp „L.“ ir UAB „M.“ įsigyjant sutartyje nurodytas paslaugas už 32 760 Lt (9487,95 Eur).

1.3. Tęsdama nusikalstamą veiką, R. L., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – „L.“ direktorė, žinodama savo funkcijas, „L.“ veiklą ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams, t. y., tyčia sistemingai neteisėtai veikdama, sudarė sąlygas, kad „L.“ organizuojamą ir vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu kompiuterinei įrangai pirkti laimėtų A. D. firma „S.“, tokiais savo veiksmais padarydama didelę neturtinę žalą valstybei, nes iškraipė esminius viešųjų pirkimų principus ir taisykles, pažeidė pirkimo finansavimo sutartį, diskreditavo Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios „L.“ ir savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens – „L.“ vadovės, vardą, o kartu diskreditavo ir sumenkino Vidaus reikalų ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą, būtent: būdama pirkimą organizuojančios ir vykdančios perkančiosios organizacijos „L.“ vienasmenė vadovė, 2013 m. liepos 12 d., dar prieš oficialiai paskelbiant (2013 m. liepos 25 d. 19.03 val. išsiunčiant elektroniniu paštu tiekėjams kvietimus pateikti pasiūlymą) supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu kompiuterinei įrangai pirkti, IĮ „S.“ savininkui ir vadovui A. D. pateikė (2013 m. liepos 15 d. apie 10.30 val. atsiuntė elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į A. D. naudojamą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)) planuojamos įsigyti kompiuterinės įrangos (dviejų nešiojamųjų kompiuterių ir spausdintuvo) techninę užduotį, kurią 2013 m. liepos 11 d. buvo elektroniniu paštu gavusi iš šios užduoties rengėjo – „L.“ darbuotojo A. A., taip diskriminuodama kitus potencialius tiekėjus ir neužtikrindama laisvos konkurencijos. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 15 d. nuo 10.45 val. iki 17.36 val. telefonu ir elektroniniu paštu ji ir A. D. – vienintelis potencialus tiekėjas, turėdamas kompiuterinės įrangos techninę užduotį ir būdamas su užduotimi susipažinęs dar prieš konkurso paskelbimą, susitarė dėl preliminarios kompiuterinės įrangos kainos – 11 675 Lt (3381,31 Eur) ir suderino kompiuterių techninę užduotį, t. y. jai sutikus A. D. padarė techninėje užduotyje šiuos pakeitimus: Nr. 1.5 vietoj „4 integruoti USB 2.0 – 480 Mbps“ įrašė „2 integruoti USB 2.0 ir 2 integruoti USB 3.0“, ištrynė reikalavimus kompiuteriams: „integruota USB 2.0/eSATA jungtis, integruota IEEE 1394 jungtis“; Nr. 1.6 vietoj „2.0 MP“ įrašė „0.98 MP“; Nr. 1.18 vietoj „MS Office 2010 Professional“ arba lygiavertė programa, atitinkanti šiuos reikalavimus: elektroninės lentelės, teksto redaktorius, pašto klientas, prezentacijų kūrimas, duomenų bazių kūrimas ir programavimas – visas paketas vieno gamintojo, turint lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos tikrinimo funkciją, ir turinti programinės įrangos gamintojo palaikymą telefonu Lietuvoje“ įrašė „MS Office 2010“ arba lygiavertė programa, atitinkanti šiuos reikalavimus: elektroninės lentelės, teksto redaktorius, pašto klientas, prezentacijų kūrimas, turinti lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos tikrinimo funkciją“, siekiant, kad prekių techniniai duomenys ir jų kaina būtų priimtina tiek R. L., tiek A. D. Toliau, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, R. L. 2013 m. liepos 15 d. 14.20 val. ir 16.42 val. (prieš prasidedant pirkimo procedūroms) telefono pokalbių metu tiesiogiai patvirtino A. D., kad iš IĮ „S.“ „L.“ įsigis kompiuterius ir spausdintuvą, t. y. kad IĮ „S.“ laimės kompiuterinės įrangos viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu, taip paneigdama viešųjų pirkimų esmę, paskirtį ir tikslus. Tęsdama nusikaltimą, 2015 m. liepos 15 d. 15.57 val. ji paprašė A. D. rekvizitų kitų dviejų įmonių, kurioms turėtų būti išsiųsti kvietimai pateikti pasiūlymus šiame viešajame pirkime, tai jos prašomas A. D. padarė pateikdamas 2013 m. liepos 15 d. 16.34 val. elektroniniu paštu UAB „R.“, kurios vienintelis akcininkas yra A. D., ir UAB „T.“, kurios vienintelė akcininkė yra A. D. žmona J. D., pavadinimus ir elektroninių paštų adresus: UAB „R.“ – (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ – (duomenys neskelbtini). R. L. 2013 m. liepos 15 d. 17.34 val. elektroniniu paštu pateikė A. A. su A. D. suderintą techninę užduotį, pagal kurią turėjo būti ir buvo atliktas pirkimas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tiekėjų pavadinimus (IĮ „S.“, UAB „R.“, UAB „T.“), nurodydama būtent šiems tiekėjams išsiųsti kvietimus pateikti pasiūlymą, dėl to nebuvo sudaryta reali konkurencija ir faktiškai nebuvo tikimybės A. D. nelaimėti šio konkurso, nors ji žinojo, kad yra ir kitų tiekėjų, kurie gali parduoti kompiuterinę įrangą. Vykdydamas R. L. nurodymus, A. A., nežinodamas apie R. L. neteisėtą veikimą ir tikslus, elektroniniu paštu 2013 m. liepos 25 d. 19.03 val. išsiuntė minėtiems tiekėjams elektroniniu paštu kvietimą pateikti pasiūlymą ir dėl R. L. nusikalstamų veikų, faktiškai neatlikus viešojo pirkimo, IĮ „S.“, pateikusi 2013 m. liepos 16 d. pasiūlymą Nr. 0716, kurio suma 11 855 Lt (3433,45 Eur), 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, tai patvirtinant R. L. tiekėjų apklausos pažymoje Nr. VP-46 bei pasirašant 2013 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. SP-49 tarp „L.“ ir IĮ „S.“ dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo, kurios kaina 11 855 Lt (3433,45 Eur). Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė:

– Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 9 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

– Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie suteikia pareigą asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

– Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų;

– „L.“ įstatų (2010 m. spalio 27 d. Nr. 1V-665) 36 punktą, kuriame nurodyta, kad „L.“ direktorius, kaip vienasmenis valdymo organas, dirbdamas turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, susirinkimo sprendimais, įstatais, direktoriaus pareiginiais nuostatais, bei 10 ir 37.1 punktus – direktorius turi pareigą organizuoti „L.“ veiklą, kad įgyvendinant pagrindinius tikslus būtų efektyviai ir tinkamai naudojamos gautos lėšos;

– „L.“ direktoriaus pareiginių nuostatų (duomenys neskelbtini) 31 punktą – būnant gerai susipažinus su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų įstaigų veiklą, bei kitais su „L.“ veikla susijusiais teisės aktais, vadovauti „L.“, organizuoti ir kontroliuoti „L.“ veiklą taip, kad „L.“ efektyviai vykdytų įstatuose nustatytą veiklą;

– „L.“ viešųjų pirkimų taisyklių (duomenys neskelbtini) 3 punktą, įpareigojantį pirkimus atlikti laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti „L.“ reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; 15 punktą – nurodant perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes tiekėjai negali būti dirbtinai diskriminuojami ir turi būti užtikrinama jų konkurencija; 70 ir 71 punktus – tiekėjui negali būti pateikta informacija, kurios atskleidimas trukdytų konkurencijai, tame pačiame pirkime apklausiamiems tiekėjams turi būti pateikta tokia pati informacija;

– Projekto „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas korupcijos prevencijos srityje“, projekto kodas Nr. VP1-4.1-VRM-02-V-01-004, finansavimo ir administravimo 2013 m. lapkričio 12 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.8 punktą, kuriuo įsipareigota laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo; 3.1.1 punktą, įpareigojantį tinkamai naudoti finansuojamas lėšas vadovaujantis Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2012 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis, ir kartu šių taisyklių 8.7 punktą – kad finansuojamos išlaidos turi būti panaudotos nepažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų

2. V. P. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. tyčia padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – „L.“ direktorei R. L. piktnaudžiauti tarnyba:

2.1. Suvokdamas, kad įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas R. L. tyčia naudoja priešingai tarnybos interesams, neteisėtai veikdamas padėjo R. L. sudaryti sąlygas, kad „L.“ organizuotą ir vykdytą supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugoms pirkti laimėtų UAB „M.“, tokiais savo veiksmais R. L., padedama V. P., padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes iškraipė esminius viešųjų pirkimų principus bei taisykles ir pažeidė pirkimo finansavimo sutartį padarydama 2300 Lt (666,13 Eur) turtinės žalos valstybei, diskreditavo Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios „L.“ ir savo, kaip valstybės tarnautojai prilyginto asmens – „L.“ vadovės, vardą, kartu diskreditavo ir sumenkino Vidaus reikalų ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą, būtent: valstybės tarnautojui prilygintas asmuo R. L., būdama pirkimą organizuojančios ir vykdančios perkančiosios organizacijos „L.“ vienasmenė vadovė, 2013 m. liepos 26 d., dar prieš oficialiai paskelbiant (2013 m. spalio 17 d. išsiunčiant elektroniniu paštu tiekėjams kvietimus pateikti pasiūlymą) supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugoms pirkti, telefonu susisiekė su V. P. ir informavo, kad „L.“ organizuos ir vykdys minėtą viešąjį pirkimą, bei susitarė su V. P., kad šis jai pateiks sau žinomos įmonės rekvizitus, kuri dėl R. L. neteisėtų veiksmų laimės minėtą pirkimą, bei 2013 m. liepos 29 d. telefonu informavo V. P., kad pirkimo biudžetas bus apie 7000 Lt (2027,34 Eur), t. y. R. L. ir V. P. susitarė bendrai veikti darydami nusikalstamą veiką, taip diskriminuodami kitus potencialius tiekėjus ir neužtikrindami laisvos konkurencijos. Nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu būdu ir laiku, bet ne anksčiau nei 2013 m. liepos 29 d. ir ne vėliau nei 2013 m. spalio 17 d., V. P., padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., teikdamas priemones, pateikė jai UAB „M.“, kaip įmonės, kuri turi laimėti šį pirkimą, rekvizitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei 2013 m. liepos 29 d. ir ne vėliau nei 2013 m. spalio 17 d., R. L., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, „L.“ darbuotojui D. M., kuris nežinojo apie R. L. neteisėtą veikimą ir tikslus, tiesiogiai pavaldžiam R. L., faktiškai atsakingam už pirkimo procedūrų vykdymą, pateikė UAB „M.“ ir kitų įmonių – UAB „G.“, UAB „N.“ rekvizitus, nurodydama būtent šioms įmonėms išsiųsti kvietimus pateikti pasiūlymą. D. M. įvykdžius šiuos R. L. nurodymus, 2013 m. spalio 25 d. 10.05 val., t. y. po kvietime pateikti pasiūlymą nustatyto termino (2013 m. spalio 25 d. 10.00 val.), elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) „L.“ buvo gautas UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymas, kurio kaina 3700 Lt (1071,59 Eur). R. L., 2013 m spalio 28 d. sužinojusi apie UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą ir jame nurodytą 3700 Lt (1071,59 Eur) sumą ir žinodama, kad už šią paslaugą „L.“ gali mokėti 6050 Lt (1752,20 Eur), t. y. paraiškoje VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai dėl projekto „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas korupcijos prevencijos srityje“ finansavimo šioms paslaugoms numatyta 6050 Lt (1752,20 Eur), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei 2013 m. spalio 28 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., nurodė D. M. elgtis pažeidžiant viešųjų pirkimų pagrindinius principus: šio pasiūlymo nefiksuoti, nepridėti prie pirkimo dokumentų ir nesiųsti tiekėjams informacinio pranešimo apie tiekėjų pasiūlymus, nes ji pasirūpins, kad būtų gautas naujas UAB „M.“ pasiūlymas, kurio kaina bus apie 6000 Lt (1737,72 Eur), o D. M., nežinodamas apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, įvykdė šiuos nurodymus. R. L., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 28 d. susisiekė su V. P. ir 2013 m. spalio 30 d. susitikus R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitarė, kad V. P., padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., taip neteisėtai veiks, kad UAB „M.“ pateiktų naują pasiūlymą, kurio kaina bus apie 6000 Lt (1737,72 Eur), ir fiziškai pasiūlymą pristatys į „L.“, kad būtų galima nuslėpti tikrąjį naujo pasiūlymo pateikimo laiką. V. P., veikdamas pagal susitarimą su R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. spalio 30 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., susitiko su UAB „M.“ direktore S. K. jos darbo kabinete, esančiame UAB „M.“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), ir turėdamas UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą, kurio kaina 3700 Lt (1071,59 Eur), parodė šį pasiūlymą S. K. bei paaiškinęs, kad UAB „M.“, vienintelė šiame konkurse pateikusi pasiūlymą įmonė, šį konkursą faktiškai laimėjo, tačiau „L.“ už tokias paslaugas gali sumokėti 6000 Lt (1737,72 Eur), nurodė šiai parengti naują pasiūlymą, kurio kaina būtų 6000 Lt (1737,72 Eur). S. K., kuri nežinojo apie R. L. ir V. P. nusikalstamą veikimą ir tikslus, parengus ir perdavus V. P. naują UAB „M.“ 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą, kurio kaina 6000 Lt (1737,72 Eur), V. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. spalio 30 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., laikydamasis susitarimo su R. L., perdavė jai šį pasiūlymą, o ši naują UAB „M.“ pasiūlymą nenustatytu tyrimo metu, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. spalio 30 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., tačiau po pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo pateikimo termino (2013 m. spalio 25 d. 10.00 val.), perdavė D. M., nurodydama elgtis nesilaikant viešųjų pirkimų pagrindinių principų: šį UAB „M.“ pasiūlymą fiksuoti kaip oficialų pasiūlymą, pridėti jį prie šio pirkimo dokumentų ir išsiųsti tiekėjams informacinį pranešimą apie tiekėjų pasiūlymus. Vykdydamas šiuos R. L. neteisėtus nurodymus, D. M., kuris nežinojo apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, pridėjo minėtą pasiūlymą prie pirkimo dokumentų ir 2013 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-205 informavo UAB „M.“, UAB „G.“, UAB „N.“ apie tiekėjų pasiūlymus, o R. L., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, vykdydama susitarimą su V. P., siekdama, kad pirkimą laimėtų UAB „M.“ ir paslaugas suteiktų už maksimalią sumą, kurią gali mokėti „L.“, tiekėjų apklausos pažymoje Nr. VP-61 patvirtino, kad pirkimo laimėtoja pripažįstama UAB „M.“, pateikusi 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą, kurio kaina 6000 Lt (1737,72 Eur), nors žinojo, kad UAB „M.“ tokias paslaugas galėjo suteikti už 3700 Lt (1071,59 Eur). Dėl tokių R. L. ir V. P. nusikalstamų veiksmų, akivaizdžiai iškreipus viešųjų pirkimų esmę, faktiškai neatlikus viešojo pirkimo, siekiant naudos UAB „M.“, o ne kuo pigiau nupirkti paslaugas taupant valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos skirtas lėšas, padarius 2300 Lt (666,13 Eur) turtinę žalą valstybei, 2013 m. gruodžio 5 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. SP-42 tarp „L.“ ir UAB „M.“ įsigyjant sutartyje nustatytas paslaugas už 6000 Lt (1737,72 Eur).

2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. tyčia padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – „L.“ direktorei R. L. piktnaudžiauti tarnyba: suvokdamas, kad įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas R. L. tyčia naudoja priešingai tarnybos interesams, neteisėtai veikdamas padėjo R. L. sudaryti sąlygas, kad „L.“ organizuotą ir vykdytą supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti laimėtų UAB „M.“, tokiais savo veiksmais R. L., padedama V. P., padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes iškraipė esminius viešųjų pirkimų principus bei taisykles ir pažeidė pirkimo finansavimo sutartį padarydama 4263 Lt (1234,65 Eur) turtinės žalos valstybei, diskreditavo Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios „L.“ ir savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens – „L.“ vadovės, vardą, kartu diskreditavo ir sumenkino Vidaus reikalų ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą, būtent: valstybės tarnautojui prilygintas asmuo R. L., būdama pirkimą organizuojančios ir vykdančios perkančiosios organizacijos „L.“ vienasmenė vadovė, 2013 m. spalio 30 d., dar prieš oficialiai paskelbiant (2013 m. lapkričio 13 d. išsiunčiant elektroniniu paštu tiekėjams kvietimus pateikti pasiūlymą) supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti, R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su V. P. informavo šį, kad „L.“ vykdys supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti, paaiškino esmines pirkimo sąlygas, t. y. kad bus perkama 2100 vienetų leidinio, kuris bus apie 66 lapų apimties ir kuriam pirkti bus numatyta apie 33 000 Lt (9557,46 Eur). 2013 m. lapkričio 6 d. R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su V. P. R. L. dar kartą patvirtino, kad „L.“ vykdys tokį viešąjį pirkimą, susitarė, kad šį viešąjį pirkimą laimės UAB „M.“, pateikusi apie 33 000 Lt (9557,46 Eur) kainos pasiūlymą, o V. P. pateiks R. L. kitų dviejų įmonių, kurios turės būti formaliai apklaustos šiame pirkime ir kurios pateiks didesnės nei 33 000 Lt (9557,46 Eur) kainos pasiūlymus, užtikrinančius UAB „M.“ laimėjimą, rekvizitus, t. y. R. L. ir V. P. susitarė bendrai veikti darydami nusikalstamą veiką, taip diskriminuodami kitus potencialius tiekėjus ir neužtikrindami laisvos konkurencijos. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus R. L. ir V. P., 2013 m. lapkričio 12 d. R. L. darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitikimo su V. P. metu susitarė, kad V. P. informuos UAB „M.“ atstovus apie būsimą „L.“ viešąjį pirkimą, ir perdavė V. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto leidinio pavyzdį, kad V. P., parodydamas šį leidinį, galėtų paaiškinti UAB „M.“ atstovams apie perkamas paslaugas, o šie galėtų įvertinti leidinio parengimo ir išleidimo sąnaudas. V. P., padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 12 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., susitiko su UAB „M.“ direktore S. K. jos darbo kabinete, esančiame UAB „M.“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), ir turėdamas iš R. L. gautą tyrimo nenustatytą leidinio pavyzdį informavo, kad „L.“ vykdys supaprastintą viešąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti. Kvietimas pateikti pasiūlymą bus pateiktas ir UAB „M.“ ir šį pirkimą laimės UAB „M.“. Pirkimui skirta apie 33 000 Lt (9557,46 Eur), todėl UAB „M.“ turės pateikti tokios sumos pasiūlymą, bei S. K. parodė iš R. L. gautą leidinio pavyzdį, kad ji žinotų, kokias paslaugas „L.“ ketina įsigyti, ir paprašė rekvizitų kitų dviejų įmonių, kurioms „L.“ galėtų išsiųsti kvietimus pateikti pasiūlymą. S. K., vykdydama šį prašymą, nežinodama apie V. P. ir R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir būdu perdavė jam UAB „G.“ ir UAB „E.“ rekvizitus. V. P., toliau padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 12 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė R. L. UAB „G.“ ir UAB „E.“ rekvizitus, o ši tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 12 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 17 d., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė „L.“ darbuotojui D. M., kuris nežinojo apie R. L. neteisėtą veikimą ir tikslus, tiesiogiai pavaldžiam R. L., faktiškai atsakingam už pirkimo procedūrų vykdymą, UAB „M.“, UAB „G.“ ir UAB „E.“ rekvizitus, neteisėtai nurodydama būtent šioms įmonėms išsiųsti kvietimus pateikti pasiūlymą viešajame pirkime. D. M. įvykdžius šiuos R. L. nurodymus, 2013 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) „L.“ buvo gautas UAB „G.“ 2013 m. lapkričio 21 d. pasiūlymas, kurio kaina 28 497 Lt (8253,30 Eur), taip pat UAB „M.“ pasiūlymas, kurio kaina 32 760 Lt (9487,95 Eur), ir UAB „E.“ pasiūlymas – 35 091 Lt (10 163,06 Eur). R. L., 2013 m. lapkričio 22 d. sužinojusi apie UAB „G.“ 2013 m. lapkričio 21 d. pasiūlymą ir jame nurodytą 28 497 Lt (8253,30 Eur) sumą, suprasdama, kad šio pirkimo laimėtoja tokiu atveju turėtų būti pripažinta UAB „G.“, nurodė D. M. elgtis pažeidžiant viešųjų pirkimų pagrindinius principus: šio pasiūlymo nefiksuoti, nepridėti prie pirkimo dokumentų ir nesiųsti tiekėjams informacinio pranešimo apie tiekėjų pasiūlymus, nes ji pasirūpins, kad būtų gautas naujas UAB „G.“ pasiūlymas, kurio kaina bus didesnė už UAB „M.“ pasiūlymo kainą – 32 760 Lt (9487,95 Eur), o D. M., nežinodamas apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, įvykdė šiuos nurodymus. R. L., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. lapkričio 22 d. susisiekė su V. P., informavo, kad mažiausios kainos pasiūlymą pateikė ne UAB „M.“, t. y. faktiškai šio konkurso nelaimėjo, ir 2013 m. lapkričio 22 d. susitikus su V. P. savo darbo kabinete, esančiame „L.“ adresu: (duomenys neskelbtini), susitarė, kad V. P., padėdamas daryti nusikalstamą veiką R. L., taip veiks, kad UAB „G.“ pateiktų naują pasiūlymą, kurio kaina būtų didesnė nei UAB „M.“ pasiūlymo (32 760 Lt (9487,95 Eur)), ir šį pasiūlymą pristatys fiziškai į „L.“, kad būtų galima nuslėpti tikrąjį pateikimo laiką, nes pasiūlymo pateikimo terminas pirkimo dokumentuose buvo nustatytas iki 2013 m. lapkričio 22 d. 10.00 val. V. P., veikdamas pagal susitarimą su R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2013 m. lapkričio 22 d. ir ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 25 d., susitiko su UAB „M.“ direktore S. K. jos darbo kabinete, esančiame UAB „M.“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), informavo, kad mažiausią kainą pateikė ir šį pirkimą faktiškai laimėjo UAB „G.“, o S. K. pasakius, kad ji pažįsta UAB „G.“ vadybininkę V. K. ir galėtų paprašyti šios, jog ji, atstovaudama UAB „G.“, pateiktų didesnės (nei 32 760 Lt (9487,95 Eur)) kainos pasiūlymą, pritarė S. K. ir pamokė ją, kad V. K. apgaulingai paaiškintų, jog pirmasis pasiūlymas buvo pateiktas neapskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio. Dėl V. P., veikusio įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą su R. L., veiksmų S. K. paskambino telefonu V. K. ir perdavusi V. P. žodžius dėl pridėtinės vertės mokesčio susitarė, kad V. K. pateiks naują pasiūlymą, kurio kaina bus didesnė nei 32 760 Lt (9487,95 Eur). 2013 m. lapkričio 22 d. 11.48 val. (po pasiūlymų pateikimo termino 2013 m. lapkričio 22 d. 10.00 val.) elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) „L.“ buvo gautas 2013 m. lapkričio 22 d. UAB „G.“ pasiūlymas, kurio kaina 34 482 Lt (9986,68 Eur), su paaiškinimu elektroniniame laiške, kad pradžioje nebuvo pastebėta, jog pasiūlymo kainą reikia pateikti su pridėtinės vertės mokesčiu, o ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir būdu „L.“ buvo gautas originalus (ne elektroninis variantas) šis UAB „G.“ pasiūlymas. D. M. 2015 m. lapkričio 25 d. informavus R. L., kad yra gautas naujas UAB „G.“ pasiūlymas, kurio kaina 34 482 Lt (9986,68 Eur), ji nurodė jam elgtis nesilaikant viešųjų pirkimų pagrindinių principų: šį UAB „G.“ pasiūlymą fiksuoti kaip oficialų pasiūlymą, pridėti jį prie šio pirkimo dokumentų ir išsiųsti tiekėjams informacinį pranešimą apie tiekėjų pasiūlymus pripažįstant pirkimo laimėtoja UAB „M.“, kurios pasiūlymo kaina 32 760 Lt (9487,95 Eur). Vykdydamas šiuos neteisėtus R. L. nurodymus, D. M., kuris nežinojo apie R. L. nusikalstamą veikimą ir tikslus, pridėjo minėtą pasiūlymą prie pirkimo dokumentų ir 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-212 informavo UAB „M.“, UAB „G.“, UAB „E.“ apie tiekėjų pasiūlymus, o R. L., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, vykdydama susitarimą su V. P., siekdama, kad pirkimą laimėtų UAB „M.“ ir paslaugas suteiktų už maksimalią sumą, kurią gali mokėti „L.“, tiekėjų apklausos pažymoje 2013 m. lapkričio 22 d. patvirtino, kad pirkimo laimėtoja pripažįstama UAB „M.“, pateikusi 2013 m. lapkričio 20 d. pasiūlymą, kurio kaina 32 760 Lt (9487,95 Eur), nors žinojo, kad UAB „G.“ tokias paslaugas galėjo suteikti už 28 497 Lt (8253,30 Eur). Dėl tokių R. L. ir V. P. nusikalstamų veiksmų akivaizdžiai iškreipus viešųjų pirkimų esmę, faktiškai neatlikus viešojo pirkimo, siekiant naudos UAB „M.“, o ne kuo pigiau nupirkti paslaugas taupant valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos skirtas lėšas, padarius 4263 Lt (1234,65Eur) turtinę žalą valstybei, 2013 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. SP-48 tarp „L.“ ir UAB „M.“ įsigyjant sutartyje nurodytas paslaugas už 32 760 Lt (9487,95 Eur). Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė:

– Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 9 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos ir įstatymų bei kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

– Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie suteikia pareigą asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

– Viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų;

– „L.“ įstatų (duomenys neskelbtini) 36 punktą, kuriame nurodyta, kad „L.“ direktorius, kaip vienasmenis valdymo organas, dirbdamas turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, susirinkimo sprendimais, įstatais, direktoriaus pareiginiais nuostatais, bei 10 ir 37.1 punktus – direktorius turi pareigą organizuoti „L.“ veiklą, kad įgyvendinant pagrindinius tikslus būtų efektyviai ir tinkamai naudojamos gautos lėšos;

– „L.“ direktoriaus pareiginių nuostatų(duomenys neskelbtini) 31 punktą – būnant gerai susipažinus su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų įstaigų veiklą, bei kitais su „L.“ veikla susijusiais teisės aktais, vadovauti „L.“, organizuoti ir kontroliuoti „L.“ veiklą taip, kad „L.“ efektyviai vykdytų įstatuose nustatytą veiklą;

– Projekto „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas korupcijos prevencijos srityje“, projekto kodas Nr. VP1-4.1-VRM-02-V-01-004, finansavimo ir administravimo 2013 m. lapkričio 12 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.8 punktą, kuriuo įsipareigota laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo; 3.1.1 punktą, įpareigojantį tinkamai naudoti finansuojamas lėšas vadovaujantis Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2012 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis, ir kartu šių taisyklių 8.7 punktą – kad finansuojamos išlaidos turi būti panaudotos nepažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų. Šiais savo veiksmais V. P. padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui R. L.

3. V. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, t. y. savo gyvenamojoje vietoje – bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame seife nuo nenustatytos datos iki 2014 m. balandžio 23 d., neturėdamas leidimo, laikė 12 fabrikinės gamybos 38 kalibro „Special“ šovinių.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje pasitvirtino nuteistiesiems R. L. ir V. P. inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl trijų supaprastintų viešųjų pirkimų, atliktų tiekėjų apklausos būdu, t. y. Viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugoms pirkti, Informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu paslaugoms pirkti, Kompiuterinei įrangai pirkti, neteisėto vykdymo, t. y. R. L. ir V. P. veiksmuose nustatytas vienas iš objektyviųjų BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių – pavojinga veika, pasireiškusi piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad pakeistame kaltinime nurodytais R. L. ir V. P. tęstiniais veiksmais, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir jos institucijoms, t. y. byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais taip pat nustatytas būtinasis BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, R. L., padedama V. P., veikdama sistemingai ir neteisėtai sudarė sąlygas, kad minėtus viešuosius pirkimus laimėtų iš anksto žinomi tiekėjai, taip pažeidžiant kaltinime nurodytus teisės aktus, „L.“ įstatus, projektų finansavimo ir administravimo sutarčių sąlygas; vykdydami nusikalstamas veikas, jie turėjo vieną bendrą sumanymą – paneigiant viešųjų pirkimų esmę, paskirtį ir tikslus, pasinaudojant tarnybine padėtimi ir turimais įgaliojimais, piktnaudžiauti tarnyba; nuo R. L. veiksmų nukentėjo „L.“ autoritetas, o jos veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingo ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų. Taigi R. L. veiksmais, jai padedant V. P., buvo padaryta didelė žala, todėl R. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, V. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį (jo dalį) ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį R. L. ir V. P.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu R. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 6 straipsnio 2, 3 dalių pažeidimus ir netinkamai pritaikė BK 228 straipsnio 1 dalį.

5.2. Teismas pažeidė teisę į teisingą teismą. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagal pirminį kaltinimą, pagal kurį R. L. buvo inkriminuotos trys atskiros veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, teisėtas ir pagrįstas, šis teismas neturėjo pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo prašymo dėl veikos perkvalifikavimo ir tuos pačius faktus vertinti kitaip – kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Prie prokuroro apeliacinio skundo nebuvo pridėtas naujas suformuluotas kaltinimas, kaip reikalaujama pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinio skundo padavimo terminas buvo pasibaigęs ir prokurorui negalėjo būti sudaryta galimybė papildyti apeliacinį skundą. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Taigi prokuroro prašymas perkvalifikuoti veiką nebuvo tinkamai pareikštas ir yra neteisėtas. Kartu ši teisinė situacija ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra iš esmės nurašytas nuo prokuroro apeliacinio skundo, patvirtina, jog prokuroro teisės buvo suabsoliutintos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisingumas nebuvo vykdymas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 228 straipsnio 1 dalį. Pagal byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius teismas padarė neteisingą išvadą, kad kasatorė veikė tiesiogine tyčia, ir visapusiškai neatskleidė nuteistosios kaltės turinio. Kaltės klausimui išspręsti reikšmingos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kuriomis paneigiamas tyčios buvimas R. L. veiksmuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neįvertino. Kasatorė dėl jai inkriminuotos veikos kaltės nepripažino. Iš nuteistosios, liudytojų D. U., A. M., E. R. parodymų matyti, kad kasatorė neturėjo tyčios piktnaudžiauti vykdant viešuosius pirkimus. Viešieji pirkimai vyko ypatingos skubos sąlygomis (baigėsi lėšų panaudojimo terminas). Byloje nenustatytas R. L. asmeninis suinteresuotumas pirkimų laimėtojais, kaip ir pirkimus laimėjusių įmonių vadovų neteisėtas siekis laimėti pirkimus. Kasatorė pripažinta piktnaudžiavusi kitų asmenų naudai, tačiau nė vienas tiekėjas nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkas. „L.“ finansinė padėtis buvo sudėtinga. Nuo mokymo paslaugų pirkimo ir su šiuo pirkimu susijusių kitų viešųjų pirkimų įgyvendinimo tinkamai ir laiku priklausė ir „L.“ likimas. E. R. supažindino R. L. su E. L. bei V. P., nurodydamas, kad į šiuos asmenis galima kreiptis pagalbos dėl konsultacijos viešuosiuose pirkimuose. Tai rodo, kad Vidaus reikalų ministerijos vadovybė žinojo, jog R. L. neturi patirties. Pažymėtina ir tai, kad projektas įgyvendintas nepažeidžiant ES struktūrinės paramos fondo taisyklių. Tai patvirtino ESPA. Išlaidos pripažintos tinkamomis. Taip pat nebuvo pagrindo laikyti, kad buvo bendra tyčia ir nusikalstama veika buvo iš anksto numatyta. Visų trijų viešųjų pirkimų teisiniai santykiai savarankiški, sutartys skirtingos, skiriasi tiekėjai, biudžetas, objektas ir tikslai. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo visų viešųjų pirkimų susieti į visumą ir pripažinti veikos tęstinumo vien dėl to, kad būtų pripažintas neracionalus lėšų panaudojimas ir didelės žalos padarymas piktnaudžiaujant tarnyba. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, didelės žalos valstybei vykdant viešuosius pirkimus ne tik nebuvo padaryta, bet jos buvo išvengta. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo žalos padarymo faktą ir dydį pagrįsti išsamia įrodymų analize, o ne deklaracijomis. Be kita ko, teismas nepagrįstai nurodė, kad V. P. dalyvavo perkant kompiuterinę įrangą. V. P. ir kasatorė tokios veikos kartu nepadarė.

5.4. Teismas taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Pagal ją nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA0LTY5Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-104-696/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-104-696/2018">2K-104-696/2018</a>). Grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš Viešųjų pirkimų įstatymo kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2010">3K-3-150/2010</a>). Ne kiekvienas atvejis pripažįstamas pažeidžiančiu tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, jeigu pateisintas objektyviomis ir teisėtomis priežastimis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

5.5. R. L. inkriminuoti viešųjų pirkimų sandoriai civilinio proceso tvarka nebuvo pripažinti neteisėtais. „L.“ gavo visas paslaugas iš tiekėjų ir materialinė žala nebuvo padaryta. Vienu atveju nebuvo apskaičiuotas tiekėjo PVM, antruoju – neįtrauktos platinimo išlaidos. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pasirengimo viešiesiems pirkimams ir viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo atskiras stadijas, turinčias skirtingą teisinę reikšmę. Esant pasirengimo stadijai R. L., kaip „L.“ direktorė (perkančioji organizacija), turėjo pareigą aktyviai domėtis tiekėjais, jų patikimumu, teikiamų paslaugų kokybe, prekėmis, kainomis ir rekomenduoti pavaldiems darbuotojams, ką kviesti dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse. R. L. laikėsi ir Viešojo pirkimo tarnybos rekomendacijų. Todėl tai nelaikytina piktnaudžiavimu ar Vidaus reikalų ministerijos sistemos autoriteto pažeminimu.

6. Kasaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas A. Kručkauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį: V. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Teismas suabsoliutino ir rėmėsi tik liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad jie patvirtino savo parodymus nagrinėjant bylą teisme. Tačiau ne visi liudytojai ir ne visus parodymus patvirtino – kai kurie iš jų nurodė naujas aplinkybes arba patikslino anksčiau duotus parodymus, tačiau teismas jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nesivadovavo. Antai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje klaidingai aprašyti liudytojos S. K. parodymai, nurodant, kad ji patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors 2017 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja nepatvirtino visų ankstesnių savo parodymų ir tai matyti iš šio bei 2018 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio protokolų. Liudytoja paneigė kai kurias aplinkybes (skunde cituojama: „V. P. pirmą kartą atėjo pas mus ir parodė kelias knygutes, klausdamas, kokia būtų kaina“; „Dėl pirmo konkurso nebendravau su V. P., nepamenu to“). Be to, nebuvo įvertinta, ar dėl Parkinsono ligos liudytoja S. K. apskritai galėjo duoti parodymus (BPK 79 straipsnio 1 dalis).

6.2. Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojos S. K. nurodytas aplinkybes dėl UAB „G.“ pasiūlymo, jo kainos keitimo patvirtino liudytoja V. K., tačiau teismas rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo duomenimis. Teisme ši liudytoja parodė, kad S. K. jai nesakė, jog jos (V. K.) nurodyta kaina mažesnė, be to, po apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ji prašė kelis sakinius apklausos protokole išbraukti ir gali būti, kad kai ką praleido.

6.3. Taigi, didesnę įrodomąją reikšmę skirdamas ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamojo posėdžio metu duotiems liudytojų parodymams, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai kategoriškai nepatvirtino, kad R. L. ir nuteistasis būtų tyčia atlikę neteisėtus veiksmus ir jų parodymai nebuvo pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, o visos abejonės dėl tiksliai nenustatytos žalos, kodėl už viešuosius pirkimus atsakingos institucijos nepripažino viešųjų pirkimų neteisėtais, kokią naudą kiti asmenys gavo iš viešųjų pirkimų, remiantis in dubio pro reo principu, turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam inkriminavo epizodą dėl kompiuterinės įrangos viešojo pirkimo, nors tuo jis nebuvo kaltinamas (teismas nurodė, kad jo ir R. L. kaltę dėl šios kaltinimo dalies pagrindžia liudytojų parodymai). Su šiuo epizodu susiję tik nuteistoji R. L. ir išteisintasis E. L.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 228 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, šis teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes šią išvadą pagrindžiančių objektyvių bylos duomenų nėra. Teismas nesirėmė liudytojų D. U., T. P., D. M., A. M., išteisintojo E. L. ir nuteistosios R. L. parodymais, nors būtent jie pavirtina, kad žalos valstybei vykdant viešuosius pirkimus ne tik nebuvo padaryta, bet jos išvengta. Visi viešieji pirkimai įvyko laiku, jie buvo būtini ir neišvengiamai reikalingi „L.“, rezultatai pasiekti, prekės ir paslaugos buvo suteiktos laiku ir kokybiškai, o „L.“ neprarado finansavimo. „L.“ finansinė padėtis buvo sunki, reikėjo skubėti įgyvendinti projektus (sutartys dėl antikorupcinių mokymų, leidinio ir bukleto turėjo būti pasirašytos iki 2013 m. gruodžio mėn.), ir jeigu nebūtų įvykę pirkimai, dėl kurių R. L. ir V. P. nuteisti, ir nebūtų suteiktos pagal juos paslaugos, „L.“ nebūtų galėjęs panaudoti ne tik 38 760 Lt (11 225,67 Eur) šioms paslaugoms, bet ir 1 550 000 Lt (448 911,03 Eur) antikorupciniams mokymams skirtų lėšų (tokiu atveju valstybės tarnautojams nebūtų suteikti mokymai, o „L.“ nebūtų gavęs pajamų iš lėšų administravimo). „L.“ darbuotojų, iš jų – ir R. L., veiksmuose nebuvo tyčios padaryti kokią nors žalą „L.“ ar Vidaus reikalų ministerijai. Už viešųjų pirkimų kontrolę atsakingos institucijos netyrė viešųjų pirkimų procedūrų ir pretenzijų dėl to neturėjo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis ar kiti asmenys būtų turėję iš šių viešųjų pirkimų kokios nors naudos ar kad juose ketino dalyvauti kiti asmenys.

6.6. Taip pat nebuvo įrodytas toks nuteistojo dalyvavimo pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras laipsnis, kuris būtų pakankamas pripažinti jį bendrininku. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. V. P. niekada nebuvo „L.“ darbuotojas, iš „L.“ darbuotojų pažinojo tik R. L., nesuprato įstaigos veiklos specifikos, tikslų, teisinės formos, neišmanė viešųjų pirkimų taisyklių. Dėl to nuteistajam nėra žinoma, kokius veiksmus atliko „L.“ darbuotojai ir ar juose yra nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų požymių. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jam būtų žinoma apie kokius nors neteisėtus „L.“ darbuotojų susitarimus. Tai reiškia, kad už jų veiksmus V. P. negali atsakyti. Nuteistojo atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad jis pats atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir suvokė apie jų priešingumą teisei.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su prokuroro pozicija ir didelę neturtinę žalą siejo vien su tuo, jog buvo vykdomi viešieji pirkimai, nors teismų praktikoje ir reikšmingesni viešųjų pirkimų pažeidimai nepripažįstami užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-976/2018">2K-153-976/2018</a>). Apeliacinės instancijos teismas į tokius gynybos argumentus, kurie pagrįsti teismų praktika, neatsižvelgė. Kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju R. L. veiksmai galėjo būti vertinami nebent tarnybinės atsakomybės požiūriu. Šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei pritaikyti nepakanka konstatuoti, jog buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros ar valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojantys teisės aktai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262/2011">2K-262/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA0LTY5Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-104-696/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-104-696/2018">2K-104-696/2018</a>). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pavienių galimų pirkimų procedūrų pažeidimų nelaikė tokio pobūdžio, kad jie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Didelės žalos požymio nepatvirtina ir tai, kad dvi pavienės veikos buvo perkvalifikuotos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, arba tai, kad lėšos buvo Europos Sąjungos, o ne valstybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pradiniame, tiek pakeistame kaltinime didelės žalos požymis net neminimas.

6.8. Taigi nors vykdant viešuosius pirkimus nebuvo visiškai tiksliai laikomasi viešųjų pirkimų reikalavimų, tačiau dėl to didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei nebuvo padaryta.

6.9. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl V. P. tiesioginės tyčios padaryti BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šovinius, ir norėjo taip veikti. Byloje nėra objektyvių duomenų nuteistojo tiesioginei tyčiai pagrįsti. Iš esmės teismai V. P. kaltę grindė (preziumavo) vien 12 šovinių, kuriems nuteistasis neturėjo leidimo, suradimo seife faktu, o visas abejones vertino nuteistojo nenaudai, taip nukrypdami ir nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-677/2015">2K-261-677/2015</a>, 2K-1-719/2020). Atkreiptinas dėmesys į šias reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad V. P. veikė nusikalstamai nerūpestingai (nesuvokė, kad 12 vnt. 38 kalibro šaudmenų laiko neteisėtai, nors turėjo ir galėjo tai suvokti), o ne tiesiogine tyčia. V. P. daugiau kaip dešimt metų turėjo leidimą laikyti ginklą ir jam skirtus šaudmenis, tačiau niekada nebuvo pažeidęs ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių reikalavimų ir baustas už tai. Tiek teisėtai laikomas ginklas ir jam skirti šoviniai, tiek šoviniai be leidimo buvo laikomi saugiai, užrakinti seife, todėl jais niekas negalėjo pasinaudoti, be kita ko, jie nebuvo tinkami naudoti teisėtai laikytam ginklui. Šoviniai, kurie jam inkriminuoti kaip laikyti neteisėtai, vizualiai labai panašūs į tuos, kurie buvo skirti šaudyti iš teisėtai laikyto ginklo, juos per klaidą nuteistasis galėjo parsinešti kartu su savo teisėtai laikomais šoviniais iš šaudyklos, be to, šoviniai buvo dėžutėje, o jų skaičius nedidelis. Kitiems asmenims ir visuomenei dėl tokių V. P. veiksmų nekilo jokio realaus pavojaus, žalos nebuvo padaryta ir net nekilo grėsmė tokiai žalai atsirasti. Be to, nuteistasis turėjo leidimą disponuoti pavojingesniais A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtais šaudmenimis, o rasti šaudmenys skirti B ir C kategorijos ginklams, taigi ir be papildomų procedūrų jis galėjo įsigyti ginklą, skirtą šaudyti 38 kalibro „Special“ šoviniais, atitinkamai ir tokius šovinius. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veikoje nėra būtinojo tyčios požymio. Teismai neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą ir nepaneigė nuteistojo V. P. parodymų.

6.10. Kita vertus, teismai, pripažinę, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia, neįvertino jam inkriminuotos veikos pavojingumo ir nepagrįstai nesvarstė BK 37 straipsnyje reglamentuoto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo klausimo. Atsižvelgdami į pirmiau aptartas aplinkybes, teismai turėjo pagrindą konstatuoti, kad veika nebuvo tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pripažinęs BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką mažareikšme ir atleidęs asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės atsižvelgdamas į tai, kad veika nesukėlė realios žalos ar pavojaus visuomenei ar asmenims (pavyzdžiui, panašioje kasacinėje byloje priimta nutartis Nr. 2K-153-942/2016). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atskirai veikos pavojingumo nevertino, nors gynyba šią aplinkybę akcentavo, o apeliacinės instancijos teismas formaliai pažymėjo, kad pagrindų taikyti BK 37 straipsnį nėra, tačiau išsamiau dėl to nepasisakė.

6.11. Nuosprendžiu nuteistajam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nors jos vykdymas ir atidėtas, yra per griežta ir neproporcinga, nepakankamai individualizuota. Bylą nagrinėję teismai įtvirtino nepagrįstą praktiką, jog už 12 šaudmenų neteisėtą laikymą seife, turint leidimą pavojingesniam ginklui ir šaudmenims, adekvati bausmė yra vieneri metai. Bausmės neproporcingumą patvirtina ir tai, kad nuteistasis neteistas (teistumas išnykęs), išlaiko keturis vaikus, iš jų – ir mažamečius, dirba. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą jis savanoriškai atidavė ginklus ir šaudmenis, kuriems turėjo leidimą, į Lietuvos Respublikos ginklų fondą. Taigi nėra jokių nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių.

6.12. Teismų praktikoje yra pakankamai pavyzdžių, kai teismai nustato pagrindą skirti švelnesnę bausmę vadovaudamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi. Tokia galimybė yra šioje byloje, atsižvelgiant į visas pirmiau išvardytas aplinkybes, rodančias padarytos veikos ir nuteistojo nepavojingumą. Be to, teismų praktikoje išimtinėmis pripažįstamos ir procesinės bylos aplinkybės, pavyzdžiui, ilga proceso trukmė. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis persekiojimas truko pakankamai ilgą laiką, nustatyta ir specifinė procesinė aplinkybė – didžioji dalis duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, pripažinti neleistinais (surinkti nesilaikant įstatymo reikalavimų). Pirmosios instancijos teismas dėl to nesivadovavo liudytojų bei kaltinamųjų paaiškinimais, kurie buvo duoti pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo protokolus. Pas nuteistąjį atlikta krata, kurios metu rasti šoviniai, taip pat buvo paskirta remiantis turimais tais pačiais vėliau teismo pripažintais neteisėtais kriminalinės žvalgybos duomenimis. Šios aplinkybės irgi yra išimtinės.

6.13. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. – neproporcinga, nebūtina ir nepasiekia jokių tikslų, kurie keliami baudžiamojo poveikio priemonėms. Nuteistasis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios griežtai laikėsi kiekvieno ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo jam paskirto įpareigojimo. Veikos, už kurias jis nuteistas, niekaip nesusijusios su paskirta poveikio priemone.

6.14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistasis turi būti išteisintas nesant jo veiksmuose tiesioginės tyčios arba atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo, baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) principus, vadovaujantis BK 37 straipsniu, jam taikytina alternatyvi baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Be to, paskirta bausmė, nors ir atidėjus jos vykdymą, yra aiškiai per griežta ir nepasiekia BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, išskyrus nubaudimą, todėl teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turėtų skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. – turi būti panaikinta.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistosios R. L. ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato A. Kručkausko kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

9. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

10. BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo būtinąjį sudėties požymį – kaltę (tiesioginę tyčią) – kasaciniame skunde nuteistoji R. L. ginčija teigdama, kad byloje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina jos tyčios piktnaudžiauti vykdant viešuosius pirkimus, ir nurodydama, jog viešieji pirkimai vyko ypatingos skubos sąlygomis (baigėsi lėšų panaudojimo terminas), nenustatytas jos asmeninis suinteresuotumas pirkimų laimėtojais, kaip ir pirkimus laimėjusių įmonių vadovų neteisėtas siekis laimėti pirkimus. Taigi kasatorė prašo kitaip, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, įvertinti byloje išnagrinėtus įrodymus. Toks prašymas aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėjamas.

11. Kasaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėjas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino ir rėmėsi tik liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad jie patvirtino savo parodymus nagrinėjant bylą teisme, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojai kategoriškai nepatvirtino, jog R. L. ir V. P. būtų tyčia atlikę neteisėtus veiksmus, ir jų parodymai nebuvo pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Taigi kasaciniu skundu ginčijamas įrodymų pakankamumas nuosprendžiui pagrįsti, jis, kaip minėta, savaime nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl nurodyti V. P. gynėjo kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

12. Nuteistoji R. L. teisės į teisingą teismą bei BPK 6 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, taip pat tuo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra iš esmės nurašytas nuo prokuroro apeliacinio skundo, todėl prokuroro teisės buvo suabsoliutintos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisingumas nebuvo vykdymas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. BPK 256 straipsnio taikymo tinkamumas šioje nutartyje analizuojamas atskirai, o kiti nurodyti kasatorės argumentai, jos nuomone, pagrindžiantys BPK 6 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, yra deklaratyvūs, aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėjami.

Dėl BPK 320, 256 straipsnių taikymo

13. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria R. L. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), V. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir dėl šios dalies priimti apkaltinamąjį nuosprendį: R. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, ir jiems paskirti baudas. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad kaltinamuoju aktu R. L. ir V. P. buvo kaltinami padarę atskiras pavienes nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau, bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, tapo akivaizdu, jog R. L. neteisėtas veikimas, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą vykdant minėtus viešuosius pirkimus, buvo nulemtas vieno bendro sumanymo ir kryptingos tyčios, o V. P. veiksmai taip pat atitinka veikos tęstinumo požymius, dėl to, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinimai R. L. ir V. P. turi būti keičiami.

14. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė R. L. ir V. P. veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, perkvalifikuoti į tęstinę nusikalstamą veiką, t. y. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą keisti pritaikant baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką. Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi BPK 256 straipsnio 2 dalimi, o ne, kaip nurodė prokuroras apeliaciniame skunde ir nuteistoji R. L. kasaciniame skunde, šio straipsnio 1 dalimi.

15. Pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį, jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. BPK 320 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į BPK skyriuje, kuriame reglamentuojamas apeliacinis procesas, nurodytus ypatumus. BPK 256 straipsnis yra BPK XIX skyriuje „Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos“.

16. Pažymėtina, kad prašymas pakeisti R. L. ir V. P. veikų kvalifikavimą buvo suformuluotas prokuroro apeliaciniame skunde. Šio skundo nuorašas, kaip reikalaujama BPK 317 straipsnio 2 dalyje, išteisintiesiems R. L. ir V. P. buvo išsiųstas (33 t., b. l. 59, 60). Išteisintoji R. L. ir išteisintojo V. P. gynėjas Kauno apygardos teismui pateikė atsiliepimus į šį skundą (33 t., b. l. 76–79, 107–112). Išteisintieji R. L. ir V. P. dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausti dėl pakeisto kaltinimo (33 t., b. l. 145, 146) ir turėjo galimybę pasisakyti dėl prokuroro skundo, įskaitant ir dėl prokuroro prašymo pakeisti jų veikų kvalifikavimą. Taigi darytina išvada, kad nei BPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai, vertinant BPK 320 straipsnio 6 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, nei išteisintųjų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, nei jų teisė į gynybą nebuvo pažeisti, o nuteistoji R. L. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad prokuroro prašymas perkvalifikuoti veiką nebuvo tinkamai pareikštas ir yra neteisėtas.

17. BPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus aiškinant BPK 320 straipsnio 6 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad tuo atveju, kai prokuroro apeliaciniame skunde išdėstomas ir aiškiai suformuluojamas prašymas pakeisti nuteistųjų ar išteisintųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti rašytinį prašymą pakeisti nusikalstamų veikų kvalifikavimą nėra būtina. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistuosius ar išteisintuosius. Taigi nagrinėjamoje byloje prokuroro pateiktas rašytinis prašymas pakeisti kaltinimą buvo perteklinis.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

18. Abiejuose kasaciniuose skunduose teigiama, kad dėl nuteistųjų veiksmų valstybė nepatyrė didelės žalos, todėl jų veikoje nėra visų būtinųjų nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 1 dalyje, sudėties požymių. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuo R. L. veiksmų nukentėjo „L.“ autoritetas, o jos veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų, todėl R. L. veiksmais, jai padedant V. P., buvo padaryta didelė žala.

19. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt. Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL dydį, nors, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-125/2012, 2K-100/2014, 2K-21/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA0LTY5Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-104-696/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-104-696/2018">2K-104-696/2018</a>). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jei sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016).

20. Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atskiras R. L. ir V. P. inkriminuotas veikas, padarė išvadą, kad R. L., padedama V. P., sistemingai neteisėtai veikdama, pažeisdama teisės aktų, „L.“ įstatų, projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, sudarė sąlygas, kad Viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugų ir Informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu pirkimus laimėtų UAB „M.“, bei neteisėtai veikdama sudarė sąlygas, kad Kompiuterinės įrangos pirkimą laimėtų A. D. firma „S.“. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad, vykdant minėtus pirkimus tiekėjų apklausos būdu, didelė turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, R. L. ir V. P. inkriminuotas veikas vertindamas kaip vieną – tęstinę – veiką, padarė išvadą, kad R. L. ir V. P. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, nes buvo iškraipyti esminiai viešųjų pirkimų principai bei taisyklės ir pažeista pirkimo finansavimo sutartis, padarant turtinę žalą valstybei, diskredituotas Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios „L.“ ir R. L., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens – „L.“ vadovės, vardas, kartu diskredituotas ir sumenkintas Vidaus reikalų ministerijos autoritetas, prestižas ir pasitikėjimas.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>). Nustatant bendrą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, kad R. L. ir V. P. padarė vieną – tęstinę – nusikalstamą veiką, motyvavo tuo, kad R. L., padedama V. P., vykdydami nusikalstamas veikas, turėjo vieną bendrą sumanymą – paneigiant viešųjų pirkimų esmę, paskirtį ir tikslus, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi bei turimais įgaliojimais, piktnaudžiauti tarnyba. Konstatuotina, kad ši išvada nurodytų teismų praktikoje suformuluotų nuostatų dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir bendros tyčios kaip būtinojo tęstinės nusikalstamos veikos požymio neatitinka.

23. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>). R. L. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė sąlygų sudarymu konkrečioms įmonėms (UAB „M.“ ir A. D. firmai „S.“) laimėti „L.“ organizuojamus viešuosius pirkimus. Taigi piktnaudžiavimas tarnyba (tarnybinės padėties, teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos principams) buvo ne R. L. veiksmų, už kuriuos ji nuteista apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, tikslas, o neteisėta teisėtų tikslų – įsigyti „L.“ būtinas prekes ir paslaugas – pasiekimo priemonė. Šio tikslo buvo siekiama skirtingais būdais, bendradarbiaujant su skirtingais asmenimis. Galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. L. veiksmai sudarant sąlygas UAB „M.“ laimėti Viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugų bei Informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu pirkimus, buvo tęstinė veika, nes buvo perkamos tokios pačios (leidybos bei platinimo) paslaugos, sąlygos laimėti pirkimus buvo sudaromos tai pačiai įmonei, abiem atvejais R. L. piktnaudžiauti tarnyba padėjo V. P. Tačiau tęstinei nusikalstamai veikai negali būti priskirti R. L. veiksmai, kuriais ji sudarė sąlygas A. D. firmai „S.“ laimėti Kompiuterinės įrangos pirkimą. Šiuo atveju skiriasi pirkimo objektas, veikos būdas, įmonė, laimėjusi pirkimą, veikoje dalyvavę asmenys. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodoma nuteistojo V. P. gynėjo kasaciniame skunde, sudarant sąlygas A. D. firmai „S.“ laimėti Kompiuterinės įrangos pirkimą, V. P. nedalyvavo. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad R. L. padarė ne vieną tęstinę, o dvi atskiras nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ši kasacinės instancijos teismo išvada neturi reikšmės R. L. teisinei padėčiai.

24. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nuo R. L. veiksmų nukentėjo „L.“ autoritetas, o jos veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų, todėl R. L. veiksmais, jai padedant V. P., buvo padaryta didelė žala, savo išvados plačiau nemotyvavo. Pažymėtina, kad ši išvada padaryta nepaneigiant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas konstatavo, kad valstybei ar jos institucijoms R. L. ir V. P. veiksmais didelė žala nebuvo padaryta, ir nesivadovaujant teismų praktikoje suformuluotais didelės žalos, kaip būtinojo nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio, kriterijais.

25. Byloje nustatyta, kad sudarant sąlygas UAB „M.“ laimėti Viešinimo bukleto sukūrimo (dizaino), leidybos ir išsiuntimo (platinimo) paštu paslaugų pirkimą valstybei buvo padaryta 2300 Lt (666,13 Eur) žala, o šiai įmonei sudarant sąlygas laimėti Informacinės mokomosios medžiagos (specializuoto metodinio leidinio korupcijos prevencijos srityje) parengimo ir leidybos bei išplatinimo dalyviams mokymų metu pirkimą valstybei buvo padaryta 4263 Lt (1234,65 Eur) žala. Atsižvelgiant į tai, kad šios veikos vertintinos kaip viena tęstinė veika, bendra valstybei padaryta turtinė žala yra 6563 Lt (1900,78 Eur). Tokia turtinė žala nesiekia 250 MGL dydžio (2013 m., t. y. veikos padarymo metu, MGL dydis buvo 130 Lt (37,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031)), todėl negali būti pripažinta didele. Byloje taip pat nustatyta, kad, sudarant sąlygas A. D. firmai „S.“ laimėti Kompiuterinės įrangos pirkimą, turtinė žala valstybei nebuvo padaryta.

26. Vertinant, ar R. L. ir V. P. veiksmais, už kuriuos jie nuteisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, valstybei (ar valstybės institucijai) buvo padaryta didelė neturtinė žala, pažymėtina, kad „L.“ biudžete šiems pirkimams buvo numatyti pinigai, pirkimai buvo būtini sėkmingai „L.“ veiklai užtikrinti, nenustatytas R. L. asmeninis suinteresuotumas pirkimų laimėtojais ir nenustatytas pirkimus laimėjusių įmonių vadovų neteisėtas siekis laimėti pirkimus, pirkimų vertė nebuvo didelė. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad R. L. ir V. P. veiksmais, kuriais jie sudarė sąlygas konkrečioms įmonėms laimėti „L.“ organizuojamus viešuosius pirkimus, buvo diskredituotas Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios „L.“ vardas, diskredituotas ir sumenkintas Vidaus reikalų ministerijos autoritetas, prestižas ir pasitikėjimas, t. y. kad valstybei ir jos institucijoms buvo padaryta didelė žala.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nemotyvuotai konstatavęs, kad dėl R. L. ir V. P. veikos didelę žalą patyrė valstybė ir jos institucijos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 228 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad būtinąjį BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymį – didelę žalą – tinkamai aiškino ir taikė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio taikymo

28. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-677/2015">2K-261-677/2015</a>).

29. Byloje nustatyta, kad V. P. savo bute, seife, neturėdamas leidimo, laikė 12 fabrikinės gamybos 38 kalibro „Special“ šovinių. Šie šoviniai skirti naudoti A ir B kategorijų šaunamuosiuose ginkluose. Byloje taip pat nustatyta, kad V. P. turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletams, revolveriams), galiojantį iki 2015 m. rugsėjo 24 d., ir jo vardu buvo užregistruotas pistoletas „Walther PPK“, kuris yra skirtas šaudyti 7,65 mm „Browning“ kalibro šoviniais. 7,65 mm kalibro pistoletas „Walther PPK“ yra skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro brauningo šoviniais. V. P. bute rasti fabrikinės gamybos 38 kalibro „Special“ šoviniai skirti įvairių modelių 38 kalibro revolveriams „Taurus“, „Smith & Wesson“, „Sportarms“, „Colt“ bei kitiems 38 kalibro revolveriams. Šie šoviniai yra šaudmenys, jie yra tinkami šaudyti, tačiau nėra skirti ir tinkami šaudyti iš 7,65 mm kalibro pistoleto „Walther PPK“. V. P. turėtas ginklas „Walther PPK“ yra priskiriamas B kategorijos ginklams, o jo 7,65 mm kalibro brauningo šoviniai skirti naudoti A ir B kategorijų šaunamuosiuose ginkluose.

30. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija) 3–6 straipsniuose yra išvardyti ginklai, priskiriami A, B, C ir D kategorijoms. Ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys kategorijoms priskiriami pagal jų pavojingumą; pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).

31. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad V. P. veikoje yra visi būtinieji nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas (12 fabrikinės gamybos 38 kalibro „Special“ šovinių, kurie yra tinkami šaudyti šaudmenys); objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas (laikyti tokius šaudmenis V. P. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo); subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia (pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kad V. P. suprato, jog 12 fabrikinės gamybos 38 kalibro „Special“ šovinių nėra skirti jo legaliai laikomam ginklui „Walther PPK“, jis turėjo pakankamai žinių suprasti, kad neturi leidimo laikyti šiuos šovinius). V. P. parodymus apie tai, kad šiuos šaudmenis jis galėjo per klaidą paimti šaudykloje, kur yra tamsu, abiejų instancijų teismai įvertino kaip gynybinę jo versiją ir atmetė. Taigi V. P. suvokė, kad neteisėtai laikė šaudmenis, ir norėjo taip veikti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismų išvados dėl to, jog V. P. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, yra teisingos, o kasacinio skundo argumentai dėl to, kad V. P. veikoje nėra visų būtinųjų nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, yra nepagrįsti.

32. Kasaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėjas teigia, kad teismai, įvertinę V. P. padaryto nusikaltimo aplinkybes, turėjo taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes veika nebuvo tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas analogiškus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, padarė išvadą, kad V. P. veiksmai yra laikytini pakankamai pavojingais, nes dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis kyla pavojus visuomenės saugumui, o tai, jog asmuo laikė nedidelį skaičių šovinių, neturėjo tinkamo ginklo minėtiems šaudmenims panaudoti, nesudaro pagrindo teigti, kad, nepripažįstant asmens veikos mažareikšme, buvo netinkamai taikytos BK 37 straipsnio normos. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

33. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 11 straipsnio 1 dalis). Taigi veikos pavojingumas yra būtinasis nusikaltimo požymis. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam negali būti taikomos BK nustatytos poveikio priemonės. Tuo atveju, kai konstatuojama, kad asmens veika yra pavojinga ir atitinka BK įtvirtintus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės: arba asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, arba, esant BK nustatytoms sąlygoms ir pagrindams, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

35. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016).

36. BK nenustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Už nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, taigi šis nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus teismų nuosprendžiais nustatytas faktines veikos, už kurios padarymą nuteistas V. P., aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo veikos – 12 fabrikinės gamybos 38 kalibro „Special“ šovinių laikymas – kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

37. Byloje nustatyta, kad V. P. nuo 2001 m. birželio 11 d. turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletus, revolverius) bei buvo įsigijęs ir užregistravęs pistoletą „Walther PPK“. Vadinasi, veikos padarymo metu V. P. atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems gauti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (įstatymo 17, 18 straipsniai). Byloje taip pat nustatyta, kad 12 fabrikinės gamybos 38 kalibro „Special“ šovinių buvo laikomi užrakintame seife, todėl kiti asmenys neturėjo galimybės juos panaudoti. Taigi, įvertinus nusikaltimo dalyką (šoviniai fabrikinės gamybos, jų skaičius nėra didelis), nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimo būdą – šoviniai laikomi užrakintame seife), žalos kitiems įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę (realių pavojingų padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl nebuvo realaus pavojaus dėl žalos atsiradimo visuomenei), nusikaltimo subjektą apibūdinančias aplinkybes (turi leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą savigynai, atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokiems asmenims, žino teisės aktais nustatytas naudojimosi ginklais ir šaudmenimis taisykles), darytina išvada, kad nors V. P. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, tačiau dėl nurodytų nusikaltimo požymių ypatumų jo veika pripažintina mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas (BK 37 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendis atitinkamai keistinas.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl V. P. veikos, atitinkančios BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, mažareikšmiškumo, vadovavosi, be kita ko, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013, buvo vertinamos kitokios veikos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Byloje buvo nustatyta, kad asmuo, neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą, neteisėtai įgijo ir beveik metus laikė bei automobiliu gabeno 18 savadarbių šovinių. Taigi, nors šaudmenų, kuriais neteisėtai disponavo nuteistasis, skaičius nebuvo didelis, tačiau kitos veikos aplinkybės (nusikaltimo dalykas, nusikaltimo padarymo aplinkybės (šoviniai laikomi automobilyje), nusikaltimo subjektą apibūdinančios aplinkybės) akivaizdžiai skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje, todėl nurodyta išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis nėra precedentas nagrinėjamai bylai.

39. V. P. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo skiriant bausmę, nepagrįsto BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų netaikymo, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. – neproporcingumo ir neatitikties padarytos veikos pobūdžiui netenka teisinės reikšmės, todėl nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį su pakeitimais.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, V. P., padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Armanas Abramavičius

Pranas Kuconis