A. S. pagal BK 213 str., 25 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-129-697/2022

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00221-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Č., nuteistojo T. V. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, nuteistosios A. S. kasacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžių.

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu S. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendį dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. Č. skirta galutinė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. Č. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. liepos 18 d. T. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo devyneriems metams bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. A. S. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. S. skirta ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo penkeriems metams šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. P., A. Č., A. Sk., M. N., A. D., D. K., T. L., o L. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu, tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria A. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – A. S. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. S. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams. A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo. S. Č. galutinė subendrinta septynerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki šešerių metų septynių mėnesių (2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis ištaisyta ir laikyta, kad S. Č. bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki šešerių metų) laisvės atėmimo. T. V. paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. V. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl pernelyg ilgos proceso trukmės šios V. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas trejiems metams ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigota sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, ir paskirtos pareigos: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. A. Sk. galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki devynerių metų. A. Č. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki trejų metų. M. N. trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo dvejiems metams terminas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sumažintas iki vienerių metų. A. D. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo dvejiems metams terminas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sumažintas iki vienerių metų. D. K. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo dvejiems metams terminas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sumažintas iki vienerių metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. Č. nuteistas už tai, kad jis Panevėžio mieste laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios iki 2014 m. kovo 4 d. subūrė organizuotą grupę, kurios nariais iki 2013 m. spalio 19 d. buvo V. P., L. P., M. Ž., o nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2014 m. kovo 4 d. – V. P., L. P. ir A. Č., sutarę daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, siekdamas bendro nusikaltimo rezultato – turtinės naudos sau ir nusikalstamos veikos bendrininkams, parengė nusikaltimo padarymo planą bei nusikaltimo padarymo mechanizmą, organizavo ir koordinavo šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką, paskirstė vaidmenis ir užduotis, t. y. kad jis vadovaus organizuotai grupei, rūpinsis neteisėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinių paieška, šių medžiagų įgijimu, jų padėjimu į slėptuves, neteisėtu atsiskaitymu už narkotines ir psichotropines medžiagas, o V. P., L. P., M. Ž., A. Č. šias narkotines ir psichotropines medžiagas jo nurodymu paims iš jo parinktų slėptuvių, gabens iki V. ir L. P. namų adresu: (duomenys neskelbtini), kur šias narkotines ir psichotropines medžiagas pasidalys ir laikys, dalį jų neteisėtai laikys (duomenys neskelbtini), pas M. Ž., po to platins Panevėžio mieste, V. P. surinks pinigus, gautus už neteisėtai išplatintas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalį perduos jam. Taip vadovavo neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui, pardavimui bei kitokiam platinimui ir pats vykdė šią veiką:

1.1. 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, turint tikslą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos būtų platinamos, neteisėtai jam įgijus ne mažiau kaip 1,4719 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,5 proc., kurią 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padėjo į iš anksto parinktą slėptuvę, esančią šalia garažo, esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme, ją nuo padėjimo momento iki 2013 m. birželio mėnesio pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. birželio 12 d., ten ją neteisėtai laikė, po to apie slėptuvėje padėtas narkotines medžiagas informavo V. P., šiam apie tai pranešus M. Ž., o pastarajam įvykdžius duotus nurodymus, nuvykus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir iš slėptuvės, esančios šalia garažo, paėmus šią narkotinę medžiagą, kurią pagal iš anksto grupės narių susitartą planą, t. y. kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos iš slėptuvių bus gabenamos ir perduodamos V. P. ir L. P., kurie šias narkotines medžiagas susvers, supakuos ir visi pasidalys, kad galėtų platinti asmenims Panevėžio mieste, M. Ž. neteisėtai dviračiu 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nugabenus į (duomenys neskelbtini), esantį butą, kur neteisėtai perdavus V. P. ir L. P., o šiems ją nuo atgabenimo momento neteisėtai šiuose namuose laikius iki 2013 m. birželio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, po to V. P. paėmus iš laikymo vietos ne mažiau kaip 1,4719 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, bute adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavus M. Ž., vykdydamas nurodymus, 2013 m. birželio 12 d. 21.15 val. (duomenys neskelbtini), už 80 Lt (23,17 Eur) šią narkotinę medžiagą pardavė asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo planą.

1.2. 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, neteisėtai jam įgijus ne mažiau kaip 0,8228 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,9 proc., kurią 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padėjo ir neteisėtai laikė iš anksto parinktoje slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) esančio garažo, iki 2013 m. liepos mėnesio pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. liepos 10 d., po to apie tai informavo V. P., M. Ž., o pastarajam įvykdžius nurodymus, nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio garažo, kur iš slėptuvės paėmus šią narkotinę medžiagą, po to pagal iš anksto parengtą planą ją neteisėtai su dviračiu nugabenus į (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai perdavus V. P. ir L. P., kuriems šias narkotines medžiagas neteisėtai laikius namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. liepos 10 d. 15.50 val., po to V. P. šią narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 40 Lt (11,58 Eur) pardavė asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo planą.

1.3. 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, jam neteisėtai įgijus narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 41,1567 g kanapių ir jų dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,2 iki 9,7 proc., ne mažiau kaip 0,959 g narkotinės medžiagos kokaino ir ne mažiau kaip 3,127 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau kaip 0,077 g psichotropinės medžiagos PMMA, jas 2013 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paslėpė slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) esančio garažo, ir nuo jų padėjimo į slėptuvę momento neteisėtai jas ten laikė iki 2013 m. spalio 18 d., po to apie paslėptas šias medžiagas informavo V. P., o šiam informavus M. Ž., kuriam įvykdžius nurodymus, 2013 m. spalio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio garažo įrengtos slėptuvės ir iš ten visas neteisėtai laikytas narkotines bei psichotropines medžiagas paėmus, po to pagal iš anksto parengtą planą neteisėtai su dviračiu nugabenus į (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai perdavus V. P. ir L. P., kuriems šias narkotines medžiagas neteisėtai laikius bute iki 2013 m. spalio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kai susvėrus, supakavus ir pagal išankstinį susitarimo planą pasidalijus su M. Ž., kuris dalį – 41,1567 g kanapių ir jų dalių, 0,959 g narkotinės medžiagos kokaino, 3,127 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,077 g psichotropinės medžiagos PMMA neteisėtai parsigabeno ir laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. spalio 19 d. 18 val. 20 min., po to dalį – 0,836 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 38,7603 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių paėmęs iš laikymo vietos ir įsidėjęs į kuprinę bei 0,471 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,959 g narkotinės medžiagos kokaino įsidėjęs į kelnių kišenę platinimo tikslu gabeno automobilyje „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. gatvėmis, kai 18.30 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos automobilio kratos metu, asmens kratos metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o likusią dalį – 1,82 g psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėtai laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. spalio 19 d. 18 val. 50 min., kai šią medžiagą kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

1.4. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 19 d., kai policijos pareigūnų buvo sulaikytas M. Ž., siekdamas, kad per trumpiausią laiką būtų neteisėtai išplatinama kiek galima daugiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų, į organizuotos grupės veiklą įtraukė naują narį – A. Č., paskyrė jam ir kitiems grupės nariams užduotis ir vaidmenį, t. y. kad A. Č. atliks M. Ž. vaidmenį, t. y. vykdys jo paties arba V. P. nurodymu šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų paėmimą iš slėptuvių, jų gabenimą ir perdavimą V. P. ir L. P. bei jų platinimą, nesant V. ir L. P. jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. P. jį stebės ir kontroliuos, po to jis 2014 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, neteisėtai jam įgijus ne mažiau kaip 36,4385 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,6 iki 10,8 proc., kurią 2014 m. sausio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, paslėpė slėptuvėje, esančioje Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki 2014 m. sausio 13 d. 13.52 val., po to iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. Č. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, laikydamasis konspiracijos, pasakydamas „porai žodžių iššok, tuoj aš ateinu“, suorganizavo trumpą susitikimą su A. Č. bei jo metu informavo, kad slėptuvėje, esančioje Panevėžio (duomenys neskelbtini)garažo, padėjo narkotines medžiagas, po to A. Č. apie 14.20 val. įvykdžius nurodymus, nuvykus ir iš slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), esančio garažo paėmus šią narkotinę medžiagą – t. y. ne mažiau kaip 36,4385 g kanapių ir jų dalių, kurią pagal iš anksto susitartą planą neteisėtai pėsčiomis atgabenus iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai perdavus V. P. ir L. P., po to kartu jiems šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikius (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje esančiame sandėliuke, iki 2014 m. kovo 4 d. 12.15 val., kai šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. T. V. nuteistas už tai, kad Panevėžio mieste laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2013 m. spalio 19 d., veikdamas su suburtomis organizuotomis grupėmis, kurių nariais buvo: 1) jis, A. Sk., A. S., M. Ž., 2) kitos grupės – jis, M. N., 3) kitos grupės – jis ir A. D., organizuotų grupių nariams parengė nusikalstamos veikos planą bei padarymo mechanizmą, sutarė daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, t. y. kad jis rūpinsis neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, po to laikys slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), teritorijos prieigose, jas perduos atskirų grupių nariams A. Sk., M. N., A. D., po to organizuotos grupės narys A. Sk. šias neteisėtai įgytas medžiagas gabens ir kartu su A. S. laikys, svers ir perduos M. Ž., surinks pinigus, gautus už neteisėtai išplatintas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalį perduos jam (T. V.), o M. Ž. dalį šių narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtai laikys, po to neteisėtai platins Panevėžio miesto gyventojams; kitos organizuotos grupės narys M. N. šias neteisėtai įgytas medžiagas neteisėtai gabens, svers, laikys, po to neteisėtai platins Panevėžio miesto gyventojams, surinks pinigus, gautus už neteisėtai išplatintas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalį perduos jam (T. V.); kitas organizuotos grupės narys A. D. šias neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas gabens, svers, laikys ir platins Panevėžio miesto gyventojams, po to už neteisėtai išplatintas narkotines ir psichotropines medžiagas surinks pinigus, kurių dalį perduos jam (T. V.), taip jis neteisėtai įgijo, gabeno, platino ir laikė didelį kiekį – 31,147 g psichotropinių medžiagų metamfetamino, 208,1986 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių:

2.1. 2013 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, turint tikslą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos būtų platinamos, neteisėtai jam įgijus ir iki 2013 m. rugsėjo 16 d. neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikius ne mažiau kaip 0,9152 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 8,8 proc., po ko jis 2013 m. rugsėjo 16 d. apie 19.00 val. Panevėžio mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, šią medžiagą neteisėtai perdavė M. N., kuriam neteisėtai ją įgijus, šis ją parsigabeno ir iki 2013 m. rugsėjo 17 d. 17.17 val. laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), po to automobiliu (duomenys neskelbtini) „Audi 100 Avant“ nugabenus į sutartą vietą, esančią šalia (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, apie 17.27 val. šią visą narkotinę medžiagą perdavė D. K., o pastarasis – N. S. (kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui), po to šie kartu automobiliu „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Panevėžio miesto gatvėmis iki 2013 m. rugsėjo 17 d. 17.36 val., kai (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti ir N. S. asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) pareigūnai;

2.2. 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio T. V. neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 9,3796 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 7,4 proc., jas 2013 m. spalio mėn. laikotarpiu nuo 7 d. iki 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, paslėpė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos prieigose, griovyje tarp žolių, ir nuo jų paslėpimo momento neteisėtai jas ten laikė iki 2013 m. spalio 11 d., po to, turėdamas tikslą šią medžiagą platinti, 2013 m. spalio 11 d. apie 22.00 val. jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. D. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), suorganizavo susitikimą, nurodydamas atvykti už 10–15 min. į degalinę (duomenys neskelbtini), po to jis nedelsdamas apie 22.08 val. automobiliu „Volkswagen Golf“ (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) teritorijos prieigas, kur paslėpęs neteisėtai laikė narkotines medžiagas, po to, iš laikymo vietos paėmęs visą ten laikomą narkotinės medžiagos kiekį, ją nugabeno į degalinę (duomenys neskelbtini), kur apie 22.21 val. šią medžiagą neteisėtai perdavė A. D., po to šis, neteisėtai ją įgijęs, automobiliu „BMW 525“ (duomenys neskelbtini) parsigabeno ir iki 2013 m. spalio 12 d. laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), po to, paėmęs iš laikymo vietos šią visą narkotinę medžiagą, ją automobiliu „BMW 525“ (duomenys neskelbtini) nugabeno prie (duomenys neskelbtini), pastato ir apie 16.05 val. šią narkotinę medžiagą – 9,3796 g kanapių ir jų dalių pardavė T. L.;

2.3. 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio T. V. neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 12,5138 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,4 iki 10 proc., jas 2013 m. spalio mėn., laikotarpiu nuo 7 d. iki 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, paslėpė (duomenys neskelbtini) teritorijos prieigose esančiame griovyje tarp žolių, ir nuo jų padėjimo momento jas ten neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. spalio 16 d., po to, šią narkotinę medžiagą paėmęs iš slėptuvės, neteisėtai parsigabeno ir laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. spalio 16 d. 20.18 val., kai dalį – 7,2226 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių perdavė grupės nariui A. D., kuris, ją įgijęs, automobiliu „BMW 530“ (duomenys neskelbtini) parsigabeno ir laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. spalio 19 d. 11.50 val., kai kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai; kitą dalį – 5,2912 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių jis laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. spalio 16 d. 21.58 val., kai paėmęs šią medžiagą iš laikymo vietos ją gabeno automobiliu „Volkswagen Golf“ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir apie 22.03 val. perdavė M. N., o šis, neteisėtai ją įgijęs, laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. spalio 19 d. 10.10 val., kai kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities VPK pareigūnai;

2.4. 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio T. V. neteisėtai įgijus psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 19,736 g metamfetamino, jas 2013 m. spalio mėn. laikotarpiu nuo 7 d. iki 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, paslėpė (duomenys neskelbtini) teritorijos prieigose esančiame griovyje, tarp žolių ir nuo jų padėjimo į slėptuvę momento neteisėtai jas ten laikė iki 2013 m. spalio 18 d. 16.57 val., po to, A. Sk. ir A. S. paprašius, jis visą šios psichotropinės medžiagos kiekį automobiliu „Volkswagen Golf“ (duomenys neskelbtini) nugabeno iki (duomenys neskelbtini) esančių garažų, ten 17.10 val. neteisėtai perdavė A. Sk., po to šis (A. Sk.) neteisėtai automobiliu „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini) nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur kartu su A. S. šią psichotropinę medžiagą nuo parsigabenimo momento neteisėtai laikė iki 2013 m. spalio 18 d. 17.43 val., po to telefoninio pokalbio metu A. Sk. davus nurodymus M. Ž. nedelsiant atvykti, o šiam įvykdžius šį nurodymą ir tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, atvykus į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), A. Sk. kartu su A. S. šią psichotropinę medžiagą perdavė M. Ž., po to pastarasis, neteisėtai įgijęs ir parsigabenęs į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai laikė iki 2013 m. spalio 19 d. 18.20 val., po to, M. Ž. visą šią psichotropinę medžiagą paėmus iš laikymo vietos ir įsidėjus į kuprinę, A. Sk. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Panevėžio m. gatvėmis, kai 18.30 val. (duomenys neskelbtini), A. Sk. kartu su M. Ž. buvo sulaikyti Panevėžio apskrities VPK pareigūnų, o ši psichotropinė medžiaga automobilio kratos metu buvo surasta ir paimta;

2.5. 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio T. V. neteisėtai įgijus 11,411 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 185,39 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 6,2 proc., turėdamas tikslą šias medžiagas perduoti organizuotų grupių nariams – A. Sk., M. N., A. D., kad jos būtų neteisėtai platinamos Panevėžio miesto gyventojams, jis 2013 m. spalio mėn., laikotarpiu nuo 7 d. iki 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, šią psichotropinę ir narkotinę medžiagą paslėpė (duomenys neskelbtini) teritorijos prieigose, griovyje tarp žolių ir nuo jų padėjimo į slėptuvę momento neteisėtai jas ten laikė iki 2013 m. spalio 19 d. 7.40 val., kai šią medžiagą vietos apžiūros metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities VPK pareigūnai.

3. A. S. nuteista už tai, kad ji Panevėžio mieste laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2013 m. spalio 19 d., veikdama organizuota grupe, kurios nariais buvo ji, A. Sk., T. V., M. Ž., T. V. parengus nusikaltimo padarymo planą bei nusikaltimo padarymo mechanizmą, sutarė daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, t. y. kad T. V. rūpinsis neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijos prieigose, jų perdavimu A. Sk., o jis šias neteisėtai įgytas medžiagas gabens ir kartu su ja (A. S.) laikys, svers ir perduos M. Ž., surinks pinigus, gautus už neteisėtai išplatintas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalį perduos T. V., o M. Ž. dalį šių narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtai laikys, po to neteisėtai platins Panevėžio miesto gyventojams, taip ji neteisėtai įgijo, gabeno, platino ir laikė 19,736 g psichotropinę medžiagą – metamfetaminą: 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio T. V. neteisėtai įgijus psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 19,736 g metamfetamino, jas 2013 m. spalio mėn. laikotarpiu nuo 7 d. iki 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, paslėpė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos prieigose, griovyje tarp žolių ir nuo jų padėjimo į slėptuvę momento neteisėtai jas ten laikė iki 2013 m. spalio 18 d. 16.57 val., po to, A. Sk. ir jai (A. S.) paprašius, T. V. visą šios psichotropinės medžiagos kiekį automobiliu „Volkswagen Golf“ (duomenys neskelbtini) nugabeno iki (duomenys neskelbtini) esančių garažų, ten 17.10 val. neteisėtai perdavė A. Sk., po to jis (A. Sk.) neteisėtai automobiliu „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini) nugabeno į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur ji (A. S.) kartu su A. Sk. šią psichotropinę medžiagą nuo parsigabenimo momento neteisėtai laikė iki 2013 m. spalio 18 d. 17.43 val., po to A. Sk. telefoninio pokalbio metu davė nurodymus M. Ž. nedelsiant atvykti, o šiam įvykdžius šį nurodymą ir tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, atvykus į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ji kartu su A. Sk. šią psichotropinę medžiagą perdavė M. Ž., po to pastarasis, neteisėtai įgijęs ir parsigabenęs į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai laikė iki 2013 m. spalio 19 d. 18.20 val., po to M. Ž. visą šią psichotropinę medžiagą paėmus iš laikymo vietos ir įsidėjus į kuprinę, A. Sk. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Panevėžio m. gatvėmis, kai 18.30 val. (duomenys neskelbtini) A. Sk. kartu M. Ž. buvo sulaikyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o ši psichotropinė medžiaga automobilio kratos metu buvo surasta ir paimta.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Č. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir sušvelninti galutinę laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į labai ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso trukmę. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsniu, 255 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsnio 7 dalimi, pažeidė S. Č. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes nuteisė dėl veikos, padarytos visai kitu laiku, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, be to, į kaltinimą įtrauktas ir kitas asmuo – M. Ž., kurio nebuvo pirminiame kaltinime. Apie kaltinimo keitimą teisme S. Č. nebuvo pranešta.

4.2. Byloje nėra jokių duomenų apie konkretų nusikalstamos veikos pradžios laikotarpį – 2013 m. birželio mėnesio pradžią; 2013 m. birželio 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole yra informacijos apie tai, kad 2013 m. birželio 12 d. apie 21.15 val. asmuo neva realizuoja narkotinę medžiagą asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (NVIM). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad su šia kitų asmenų įvykdyta nusikalstama veika būtų galima sieti S. Č., juolab ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista L. P. teisme nepatvirtino, kad S. Č. nusikalstamą veiką realizuoti pradėjo 2013 m. pavasarį ar vasarą.

4.3. S. Č. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, t. y. galutinis įsiteisėjusio, neapskųsto nuosprendžio atidėjimo terminas – 2013 m. birželio 14 d., tačiau S. Č. probavimas nutrauktas 2013 m. sausio 25 d. Taigi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys bendrinant bausmes taikytos nepagrįstai. Teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, taikant baudžiamąjį įstatymą ir skiriant bausmę, buvo siekiama nepagrįstai pabloginti S. Č. teisinę padėtį.

4.4. S. Č. nepagrįstai nuteistas už organizuotos grupės subūrimą. Atlikta veika nereikalauja didelio pasirengimo, daug veiksmų atlikimo ir pan. Taip pat pirmosios instancijos teismas tik formaliai pažymėjo, kad atsižvelgė į ilgą bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpį skirdamas bausmę nuteistajam, o apeliacinės instancijos teismas sumažino paskirtą bausmę vieneriais metais. Tačiau tinkamai nebuvo atsižvelgta į veikos įvykdymo, nuosprendžio priėmimo laiką: S. Č. pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, įvykdytą nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios iki 2014 m. kovo 4 d., o pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2018 m. spalio 24 d., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis – 2021 m. rugsėjo 17 d. Nepagrįstai užtęstu ikiteisminio tyrimo procesu, ilgu bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme ir beveik trejus metus trukusiu bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista BPK 1 straipsnio 1 dalis. Laisvės atėmimo bausmės dydis turėjo būti mažinamas labiau, atsižvelgiant į pernelyg ilgą proceso trukmę, juolab nulemtą netinkamų S. Č. veiksmų procese, – dėl S. Č. neatvykimo į bylos nagrinėjimą nė karto nebuvo atidėtas bylos nagrinėjimas ar daryta posėdžio pertrauka.

4.5. Nusikalstamos veikos vykdymo kontrolė tęsta pernelyg ilgai – ji nebuvo nutraukta 2013 m. birželio 12 d., kai jau buvo žinoma apie nusikalstamos veikos padarymą, nusikaltimas nebūtų vykdomas be institucijų pastangų iki 2014 m. kovo 4 d., tolesnė nusikalstama veika buvo vykdoma su tyrimo institucijų ir prokuratūros žinia.

4.6. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nuosprendyje konstatavęs kaltinamojo pareigą paneigti baudžiamosios bylos duomenis, įrodinėti savo nekaltumą. Pagrindinis S. Č. kaltinantis įrodymas – atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. P. parodymai. Pažymėtina, kad ji teista penkis kartus už įvairius nusikaltimus, jos daromos nusikalstamos veikos palaipsniui sunkėjo, L. P. gynybinė pozicija atitinka tik jos interesus, ji davė parodymus, baimindamasi dėl savo vaikų ateities. S. Č. pripažįsta aplinkybes, kad iš rusų, baltarusių tolimųjų reisų vairuotojų supirkdavo nelegaliai įvežtas cigaretes ar alkoholinius gėrimus ir brangiau juos parduodavo perpardavinėtojams, ši situacija nulėmė vėlesnes klaidingas teismo išvadas apie neva S. Č. sąsajas su narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizacija kitiems asmenims. Byloje nėra užfiksuota jokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių S. Č. disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nė vienas iš kaltinamųjų – V. P., A. Č., kaip liudytojas apklaustas M. Ž. nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių apie veikimą organizuota grupe, suburta S. Č., ir narkotinių medžiagų platinimą per S. Č. ar jam organizuojant. S. Č. ir L. P. bei jos buvusį sutuoktinį V. P. siejo ilgametė pažintis ir tarpusavio draugystė, V. P. pas S. Č. dirbo įvairius statybos darbus, M. Ž. taip pat dirbo pas jį, A. Č. buvo pažįstamas, padėjęs S. Č. motinai.

5. Nuteistasis T. V. ir jo gynėjas advokatas R. Mikulskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – T. V. išteisinti, nenustačius jo veiksmuose BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymių. Paliekant galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl kasatoriaus pripažinimo kaltu padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką – skundžiamą nuosprendį pakeisti, skiriant, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę – ketverių metų laisvės atėmimą. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydami BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų, fragmentiškai, epizodiškai ir nenuosekliai juos analizavo, ištyrę vienus duomenis, jų nepalygino su kitais. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas motyvavo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti jokia bylos medžiaga, neišsamiai ir netinkamai vertino bausmės skyrimo pagrindus. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis nuteistųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų (sekimo) atlikimo protokolais, Lietuvos ekspertizės centro, Kriminalistinių tyrimų centro išvadomis, telefoniniais garso įrašais (teismas atkreipė dėmesį, kad tokie įrašai patys savaime nusikalstamos veikos neįrodo), iš kurių nė vienas objektyviai ir vienareikšmiškai nepatvirtino BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymo. Nė vienas iš įrodymų nei atskirai, nei kartu nepatvirtino į inkriminuotos veikos sudėtį įeinančių alternatyvių jos požymių (įgijimo, gabenimo, laikymo, perdavimo ir kt.), nebuvo nustatytas tariamai nusikalstamu būdu veikusių asmenų atsiskaitymas, jų bendravimo (susitikimų, skambučių) tikslai ir turinys. Nepatvirtintas nuteistojo T. V. dalyvavimas padarant BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ar subūrus organizuotą grupę. Nenustatytas nei narkotinių medžiagų gaminimo, nei jų perdirbimo, įgijimo ar laikymo, gabenimo ar siuntimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti faktas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos būtent iš T. V., prieštarauja bylos medžiagai. Taip pat pabrėžtina, kad baudžiamojoje byloje nurodytus asmenis siejo tik gyvenimiški ryšiai.

5.2. Nė vienas iš kitų nuteistųjų byloje nenurodė, kad bendravimas su T. V. kada nors būtų susijęs su narkotinėmis medžiagomis, telefoniniai pokalbiai ir slapto sekimo metu surinkti duomenys yra nepatikimi ir niekaip nepatvirtina jokių T. V. veiksmų, juolab buvo keliamas klausimas dėl įrašų autentiškumo, o skirti ekspertizę buvo nepagrįstai atsisakyta.

5.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė rungimosi principą, teisę į gynybą (BPK 7 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2010, 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014), nebuvo užtikrinta teisė įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis gintis nuo pareikštų kaltinimų, atsisakyta skirti ekspertizę dėl įrašų autentiškumo ir galimų jų korekcijų, T. V. viso proceso metu neigė tokių įrašų, SMS žinučių, telefoninių pokalbių buvimą. Apkaltinamajame teismo nuosprendyje vartojamos formuluotės „ragino atvažiuoti ir atvežti galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų“, „gavo iš jo galimai narkotinių ir psichotropinių medžiagų“, „atvažiuoja prie griovio <...> išlipęs iš automobilio nuėjo palei griovį link slėptuvės, kurioje galimai laikė narkotines ar psichotropines medžiagas ir t. t.“. Asmens slaptą sekimą atlikę pareigūnai nepatvirtino, kad tokių veiksmų atlikimo metu būtų užfiksuotas T. V. T. V. nebuvo sulaikytas darantis nusikaltimą, narkotinių medžiagų slėptuvė taip pat nerasta. Automobilio „Subaru Legacy“ ir jame esančių daiktų (pirštinės, svarstyklės) panaudojimo aplinkybes T. V. teismams atskleidė, jas patvirtino minėto automobilio savininkė K. P., liudytojas P. Š., kitais bylos duomenimis jos nepaneigtos. Kratų metu rasti daiktai T. V. nepriklausė. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Bylos duomenys nepatvirtina, kad T. V. būtų suvokęs kitų asmenų disponuojamus narkotinių medžiagų kiekius. Duomenų, iš kurių galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

5.4. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nustatyta BK 24 ir 25 straipsniuose. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas. Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-942/2017 ir kt.). Teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, skundžiamuose nuosprendžiuose nėra teisinių argumentų apie T. V. inkriminuotos organizuotos grupės nevienlaikiškumą, pastovumą, narių nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą, jokių argumentų, kuriais būtų aptartas organizuotos grupės narių susitarimo daryti sunkias nusikalstamas veikas susiformavimo laikas ir būdas, dėl to skundžiami nuosprendžiai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismai neišskyrė požymių, kuriais remiantis būtų galima atriboti paprastą bendrininkų grupę nuo organizuotos. Nenustatyta jokių sudėtingų nuteistųjų bendravimo mechanizmų, veiksmų, kuriais būtų maskuojamas nusikalstamos veikos darymas, asmenų pavaldumo, lėšų pasiskirstymo, tai, kad, veikdami atskirai, tariamos organizuotos grupės nariai žinojo apie vienas kito veikas, skirstėsi užduotis. Taigi BK 25 straipsnio 3 dalis inkriminuota nepagrįstai.

5.5. Teismai nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos, susijusios su įrodymų kaip visumos vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), abiejų instancijų teismai, spręsdami, kad T. V. byloje nustatytomis aplinkybėmis disponavo medžiagomis – laikė ir pardavė (perdavė) amfetaminą, savo išvadų nepagrindė bylos įrodymų visuma, nepatikrino įrodymų patikimumo, pakankamumo, sąsajumo ir tarpusavio ryšio.

5.6. Kasatoriai taip pat teigia, kad turėjo būti T. V. švelninama bausmė, atsižvelgiant į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas skyrė T. V. devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra neteisinga ir neproporcinga; nepagrįstai neatsižvelgė ir netenkino nuteistojo bei jo gynėjo prašymo dėl ilgos proceso trukmės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę vieneriais metais nėra teisėtas ir pagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad net ir sudėtingų bylų procesas negali vykti pernelyg ilgai. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. spalio mėnesį, kaltinamasis aktas surašytas ir byla teismui perduota 2015 m. pradžioje, o apkaltinamasis nuosprendis pirmosios instancijos teismo priimtas 2018 m. spalio 24 d., t. y. praėjus penkeriems metams nuo tyrimo pradžios, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas tik 2021 m. rugsėjo 17 d. Bausmės teisingumas susijęs ir su bausmės individualizavimo principu, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę. T. V. visą ilgo proceso laiką gyveno nežinioje dėl savo ateities, byloje nebuvo reiškiama jokių ypatingų prašymų, kurių išsprendimas reikalautų daug laiko, byla nėra sudėtinga, T. V. nesistengė vilkinti proceso. Minimaliai apeliacinės instancijos teismo sumažinta bausmė turi būti švelninama. Lietuvos teismų praktikoje galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė). Apeliacinės instancijos teismas bylos trukmės nurodytų kriterijų aspektu nevertino, išsamiai nemotyvavo, kodėl baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje pripažįstamas nepagrįstai ilgu dėl bausmės švelninimo.

5.7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas ir teismo nešališkumo principas, sietinas su rungimosi principo ir in dubio pro reo principų pažeidimais.

6. Kasaciniu skundu nuteistoji A. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžius ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismui nusprendus, jog A. S. veikoje yra nusikaltimo požymių, – paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes nepagrįstai pripažinta, kad A. S. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdama organizuota grupe. Palyginus organizuotos grupės ir bendrininkų grupės požymius matyti, kad sutampa šių grupių subjektų skaičius ir susitarimo laikas, t. y. abi gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taip pat abiem grupėms pakanka bent dviejų asmenų dalyvavimo. Be to, nors organizuotai grupei, kitaip nei bendrininkų grupei, yra būtinas užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo požymis, šį požymį gali turėti ir bendrininkų grupė. Nebuvo surinkta duomenų apie kaltinamųjų susitarimą veikti pagal bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, apie kaltinamųjų vykdytus paruošiamuosius, organizacinius veiksmus, kiekvieno bendrininko pasiskirstymą vaidmenimis, darant nusikaltimą, nenustatytas ir vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, įrodymų, kad kaltinamieji suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai, nėra. Be to, kasatorei netinkamai inkriminuota ir BK 260 straipsnio 1 dalis, nes A. Sk. versija, kad jis psichotropines medžiagas laikė savo reikmėms, nepaneigta, todėl nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes neįvertinti A. Sk. veiksmai – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas, turint tikslą pačiam vartoti, t. y. neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

6.2. Teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosprendžio surašymo taisykles. Nuosprendyje nenurodyti motyvai, kodėl A. S. buvo pripažinta kalta, įrodymų vertinimas yra abstraktus, o tai sunkina gynybą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo A. S. apeliacinio skundo motyvų (iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad nagrinėjami tik nuteistojo A. Sk. skundo motyvai). Narkotinių medžiagų A. Sk. įsigydavo iš kitų asmenų vartojimo tikslais, tai patvirtino M. Ž., L. P., neneigė ir R. G. Teismai nepagrįstai rėmėsi prieštaringais M. Ž. ir pareigūno R. G. parodymais bei byloje esančių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinio interpretacija. Asmenys, kurie patys dalyvavo nusikalstamuose veiksmuose, arba pareigūnai yra suinteresuoti pateisinti savo veiksmus, sumažinti savo vaidmenį ar padėti pagrįsti kaltinimus. Kratų, atliktų (duomenys neskelbtini) patalpose, metu rasti ir paimti neteisėtai laikomi alkoholio bei tabako gaminiai tik patvirtina aplinkybę, kad telefoninių pokalbių metu būtent apie juos ir buvo kalbama.

6.3. Panevėžio apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai subendrino A. S. bausmes. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė negalėjo būti subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nes bausmę pagal minėtą nuosprendį kasatorė jau buvo atlikusi. Tai patvirtina 2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog 2018 m. sausio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis yra įvykdytas, bausmė atlikta 2020 m. spalio 4 d. Bausmė atlikta dar iki skundžiamo Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio priėmimo. Panevėžio apygardos teismas privalėjo paskirti bausmę tik pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir šią bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trejų metų laisvės atėmimo. Paskyrus tokio dydžio bausmę, galimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti. A. S. solidaus amžiaus, apibūdinama teigiamai; turėjo būti atsižvelgta į inkriminuojamos veikos apimtį, veikos padarymo laiką ir pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 metais, o bylos nagrinėjimas teisme baigtas tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, todėl teismai galėjo skirti švelnesnę bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nėra pagrindo manyti, kad būdama laisvėje A. S. darys naujas nusikalstamas veikas, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Saulius Daunoravičius atsiliepimu prašo nuteistųjų S. Č., A. S. ir T. V. bei jo gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma:

7.1. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje susiaurino nusikalstamos veikos padarymo laiką ir tokį sprendimą argumentavo, nors kasaciniame S. Č. skunde toks teismo sprendimas vertinamas kaip nuteistojo teisės žinoti apie pareikštą kaltinimą pažeidimas, tačiau, remiantis 2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei kasacinės instancijos teismo praktika, apie galimybę keisti kaltinimą į lengvesnį nebuvo privaloma iš anksto pranešti kaltinamajam, nuteistojo S. Č. galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo apribota nebuvo. Viso proceso metu S. Č. gynėsi nuo platesnės apimties kaltinimo, susijusio su laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. kovo 4 d., todėl tai, kad teismas nuosprendyje laikotarpį susiaurino nuo 2013 m. birželio mėn. pradžios iki 2014 m. kovo 4 d., niekaip nesuvaržė S. Č. teisės į gynybą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kodėl teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje aiškiai išdėstė, kodėl kaltinime nurodytą formuluotę „asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas“, pakeitė ir vietoj šios formuluotės įvardijo konkretų asmenį, t. y. M. Ž. Apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo nurodytų kaltinamajame akte.

7.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo S. Č. nusikalstamą veiką organizuota grupe baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, S. Č. suburtos organizuotos grupės pradžios veikimo laiką nurodant ne vėliau kaip 2013 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2010 m. liepos 9 d., S. Č. buvo nuteistas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Tai reiškia, jog Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas baigėsi 2013 m. liepos 9 d. Ta aplinkybė, kad S. Č. prieš pradedant daryti nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo nutraukta probuojamojo priežiūra, jokios reikšmės skaičiuojant bausmės vykdymo atidėjimo pabaigą neturi, nes įstatymas apskritai nenustato bausmės vykdymo atidėjimo sutrumpinimo ar jo panaikinimo prieš terminą. Pirmosios instancijos teismas, S. Č. paskirtą bausmę bendrindamas su Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, BK 64 straipsnio nuostatas pritaikė visiškai pagrįstai ir tinkamai. L. P., A. Č., M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs, vienas kitą papildantys parodymai, įvairiomis procesinėmis prievartos priemonėmis gauti duomenys, tik patvirtinantys L. P., A. Č., M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. Č., L. P., M. Ž. parodymų patikrinimo metu nurodyti duomenys, kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad S. Č. organizavo ir vadovavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimui, subūrė organizuotą grupę ir pats joje veikė. S. Č. apeliacinės instancijos teismo sušvelnintas bausmės dydis yra proporcingas ir pakankamas, todėl jo argumentai dėl poreikio dar labiau švelninti jam paskirtą bausmės dydį atmestini. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visus įrodymus kaip visumą, nė vienai įrodymų rūšiai neteikdamas pranašumo prieš kitas, visus įrodymus vertinant bendrai, L. P. parodymai, kuriuos ginčija kasatorius, buvo vertinami kartu su kitais įrodymais byloje.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas gana detaliai aptarė nuteistųjų A. S., A. Sk., T. V., liudytojo M. Ž. veikimą šia organizuota grupe, nurodydamas, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo vadovautasi asmenų parodymais, duomenimis, užfiksuotais automobilio (kurį vairavo A. Sk.) kratos ir asmens kratos protokoluose, taip pat duomenimis, gautais telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų pokalbių telefonu bei SMS žinučių išklotinėse, specialistų išvadomis ir kt., konstatuota, kad A. S. buvo aktyvi organizuotos grupės narė. Teismai įvertino, kad būtent byloje esantys įrodymai patvirtina, kad psichotropinės medžiagos buvo sistemingai įgyjamos ir platinamos, kad pats A. Sk. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog narkotikų nevartoja, anksčiau yra tik bandęs, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš T. V. įgytos medžiagos buvo skirtos saviems poreikiams tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkti ir ištirti įvairiomis procesinėmis priemonėmis gauti duomenys, kurie buvo palyginti, padarytos atitinkamos išvados. Dėl A. Sk., A. S., M. Ž., T. V. taikytos procesinės prievartos priemonės, liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kt. teismams leido padaryti pagrįstą ir objektyvią išvadą esant A. S. veiksmuose BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių. Nuteistosios A. S. skundo argumentai, kad teismų buvo remtasi tik pareigūno R. G., nenuosekliais M. Ž. parodymais bei telefoninių pokalbių interpretacijomis, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais teismų sprendimų turiniui. A. S. veiksmų inkriminavimas pagrįstas ne tik pareigūno R. G. ar M. Ž. parodymais, tačiau ir kitais abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nurodytais duomenimis, teismų pripažintais tinkamais bei teisėtai gautais įrodymais. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. S. neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu padariusi BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo A. S. ne kartą teista, taip pat ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pripažinta kalta Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jos bendrinimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintos bausmės dydžiu.

7.4. Teismai nuosprendžiuose detaliai motyvavo, kad kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų, ekspertų išvadose, slapto sekimo protokoluose, techninių priemonių panaudojimo protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuota informacija, jos susiejimas į vientisą loginę grandinę, sugretinimas su nuteistųjų, liudytojų parodymais, patvirtinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. V. padarė BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime detaliai atsakyta į T. V. keliamą klausimą, kad byloje nebuvo fiksuotas nuteistųjų tarpusavio atsiskaitymas, nors iš pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad atlygintinis narkotinių medžiagų perdavimas nebuvo inkriminuotas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistieji šioje byloje, taip pat ir T. V., buvo kaltinami ir nuteisti už tai, jog perdavė, o ne pardavė kitiems asmenims narkotines medžiagas, todėl šiuo atveju pagrįstai nenurodytos aplinkybės, susijusios su minėtų asmenų tarpusavio atsiskaitymu. Procesinių prievartos priemonių taikymas byloje buvo sankcionuotas nustatyta tvarka, nustatytas teisinis ir faktinis pagrindas jas taikyti ir laikomasi proporcingumo principo. Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad T. V. taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, savitikslės ar nebūtinos. Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas atmetė prašymą skirti ekspertizę dėl įrašų autentiškumo ir galimų jų korekcijų, tik patvirtina išvadą, kad byloje yra pakankamai kitomis procesinėmis priemonėmis gautų duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog įrašuose užfiksuotas būtent T. V. Iš proceso metu surinktų įrodymų matyti, kad ant pirštinių, rastų „Subaru Legacy“ automobilyje, yra nustatyta metamfetamino pėdsakų, o ant svarstyklių, rastų tame pačiame automobilyje, nustatyta kokaino (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų. Taip pat liudytojo P. Š. parodymai, siekiant padėti T. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, buvo pripažinti melagingais, todėl niekaip negali patvirtinti T. V. versijos ir paneigti kitų byloje jau nustatytų duomenų, t. y. kad rastos pirštinės, svarstyklės buvo naudojamos būtent T. V. Teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl liudytojų P. Š., K. P., E. K. parodymai vertinti kritiškai arba išvis nevertinti kaip reikšmingi. Pagrindo T. V. veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra, nes narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo nuteistasis T. V., turėdamas tikslą jas platinti, kiekis yra didelis. Tai, kad T. V. subūrė ir veikė organizuotomis grupėmis su kitais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotis, aiškiai patvirtina slapti sekimo protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, daiktų apžiūrų protokolai, kita bylos medžiaga, iš kurios matyti visa nusikalstamos veikos padarymo grandinė, kiekvieno iš organizuotos grupės narių vaidmenys, užduotys veikiant dėl nusikalstamai bendro tikslo, taip pat kuriuose fiksuotas pastovus ir itin daugkartinis bendravimas su tais pačiais organizuotomis grupėmis veikiančiais asmenimis per gana trumpą laikotarpį. Teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą, konstatavo nuteistojo T. V. veikimą pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Teismai taip pat atsižvelgė į nuteistojo T. V. reikšmę organizuotoje grupėje (buvo kelių organizuotų grupių sumanytojas), tai, kad jau buvo teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kitus T. V. apibūdinančius duomenis bei ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę. Apeliacinės instancijos teismo sumažintas už BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmės dydis T. V. yra tinkamas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo S. Č., nuteistojo T. V. ir jo gynėjo advokato R. Mikulsko, nuteistosios A. S. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo T. V. ir jo gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinio skundo

9. Kasatorius kasaciniame skunde pateikia šiuos esminius argumentus: 1) dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo, vertinant įrodymus (duomenys fragmentiški, nevertinti kaip visuma), nenustatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimas, T. V. nebuvo sulaikytas darantis nusikalstamą veiką, narkotinių medžiagų slėptuvė nerasta; 2) nėra teisinių argumentų apie organizuotos grupės požymių buvimą jo veikoje; 3) paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė T. V. laikytina neteisinga ir neproporcinga, dėl ilgos proceso trukmės mažintina atitinkamai atsižvelgiant į teismų praktikoje nustatytus kriterijus.

10. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad T. V. BK 260 straipsnio 2 dalis inkriminuota nustačius jį veikus su trimis organizuotomis grupėmis. Kasatorius ginčija jo vaidmens organizuotose grupėse nustatymą, teigia, kad įrodymų tyrimas atliktas pažeidžiant BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

11. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad T. V. veika organizuotomis grupėmis su A. Sk., A. S., M. Ž., taip pat M. N. ir A. D. nebuvo teismų nustatyta patikimais įrodymais, o nuosprendis nepagrįstas nuosekliomis ir logiškomis išvadomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kruopščiai analizuodami tiek kiekvieną įrodymą byloje atskirai, tiek ir jų visumą, nuosekliai argumentavo organizuotų grupių veikloje T. V. aktyvią veiką. Teismas nustatė, kad būtent jis parengė grupių nariams didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų Panevėžio mieste įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo planą. Teismas nustatė jo veiklos schemą išsamiai išanalizavęs elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautų duomenų turinį bei reguliarų T. V. bendravimą su M. N., A. D., A. Sk., o po kontaktų su jais – slapto sekimo metu nustatytą jo vykimą į slėptuvę paimti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat susitikimus su šiais asmenimis tam, kad medžiagos būtų perduotos jiems, o vėliau – kitiems asmenims (T. L., D. K., N. S., M. Ž.). Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nėra nustatytas T. V. veiksmų pobūdis bendroje bendrininkų veikoje. T. V. buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų „tiekėjas“ nuteistiesiems A. Sk., M. N. ir A. D. Teismai atskleidė nusikalstamos grupės veikos schemą, kiekvieno iš bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis: T. V. – narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą, A. Sk., M. N. ir A. D. – jų įgijimą iš T. V., perdavimą T. L., D. K. ir N. S. toliau platinti. Slėptuvių buvimas, aiškus vaidmenų pasiskirstymas, koordinuoti tarpusavio konspiraciniai veiksmai liudija aukštesnį organizuotumo laipsnį veikiant ne paprasta bendrininkų grupe, o organizuota grupe, tai pagrįstai pripažino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas. Teismai, nuteisdami T. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pagrįstai atsižvelgdami į teismų praktikoje nustatytus organizuotos grupės pripažinimo kriterijus nustatė jį veikus kartu su kitais organizuota grupe.

12. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai nevertino įrodymų kaip visumos, pažeidė rungtyniškumo principą byloje. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad buvo tikrinama ir nuteistojo versija dėl vykimo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) prieigose, tikslo (neva patikrinti ruošiamos medienos, o ne iš slėptuvės paimti narkotines ar psichotropines medžiagas), – jo versija, vertinant liudytojų parodymus kartu su slapto sekimo protokolų duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, paneigta; taip pat daiktų, rastų T. V. naudojamame automobilyje, kratos metu tyrimo duomenys (ant rastų svarstyklių nustatyta skirtingų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų) buvo vertinami kartu su liudytojų parodymais apie galimą kito asmens naudojimąsi automobiliu. Taigi teigti, kad teismai pažeidė rungtyniškumo principą, vertindami įrodymus byloje, ir, kaip teigiama kasaciniame skunde, buvo šališki, nėra teisinio pagrindo.

13. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-109/2013, 2K-147-677/2015). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017). Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019). Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas analizavo ilgo baudžiamojo proceso trukmės priežastis, sumažino BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu T. V. paskirtą bausmę nuo devynerių metų laisvės atėmimo iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, atskleistos teismo posėdžių atidėjimo priežastys, bylos sudėtingumo aspektai. Spręsti, kad nebuvo laikomasi teismų praktikoje nustatytų bausmės švelninimo kriterijų dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistosios A. S. kasacinio skundo

14. Kasaciniu skundu nuteistoji A. S. pateikia šiuos pagrindinius argumentus: 1) nenustatyti A. S., A. Sk., T. V. ir M. Ž. veikimo organizuota grupe požymiai; 2) netinkamai inkriminuota BK 260 straipsnio 1 dalis, nes nepaneigta A. Sk. versija dėl psichotropinių medžiagų laikymo savo reikmėms; 3) pažeista BPK 305 straipsnio 1 dalis, nes nenurodyti motyvai dėl A. S. kaltės dėl jai inkriminuotos veikos padarymo; 4) dėl netinkamo bausmių bendrinimo su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme; 5) A. S. buvo pagrindas švelninti bausmę ir skirti bausmės vykdymo atidėjimą.

15. A. S. veika pagrįstai vertinta kaip padaryta veikiant organizuota grupe (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti). A. S. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismų sprendimai dėl jos kaltės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra nemotyvuoti, taigi neatitinkantys nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad A. S. veiksmų pobūdis atliekant bendrą nusikalstamą veiką nustatytas iš įvairių įrodymų šaltinių gautais duomenimis (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir kaupimo metu gautais duomenimis – pokalbis apie psichotropinių medžiagų įsigijimo poreikį, joms reikalingus pinigus, slapto sekimo protokolu apie A. S., A. Sk. ir T. V. susitikimą, T. V. vykimą į slėptuvę paimti psichotropinės medžiagos, jos perdavimą A. Sk., M. Ž. (vėliau – A. Č.) po A. Sk. skambučio atvykus į barą, kuriame dirba A. S., narkotinės medžiagos perduodamos M. Ž. (vėliau – A. Č.), kratos protokolais, kratų metu rastų daiktų tyrimo išvadomis, kitais įrodymais byloje).

16. Teismai įvertino A. S. veikos pobūdį, turinį, įtaką bendrai nusikalstamai veikai (T. V. derino psichotropinės medžiagos disponavimo klausimą su A. Sk. ir A. S., ne tik su A. Sk.; pokalbių turinys tiek su M. Ž., tiek su A. Sk. atskleidžia jos dalyvavimo organizuotoje nusikalstamoje veikoje aktyvumą). Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apie A. Sk. psichotropinių medžiagų vartojimą savoms reikmėms nebuvo paneigta. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai analizavo A. S. ir A. Sk. veikų kvalifikavimo tinkamumo klausimą, išsamiai analizuodami ir versiją byloje, jog A. Sk. įgyti psichotropines medžiagas galėjo ir savo reikmėms. Ši versija paneigta paties A. Sk. parodymais apie tai, kad jis narkotinių medžiagų nevartoja.

17. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad paskirta A. S. bausmė pagal BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką negalėjo būti bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje byloje priimtas 2018 m. spalio 24 d., bylos nagrinėjimo metu A. S. padarė naują nusikalstamą veiką, nuosprendis dėl kurios įsiteisėjo 2018 m. balandžio 4 d. Taigi bausmės pagrįstai bendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.

18. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.).??????Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė tiek į nuteistosios nusikalstamą veiką, tiek ir į jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pagrindo spręsti, kad kuriai nors iš jų buvo suteikta išskirtinė reikšmė, o ne jos vertintos kaip visuma, taip pažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra. Juolab kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus jos dydžio nustatymo aspektu, o aiškinantis, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017). Šiuo atveju pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos BK nuostatos, nėra.

19. Kasatorė skunde taip pat nurodo argumentus dėl galimo BK 75 straipsnio jai taikymo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nuo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri pripažįstama sunkiu nusikaltimu, padarymo iki proceso kasacinės instancijos teisme buvo keičiamas keletą kartų. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio redakcija nuteistajai A. S. yra labiausiai švelninanti jos teisinę padėtį, nes yra nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui. BK 75 straipsnio 1 dalis nustatė, kad už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius) yra galimas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, jei paskirta ne daugiau nei ketveri metai laisvės atėmimo. Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ji subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygų tai neatitinka.

Dėl nuteistojo S. Č. kasacinio skundo

20. Nuteistasis S. Č. kasaciniame skunde pateikia šiuos esminius argumentus: 1) dėl pažeistų jo procesinių teisių (BPK 219 straipsnis, 255 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 7 dalis); 2) nenustatytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas; 3) BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys bendrinant bausmę su Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikytos netinkamai; 4) nepagrįstai asmuo nuteistas už organizuotos grupės subūrimą; 5) nusikalstamos veikos vykdymo kontrolė tęsta pernelyg ilgai; 6) bausmės dydis turėjo būti mažinamas žymiai labiau, atsižvelgiant į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę; 7) kaltinimas grįstas iš esmės tik atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. P. parodymais.

21. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad veikimas organizuota grupe S. Č. nenustatytas. Teismai išsamiai įvertintino tiek kiekvieną bylos proceso metu gautą įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą (telefoniniai pokalbiai, slapto sekimo protokolai, liudytojų ir nuteistųjų parodymai, specialistų išvados, kratos protokolai, kiti įrodymai byloje), iš šių įrodymų matyti kiekvieno iš organizuotos grupės narių vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, organizuotumo lygis, planinga veikla, konspiracija atliekant savo vaidmenį disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, konkretus medžiagų įgijėjas, kitas asmuo, laikantis narkotines ir psichotropines medžiagas jų slėptuvėje, trečias asmuo, kuris koordinuotai paima jas iš slėptuvės ir pateikia kitiems asmenims sverti, pakuoti.

22. Kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, jog kaltinimas grįstas iš esmės tik atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. P. parodymais. Bylos proceso metu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais teismų nustatyta konkreti suderintos nusikalstamos veikos schema – S. Č. susitikimo metu ar telefonu pranešdavo V. P. apie tai, kad padėjo narkotines ar psichotropines medžiagas slėptuvėje, į ją buvo nusiunčiamas M. Ž. (vėliau, jį sulaikius, – A. Č.) minėtų medžiagų paimti, jas paėmęs nuveždavo L. P. ir V. P. ir ten jas pasidalydavo. Teismai įvertino M. Ž., L. P., parodžiusių apie organizuotos grupės veiklos modelį, parodymų patikimumą, juos lygino kartu su kitais įrodymais byloje (slapto sekimo veiksmų metu gautais duomenimis, telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuotais duomenimis, specialistų tyrimo išvadomis, kitais įrodymais byloje). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl taikant žvalgybos metodus, išsiaiškinus, kad buvo padaryta nusikalstama veika, toliau buvo sankcionuojami slapti tyrimo veiksmai. Pažymėtina, kad ilgą slaptų tyrimo veiksmų atlikimo laiką pateisina siekis atskleisti visus grupės narius, nustatyti kiekvieno iš jų veiklos pobūdį. Pagal šią nusikalstamos veiklos schemą S. Č. vadovavo organizuotai grupei, rūpinosi neteisėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinių paieška, šių medžiagų įgijimu, jų padėjimu į slėptuves, neteisėtu atsiskaitymu už narkotines ir psichotropines medžiagas.

23. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad faktinės bylos aplinkybės iš esmės buvo keičiamos. Pažymėtina, kad S. Č. nusikalstamos veikos padarymo laikas pakeistas nurodant, jog jis organizuotą grupę subūrė ne 2013 m. balandį, o 2013 m. birželio 1 d., įvertinus anksčiausią elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokoluose užfiksuotų duomenų laiką. Taigi, S. Č. gynėsi nuo platesnės apimties kaltinimo, o teisme šis laiko tarpas jam buvo susiaurintas. Taip pat akcentuotina, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013).??????Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, įvertino pakeistos faktinės aplinkybės pobūdį, sprendė, kiek tai reikšminga teisei į gynybą užtikrinti, ir pripažino, kad teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Su apeliacinės instancijos teismo išvadomis sutiktina.

24. Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog S. Č. nežinojo apie M. Ž. vaidmenį jo suburtoje organizuotoje grupėje. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad dėl M. Ž. baudžiamoji byla buvo išskirta, jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, tačiau, jį sulaikius, Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. priėmė nuosprendį ir M. Ž. pripažino kaltu dėl veikų, susijusių su šioje byloje minimomis. Kaltinime nurodyta formuluotė, kad S. Č. organizuota grupe veikė su „asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas“, po minėto nuosprendžio priėmimo pakeista, nurodant Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendyje jau minėto asmens vardą ir pavardę (M. Ž.). Tai, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, niekaip S. Č. procesinių teisių nepažeidžia.

25. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo 106 punkte išsamiai pasisakyta dėl bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnio nuostatas pagal du nuosprendžius S. Č. tinkamumo, su apeliacinės instancijos teismo išvadomis sutiktina, nes jos atitinka įstatymo reikalavimus, todėl jo argumentai atskirai nekartotini.

26. Taip pat atsakant į kasacinio skundo argumentus akcentuotina, kad bausmės dydis, jei tai nėra siejama su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės priežastis ir sumažino S. Č. laisvės atėmimo bausmę dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo nuo septynerių metų septynių mėnesių iki šešerių metų septynių mėnesių, teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą laisvės atėmimo bausmės sumažinimą, kasaciniame skunde nepateikta. Teisės taikymo aspektu šie klausimai išspręsti laikantis įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. Č., nuteistojo T. V. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, nuteistosios A. S. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis