O. B. pagal BK 222 str., 203 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-118-489/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00019-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.17.7.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „U“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „P“, naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „F1“, naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „F“, naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl sukurstymo suklastoti UAB „P“ dokumentus) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl sukurstymo suklastoti UAB „F1“ dokumentus) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl sukurstymo suklastoti UAB „F“ dokumentus) vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, O. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 29 d. nutartis, kuria nuteistojo O. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinis skundas atmestas.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nuteisti A. K., N. M. (N. M.), S. M.. Dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. O. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jis nuo 2015 m. sausio 26 d. būdamas UAB „U“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų ir 3 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. birželio 27 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „U“ buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad UAB „U“ faktiškai jokios veiklos nevykdo, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, faktiškai neįvykusias ūkines operacijas ir pateikdamas šiuos dokumentus UAB „U“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Airista“ atsakingam asmeniui, nesuvokiančiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į UAB „U“ buhalterinę apskaitą:

1.1. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. 173 atvejais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis – pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška) dėl prekių pirkimo iš keturių ūkio subjektų iš viso už 4 751 243,14 Eur, iš jų: iš įmonės SIA LLINDES vienu atveju dėl plieno lakštų pirkimo už 47 952 Eur, iš įmonės SIA STEELGA 29 atvejais dėl aliuminio ir vario lakštų pirkimo už 3 434 177,96 Eur, iš įmonės „SIA MONTeko“ 138 atvejais dėl n/t lakštų, sojų miltų, rapsų išspaudų pirkimo už 1 254 097,30 Eur, iš įmonės „Baltic Meat Companii OU“ penkiais atvejais dėl kalakutienos ir vištienos produkcijos pirkimo už 15 015,88 Eur, ir įtraukė juos į UAB „U“ buhalterinę apskaitą.

1.2. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 16 d. septyniais atvejais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis – pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška) dėl aliuminio ir vario lakštų pirkimo iš įmonės SIA STEELGA už 518 361,17 Eur.

1.3. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. birželio 27 d. 167 atvejais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis – pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška) dėl prekių pardavimo penkiems ūkio subjektams iš viso už 4 839 257,35 Eur, iš jų: įmonei SIA SCANSTEEL dviem atvejais plieno lakštų pardavimo už 50 976 Eur, įmonei SIA ID YX GROUP 62 atvejais sojų miltų, rapsų išspaudų pardavimo už 497 399,38 Eur, įmonei SIA AGRO MIX8 30 atvejų n/t lakštų, sojų miltų, rapsų išspaudų pardavimo už 335 138,30 Eur, įmonei VIMEX S. A. 28 atvejais aliuminio ir vario lakštų pardavimo už 3 494 287,99 Eur, įmonei SIA FOOD DDGS 45 atvejais kalakutienos ir vištienos produkcijos pardavimo už 461 455,68 Eur, ir įtraukė juos į UAB „U“ buhalterinę apskaitą.

1.4. 2017 m. vasario 14 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d. aštuoniais atvejais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis – pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška) dėl aliuminio ir vario lakštų pardavimo įmonei VIMEX S. A. už 576 670,97 Eur.

1.5. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „U“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. birželio 27 d.

2. Be to, O. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti. Jis 2017 m. kovo mėn. Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, vykdydamas bendrą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nusikalstamą sumanymą, susitarė su A. K., kad už piniginį atlygį šis taps uždarosios akcinės bendrovės tariamu akcininku ir direktoriumi, po to perduos juridinio asmens faktinį valdymą O. B., siekiant imituoti juridinio asmens veiklą ir sandorius A. K., kaip bendrovės direktoriaus, vardu. A. K., O. B. sukurstytas, vykdydamas pastarojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamą sumanymą, tyčia, iš anksto žinodamas, kad UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų įgyti ir tapti realiu šios bendrovės akcininku bei direktoriumi neketina, iš savanaudiškų paskatų, pateikdamas savo asmens duomenis bei dokumentus ir duodamas sutikimą būti fiktyviu akcininku ir direktoriumi, suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo:

2.1. Suklastojo tikrus dokumentus – 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 2 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis J. Š. priklausančios UAB „P“ akcijos po 20 vnt. buvo parduotos A. K., patvirtindamas jas savo parašu.

2.2. Suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. kovo 29 d. UAB „P“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nuo 2017 m. kovo 30 d. nauju bendrovės vadovu paskirtas A. K., patvirtindamas jį savo parašu, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį J. Š. kartu su 2017 m. balandžio 5 d. prašymu JAR-1 ir jo priedu JAR-VO-V VĮ Registrų centrui. Dėl to Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2017 m. balandžio 13 d. A. K. įregistruotas kaip UAB „P“ akcininkas ir direktorius, po to jis UAB “P“ registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus perdavė O. B..

3. O. B. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti. Jis 2017 m. balandžio mėn. Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, vykdydamas bendrą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nusikalstamą sumanymą, su N. M. susitarė, kad už piniginį atlygį šis taps uždarosios akcinės bendrovės tariamu akcininku bei direktoriumi, po to perduos juridinio asmens faktinį valdymą O. B., siekiant imituoti juridinio asmens veiklą ir sandorius N. M., kaip bendrovės direktoriaus, vardu. N. M., O. B. sukurstytas, vykdydamas pastarojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamą sumanymą, tyčia, iš anksto žinodamas, kad UAB „F1“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų įgyti ir tapti realiu šios bendrovės akcininku bei direktoriumi neketina, iš savanaudiškų paskatų, pateikdamas savo asmens duomenis bei dokumentus ir duodamas sutikimą būti fiktyviu akcininku ir direktoriumi, suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo:

3.1. Veikdamas per A. R., nesuvokiantį jo nusikalstamo sumanymo, A. R. sudarant elektroninius dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus – 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis UAB „V“ priklausančios UAB „F1“ akcijos po 20 vnt. buvo parduotos N. M..

3.2. Veikdamas per A. R., A. T. (A. T.), nesuvokiančius jo nusikalstamo sumanymo, A. R. sudarant elektroninį dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. balandžio 12 d. UAB „F1“ akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nuo 2017 m. balandžio 13 d. UAB „F1“ vadovu paskirtas N. M., ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą N. M. panaudojo per A. R. įgaliotą asmenį A. T. elektroniniu būdu pateikdamas kartu su 2017 m. balandžio 18 d. prašymu JAR-1-E registruoti Juridinių asmenų registre VĮ Registrų centrui. Dėl to Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2017 m. balandžio 20 d. N. M. įregistruotas kaip UAB „F1“ akcininkas ir direktorius, po to jis UAB „F1“ registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus perdavė O. B..

4. Be to, O. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti. Jis 2017 m. liepos mėn. Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, vykdydamas bendrą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nusikalstamą sumanymą, su S. M. susitarė, kad už piniginį atlygį šis taps uždarosios akcinės bendrovės tariamu akcininku ir direktoriumi, po to perduos juridinio asmens faktinį valdymą O. B., siekiant imituoti juridinio asmens veiklą ir sandorius S. M., kaip bendrovės direktoriaus, vardu. S. M., O. B. sukurstytas, vykdydamas pastarojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamą sumanymą, tyčia, iš anksto žinodamas, kad UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų įgyti ir tapti realiu šios bendrovės akcininku bei direktoriumi neketina, iš savanaudiškų paskatų, pateikdamas savo asmens duomenis bei dokumentus ir duodamas sutikimą būti fiktyviu akcininku ir direktoriumi, suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo:

4.1. Veikdamas per S. A., A. R., B. V., J. R., nesuvokiančius jo nusikalstamo sumanymo, B. V. ir J. R. sudarant elektroninį dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „F“ akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo S. M. nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskirtas vadovu, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdamas per A. R. įgaliotą asmenį S. A. elektroniniu būdu kartu su 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašymu JAR-1-E registruoti Juridinių asmenų registre VĮ Registrų centrui. Dėl to Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. S. M. įregistruotas kaip UAB „F“ akcininkas ir direktorius, po to jis UAB “F.“ registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus perdavė O. B..

5. O. B. taip pat nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, 2015 m. sausio 26 d. įgijęs 100 procentų realiai ūkinės veiklos nevykdančios UAB „U“ akcijų ir 2015 m. sausio 26 d. vienintelio akcininko sprendimu paskyręs save UAB „U“ vadovu – direktoriumi, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą panaudoti UAB „U“ realiai ūkinei veiklai imituoti, siekiant sudaryti sąlygas neteisėtai padidinti PVM atskaitą Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos juridiniams asmenims ir taip nuslėpti šių juridinių asmenų neteisėtą veiklą – išvengti mokėti jų valstybėse pridėtinės vertės mokestį, perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims UAB „U“ registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdoje tyčia, iš savanaudiškų paskatų, vadovavo UAB “U.“ imituodamas ūkinę veiklą:

5.1. Sudarė sąlygas UAB „U“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių pirkimus tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių pirkimo iš keturių ūkio subjektų iš viso už 5 269 604,31 Eur, iš jų: iš įmonės SIA LLINDES vienu atveju dėl plieno lakštų pirkimo už 47 952 Eur, iš įmonės SIA STEELGA 36 atvejais dėl aliuminio ir vario lakštų pirkimo už 3 952 539,13 Eur, iš įmonės „SIA MONTeko“ 138 atvejais dėl n/t lakštų, sojų miltų, rapsų išspaudų pirkimo už 1 254 097,30 Eur, iš įmonės „Baltic Meat Companii OU“ penkiais atvejais dėl kalakutienos ir vištienos produkcijos pirkimo už 15 015,88 Eur.

5.2. Sudarė sąlygas UAB „U“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių pardavimus tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių pardavimo Lenkijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui – įmonei VIMEX S. A. 36 atvejais aliuminio ir vario lakštų pardavimo už 4 070 958,96 Eur bei Latvijos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims: įmonei SIA SCANSTEEL dviem atvejais plieno lakštų pardavimo už 50 976 Eur, įmonei SIA ID YX GROUP 62 atvejais sojų miltų, rapsų išspaudų pardavimo už 497 399,38 Eur, įmonei SIA AGRO MIX8 30 atvejų n/t lakštų, sojų miltų, rapsų išspaudų pardavimo už 335 138,30 Eur, įmonei SIA FOOD DDGS 45 atvejais kalakutienos ir vištienos produkcijos pardavimo už 461 455,68 Eur, iš viso už 1 344 969 Eur.

5.3. Organizavo, kad tariami pirkimo ir pardavimo sandoriai Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos juridiniams asmenims būtų deklaruoti, dėl to UAB „U“ buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „Airista“ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose UAB „U“ 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijose ir 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės: 5 663 035 Eur Europos Sąjungos PVM mokėtojams patiektų prekų (18 eilutėje); 22 893 Eur už Lietuvos ribų įvykusių sandorių (20 eilutė); 5 255 484 Eur iš Europos Sąjungos įsigytų prekių (21 eilutė); 15 016 Eur iš ES įsigytų prekių trikampei prekybai (22 eilutė); 1 103 649 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė); 1 103 649 Eur iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM (34 eilutė); 1 103 649 Eur atskaitomo PVM (35 eilutė), ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. liepos 21 d. per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių ataskaitose ir 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesių ataskaitose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie į kitas Europos Sąjungos valstybes nares tiektų prekių ir teiktų paslaugų vertes: į Latvijos Respubliką (LV) iš viso 1 344 969 Eur, į Lenkijos Respubliką (PL) iš viso 4 070 959 Eur.

5.4. Atidarė UAB „U“ vardu sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) AB Šiaulių banke ir sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims imituojant atsiskaitymus už prekių ir paslaugų pirkimus bei pardavimus atlikti finansines operacijas, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 140 atvejų į UAB “U.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) buvo gauta iš viso 1 176 183,97 Eur, iš jų: 19 450 Eur iš UAB „Patikimi“, 81 742,93 Eur iš ribotos atsakomybės bendrovės ROBOTEX, 298 866,72 Eur iš įmonės SIA ROBOTEX, 1979 Eur iš UAB „Revena“, 245 216,25 Eur iš įmonės SIA STEELGA, 150 512,27 Eur iš įmonės SIA KUBUS K, 203 677,20 Eur iš įmonės „SIA MONTeko“, 111 251,58 Eur iš UAB „P“, 9080 Eur iš įmonės SIA NORWEGIAN MATCH, 14 228,37 Eur iš įmonės SIA SOFFA, 3978,84 Eur iš įmonės „Baltic Meat Companii OU“, 23 Eur įnešta grynaisiais, ir laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 190 atvejų iš UAB „U“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) buvo pervesta iš viso 1 175 894,90 Eur, iš jų: 4070,52 Eur UAB „Airista“, 200 468,59 Eur įmonei SIA STEELGA, 29 629,41 Eur įmonei „Industrial Systems Projects OU“, 171 081,61 Eur UAB „Patikimi“, 20 501,05 Eur G. D. (G. D.), 51 438,36 Eur įmonei „Baltic Meat Companii OU“, 35 360,58 Eur įmonei „SIA MONTeko“, 3287,54 Eur įmonei „SIA Raunas Brugakmens“, 52 926,43 Eur įmonei „Olstav S. R. O.“, 11 520 Eur įmonei „Dax Logistic“, 35,57 Eur įmonei „Valsts Kase“, 9,25 Eur įmonei „Latvijas Vestnesis“, 211 153,57 Eur įmonei „Vicarelli AS“, 77 046,03 Eur UAB „P“, 21 468,32 Eur įmonei „SIA Simas LTD“, 7407,41 Eur įmonei „SIA Elisenda“, 150 988,87 Eur įmonei „Sky Wealth Asia Pacific“, 1400 Eur įmonei „Autohandel Th. Verstappen Zoon Vof“, 3646,09 Eur įmonei „SIA RaWood Riga“, 7350,55 Eur įmonei „Skutte Transport OU“, 81 793,07 Eur įmonei „BBK Invest LLP“, 28 088,22 Eur UAB “F1“, 1400 Eur D. D., 334 Eur įmonei „SIA An Riepas“, 141,19 Eur įmonei „SIA Auto dunte parks“, 11,22 Eur VĮ Registrų centrui, 88,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, 399,45 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2850 Eur išimta grynaisiais.

6. Be to, O. B. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsteigė juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą panaudoti juridinį asmenį realiai ūkinei veiklai imituoti, siekiant sudaryti sąlygas kitų valstybių juridiniams asmenims įforminti tariamus sandorius ir taip nuslėpti neteisėtą veiklą – išvengti mokėti šių juridinių asmenų valstybėse pridėtinės vertės mokestį, iš anksto susitarė su A. K., kad už piniginį atlygį A. K. taps uždarosios akcinės bendrovės tariamu akcininku bei direktoriumi, po to perduos juridinio asmens valdymą jam, 2017 m. kovo 30 d. – 2017 m. balandžio 5 d. laikotarpiu A. K. įgijus UAB „P“ 100 procentų akcijų ir nuo 2017 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistravus A. K. akcininku ir direktoriumi, gavęs iš A. K. UAB „P“ registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus, perdavė juos į Latvijos Respubliką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip jis 2017 m. kovo–balandžio mėn. Klaipėdoje tyčia, iš savanaudiškų paskatų, per A. K. įsteigė UAB „P“, kuri laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo naudojama realiai ūkinei veiklai imituoti:

6.1. O. B. sukurstė A. K. UAB „P“ atidaryti sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke ir sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims imituojant atsiskaitymus už prekių ir paslaugų pirkimus bei pardavimus atlikti finansines operacijas, dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. į UAB,,P“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 33 atvejais gauta iš viso 378 214,54 Eur, iš jų: 16 812,73 Eur iš įmonės „SIA MONTeko“, 284 355,78 Eur iš įmonės „SIA Steelga“, 77 046,03 Eur iš UAB,,U“, su kuriais pardavimo sandorių nevyko, ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. iš UAB,,P“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 30 atvejų pervesta iš viso 356 342,45 Eur, iš jų: 45 450,00 Eur įmonei BBK INVEST LLP, 4000 Eur įmonei BMS AM SIA, 1332 Eur įmonei CNC EKSA SIA, 1955,25 Eur įmonei,,Industrial Systems Projects OU“, 191 357,08 Eur įmonei SOFFA SIA, 111 251,58 Eur UAB,,U“, iš viso 355 363,84 Eur, su kuriais pirkimo sandorių nevyko, bei 978,61 Eur UAB,,Airista“ ir 17,93 Eur bankui aptarnavimo mokesčių.

7. O. B. taip pat nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsteigė juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą panaudoti juridinį asmenį realiai ūkinei veiklai imituoti, siekiant sudaryti sąlygas kitų valstybių juridiniams asmenims įforminti tariamus sandorius ir taip nuslėpti neteisėtą veiklą – išvengti mokėti šių juridinių asmenų valstybėse pridėtinės vertės mokestį, iš anksto susitarė su N. M., kad šis už piniginį atlygį taps uždarosios akcinės bendrovės tariamu akcininku ir direktoriumi, po to perduos juridinio asmens valdymą jam, 2017 m. balandžio 13 d. N. M. įgijus UAB „F1“ 100 procentų akcijų ir nuo 2017 m. balandžio 20 d. įregistravus jį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre kaip akcininką ir direktorių, gavo iš jo UAB „F1“ registracijos dokumentus, antspaudą, įmonės valdymo instrumentus ir perdavė juos į Latvijos Respubliką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip jis 2017 m. balandžio mėn. Klaipėdoje tyčia, iš savanaudiškų paskatų, per N. M. įsteigė UAB „F1“, kuri laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo naudojama realiai ūkinei veiklai imituoti:

7.1. Sudarė sąlygas UAB „F1“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių pirkimus tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis 32 atvejais dėl rapsų produkcijos pirkimo iš Latvijos Respublikos įmonės SIA KUBUS K iš viso už 833 548,33 Eur.

7.2. Sudarė sąlygas UAB „F1“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių pardavimus tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis 32 atvejais dėl rapsų produkcijos pardavimo Latvijos Respublikos įmonei „SIA Studio Kitchen“ už 844 719,62 Eur.

7.3. Sudarė sąlygas, kad tariami pirkimo ir pardavimo sandoriai Latvijos Respublikos juridiniams asmenims būtų deklaruoti, dėl to UAB „F1“ buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „Airista“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose UAB „F1“ 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės: 844 719 Eur Europos Sąjungos PVM mokėtojams patiektų prekių (18 eilutėje); 820 185 Eur iš Europos Sąjungos įsigytų prekių (21 eilutė); 172 354 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė); 172 239 Eur iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM (34 eilutė); 172 354 Eur atskaitomo PVM (35 eilutė).

7.4. Sukurstė N. M. UAB „F1“ vardu atidaryti sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke ir sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims imituojant atsiskaitymus už prekių ir paslaugų pirkimus bei pardavimus atlikti finansines operacijas, dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. į UAB „F1“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauta iš viso 117 040,74 Eur, iš jų: 47 219,63 Eur iš įmonės „SIA Kubus K“, 9058,36 Eur iš įmonės „SIA Soffa“, 15 255,00 Eur iš įmonės „SIA Steelga“, 28 088,22 Eur iš UAB „U“, ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. iš UAB,,F1“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta iš viso 99 485,12 Eur, iš jų: 11 314,40 Eur,,EJ“ J. J. Z., 33 014 Eur įmonei „OU Baltik Meat companii“, 46 895,00 Eur įmonei „SIA Norwegian match“, 2600 Eur įmonei „SIA Mehaniska razotne“, 243 Eur įmonei „SIA Robotex“, 4200 Eur įmonei „Autohandel TH Verstappen Zoon VOF“, 1103,12 Eur UAB,,Airista“, 2,04 Eur VĮ Registrų centrui, 81,48 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 32,08 Eur aptarnavimo mokesčių bankui.

8. Be to, O. B. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsteigė juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą panaudoti juridinį asmenį realiai ūkinei veiklai imituoti, siekiant sudaryti sąlygas kitų valstybių juridiniams asmenims įforminti tariamus sandorius ir taip nuslėpti neteisėtą veiklą – išvengti mokėti šių juridinių asmenų valstybėse pridėtinės vertės mokestį, iš anksto susitarė su S. M., kad už piniginį atlygį šis taps uždarosios akcinės bendrovės tariamu akcininku ir direktoriumi, po to perduos juridinio asmens faktinį valdymą jam, 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu S. M. įgijus UAB „F“ 100 procentų akcijų ir nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. įregistravus jį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre kaip akcininką ir direktorių, gavęs iš jo UAB „F“ registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus, perdavė juos į Latvijos Respubliką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip jis 2017 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje tyčia, iš savanaudiškų paskatų, per S. M. įsteigė UAB „F“, kuri laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. buvo naudojama realiai ūkinei veiklai imituoti:

8.1. Sudarė sąlygas UAB „F“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių pirkimus tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių pirkimo iš trijų ūkio subjektų iš viso už 1 248 808,56 Eur, iš jų: iš įmonės „SIA Soffa“ septyniais atvejais dėl aliuminio ir vario lakštų pirkimo už 697 311 Eur, iš įmonės „SIA ScanSteel“ vienu atveju dėl plieno ir aliuminio lakštų pirkimo už 85 786,88 Eur, iš įmonės „SIA Norwegian Match“ 18 atvejų dėl rapsų išspaudų pirkimo už 465 710,68 Eur.

8.2. Sudarė sąlygas UAB „F“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių pardavimus tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis dėl prekių pardavimo Lenkijos Respublikos įmonei S&H IMEX SP, Z.O.O. šešiais atvejais aliuminio ir vario lakštų pardavimo už 605 676,33 Eur, Čekijos Respublikos įmonei A. S. ALFUN dviem atvejais vario lakštų pardavimo už 275 825,60 Eur bei Latvijos Respublikos įmonei „SIA Ave Motto“ 18 atvejų rapsų išspaudų pardavimo už 467 616,18 Eur.

8.3. Sudarė sąlygas, kad tariami pirkimo ir pardavimo sandoriai Lenkijos Respublikos, Čekijos Respublikos ir Latvijos Respublikos juridiniams asmenims būtų deklaruoti, dėl to UAB “F.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „Baltic Net Media“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose UAB „F“ 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių PVM deklaracijose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės: 467 616 Eur Europos Sąjungos PVM mokėtojams patiektų prekių (18 eilutėje); 881 502 Eur už Lietuvos ribų įvykusių sandorių (20 eilutė); 1 249 209 Eur iš Europos Sąjungos įsigytų prekių (21 eilutė); 78 098 Eur iš ES įsigytų prekių trikampei prekybai (22 eilutė); 242 415 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė); 242 415 Eur iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM (34 eilutė); 242 415 Eur atskaitomo PVM (35 eilutė), ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2017 m. rugpjūčio, spalio mėnesių prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie į kitas ES valstybes nares tiektų prekių ir teiktų paslaugų vertes: į Lenkijos Respubliką (PL) iš viso 605 676 Eur, į Čekijos Respubliką (CZ) iš viso 275 826 Eur, į Latvijos Respubliką (LV) iš viso 467 616 Eur.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Kasaciniu skundu nuteistasis O. B. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) baudžiamąją bylą kasatoriui nutraukti, arba 3) vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, paskirti kasatoriui kitos rūšies bausmę, arba 4) BK 75 straipsnyje nustatytu pagrindu bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius skunde nurodo:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl nusikaltimo sudėties kasatoriaus veiksmuose nebuvimo, subjektyviųjų (dėl BK 203 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies) ir objektyviųjų (dėl BK 300 straipsnio 1 dalies) nusikaltimo sudėties požymių nenustatymo bei nepagrįsto civilinių teisinių santykių kriminalizavimo. Todėl kasatoriaus apeliacinis skundas iš esmės liko neišnagrinėtas, o tai traktuotina kaip esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9.2. Žemesniųjų instancijų teismai konstatavo, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kasatorius padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, ir nors nesiekė, tačiau sąmoningai leido kilti baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-895/2015">2K-406-895/2015</a>). Įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Todėl kaltinimas, kad kasatorius šiuo atveju privalėjo užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir to nepadarė, neatitinka ne tik kasacinio teismo praktikos, bet ir įstatymo reikalavimų.

9.3. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-895/2015">2K-406-895/2015</a> pažymėta ir tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą. O. B., kaip bendrovės vadovas būdamas atsakingas už tinkamą jos buhalterinės apskaitos organizavimą, šią apskaitą pavedė tvarkyti asmenims, turintiems teisę atlikti šias funkcijas, ir taip įgyvendino iš Buhalterinės apskaitos įstatymo kylančius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms savaime nereiškia įmonės vadovo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir šių dokumentų nesaugojimo nustatytą laiką. Šiuo atveju, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta, kad tokie dokumentai buvo nepateikti būtent dėl to, jog įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo neužtikrinimas buvo kvalifikuotas kaip tyčinis BK 222 straipsnio sudėtį atitinkantis nusikaltimas. Nustačius nepagrįstą ir netinkamą kasatoriaus veiksmų kriminalizavimą, t. y. perkėlimą atsakomybės už buhalterinės apskaitos tvarkymo neužtikrinimą, kasatorius dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos turėtų būti išteisintas.

9.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo kitokias, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos, aplinkybes ir taip nesilaikė kasacinėje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje nustatyto draudimo sunkinti nuteistojo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors faktinis UAB „U“ vadovas buvo kitas asmuo, tai nepašalina atsakomybės ir bendrovės direktoriui – kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota kardinaliai skirtinga aplinkybė, t. y. kad kasatorius veikė kaip faktinis UAB „U“ vadovas, kasatoriui buvo procesinė staigmena ir jis neturėjo galimybės gintis.

9.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, siekiant pagrįsti BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, nurodyta, kad būtent kasatoriaus ar jo įgalioto asmens vardu buvo teikiamos deklaracijos, tačiau neaišku, kaip ši aplinkybė patvirtina BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Kasatorius niekada nebuvo kaltinamas neteisingų duomenų ar deklaracijų pateikimu. Tokios aplinkybės, kaip sudarančios inkriminuotų nusikaltimų sudėtį, nėra aprašytos ir kasatoriui pareikštuose kaltinimuose. Pareigą įmonės vadovui teikti deklaracijas imperatyviai nustato įstatymai, todėl, suteikus įgaliojimus, deklaracijos teikiamos oficialiai registruoto įmonės vadovo vardu. Nagrinėjamu atveju traktuoti, kad kasatorius, kaip įmonės vadovas, atliko kokius nors nusikalstamus kaltinime nenurodytus veiksmus, nėra jokio įstatymu įtvirtinto pagrindo.

9.6. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pagrįsti kasatoriaus kaltę dėl BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad byloje esančias sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius savo parašu ir antspaudu patvirtino būtent kasatorius. Tačiau kasatorius niekada nebuvo kaltinamas pasirašęs konkrečias PVM sąskaitas faktūras, o CMR važtaraščiai jam pareikštame kaltinime išvis nepaminėti. Todėl kasatorius, nurodęs, kad realiai nedalyvavo įmonės valdyme ir nieko nežinojo apie jos veiklą, neturėjo ginčyti jam net neinkriminuotos konkrečios jo vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ar CMR važtaraščio. Juo labiau kad pagal BK 203 straipsnio 2 dalį kasatorius nuteistas už tai, kad UAB „U“ registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tą pačią aplinkybę traktuoti kardinaliai priešingai (t. y. kad kasatorius pats savo parašu ir antspaudu patvirtino minėtus dokumentus, nors dėl kitos nusikalstamos veikos pripažįstama, kad visus valdymo instrumentus, įskaitant ir antspaudą, jis perdavė tretiesiems asmenims), kaip kasatoriaus kaltę dėl realaus įmonės valdymo pagrindžiančią aplinkybę, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo. Be to, tokios aplinkybės nebuvo tirtos nei ikiteisminio tyrimo metu (neatliktos jokios rašysenos ekspertizės, kasatorius nebuvo apklaustas dėl kiekvieno dokumento atsiradimo aplinkybių ir t. t.), nei bylą nagrinėjant teisme. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir inkriminavus šias kaltinime nenurodytas ir pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, tai tapo kasatoriaus teisinę padėtį sunkinančia procesine staigmena.

9.7. Analogiška situacija susiklostė ir dėl kaltinimų kasatoriui atlikus BK 203 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas. Kaltinimas, neva kasatorius, vadovaudamas UAB „U“ veiklai, tuo pat metu perdavė nenustatytiems asmenims bendrovės registracijos dokumentus, antspaudą ir įmonės valdymo instrumentus, prieštarauja tiek kaltinimo turiniui (perdavęs visus įmonės valdymo instrumentus asmuo nebetenka galimybės ją valdyti), tiek ir teismų praktikai.

9.8. Teismų praktikoje aptartos ir tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo. Tada pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako faktinis juridinio asmens vadovas, o formalus vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą darant BK 203 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (pvz., kaip padėjėjas). Taigi nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad kasatorius buvo tik fiktyvus vadovas, jis negali atsakyti kaip neteisėtai vadovavęs įmonei asmuo. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pripažįstant kasatorių kaltu dėl BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kaip vadovui neužtikrinant tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, konstatuota, kad jis šią veiką padarė netiesiogine tyčia, t. y. nesiekdamas įstatyme nurodytų padarinių. O tokius pačius kasatoriaus, kaip UAB „U“ vadovo, veiksmus apeliacinės instancijos teismas jau traktavo kaip įvykdytus tiesiogine tyčia. Šiais esminiais BK 203 straipsnio nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės elemento (tiesioginės tyčios) kasatoriaus veiksmuose nebuvimo klausimais apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.

9.9. Taip pat liko neišnagrinėti kiti su BK 203 straipsnio taikymu susiję klausimai, t. y. kuo pasireiškė kasatoriaus vadovavimas UAB „U“ veiklai. Atsakydamas į šiuos esminius apeliacinio skundo argumentus, teismas tiesiog perrašė išvadas ir apžiūros protokolus, kurie pagrindžia pačios įmonės neteisėtą veiklą, niekaip jų nesusiedamas su kasatoriumi ir padarydamas niekuo neargumentuotą išvadą, kad šie ir anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog kasatorius naudojo UAB „U“ neteisėtai veiklai nuslėpti. Toks apeliacinio skundo išnagrinėjimo būdas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu.

9.10. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatorius UAB „P“, UAB „F1“, UAB „F“ neįsteigė, tačiau, padaręs tokias teisiškai reikšmingas, eliminuojančias kasatoriaus kaltę išvadas, teismas taip pat nustatė naują kaltinime nenurodytą aplinkybę, kad kasatorius šiems juridiniams asmenims vadovavo. Tokia teisinė situacija (esminio kaltinimo sudėtį sudarančio elemento pakeitimas kitu, apsunkinant apelianto, kurio vienintelio skundas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, teisinę padėtį) nėra galima.

9.11. Tie patys argumentai dėl nepagrįsto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų palikimo nenagrinėtų taikytini ir pasisakant dėl kasatoriaus kaltės dėl BK 300 straipsnyje nustatytų nusikaltimų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo įrodinėjama ne BK nustatyta dokumentų klastojimo nusikaltimo sudėtis, o tai, kad šalių pasirašyta sutartis turi valios trūkumų. Sandorių, turinčių valios trūkumų, analizė ir vertinimas yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės dalykas. Kaip matyti iš kaltinimo, nė vienas iš BK nurodytų šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančių elementų kasatoriui nebuvo inkriminuotas. Todėl, nenustačius dokumentų klastojimo, t. y. turinio pakeitimo fakto, ir pripažinus, kad šalys iš tiesų šiuos dokumentus pasirašė, tik galimai neketindamos sukurti šiuose dokumentuose nurodytų pasekmių (realaus įmonių įsigijimo bei vadovavimo joms), nėra ir teisinio pagrindo šių sandorių vertinti kaip nusikalstamų.

9.12. Kasacinės instancijos teismas savo pobūdžiu panašioje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-251/2013">2K-7-251/2013</a> padarė išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistųjų veika sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius ir savo pavojingumu peraugo civilinės atsakomybės lygį. Tokie nuteistųjų veiksmai pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą už tyčinį dokumento suklastojimą. Analogiškos išvados darytinos ir nagrinėjamu atveju. Kasatoriui inkriminuotiems civiliniams teisiniams santykiams taikytinos ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Kaltinime nurodyti dokumentai, kurie nebuvo suklastoti, juos pasirašė juose nurodyti asmenys, kurie nebuvo suklaidinti, nebuvo iškraipytas šių sutarčių turinys ir forma, gali būti vertinami tik kaip turintys valios trūkumų. Nenustačius dokumentų suklastojimo fakto ir pripažinus, kad dokumentų klastojimas pasireiškė ne formos, turinio iškraipymu, o iš esmės valios sudaryti konkretų sandorį nebuvimu, tokie veiksmai vertintini ne kaip baudžiamosios, o kaip civilinės teisės dalykas. Taigi kaltinime nėra nurodyta būtinų BK 300 straipsnyje nustatytų nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių, todėl baudžiamoji byla kasatoriui turėtų būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas analogiškų kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo, taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

9.13. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, jog kasatorius BK 203 ir 222 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nustatė naują, kaltinime nenurodytą sunkinančią aplinkybę, t. y. kad kasatoriui inkriminuotos BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų – naudojant juridinius asmenis neteisėtai veiklai nuslėpti. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skirdamas bausmę, teismas negali pripažinti sunkinančia nuteistojo atsakomybę tokios aplinkybės, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Šiuo atveju juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti yra savarankiškas kitos BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis, už ją kasatorius buvo nuteistas. Todėl antrą kartą traktuoti tą pačią aplinkybę ir kaip sunkinančią atsakomybę nėra nei įstatymu įtvirtinto, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad, motyvuodamas skirtinos bausmės rūšį bei dydį, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog visos kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (nutarties 65 punktas). Tai rodo akivaizdų apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų prieštaringumą.

9.14. Atsisakydamas pripažinti kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad kasatorius nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltu neprisipažino ir apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kasatoriaus parodymų vertinimo teisėtumo bei pagrįstumo. Tačiau iš tiesų apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės nebuvo ginčijamos, remdamasis šia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti nemažą dalį apeliacinio skundo argumentų. Nemaža dalimi kasatoriaus parodymų pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas nuosprendį. Apeliaciniu skundu taip pat nebuvo kaip nors kitaip interpretuojami ar vertinami kasatoriaus parodymai. Kasatorius nuo pat tyrimo pradžios per daugkartines apklausas davė išsamius ir nuoširdžius parodymus apie visas jam žinomas bylos aplinkybes, galimus inkriminuotų nusikaltimų užsakovus ir tikruosius vykdytojus, akcentuodamas, kad jis prieš savo valią dėl nežinojimo buvo įtrauktas į nusikaltimų padarymą, pats jaučiasi organizatorių apgautas (nes negalvojo, kad darė kažką neteisėto) ir nuo jų nukentėjęs. Visus kasatoriaus parodymus patvirtino ir neviešo pobūdžio priemonių metu užfiksuoti duomenys. Tai, kad asmuo, nebūdamas teisininkas, visiškai patvirtindamas savo atliktus veiksmus, kartu nemano, kad padarė kažką neteisėto (būdamas įsitikinęs, kad buvo apgautas dėl užsakovų tikrųjų ketinimų), nesudaro pagrindo nepripažinti, kad jis neprisidėjo prie objektyvios tiesos nustatymo šioje byloje. Taip pat neaišku, kodėl pagal kasatoriaus parodymus nustatyti nusikaltimų užsakovai kaltinime traktuojami kaip tyrimo metu nenustatyti asmenys. Be to, kasatoriaus parodymai visiškai nesiskiria nuo A. K. ir N. M., kuriems BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta, parodymų. Kaip nors kitaip vertinti tiek kasatoriaus parodymus, tiek ir jo veiksmus nėra jokio pagrindo.

9.15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ne tik neturėjo teisinio pagrindo minėti kasatoriaus ankstesnius išnykusius teistumus, bet ir negalėjo grįsti nuosprendžio užsienio valstybėje prieš daugiau kaip keturiolika metų priimtu nuosprendžiu. Akivaizdu, kad anksčiau neteistam asmeniui skiriant bausmę už tokias nepavojingas savo pobūdžiu nusikalstamas veikas buvo pažeisti tiek proceso teisingumo, tiek proporcingumo principai. Pažymėtina, kad tame pačiame procese kitiems, turintiems neišnykusius teistumus, asmenims paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu.

9.16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumo, netinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kasatoriui turėtų būti arba skiriama kita nei laisvės atėmimas įstatymo nustatyta bausmės rūšis, arba bent jau taikomos BK 75 straipsnio nuostatos (šiuo atveju tam yra visos sąlygos bei pagrindai) ir bausmės vykdymas atidedamas. Atsisakymą priimti tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindė prieštaraujančiais įstatymui ir teismų praktikai argumentais, t. y. kad kasatorius niekur nedirba ir šiuo metu teisme yra nagrinėjamos naujos baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu.

10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

10.1. Kasatoriaus veiksmų apimtis valdant UAB „U“ ir organizuojant jos veiklą pagrįstai teismų įvertinta kaip realus ir faktinis vadovavimas bendrovei. Kasatoriaus teiginiai dėl prieštaringai įvertinto jo vaidmens bendrovės veikloje ir gynybos teisių suvaržymo atmestini.

10.2. Byloje nustatyta, kad kasatorius, būdamas UAB „U“ faktinis vadovas, t. y. direktorius, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, būdamas „mano VMI“ atstovas, buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims sąmoningai teikė neteisingus duomenis apie bendrovės veiklą, pasirašinėjo dokumentus apie nebūtas operacijas. Dėl kasatoriaus veiksmų valstybės įgaliotoms institucijoms buvo teikiami neteisingi duomenys apie bendrovės veiklą. 2018 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-5-4054 nustatyta, kad UAB „U“ buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl, vertindami nustatytas aplinkybes, bylą nagrinėję teismai kasatorių pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu ir jį dėl šio nusikaltimo nuteisė.

10.3. Byloje neginčytinai nustatyta, kad juridiniai asmenys UAB „U“, UAB „P“, UAB „F1“ ir UAB „F“ realios veiklos nevykdė, o buvo naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Teismų ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad UAB “U.“ realios veiklos nevykdė, priklausė tarptautinio PVM sukčiavimo įmonių grandinei ir Lietuvoje veikė kaip fiktyvi tarpininkė. Esant nustatytoms aplinkybėms, kasatorius, būdamas UAB „U“ vadovas ir priimdamas su įmonės veikla susijusius esminius sprendimus, negalėjo nesuvokti įmonės, naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, paskirties. Atmestini kasatoriaus teiginiai ir dėl tariamai nepagrįstų teismo išvadų apie tariamą jo vadovavimą UAB „P“, UAB „F1“ ir UAB „F“. Byloje nustatyta, kad kasatorius pasiūlė A. K., N. M. ir S. M. tapti įmonių direktoriais. Tuo pagrindu buvo pasirašyti fiktyvūs dokumentai dėl jų tapimo bendrovių akcininkais ir vadovais, tačiau realiai jie įmonėse nedirbo. Visi su įmonių valdymu susiję dokumentai, antspaudai, kt. įmonės valdymo instrumentai buvo perduoti kasatoriui. Kasatorius su kitais nuteistaisiais lankėsi bankuose dėl įmonių sąskaitų atidarymo, asmeniškai iš autobusų stoties siuntė dokumentus Latvijos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Šių teismų ištirtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kasatorius buvo faktinis UAB “P“, UAB „F1“, UAB „F“ vadovas, steigėjas, šie juridiniai asmenys buvo naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Kasatorius, įkalbėjęs A. K., N. M., S. M. tapti įmonių vadovais, vėliau perėmęs įmonėms valdyti būtinus instrumentus ir rūpindamasis jų veikla, suvokė vadovaujantis juridiniams asmenims, naudojamiems neteisėtai veiklai nuslėpti, ir savo aktyviais veiksmais to siekė. Todėl kasatoriaus veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

10.4. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs aplinkybę, jog kasatorius UAB „P“, UAB „F1“, UAB „F“ neįsteigė, nes jos jau buvo įsteigtos, bei pripažinęs jį vadovavus šioms įmonėms, konstatavo naują kaltinime nenurodytą aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis ne tik steigė juridinius asmenis nusikalstamai veikai nuslėpti, bet ir jiems vadovavo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį skundą, šias pirmosios instancijos teismo išvadas patikslino, nurodydamas, kad kasatorius vadovavo juridiniams asmenims. Toks pirmosios instancijos teismo išvadų patikslinimas nelaikytinas kasatoriaus teisių į gynybą suvaržymu. Juolab kad kasatoriaus vadovavimo juridiniams asmenims aplinkybė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte, pagal kurį jis buvo atiduotas teismui.

10.5. Teismų nustatytomis aplinkybėmis kasatorius įkalbėjo A. K., N. M. ir S. M. tapti UAB „P“, UAB „F1“ ir UAB „F“ tariamais akcininkais ir vadovais, iš anksto žinodamas, kad faktinis įmonių valdymas bus perduotas kasatoriui. Tuo tikslu buvo sudarytos įmonių akcijų pirkimo sutartys, priimti akcininkų sprendimai dėl naujų įmonių vadovų paskyrimo, dokumentai su žinomai neteisingais duomenimis pateikti valstybės įgaliotai institucijai. Vėliau visi su įmonių valdymu susiję instrumentai buvo perduoti kasatoriui. Sprendžiant klausimą dėl tokių sutarčių, kitų dokumentų pripažinimo suklastotais, svarbu nustatyti minėtuose dokumentuose užfiksuotų neteisingų duomenų bei iš jų kylančių neigiamų teisinių pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, jų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Byloje nustatyta, kad UAB „P“, UAB „F1“ ir UAB “F.“ realios veiklos nevykdė. Jos buvo naudojamos nusikalstamai veiklai nuslėpti. Taip dokumentuose nurodytais duomenimis buvo siekiama realizuoti vienintelį tikslą – sukurti fiktyvius juridinius asmenis, pastaruosius įtraukiant į tarptautinio sukčiavimo įmonių grandinę, ir iš to gauti neteisėtą (nusikalstamą) turtinę naudą. Tokia veika kelia rimtą pavojų teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad teismai tokių dokumentų su žinomai neteisingais duomenimis surašymą ir pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms pagrįstai vertino kaip tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, pakankamus baudžiamajai atsakomybei kilti. Įvertinus tai, kad kasatorius sukurstė kitus nuteistuosius suklastoti dokumentus, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

10.6. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę kasatoriui, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę (yra nevedęs, turi nepilnametį vaiką, nedirbantis ir kt.), į tai, kad anksčiau kasatorius baustas administracine tvarka, motyvuotai pasisakė, kodėl kasatorių charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Teismas taip pat motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių. Kasatorius neigia kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, ginčija teismo išvadas dėl nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Tokia nuteistojo pozicija negali būti vertinama kaip pagalba išaiškinant veiką ir ją padariusius asmenis.

10.7. Atmestini ir kasatoriaus argumentai dėl nepagrįsto atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo, pripažįstant, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo siejama su nusikalstamomis veikomis dėl kurstymo suklastoti dokumentus. Byloje nustatyta, kad kasatorius sukurstė asmenis suklastoti dokumentus, siekdamas savanaudiškų paskatų – naudoti juridinius asmenis neteisėtai, savanaudiškai veiklai nuslėpti. Taigi teismų išvados dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra pagrįstos.

10.8. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kasatorius padarė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkėms, o septynios – nesunkioms nusikalstamoms veikoms, atsižvelgiant į tai, kad kasatorius neturi pragyvenimo šaltinio, teigtina, kad jam paskirta bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) ir jos dydis (už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės neviršija sankcijose nustatyto bausmės vidurkio) nėra aiškiai per griežti ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai, įvertinę kasatoriaus padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, jo asmenybę, pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad O. B. paskirtos bausmės tikslai nebus realiai pasiekti jos neatliekant.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistojo O. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasaciniame skunde nurodomo BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo

12. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, todėl šis skundas liko neišnagrinėtas iš esmės, nepagrįstas.

13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2016">2K-10-976/2016</a>, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).

14. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktą jų vertinimą ir padarytų išvadų pagrįstumą, atsakė į visus esminius kasatoriaus gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir paaiškino, kodėl beveik visi jie atmetami, o pritaręs skundo argumentui, kad kasatorius UAB „P“, UAB “F1“, UAB „F“ neįsteigė, nurodė, kodėl ši aplinkybė nekeičia jo veikos kvalifikavimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Todėl laikytina, kad byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo konstatuoti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nėra.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-696/2017">2K-313-696/2017</a>, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „U“ direktorius O. B., žinodamas, kad bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, faktiškai neįvykusias ūkines operacijas (prekių pirkimą ir pardavimą) ir pateikdamas šiuos dokumentus UAB „U“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Airista“ atsakingam asmeniui, nesuvokiančiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į UAB „U“ buhalterinę apskaitą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „U“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „U“ buhalterinė apskaita buvo apgaulingai tvarkoma siekiant imituoti šios bendrovės realią ūkinę veiklą, sukurti faktiškai neįvykusių sandorių grandinę ir taip sudaryti sąlygas neteisėtai padidinti PVM atskaitą kaltinime nurodytiems Lenkijos Respublikos ir Latvijos Respublikos juridiniams asmenims.

17. Kasatorius, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad jis, kaip UAB „U.“ vadovas, buvo atsakingas tik už jos buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Šią apskaitą jis pavedė tvarkyti asmenims, turintiems teisę atlikti šias funkcijas, ir tokiu būdu įgyvendino iš Buhalterinės apskaitos įstatymo kylančius reikalavimus. Su šiais kasatoriaus argumentais nėra pagrindo sutikti.

18. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2014">2K-363/2014</a>, 2K-277-696/2017, 2K-161-693/2019 ir kt.).

19. Būtent tokia situacija nustatyta šioje byloje. UAB „U“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Airista“ buhalterė J. A., kuri nežinojo apie apgaulingą O. B. per jo įgaliotus asmenis jai pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų pobūdį. Taigi O. B. darė nusikalstamą veiką pasinaudodamas nesuvokiančiu apie daromą nusikaltimą asmeniu. Kadangi jis suklaidino buhalterę, sąmoningai pateikdamas jai tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, turėdamas tikslą įtraukti juos į buhalterinę apskaitą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

20. Tačiau, tinkamai kvalifikavę nusikalstamą veiką, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai nustatė tyčios rūšį, konstatuodami, kad kasatorius apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą veikdamas netiesiogine tyčia – neužtikrindamas tinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, nesiekė baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Nagrinėjamu atveju tyčios rūšis neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau turi reikšmės veikos pavojingumo vertinimui, todėl teismai privalo teisingai nustatyti tyčios rūšį, skirtingų tyčios rūšių nustatymas, pripažįstant kasatorių kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, kvestionuojamas ir kasaciniame skunde.

21. Pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, – kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nustatę, kad tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai UAB „U“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei buvo perduoti paties O. B. iniciatyva ir ši veika buvo ne atsitiktinė, o glaudžiai susijusi su kita jam inkriminuota nusikalstama veika – vadovavimu neteisėtai veiklai nuslėpti naudojamai įmonei, teismai netgi palankiau O. B. nustatė, kad jis nenorėjo kilsiančių padarinių ir buvo jiems abejingas, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kaip minėta, tokia netinkama išvada, kurios negalima ištaisyti nesant kasacinio skundo bloginančiais pagrindais, nekeičia veikos kvalifikacijos, nes BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę kaltininko tyčią.

22. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius veikė ne tik kaip formalus (de jure), bet ir kaip faktinis (de facto) UAB „U“ vadovas, nelaikytina procesine staigmena, nuo kurios jis neturėjo galimybės gintis. Šią išvadą teismas išsamiai ir motyvuotai argumentavo skundžiamos nutarties 25–31 punktuose, ji neprieštarauja kaltinamajame akte suformuluotam kaltinimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jo nepakeičia, nesuvaržo kasatoriaus teisės į gynybą.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes O. B. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 203 straipsnio 2 dalies taikymo

24. Kasaciniame skunde nesutinkama ir su kasatoriaus nuteisimu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos).

25. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal šį BK straipsnį kasatorius nuteistas už tai, kad vadovavo UAB „U“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti ir įsteigė tokiam pačiam tikslui skirtas UAB „P“, UAB „F1“, UAB „F“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius UAB „P“, UAB „F1“, UAB „F“ neįsteigė, tačiau joms faktiškai vadovavo, todėl šios veikos kvalifikuotinos pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

26. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: 1) juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimu ar 2) vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui. Kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti, ar įsteigtas juridinis asmuo ar juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent tokį juridinį asmenį panaudojant kaip priedangą vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai neteisėtai veiklai nuslėpti yra naudojamas ir toks juridinis asmuo, kuris užsiima tam tikra teisėta komercine, ūkine, finansine veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-895/2016">2K-83-895/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-895/2018">2K-304-895/2018</a>, 2K-143-976/2019).

27. Vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo. Tokiu atveju pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsakys faktinis juridinio asmens vadovas, o formalus vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą darant BK 203 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (pvz., kaip padėjėjas). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir norėti tai daryti. Sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės, esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti ir juridinio asmens vadovas tai suvokė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-895/2018">2K-304-895/2018</a>).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta: 1) UAB „U“, UAB „P“, UAB „F1“ ir UAB “F.“ realios ūkinės veiklos nevykdė; 2) O. B. UAB „P“, UAB “F1“ ir UAB „F“ surado naujus fiktyvius vadovus, kurie tik vykdė nuteistojo nurodymus už piniginį atlygį, nes patys neturėjo reikiamos kompetencijos eiti vadovaujamas pareigas; O. B. nurodymu jie jam perdavė bendrovių registracijos dokumentus, antspaudus ir valdymo instrumentus, taip pat atidarė bendrovėms sąskaitas bankuose; 3) O. B. bendrovių registracijos dokumentus, antspaudus ir valdymo instrumentus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims; 4) O. B. sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims UAB „U“, UAB “F1“ ir UAB „F“ vardu įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių pirkimus ir pardavimus tikrovės neatitinkančiais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis; 5) O. B. organizavo, kad tariami UAB „U“, UAB „F1“ ir UAB „F“ pirkimo ir pardavimo sandoriai būtų deklaruoti, dėl to šių bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose bei prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės; 6) O. B. sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, imituojant atsiskaitymus už prekių ir paslaugų pirkimus bei pardavimus, atlikti finansines operacijas į UAB „U“, UAB „P“, UAB „F1“ banko sąskaitas ir iš jų; 7) užsienio valstybių įmonės, su kuriomis buvo imituojamas prekių pirkimas ir pardavimas, priklauso tarptautiniam PVM sukčiavimo tinklui.

29. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad, siekdamas sudaryti sąlygas užsienio valstybių juridiniams asmenims nuslėpti jų neteisėtą veiklą – išvengti mokėti jų valstybėse pridėtinės vertės mokestį, O. B. panaudojo savo paties realiai valdomas bendroves – UAB „U“, UAB „P“, UAB „F1“ ir UAB „F“. Įgijęs bendrovių registracijos dokumentus, antspaudus ir valdymo instrumentus, kasatorius jais disponavo savo nuožiūra – sąmoningai perdavė kitiems asmenims, kad šie juos galėtų panaudoti neteisėtais tikslais. Tokios kasatoriaus veikos atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, požymius. Taigi teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (iš viso keturios nusikalstamos veikos), baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

30. Kasatoriaus argumentas, kad konstatavęs, jog jis UAB „P“, UAB „F1“, UAB “F.“ neįsteigė, tačiau šiems juridiniams asmenims vadovavo, apeliacinės instancijos teismas nustatė naują kaltinime nenurodytą aplinkybę ir taip pasunkino kasatoriaus teisinę padėtį, prieštarauja paties kaltinimo turiniui. Iš jo matyti, kad kasatoriui, be kita ko, buvo inkriminuota tai, jog jis iš anksto susitarė su A. K., N. M. ir S. M., kad už piniginį atlygį šie taps UAB „P“, UAB „F1“, UAB „F“ direktoriais, o po to perduos bendrovių valdymą jam. Bylos duomenys patvirtina, kad šie susitarimai buvo įgyvendinti ir bendrovių valdymą faktiškai perėmus kasatoriui jos buvo naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti. Pašalinus iš kaltinimo vieną iš kasatoriui inkriminuotų alternatyvių BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų – juridinių asmenų, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą, liko nustatyta kita – vadovavimas tokiems juridiniams asmenims.

Dėl BK 24 straipsnio 5 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo

31. Kasatoriaus argumentas, kad pripažindami jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstas.

32. Pagal šiuos baudžiamojo įstatymo straipsnius kasatorius nuteistas už tai, kad sukurstė A. K., S. M. ir N. M. suklastoti tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti (trys nusikalstamos veikos). Teismai konstatavo, kad kasatoriaus sukurstyti A. K., S. M. ir N. M., iš anksto žinodami, kad neketina įgyti UAB „P“, UAB „F“ ir UAB „F1“ akcijų ir tapti realiais šių bendrovių akcininkais bei direktoriais, pateikdami savo asmens duomenis bei dokumentus ir duodami sutikimą būti fiktyviais akcininkais ir direktoriais, suklastojo šių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias ankstesni akcijų savininkai pardavė jas nuteistiesiems, ir bendrovių akcininkų sprendimus, kuriais nuteistieji paskirti bendrovių vadovais, ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo – pateikė juos VĮ Registrų centrui registruoti.

33. BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, tam, kas suklastojo tikrą dokumentą, taip pat žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

34. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Kasatoriui inkriminuota, kad jis, kitiems asmenims darant BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, dalyvavo kaip kurstytojas, t. y. palenkė kitus asmenis daryti šias veikas.

35. Byloje nenustatyti dokumentų – bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių ir akcininkų sprendimų – materialaus klastojimo požymiai, todėl šiuo atveju aktualus tik intelektinio klastojimo aspektas, iš anksto aptartas už atlygį atliktas tyčinis įrašymas į tikrus bendrovių steigimo ir valdymo dokumentus melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės, ir dokumentų panaudojimas kitai O. B. vykdytai neteisėtai veiklai nuslėpti.

36. Iš bylos matyti, kad kasatorius, siekdamas įgyti UAB „P“, UAB „F“ ir UAB „F1“ ir naudoti šias bendroves neteisėtai veiklai nuslėpti, pasitelkė A. K., N. M. ir S. M.. A. K. ir N. M. kaip pirkėjai sudarė UAB „P“ ir UAB „F1“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su jų savininkais, o kokiu teisiniu pagrindu UAB „F“ akcijas įgijo S. M. nenustatyta, byloje yra tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „F“ atstovės S. A. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas įregistruoti naują visų bendrovės akcijų savininką S. M., kuriame nurodyta, kad bendrovės akcijas jis įgijo 2017 m. rugpjūčio 2 d. (12 t., b. l. 32-33). Sudarydami sutartis ar kitokiu būdu įgydami bendrovių akcijas A. K., N. M. ir S. M. suvokė, kad tariamus sandorius sudaro veikdami paprašyti O. B. ir už atlygį, iš tiesų jokių ūkinių subjektų nei įgyti, nei valdyti neketina, bus fiktyvūs akcininkai ir direktoriai, bendroves po to perduos O. B., jo faktiniam vadovavimui. Tuo tikslu, tariamiems sandoriams sukurti pagal byloje nustatytas aplinkybes ir buvo kuriami ir panaudojami O. B. pareikštuose kaltinimuose pagal BK 300 straipsnį nurodyti dokumentai.

37. Teismų praktikoje nustatyta, kad remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsnio 1 dalimi, tariamasis, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas, sandoris negalioja ir yra niekinis, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tariamąjį sandorį patvirtinančiose sutartyse iš esmės įtvirtinama tikrovės neatitinkanti informacija ir tai gali tapti pagrindu tokias sutartis pripažinti suklastotomis. Kita vertus, toks vertinimas ne visada atitiktų nusikalstamos veikos pavojingumo kriterijų, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir galėtų reikšti nepagrįstą civilinių teisinių santykių kriminalizavimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tariamojo sandorio įforminimas sutartimi savaime nereiškia, jog ši sutartis suklastota. Nors tokios sutarties turinys yra glaudžiai susijęs su intelektinio suklastojimo koncepcija baudžiamojoje teisėje, būtina atsižvelgti į tai, kad tariamojo sandorio teisinių pasekmių klausimas pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo sritis ir civilinių bylų nagrinėjimo dalykas. Spręsdami klausimą dėl tokių sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais baudžiamosiose bylose, teismai privalo ne tik įsitikinti, kad sutartyje nurodyti duomenys įtvirtina tikrovėje nebūtus faktus, bet ir įvertinti pačios sutarties galimų neigiamų pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, tikrųjų sutarties sudarymo tikslų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni03ODgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-788/2022">2K-7-66-788/2022</a>).

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai nebuvo realūs, sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), kaip ir paskesni kaltinime nurodyti juridiniai faktai, susiję su A. K., S. M. ir N. M. paskyrimu bendrovių vadovais, atitinkamų dokumentų sukūrimu ir panaudojimu. Šiuos susiklosčiusius teisinius santykius galima priskirti baudžiamosios teisės sričiai ir kriminalizuoti kaip bendrininkaujant padarytą BK 300 straipsnyje nustatytą intelektualų dokumentų klastojimą ir panaudojimą. Byloje nustatyta akivaizdi fiktyvių sutarčių sudarymo ir panaudojimo sukelta grėsmė teisinei tvarkai ir visuomenės interesams, nes UAB „P“, UAB „F1“ ir UAB „F“ realios steigimo dokumentuose nurodytos verslo veiklos nevykdė, būdamos fiktyvios tarpininkės, buvo panaudotos tarptautinio PVM sukčiavimo įmonių grandinei, į kurią buvo įtrauktos ir užsienio valstybėse registruotos įmonės.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

39. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą nepripažino to, kad savo parodymais jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis.

40. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik nustačius: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM0LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-334-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-334-699/2017">2K-334-699/2017</a>, 2K-49-693/2019, 2K-281-942/2018).

41. Kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikomas savanoriškas esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių pripažinimas. Nagrinėjamu atveju kasatorius kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino viso bylos proceso metu, ją ginčija ir kasaciniu skundu, neigia esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes – tai, kad jis faktiškai vadovavo bendrovėms, naudojamoms neteisėtai veiklai nuslėpti, ir apie tokią bendrovių veiklą žinojo bei sudarė jai sąlygas. Todėl, nesant būtinos sąlygos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti – kaltininko prisipažinimo, ši baudžiamojo įstatymo norma kasatoriui negali būti taikoma.

42. Teismų atsisakymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę kasatorius taip pat ginčija apeliuodamas į tai, kad kitiems nuteistiesiems šioje byloje tokia aplinkybė buvo pripažinta, tačiau, priešingai nei kasatorius, šie nuteistieji savo kaltę pripažino visiškai ir jos neginčijo, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl egzistavo visos sąlygos taikyti jiems BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Bausmės individualizuojamos įvertinus konkretaus nuteistojo atsakomybei reikšmingus faktus ir aplinkybes. Įstatymas nenustato teismo pareigos skirti bausmes taip, kad bausmė, paskirta vienam iš nuteistųjų, nulemtų kitiems nuteistiesiems skiriamas bausmes, jų rūšį, dydį ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzItNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32-699/2018">2K-32-699/2018</a>).

Dėl paskirtų bausmių ir BK 75 straipsnio taikymo

43. Kasatorius taip pat nurodo, kad jam turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

44. Šių kasacinio skundo argumentų kontekste visų pirma pažymėtina, kad teismų atliktas faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmėms skirti, vertinimas paprastai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Faktinių aplinkybių vertinimo klausimus galutinai išsprendžia ir pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumą jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertina apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą. Taigi dėl kasacinio skundo argumentų pasisakytina tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

45. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

46. Skirdamas O. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nustatančių BK straipsnių sankcijose nurodytas mažesnes už jų vidurkį laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį (apysunkis ir nesunkūs nusikaltimai), kiekį, kasatoriaus asmenybę (nevedęs, turi nepilnametį vaiką, nedirba, turi pagrindinį išsilavinimą, baustas administracine tvarka), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

47. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, taip pat išdėstė aiškius, bylos duomenimis pagrįstus ir išsamius motyvus, kodėl atitinkamų BK straipsnių sankcijose nurodytos rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas kasatoriui yra proporcingas jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir jo asmenybei ir kartu neprieštarauja teisingumo principui. Nutarties 66–70 punktuose teismas pateikė įtikinamus argumentus dėl bausmės vykdymo atidėjimo kasatoriui negalimumo. Jokių tokią teismo išvadą paneigiančių teisinių argumentų kasaciniame skunde nenurodoma. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

48. Iš bylos aplinkybių matyti, kad formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas O. B. atvejis atitinka, tačiau negalima sutikti, kad esantys bylos duomenys leidžia padaryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

49. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, nagrinėjamoje kasacinėje byloje nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų atlikti bent vieną iš kasacinio skundo prašyme suformuluotų alternatyvių veiksmų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo O. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas