Byla Nr. TS-5-939/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27024-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.15.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 18 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. LK-N-104 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 metams.
Nuteistojo L. G. bausmės pradžia – 2023 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 11 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2025 m. liepos 11 d.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2026 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam L. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą (toliau – Nutarimas). Komisija nutarime įvertino, kad nors nuteistasis anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, deda pastangas dalyvaudamas resocializacijos procese, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, tačiau asmuo teistas už nužudymą, ir nors jam yra nustatyta žema rizika, bei stebimos tam tikros pastangos dalyvauti resocializacijos procese, vis dėlto Komisija mano, kad šios pastangos nėra pakankamos ir nuoseklios. Asmuo darė gana grubius drausminius pažeidimus, iš viso 4 kartus baustas drausmine tvarka (iš jų 2 kartus – dėl teigiamų narkotikų testų (kokainas, sintetinės kanapės), 1 kartą – dėl neleistinų daiktų turėjimo, 1 kartą – dėl režimo pažeidimo). Tai rodo nepakankamai stabilų požiūrį į psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką, tam tikrą kritiškumo stoką (vartojimo faktų neigimas). Abejonių kelia jo motyvacija darbinei veiklai (nėra duomenų, ar ją vykdė, vėliau vykdė individualią veiklą, atviro kalinimo sąlygomis nedirba, lanko profesinio mokymo kursus). Įvykdytas sunkus nusikaltimas apsvaigus nuo alkoholio, dėl to turi didelių finansinių įsiskolinimų, tačiau juos dengia minimaliomis pastangomis, nesistengė užsiimti gerai apmokama darbine veikla. Taip pat, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų. Toks asmens požiūris į resocializacijos procesą ir bausmės tikslus neleidžia teigti, kad jis yra pasirengęs lygtiniam paleidimui. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis L. G. nesutikdamas su Komisijos nutarimu pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog supranta savo padaryto nusikaltimo sunkumą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi – tai buvo tragiška klaida, pakeitusi tiek nukentėjusiųjų, tiek jo paties gyvenimą. Tačiau mano, kad Komisija, priimdama sprendimą, neįvertino jo realių pastangų keistis ir tų aplinkybių, kurios rodo, jog yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti laisvėje. Dėl drausminių pažeidimų ir požiūrio į resocializaciją Komisija akcentavo jo padarytus drausminius nusižengimus (teigiamus narkotinių medžiagų testus), pabrėžė, kad šie įvykiai jam pačiam tapo pamoka ir lūžio tašku. Pripažįsta savo klaidas, tačiau po jų nenuleido rankų, o savo noru kreipėsi į specialistus. Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad jis savo iniciatyva lankė psichologines konsultacijas, dalyvavo „Anoniminių alkoholikų“ ir „Anoniminių narkomanų“ susirinkimuose, sėkmingai baigė elgesio pataisos programas. Tai nebuvo „priverstinis“ dalyvavimas – jis pats siekė suprasti savo impulsyvumo priežastis ir jas valdyti. Prieštarauja Nutarimo teiginiui, kad jo motyvacija darbinei veiklai kelia abejonių, nes laisvės atėmimo vietose jis ne tik vykdė individualią veiklą (gamino papuošalus), bet ir šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, siekdamas įgyti transporto priemonių remontininko specialybę, kad išėjęs į laisvę turėtų tvirtą pagrindą. Komisija mini „minimalias pastangas“ dengti skolas, tačiau iš dokumentų matyti, kad jis ne tik sutiko su visais civiliniais ieškiniais, bet ir savanoriškai pateikė prašymus išskaičiuoti didesnes sumas iš jo pajamų, taip pat perveda pinigus iš asmeninių lėšų, gautų iš artimųjų. Tai rodo jo atsakomybę ir norą bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Jo didžiausia motyvacija yra šeima. Turi mažametį sūnų, o jo žmona šiuo metu laukiasi antrojo vaiko. Kiekvieną savaitgalį, būdamas atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta pas juos, o socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad šeimos ryšiai yra stiprūs ir palaikantys. Turi garantuotą darbo vietą (duomenys neskelbtini), kur jo laukia darbdavys. Taip pat šiuo metu atstovauja (duomenys neskelbtini) Baltijos šalių čempionate ir Aukščiausioje Lietuvos lygoje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija suteikia leidimą dalyvauti varžybose), yra kandidatas į Lietuvos (duomenys neskelbtini) komandos sudėtį. Nors Komisija teigia, kad jo elgesys nestabilus, socialinio tyrimo išvados pabaigoje nurodė, kad jo mąstymas tapo lankstesnis, jis geba identifikuoti rizikas ir naudotis alternatyvaus mąstymo įgūdžiais. Jis nėra tas pats žmogus, koks buvo nusikaltimo metu 2021 metais. Yra jaunas, pirmą kartą teisiamas, bausmės atlikimo metu daro viską, kad pasitaisytų. Prašo teismo suteikti jam galimybę įrodyti, kad gali būti pilnaverčiu visuomenės nariu, rūpintis savo augančia šeima ir dirbti, nes laisvėje jo resocializacijos procesas vyktų dar efektyviau.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo skundas atmetamas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo L. G. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, ir stengėsi dirbti ir bent simboliškai atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą, stiprino socialinius ryšius, sulaukė paramos bei palaikymo iš savo artimųjų, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, sportavo, lankė elgesio korekcijos programas, vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebima motyvacija keisti gyvenimo būdą atsisakant alkoholio ir narkotikų. Nuteistasis yra siekiantis žinių, aktyviai priima naujas patirtis, išbando save įvairiose veiklose, noriai priima siūlomas intervencijas, analizuoja ir atpažįsta veiksnius, turėjusius įtakos nusikalstamumui. Atsižvelgiant į atliktų įvertinimų rezultatus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, nuteistasis deda pastangas ir siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismo vertinimu vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nors nuteistojo L. G. nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, vis dar nustatomi trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nuteistasis turi mažą darbo patirtį, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas agresyvus elgesys. Šie STI duomenys visiškai paneigia nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad Komisija neįvertino jo realių pastangų keistis ir tų aplinkybių, kurios rodo, jog jis yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti laisvėje, nes STI nurodyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra aktualūs ir šiandien.
Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeninai veiksniai – artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos išlaikymas – iš esmės yra susiję su turima gyvenamąja vieta bei palaikančiais socialiniais ryšiais su šeimos nariais ir artimaisiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su šiais apsauginiais veiksniais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNzM3LTQ5My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-737-493/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-737-493/2021">1S-737-493/2021</a>). Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistajam nustatyti minėti du apsauginiai veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų trijų dinaminių, o taip pat ir statinio kriminogeninio veiksnio (smurtinio elgesio istorija).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistojo L. G. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuteistojo charakteristikos kontekste aplinkybė, jog vis dar išlieka trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis laisvėje buvo baigęs tik 11 klasių ir tik Vilniaus kalėjime nusprendė toliau mokytis ir įgijo vidurinį išsilavinimą, o perkeltas bausmę tęsti (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio mokosi Alytaus profesinio rengimo centre transporto priemonių remontininko specialybės. Sodros duomenimis per pastaruosius penkerius metus nuteistasis dirbęs tik apie 10 mėnesių (b. l. 9-10), o nuo 2023 m. sausio 2 d. jis verčiasi individualia veikla (dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba) (b. l. 9-10), kuri 2023 m. gruodžio 1 d. buvo prilyginta darbinei veiklai. Šia darbine veikla užsiiminėjo ir perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, ja užsiiminėjo iki perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (2025 m. rugpjūčio 29 d.). Teismas visgi sutinka su Komisijos Nutarimo teiginiu, jog nuteistojo motyvacija darbinei veiklai kelia abejonių, nes nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis realiai vykdė individualią veiklą – papuošalų gamybą, o atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nedirba. Šie socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog nuteistojo darbo patirtis laisvėje buvo minimali, o šiuo metu yra nestabili. Aplinkybė, jog nuteistasis tik artėjant galimo lygtinio paleidimo terminui ėmė rūpintis įsidarbinimu, patvirtina nuteistojo siekį kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Todėl teismas visiškai sutinka su Komisijos Nutarimo teiginiais, jog nuteistasis išsilavinimo ir darbinės veiklos problemas vykdydamas bausmę sprendė gana pasyviai, jo oficiali darbinė patirtis skurdi, teigiamą požiūrį į darbą demonstruoja visiškai neseniai.
Svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra finansinis stabilumas. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo buvo priteista 33 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 366 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur proceso išlaidų, ir 6 122,32 Eur gydymo išlaidų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis bausmės atlikimo metu 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis pateikė prašymą kiekvieno mėnesio 7 dieną nuskaičiuoti nuo jo asmeninės sąskaitos 15 eurų antstoliui bei 2025 m. gegužės 14 d. kreipėsi su prašymu papildomai atskaičiuoti 10 % antstoliui nuo jo individualios veiklos gaunamų pajamų. Nuteistąjį perkėlus į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir nutraukus individualios veiklos vykdymą, nuteistasis savanoriškai perveda antstoliui pinigus iš savo asmeninės sąskaitos, nuo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (2025 m. rugpjūčio 29 d.) savanoriškai antstoliui sumokėjo 100 Eur. 2026 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime gauta pažyma apie gautus antstolio patvarkymus nuteistasis privalo išmokėti 39 148,99 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį kalėjime išieškota 264,10 Eur, papildomai savanoriškai nuteistasis sumokėjęs 244 Eur. Nors nuteistojo nuostata į žalos sąlyginai atlyginimą teigiama, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, išsilavinimo bei specialybės neturėjimas, finansinio stabilumo nebuvimas leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. O įvertinus likusių nuteistojo skolų dydį (39 148,99 Eur) ir tik simbolinį finansinių įsipareigojimų vykdymą, atsižvelgiant į tai, jog jo finansiniai įsipareigojimai yra labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, teismas daro išvadą, jog nėra jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje jis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis, priešingai, neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins nuteistojo reintegraciją į visuomenę.
Nors nuteistasis pateikė 2026 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) direktorius pažymą, kad jis sutinka priimti į ankstesnę darbo vietą, kurioje asmuo anksčiau dirbo betonuotoju, ši pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTEyMy02MzQvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-1123-634/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-1123-634/2016">1S-1123-634/2016</a>, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTAyMi0zMTcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-1022-317/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-1022-317/2017">1S-1022-317/2017</a>).
Akcentuotina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo skatintas, tačiau jam buvo skirtos 4 drausminės nuobaudos: 2023 m. birželio 14 d. baustas drausmine tvarka už lokalizacijos pažeidimą, 2024 m. sausio 4 d. baustas drausmine tvarka už teigiamą narkotikų testą (teigiamas kokainui), 2024 m. vasario 2 d. baustas drausmine tvarka už neleidžiamų daiktų turėjimą (WI-FI) ir 2024 m. gruodžio 27 d. baustas drausmine tvarka už teigiamą narkotikų testą (teigiamas ABP). Nors šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Be to Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis 2019 m. baustas už marihuanos ir ekstazi vartojimą, teigė, jog šias narkotines medžiagas vartojo būdamas Olandijoje, kur jas vartoti yra leistina, o tik grįžus į Lietuvą buvo patikrintas ir nubaustas ir savo tokio poelgio nekritikuoja. Bausmės atlikimo metu, kaip minėta, dėl narkotinių medžiagų vartojimo baustas du kartus, tačiau vartojimo faktą neigia, nors buvo gauta pažyma iš Valstybės teismo medicinos tarnybos, jog nuteistasis vartojo kokainą; 2024 m. gruodžio 27 d. baustas dėl sintetinių kanapių vartojimo (ABP), šio vartojimo fakto nuteistasis taip pat nepripažįsta. Nors nuteistasis supranta galimas ilgalaikio vartojimo pasekmes, tačiau į pavienius vartojimo atvejus trūksta kritinio požiūrio. Taigi, nuteistasis kartas nuo karto susiduria su narkotinių medžiagų vartojimo problema, kurią minimalizuoja. Nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis per pastaruosius penkerius metus porą kartų baustas už alkoholio vartojimą, o kitu atveju nuteistasis būdamas neblaivus įžeidinėjo pareigūnus. Nuteistasis pripažįsta, jog alkoholis jį paveikdavo ir vienokiems ar kitokiems veiksmams padarydavo įtaką. Taigi, nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamo bei smurtinio elgesio raiška, o nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis ne visuomet socialines situacijas vertino racionaliai, kai kuriose situacijose pasielgdavo impulsyviai: per greitai, be gilesnio apmąstymo ir įvertinimo, priimdavo sprendimus. Siekiant išsikeltų asmeninių tikslų, elgdavosi neapgalvotai, kas galimai turėjo įtakos patiriamiems sunkumams numatant priežasties – pasekmės ryšį. Teisės pažeidėjui kartais kildavo sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Vertinimo metu nuteistasis pripažino, jog nusikalstamos veikos vykdymo metu negalvojo apie pasekmes, negebėjo tinkamai spręsti susidariusios situacijos, jam ne visada pavykdavo pasiekti išsikeltus tikslus. Nuteistojo mąstymo aspektai, susiję su impulsyvumu, savitvardos stoka, problemų sprendimo būdais, pasekmių nenumatymas tiesiogiai siejosi su jo agresyvaus elgesio raiška, kas gali taip kliūtimi laisvėje pasirenkant tinkamą elgesio modelį.
Nors nuteistasis neigia palaikantis kalėjimų subkultūrai būdingas nuostatas, tikina gyvenantis pagal savas taisykles, nesiekia pritapti prie nuteistųjų gyvenimo, jų neformalių taisyklių, tačiau Kriminalinės žvalgybos valdybos 2025 m. kovo 19 d. duomenimis nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, jis laikosi nuteistųjų subkultūros. Kaip minėta, bausmės atlikimo metu ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, jo požiūris į taikomą priežiūrą yra nenuoseklus. Nors šiuo metu turi teigiamas nuostatas į jam paskirtą priežiūrą, apribojimus, tačiau bausmės atlikimo pradžioje sunkiai įsisavino vidaus tvarkos taisykles, jas periodiškai pažeidinėjo, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis keturis kartus. Taigi, tam tikri nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.
Nors nuteistasis dalyvavo ir baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, vykdytą grupinės terapijos principu, ir jo dalyvavimas intervencijoje vertinamas kaip pakankamai sėkmingas, tačiau dalyvavimo intervencinėje priemonėje metu nuteistojo demonstruotos pastangos buvo ganėtinai nenuoseklios. Kai kuriais atvejais nuteistasis gebėjo išsamiai pateikti savo atsakymus, nurodyti konkrečius pavyzdžius bei sąsajas. Visgi, kitose situacijose asmuo rodė tik formalią motyvaciją, kelis kartus į užsiėmimus atėjo neatlikęs užduočių ar tik formaliai atlikęs nedidelę jų dalį (tiesa, dalies intervencijos metu negalėjo rašyti, nes ranka, kuria rašo, buvo gipse). Kai kada ir į žodžiu aptariamas užduotis buvo linkęs žiūrėti paviršutiniškai, įsitraukdamas tik minimaliai arba apskritai nepateikdamas atsakymo.
Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, nes ji tik patvirtina, kad L. G. elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Šiuo gi atveju, L. G. buvo keturis kartus nubaustas drausmine tvarka ir nei karto nepaskatintas. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, ypač įvertinat aplinkybę, jog nusikalstamo elgesio rizika nuo pat pirmojo vertinimo 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo įvertinta kaip žema. Todėl šių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab maža darbo patirtis, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ir būdingas agresyvus elgesys išlieka aktyviais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Nuteistasis atlieka bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo 5 metams bausmė. Ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam teismo nutarties priėmimo dienai dar liko atlikti 2 metai 9 mėnesių 23 dienos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Ši nuostata yra ypač svarbi kontekste tos aplinkybės, jog nuteistajam už labai sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą buvo skirta švelnesnė, nei įstatyme numatyta, laisvės atėmimo bausmė.
Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus L. G. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2026 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. LK-N-104 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. G. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo L. G. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
