Baudžiamoji byla Nr. 2K-22-489/2022
Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00019-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.1.2.13; 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (V. G.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. vasario 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotas automobilis „Volvo XC90“ (Rusijos Federacijos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi nuteistojo V. G. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 22 d. 13.34 val. iki 2020 m. vasario 23 d. 18.34 val. Nyderlandų Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 22 389 g miltelių, kuriuose buvo 15 829,023 g psichotropinės medžiagos – gryno amfetamino; 2006 g miltelių, kuriuose buvo 1580,728 g narkotinės medžiagos – gryno kokaino; 16,1954 g miltelių, kuriuose buvo 13,061 g psichotropinės medžiagos – gryno mefedrono, ir gabeno šias medžiagas automobiliu „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo Nyderlandų Karalystės per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas, 2020 m. vasario 24 d. apie 5.04 val. įvežė jas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkardą ir toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto, esančio Druskininkų r. sav., Viečiūnų sen., Jaskonių k., Gardino g. 130, per kurį 2020 m. vasario 24 d. 6.09 val. vyko į Baltarusijos Respubliką bei kuriame narkotines ir psichotropines medžiagas aptiko muitinės pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nagrinėdami šią bylą, teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus: nesiėmė priemonių abejonėms, neaiškumams, prieštaravimams pašalinti ir nuteisė kasatorių remdamiesi prielaidomis. Taip pat bylos proceso metu nebuvo apklausta pagrindinė liudytoja M. S., gynyba negalėjo jai užduoti klausimų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, taip buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas). Nuteistasis nesupranta lietuvių kalbos, tačiau daiktų (automobilio) apžiūra atlikta nedalyvaujant vertėjui, todėl buvo pažeisti BPK 8 straipsnio 2, 3, 5 dalių reikalavimai.
2.2. Kasatoriaus kaltės negali patvirtinti tai, kad automobilyje „Volto XC90“ buvo aptiktos slėptuvės su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje taip ir nebuvo nustatyta, kas įrengė slėptuves automobilyje ir kam priklauso rastos draudžiamos medžiagos. Abejonės dėl to, kad narkotinės medžiagos priklauso A. K. (buvęs automobilio „Volto XC90“ savininkas), A. M. arba jiems abiem, taip ir nebuvo pašalintos. Teismo proceso metu gynyba ne kartą prašė apklausti A. K., buvusį automobilio „Volto XC90“ savininką, kuris vėliau automobilį pardavė A. M. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad A. K. 2019 m. gruodžio mėn. du kartus šiuo automobiliu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kelias dienas viešėjo Lietuvoje. Automobilio įsigijimo metu nuteistasis iš pardavėjo gavo tik vieną automobilio užvedimo raktą, o tai reiškia, kad antrasis raktas liko pas pardavėją A. K. ar kitą asmenį, kurie galėjo padėti narkotines medžiagas į V. G. automobilį, apie tai jam nežinant. Be to, šio automobilio variklis buvo remontuojamas, todėl slaptavietės šiame automobilyje galėjo būti įrengtos jo remonto metu, V. G. apie tai nežinant. Automobilio remonto dokumentai, kuriais vadovavosi teismas, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, kaip reikalaujama pagal baudžiamojo proceso įstatymą.
2.3. Kasatoriaus nekaltumą taip pat patvirtina tai, kad automobilio patikrinimo metu jis ir kartu su juo važiavusi M. S. elgėsi ramiai, neprieštaravo patikrinimui, ant paketų su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nebuvo rasta jokių nei kasatoriaus, nei liudytojos M. S. pėdsakų. Pažymėtina, kad ant minėtų objektų buvo rastas DNR pėdsakas, paliktas C. P. W. (C. P. W.), kuris gyvena Nyderlandų Karalystėje, Bredos mieste. Visų šių aplinkybių teismai nevertino kartu su kitais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į Ch. P. W. kriminalinę praeitį, rastus jo pėdsakus, jis galėjo paslėpti narkotines medžiagas automobilyje, kai šis buvo paliktas nesaugomoje, neapšviestoje, laisvai prieinamoje automobilių stovėjimo aikštelėje Nyderlandų Karalystėje. Kita vertus, šios medžiagos galėjo būti sudėtos į slėptuves nebūtinai Nyderlandų Karalystėje, bet ir kitoje šalyje. Visus šiuos prieštaravimus ir abejones buvo būtina patikrinti prieš nuteisiant kasatorių.
2.4. Nekaltumo prezumpcijos pažeidimą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo išvados, kai teismas, sutikdamas su gynybos teiginiais, jog baudžiamojoje byloje nenustatyta, kas įrengė automobilyje „Volvo XC90“ slėptuves ir kam priklauso gabenamos uždraustos medžiagos, vis tiek nusprendė, kad tai nepaneigia fakto, jog šias medžiagas įgijo ir šiame automobilyje vežė V. G.; arba šio teismo argumentas, jog nuteistasis niekaip logiškai nepaaiškino, nenurodė priežasčių, dėl kurių svetimi asmenys buvo suinteresuoti jo automobilyje slėpti draudžiamas medžiagas. Priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, nei Ch. P. W., kurio DNR pėdsakai buvo aptikti ant paketų, nei A. K., kuris pardavė automobilį bei perdavė tik vieną raktą nuo šio automobilio ir ne kartą lankėsi Lietuvoje, negali būti pripažinti pašaliniais asmenimis, juo labiau kad Ch. P. W. buvo pradėta atskira baudžiamoji byla (1 t., b. l. 10; 5 t., b. l. 70–72). Apeliacinės instancijos teismas taip pat remiasi prielaidomis, kad „V. G. galėjo pats ir nekrauti jų (narkotinių, psichotropinių medžiagų) į automobilį arba galėjo pasinaudoti apsaugos priemonėmis (pirštinėmis ir kt.)“.
2.5. Nors M. S. atliko iš esmės tuos pačius veiksmus, jai priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o kasatorius nuteistas. Ši liudytoja, kuri buvo pagrindinė, teisme nebuvo apklausta ir nei nuteistasis, nei jo gynėjas neturėjo galimybės jai užduoti klausimų, taip buvo pažeista teisė į gynybą, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, nebuvo pasinaudota galimybe apklausti liudytoją nuotoliniu būdu (BPK 183 straipsnio 4 dalis, 277 straipsnis), nepagrįstai nebuvo vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (šiuo atveju taip pat aktualūs kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-511/2020 pateikti išaiškinimai). Be to, teismai rėmėsi M. S. telekomunikacijų duomenimis (trumposiomis žinutėmis), kurių liudytoja teismo proceso metu nepakomentavo.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BPK 8 straipsnio nuostatas dėl įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) teisės naudotis kalba, kurią jis moka, ir pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą. Teismas, nors ir pripažino, kad automobilio apžiūros metu vertėjas nedalyvavo, tačiau nepagrįstai nekonstatavo esminio BPK pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtNjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-648/2020">2K-83-648/2020</a> (10 punktas), 2K-7-57-648/2021 (35 punktas)). Aptariamo proceso veiksmo neteisėtumo nepaneigia tai, kad kasatoriaus gynėjas (kurio tuo metu dar nebuvo) nepateikė atitinkamo prašymo arba teismo išvados, kad kasatorius galėjo daiktų apžiūros protokolo nepasirašyti, pateikti pastabas rusų kalba ir pan. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo išversti į valstybinę kalbą ir automobilio „Volvo XC90“ remonto darbus patvirtinantys dokumentai rusų kalba, nors šių dokumentų svarba įrodinėjant slėptuvių įrengimą automobilyje neginčytina. Taigi žemesnės instancijos teismai savo sprendimus grindė duomenimis, kurie neatitinka teisėtumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
2.7. Kasatoriui buvo neteisingai nustatyta bausmės atlikimo vieta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>). Kasatorius yra pripažintas kaltu dėl veikų, kurios tariamai padarytos 2020 m. vasario 22–24 d., t. y. iki BK 50 straipsnio 3 dalies, kurioje buvo nustatyta teismo pareiga parinkti bausmės atlikimo vietą, panaikinimo. Tai reiškia, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nuteistojo teisinę padėtį, įsigaliojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Taigi BK 50 straipsnio 3 dalies norma iki jos panaikinimo buvo palankesnė nuteistajam, todėl žemesnės instancijos teismai turėjo vadovautis principu lex retro non agit (griežtesnis įstatymas neturi grįžtamosios galios), BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir remdamiesi jomis parinkti nuteistajam bausmės vykdymo vietą pataisos namuose, tokiu atveju jis nebūtų atlikinėjęs bausmės kalėjime.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies: pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir laisvės atėmimo bausmę V. G. paskirti atlikti pataisos namuose; kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
3.1. Kasatoriaus kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų kontrabandos nepaneigia kasaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad byloje nenustatyta, kas V. G. naudojamame automobilyje įrengė slėptuves ir kam priklauso jo gabentos narkotinės, psichotropinės medžiagos, taip pat tai, kad automobilio patikrinimo metu V. G. ir M. S. elgėsi ramiai, neprieštaravo patikrinimui; ant paketų su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis nerasta nei jo, nei M. S. pirštų atspaudų, bet rasta kito asmens – Ch. P. W. pirštų pėdsakų, kad būtent šis asmuo galėjo paslėpti narkotines medžiagas. Šios aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltę, tačiau nekelia abejonių dėl jo kaltės ir nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl šių faktinių aplinkybių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, o vien tai, kad kasatorius kitaip vertina byloje surinktus įrodymus, nesuponuoja nei nekaltumo prezumpcijos, nei in dubio pro reo principo ar nuteistojo teisių pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad in dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes, pašalinti abejones tik dėl bylai reikšmingų, o ne absoliučiai visų bylos aplinkybių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015). Nagrinėjamu atveju visos esminės bylai teisingai išspręsti aplinkybės buvo nustatytos, o tai, kuris asmuo paslėpė narkotines (psichotropines) medžiagas automobilyje ir kokiam asmeniui jos turėjo būti nugabentos, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kasatoriaus atsakomybės už jo objektyviai atliktus veiksmus. Šioje byloje nėra sprendžiamas Ch. P. W. atsakomybės klausimas, kasatorius nebuvo nuteistas už bendrininkavimą su šiuo asmeniu, taigi kasacinio skundo argumentai, jog Ch. P. W. procesinė padėtis paaiškina pastarojo ryšį su įdėtomis uždraustomis medžiagomis, o DNR pėdsakai ant paketų įrodo jo sąsajas su šia byla, neturi reikšmės nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą V. G.
3.2. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi veiksmų Ch. P. W. apklausti. Šis asmuo dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų aplinkybių 2021 m. sausio 28 d. buvo apklaustas Nyderlandų Karalystėje, vykdant Lietuvos Respublikos išduotą Europos tyrimo orderį. Iš įtariamojo Ch. P. W. apklausos protokolo matyti, kad pastarasis pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus. Taigi nustatyti, kuris asmuo automobilyje paslėpė paketus, nebuvo galimybės, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti nustatytais ir byloje ištirtais duomenimis, kurie patvirtina kasatoriaus tolesnį dalyvavimą gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas.
3.3. Teisme neapklausus liudytojos M. S. nebuvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto ir BPK reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių minėtos liudytojos apklausai teisme užtikrinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos apklausti teisme nepavyko: liudytoja yra trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) pilietė, gyvenanti Rusijos Federacijoje, ji į teismo posėdį neatvyko ir nei šaukimas, nei jo įteikimo šaknelė į teismą negrįžo. Be to, visi proceso dalyviai, įskaitant V. G. ir jo gynėjus, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama liudytojai nedalyvaujant, nereikalavo teismo imtis papildomų priemonių šiai liudytojai iškviesti ir nenurodė pageidaujantys užduoti jai klausimų. Ši liudytoja buvo pakankamai detaliai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, o pirmosios instancijos teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, iš kurių matyti, kad M. S. paaiškino visas jai žinomas įvykio aplinkybes, važiavimo į keliones tikslus, o iš savo mobiliojo ryšio telefono išsiųstų pranešimų turimo paaiškinti negalėjo, nes neprisiminė jų konteksto. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė neturintis pagrindo manyti, kad dar kartą apklausta liudytoja M. S. galėtų nurodyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes. Kokias naujas aplinkybes ji galėtų paaiškinti, nebuvo nurodyta ir apeliaciniame skunde (taip pat nenurodoma ir kasaciniame skunde). Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl liudytojos M. S. parodymų svarbos, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. S. parodė nieko nežinanti apie neteisėtą krovinį automobilyje. Taigi M. S. šioje byloje nėra svarbiausia liudytoja, jos parodymai neturėjo lemiamos reikšmės teismams kasatorių pripažįstant kaltu padarius nusikalstamas veikas. Liudytojos parodymais buvo tikrinami kiti bylos įrodymai ir šiais parodymais buvo vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Nagrinėjamoje byloje teismų išvados dėl padarytų nusikalstamų veikų nėra grindžiamos vien tik ar lemiamai liudytojos, kuriai nuteistasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, duotais parodymais, teismų išvados buvo padarytos įvertinus teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visumą.
3.4. Dėl tinkamos kalbos taisyklių pažeidimų (BPK 8 straipsnis ir kt.) išsamiai ir motyvuotai atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Dokumentų, patvirtinančių automobilio „Volvo XC90“ remonto faktą, esmė į lietuvių kalbą buvo išversta 2020 m. kovo 30 d. – balandžio 8 d. daiktų apžiūros protokole, o šios apžiūros metu dalyvavo rusų kalbos vertėja. Kasaciniame skunde nenurodyta, kad automobilio remonto dokumentų turinys būtų neaiškus pačiam kasatoriui, o pirmosios instancijos teismui tokių duomenų pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, juolab kad remonto dokumentai savaime nei patvirtina, nei paneigia kasatoriaus kaltės įgijus ir gabenus narkotines bei psichotropines medžiagas.
3.5. Esminis BPK pažeidimas dėl vertėjo nedalyvavimo atliekant automobilio apžiūrą nurodomas iš esmės deklaratyviai, nes skunde neteigiama, kad V. G. nesuprato atliekamo veiksmo – automobilio ir jame esančio krovinio apžiūros (2020 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokolas), kurios metu buvo bendrauta jam suprantama kalba, esmės. Nors automobilio apžiūros metu vertėjas nedalyvavo, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad V. G. nesuprato atliekamo procesinio veiksmo esmės: buvo apžiūrimas kasatoriaus vairuotas automobilis „Volvo XC90“ ir jame esantis krovinys, nuteistasis ir nedalyvaujant vertėjui turėjo suprasti, kad iš jo vairuotos transporto priemonės yra išimami paketai su baltos spalvos milteliais, juo labiau kad, kaip nurodė liudytoja pareigūnė G. D., atlikusi daiktų apžiūrą, V. G. pats noriai stebėjo atliekamus veiksmus, o liudytoja G. D. apžiūros metu su juo bendravo rusų kalba. V. G. taip pat dalyvavo atliekant pirminį šio automobilio patikrinimą, kurio metu ir buvo rasti minėti paketai, ir šio tikrinimo metu su juo taip pat buvo bendraujama rusų kalba. Nors kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad praktika, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas proceso veiksmus, bendrauja su įtariamuoju ne valstybine kalba, laikytina ydinga, tačiau aptariamas daiktų apžiūros protokolas yra surašytas lietuvių kalba, o apklausos apeliacinės instancijos teisme metu liudytoja G. D. parodė, kad daiktų apžiūros protokolo turinys, prieš nuteistajam jį pasirašant, buvo išverstas dėl atsakomybės už melagingą vertimą įspėto rusų kalbos vertėjo. V. G. turėjo teisę protokole pareikšti pastabas rusų kalba, tačiau apžiūroje dalyvavusių asmenų pareiškimų nebuvo gauta, visi procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavę asmenys daiktų apžiūros protokolą pasirašė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal BPK 8 straipsnio 5 dalį į gimtąją kalbą ar kitą kalbą, kurią asmuo moka, turi būti raštu išversti tik tie bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, o daiktų apžiūros protokolas nėra vienas tokių dokumentų, todėl išversti jį raštu ikiteisminio tyrimo pareigūnai pareigos neturėjo.
3.6. Kasaciniame skunde vadovaujamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125- 689/2021, kurioje pasisakyta, kad nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas nuo 2020 m. liepos 1 d. šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą nuteisti asmenys visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal anksčiau galiojusią BK 50 straipsnio 3 dalį konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (atvirosiose kolonijose, pataisos namuose arba kalėjimuose) parinkdavo teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atitekančiųjų kalėjime. Taigi kasacinio teismo praktikoje BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų panaikinimas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) aiškinamas kaip teisinė situacija, sudaranti prielaidas lengvinti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl šiuo atveju baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
3.7. Nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas kasatorius, padarytos nuo 2020 m. vasario 22 d. iki 24 d., t. y. iki įstatymo, panaikinančio teismo pareigą nustatyti laisvės atėmimo vietą, įsigaliojimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konkrečios V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nenustatė. Nuosprendis dėl to apeliacine tvarka apskųstas nebuvo (nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde buvo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje šiuo aspektu nepasisakyta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepaskirdamas ir nuosprendyje nenurodydamas konkrečios bausmės atlikimo vietos, vadovavosi ne nusikalstamų veikų padarymo metu, bet nuosprendžio priėmimo metu galiojančiu baudžiamuoju įstatymu ir nevertino, kokią reikšmę kasatoriaus teisinei padėčiai turės toks sprendimas. Nors pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą V. G. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti kalėjime (BVK 83 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu pirmosios instancijos teismas būtų rėmęsis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalimi, jis būtų galėjęs, tačiau neprivalėjęs, atsižvelgdamas į kasatoriaus asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti ir kitą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą.
3.8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nors V. G. padarė nusikaltimus, formaliai priskiriamus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, jog V. G. atliko kitokią nei kurjerio funkciją, siekdamas savo veiksmais išspręsti finansines problemas; narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo sulaikytos ir paimtos iš apyvartos; kasatoriaus padaryti nusikaltimai nėra tipiniai, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam didesnę bausmę, nei minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 4 dalies sankcijose nustatytos laisvės atėmimo bausmės. Jei būtų nustatytas pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimas, jį prokurorė siūlo ištaisyti kasacinės instancijos teismo (BPK 376 straipsnio 3 dalis, 382 straipsnio 6 dalis, 383 straipsnis) – pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pritaikius BK 3 straipsnio 1, 2, 3 dalių bei 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuostatas, laisvės atėmimo bausmę V. G. paskiriant atlikti pataisos namuose.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-7-173/2014). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.).
6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didžioji dalis jame dėstomų argumentų skirta teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti ir įrodymų, kurių pagrindu V. G. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vertinimui, kitaip nei teismai interpretuojant jų įrodomąją reikšmę. Tokie argumentai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl nuteistojo kaltumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kurie susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, nagrinėtini tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio pažeidimais, bei BK 199 straipsnio 4 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
7. Pagal kasacinio skundo argumentus patikrinusi ginčijamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad teismai, pripažindami bylos duomenis įrodymais ir juos vertindami, padarė skunde nurodytus esminius BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalių pažeidimus, kurie, kaip teigiama kasaciniame skunde, lėmė klaidingas išvadas dėl V. G. dalyvavimo padarant disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų bei jų kontrabandos nusikalstamas veikas.
8. Kasaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad byloje nenustatyta, kas įrengė slėptuves automobilyje ir kam priklauso jose rastos draudžiamos medžiagos; nerasta nuteistojo biologinių ar kitų pėdsakų ant paketų su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; automobilio patikrinimo metu, kai buvo rastos draudžiamos medžiagos, V. G. ir liudytoja M. S. elgėsi ramiai ir pan., teismų buvo įvertintos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepaneigia faktų, jog V. G. neteisėtai disponavo ir kontrabanda gabeno narkotines, psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Teiginiais, jog byla išnagrinėta neišsamiai, nes kaip liudytojai neapklausti A. K., A. M., Ch. P. W., taip pat liudytoja M. S., pakartojami apeliacinio skundo analogiški argumentai, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė, pateikdamas motyvuotas išvadas. Kaip matyti iš bylos proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, visi prašymai dėl liudytojų apklausų buvo motyvuotai išspręsti atsižvelgiant į tai, ar jie turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai A. K., A. M. būtų susiję su nuteistajam V. G. pareikštais kaltinimais, todėl teismai pagrįstai jų apklausas pripažino netikslingomis. Kasaciniame skunde nuteistasis taip pat nenurodo, kokias aplinkybes galėjo patvirtinti šie asmenys. Liudytoja M. S. išsamiai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismui išnaudojus galimybes ją iškviesti ir apklausti teisme (liudytoja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, jai šaukimas neįteiktas). Be to, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, liudytojos M. S. parodymai nėra pagrindiniai ar kaltinantys nuteistąjį V. G.: ši liudytoja patvirtino negalinti paaiškinti tekstinių ir balso pranešimų iš jai priklausiusio mobiliojo ryšio telefono, taip pat galutinio kelionės į Nyderlandų Karalystę tikslo, nurodė nieko nežinanti apie automobilyje rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.), be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018, 2K-5-719/2022).
9. Tai, kad kasatorius nesutinka su tuo, kaip teismai vertino vienas ar kitas bylos aplinkybes, taip pat nesutinka su įrodymų tyrimo apimtimi, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įrodinėjimo tvarkos taisyklių pažeidimai. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai aptartų aplinkybių nevertino, nesivadovavo in dubio pro reo principo reikalavimais, prieštarauja teismų sprendimų turiniui ir yra nepagrįsti. Taip pat atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, priešingai, šios instancijos teismas kruopščiai, išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir nutarties 14–31 punktuose dėl jų pateikė motyvuotas išvadas.
10. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek V. G. teisinančius, tiek ir kaltinančius, bylos duomenis, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę seką, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V. G. kaltę, taip pat aptarė gynybos iškeltas versijas (t. y. kad į Nyderlandų Karalystę nuteistasis vyko poilsiniais, pažintiniais tikslais, automobilį įsigijo savo lėšomis, apie jame įrengtas slėptuves ir jose buvusias narkotines, psichotropines medžiagas nežino ir pan.) ir jas motyvuotai atmetė.
11. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat atlikęs dalies įrodymų tyrimą, kaip to reikalaujama BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pateikė argumentuotas išvadas ir motyvus, kodėl nuteistojo V. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
12. Įrodytomis pripažintoms bylos aplinkybėms baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, V. G. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Kasatorius teigia nežinojęs, kad jo vairuotame automobilyje įrengtose slėptuvėse buvo paslėptos narkotinės, psichotropinės medžiagos, taigi neigia minėtų nusikaltimų subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – nustatymą jo veiksmuose.
13. Iš skundžiamų žemesniųjų teismų sprendimų turinio darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė ir vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize atskleidė V. G. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius. Teismai bylos duomenimis pagrindė išvadą, kad nuteistasis, būdamas draudžiamo ir pavojingo krovinio kurjeris, suvokė, jog jis įgijo ir iš vienos šalies į kitą gabeno labai didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų, ir to siekė.
14. Nuosprendyje ir nutartyje išnagrinėti nuteistojo V. G. parodymai, kad jis nieko nežinojo apie jo automobilyje rastas draudžiamas medžiagas, ir nurodyti aiškūs tyčinės kaltės kontrabanda gabenti labai didelį šių medžiagų kiekį ir disponuoti jomis patvirtinimo argumentai. V. G. atliktų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, įdėtos pastangos šiuos veiksmus atliekant, veiksmų eiga, konkrečios narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo bei suradimo aplinkybės patvirtina, kad teismai pagrįstai V. G. pripažino kaltu disponavus labai dideliu kiekiu įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei padarius kvalifikuotą šių kvaišalų kontrabandą. Byloje nustatyta, kad V. G., kurio finansinė padėtis buvo sunki (ieškojo kredito įstaigų paskoloms gauti ir pan.), prieš pat pirmąją kelionę į Nyderlandų Karalystę už 15 000 Eur įsigijo automobilį „Volvo XC90“ (dokumentuose kaip savininkas nurodytas kitas asmuo), į šią šalį per mėnesio laikotarpį vyko tris kartus, iš Sankt Peterburgo per kitas valstybes važiavo beveik nesustodamas į tą patį Bredos miestą, Nyderlandų Karalystėje. Tai, kad kelionės nebuvo pažintinės, poilsinės, įtikinamai paneigta byloje surinktais įrodymais. Iš liudytojos M. S. mobiliojo ryšio telefono gauti išrašai patvirtina, kad ji nežinodavo konkrečių kelionių datų, trukmės, kad Nyderlandų Karalystėje V. G. „dirba“ (nors jis dirbo restorano administratoriumi ir taksi vairuotoju Sankt Peterburge). Automobilio „Volvo XC90“ apžiūros metu rasta įvairių narkotinių, psichotropinių medžiagų, kurių kiekis labai didelis, o nelegalioje rinkoje jų vertė yra didelė, todėl atsitiktinai, be V. G. žinios, automobilyje atsirasti negalėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinti, kad V. G. atliko kurjerio funkciją, siekdamas tokiais savo veiksmais išspręsti finansines problemas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 8 straipsnio pažeidimais ir kasatoriaus teisės į vertimą baudžiamajame procese suvaržymu
15. Vienas pagrindinių kasacinio skundo argumentų yra tai, kad teismai rėmėsi neteisėtais įrodymais – 2020 m. vasario 24 d. daiktų (automobilio) apžiūros protokolu, nes atliekant šį proceso veiksmą nedalyvavo vertėjas, nors V. G. yra rusakalbis ir lietuvių kalbos nemoka, taip pat vadovavosi neišverstais į lietuvių kalbą automobilio „Volvo XC90“, kuriuo buvo gabenamos narkotinės, psichotropinės medžiagos, remonto darbus patvirtinančiais dokumentais. Dėl to, anot kasatoriaus, buvo padaryti esminiai BPK 8 straipsnio 2, 3, 5 dalių pažeidimai, o įrodymai gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).
16. Pagal BPK 8 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti ir veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. ia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys ar nuosprendžiai. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka; visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai (BPK 8 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Pagal BPK 45 straipsnio nuostatas, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti, aišku, įskaitant pirmiau minimą teisę ikiteisminio tyrimo metu daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka.
17. Pagal BPK 43 straipsnio nuostatas vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese BPK nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Pagal BPK 47 straipsnio nuostatas įtariamasis gali pareikšti nušalinimą vertėjui, taip pat, remiantis BPK 58 straipsnio 3 dalies reikalavimais, vertėjas negali dalyvauti procese, kai paaiškėja jo nekompetentingumas. Vertėjo kvalifikacija ir vertimo kokybė turi būti tokios, kad lietuvių kalbos nemokantis asmuo galėtų veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises ir būtų užtikrinta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516/2014">2K-516/2014</a>, 2K-452-788/2016).
18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta, kad asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalba. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Bendresne prasme tai apima ne tik teisę tiesiogiai dalyvauti procese, bet ir teisę gauti teisinę pagalbą, jei tai būtina, ir veiksmingai sekti proceso eigą. Kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Tačiau pagal šią nuostatą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją (pvz., 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Vizgirda prieš Slovėniją, peticijos Nr. 59868/08, 77–79 punktai).
19. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų 2020 m. vasario 24 d. pirminio automobilio muitinio patikrinimo metu atliekant automobilio „Volvo XC90“ muitinį tikrinimą nedalyvavo joks vertėjas, nors vairuotojui V. G. buvo leista stebėti pareigūnų atliekamą transporto priemonės apžiūrą, t. y. joje dalyvauti. Tačiau pagal BPK nuostatas vertėjo dalyvavimas užtikrinamas pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tuo metu iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. automobilyje „Volvo XC90“ gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos 2020 m. vasario 24 d. pirminio automobilio patikrinimo metu Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Kaip patvirtino teisme apklausti pareigūnai A. M. ir S. S., iš esmės ir pats V. G., šio patikrinimo metu jis stovėjo šalia ir matė jų veiksmus, su juo buvo bendraujama rusų kalba, kuria, kaip pats nurodo kasaciniame skunde, jis laisvai kalba. V. G. proceso metu niekada nesiskundė, kad jam kilo sunkumų šia kalba susikalbėti su pareigūnais. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad V. G. nesuprato, jog atliekamas muitinės patikrinimas, priešingai, darytina išvada, kad jame dalyvavo savo noru, matė, kaip automobilyje buvo rastos draudžiamos medžiagos, t. y. suprato muitinės pareigūnų atliekamų veiksmų esmę ir šių veiksmų rezultatus.
20. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir į minėtą muitinės postą atvykus Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjai, tą pačią dieną – 2020 m. vasario 24 d. – buvo atliekamas jau daiktų apžiūros procesinis veiksmas, jo metu buvo detaliai apžiūrimas automobilis „Volvo XC90“ ir jame esantis (paslėptas) krovinys, kurį, V. G. stebint, pareigūnai aptiko dar pirminio patikrinimo metu. 2020 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokolo turinys patvirtina, kad rusų kalbos vertėjas apžiūroje nedalyvavo, tačiau protokolą pasirašė ne tik proceso veiksme dalyvavę pareigūnai V. D., D. Z., bet ir (rusų kalba) pats V. G., kuris, kaip ir kiti asmenys, jokių pastabų dėl surašyto protokolo nepareiškė. Siekiant išsamiai išsiaiškinti aptariamo proceso veiksmo atlikimo aplinkybes ir patikrinti surašyto 2020 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokolo patikimumą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta automobilio apžiūrą atlikusi tyrėja G. D. Teisme liudytoja patvirtino, kad šio proceso veiksmo metu vertėjas nedalyvavo, tačiau ji su V. G., kuris stebėjo atliekamus veiksmus, bendravo rusų kalba. Iš daiktų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 14–37) turinio matyti, kad tai buvo vizualiai aiškus grupės pareigūnų atliekamas proceso veiksmas, jo metu šviesiu paros metu tarnybinių patalpų viduje, esant dirbtiniam apšvietimui, buvo apžiūrimas ant remonto duobės pastatytas automobilis „Volvo XC90“ ir jo salone po kilimais rasti paketai su baltos spalvos milteliais. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties asmuo, taip pat ir apžiūrimo automobilio vairuotojas, ir nedalyvaujant vertėjui turėjo suprasti, kad iš jo vairuotos transporto priemonės salono (po dugno kilimais) yra išimami paslėpti paketai, jie sveriami ir fotografuojami.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, be BPK 8 straipsnio, aktualūs EŽTT praktikoje pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos yra svarbu oficialiame įraše (protokole) nurodyti bet kokią procedūrą, atliktą siekiant patikrinti vertimo poreikius, ir dėl to priimtą sprendimą, pranešimą apie teisę į vertėją, taip pat duomenis apie vertėjo suteiktą pagalbą, tokią kaip vertimas žodžiu ar dokumentų esmės išvertimas žodžiu, tam, kad būtų išvengta bet kokių abejonių šiais aspektais iškėlimo vėliau procese (Vizgirda prieš Slovėniją, 85 punktas). Pirmiau minėta, kad pagal BPK 43 straipsnio nuostatas vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese.
22. BPK nenustato konkrečios bendros vertėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu procesinio įforminimo tvarkos, tačiau Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-288 „Dėl baudžiamojo proceso dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintoje bendroje protokolo formoje (tokia buvo naudojama ir surašant V. G. automobilio ir jame rastų daiktų apžiūros protokolą) yra skiltys vertėjo dalyvavimui pažymėti. Procesinio veiksmo metu dalyvaujant vertėjui, būtent šis asmuo išverčia asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, ir protokolą, tai patvirtinama tokio asmens ir vertėjo parašais protokole. Reikėtų pabrėžti, kad tokios procesinės tvarkos laikymasis asmeniui, kuris dalyvauja proceso veiksme, tačiau nemoka lietuvių kalbos, leidžia užtikrinti ne tik veiksmingą teisės į vertėjo pagalbą, bet ir visų kitų lietuvių kalbos nemokančio proceso dalyvio teisių, susijusių su veiksmingu dalyvavimu procese, įgyvendinimą, taip pat įgalina baudžiamąją bylą nagrinėjančius teismus įsitikinti, kad atitinkamos teisės buvo užtikrintos.
23. Nagrinėjamoje byloje automobilio ir jame rastų daiktų apžiūrą atlikusiai tyrėjai nesilaikius išdėstytų reikalavimų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teismuose atsirado prielaidos gynybai kvestionuoti V. G. teisės į vertėjo pagalbą veiksmingą užtikrinimą, taip pat ir šio procesinio veiksmo atlikimo eigą (V. G. dalyvavimą jame). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, kasacinio skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, šiam teismui kruopščiai patikrinus apžiūros atlikimo aplinkybes, pavyko išsklaidyti minėtas gynybos iškeltas abejones ir kad konkrečioje byloje nagrinėjamoje procesinėje situacijoje teisės į vertėjo pagalbą pažeidimas, padarytas apžiūros metu, nebuvo esminis, t. y. galiausiai nepakenkė viso baudžiamojo proceso teisingumui. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to, kad viename iš tyrimo metu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų V. G. nebuvo tinkamai užtikrintas vertėjo į rusų kalbą dalyvavimas, iš esmės BPK 8 straipsnio ir 44 straipsnio nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos.
24. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, automobilio „Volvo XC90“ remonto dokumentų esmė į lietuvių kalbą buvo išversta 2020 m. kovo 30 d. – 2020 m. balandžio 8 d. daiktų apžiūros protokole, šios apžiūros metu jau dalyvavo rusų kalbos vertėja ir šiais duomenimis teismai vadovavosi priimdami sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad šie dokumentai nėra reikšmingi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys V. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) taikymu
25. Kasatorius skunde nurodo, kad jam nepagrįstai nebuvo pritaikyta BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), galiojusi veikų padarymo metu (2020 m. vasario 22–24 d.), todėl jo teisinė padėtis taikant nuosprendžio priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo pasunkinta: vadovaujantis BVK 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. redakcija), jis laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti kalėjime.
26. Išties BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu buvo pripažinta netekusia galios (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.).
27. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nurodytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant vien tik 2019 m. birželio 27 d. įstatymu padarytą BK 50 straipsnio pakeitimą – šio straipsnio 3 dalies pripažinimą netekusia galios, negalima padaryti išvados, ar šis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina. Vertinant minėtą įstatymo pakeitimą iš nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą pozicijų, taip pat negalima padaryti išvados, ar šis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina. Tačiau atsižvelgtina, kad nuteistam asmeniui už labai sunkų nusikaltimą BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią BK 50 straipsnio dalį pripažinus netekusia galios, tuo požiūriu, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą nuteisti asmenys visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, be to, pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime (plg. BVK 72 ir 84 straipsnius, BVK 73 ir 85 straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>)).
29. V. G. laisvės atėmimo bausme nuteistas, be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Labai sunkų nusikaltimą jis padarė nuo 2020 m. vasario 22 d. iki 24 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.), todėl, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, teismas nuosprendyje turėjo vadovautis šiuo įstatymu. Nėra pagrindo teigti, kad teismas šiuo įstatymu nesivadovavo ar netinkamai jį taikė, vien dėl to, kad skirdamas bausmę jis nenurodė, jog V. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina kalėjime. Pagal šios teisės normos taikymo praktiką, tik įžvelgęs kokias nors konkrečias šio nuteistojo veiką (jos pobūdį ir pavojingumą) ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios leidžia atlikti bausmę palankesnėmis sąlygomis, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), teismas nutardavo už labai sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui parinkti kitą pataisos įstaigos rūšį negu kalėjimas. Nei iš šiame straipsnyje esančios normos, nei iš jos taikymo praktikos neišplaukia imperatyvo būtinai kiekvienu atveju konkretizuoti nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo, paskirto už labai sunkų nusikaltimą, atlikimo vietą.
30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse pataisos įstaigos rūšis, kurioje V. G. turėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, nenurodyta, tačiau vien ta aplinkybė, kolegijos manymu, savaime nereiškia, kad, teismui nepateikus konkrečių argumentų dėl BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) netaikymo (konkrečios bausmės atlikimo vietos parinkimo), nuteistajam netinkamai buvo nustatyta pataisos įstaigos rūšis. Šiuo atveju V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta yra aiški ir nustatoma pagal galiojusio ir galiojančio BVK 83 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. redakcija), t. y. pagal taisyklę, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad, neparinkęs konkrečios terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 3 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 3 dalį, o apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė.
31. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde jokių argumentų bausmės skyrimo ar jos atlikimo vietos klausimu nuteistojo gynėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisakė (tik bendrai nurodė nenustatęs pagrindų nesutikti su nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu).
32. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų panaikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus V. G. teismų priimtus nuosprendį ir nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. G. (V. G.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
