S. Z. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-44-495/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53973-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.11;

2.1.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Iš S. Z. priteista nukentėjusiajai D. J. 1577,93 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. Z. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. apie 23 val. prie namo, esančio Radviliškyje, Maironio g. 12A, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos, kad būtų padaryta nusikalstama veika, asmeninio konflikto metu dėl dingusio mobiliojo ryšio telefono tyčia tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam M. J. į krūtinę, pilvą, dešinį dilbį, taip padarė kūno sužalojimus, to komplikacija – vidinis nukraujavimas į krūtinplėvės ertmes, nuo jų M. J. įvykio vietoje mirė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino neištyręs išsamiai ir nešališkai visų bylos aplinkybių, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos, rungimosi ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 276, 301, 305 straipsniuose, nukrypdamas nuo teismų praktikos, pagal kurią nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, nuosprendyje negali būti prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8 punktai).

2.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų neištaisė, nes taip pat įrodymus vertino selektyviai, šališkai, suteikdamas prioritetą kaltinantiems įrodymams, nevertindamas teisinančių įrodymų, savo išvadas grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pirmosios instancijos teismas, todėl padarė tuos pačius BPK pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje neišdėstė motyvų, paaiškinančių, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Padaryti BPK pažeidimai nulėmė netinkamą BK 129 straipsnio 1 dalies taikymą.

2.3. Padarytus pažeidimus ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą atskleidžia tokios aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama tik viena versija, pagal kurią M. J. asmeninio konflikto metu nužudė būtent S. Z., kitos įvykio versijos nebuvo tiriamos, o tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu negalėjo būti surinkta įrodymų, kurie paneigtų abejones ir galimybes, kad M. J. nužudė kitas asmuo, kad M. J. galbūt susižalojo pats.

2.4. Kasatorius pažymi, kad jo kaltę pagrindžiančios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismai padarė išvadą, kad M. J. buvo nužudytas konflikto su S. Z. metu, tačiau iš policijos pareigūno Ž. B. tarnybinių pranešimų, liudytojo parodymų teisme matyti, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams įvykio vietoje buvo ir V. R. bei G. V., tačiau nei kasatoriaus, nei įvykio vietoje buvusių kitų asmenų įvykio metu dėvėti drabužiai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti siekiant surasti ant jų M. J. kraujo pėdsakų ar mikrodalelių nuo šio drabužių, kurios patvirtintų, jog M. J. iš tiesų konfliktavo tik su S. Z., o ne kitu asmeniu. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad M. J. buvo nužudytas peiliu, kuris S. Z. buvo naudojamas namų ūkio reikmėms ir kurį jis atsinešė iš namų savo striukės kišenėje. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ant peilio rastas jo striukės mikrodaleles, nėra atliktas joks specialiųjų žinių reikalaujantis tyrimas, patvirtinantis išvadą apie peilio nešimą jo striukės kišenėje. Svarbu ir tai, kad ant peilio nebuvo rasta nei kasatoriaus, nei jo žmonos pirštų atspaudų. Bylą nagrinėję teismai pripažino pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu padarytą išvadą, kad M. J. buvo nužudytas būtent įvykio vietoje rastu 32,9 cm ilgio peiliu, kadangi šio peilio geležtės nuoplovose rasta žmogaus kraujo, kuris pagal DNR tyrimus beveik 100 proc. sutampa su M. J. DNR profiliu. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti ir kiti du peiliai, o specialisto išvada Nr. MK 5/2020(04), kad M. J. buvo nužudytas būtent tyrimui pateiktu peiliu, yra tik tikėtina. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 631/2019(04) matyti, kad M. J., be mirtinų kūno sužalojimų, nustatyti ir dilbio srities sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti ir paties M. J. per 12 val. laiką iki mirties. Taigi ant peilio, kuris ikiteisminio tyrimo metu vertintas kaip nužudymo įrankis, M. J. kraujo galėjo atsirasti ne nužudymo metu, bet kitomis aplinkybėmis, tačiau kiti įvykio vietos apžiūros metu paimti peiliai nebuvo tiriami. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo tiriama versija, kad M. J. galėjo nužudyti kitas asmuo, o ne kasatorius. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nemotyvuotai atmestas prašymas atlikti papildomą įrodymų tyrimą šiai aplinkybei nustatyti. Bylą nagrinėję teismai netyrė įvykio versijos, kad M. J. galėjo susižaloti pats, nors teismo medicinos specialisto išvada Nr. 631/2019(04) nustatyta, kad visi M. J. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti paties sau. Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino specialistas L. J., jis papildomai nurodė, kad po mirtį sukėlusio sužalojimo iki sąmonės netekimo M. J. galėjo atlikti aktyvius savarankiškus veiksmus, vaikščioti apie 3–4 minutes, iki mirties nuo sužalojimo turėjo praeiti gana ilgas laiko tarpas. Dėl to darytina išvada, kad byloje surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nėra nustatyta, jog M. J. nužudė būtent S. Z.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo S. Z. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su bylos įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, nagrinėtini tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnyje nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Taigi, paliktini nenagrinėti kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nesutinkama su liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu.

3.2. Vertinant skundžiamus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai padarė išvadą, kad S. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Bylą nagrinėję teismai ištyrė tiek kaltinančius, tiek teisinančius byloje surinktus įrodymus, turinčius reikšmės bylai išspręsti teisingai, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visetą, todėl BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Įrodymų patikimumas buvo patikrintas teismo proceso metu BPK nustatytomis priemonėmis. Kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų analizę ir išvadas dėl jų vertinimo, nurodydamas įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu, todėl BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino liudytojų G. Z., G. V. parodymus, palygino juos su nuteistojo S. Z. ir kitų liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir vaizdo įrašu, ir motyvuotai nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad liudytojai G. Z. ir G. V. siekė apkalbėti S. Z. Liudytoja G. Z. įvykio metu buvo S. Z. sugyventinė, vėliau tapo jo žmona, o G. V. buvo geras S. Z. draugas. Liudytojų parodymai apie esmines, reikšmingas bylos aplinkybes buvo pakankamai išsamūs, nuoseklūs, jų nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino nuteistojo parodymus, pažymėdamas, kad jie labai nenuoseklūs, keičiami nurodant vis naujas sau palankias aplinkybes apie peilio paėmimą, jo panaudojimą, konfliktą ir susistumdymą su M. J., apie trečią asmenį, galbūt buvusį įvykio vietoje, pirminiuose parodymuose net nenurodyta. S. Z. teisiamajame posėdyje negalėjo įtikinamai paaiškinti parodymų prieštaravimų, todėl teismai vadovavosi jo parodymais tiek, kiek jie neprieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas įvertino kasatoriaus keltą versiją, kad M. J. galėjo susižaloti pats. Atlikdamas versijos vertinimą, teismas rėmėsi specialisto L. J. paaiškinimais teisme, liudytojos D. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo, sužalojimų M. J. kūne ir jo palte lokalizacijos duomenimis ir vadovaudamasis jais motyvuotai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. J. būtų linkęs žalotis ar pats būtų susižalojęs įvykio metu. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyta, kad įvykio metu tarp kasatoriaus ir M. J. buvo konfliktas, jie tarpusavyje grūmėsi, kasatorius į įvykio vietą iš namų buvo pasiėmęs peilį ir jį įvykio vietoje prieš M. J. pakankamai intensyviai panaudojo, t. y. konflikto metu tris kartus dūrė juo M. J. į krūtinę, pilvą, dešinę ranką. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir atmetė kitą nuteistojo keliamą versiją, kad M. J. nužudė kitas asmuo. Atmesdamas šią versiją, teismas rėmėsi nuteistojo parodymų dalimi, liudytojų G. Z., G. V., V. R., P. K., Ž. B., S. S. parodymais ir jais vadovaudamasis padarė motyvuotą išvadą, kad bylos įrodymai nekelia abejonių, jog įvykio metu M. J. peiliu mirtinai sužalojo būtent S. Z., o jokių objektyvių duomenų, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti koks nors kitas asmuo, byloje nėra. Aplinkybė, kad buvo dingęs, o vėliau surastas vienas iš pagrobtų telefonų, patvirtina tik telefono pagrobimo faktą, o ne dar vieno asmens dalyvavimą konflikte.

3.3. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apkaltinamojo nuosprendžio teisingumo nepaneigia nuteistajam apsiginti pateikti argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nerado arba neieškojo papildomų pėdsakų pas nuteistąjį ar įvykio vietoje buvusius liudytojus V. R. ar G. V., kad nebuvo tiriamos kitos nusikalstamos veikos padarymo versijos prieš pareiškiant įtarimus S. Z. Įrodinėjimas nėra begalinis procesas, jis turi ribas ir turi vykti tol, kol nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Aplinkybė, kad neatlikti kasaciniame skunde nurodyti veiksmai renkant ir vertinant įrodymus, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nebuvo ištirtos ir nustatytos visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir buvo pažeistos ar apribotos nuteistojo procesinės teisės. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar tyrimui vadovavęs prokuroras, ar teismai buvo šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi.

3.4. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neignoravo nuteistojo S. Z. prašymų. Visi prašymai buvo apsvarstyti teismo posėdyje ir, išklausius proceso dalyvių nuomonių, motyvuotai atmesti. Kiek ir kokių įrodymų pakanka bylai teisingai išnagrinėti, sprendžia tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, tenkinti visus gynybos pateiktus prašymus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies prasmę apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, tų prieštaravimų nepašalinus pirmosios instancijos teismui, t. y. apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti tik tada, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė, nes neištirtų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, proceso dalyviai nepateikė, o, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų teismas nenustatė.

3.5. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo suvaržytos kasatoriaus S. Z. ir jo gynėjo teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti, todėl byla išnagrinėta laikantis rungimosi principo.

3.6. Darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų, tarp jų ir nurodytų kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301, 305 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadarė. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pakankamai išsamiai atskleidė nuteistajam S. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą jo veikoje, o kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti teismų išvadomis. Vien tai, kad kasatorius kitaip nei teismai vertina įrodymus, nustatytas aplinkybes, kad jo netenkina teismų padarytos išvados, nėra pagrindas keisti ar naikinti teismų priimtus nuosprendį ir nutartį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).

6. Kasatorius skunde, iš esmės pakartodamas apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su nagrinėjamoje byloje atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja ir savaip vertina savo paties (S. Z.), liudytojų G. Z., G. V., V. R., Ž. B., A. A.-Z. parodymus, 2019 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo M. J. mirties priežasties, kartu ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, neigdamas bet kokius dūrius peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, pilvą ir dešinį dilbį. Kasatorius teismų nustatytas aplinkybes savaip interpretuoja ir prašo daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Kartu kelia versijas dėl galimai kito asmens dalyvavimo M. J. nužudyme ir galimos nukentėjusiojo savižudybės. Tačiau kasatoriaus teiginiai, pateikiant savą įrodymų vertinimą, kaip minėta, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, ir padarė nuteistojo lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tokie skundo argumentai aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėtini. Todėl kasacinio skundo argumentai šioje byloje nagrinėjami tik tiek, kiek tai yra susiję su tinkamu BPK nuostatų laikymusi ir baudžiamojo įstatymo taikymu.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

7. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kadangi išvadas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė selektyviai vertindami įrodymus ir suteikdami prioritetinę reikšmę kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų Ž. B., A. A.-Z. bei liudytojų G. V., V. R. parodymams, prieštaringoms specialistų išvadoms ir toks įrodymų vertinimas nulėmė jam nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose pateiktas jų vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais nustatydami faktines bylos aplinkybes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

10. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties matyti, kad bylą nagrinėję teismai išvadas dėl S. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą padarė išsamiai ir objektyviai ištyrę bylos aplinkybes, įvertinę byloje surinktų įrodymų visetą, vadovaudamiesi įstatymu, kaip to reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų priimtų procesinių sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant įrodinėjimo tvarkos ar liko visiškai nenustatyti ir neįvertinti.

11. S. Z. kaltė skundžiamuose abiejų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose pagrįsta iš dalies jo paties parodymais, liudytojų G. Z., G. V., V. R., Ž. B., S. S., D. K. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais yra grindžiama S. Z. kaltė dėl tyčinio M. J. nužudymo. Teismai tyrė ir vertino paties nuteistojo S. Z. viso proceso metu duotus parodymus, aiškinosi juose esančius prieštaravimus, juos šalino (ikiteisminio tyrimo metu pripažino, o vėliau paneigė, jog konflikto metu galimai dūręs peiliu M. J.; kiekvienoje iš vėlesnių apklausų keitė parodymus apie peilio paėmimo, jo panaudojimo aplinkybes) ir pripažino patikima tą jo parodymų dalį, kuri atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus, t. y. pirmiausia nuteistojo žmonos G. Z. (kuriai, be kita ko, buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį), iš karto po įvykio apklaustos kaip liudytojos, parodymus, ši tiesiogiai matė konfliktą, prašė M. J. jį baigti, kvietė G. V. į pagalbą, matė, kaip nuo S. Z. smūgio M. J. parkrito ir daugiau nesikėlė, priėjusi prie jo pamatė šalia gulintį peilį ir jį pati numetė tolyn; apie po to vykusį susistumdymą tarp S. Z. ir G. V. Būtent šiuos liudytojos parodymus, patikrintus vietoje, liudytojos patvirtintus ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje ir ištirtus teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas įvertino kaip patikimus, atitinkančius liudytojo G. V. parodymus dėl jo konflikto su S. Z. bei vaizdo įraše užfiksuotą jų (S. Z. ir G. V.) konfliktą (susistumdymą) laiko ir vietos požiūriu. Minėtų asmenų parodymų kontekste teismų yra įvertinti ir ištirti įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, tarp jų ir atokiau nuo nusikaltimo vietos ant žolės rastas peilis, kuris, priešingai nei teigia kasatorius, nustatyta byloje, yra būtent tas, kuriuo buvo suduoti smūgiai M. J. (ant peilio geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai, sutampantys su M. J. DNR profiliu beveik 100 proc.). Teismai visų ištirtų įrodymų kontekste įvertino ir specialistų išvadas, kuriomis konstatuota, kad nukentėjusiajam M. J. padarytos kiaurinės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su kiauriniu širdies sužalojimu, kuris sukėlė jo mirtį; o M. J. palto priekinėje dalyje rasti apgadinimai, padaryti duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, atitinka sužalojimus, padarytus ant mirusiojo kūno. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad, kaip teigia kasatorius, teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ar BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.

12. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino ir paneigė (kartu su kitais įrodymais ištirtais liudytojų, kurie nuosekliai tvirtino, jog įvykio vietoje, be konflikto dalyvių, kitų asmenų nebuvo, parodymais) byloje gynybos keltą versiją, kad M. J. galėjo nužudyti kitas, tyrimo nenustatytas, asmuo. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai padarė išvadą, kad tarp kaltinamojo S. Z. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį M. J. ir jo mirties nebuvo įsiterpę kiti asmenys. Tokiai išvadai argumentuotai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 12 punktas), kartu įvertindamas nuteistojo mobiliojo ryšio telefono dingimo aplinkybes (nutarties 13 punktas) ir atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, jog mobiliojo ryšio telefoną pasisavinęs pašalinis asmuo galėjo būti susijęs ir su M. J. nužudymu. Be kita ko, teismai pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančią įrodymų visetui ir jais nustatytoms bylos aplinkybėms kasaciniame skunde ir kitą keliamą įvykio versiją, t. y. kad M. J. galėjo susižaloti pats. Teismai, aiškiai ir nuosekliai išdėstydami motyvus, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatė, kad M. J. mirė netrukus po konflikto (fizinio kontakto) su S. Z. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad M. J. būtų linkęs žalotis, tuo labiau kad būtų žalojęs save, apsirengęs viršutinius drabužius (paltą); kartu įvertinti ir specialisto L. J. teisme duoti paaiškinimai, kad mažai tikėtina, jog dešiniarankis sau sužalotų dešinį dilbį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su pirmiau išdėstytais kasacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindė nuosprendyje ir nutartyje nurodytais bei motyvuotai įvertintais įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigia kasatorius. Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kuriais būtų paneigta pirmiau nurodytų įrodymų visumos įrodomoji reikšmė, apsiribota tik selektyviu jų vertinimu.

13. Kasacinės instancijos teismas, nenustatęs įrodymų vertinimo klaidų, išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo grindžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad S. Z. 2019 m. gruodžio 20 d. asmeninio konflikto metu tyčia tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam M. J. į krūtinę, pilvą, dešinį dilbį, taip padarė kūno sužalojimus, to komplikacija – vidinis nukraujavimas į krūtinplėvės ertmes, nuo jų M. J. įvykio vietoje mirė, taip jį tyčia nužudė. S. Z. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo S. Z. kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Daiva Pranytė-Zalieckienė