Civilinė byla Nr. e3K-3-315-403/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00603-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams J. K., I. G.-K., R. K., J. K., K. Č. ir E. J.-Č. dėl skolos priteisimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojų, kurie laidavo pagal atskiras laidavimo sutartis, nurodant laiduojamas sumas, atsakomybę, kai skolininkas iš dalies įvykdo mokėjimo įsipareigojimus kreditoriui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB SEB bankas (toliau – ir Bankas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) iš atsakovų J. K. ir I. G.-K., kaip solidariųjų skolininkų su pagrindine skolininke UAB „Baltic Supply“, 53 062 Eur skolą; 2) iš atsakovų R. K. ir J. K., kaip solidariųjų skolininkų su pagrindine skolininke UAB „Baltic Supply“, 98 846,06 Eur skolą; 3) iš atsakovų K. Č. ir E. J.-Č., kaip solidariųjų skolininkų su pagrindine skolininke UAB „Baltic Supply“, 7870 Eur skolą; 4) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 8 d. Bankas ir atsakovai J. K. bei I. G.-K. (toliau – ir Laiduotojai Nr. 1) pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0459/2017 (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 1), Bankas ir atsakovai R. K. bei J. K. (toliau – ir Laiduotojai Nr. 2) pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0458/2017 (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 2), Bankas ir atsakovai K. Č. bei E. J.-Č. (toliau – ir Laiduotojai Nr. 3) pasirašė laidavimo sutartį Nr. 15-02-0460/2017 (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 3), kuriomis buvo užtikrintas 2008 m. sausio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1550807030011-05 (toliau – Kreditavimo sutartis), 2010 m. vasario 24 d. Faktoringo sutarties Nr. 1581007030009-05, 2010 m. rugpjūčio 10 d. Faktoringo sutarties Nr. 1561007030089-90, 2010 m. lapkričio 8 d. Faktoringo sutarties Nr. 1551007030134-90, pagal kurias pagrindinei skolininkei UAB „Baltic Supply“ buvo suteikti kreditai, sąlygų įvykdymas.
4. Laidavimo sutartimis Laiduotojai Nr. 1, Laiduotojai Nr. 2 ir Laiduotojai Nr. 3 įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su pagrindine skolininke atitinkamai 54 162 Eur, 107 640 Eur, 7870 Eur apimtimi, t. y. grąžinti Bankui kreditą ar jo negrąžintą dalį, sumokėti Bankui priskaičiuotas, bet pagrindinės skolininkės nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Banko pranešimo apie tai, kad pagrindinė skolininkė nevykdo skolinių įsipareigojimų, gavimo dienos (Laidavimo sutarčių 4.1 papunktis).
5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Baltic Supply“ iškelta bankroto byla. Bankas 2018 m. vasario 23 d. UAB „Baltic Supply“ bankroto byloje pateikė 276 621,22 Eur finansinį reikalavimą, šis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas.
6. Kreditavimo sutarčiai ir su ja susijusiems reikalavimams užtikrinti įkeistas pagrindinei skolininkei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas per bankroto administratoriaus organizuotas varžytynes. Pardavus nekilnojamąjį turtą ir atskaičius administravimo išlaidas, likusios lėšos, t. y. 170 550 Eur, buvo pervestos Bankui ir šiuo dydžiu buvo sumažinta pagrindinės skolininkės skola Bankui. Reikalavimo teisę į UAB „Baltic Supply“ iš viso sudaro: 83 368,24 Eur skola, 16 571,52 Eur palūkanos ir 6,30 Eur įsipareigojimo mokestis.
7. Ieškovės teigimu, pagal Laidavimo sutarčių 6.1 papunktį visi atsakovai laikytini skolingais Bankui iki tol, kol nebus padengta visa skola, nebent konkretus atsakovas visiškai ar iš dalies padengtų Bankui įsiskolinimą pagal laidavimo ribas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. 7870 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 7870 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai su solidariaisiais skolininkais – atsakovais J. K., I. G.-K., R. K. ir J. K.; priteisė ieškovei iš atsakovų J. K. ir I. G.-K. 53 062 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 53 062 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai su solidariaisiais skolininkais – atsakovais R. K., J. K., K. Č. ir E. J.-Č. neviršijant jų prievolės ribų (7870 Eur); priteisė ieškovei iš atsakovų R. K. ir J. K. 98 846,06 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 98 846,06 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai su solidariaisiais skolininkais – J. K. ir I. G.-K. neviršijant jų prievolės ribų (53 062 Eur), o su atsakovais K. Č. ir E. J.-Č. pagal jų prievolių ribas (7870 Eur) paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Laidavimo sutarties Nr. 2 6.1 papunkčio nuostata, kurioje įtvirtinta, jog „Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki Kliento ir Laiduotojo visiško prievolių pagal Finansavimo sutartį ir šią Sutartį įvykdymo dienos“, nurodė, kad šioje Laidavimo sutarties Nr. 2 nuostatoje aiškiai įtvirtinta tiek Laidavimo sutartimi Nr. 2 prisiimamų įsipareigojimų apimtis, tiek ir jos galiojimo terminas, t. y. Laidavimo sutartis Nr. 2 galioja iki visiško prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir Laidavimo sutartis Nr. 2 įvykdymo dienos.
10. Atsižvelgdamas į Laidavimo sutarties Nr. 2 3.4 papunktį, kuriame nustatyta, kad: „Laiduotojas sutinka, kad visos Finansavimo sutarties sąlygos (įskaitant ir finansavimo sumos ir/ar palūkanų didinimą ir/ar termino pratęsimą) būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo“, teismas nusprendė, jog nėra sąlygų taikyti Laiduotojų Nr. 2 nurodomą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laidavimo pasibaigimo pagrindą, pagal kurį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitų laiduotojui nepalankių pasekmių, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato ką kita.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pagrindinė skolininkė BUAB „Baltic Supply“ jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taip pat neleidžia daryti išvados apie Laidavimo sutarčių pasibaigimą.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Laidavimo sutartyse yra įtvirtinta konkreti atsakovų, su kuriais sudaryta laidavimo sutartis, laiduojama suma (Laidavimo sutartyje Nr. 1 – 54 162 Eur, Laidavimo sutartyje Nr. 2 – 107 640 Eur, Laidavimo sutartyje Nr. 3 – 7870 Eur), o jų 3.1 papunktyje nurodyta, jog: „Laiduotojas laiduoja už Klientą ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu Bankui Laiduojama suma Finansavimo sutarties laikotarpiu, jeigu Klientas, už kurį laiduojama, neįvykdys Bankui mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal Finansavimo sutartį“. Be to, Laidavimo sutarčių 3.3 papunktyje nustatyta, kad: „Laiduotojas ir Klientas atsako Bankui už Kliento Finansavimo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai“.
13. Įvertinęs minėtas nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek Laiduotojai Nr. 1, tiek Laiduotojai Nr. 2, tiek ir Laiduotojai Nr. 3 įsipareigojo atsakyti ieškovei kartu su pagrindine skolininke pastarajai pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę. Nors šiuo atveju su atsakovais ir buvo pasirašytos atskiros Laidavimo sutartys, tačiau jomis buvo užtikrintas tos pačios pagrindinės skolininkės turimos prievolės vykdymas. Be to, Laidavimo sutartyse nėra nustatyta išlygų dėl laiduotojų atsakomybės pagal pagrindinės skolininkės prievoles, todėl, remdamasis CK 6.81 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visų laiduotojų atsakomybė pagal pagrindinės skolininkės prievolę yra solidarioji, t. y. visi atsakovai tarpusavyje yra solidarieji skolininkai, nors atsakomybė ieškovei ir yra ribota Laidavimo sutartyse nurodyta laiduojama suma.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Laidavimo sutartys yra galiojančios, visi atsakovai tarpusavyje yra solidarieji skolininkai, ieškovės nurodoma skolos suma yra pagrįsta, o atsakovų atsakomybė yra solidarioji, tačiau ribota, nusprendė buvus teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priteisė Bankui solidariai iš atsakovų K. Č. ir E. J.-Č. 4637,50 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų J. K. ir I. G.-K. – 30 802,78 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų R. K. ir J. K. – 63 405,78 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog visų laiduotojų atsakomybė Bankui yra solidarioji, netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalies ir 6.81 straipsnio 3 dalies nuostatas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai buvo sudarę skirtingas Laidavimo sutartis, kuriomis užtikrino pagrindinės skolininkės BUAB „Baltic Supply“ prievolių Bankui įvykdymą; laidavimo apimtis buvo skirtinga.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš Laidavimo sutarčių 3.3 papunkčio nuostatų nustatė, kad Laiduotojai ir pagrindinė skolininkė UAB „Baltic Supply“ Bankui atsako kaip solidarieji skolininkai, t. y. tik konkretūs sutartyse nurodyti Laiduotojai ir pagrindinė skolininkė UAB „Baltic Supply“ Bankui buvo solidariai skolingi. Apeliacinės instancijos teismas iš Laidavimo sutarčių nenustatė, kad Laiduotojai, laidavę skirtingų sutarčių pagrindu, tarpusavyje laikytini solidariaisiais skolininkais Bankui. Tai, kad atskirų Laidavimo sutarčių pagrindu laidavę Laiduotojai tarpusavyje būtų solidarieji skolininkai, neįtvirtinta ir jokiuose teisės aktuose, todėl kai prievolės dalykas yra dalus, visų Laiduotojų atsakomybės solidarumas negali būti preziumuojamas. Be to, Bankas nei ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose neprašė visiems atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę.
19. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pagal atskiras Laidavimo sutartis laidavę atsakovai tarpusavyje nėra solidarieji skolininkai, jie vienas kitam neturėtų teisės regreso tvarka reikšti jokių reikalavimų, todėl, atsižvelgdamas į Laidavimo sutartyse nurodytas sumas, už kurias laidavo atsakovai, ir pagrindinės skolininkės neįvykdytų įsipareigojimų dydį, teismas nustatė, kokia dalimi Laiduotojai pagal atskiras Laidavimo sutartis turi atsakyti ieškovei (R. K. ir J. K. – 63 405,78 Eur (63,44 proc.), J. K. ir I. G.-K. – 31 902,78 Eur (31,92 proc.), o K. Č. ir E. J.-Č. – 4637,50 Eur (4,64 proc.)). Nustatęs, kad J. K. ir I. G.-K. bylos nagrinėjimo metu ieškovei grąžino 1100 Eur, iš jų priteistiną skolos dydį apeliacinės instancijos teismas sumažino iki 30 802,78 Eur sumos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovė AB SEB bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.2 ir 6.156 straipsniuose įtvirtintą sutarčių laisvės principą, nes nepagrįstai pakeitė šalių sudarytas Laidavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia ieškovės, kaip atsakovų kreditorės, turtinius interesus ir pablogina jos teisinę padėtį. Ieškovės teigimu, visų apeliantų atsakomybę jai vienija esminis rodiklis – UAB „Baltic Supply“ įsiskolinimo ieškovei dydis. Atsakovai negali būti atsakingi didesne suma, negu kreditoriui yra skolingas pagrindinis skolininkas. Solidarumas su pagrindine skolininke UAB „Baltic Supply“ patvirtino, kad Laiduotojų prievolė ieškovei nėra dalinė, ji negalėjo būti keičiama pagal proporcijas ar kitais būdais. Jeigu reikalavimo teisė būtų sumažinta proporcingai tarp Laiduotojų, tokiu atveju iš ieškovės būtų visiškai nepagrįstai atimta CK ir sudarytų Laidavimo sutarčių garantuojama teisė savo nuožiūra pasirinkti, į kurį iš Laiduotojų nukreipti savo išieškojimą ir dėl kokios sumos.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė atsakovų, kaip ieškovei laidavusių asmenų, teisinę padėtį, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.81, 6.83, 6.84 ir 6.86 straipsniuose įtvirtintą laiduotojų atsakomybę kreditoriui ir laiduotojų tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas
21. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovai J. K. ir I. G.-K. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Nesant įstatymo, kuris reglamentuotų, kaip turi būti sprendžiamas ginčas dėl Laiduotojų atsakomybės pagal jų sudarytas Laidavimo sutartis, kai laiduotojų atsakomybė už pagrindinio skolininko prievoles pagal šias sutartis yra dalinė ir atsakomybės dalys yra skirtingo dydžio, teismas turėjo teisę kiekvieno Laiduotojo atsakomybės dydį nustatyti vadovaudamasis daugelyje CK normų įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.8 straipsnio 2 dalies, 1.5, 6.195 straipsnių nuostatomis).
21.2. CK 6.156 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įstatymo ar teisės analogija.
22. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovai R. K. ir J. K. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Atsakovai R. K. ir J. K. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 2, laiduojama suma – 107 640 Eur. Sudarydami Laidavimo sutartį Nr. 2, atsakovai laidavo už UAB „Baltic Supply“ prievoles solidariai kartu su pagrindine skolininke, bet ne kartu su visais atsakovais, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šiuo atveju negali būti preziumuojamas bendras atsakovų solidarumas. Taikant solidariąją atsakomybę šalių civilinė atsakomybė be jų sutikimo ir valios būtų nepagrįstai išplečiama.
22.2. Atsakovų R. K. ir J. K. prievolė pasunkėjo, nes iš esmės pasikeitė laidavimo objektas ir jo dydis, todėl laidavimo santykiai pasibaigė, nes atsakovai laiduodami neprisiėmė tokio dydžio rizikos (CK 6.87 straipsnio 4 dalis). Laiduotojams nežinant buvo žymiai pabloginta jų padėtis, nes be išankstinio jų informavimo Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Sudarant Laidavimo sutartis buvo tikimasi, kad įkeisto turto turi pakakti atsiskaityti su Banku, o laidavimo institutas neturėjo būti taikomas arba turėjo būti taikomas minimaliai, tačiau šiuo atveju laidavimo apimtis iš esmės pasikeitė ir pasunkėjo, taip pakeičiant prievolę, jog laiduotojams teko atsakyti visa apimtimi. Atsakovai nėra atsakingi už tai, kad, atskaičius administravimo išlaidas, nebuvo visiškai atsiskaityta su Banku, kuris dalyvavo BUAB „Baltic Supply“ bankroto procese ir turėjo atitinkamas teises tiek tvirtinant išlaidas, tiek priimant kitus sprendimus, kurie buvo tiesiogiai susiję su prievolės jam įvykdymu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojų, kurie laidavo pagal atskiras laidavimo sutartis, nurodant laiduojamas sumas, atsakomybę, kai skolininkas iš dalies įvykdo mokėjimo įsipareigojimus kreditoriui, aiškinimo ir taikymo
23. Laiduotojo atsakomybę reglamentuoja CK 6.81 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl laidavimo santykių teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiški, nuosekli ir gana išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-61/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-61/2011">3K-7-61/2011</a>).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkės UAB „Baltic Supply“ prievolės pagal 2008 m. sausio 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1550807030011-05, 2010 m. vasario 24 d. Faktoringo sutartį Nr. 1581007030009-05, 2010 m. rugpjūčio 10 d. Faktoringo sutartį Nr. 1561007030089-90, 2010 m. lapkričio 8 d. Faktoringo sutartį Nr. 1551007030134-90, kuriomis UAB „Baltic Supply“ buvo suteikti kreditai, įvykdymą pagal 2017 m. kovo 8 d. atskiras laidavimo sutartis skirtinga laiduojama suma laidavo trys laiduotojų poros: pagal J. K. ir I. G.-K. su ieškove sudarytą Laidavimo sutartį laiduojama suma – 54 162 Eur, pagal R. K. ir J. K. su ieškove sudarytą Laidavimo sutartį laiduojama suma – 107 640 Eur, pagal K. Č. ir E. J.-Č. su ieškove sudarytą Laidavimo sutartį laiduojama suma – 7870 Eur.
26. Kadangi skolininkės UAB „Baltic Supply“ prievolės ieškovei įvykdymą trys asmenų poros laidavo pagal atskiras laidavimo sutartis, kuriose nurodytos konkrečios laiduojamos sumos, darytina išvada, kad pagal kiekvieną Laidavimo sutartį laidavę asmenys tapo solidariai atsakingi su skolininke UAB „Baltic Supply“ dėl konkrečios UAB „Baltic Supply“ prievolės dalies, kuri lygi laiduojamai sumai, įvykdymo. Įvertinus tai, kad pagal atskiras laidavimo sutartis laiduotas 169 672 Eur skolininkės UAB „Baltic Supply“ prievolės ieškovei įvykdymas, darytina išvada, kad atsakovai J. K. ir I. G.-K. pagal jų su ieškove sudarytą Laidavimo sutartį laidavo UAB „Baltic Supply“ prievolės dalies, kurią sudaro 31,92 proc. (54 162 x 100 : 169 672), atsakovai R. K. ir J. K. – 63,44 proc. (107 162 x 100 : 169 672), o atsakovai K. Č. ir E. J.-Č. – 4,64 proc. (7870 x 100 : 169 672), įvykdymą.
27. CK 6.81 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
28. Bendrai už tos pačios prievolės įvykdymą laidavusių kelių asmenų tarpusavio reikalavimus, kai prievolę įvykdė vienas iš jų, reglamentuoja CK 6.84 straipsnis. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli laiduotojai ir vienas iš jų prievolę įvykdė, jis įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko.
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a>).
30. Byloje nustatyta, kad skolininkės UAB „Baltic Supply“ prievolė tuo pačiu metu nebuvo vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių. Prievolės dalis įvykdyta bankroto administratoriaus organizuotose varžytynėse pardavus įkeistą skolininkės UAB „Baltic Supply“ turtą. Kadangi neįvykdytas skolinis įsipareigojimas sudarė 99 946,06 Eur (83 368,24 Eur skola, 16 571,52 Eur palūkanos ir 6,30 Eur įsipareigojimo mokestis), pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad šią neįvykdytą prievolės dalį įvykdytų laiduotojai. Kadangi J. K. ir I. G.-K. bylos nagrinėjimo metu ieškovei grąžino 1100 Eur, neįvykdytas skolinis įsipareigojimas sumažėjo iki 98 846,06 Eur.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu keliamą teisės aiškinimo ir taikymo klausimą, t. y. sprendžiant, kaip nagrinėjamoje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios laiduotojų, kurie laidavo pagal atskiras laidavimo sutartis, nurodant laiduojamas sumas, atsakomybę, kai skolininko mokėjimo įsipareigojimai kreditoriui buvo įvykdyti iš dalies, esminę reikšmę turi fakto, ar pagal atskiras laidavimo sutartis laidavę asmenys (ne)buvo tarpusavyje solidarūs dėl UAB „Baltic Supply“ prievolės ieškovei įvykdymo, nustatymas.
32. Tik nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pagal atskiras Laidavimo sutartis laidavę asmenys buvo tarpusavyje solidarieji skolininkai dėl UAB „Baltic Supply“ prievolės ieškovei įvykdymo, būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš pagal atskiras Laidavimo sutartis laidavusių asmenų įvykdyti neįvykdytą UAB „Baltic Supply“ prievolės dalį, kurią sudaro 98 846,06 Eur, ir pasirinkti, iš kurių Laiduotojų (pagal kurią Laidavimo sutartį laidavusių asmenų) ir kokios sumos, kuri nebūtų didesnė nei toje Laidavimo sutartyje nurodyta laiduojama suma, reikalauti. Tik esant tokiai situacijai ir tik toks ieškovės reikalavimas atitiktų teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 3 dalis), nebūtų pažeistos laiduotojų, iš kurių ieškovės pasirinkimu būtų priteistas prievolės įvykdymas, nors ir laiduojamos sumos neviršijančia, tačiau didesne nei proporcinga pagal šią sumą apimtimi, teisės, nes pagal CK 6.84 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą tokie laiduotojai įgytų teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Laidavimo sutarčių 3.3 papunkčiu, pagal kurį laiduotojai ir UAB „Baltic Supply“ ieškovei atsako kaip solidarieji skolininkai, tai reiškia, jog tik konkretūs sutartyse nurodyti laiduotojai (R. K. ir J. K.; J. K. ir I. G.-K.; K. Č. ir E. J.-Č.) ir UAB „Baltic Supply“ ieškovės atžvilgiu buvo solidarieji skolininkai, pažymėjęs, jog jokių nuostatų, kad laiduotojai, laidavę skirtingų sutarčių pagrindu, tarpusavyje laikytini solidariaisiais skolininkais ieškovės atžvilgiu, Laidavimo sutartyse nėra, jog atskirų laidavimo sutarčių pagrindu laidavę laiduotojai tarpusavyje būtų solidarieji skolininkai, nenustatyta ir jokiuose teisės aktuose, nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo, kad, prievolės dalykui esant daliam, visų laiduotojų atsakomybės solidarumas negali būti preziumuojamas.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kasaciniame skunde ne tik nepateikia jokių argumentų, bet netgi neteigia, kad pagal atskiras Laidavimo sutartis laidavę asmenys buvo tarpusavyje solidarieji skolininkai dėl UAB „Baltic Supply“ prievolės ieškovei įvykdymo. Atvirkščiai, kai kuriais kasacinio skundo teiginiais, pvz., nurodydama, jog „vien tai, kad Laidavimo sutartimis atsakovai prieš ieškovę netapo solidariais atsakovais tarpusavyje ir, pagal apeliacinės instancijos teismo išvadas, jie vienas kitam neturėtų teisės regreso tvarka reikšti jokių reikalavimų, negalėjo tapti priežastimi teismui nustatyti, kokia dalimi kiekviena iš laiduotojų porų turi atsakyti ieškovei“, ieškovė netiesiogiai pripažįsta, kad pagal atskiras Laidavimo sutartis laidavę asmenys nebuvo tarpusavyje solidarieji skolininkai dėl UAB „Baltic Supply“ prievolės ieškovei įvykdymo.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad situacija, kai iš laiduotojų priteisiama suma, kuri atitinka neįvykdytą UAB „Baltic Supply“ prievolės dalį, bet yra mažesnė nei bendra atskirose Laidavimo sutartyse nurodyta laiduojama suma, negali būti vertinama kaip šalių sudarytų Laidavimo sutarčių pažeidimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad netgi ieškinyje ieškovė neprašė priteisti iš R. K. ir J. K. su ieškove sudarytoje Laidavimo sutartyje nurodytos visos 107 640 Eur dydžio laiduojamos sumos, bet ją sumažino iki UAB „Baltic Supply“ ieškovei neįvykdytos prievolės dalies dydžio.
36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad netgi kasaciniame skunde ieškovė nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų jos teisę reikalauti, kad iš pagal atskiras Laidavimo sutartis laidavusių asmenų būtų priteista bendra suma (159 778,06 Eur), žymiai viršijanti UAB „Baltic Supply“ ieškovei neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dalį (99 946,06 Eur, kuris po to, kai J. K. ir I. G.-K. bylos nagrinėjimo metu ieškovei grąžino 1100 Eur, sumažėjo iki 98 846,06 Eur).
37. Įvertinusi visa, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laiduotojų, kurie laidavo pagal atskiras laidavimo sutartis, nurodant laiduojamas sumas, atsakomybę, kai skolininko mokėjimo įsipareigojimai kreditoriui buvo įvykdyti iš dalies, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kadangi atsakovai R. K. ir J. K. nepateikė kasacinio skundo, teisėjų kolegija nepasisako dėl šių atsakovų atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą nurodytų argumentų, kuriais įrodinėjama, kad jų atžvilgiu laidavimo santykiai pasibaigė, nes, iš esmės pasikeitus laidavimo objektui ir jo dydžiui, prievolė pasunkėjo, t. y. kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
40. Atsakovai R. K. ir J. K., teikdami atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl jų prašymas negali būti tenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 26 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,13 Eur tokių išlaidų. Atmetus ieškovės AB SEB banko kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (j. a. k. 112021238) valstybei 9,13 Eur (devynis Eur 13 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
