Civilinė byla Nr. e3K-3-309-378/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06891-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.11.1; 3.1.14; 3.1.16; 3.3.1.19.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“ dėl skolos, nuostolių, baudos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“ priešieškinį ieškovei L. T. dėl nuomos sutarties nutraukimo momento nustatymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teismo pareigą tinkamai motyvuoti nutartį, taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienašališką sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė L. T. (toliau – ir nuomotoja) prašė priteisti iš UAB „Kaštonų bulvaras“ (toliau – ir nuomininkė) 39 246,67 Eur sumą, kurią sudaro 21 605,26 Eur nuomos mokesčio skola, 2218,41 Eur delspinigių už uždelstą laiką sumokėti nuomos mokestį, 14 000 Eur baudos už nuomos sutarties nutraukimą nuomotojos iniciatyva dėl nuomininkės kaltės, 1355 Eur nuostolių atlyginimo už patalpų sugadinimą, 68 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. išnuomojo atsakovei penkeriems metams patalpas (atsakovės komercinei veiklai vykdyti), esančias duomenys neskelbtini, nuomos mokestis per mėnesį – 1400 Eur plius nuomotojos gyventojų pajamų mokestis (GPM). Atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, nes vėluodavo mokėti nuomos mokestį, neprižiūrėjo patalpų, nebendradarbiavo su ieškove. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalimi ir nuomos sutarties 7.1 punktu, 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės. 2019 m. birželio 28 d. registruotu laišku ir elektroniniu laišku ji priminė atsakovei apie nutraukiamus nuomos teisinius santykius ir pareigą sumokėti nuomos mokesčio skolą. Atsakovė į priminimą neatsakė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio skolos ir kitų iš nuomos sutarties kylančių mokėjimų priteisimo iš atsakovės.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti, kad šalių nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d., ir priteisti jai iš ieškovės 3447,36 Eur nuostolių atlyginimo (atsakovei negrąžintų daiktų vertė, atsakovės nuo 2018 m. lapkričio 30 d. sumokėtų patalpų komunalinių mokesčių suma ir sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis už 2019 m.).
5. Priešieškinio pagrindu atsakovė nurodė šias aplinkybes: atsakovė tinkamai prižiūrėjo patalpas, mokėjo komunalinius mokesčius, o nuomos mokestį, nors retkarčiais ir pavėluotai, mokėjo reguliariai; ji pagerino patalpas, taip pat apstatė jas baldais bei kita įranga. Dėl tam tikrų aplinkybių atsakovė 2018 m. rugsėjo 15 d. nutraukė veiklą išnuomotose patalpose ir 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti nuomos sutartį nuo 2018 m. lapkričio 30 d., abipusių kompromisų bei nuolaidų būdu taikiai išspręsti kylančius klausimus, kaip tai nustatyta sutarties 7.3 punkte (sutarties nutraukimas šalių susitarimu), o kaip kompensaciją už sutarties nutraukimą prieš terminą ieškovei palikti savo įsigytus daiktus. Kadangi ieškovė kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., vienašališkai surašė ir pasirašė patalpų apžiūros aktą, atsakovė suprato, kad ji neprieštarauja sutarties nutraukimui. Šiuo aktu ieškovė nustatė tariamus patalpų defektus, tačiau atsakovė su jais nesutiko, be to, ieškovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovė žymiai pagerino patalpas. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei antrą pasiūlymą nutraukti nuomos sutartį nuo 2018 m. lapkričio 30 d., o remdamasi sutarties 7.3 punktu, siekdama surasti kompromisą dėl prieš terminą nutraukiamos sutarties, surado patalpų subnuomininkę S. S. Sutikimą nutraukti sutartį ieškovė atsakovei išreiškė ir 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje, kurioje pati pasiūlė svarstyti klausimą dėl dalies skolos padengimo atsakovės daiktais; atsakovė dėjo visas pastangas įforminti sutarties nutraukimą abipusiu sutarimu, tačiau ieškovė, iš esmės sutikusi su sutarties pabaiga, nesutiko su jos nutraukimo padariniais. Ieškovė atmetė atsakovės pasiūlytus potencialius subnuomininkus, pradėjo reikšti jai pretenzijas dėl neva atsiradusių patalpų defektų ir patirtų nuostolių, t. y. iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo padarinių, o ne dėl nuomos santykių pabaigos fakto. Šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d., todėl atsakovės 2019 m. balandžio 19 d. pranešimas apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą ir reikalavimai priteisti iš atsakovės nuo 2018 m. lapkričio 30 d. susidariusią nuomos mokesčio skolą, delspinigius, baudą ir nuostolius yra nepagrįsti. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad, nutraukdama nuomos sutartį, ji pasinaudojo CK 6.498 straipsnyje (sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu) ir nuomos sutarties 7.3 punkte įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti sutartį. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo datos, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje buvo nustatyta galimybė ją vienašališkai nutraukti pranešant apie tai kitai šaliai, į tai, kad atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. nevykdė išnuomotose patalpose veiklos ir iš anksto pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą, į tai, kad ieškovė pati sutiko su sutarties nutraukimu ir tai išreiškė 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje atsakovei, yra pagrindas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 30 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad nuomos sutartis nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., priteisė ieškovei iš atsakovės 4490 Eur nuomos mokesčio skolos, 498,39 Eur delspinigių ir procesines palūkanas, atsakovei iš ieškovės priteisė 1081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio.
7. Teismas nurodė, kad nuomos sutartyje nustatyta, jog šalys turi teisę bet kada ją nutraukti šalių susitarimu (pasirašydamos sutarties nutraukimo protokolą) (7.3 punktas); sutartis nutraukiama nuomotojos iniciatyva, jei nuomininkė naudojasi turtu ne pagal paskirtį, tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę, nesumoka nuomos mokesčio ar sąskaitų už komunalines paslaugas per 14 dienų nuo terminų pasibaigimo, neatlieka einamojo remonto ir (ar) kitaip pažeidžia nuomos sutartį (7.1 punktas); sutartis nutraukiama nuomininkės iniciatyva prieš terminą, jeigu turtas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkė neatsako, pasidaro netinkamas naudoti (7.2 punktas); nuomininkė įsipareigojo pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą ne vėliau kaip paskutinę šios sutarties galiojimo dieną grąžinti turtą nuomotojai, o nuomotoja – priimti išnuomotą turtą, šalims pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, nurodant defektus ir gedimus (2.4, 3.8 punktai); jeigu nuomininkė nutraukia sutartį ne dėl nuomotojos kaltės ne šioje sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat jeigu sutartis nutraukiama nuomotojos iniciatyva dėl nuomininkės kaltės, nuomininkė moka nuomotojai dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (6.6 punktas).
8. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2018 m. spalio 15 d. nutraukė savo veiklą ir apie tai informavo ieškovę, patalpomis nesinaudojo ir nuomos mokesčio nemokėjo; atsakovė siūlė ieškovei nutraukti nuomos sutartį šalių susitarimu. 2018 m. spalio 19 d. ieškovės pretenzijoje atsakovei nurodyta, kad nuomos sutartis galėtų būti nutraukta, jeigu atsakovė sumokės baudą, šalys bendrai surašys patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir kt. (1 t., b. l. 12). 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė apžiūrėjo patalpas, nustatė jų defektus ir vienašališkai pasirašė patalpų apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad susipažino su patalpų būkle, turto tokios būklės nepriima, atsakovė privalo patalpas suremontuoti arba kompensuoti nuostolius (1 t., b. l. 20–22). Atsakovė nesutiko su ieškovės nustatytais patalpų defektais. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti nuomos sutartį, nurodydama, kad patalpas norėtų išsinuomoti S. S. (1 t., b. l. 23). 2018 m. lapkričio 30 d. elektroniniu laišku ieškovė nesutiko dėl patalpų subnuomos sutarties pasirašymo, nurodydama, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove (1 t., b. l. 26). 2018 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku ieškovė pareikalavo iš atsakovės atsiskaityti už patalpų nuomą iki planuojamos sudaryti subnuomos sutarties (1 t., b. l. 27). 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu ieškovė pranešė atsakovei, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį; patalpos turi būti atlaisvintos per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo; turtas nuomotojai grąžinamas tokios būklės, kokios jis buvo gautas nuomininkės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą (1 t., b. l. 28–29). Šio pranešimo atsakovė negavo (1 t., b. l. 33, 35–37). 2019 m. birželio 28 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei priminimą apie sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 38, 2 t., b. l. 20–21).
9. Teismas nurodė, kad iš 2018 m. spalio–gruodžio mėnesių šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys aiškiai išreiškė valią nepratęsti nuomos teisinių santykių ir svarstė klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Teismo vertinimu, jau tada ieškovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį, tačiau dėl nežinomų priežasčių tik siuntinėjo atsakovei grasinančius laiškus dėl didėjančios nuomos mokesčio skolos, grasino teismu, bet sutarties savo iniciatyva nenutraukė dar beveik vienerius metus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, 2018 m. lapkričio 16 d. vienašališkai surašydama patalpų apžiūros aktą, jas iš atsakovės perėmė ir sutiko su nuomos teisinių santykių pabaiga.
10. Teismas nurodė, kad šalims nepavyko nutraukti nuomos sutarties bendru sutarimu, todėl atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. išsiuntė ieškovei pranešimą apie sutarties nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Teismas nustatė, kad nuomos sutartyje nėra įstatymo nuostatos dėl nuomininkės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, prieš trisdešimt dienų raštu apie tai įspėjus nuomotoją, tačiau šalys nuomos sutarties 6.6 punkte susitarė, jog nuomininkė gali nutraukti nuomos sutartį „ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka“. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad šalių nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė patalpas nuomojosi nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. (22 mėnesius), ieškovei sumokėjo 26 310 Eur nuomos mokesčio, taip pat sumokėjo valstybei gyventojų pajamų mokestį, priteisė iš atsakovės ieškovei 4490 Eur nuomos mokesčio skolos (22 mėn. x 1400 Eur – 26 310 Eur) ir nuo šios sumos priteisė 498,39 Eur delspinigių.
12. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 14 000 Eur baudos, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą dėl dvigubų netesybų (baudos ir delspinigių) negalimumo ir į tai, kad prašoma priteisti bauda yra beveik metinės nuomos mokesčio dydžio, o tai reiškia, kad yra ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio. Šiam reikalavimui teismas atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį, nes ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje 1 punkte nustatytą terminą. Teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovės reikalauti sumokėti baudą pradėjo dar 2018 m. spalio 19 d., iškeldama jai sąlygas dėl nuomos sutarties nutraukimo, o reikalavimą dėl baudos priteisimo teismui pareiškė 2019 m. rugsėjo 16 d. Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytus ieškovės reikalavimus priteisti jai iš atsakovės 1355 Eur nuostolių atlyginimo ir 68 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą.
13. Nustatęs, kad šalių nuomos sutartis nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., teismas iš dalies patenkino atsakovės priešieškinį, priteisdamas jai iš ieškovės 1081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, sumokėto atsakovės už 2019 m.
14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo iš esmės dėl nuomos sutarties nutraukimo momento, šalys skirtingai traktuoja sutarties nutraukimo aplinkybes ir iš to kylančius padarinius.
16. Teismas nustatė, kad nuomos sutartyje neįtvirtinta galimybė atsakovei nutraukti sutartį kitu atveju, nei nurodyta sutarties 7.2 punkte, nemokant baudos. Iš šalių elgesio vykdant sutartį (CK 6.193 straipsnio 2, 5 dalys) matyti, kad atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. nevykdė veiklos ir ieškojo asmenų, galinčių perimti patalpų nuomą. Tiek atsakovės, tiek ieškovės 2018 m. rašytuose laiškuose buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia nepratęsti nuomos teisinių santykių. Iš 2018 m. spalio 19 d. ieškovės pretenzijos atsakovei matyti, kad buvo svarstoma dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, atsakovei buvo siūloma sumokėti baudą (kuri mokama nutraukus sutartį), surašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir pan. Iš ieškovės vienašališkai surašyto 2018 m. lapkričio 16 d. patalpų apžiūros akto matyti, kad šis surašytas remiantis sutarties 2.4 punktu, kuriame nustatyta, jog, sutarčiai pasibaigus, nuomininkė grąžina turtą, nuomotoja jį priima, pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas, nurodomi defektai ir gedimai, kuriuos nuomininkė turės atlyginti. Galiausiai 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pasiūlymą dėl sutarties nutraukimo pagal 7.3 punktą (šalių susitarimu) nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. laišku pranešė atsakovei apie gresiantį sutarties nutraukimą dėl susidariusios nuomos mokesčio skolos, o 2019 m. sausio 11 d. informavo atsakovę apie 2018 m. gruodžio mėnesį patalpose atliktą kosmetinį remontą.
17. Teismas konstatavo, kad, vertinant šalių atliktas sutarties nutraukimo procedūras pagal byloje esančias aplinkybes ir šalių veiksmus, atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. raštu aiškiai išreiškė savo valią dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal sutarties 6.6 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė, 2018 m. lapkričio 20 d. raštu įspėjusi prieš trisdešimt dienų ieškovę, ją nutraukė 2018 m. gruodžio 20 d., ir, atsižvelgdamas į teismo nustatytą nuomos sutarties nutraukimo datą, pagrįstai tik iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus dėl nuomos mokesčio skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės.
18. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo netenkinti kiti ieškovės reikalavimai, – dėl 14 000 Eur baudos, 1355 Eur nuostolių ir 68 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo iš atsakovės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri buvo apskųsta apeliacine tvarka, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismai, padarydami išvadą, kad nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovei vienašališkai ją nutraukus, peržengė priešieškinio nagrinėjimo ribas, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį. Atsakovė nei priešieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė pripažinti, kad nuomos sutartis pasibaigė atsakovei vienašališkai ją nutraukus, ir ji nesirėmė su tuo susijusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai, atsakovė įrodinėjo abiejų šalių valią nutraukti nuomos sutartį šalių susitarimu. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti, kad nuomos sutartis nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d., nurodydama, jog 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlymu atsakovė išreiškė valią nutraukti nuomos sutartį, vadovaudamasi sutarties 7.3 punktu (šalių susitarimu). Atsakovė niekada nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jos valią vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, ir jų neįrodinėjo, šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos, jas konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime. Nors teismas konstatavo nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą vis tiek laikėsi pozicijos, kad sutartis pasibaigė šalių susitarimu, o apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
19.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė šalių procesinių reikalavimų neatitinkantį siurprizinį sprendimą, tai lėmė, kad ieškovė dėl neva ieškinio senaties termino praleidimo prarado galimybę įgyvendinti savo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti baudą už nuomos sutarties nutraukimą nuomotojos iniciatyva dėl nuomininkės kaltės, tokiu sprendimu taip pat buvo pažeista jos teisė būti išklausytai (CPK 42 straipsnis).
19.3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnį, kuriame nustatytas pagrindų, įtvirtinančių galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, baigtinis sąrašas, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostata leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Šalių sudarytos nuomos sutarties 7 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada sutartis gali būti nutraukta kiekvienos iš šalių vienašališkai nesikreipiant į teismą. Šiame straipsnyje neįtvirtinta galimybė šalims be jokio pagrindo nutraukti sutartį, jeigu nepraėjo 4 metai nuo sutarties sudarymo (7.4 punktas). Taigi, teismai nuomos sutartyje įtvirtintą šalių valią dėl jos nutraukimo pagrindų aiškino kitaip nei sutarties šalys, taip pažeidė CK 6.156, 6.193 straipsnius ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė galėjo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį kitais nei CK 6.217 straipsnyje ir šalių nuomos sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
19.4. Teismai pažeidė CPK 178, 185 straipsnius, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlyme aiškiai išreiškė savo valią vienašališkai nutraukti sutartį pagal sutarties 6.6 punktą. Padarydami šią išvadą, teismai taikė trisdešimties dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą ir konstatavo, kad šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2018 m. gruodžio 20 d. Iš atsakovės 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlymo turinio matyti, kad jame nėra jokios užuominos apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, nes jame nurodyta – „Nuomotojai siūloma abipusių kompromisų ir nuolaidų būdu išspręsti taikiai šiai dienai kylančius klausimus kaip tai numatyta sutarties 7.3 punkte“. Akivaizdu, kad iš šio pasiūlymo ieškovė negalėjo suprasti, jog atsakovė ją informavo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Teismai nevertino arba netinkamai įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus (šalių susirašinėjimą), patvirtinančius, kad nuomos sutartis nebuvo atsakovės vienašališkai nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., o šalių nuomos teisiniai santykiai tęsėsi, iki ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. pranešė atsakovei apie vienašališką sutarties ieškovės iniciatyva nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Teismai visiškai neatsižvelgė į byloje esantį atsakovės vadovo 2020 m. sausio 14 d. elektroninį laišką, kuriuo jis informavo UAB „Senamiesčio ūkis“, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2019 m. birželio 28 d., taip pat neatsižvelgė į paskutinio teismo posėdžio metu atsakovės pateiktą 2020 m. vasario 5 d. elektroninį laišką ieškovei, kuriame ji nurodė, kad neatlaisvins patalpų, nes sutartis dar nenutraukta teisme. Taigi, nuomos sutartis 2018 m. gruodžio 20 d. nebuvo nutraukta nei vienašališkai atsakovės, nei šalių susitarimu.
19.5. Teismai pažeidė CK 1.127 straipsnio 1 dalį dėl ieškinio senaties termino pradžios, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo iš atsakovės. Iš atsakovės 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlymo dėl sutarties nutraukimo ieškovė negalėjo suprasti apie jos teisių pažeidimą, o po 2018 m. gruodžio 20 d. vykęs šalių susirašinėjimas ir atsakovės veiksmai patvirtina, kad šalys laikė, jog nuomos sutartis nėra pasibaigusi. Aplinkybė, kad ieškovė pradėjo reikalauti iš atsakovės baudos dar 2018 m. spalio 19 d., iškeldama jai sąlygas dėl sutarties nutraukimo, neturi jokios įtakos ieškinio senaties pradžiai nustatyti, nes tai buvo tik jos įspėjimas atsakovei apie įsipareigojimų nevykdymo galimus padarinius ir jis buvo iki atsakovės 2018 m. lapkričio 20 d. pateikto ieškovei pasiūlymo nutraukti sutartį. Nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovė prašė dvigubų netesybų. Nors bauda ir delspinigiai kyla iš nuomos sutarties, tačiau iš skirtingų jos nuostatų pažeidimų, todėl delspinigiai neįskaitomi į baudą ir jų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio.
19.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320, 331 straipsnius, nes savo išvadas motyvavo arba nurodydamas, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, arba išimtinai analogiškais motyvais, t. y. iš esmės apsiribojo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų glaustu atkartojimu. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas galimai apskritai neatliko jokio įrodymų tyrimo ir vertinimo, taip pat visiškai nepasisakė dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.
20. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Atsakovė įrodinėjo, kad CK 6.497 (sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu) ir CK 6.498 (sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu) straipsnių normos yra dispozityvios, todėl nuomos sutarties šalys gali nustatyti ir kitus sutarties nutraukimo pagrindus. Nuomos sutarties 7.3 punkte buvo įtvirtinta, kad sutartis bet kada gali būti nutraukta šalių susitarimu surašant sutarties nutraukimo protokolą; sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkė nutraukia sutartį ne dėl nuomotojos kaltės ne šioje sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat tuo atveju, jeigu sutartis nutraukiama nuomotojos iniciatyva dėl nuomininkės kaltės, nuomininkė moka nuomotojai dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą.
20.2. Atsakovė teigia, kad ji įrodė, jog šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė nutraukus nuomos sutartį 2019 m. lapkričio 30 d. ir ieškovei 2018 m. lapkričio 16 d. aktu perėmus patalpas iš atsakovės. Šiuo aktu ieškovė iš esmės įformino sutarties nutraukimą, o esant nustatytam faktui, kad ji perėmė patalpas (pakeitė įėjimo kodų spynas, atliko remontą ir kt.), buvo pakankamas pagrindas pripažinti nuomos teisinių santykių pabaigą.
20.3. Iš teismams pateiktų ir jų įvertintų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad abi šalys buvo aiškiai išreiškusios valią nutraukti nuomos sutartį, tačiau tarp jų kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių – atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais sumokėti baudą, nuostolius ir kt. Todėl atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. informavo ieškovę, kad pripažįsta nuomos teisinių santykių pabaigą ir laiko, jog jie pasibaigė sutarties 7.3 punkto pagrindu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Teismai pagrįstai nusprendė, kad, atsakovei 2018 m. lapkričio 20 d. raštu įspėjus ieškovę prieš trisdešimt dienų apie sutarties nutraukimą, sutartis nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d.
20.4. Teismai pagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl 14 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovės, nes apie savo pažeistą teisę ji žinojo dar 2018 m. spalio 19 d., kai pareiškė atsakovei reikalavimą sumokėti baudą ir jai buvo žinomas atsakovės nesutikimas dėl baudos ir jos dydžio.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kai tarp šalių kyla ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo
21. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Priešieškiniui taikomos tos pačios taisyklės, kurios reglamentuoja ieškinio pareiškimą (CPK 143 straipsnio 3 dalis).
22. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2012">3K-3-486/2012</a>; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-710-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-710-611/2015">3K-3-710-611/2015</a>; kt.).
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI4LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-328-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-328-248/2020">e3K-3-328-248/2020</a> 21 punktą).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (nuomotoja) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės (nuomininkės) nuomos mokesčio skolą, delspinigius už uždelstą laiką sumokėti nuomos mokestį bei baudą už nuomos sutarties nutraukimą nuomotojos iniciatyva dėl nuomininkės kaltės. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad šalių nuomos sutartis nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 18 d., ir priteisti jai iš ieškovės nuostolių atlyginimą. Priešieškinyje atsakovė įrodinėjo buvus abiejų šalių valią nutraukti nuomos sutartį šalių susitarimu. Taigi, iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir iš to kylančių sutarties nutraukimo padarinių.
26. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ1LTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-345-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-345-701/2018">e3K-3-345-701/2018</a>, 52 punktas).
28. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2011">3K-3-102/2011</a>).
29. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-297/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-297/2012">3K-7-297/2012</a>).
30. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ne kiekvienas sutartyje nurodytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.
31. Kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir šios sutarties nutraukimo padarinių. Aptarta kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą, suponuoja išvadą, kad, kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo pagrindo, teismas turi nustatyti sutartyje įtvirtintą šalių valią dėl sutarties nutraukimo vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir yra saistomas šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio ieškinio pagrindo. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovei teigiant, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės sutartyje nurodytu pagrindu, o atsakovei pareiškus priešieškinį, kuriuo buvo prašoma nustatyti sutarties nutraukimo momentą ir teigiama, jog sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, teismas turėjo pareigą išsiaiškinti šalių sutarties nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimo pagrindus, ir šių nuostatų kontekste įvertinti šalių nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.
32. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nors šalių pasirašytoje sutartyje įstatymo nuostatos apie nuomininkės teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjus nuomotoją nebuvo įtrauktos, tačiau nusprendė, jog ginčo sutartis buvo nutraukta būtent nuomininkės iniciatyva, nes šalims bendru susitarimu sutarties nutraukti nepavyko. Apeliaciniu skundu ieškovė kvestionavo šias pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdama, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. kad priešieškiniu buvo prašoma pripažinti, jog nuomos sutartis baigėsi 2018 m. lapkričio 30 d. nutraukus sutartį šalių susitarimu pagal sutarties 7.3 punkto nuostatas, o teismas konstatavo nuomos sutarties pasibaigimą atsakovei ją vienašališkai nutraukus. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovė išsamiai argumentavo tiek atsakovės priešieškiniu nustatytų ribų peržengimą, tiek pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą dėl sutarties nutraukimo pagrindo.
Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai motyvuoti nutartį
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a>, 22 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU0LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-354-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-354-701/2019">e3K-3-354-701/2019</a>, 35 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM5LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-339-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-339-469/2018">e3K-3-339-469/2018</a>, 31 punktas).
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a>, 36 punktas). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43-684/2020">3K-3-43-684/2020</a> 39 punktą).
35. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2008">3K-3-231/2008</a>; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM5LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-339-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-339-469/2018">e3K-3-339-469/2018</a>, 31 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama apeliacinės instancijos teismo teisė tam tikrais atvejais, atmetant apeliacinį skundą, pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ4LTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-148-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-148-421/2016">e3K-3-148-421/2016</a> 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) negali lemti situacijos, kai esminiai apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismo atmetami vien apsiribojant nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliantui ginčijant tam tikras faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, t. y. kodėl atitinkamus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a>, 30 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl priešieškiniu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų apskritai nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, taip pat neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl sutarties nutraukimo pagrindo, kurie laikytini esminiais, konstatuodamas, kad byloje kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo momento, ir iš esmės apsiribojo pritarimu pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Konstatuotina, kad esminis ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties nutraukimo pagrindo, dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs tiek faktinių, tiek teisinių apeliacinio skundo argumentų, pažeidė proceso teisės normas.
37. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis teisės normų pažeidimas, be to, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis trūkumas gali būti pripažintas esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27/2012">3K-3-27/2012</a>).
38. Nustačius, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, lemiantis kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimą ir poreikį pakartoti apeliacinį procesą tam, kad būtų pašalintas atsakovės teisės į tinkamą teismo procesą apeliacinės instancijos teisme pažeidimas, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 772 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 605 Eur išlaidų už advokato pagalbą, o atsakovė patyrė 1815 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.
40. Kasaciniame teisme patirta 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nesiekia minimalios valstybei priteistinų išlaidų 5 Eur sumos, todėl jos valstybei neatlygintinos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
