Dėl teisės normų, reglamentuojančių avanso ir įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo pagrindo, santykį, procesinių palūkanų skaičiavimo pagal byloje pareikšto priešieškinio reikalavimus pradžios momentą ir apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-312-823/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00223-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 2.6.6.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Vaivorykštė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei,,Priešgaisrinės sistemos“ dėl avanso, žalos, delspinigių, baudų, palūkanų priteisimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Priešgaisrinės sistemos“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl sutarčių nutraukimo, įskaitymų pripažinimo neteisėtais, skolos, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys V. A., E. T., R. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių avanso ir įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo pagrindo, santykį, procesinių palūkanų skaičiavimo pagal byloje pareikšto priešieškinio reikalavimus pradžios momentą ir apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Vaivorykštė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ 27 171,84 Eur nepanaudoto avanso, 7825,89 Eur turtinės žalos atlyginimą, 44 818,31 Eur delspinigių ir baudų, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. /2017/01/23/PS2017-ES-001 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovė turėjo iki 2017 m. balandžio 14 d. atlikti automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbus statybos objekte Šiauliuose. Ieškovė 2017 m. sausio 24 d. sumokėjo atsakovei 31 500 Eur avansą. Šalys susitarė, kad kiekvieno tarpinio mokėjimo dalis, lygi 30 proc., ieškovės faktiškai nebus sumokama, bet bus užskaitoma su atitinkama atsakovei sumokėto avansinio mokėjimo suma. Pagal 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. liepos 14 d., 2017 m. gruodžio 7 d., 2018 m. balandžio 3 d. atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras iš viso užskaityta 29 397,27 Eur avanso suma. Likęs nepanaudotas avansas sudaro 2102,73 Eur. Kadangi atsakovė daugiau nei metus vėlavo atlikti darbus, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. 1 nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovės teigimu, nutraukus Sutartį Nr. 1, atsakovė privalo grąžinti nepanaudotą avansą, sumokėti 9400 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti darbus bei 10 500 Eur baudą, taip pat sumokėti 5036,80 Eur pagal ieškovės išrašytą 2018 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą dėl ieškovei padarytos žalos už savavališkai atsakovės demontuotą automatinę gaisro gesinimo įrangą.

4. Ieškovė nurodė, kad su atsakove taip pat sudarė 2017 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutartį Nr. /2017/05/12/PS2017-ES-006 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė turėjo iki 2017 m. rugsėjo 5 d. atlikti vėdinimo sistemos įrengimo darbus statybos objekte Šiauliuose. Ieškovė atsakovei 2017 m. gegužės 23 d. sumokėjo 41 940 Eur avansą. Šalys susitarė, kad kiekvieno tarpinio mokėjimo dalis, lygi 30 proc., ieškovės faktiškai nebus sumokama, bet bus užskaitoma su atitinkama atsakovei sumokėto avansinio mokėjimo suma. Pagal 2017 m. liepos 14 d., 2017 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. balandžio 4 d. atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras iš viso užskaityta 16 870,88 Eur avanso suma. Likęs nepanaudotas avansas sudaro 25 069,12 Eur. Kadangi atsakovė Sutartį Nr. 2 vykdė netinkamai, t. y. neatliko darbų laiku, nesilaikė darbų kokybės, naudojo netinkamas medžiagas, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. 2 nuo 2018 m. liepos 23 d. Ieškovės teigimu, nutraukus Sutartį Nr. 2, atsakovė privalo sumokėti 64 200 Eur delspinigius, 13 980 Eur baudą, grąžinti 25 069,12 Eur nepanaudoto avanso. Be to, atsakovė turi sumokėti 2789,09 Eur pagal ieškovės išrašytą 2019 m. sausio 15 d. sąskaitą faktūrą dėl trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio.

5. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 atsakovės bendra mokėtina delspinigių ir baudų suma sudaro 98 080 Eur, tačiau ieškovė 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, todėl prašoma priteisti netesybų suma sudaro 44 818,31 Eur.

6. Atsakovė BUAB,,Priešgaisrinės sistemos“ priešieškiniu prašė pripažinti Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimą ir ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. atliktus įskaitymus neteisėtais, priteisti iš ieškovės 41 542,28 Eur skolą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Atsakovės teigimu, Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 dėl vėlavimo atlikti darbus nutrauktos neteisėtai, nes sutarčių įvykdymo terminai buvo pratęsti šalių konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė taip pat neįrodė, jog dėl didesnio sumontuotų įrenginių skleidžiamo triukšmo įrenginių sumontavimas jai prarado prasmę, tuo labiau kad ji įrenginius priėmė ir jais naudojosi. Be to, atsakovės nuomone, įskaitymais buvo pažeista atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Kadangi sutarčių nutraukimas neteisėtas, atsakovei nekyla pareiga mokėti ieškovės prašomas netesybas, atitinkamai neteisėtais pripažintini ir įskaitymai, kuriais į netesybų sumas ieškovė įskaitė sumas pagal savo išrašytas nepagrįstas sąskaitas faktūras. Jei teismas vis dėlto pripažintų, kad netesybos skaičiuotos pagrįstai, atsakovė prašė įvertinti ieškovės apskaičiuotų netesybų dydį. Atsakovės nuomone, jai buvo pritaikyta dviguba atsakomybė už tą patį pažeidimą, be to, netesybos yra neprotingo dydžio, taip pat turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Atsakovės teigimu, ieškovė jai yra skolinga 41 542,28 Eur už atliktus darbus, todėl ši suma jai turėtų būti priteista iš ieškovės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės 27 171,84 Eur nepanaudoto avanso, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1408,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) pripažino ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 1 d. atliktus įskaitymus neteisėtais; 3) priteisė atsakovei iš ieškovės 35 328,40 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5357,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 4) kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; 5) bylos dalį dėl 23 481,00 Eur ieškinio sumos nutraukė.

9. Teismas nustatė, kad Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nutrauktos dėl vėlavimo atlikti darbus, o Sutartis Nr. 2 – dar ir dėl ieškovės atsakovei reiškiamų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Teismas nepripažino pagrįstais atsakovės argumentų, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė abiejų sutarčių įvykdymo terminus, bei nustatė, kad darbus pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 buvo vėluojama atlikti ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, kaip rangovė, neįvykdė pareigos įrodyti, kad darbai pagal Sutartį Nr. 2 atlikti kokybiškai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo pagrindą nutraukti abi rangos sutartis dėl atsakovės kaltės.

10. Teismas nurodė, kad ieškovė už tą patį pažeidimą – vėlavimą atlikti darbus – reikalauja iš atsakovės abiejų rūšių netesybų, t. y. tiek delspinigių, tiek baudos. Abi sutartys buvo nutrauktos todėl, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus, o Sutartis Nr. 2 – ir dėl to, jog vėdinimo įranga neatitiko techninio projekto reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės apskaičiuoti delspinigiai už tą patį pažeidimą, dėl kurio nutrauktos sutartys, yra pripažįstami baudinėmis netesybomis, todėl apskaičiuoti nepagrįstai.

11. Kadangi ieškovė, nutraukdama sutartį, neturėjo teisės skaičiuoti baudines netesybas, teismas padarė išvadą, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. atliktas įskaitymas, kuriuo ieškovė atsakovei apskaičiuotus delspinigius sumažino ieškovės atsakovei mokėtinomis sumomis pagal atsakovės 2017 m. liepos 16 d. sąskaitas faktūras (neįskaitant 5 proc. sulaikymo), yra neteisėtas.

12. Teismas neteisėtu pripažino ir ieškovės 2018 m. rugpjūčio 6 d. atliktą įskaitymą, kuriuo ieškovė atsakovei mokėtiną 37 115,30 Eur sumą už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 sumažino savo atsakovei išrašytose 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis už sumontuotų vėdinimo ir kondicionavimo įrengimų skleidžiamam triukšmui mažinti reikalingų priemonių įrengimą ir už savavališkai demontuotas minėtų įrenginių automatikas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė nuostolius įrengdama papildomas priemones triukšmui mažinti, be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įrangą demontavo atsakovės darbuotojai, todėl ieškovė neturėjo teisės įskaitymais mažinti savo 37 115,30 Eur prievolę atsakovei. Kadangi baudas atsakovei ieškovė apskaičiavo pagrįstai, todėl atsakovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymo metu buvo skolinga ieškovei 24 480 Eur baudų sumą, taigi ieškovė, būdama skolinga atsakovei 37 115,30 Eur, galėjo atlikti įskaitymą dėl 24 480 Eur baudų sumos, todėl neteisėta pripažintina tik įskaitymo dalis dėl 12 635,30 Eur.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. 2018 m. spalio 1 d. teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl prievolių pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 tinkamo įvykdymo. Atsakovė ginčijo ieškovės teisę į netesybas, todėl teismas nusprendė, kad ieškovės 2018 m. spalio 1 d. atliktas įskaitymas, kuriuo atsakovės mokėtina netesybų suma sumažinta ieškovės pagal sutartis sulaikytomis sumomis, taip pat yra neteisėtas.

14. Teismas nustatė, kad ieškovė neapmokėjo atsakovės sąskaitų pagal atliktų darbų aktus Nr. 6 ir 7. Pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 ieškovei buvo išrašytos 21 521,99 Eur ir 2365,48 Eur sumų PVM sąskaitos faktūros. Atskaičiavus 5 proc. sulaikymo sumą (1076,10 Eur ir 118,27 Eur), mokėtinos sumos pagal šias sąskaitas sudaro 20 445,89 Eur ir 2247,21 Eur. Šios sumos buvo įskaitytos atlikus neteisėtu pripažintą 2018 m. rugpjūčio 2 d. įskaitymą, todėl turi būti sumokėtos atsakovei už atliktus darbus. Pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 ieškovės atsakovei mokėtina suma sudaro 37 115,30 Eur. Kadangi 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymas pripažintas teisėtu tik dėl 24 480 Eur baudų sumos, todėl atsakovei už atliktus darbus turi būti sumokėta 12 635,30 Eur suma. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės atsakovei priteistina iš viso 35 328,40 Eur skola bei 6 proc. metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Teismas nusprendė, kad atsakovė nepaneigė ieškovės skaičiavimų dėl nepanaudotos avansų sumos pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, todėl, ieškovei nutraukus abi rangos sutartis, iš atsakovės ieškovei priteistina pagal abi sutartis nepanaudota 27 171,80 Eur avansų suma.

16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl žalos, kilusios demontavus automatinę gaisro gesinimo įrangą, kalta atsakovė. Vien tai, kad šią įrangą montavo atsakovė ir rangos sutartys su ja buvo nutrauktos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtent atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė žalą dėl trūkusio šilumokaičio bei patalpų remonto, todėl netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 7825,89 Eur nuostolių atlyginimą.

17. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atliko baudų įskaitymą, todėl ji neturi pagrindo reikalauti šią sumą priteisti iš atsakovės. Kadangi ieškovė delspinigius skaičiavo nepagrįstai, teismas netenkino ieškovės reikalavimo ir dėl delspinigių priteisimo.

18. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 5 dalį, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 8 proc. procesines palūkanas pagal šį įstatymą laikytinas pagrįstu, bei pažymėjo, kad atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas kyla nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. rugpjūčio 8 d.

19. Kadangi ieškovė pradinį ieškinį buvo pateikusi dėl 103 297,04 Eur priteisimo, o ginčas yra nagrinėjamas pagal ieškovės 2019 m. kovo 6 d. pateiktą patikslintą ieškinį dėl 79 816,04 Eur sumos priteisimo, teismas nusprendė, kad sumažindama ieškinio sumą ieškovė atsisakė dalies ieškinio (23 481 Eur sumos), todėl bylos dalį dėl reikalavimo priteisti 23 481 Eur sumą nutraukė.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovė byloje patyrė 6670 Eur, o ieškovė – 5357,39 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas 26,30 proc., o atsakovės priešieškinis – 85,04 proc., todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 1408,99 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 5672,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 7825,89 Eur žalos atlyginimo ir priteistas 1408,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeitė, priteisdama ieškovei iš atsakovės 1489,09 Eur žalos ir 1486,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kolegija taip pat patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės atliktų įskaitymų pripažinimo neteisėtais, nurodydama, kad neteisėta pripažintina 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymo dalis dėl 12 635,30 Eur delspinigių, 8997,15 Eur sumos pagal 2018 m. liepos 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20180710 ir 5496 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20180802. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 954,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

22. Kolegija nesutiko su ieškove, kad rangos sutartyse šalys nustatė dvejopas netesybas ir kad jos atsakovei buvo apskaičiuotos dviem skirtingais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad dėl dvejopų netesybų dviem skirtingais pagrindais nustatymo būtų galima sutikti tuo atveju, jei rangos sutartys būtų nutrauktos ne dėl vėlavimo atlikti darbus, o kitu pagrindu. Šiuo atveju ieškovė, reikalaudama iš atsakovės delspinigių už vėlavimą atlikti darbus, kartu reikalauja ir baudų už sutarčių nutraukimą dėl vėlavimo atlikti darbus. Taigi abiem atvejais ieškovės reikalaujamų netesybų pagrindas iš esmės yra tas pats. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė taikė dvigubas (baudines) netesybas už tą patį atsakovės sutarčių pažeidimą ir kad apskaičiavusi baudą ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti dar ir delspinigius už vėlavimą atlikti darbus.

23. Kadangi ieškovė, apskaičiavusi baudą už Sutarties Nr. 2 nutraukimą dėl vėlavimo atlikti darbus, neturėjo teisės skaičiuoti dar ir delspinigius už vėlavimą atlikti darbus pagal Sutartį Nr. 2, kolegija pritarė pirmosios intencijos teismo išvadai, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. atliktas įskaitymas, kuriuo atsakovei mokėtina 21 954,81 Eur suma už atliktus darbus buvo įskaityta į ieškovės apskaičiuotus 64 200 Eur delspinigius, yra neteisėtas.

24. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl demontuotos vėdinimo įrangos yra atsakinga atsakovė, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė 5496 Eur sumą už neva padarytą žalą nepagrįstai 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitė į atsakovei už atliktus darbus mokėtiną 37 115,30 Eur sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė taip pat neįrodė, kad patyrė realių išlaidų už papildomų priemonių, mažinančių atsakovės sumontuotų įrengimų skleidžiamą triukšmą, įrengimą, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė į atsakovei už atliktus darbus mokėtiną 37 115,30 Eur sumą nepagrįstai įskaitė ir 8997,15 Eur, o vėliau likusią atsakovei mokėtiną sumą nepagrįstai įskaitė į atsakovei priskaičiuotus delspinigius.

25. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymo dalis dėl 24 480 Eur baudos įskaitymo pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta teisėta, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisėtu pripažintas visas įskaitymas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nusprendė patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad neteisėta pripažintina tik 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymo dalis dėl delspinigių, 5496 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą ir 8997,15 Eur sumos pagal 2018 m. liepos 10 d. sąskaitą faktūrą įskaitymo.

26. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. spalio 1 d. įskaitymą ieškovė atliko tuo metu, kai tarp šalių jau vyko ginčas teisme, ir tokiu būdu pažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą.

27. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl žalos, patirtos dingus automatinei gaisro gesinimo įrangai, kalta atsakovė, todėl nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5036,80 Eur žalos atlyginimo.

28. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad labiau tikėtina, jog žala ieškovės patalpoms dėl atsakovės sumontuoto trūkusio vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginio buvo padaryta. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą, kad trūkęs atsakovės sumontuotas vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginys buvo pakeistas ir kad už jo keitimą ieškovė iš tiesų patyrė sąskaitoje faktūroje nurodytus 1300 Eur nuostolius, tačiau nusprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovė patyrė 1489,09 Eur išlaidų už patalpų remonto darbus ir sunaudotas medžiagas, todėl konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 1489,09 Eur turtinės žalos atlyginimas.

29. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, konstatavus, jog už vėlavimą atlikti darbus ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių, o baudos įskaitymas yra pagrįstas, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 44 818,31 Eur delspinigių ir baudų sumą buvo atmesti pagrįstai.

30. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės lentelėje pateiktais duomenimis apie atsakovei atliktus mokėjimus ir konstatavęs, kad ieškovės skola už atliktus darbus yra 35 328,40 Eur, būtų neteisingai atlikęs skaičiavimus.

31. Kolegijos vertinimu, nors priešieškinis buvo priimtas 2019 m. birželio 3 d., tačiau civilinė byla tiek dėl netesybų, kurios buvo įskaitytos, tiek dėl kitų sumų priteisimo buvo iškelta 2018 m. rugpjūčio 8 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteistas procesines palūkanas skaičiavo nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., o ne nuo priešieškinio priėmimo dienos.

32. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau atsižvelgdama į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegijos vertinimu, ieškovei iš atsakovės priteistinas 27,75 proc., t. y. 1486,67 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 85,04 proc., t. y. 5672,17 Eur, išlaidų atlyginimas.

33. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1452 Eur, o atsakovė – 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 1,86 proc., todėl jai iš atsakovės priteistinas 27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 981,40 Eur suma. Kolegija atsakovės mokėtiną sumą įskaitė į atsakovei iš ieškovės priteistiną 981,40 Eur sumą ir atsakovei iš ieškovės priteisė 954,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria paliktos galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalys dėl: 1) 35 328,40 Eur skolos, procesinių palūkanų ir 5357,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atsakovei iš ieškovės; 2) 2018 m. rugpjūčio 2 d. įskaitymo ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymo dalies dėl 12 635,30 Eur pripažinimo neteisėtais; 3) dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 44 818,31 Eur netesybas atmetimo; 4) ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 7825,89 Eur nuostolių atlyginimą atmetimo; 5) bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų paskirstymo. Ieškovė prašo dėl šios apeliacinio teismo nutarties dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Teismai priteisė ieškovei iš atsakovės nepanaudotą avansą, o atsakovei iš ieškovės skolą už atliktus darbus, tačiau neaptarė šių sumų santykio, avanso esmės ir paskirties, avanso bei įskaitymo santykio ir tokiu būdu pažeidė CK 6.1, 6.4, 6.44, 6.131, 6.193 straipsnių nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į atliktų darbų apmokėjimo sumą pirmiausia turi būti įskaityti visi atlikti pagrindiniai mokėjimai, t. y. ir avansas. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtų avansu nepadengtą darbų kainos dalį. Taigi, atsižvelgiant į avanso esmę bei paskirtį, mokėdama avansus ieškovė iš anksto atsiskaitė su atsakove už pagal rangos sutartis atliktinus darbus. Tai reiškia, kad ieškovės sumokėta bei atsakovės negrąžinta 27 171,80 Eur avansų suma iš dalies padengė teismų atsakovei iš ieškovės priteistą skolą. Teismams nusprendus, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove už darbus, t. y. nesumokėjusi 35 328,40 Eur sumos, bei konstatavus, jog į atliktų darbų apmokėjimą dar nėra įskaičiuota ieškovės atsakovei sumokėta 27 171,80 Eur avanso suma, atsakovei iš ieškovės galėjo būti priteista tik 8156,60 Eur suma.

34.2. Nuspręsdami, kad ieškovė atsakovei nepagrįstai skaičiavo delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, teismai pažeidė CK 6.71 straipsnio, 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalių, 6.157 straipsnio, 6.189 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 15.1 ir 17.3 punktuose šalys nustatė dvejopas netesybas – delspinigius dėl vėlavimo atlikti darbus ir baudą dėl rangos sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Taigi šalys susitarė dėl skirtingų netesybų (delspinigių ir baudos) mokėjimo pagrindų. Toks šalių susitarimas joms turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad, atsakovei vėluojant atlikti darbus, ieškovė įgijo teisę į delspinigius, o atsakovei laiku neužbaigus ir neperdavus darbų bei atlikus darbus nekokybiškai ir ieškovei dėl to pagrįstai vienašališkai nutraukus rangos sutartis, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų ir baudas. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Nagrinėjamu atveju teismai nenustatė, kad šalių rangos sutartyse sutartos netesybos būtų akivaizdžiai per didelės. Ieškovė buvo pasirašiusi 47 nuomos sutartis, pagal kurias ieškovės pajamos per mėnesį sudarytų 45 541,59 Eur, taigi atsakovės vėlavimas atlikti statybos darbus lėmė konkrečius ir reikšmingus nuostolius ieškovei. Be to, nutraukusi rangos sutartis, ieškovė užtruko, kol susirado naują rangovą. Todėl pasirašant rangos sutartis bei užtikrinant teisėtus ieškovės interesus ir buvo įtvirtintos netesybos, mokėtinos skirtingais pagrindais, kurios turi skirtingą paskirtį bei nustato šalių sutartus minimalius nuostolius tiek tuo atveju, kai yra vėluojama atlikti darbus, tiek tuo atveju, jei yra nutraukiama rangos sutartis dėl atsakovės kaltės. Teismai neįvertino, kad pati atsakovė siūlė ieškovei sumokėti 30 000 Eur, tik norėjo, kad tai būtų įforminta ne kaip delspinigiai, o kaip papildoma atsakovės nuolaida darbams. Be to, pati atsakovė su subrangove susitarė dėl netesybų dviem skirtingais pagrindais taikymo, taigi atsakovei susitarimas su ieškove dėl netesybų pagrindų ir paskirties buvo aiškus.

34.3. Pripažinus ieškovės teisę į delspinigius, teismų išvada dėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. įskaitymo neteisėtumo tampa nepagrįsta. O pripažinus šį ieškovės atliktą įskaitymą teisėtu, nepagrįsta tampa ir teismų išvada, jog ieškovė yra neatsiskaičiusi su atsakove už atliktus darbus.

34.4. Nuspręsdami, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymo dalis dėl 12 635,30 Eur įskaitymo yra neteisėta, teismai pažeidė CK 6.249, 6.251 straipsnius ir įrodinėjimo taisykles. Pripažinus šį ieškovės atliktą įskaitymą teisėtu, nepagrįsta laikytina teismų išvada, jog ieškovė yra neatsiskaičiusi su atsakove už atliktus darbus. Kadangi teismai nustatė, kad atsakovė sumontavo techninio projekto reikalavimų neatitinkantį vėdinimo įrenginį, ieškovė turėjo teisę imtis priemonių, kad pašalintų darbų trūkumus. Ieškovė pateikė objektyvius įrodymus, kad dėl to patyrė 8997,15 Eur išlaidas. Tai, kad ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ pervedė kiek didesnę sumą, niekaip nepaneigia tokio dydžio ieškovės išlaidų dėl minėto atsakovės sutartinio pažeidimo. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog tokiam pažeidimui ištaisyti išlaidų dydis turėtų būti kitoks. Be to, net ir nusprendus, jog ieškovė neva neįrodė patirtų 8997,15 Eur išlaidų, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

34.5. Atmesdami ieškovės argumentus dėl 5496 Eur žalos už atsakovės savavališkai išmontuotą įrangą atlyginimo, teismai neįvertino, kad atsakovė nurodė, jog ji demontuos minėtą įrangą, tretieji asmenys, susiję su atsakove, nenurodė, jog atsakovė minėtos įrangos nedemontavo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog ne atsakovė, o kiti asmenys demontavo minėtą įrangą. Pats demontavimo pobūdis rodo, kad tai atliko gerai įrangos veikimą išmanantys asmenys. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu, teismams nebuvo pagrindo spręsti, kad minėtą įrangą demontavo ne atsakovė.

34.6. Prašydama priteisti 6336,80 Eur žalos dėl atsakovės savavališkai demontuotos automatinės gaisro gesinimo įrangos atlyginimą, ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kad jai kilo konkreti turtinė žala ir dėl šios jai kilusios turtinės žalos yra atsakinga atsakovė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Taigi teismai, nepriteisdami ieškovei iš atsakovės 6336,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, pažeidė CK 6.249, 6.251 straipsnių nuostatas ir įrodymų vertinimo taisykles.

34.7. Priteisdami atsakovei iš ieškovės procesines palūkanas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismai netinkamai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią procesinės palūkanos pagal tenkintą priešieškinį (visą ar iš dalies) skaičiuojamos nuo priešieškinio priėmimo dienos. Atsakovės priešieškinis buvo priimtas 2019 m. birželio 3 d., taigi ši diena laikytina bylos pagal priešieškinį iškėlimo diena, todėl teismai nepagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., o ne nuo 2019 m. birželio 3 d.

34.8. Priteisdami ir paskirstydami bylinėjimosi išlaidas teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 ir 98 straipsnių nuostatas, nes nevertino, dėl kokių veiksmų šios bylinėjimosi išlaidos patirtos. Dalis atsakovės nurodomų išlaidų yra nesusijusios su išnagrinėta civiline byla. Be to, paskirstydami bylinėjimosi išlaidas, teismai neteisingai nustatė atsakovės patenkintų priešieškinio reikalavimų procentą, nes neįvertino tos aplinkybės, kad buvo atmestas atsakovės reikalavimas pripažinti rangos sutarčių nutraukimą neteisėtu, atsakovė taip pat atsisakė reikalavimo pripažinti įskaitymus neteisėtais dėl atsiskaitymo taisyklių pažeidimo.

35. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

35.1. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovės nurodomas nepanaudoto avanso likutis turėjo būti įskaitytas į atsakovės atliktų darbų apmokėjimo sumą. Įvertinus ieškovės mokėtiną sumą ir nepanaudoto avanso likutį, reikalavimo teisė turėjo atsirasti tik atsakovei, nes avansas (nepanaudotas likutis) yra mažesnis už likusią ieškovės mokėtiną atliktų darbų kainą.

35.2. Nors ieškovės nurodomos netesybos yra įtvirtintos skirtinguose rangos sutarčių punktuose ir formaliai vertinant taikomos esant skirtingiems pagrindams, tačiau, kaip matyti iš šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių, jos iš esmės atlieka tą pačią paskirtį ir yra apskaičiuotos už tą patį pažeidimą, todėl ir reiškia dvigubos atsakomybės taikymą atsakovei.

35.3. Bylą nagrinėjantis teismas gali mažinti netesybas iš karto taikydamas kelis pagrindus – pripažindamas jas baudinėmis ir atlikdamas jų įskaitymą bei taikydamas netesybų mažinimo institutą. Atsakovė prašė teismo įvertinti ieškovės apskaičiuotų netesybų dydį ir ne kartą akcentavo, kad apskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės, taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl didžiosios dalies ieškovės apskaičiuotų delspinigių. Taigi net pripažinus ieškovės argumentus dėl netesybų pagrįstais, tai nereiškia, kad teismų priimti sprendimai dėl netesybų ir jų pagrindu atliktų įskaitymų neteisėtumo būtų kitokie.

35.4. Ieškovė teigia, kad nutraukė Sutartį Nr. 2 ir tuo pagrindu, jog neva atsakovės sumontuotų įrenginių skleidžiamas triukšmas yra didesnis, nei nurodyta techninio projekto techninėse specifikacijose. Už Sutarties Nr. 2 nutraukimą ieškovė pareikalavo sumokėti 13 980 Eur baudą. Taigi prašydama atlyginti dar ir nuostolius, ieškovė atsakovei taiko dvigubą atsakomybę. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Be to, įrodinėdama teisę į 8997,15 Eur sumą už sumontuotų įrenginių skleidžiamam triukšmui mažinti reikalingų priemonių įrengimą, ieškovė turi pareigą įrodyti visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Viena iš tokių sąlygų yra ieškovei padaryta žala. Į bylą nėra pateiktas joks atliktų darbų aktas ar kitas atliktus darbus patvirtinantis dokumentas, kuris įrodytų, kad ieškovė tikrai patyrė 8997,15 Eur nuostolių už sumontuotų įrenginių skleidžiamam triukšmui mažinti reikalingų priemonių įrengimą, taigi teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos.

35.5. Teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė ir 5496 Eur žalą, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovė išmontavo ir išsivežė ventiliacijos įrenginių automatiką. Vien ieškovės spėjimai negali būti pagrindas atsakovės atsakomybei kilti.

35.6. Teismai pagrįstai atmetės ieškovės reikalavimus dėl 1300 Eur žalos už trūkusio įrenginio keitimą ir 5036,80 Eur žalos dėl demontuotos automatinės gaisro gesinimo įrangos atlyginimo. Byloje nėra jokių tokią žalą patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų įsigijusi naują ir keitusi trūkusį įrenginį. Ieškovės nurodomu atveju galėjo trūkti ne pats įrenginys, o jame esantis šilumokaitis, kurį neretai galima sutvarkyti, tuo tarpu ieškovė reikalauja iš atsakovės visos įrenginio kainos. Ieškovės nurodoma 5036,80 Eur suma yra už 40 vnt. visos sudėties gaisrinio čiaupo komplektų, nors ieškovė pasigedo ne visų 40 vnt. gaisrinio čiaupo komplektų, todėl reikalavimas sumokėti 5036,80 Eur yra neteisingas, be to, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė išsivežė ir (ar) pasisavino gaisrinio čiaupo komplekto dalis.

35.7. Tai, kad atsakovės priešieškinis buvo priimtas 2019 m. birželio 3 d., nereiškia, jog ir procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo minėtos dienos, todėl teismai pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos 2018 m. rugpjūčio 8 d.

35.8. Bylinėjimosi išlaidos buvo apskaičiuotos teisingai. 810 Eur suma už kreditorių reikalavimų ir juos sudarančių priedų peržiūrą bei analizę yra susijusi su šia byla, nes šios paslaugos buvo reikalingos tam, kad būtų galima pateikti rašytinius paaiškinimus, kuriais buvo papildytas priešieškinio teisinis pagrindas, nurodant papildomą pagrindą ginčijamus įskaitymus pripažinti negaliojančiais. Visos išlaidos atsakovės pateiktose sąskaitose buvo aiškiai detalizuotos. Reikalavimas pripažinti rangos sutarčių nutraukimą neteisėtu yra neturtinis reikalavimas, jis buvo reiškiamas siekiant pripažinti atliktus įskaitymus neteisėtais. Teismai, net ir nepripažindami rangos sutarčių nutraukimo neteisėtu, vis tiek pripažino ginčijamus įskaitymus neteisėtais, todėl sukeltų pasekmių prasme iš esmės yra patenkinta didžioji dalis atsakovės reikalavimų, į tai atsižvelgdami bylinėjimosi išlaidas ir paskirstė bylą nagrinėję teismai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

36. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

37. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).

38. Kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123-969/2016">3K-3-123-969/2016</a> 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-221-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-221-611/2017">e3K-3-221-611/2017</a> 40 punktą, kt.).

39. Teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų, atsižvelgdama į šios nutarties 36–38 punktuose išdėstytas bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas reglamentuojančias nuostatas.

Dėl avanso sampratos ir paskirties, avanso ir įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo pagrindo, santykio, apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą

40. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė atsakovei už pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 atliktus rangos darbus yra iš viso skolinga 35 328,40 Eur sumą, o ieškovės atsakovei Pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 sumokėta, tačiau nepanaudota, avanso suma sudaro 27 171,84 Eur. Nuspręsdami priteisti iš ieškovės atsakovei 35 328,40 Eur skolą už atliktus darbus, teismai šios sumos nesumažino ieškovės atsakovei sumokėto ir nepanaudoto avanso dydžiu ir nepanaudotą avansą priteisė ieškovei iš atsakovės. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad taip nuspręsdami bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl avanso paskirties ir funkcijų, pažeidė CK 6.1, 6.4, 6.44, 6.131, 6.193 straipsnių nuostatas. Be to, ieškovės vertinimu, ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra nemotyvuota, kadangi ja neatsakyta į klausimą, kodėl nebuvo vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, nurodyta ieškovės apeliaciniame skunde.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas). Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti tiek faktiniai, tiek ir teisiniai apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas).

42. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020). Tuo tarpu nepakankamas teismo procesinio sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama apeliacinės instancijos teismo teisė tam tikrais atvejais, atmetant apeliacinį skundą, pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau ši teisė negali lemti situacijos, kai esminiai apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismo atmetami vien apsiribojant nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas turi bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, t. y. kodėl atitinkamus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 30 punktas).

44. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išdėstė išsamius argumentus dėl to, kodėl, jos manymu, pirmosios instancijos teismas, nesumažindamas atsakovei priteistos skolos už atliktus darbus ieškovės sumokėto avanso suma, pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos (apeliacinio skundo 33–42 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikdamas nepakeistą, dėl šių ieškovės apeliacinio skundo argumentų iš esmės nepasisakė, nurodydamas tik tai, kad „priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės lentelėje pateiktais duomenimis apie atsakovei atliktus mokėjimus ir konstatavęs, kad ieškovės skola už atliktus darbus yra 35 328,40 Eur, būtų neteisingai atlikęs skaičiavimus, netinkamai vertinęs skunde nurodomas CK 6.1, 6.4, 6.44, 6.131, 6.193 straipsnių nuostatas, kasacinio teismo praktiką ir (ar) rangos sutarčių nuostatas“ (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 43 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju tik pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, nenurodydamas jokių tokio pritarimo teisinių ir faktinių motyvų.

45. Tokio pobūdžio, kaip nustatytas šioje byloje, pareigos tinkamai motyvuoti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą pažeidimas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, lemiančiu kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties (jos dalies) negaliojimą ir poreikį pakartoti apeliacinį procesą tam, kad būtų užtikrinta bylos šalies teisė į tinkamą teismo procesą apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTMtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-93-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-93-684/2021">e3K-3-93-684/2021</a>). Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nepasisakyta tik dėl teisės klausimo, kuris patenka į kasacinio teismo kompetenciją ir atsakymas į kurį nereikalauja papildomos faktų analizės, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nustatytas ieškovės procesinių teisių pažeidimas gali būti ištaisytas kasaciniame teisme, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis).

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl avanso ir procesinių palūkanų nuo avanso sumos priteisimo (ir atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista) nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunde nėra aiškiai suformuluotas, tiek iš apeliacinio, tiek iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovė pripažįsta, jog šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys yra neatsiejamai tarpusavyje susijusios (reikalavimas dėl teismo priteistos skolos už darbus sumos mažinimo avanso suma teismo negalėtų būti tenkinamas likus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria avansas yra priteistas ieškovei), ir, nesutikdama su jomis, siekia, kad pirmosios instancijos teismo jos naudai priteista avanso suma būtų sumažintas atsakovės naudai iš jos priteistos skolos dydis. Taigi, kasacijos nagrinėjamoje byloje ribos apima ir teismų procesinių sprendimų dalies dėl avanso priteisimo ieškovei teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

47. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl avanso sampratos ir paskirties, pažymėta, kad avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Taigi avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Tuo atveju, kai viena šalis pagal sutartį sumoka avansą, turi būti laikoma, jog ji atsiskaitė už darbus avanso suma, todėl kai kita šalis kelia klausimą dėl pirmosios šalies skolų pagal sutartį, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar sumokėtas avansas nepadengia atliktų darbų kainos. Skola ir kitos šalies reikalavimo teisė į ją gali būti nustatyta tik tokiu atveju, kai darbų atlikta už didesnę sumą nei sumokėtas avansas ir atlikti kiti mokėjimai už darbus kartu sudėjus. Šalių sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento (avanso nuskaitymo tvarka) nekeičia avanso paskirties. Jeigu šalys susitarė avansą įskaityti tik baigus darbą objekte, bet šis nebaigiamas dėl atsisakymo nuo sutarties, tai nutraukiant sutartį avansas turi būti įskaitomas pirmiausia į pagrindinius mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos tam tikras sąlygas atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi turėti tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių. Taigi, sprendžiant klausimą dėl avansą sumokėjusios šalies skolos pagal sutartį, įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, įskaitant ir teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

49. Atsižvelgdama į šios nutarties 47–48 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu ieškovės kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog ieškovė yra nevisiškai atsiskaičiusi su atsakove už atliktus darbus, tačiau yra sumokėjusi atsakovei avansą, kuris nėra panaudotas, turėjo ieškovės sumokėto nepanaudoto avanso dydžiu sumažinti ieškovės skolą atsakovei, o ieškovės reikalavimą dėl avanso priteisimo tenkinti tik tuo atveju, jei sumokėto avanso suma viršytų atliktų darbų vertę. Spręsdami kitaip, bylą nagrinėję teismai nuo šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamos praktikos nukrypo ir tai sudaro pagrindą atitinkamą teismų procesinių sprendimų dalį panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl procesinių palūkanų pagal priešieškinį skaičiavimo

50. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 35 328,40 Eur skolą, taip pat priteisė ir 6 proc. procesines palūkanas, nurodydamas, kad jos skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, procesines palūkanas pagal priešieškinį pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė nuo pradinio ieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo procesinių palūkanų skaičiavimui.

51. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo priteistos skolos gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos, taip pat nėra ginčijamas šių palūkanų dydis, tačiau ieškovė nesutinka su teismų nustatytu procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios terminu. Ieškovės vertinimu, procesinės palūkanos pagal priešieškinį turėjo būti skaičiuojamos ne nuo pradinio ieškinio, o nuo priešieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

52. Procesinių palūkanų skaičiavimas įtvirtintas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2014">3K-3-193/2014</a>; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMtOTE2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153-916/2019">3K-3-153-916/2019</a> 21 punktą).

53. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, kuriuo siekiama apsiginti nuo ieškinio reikalavimų. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti, išskyrus CPK įvardytas išimtis (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Taigi, priešieškinis nuo ieškinio skiriasi iš esmės tik tuo, kad jį pareiškia pradinis atsakovas pradiniam ieškovui jau prasidėjusioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas pareikšti priešieškinį yra atsakovo procesinė teisė, kuria atsakovas gali ir nesinaudoti, o savo reikalavimus ieškovui pareikšti ieškiniu savarankiškoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka.

54. Minėta, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtina, kad teisme būtų iškelta byla pagal kreditoriaus reikalavimą ir pareikštas kreditoriaus reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Kai procesinių palūkanų reikalaujama priešieškiniu, kreditoriumi CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme yra pradinis atsakovas. Taigi, sprendžiant dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pagal priešieškinį pradžios momento teisiškai reikšminga, kada teisme buvo iškelta byla pagal pradinio atsakovo reikalavimus pradiniam ieškovui.

55. Nors nagrinėjama byla buvo iškelta 2018 m. rugpjūčio 8 d., ji buvo iškelta pagal ieškovės ieškinį, t. y. tik dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų. Priešieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo ieškinio priėmimo metu teismui nebuvo pareikšti ir byla pagal šiuos reikalavimus teisme nebuvo iškelta. Kaip jau minėta, priešieškinio pareiškimui taikomos tos pačios taisyklės, kurios taikomos ieškiniui pareikšti, todėl bylos pagal priešieškinį iškėlimo momentu laikytinas būtent priešieškinio priėmimo nagrinėti teisme momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai procesinės palūkanos už teismo pagal priešieškinį priteistas sumas turi būti skaičiuojamos ne nuo pradinio ieškinio, o nuo priešieškinio priėmimo momento. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinis, kuriame reiškiami reikalavimai priteisti skolą už atliktus darbus, teismo buvo priimtas 2019 m. birželio 3 d., procesinės palūkanos nuo atsakovei iš ieškovės priteistos skolos turi būti skaičiuojamos nuo 2019 m. birželio 3 d.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

56. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat remiasi netinkamu netesybas reglamentuojančių teisės normų taikymu, įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, sprendžiant dėl atsakovės ieškovei padarytos žalos dydžio, netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu apeliacinės instancijos teisme.

57. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl baudinių netesybų atsakovei taikymo, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, t. y. yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, o tais atvejais, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius, netesybos gali būti pripažintos baudinėmis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė sutarties šalių teisės susitarti dėl skirtingų formų netesybų (delspinigių ir baudos) taikymo už skirtingus sutarties pažeidimus, tačiau dėl baudinių netesybų sprendė nustatęs, kad ieškovė iš atsakovės ir sutartyje nustatytos baudos, ir delspinigių konkrečiu atveju reikalauja būtent už tą patį pažeidimą – vėlavimą atlikti darbus, dėl kurio sutartys su atsakove galiausiai ir buvo nutrauktos (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 46–51 punktai).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežasčių, dėl kurių sutartys su atsakove buvo nutrauktos, nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja ir šiuo aspektu yra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Kasaciniame skunde argumentuotai nepagrindžiama, kad aplinkybė, jog sutartys su atsakove buvo nutrauktos būtent dėl vėlavimo atlikti darbus, apeliacinės instancijos teismo būtų buvusi nustatyta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šia aplinkybe nesivadovauti. Taip pat, esant nustatytai tokiai faktinei bylos aplinkybei, nėra pagrindo sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš atsakovės neturėjo teisės reikalauti kartu ir delspinigių, ir baudos, pažeidžia netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar yra padaryta nukrypstant nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

59. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374-421/2016">3K-3-374-421/2016</a> 17 punktą, kt.). Kasacine tvarka vertindamas byloje teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu dėl proceso teisės normų galimo pažeidimo kasacinis teismas, iš naujo nenustatydamas faktinių bylos aplinkybių, tik pasisako, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-684/2021">3K-3-220-684/2021</a>, 49 punktas). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcxLTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-371-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-371-701/2021">e3K-3-371-701/2021</a> 38 punktą).

60. Nors kasaciniame skunde ieškovė formaliai ir nurodo buvus atitinkamų proceso teisės normų pažeidimus apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl atsakovės ieškovei padarytos žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, su tuo susiję kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio ir iš esmės apsiriboja kitokiu, nei bylą nagrinėjusių teismų, tų pačių byloje esančių įrodymų vertinimu. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija dėl šių kasacinio skundo argumentų, kaip nesudarančių kasacijos dalyko, nepasisako (šios nutarties 36–39 punktai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

61. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB,,Vaivorykštė“ iš atsakovės bankrutuojančios UAB,,Priešgaisrinės sistemos“ priteista 27 171,84 Eur nepanaudoto avanso, 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovei bankrutuojančiai UAB,,Priešgaisrinės sistemos“ iš ieškovės UAB,,Vaivorykštė“ priteista 35 328,40 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria aptariama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: ieškovės UAB,,Vaivorykštė“ ieškinį atmesti, atsakovės bankrutuojančios UAB,,Priešgaisrinės sistemos“ reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies: priteisti atsakovei bankrutuojančiai UAB,,Priešgaisrinės sistemos“ iš ieškovės UAB,,Vaivorykštė“ 8156,56 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5357,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 1210 Eur išlaidų už kasacinio skundo parengimą, iš viso 8019,39 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6670 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kasaciniame teisme – 1140 Eur išlaidų, iš viso 8810 Eur. Galutiniu teismo procesiniu sprendimu visiškai atmetus ieškovės ieškinį ir iš dalies (19,6 proc.) patenkinus priešieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 1726,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

63. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos kasaciniame teisme sudaro 8 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Paskirsčius jas proceso šalims, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiama 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, o iš atsakovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei,,Vaivorykštė“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Priešgaisrinės sistemos“ priteista 27 171,84 Eur nepanaudoto avanso, 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1408,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš administravimui skirtų lėšų, o atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei,,Priešgaisrinės sistemos“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Vaivorykštė“ priteista 35 328,40 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5357,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Priešgaisrinės sistemos“ priteista 954,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“.

Dėl šios dalies priimti naują sprendimą: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atmesti, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Priešgaisrinės sistemos“ priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (j. a. k. 144050881) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Priešgaisrinės sistemos“ (j. a. k. 302542344) 8156,56 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur 56 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1726,76 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (j. a. k. 144050881) 5 (penkis) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys