Dėl nuostolių ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-26/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01458-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2; 37; 40.2; 123.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant E. Berželionytei,

dalyvaujant:

ieškovo UAB „Skirnuva“ teisių perėmėjui L. K., jo atstovui advokatui S. Lileikiui,

atsakovo UAB „Vlantana“ atstovams A. S. ir advokatui R. Girevičiui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skirnuva“, jos teisių perėmėjo L. K. ir atsakovo UAB „Vlantana“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skirnuva“ ieškinį atsakovui UAB „Vlantana“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „ERGO Lietuva“, UAB „Ruukki Lietuva“, dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Vlantana“ priešieškinį ieškovui UAB „Skirnuva“ dėl nuostolių ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami CK 1.81 straipsnio taikymo ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisės įgyvendinimo klausimai.

Ieškovas UAB „Skirnuva“ prašė teismo nutraukti su atsakovu UAB „Vlantana“ 2010 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. 20100816 ir priteisti iš atsakovo: 1) 580 663,37 Lt be pagrindo atsakovo sulaikytų 10 procentų lėšų; 2) 907 307,72 Lt pagal priėmimo–perdavimo aktus; 3) 537 858,71 Lt delspinigių; 4) 9536,33 Lt palūkanų; 5) 20 000 Lt už technines konsultacijas; 6) 154 733,75 Lt žalos atlyginimo; 7) 36 037,57 Lt už atliktus darbus pagal darbų atlikimo aktą Nr. 8, neįtrauktus į 2010 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 10014754, įskaičiuojant delspinigius ir palūkanas; 8) 29 040 Lt nesumokėtą kainos dalį už degalinės technologinės įrangos tiekimą, sumontavimą, paleidimą ir derinimą; 9) procesines palūkanas, iš viso – 2 275 177,45 Lt.

2009 m. gruodžio 21 d. šalys pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 20091221 dėl transporto logistikos centro statybos. Ieškovas UAB,,Skirnuva“ įsipareigojo už 21 000 000 Lt per sutartyje nustatytą terminą pagal pateiktą techninį projektą atlikti numatytus darbus Transporto logistikos centre su degaline, administracinėmis patalpomis, moteliu, automobilių priežiūros ir remonto patalpomis, automobilių plovykla, viešojo maitinimo patalpomis, sandėliu (duomenys neskelbtini), o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo rangovui (ieškovui) pateikti reikiamą techninę dokumentaciją, statybos aikštelę, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (darbų pradžia – 2009 m. gruodžio 23 d., pabaiga – 2010 m. lapkričio 10 d.). Nepabaigus pagal sutartį numatytų darbų, šalys 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu, įsigaliojusiu nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d., rangos sutartį nutraukė, įsipareigodamos: užsakovas – priimti iš rangovo iki sutarties nutraukimo dienos tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje nustatytais terminais (per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (rangos sutarties 8.4 punktas), o rangovas – ne vėliau kaip iki šio susitarimo įsigaliojimo dienos (2010 m. rugpjūčio 16 d.) perduoti užsakovui visus su sutarties objektų statybomis susijusius dokumentus.

Ieškovo teigimu, dėl atsakovo reikalavimų atlikti papildomus, rangos sutartyje ir techniniame projekte nenumatytus darbus, vengiant ir delsiant tokius reikalavimus pateikti raštiškai, buvo prarastas laikas darbams įvykdyti. Vėluojant atlikti numatytus darbus, atsakovas nuolat grasino sankcijomis, numatytomis statybos rangos sutartyje, tačiau laiku neatlikdavo darbų priėmimo, suderinimų ir kt. Esant abiejų rangos sutarties šalių nesutarimams, 2010 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl rangos sutarties nutraukimo. Ieškovas 2010 m. spalio 18 d. ir 2010 m. spalio 20 d. raštais kreipėsi į atsakovą, prašydamas laikytis susitarimo sąlygų ir sumokėti už atliktus darbus. Tik po šio prašymo atsakovas pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Ieškovas garantinių įsipareigojimų pagrindu (nereikalaudamas sumokėti) pataisė motelio vidaus kanalizacijos nuolydį, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų kokybės aktą, taigi vengė bendradarbiauti. 2010 m. lapkričio 10 d. pareiškimu–pretenzija Nr. 937 ieškovas atsisakė taisyti kitus atsakovo nurodytus trūkumus. Atsakovas po šios pretenzijos apmokėjo dalį sąskaitų, taip pripažindamas pažeidęs susitarimą. Atsakovas pagal statybos rangos sutarties 8.5 punktą nesumokėdavo 10 proc. sumos nuo ieškovo išrašytų sąskaitų, todėl, nutrūkus šiai sutarčiai ir įsigaliojus 2010 m. rugpjūčio 12 d. susitarimui, atsakovas neteko teisės sulaikyti 10 proc. apmokėjimo nuo išrašomų sąskaitų, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. išnyko atsakovo teisė nemokėti 10 proc. sulaikytos sumos pagal sąskaitas, išrašytas iki 2010 m. birželio 30 d.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atliko darbus pagal darbų atlikimo aktą Nr. 8. Trečiasis asmuo (subrangovas) UAB „Ruukki Lietuva“ pateikė ieškovui atliktų darbų priėmimo aktą, pažymą ir sąskaitą, o atsakovas sumokėjo UAB „Ruukki Lietuva“ už darbų atlikimo akte Nr. 8 nurodytus darbus. Atsakovas, tiesiogiai sumokėdamas subrangovui, kuris darbus vykdė pagal sutartį, sudarytą su ieškovu, buvo nesąžiningas; ieškovas prarado teisę pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 541026 atskaityti 148 544 Lt PVM. Dėl to ieškovas pagal su banku sudarytą kredito sutartį patyrė 154 733,75 Lt žalos (148 544 Lt tiesioginė žala ir 6189,75 Lt palūkanos).

Su UAB „Cosmica Servisas“ taip pat buvo sudaryta subrangos sutartis. Atsakovas už atliktus ir 2010 m. spalio 6 d. šio subrangovo atliktų darbų ataskaita–perdavimo aktu Nr. 0016336 perduotus darbus ieškovui nesumokėjo 29 040 Lt.

Ieškovo teigimu, 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomas susitarimas nutrauktinas, nes šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius, jeigu kita šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako.

Atsakovas teismui pateikė priešieškinį ir prašo priteisti iš ieškovo: 1) 534 671 Lt statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų; 2) 99 828,82 Lt nepagrįstai gautų lėšų; 3) 835 731,75 Lt netesybų; 4) 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos (1 470 031,57 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas nurodė, kad turi teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti netinkamais statybos darbais padarytus nuostolius ir rangos sutartimi numatytas netesybas. Atsakovas darbų atlikimo akto Nr. 8 neakceptavo, nes po darbų priėmimo pastebėti darbų trūkumai iš esmės priskirtini prie paslėptų trūkumų, o ieškovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Pagal ekspertizės akto išvadas trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 274 110 Lt. Kitas trūkumas – neišvežtas iš objekto 10 281 kub. m grunto perteklius, kuriam pašalinti ekspertas nurodė 260 561 Lt sumą. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti neišmokėtą likutį – 11 092,09 Lt pagal 2010 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą faktūrą SKI Nr. 10014532, pagal kurią 90 proc. kainos atsakovo buhalteris sumokėjo suklydęs. Dėl to atsakovas ne tik neprivalo sumokėti 10 proc. sulaikytos sumos ir delspinigių, bet ir turi pagrindą konstatuoti ieškovą gavus atlygį už darbus, kurių realiai neatliko. Pagal šią sąskaitą ieškovas pareikalavo pakartotinio apmokėjimo už darbus, kuriuos įtraukė į 2010 m. liepos 30 d. atliktų darbų akto Nr. 7 V skirsnio 12 punktą – degalinės patalpų įrengimas – 84 315,34 Lt (be PVM). Už šiame akte atliktus darbus ieškovui buvo sumokėta pagal sąskaitas faktūras Nr. 10014537 ir Nr. 10014538. Taigi ieškovas nepagrįstai praturtėjo 99 828,82 Lt. Be to, ieškovas pažeidė objekto statybos darbų atlikimo terminus, todėl iš jo priteistina 0,2 proc. delspinigių – 829 731,75 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui UAB „Skirnuva“ iš atsakovo UAB „Vlantana“ 687 254,91 Lt skolos, 8247,10 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2010 m. lapkričio 29 d. (bylos iškėlimo dienos) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos (695 502,01 Lt); kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas tenkino dalį priešieškinio – priteisė atsakovui UAB „Vlantana“ iš ieškovo UAB Skirnuva“ 516 618,27 Lt skolos, 6250,80 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2011 m. vasario 17 d. (bylos iškėlimo dienos) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos (522 869,07 Lt); kitą priešieškinio dalį atmetė. Atlikęs įskaitymą teismas priteisė ieškovui UAB „Skirnuva“ iš atsakovo UAB „Vlantana“ 172 632,94 Lt skolos ir palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2010 m. lapkričio 29 d. (bylos iškėlimo dienos) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos (172 632,94 Lt).

Dėl 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo nutraukimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl apmokėjimo, todėl negalėjimo įvykdyti prievolę institutas šiuo atveju netaikytinas, o ieškovo reikalavimas nutraukti papildomą susitarimą atmestinas. Teismas nustatė, kad papildomu susitarimu šalys statybos rangos sutartį, kurioje buvo nustatytos netesybos, nutraukė, viena kitai reikalavimų pagal sutartį dėl netesybų ar palūkanų nepareiškė, t. y. tarpusavio nuolaidų būdu modifikavo savo sutartinius santykius, jokių nuostatų dėl netesybų į papildomą susitarimą neįtraukė, paliko galioti tik susitarimo dalis dėl garantijos ir atsiskaitymo terminų.

Dėl ekspertizės akto teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nereglamentuojamas tokios ekspertizės kaip atsakovo užsakymu atlikta – tik dėl statinio dalies atliktų darbų kokybės. Pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CK nustatytas išimtis; eksperto išvada teismui neprivaloma, kaip ir kiti įrodymai (CPK 185, 218 straipsniai). Tai, kad, ieškovo nuomone, ekspertizė neatitinka formalių reikalavimų, neužkerta teismui kelio įvertinti jos išvadas, nes pateikta ekspertizė laikytina rašytiniu įrodymu ir atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 180 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis).

Dėl netesybų teismas sprendė, kad šalys neturi teisės reikalauti priteisti netesybų už netinkamą prievolių vykdymą pagal rangos sutartį iki ir po 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo sudarymo. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti 537 858,71 Lt ir 9536,01 Lt atmestinas, kaip ir atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 835 731,75 Lt sutartinių netesybų (CK 6.71, 6.72 straipsniai).

Dėl 580 663,37 Lt atsakovo sulaikytų 10 procentų lėšų teismas nurodė, kad, šalims sudarius 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomą susitarimą, statybos rangos sutarties nuostatos, reglamentavusios 10 proc. sumos sulaikymo galimybę, neteko galios. Papildomame susitarime šalys sutarė atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, todėl atsakovas, priėmęs atliktus darbus, be pagrindo nepervedė ieškovui 10 proc. sulaikytų lėšų, t. y. 580 663,37 Lt, jos priteistinos iš atsakovo (CK 6.671 straipsnis).

Dėl 907 307,72 Lt pagal priėmimo–perdavimo aktus teismas nurodė, kad atsakovas įvykdė ieškovo (rangovo) piniginę prievolę UAB „Ruukki Lietuva“ – pagal 2010 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 541162 sumokėjo 855 954 Lt, todėl ieškovas nebeturi teisės reikalauti dar kartą sumokėti už darbus; priteisus iš atsakovo nurodytą sumą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovo argumentą, kad jis neapmokėjo ginčo sąskaitų faktūrų, nes nepriėmė visų 2010 m. rugpjūčio mėnesio darbų akte Nr. 8 nurodytų darbų. Teismas vertino, kad šis aktas yra tinkamai pasirašytas direktoriaus su išlyga, jog nepriimti tik elektros darbai ir nurodyta konkreti nepriimtų darbų suma – 20 790,10 Lt. Kiti atlikti darbai atsakovo buvo priimti. Ieškovo nurodytos atliktų darbų PVM sąskaitos faktūros neapima elektros darbų. Atlikti darbai nurodyti sąskaitose faktūrose, už priimtus darbus pagal jas nesumokėta, todėl ieškovui priteistina 51 353,72 Lt pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10014757 ir pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10015138.

Dėl 36 037,57 Lt už darbų akte Nr. 8 atliktus darbus, neįtrauktus į 2010 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 10014754, teismas nurodė, kad ieškovas į 36 037,57 Lt už darbų akte Nr. 8 atliktus darbus nepagrįstai įtraukė delspinigius ir palūkanas iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo sudarymo, todėl ši suma mažintina delspinigių ir palūkanų suma, priteisiant ieškovui iš atsakovo 26 197,82 Lt.

Dėl 29 040 Lt nesumokėtos kainos dalies už degalinės technologinės įrangos tiekimą, sumontavimą, paleidimą ir derinimą teismas nurodė, kad atsakovas už atliktus ir 2010 m. spalio 6 d. subrangovo UAB „Cosmica Servisas“ atliktų darbų ataskaita–perdavimo aktu Nr. 0016336 perduotus darbus ieškovui liko skolingas 29 040 Lt (390 086,06 Lt – 361 046,06 Lt), todėl ši suma priteistina ieškovui (CK 6.671 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovui priteistina iš viso 687 254,91 Lt suma, kurios atsakovas nepagrįstai nesumokėjo už atliktus darbus. Papildomas susitarimas įsigaliojo 2010 m. rugpjūčio 16 d., todėl, vadovaujantis statybos rangos sutartyje nustatyta tvarka, terminas sumokėti pasibaigė 2010 m. rugsėjo 16 d. (2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo 6 punktas, rangos sutarties 8.4 punktas). Ieškovui priteistinos palūkanos nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo pažeidimo pradžios – 2010 m. rugsėjo 16 d. iki ieškinio padavimo – 2010 m. lapkričio 29 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 16 d iki 2010 m. lapkričio 28 d – 8247,10 Lt palūkanų (CK 6.201 straipsnio 2 dalis).

Dėl PVM teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį (ne)atskaitė PVM, o išrašius PVM sąskaitą faktūrą ieškovas turi teisę tikslinti PVM atskaitą. Dėl to teismas priėmė atsakovo argumentą, kad ieškovas be teisinio pagrindo prašo priteisti 154 733,75 Lt žalos (148 544 Lt tiesioginės žalos – PVM ir 6189,75 Lt nesumokėtų bankui palūkanų pagal kredito sutartį).

Dėl 6 proc. procesinių palūkanų nuo visos priteistinos sumos teismas sprendė, kad ieškovui priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (nuo 695 502,01 Lt sumos) (CK 6.210 straipsnis).

Dėl piešieškinio reikalavimų

Teismas, pasisakydamas dėl 534 671 Lt statybos ir žemės darbų trūkumų šalinimo išlaidų, nurodė, kad ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad garantinis terminas prasideda po objekto pripažinimo tinkamu naudoti, nes viso objekto pridavimas gali tęstis neapibrėžtą laiką, o gali iš viso būti nepriduotas. Taigi 274 110 Lt priteistini atsakovui (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Eksperto nustatyta, kad žemės darbų trūkumams pašalinti atsakovas patirs 260 561 Lt išlaidų, tačiau konkrečiai nepateikė duomenų, kodėl būtent eksperto nurodytu atstumu turi būti išvežtas žemės gruntas. Dėl žemės darbų atsakovas nurodė, kad jau yra sumokėjęs pagal darbų priėmimo aktą Nr. 7, kuriame nurodyta žemės darbų kaina – 242 508,27 Lt, todėl tokia suma ir priteistina iš ieškovo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl 99 828,82 Lt nepagrįstai gautų lėšų teismas nurodė, kad 84 315,34 Lt su PVM yra 102 021,56 Lt, tai neatitinka 2010 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1014532 sumos – 110 920,91 Lt. 2010 m. liepos mėnesį atliktų darbų akte Nr. 7 įtraukta 84 315,34 Lt (102 021,56 Lt su PVM) suma yra už degalinės talpų įrengimą, todėl tai nėra tapatu 2010 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1014532 už 110 920,91 Lt sumą atliktiems darbams – degalinės technologinės įrangos tiekimą, sumontavimą, paleidimą ir derinimą. Dėl to teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti 99 828,82 Lt (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl palūkanų teismas nurodė, kad nors 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu šalys neaptarė palūkanų, atsakovas turi teisę į minimalių nuostolių už atsiskaitymo uždelsimą kompensaciją. Atsakovui priteistinos palūkanos nuo pažeidimo pradžios – 2010 m. rugsėjo 16 d. iki ieškinio padavimo – 2010 m. lapkričio 29 d., iš viso – 6250,80 Lt palūkanų. Be to, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 27 d. nutartimi: 1) pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį – priteisė ieškovo UAB „Skirnuva“ teisių perėmėjui L. K. iš atsakovo UAB „Vlantana“ 572 584,59 Lt skolos, 6687,53 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 29 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos 579 272,12 Lt sumos; 2) panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria atliktas įskaitymas ir ieškovui UAB „Skirnuva“ iš atsakovo UAB „Vlantana“ priteista 172 632,94 Lt skolos bei 6 procentų dydžio meninės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Kitą sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija priteisė ieškovo UAB „Skirnuva“ teisių perėmėjui L. K. iš atsakovo UAB „Vlantana“ 12 155,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; grąžino L. K. 2012 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03050959 sumokėtą 667,65 Lt žyminį mokestį; priteisė atsakovui UAB „Vlantana“ iš L. K. 7315,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o valstybei iš atsakovo UAB „Vlantana“ – 6472,78 Lt atidėto žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija nurodė, kad šalys abipusiu susitarimu, nenustatydamos nė vienos iš jų sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ar kitokio esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu nutraukė rangos sutartį, nustatė jos nutraukimo padarinius, t. y. kokias teises ir pareigas turi šalys po rangos sutarties nutraukimo, todėl ginčo atveju negali būti reikalaujama atlyginti nuostolius dėl rangos sutarties neįvykdymo, netesybų (CK 6.193 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis), nes šalys, sudarydamos 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomą susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo bei nustatydamos teises ir pareigas nutraukus šią sutartį, nenustatė delspinigių ir netesybų.

Dėl 580 663,37 Lt sulaikytų 10 proc. atsiskaitymo už atliktus darbus teismas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. papildomu susitarimu šalys susitarė, jog 10 proc. sulaikytų lėšų už atliktus darbus bus grąžintos ieškovui, kuris atsisakė 31 783 Lt. Ieškovas nepateikė duomenų, iš ko susideda 580 663,37 Lt suma; atsakovas pateikė apskaičiavimą, kad yra sulaikęs 559 369,02 Lt, o ieškovas atsisakęs 31 783 Lt. Teisėjų kolegija sprendė sumažinti priteistą sumą 31 783 Lt ir priteisti ieškovui 527 286,02 Lt.

Dėl ieškovo reikalavimų pagal atliktų darbų aktą Nr. 8 teisėjų kolegija nurodė, kad darbus, nurodytus darbų akte Nr. 8, atliko UAB „Ruukki Lietuva“, už kuriuos pagal 2010 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą 855 954 Lt apmokėjo atsakovas. Dėl šio apmokėjimo ieškovas neprieštaravo, tik argumentavo, kad akte Nr. 8 yra nurodyti darbai, kuriuos atliko ir UAB,,Skirnuva“ – už 51 353,72 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė šią sumą iš atsakovo (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atsakovas atliktų darbų aktą Nr. 8 pasirašė su pastaba, kad elektros darbų už 20 790,09 Lt ieškovas neatliko ir šie darbai nepriimti. Ieškovas elektros montavimo darbus atliko netinkamai, darbų trūkumų neištaisė ir nepridavė jų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuos darbus turėjo perdaryti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendė sumažinti priteistą ieškovui 51 353,72 Lt sumą 20 790,09 Lt. Dėl ieškovo reikalavimo apmokėti 26 197,82 Lt su palūkanomis už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo akte Nr. 8, teisėjų kolegija nurodė, kad šiuos darbus atliko UAB „Ruukki Lietuva“, o už darbus, kuriuos atliko ieškovas, priteistina 30 563,63 Lt.

Ieškovas reikalavo apmokėti ir 26 197,82 Lt su palūkanomis už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo akte Nr. 8. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino nepagrįstai, nes byloje nėra jį patvirtinančių įrodymų. Atliktų darbų akte Nr. 8 nurodytus darbus atliko UAB „Ruukki Lietuva“, o už darbus, kuriuos atliko ieškovas, priteistini 30 563,63 Lt. Dar kartą reikalauti apmokėti už kito asmens atliktus darbus nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina – reikalavimas netenkintinas.

Dėl 29 040 Lt apmokėjimo už degalinės statybos ir montavimo darbus teisėjų kolegija nurodė, kad iš UAB „Skirnuva“ padarytų bankinių apmokėjimų UAB „Cosmica Servisas“ už degalinės įrengimą sumokėta 375 481 Lt. Ieškovo reikalaujama apmokėti 14 605,16 Lt sąskaita Nr. CS1008500 išrašyta po rangos sutarties nutraukimo 2010 m. spalio 25 d., ir byloje nėra įrodymų, kad ją ieškovas būtų apmokėjęs; darbų priėmimo įrodymų nėra. Taigi ieškovas neturi pagrindo reikalauti apmokėti 14 605,06 Lt. Ieškovas teigia, kad už degalinės įrengimą atsakovui yra išrašęs sąskaitų už 361 046,06 Lt, paskutinė sąskaita Nr. 10014532 išrašyta 2010 m. rugpjūčio 13 d. po rangos sutarties nutraukimo. Taigi atsakovas yra skolingas už degalinės įrengimą 14 434,94 Lt, todėl priteista 29 040 Lt suma mažintina iki 14 434,94 Lt.

Dėl palūkanų teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovui priteistina suma mažinama nuo 687 251,91 Lt iki 572 584,59 Lt, sprendė mažinti ir priteistas palūkanas iki 6687,53 Lt.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti 534 671 Lt už statybos ir žemės darbų trūkumus, nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo 4 straipsnyje nustatyta, jog po sutarties nutraukimo rangovo atliktiems darbams galioja visos rangos sutarties 11 skyriuje nustatytos garantijos. Rangos sutarties 11.1–11.5 punktais ieškovas prisiėmė atsakomybę už atliktų darbų kokybę nuo darbų pridavimo aktų pasirašymo dienos ir garantavo trūkumų pašalinimą savo sąskaita per kuo trumpesnį laikotarpį. Šalims nutraukus rangos sutartį ir pradėjus darbus vykdyti kitiems rangovams, buvo nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, apie kuriuos jam buvo pranešta. Šalys, nustatydamos darbų trūkumus, vadovavosi rangos sutarties 11 skyriaus nuostatomis, ieškovas eksperto nustatytų trūkumų ir jų ištaisymo išlaidų iš esmės neginčija, tik nurodo, kad jo atlikti darbai atsakovo priimti, todėl jis, remdamasis CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalimis, trūkumų faktu nebegali remtis. Tačiau rangovo atliktų darbų trūkumai nėra akivaizdūs, negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus, jie nustatyti po rangos sutarties nutraukimo garantiniu laikotarpiu, rangovas sutartyje nustatytu protingu terminu atliktų darbų trūkumų neištaisė ir atsisako juos ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė 516 618,27 Lt, sumažindamas grunto išvežimo išlaidas.

Dėl 99 828,82 Lt nepagrįstai gautų lėšų teisėjų kolegija nurodė, kad atliktų darbų akte Nr. 7 2010 m. liepos mėnesį ieškovas pridavė, o atsakovas priėmė darbų už 2 458 073,92 Lt. Pagal ieškovo pateiktą sąskaitą faktūrą SKI Nr. 10014537 (1 464 179,92 Lt su PVM) ir pagal sąskaitą faktūrą SKI Nr. 10014532 (110 920,91 Lt su PVM) atsakovas 2010 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20104327 UAB,,Skirnuva“ apmokėjo 1 417 590,75 Lt. Kadangi atsakovas pagal pateiktas sąskaitas faktūras už atliktų darbų akte Nr. 7 nurodytus darbus apmokėjo daug mažesnę sumą, tai ad hoc nėra pagrindo teigti, kad už degalinės įrengimą permokėjo 57 785,72 Lt.

Dėl PVM teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 148 544 Lt PVM, kurį sumokėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. išrašydamas PVM sąskaitą. Atsakovas išrašytos sąskaitos neapmokėjo, todėl neteko teisės susigrąžinti sumokėtą 148 544 Lt PVM.

Dėl reikalavimų įskaitymo teisėjų kolegija nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas UAB,,Skirnuva“ reikalavimo teises perleido L. K., todėl UAB,,Skirnuva“ liko atsakovu pagal UAB,,Vlantana“ priešieškinį, o L. K., perėmęs ieškovo teises iš UAB,,Skirnuva“, –UAB,,Vlantana“ kreditoriumi. Esant tokioms aplinkybėms reikalavimų įskaitymas negalimas (CK 6.136 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo ieškovo teisių perėmėjui priteisė 12 155,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme L. K. prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovo sumokėtą 13 250 Lt žyminį mokestį ir jo primokėtus 667,65 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nepatenkinęs L. K. apeliacinio skundo, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, tačiau pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendė L. K. grąžinti jo 2012 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03050959 sumokėtą 667,65 Lt žyminį mokestį.

III. Kasacinių skundų, pareiškimų dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vlantana“ prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir nustatyti, kad, atlikus ieškovo UAB „Skirnuva“, jo teisių perėmėjo L. K. ir atsakovo patenkintų reikalavimų įskaitymą: L. K. iš UAB „Vlantana“ priteistina 56 403,05 Lt (579 272,12 Lt – 522 869,07 Lt); kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas, remdamasis CK 6.108, 6.136 straipsniais, nurodo, kad reikalavimo įskaitymo teise skolininkas gali pasinaudoti, jeigu yra šios sąlygos: 1) įskaitymo teisė atsiradusi dar prieš skolininkui sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą; 2) perleidžiant reikalavimo teisę įskaitymui taikyti nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas; 3) skolininko reikalavimo teisės įgyvendinimo terminas buvo suėjęs iki pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą, jeigu skolininko reikalavimo teisė buvo terminuota. Įskaitymo teise, kurią turi naujajam, o ne pradiniam kreditoriui, skolininkas gali pasinaudoti bet kada. Tarpusavio teisės ir pareigos pradiniam ieškovui UAB „Skirnuva“ ir atsakovui atsirado nuo 2009 m. gruodžio 21 d. – rangos sutarties sudarymo momento. Šalys viena kitai reikalavimus pareiškė ieškiniu ir priešieškiniu, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo. Teismas nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios šiuo atveju būtų negalimas įskaitymas. Teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi įvykdžius procesinį ieškovo UAB „Skirnuva“ pakeitimą jo teisių perėmėju – L. K. 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, būtent reikalavimų įskaitymo ir buvo siekiama. Teismas neįvertino 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuri yra specifiška, apibrėžianti būtent iš nagrinėjamos bylos kylančių reikalavimų įvykdymo perleidimą –L. K. perėmė visas ieškovo UAB „Skirnuva“ reikalavimų, atsiradusių iki 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties įsigaliojimo, teises.

Remiantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.108, 6.136 straipsniais, įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-168/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-168/2010">3K-7-168/2010</a>). Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi UAB „Skirnuva“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nėra garantijų, kad ieškovui pavyks įgyvendinti restruktūrizavimo planą, todėl yra didelė tikimybė, kad jis gali bankrutuoti ir neturės galimybės įvykdyti sprendimo ir vien šioje byloje atsakovui priteista suma gali lemti UAB „Skirnuva“ nemokumą. Teismui netaikant įskaitymo būtų akivaizdžiai pažeistas šalių pusiausvyros principas ir atsakovas finansiškai nukentėtų. Taip būtų suformuota ydinga praktika, kad proceso šalis, kuriai pareikšti priešieškinio reikalavimai, savo reikalavimus perleistų trečiajam asmeniui ir pati, neįvykdydama savo prievolių, per kitą asmenį (kuriam perleista reikalavimo teisė) gautų savo reikalavimų patenkinimą.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Vlantana“ kasacinį skundą ieškovas RUAB „Skirnuva“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl reikalavimų įskaitymo palikti nepakeistą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovo kasaciniame skunde nurodyta pozicija dėl reikalavimų įskaitymo prieštarauja jo byloje išreikštam prieštaravimui atlikti reikalavimų įskaitymą (teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-79/2012). Atsakovo įgyti finansiniai reikalavimai RUAB „Skirnuva“ būtų tenkinami Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) arba Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka. Atsakovo siekis įskaityti savo 2013 m. birželio 27 d. įgytą reikalavimą pažeistų kitų RUAB „Skirnuva“ kreditorių teises nesilaikant ĮRĮ 8 straipsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atliktas reikalavimų įskaitymas, nes iki 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „Skirnuva“ nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Remiantis ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalimi, 13 straipsniu, draudžiama atlikti restruktūrizuojamos įmonės reikalavimo įskaitymą. Naujajam kreditoriui draudžiama taikyti įskaitymą, jeigu tas įskaitymas ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkto pagrindu yra draudžiamas pradiniam kreditoriui (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Įskaitymo teisė skolininkui UAB „Vlantana“ atsirado dar prieš sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą. Skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimą sužinojo dar prieš priimant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria atsisakoma pripažinti pradinio kreditoriaus UAB „Skirnuva“ teisės perleidimą naujajam kreditoriui L. K., nes atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą, prieštaraudamas pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimui naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti datą, kada skolininkui atsirado įskaitymo teisė, būtina vadovautis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis įsiteisėjo tik apeliacinės instancijos teismui priėmus 2013 m. birželio 27 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įskaitymo būtų įsigaliojęs tik 2013 m. birželio 27 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas nebūtų šio skolininko reikalavimo patenkinęs, kas reiškia, jog ir šio atsiliepimo rašymo metu atsakovas tokios įskaitymo teisės neturi. Įskaitymo teisė skolininkui UAB „Vlantana“ atsirastų tik kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 279 straipsnio 3 dalis), kas daro negalimą atsakovo nurodomą sąlygą, jog būtina, kad įskaitymo teisė būtų atsiradusi dar prieš skolininkui sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą. Be to, pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį skolininko reikalavimo įgyvendinimo teisės terminas suėjo tik apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį, nes tik pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą skolininko reikalavimas pradiniam kreditoriui įsiteisėjo. Taigi skolininkui reikalavimo teisės įgyvendinimo terminas pradiniam kreditoriui suėjo vėliau (2013 m. birželio 27 d.), nei skolininkas sužinojo apie reikalavimo teisės perleidimą (2011 m. rugsėjo 29 d.). Tačiau ir dėl CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimo atsakovas negali pasinaudoti įskaitymo teise net pradiniam kreditoriui UAB „Skirnuva“ iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, nes tiek pradinis kreditorius, tiek skolininkas UAB „Vlantana“ reikalavimus ginčijo apeliacinės instancijos teisme. Be to, skolininko reikalavimo terminas nebuvo suėjęs iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą, įvykusį dar iki Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties priėmimo.

Byloje netaikytinas CK 6.108 straipsnis, nes atsakovas–skolininkas priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu (2013 m. birželio 27 d.) jau žinojo (2011 m. rugsėjo 29 d.) apie reikalavimo perleidimą – pranešė pirmosios instancijos teismui, jog prieštarauja reikalavimo teisės perleidimui. Kreditoriai turėjo tikslą perleisti ieškiniu nurodomas, o ne įskaitymu apibrėžtas reikalavimo teises. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-168/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-168/2010">3K-7-168/2010</a>, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa (Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Nors, ieškovo nuomone, turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovas neprašo nustatyti juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu, kasacinio teismo nutartyje nurodytas sąlygas: abu reikalavimai turi galioti, būti vykdytini, apibrėžti.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Vlantana“ kasacinį skundą ieškovas L. K. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir nuostolių atlyginimą dėl atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl teisės reikšti reikalavimą įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Patenkintų reikalavimų įskaitymas atliktas pirmosios instancijos teismo, peržengusio reikštų reikalavimų ribas, iniciatyva, todėl atsakovas kasaciniu skundu kelia naują reikalavimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 323 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atlikto reikalavimų įskaitymo apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi, kurios atsakovas kasacine tvarka neskundė, neprašė atnaujinti proceso, taigi ji – privalomai vykdytina (CPK 18 straipsnis). Ieškovu pagal 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tapus L. K., pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį jis įgijo reikalavimo teises pagal 2010 m. lapkričio 26 d. ieškinį, ir nėra atsakingas už UAB „Skirnuva“ reiškiamas trečiųjų asmenų pretenzijas, tarp jų – ir už UAB „Vlantana“ priešieškiniu reiškiamas pretenzijas dėl UAB „Skirnuva“ atliktų darbų trūkumo ir netesybų. Be to, ieškiniu ir priešieškiniu keliami nevienarūšiai reikalavimai.

2. Dėl CK 6.108, CK 6.136 straipsnių taikymo. Atsakovas reikalavimo įskaitymo teisę grindžia pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu, kuriuo buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas pradiniam kreditoriui. Tačiau net jeigu šalys ir nebūtų skundusios šio sprendimo apeliaciniais skundais, tai atsakovo priešpriešinio reikalavimo teisė būtų atsiradusi tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 30 d. padavė apeliacinį skundą, todėl jo įskaitymo teisė atsirado tik apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį – 2013 m. birželio 27 d., t. y. įskaitymo teisė atsakovui kilo vėliau (2013 m. birželio 27 d.), nei reikalavimo teisė naujajam kreditoriui (2012 m. rugsėjo 12 d.). Remiantis pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovas apie 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį sužinojo dar iki 2011 m. rugsėjo 29 d., nes prieš teismui priimant nutartį pateikė atsiliepimą. Taigi atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį sužinojo anksčiau, nei apie reikalavimus pradiniam kreditoriui UAB „Skirnuva“ – 2013 m. birželio 27 d., t. y. po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas reikalavimo įskaitymo teisę pradiniam kreditoriui įgijo vėliau (2013 m. birželio 27 d.), nei sužinojo apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį (iki 2011 m. rugsėjo 29 d.); taigi nėra CK 6.108 straipsnio taikymui reikalingos sąlygos, kad įskaitymo teisė atsirastų dar prieš skolininkui sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą. Po to atsiradusios įskaitymo teisės prieš naująjį kreditorių skolininkas nebegali panaudoti.

Jeigu kasacinis teismas spręstų, kad įskaitymo teisė atsakovui atsirado iš karto po pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo priėmimo, tai tokiu atveju įskaitymas draudžiamas pagal ĮRĮ 8 straipsnį. Remiantis CK 6.130, 6.108 straipsniais atsakovas negali panaudoti reikalavimo teisės prieš L. K., nes apie reikalavimo perleidimą sužinojo dar prieš 2011 m. rugsėjo 29 d., o priešpriešinio reikalavimo terminas suėjo tik 2013 m. birželio 27 d. Be to, atsakovo priešpriešinis reikalavimas apibrėžtu tapo tik po apeliacinės instancijos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties įsiteisėjimo, tai ir įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį bei atsakovo prievolės pabaiga būtų galėjusios įvykti tik po tokio priešpriešinio reikalavimo apibrėžimo nurodyta teismo nutartimi. Reikalavimo įskaitymas negalimas esant ginčui teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ginčas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų pasibaigė tik 2013 m. birželio 27 d.

Atsakovas UAB „Vlantana“ apie reikalavimo teisės perleidimą sužinojo dar iki 2011 m. rugsėjo 29 d., o teisę įskaityti naujajam kreditoriui (L. K.) priešpriešinį reikalavimą įgijo tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas priteisė pirminiam kreditoriui UAB „Skirnuva“ atitinkamą sumą 2013 m. birželio 27 d. Taigi skolininko reikalavimo teisės įgyvendinimo terminas (2013 m. birželio 27 d.) nebuvo suėjęs iki pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą gavimo (2011 m. rugsėjo 29 d.) ir atsakovas netenka teisės taikyti įskaitymą naujajam kreditoriui (CK 6.108, 6.136 straipsniai).

2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi nebuvo siekiama reikalavimų įskaitymo, nes sutarties 2 punkte perleidžiamos 2 275 177,45 Lt reikalavimo teisės, o priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą – 172 632,94 Lt.

Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-168/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-168/2010">3K-7-168/2010</a>, tačiau bylos nėra analogiškos (Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Nors, L. K. nuomone, turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovas neprašo nustatyti juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu, taip pat į kasacinio teismo nutartyje nurodytas sąlygas: abu reikalavimai turi galioti, būti vykdytini, apibrėžti.

Be to, atsakovas kasaciniu skundu kreipėsi į kasacinį teismą, kuris pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, reikalavimai ginčijami ir šiuo metu, nors pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

3. Dėl ĮRĮ taikymo. Būtent dėl fakto, kad UAB „Skirnuva“ 2012 m. birželio 21 d. iškelta restruktūrizavimo byla, yra draudžiamas reikalavimo įskaitymas (ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio 3 punktas). Nesant teisės įskaityti pradinio kreditoriaus RUAB „Skirnuva“ reikalavimų, šiuos UAB „Vlantana“ reikalavimus draudžiama įskaityti ir naujajam kreditoriui L. K. pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

4. Dėl nuostolių atlyginimo. CPK 95 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 2 dalies pagrindu galima prašyti atlyginti nuostolius dėl atsakovo iniciatyva Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Prieš sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta ir trišalė sutartis (toliau – ir Trišalė sutartis), kuria UAB „Žvelk plačiau“ įsipareigojo ieškovui UAB „Skirnuva“ atlikti darbų už 160 000 Lt, o L. K. – šią sumą sumokėti UAB „Žvelk plačiau“, kai tik darbai bus atlikti. Tačiau L. K. negavus Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteistų lėšų, atsiskaitymas su UAB „Žvelk plačiau“ tapo negalimas dėl atsakovo UAB „Vlantana“ prieštaravimo reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai, kas nepagrįstai uždelsė visą apeliacinį procesą, kartu užsitęsiant ir Trišalės sutarties 6 punktu numatytam atsiskaitymui. Dėl to 2011 m. spalio 16 d. sudarytas papildomas susitarimas dėl Trišalės sutarties 6 straipsnio pakeitimo, pakeitęs atsiskaitymo tarp L. K. ir UAB „Žvelk plačiau“ sąlygas, atitinkančias naujai susiklosčiusią situaciją. Atsiskaitymo tarp UAB „Žvelk plačiau“ ir L. K. terminas (Trišalės sutarties 6 straipsnis – šeši mėnesiai) buvo pratęstas iki apeliacinės instancijos teismas priims nutartį dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, padidinant delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,3 proc. bei baudą – nuo 10 proc. iki 20 proc. Kasaciniam teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę yra patiriami nuostoliai dėl UAB „Žvelk plačiau“ mokėtinų delspinigių, baudos ir palūkanų. Kadangi nėra žinoma, kada kasacinis teismas išnagrinės atsakovo kasacinį skundą ir nuspręs dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties sustabdymo, tai nuostoliai skaičiuotini tik už 6 mėnesius – iki 2014 m. sausio 27 d.: delspinigiai – 160 000 Lt x 0,3 proc. x 182 d. = 480 Lt x 182 d. = 87 360 Lt; bauda – 160 000 Lt x 20 proc. = 32 000 Lt; iš viso – 119 360 Lt. Kasaciniam teismui priėmus sprendimą po 2014 m. sausio 27 d., nuostoliai padidėtų dar ir 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos: 160 000 Lt + 87 360 Lt + 32 000 Lt = 279 360 Lt. Atsakovas, siekdamas sumažinti savo nuostolius dėl galimo nepalankaus sprendimo, turi teisę nedelsiant atsisakyti jo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 147 straipsnio 2 dalį.

Kasaciniu skundu ieškovas RUAB „Skirnuva“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui RUAB „Vlantana“ iš UAB „Skirnuva“ priteista 516 618,27 Lt skolos už darbų trūkumus, 6250,80 Lt palūkanų ir 15 761,53 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CPK 183, 185 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovo UAB „Vlantana“ pateiktą 2011 m. sausio 4 d. ekspertizės aktą tinkamu įrodymu CPK 177 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, nors turėjo įrodymus vertinti pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį, Statybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.214 patvirtintą Statybos techninį reglamentą (STR) 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau – Reglamentas). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį įrodymus teismas privalo vertinti vadovaudamasis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Reglamento 6.14 punktą, pagal kurį dalinė ekspertizė atlieka tokias pačias funkcijas, kaip ir statinio ekspertizė, tik ne visam statiniui, o tam tikrai statinio daliai ir nereiškia, jog ekspertizė gali būti atliekama mažesne dalimi ar supaprastintai. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nepagrįstai vertino ekspertizės akte nurodomą trūkumą – žemės darbus, kaip neakivaizdų, t. y. teismas pagal ekspertizės aktą palaikė 10 281 kub. m kiekį grunto neakivaizdžiu trūkumu, tai nelogiška, nes vidutinių sugebėjimų asmuo ir 10 kub. m tūrio talpą, t. y. daugiau kaip 10 kartų didesnę už žmogaus tūrį, turėtų pastebėti.

Net ir tirdamas ekspertizės aktą pagal CPK 183 straipsnį, teismas pažeidė šio straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės akte nurodomi trūkumai neįvardijami kaip paslėpti trūkumai, nenurodoma, kad jie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai). Dėl to atsakovas neturi pagrindo remtis CK 6.662 straipsnio 4 dalimi. Be to, ekspertizės akte nurodomų trūkumų negalėjo nepastebėti atsakovui pavaldi statinio techninė priežiūra (normaliai priimant darbus). Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio l dalies 5 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu – specialiosiomis teisės normomis, turinčiomis pirmumą prieš bendrąsias CK normas, teismas negalėjo remtis CK 6.662 straipsnio 4 dalies išlyga užsakovui dėl paslėptų trūkumų. Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu užsakovo priežiūros tarnyba įpareigota tikrinti net paslėptus statybos darbus ir statinio konstrukcijas. Be to, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu užsakovas yra įpareigotas organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.

2. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Remiantis CK 6.662 straipsnio 3–5 dalimis atsakovas tam, kad įtikintų teismą aplinkybe, jog jo priimtų darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, organizavo savo užsakytos ekspertizės atlikimą, motyvuodamas, jog tik ekspertas, o ne jam pavaldi techninė priežiūra galėjo nustatyti nurodomus ekspertizės akte trūkumus, kurie, beje, ekspertizės akte ir nenurodomi kaip paslėpti bei neakivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas vadovavosi CK Bendrųjų nuostatų reikalavimais, prieštaraujančiais Statybos įstatymui (CK 6.662 straipsnio 4 dalis, Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismo išvada dėl statybos darbų garantijos prieštarauja imperatyviajai CK 6.698 straipsnio 2 daliai, pagal kurią terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Tiek priešieškinio padavimo metu (2011 m. vasario 17 d.), tiek apeliacinių skundų pateikimo metu (2011 m. rugsėjo 30 d.) objektas nebuvo atiduotas naudoti. Ne tik pagal Statybos įstatymo nuostatas, bet ir rangos sutartimi bei 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus. Atsakovas, būdamas verslininkas ir suprasdamas sutartimis prisiimtų įsipareigojimų reikšmę, privalėjo stengtis rangos sutarties vykdymo metu, o ne jai nutrūkus (pvz., į techninės priežiūros tarnybą priimti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus). Reikšminga, kad atsakovo įsipareigojimą priimti tinkamai atliktus darbus nustatė ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau nekonstatavo, kad šios prievolės atsakovas neįvykdė.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Skirnuva“ kasacinį skundą atsakovas UAB „Vlantana“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš UAB „Skirnuva“ 11 918,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl ekspertizės akto vertinimo. Įstatymo nereikalaujama, kad statinio ekspertizės aktui būtų taikomi tik CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyti įrodymams keliami reikalavimai. Statinio projekto ir statinio ekspertizės yra privalomos tik Reglamento 7, 12 punktuose nustatytais atvejais. Be to, Reglamento 131 punkte nustatyta, kad statinio bendroji ar dalinė ekspertizė taip pat gali būti atliekama statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo pageidavimu (kas šiuo atveju ir buvo padaryta). Statinio trūkumai gali būti patvirtinami ir kitais dokumentais, kuriuose jie užfiksuoti. Atsakovas remiasi CPK 177 straipsnio 1, 2 dalimis, 197 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Valviktė“ v. UAB,,Laugina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2008">3K-3-575/2008</a>; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2009">3K-3-130/2009</a>; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Švietimo ir mokslo ministerija v. UAB „Mokslo aidai“ direktorius J. S., bylos Nr. 3K-3-535/2011) ir nurodo, kad ekspertizės aktas byloje pagrįstai buvo vertinamas kaip rašytinis įrodymas, bet ne kaip ekspertinė išvada pagal CPK 212 straipsnį. Atsakovo nuomone, byloje esminės reikšmės neturėtų tai, ar statybos trūkumai būtų nustatyti ekspertizės aktu, parengtu pagal Reglamentą, ar bet kokiu kitu rašytiniu įrodymu, kurį teismas laiko tinkamu ir teisėtu.

2. Dėl darbų trūkumų vertinimo ir CK 6.662 straipsnio 3 dalies taikymo. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti: 1) statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 2) statybos metu sukaupto grunto pašalinimo išlaidas. Šių darbų atlikimo kaina buvo nustatyta ekspertizės aktu. Paslėptais statybos trūkumais atsakovas laikė tik statybos rangos darbų trūkumus, kurie nesusiję su žemės darbais, priešingai nei statybos grunto nepašalinimas – darbai, kuriuos ieškovas privalėjo atlikti, tačiau neatliko. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje tai nėra aiškiai išskirta, tačiau, vadovaujantis bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas nesiekė neatliktų žemės darbų laikyti paslėptais trūkumais. Dėl nurodytos priežasties kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeista CK 6.662 straipsnio 3 dalis. Grunto nepašalinimas laikytinas ne darbų trūkumu, tačiau nepabaigtais vykdyti sutartiniais įsipareigojimais. Net ir pripažinus grunto nepašalinimą akivaizdžiu darbų kokybės trūkumu pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas šia teisės norma pagrįstai nesivadovavo, nes joje nustatyta, kad akivaizdžių trūkumų faktu negalima remtis tik tuo atveju, jei sutartis nenumato ko kito. Pagal šalių rangos sutarties 11.3 punktą rangovas prisiėmė atsakomybę už bet kokių atliktų statybos darbų trūkumus, kurie gali atsirasti per garantinį terminą, įsipareigodamas juos ištaisyti, kai tokių trūkumų priežastis yra netinkamai atliktas darbas arba rangovo aplaidumas.

Atsakovas remiasi CK 1.3 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodo, kad CK bendrosios rangos ir statybos rangos normos yra specialiosios Statybos įstatymo normų atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo normoms pirmenybę suteikia CK. Be to, kasaciniame skunde nenurodoma, kokios konkrečiai bendrosios nuostatos buvo taikomos ir kodėl neteisėtai (CPK 178 straipsnis).

3. Dėl UAB „Skirnuva“ atsakomybės ir CK 6.698 straipsnio 2 dalies taikymo. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį ir rangos sutarties 7.2, 8.4 punktus statybos darbai gali būti priduodami etapais, ką šalys ir vykdė. Rangos sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad atliktiems statybos darbams nuo jų pridavimo akto pasirašymo dienos rangovas suteikia garantijas, o teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, ar darbų trūkumai buvo nustatyti jau prasidėjus garantiniam terminui, ar iki jo pradžios, neatleidžia rangovo nuo atsakomybės už netinkamos kokybės darbus, nes pagal CK 6.665 straipsnį rangovo atsakomybė nesiejama su trūkumų nustatymo momentu (iki garantinio termino pradžios ar per garantinį terminą). Be to, rangovas privalo atsakyti už netinkamos kokybės darbą ne tik garantiniu laikotarpiu, bet ir iki jo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Intrac Lietuva“ v. UAB „Zatyšių karjeras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2011">3K-3-224/2011</a>). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Jaukurai“ v. UAB,,Forsitia“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>). Rangovo atsakomybė už daiktų kokybės trūkumus nesiejama tik su garantinio termino pabaiga, t. y. rangovo pareiga atsakyti už trūkumus atsiranda ne nuo garantinio termino pradžios, bet nuo bet kurio darbo perdavimo užsakovui momento.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo UAB „Skirnuva“ kasacinio skundo L. K. prašo kasacinį skundą tenkinti.

Procesiniame dokumente nurodoma, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo Statybos įstatymu, nors šalys buvo pasirašiusios statybos rangos sutartį, statyba buvo vykdoma pagal techninį projektą (Statybos įstatymo 1 straipsnis, CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismai vadovavosi CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, nors joje nurodoma būtina sąlyga – jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. UAB „Vlantana“, priimdama statybos darbus pagal Statybos įstatymo reikalavimus, negalėjo nepastebėti jos priešieškiniu nurodomų statybos darbų trūkumų. Nors pats užsakovas ir priėmė atliktus statybos darbus, tačiau pasirašydamas darbų priėmimo aktus be statybos techninės priežiūros išvadų dėl priimamų statybos darbų kokybės elgėsi neapdairiai, todėl neteko teisės pasinaudoti CK 6.662 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisių apsauga (Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Užsakovas nevykdė pareigos organizuoti ir atlikti statinio statybos priežiūrą (Statybos įstatymo 12 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, rangos sutarties 5.1.3 punktas). Užsakovas priėmė netinkamos kokybės darbus, nenurodė trūkumų atliktų darbų aktuose, todėl negali remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktą nesuteikiama užsakovui teisė remtis neakivaizdžiais trūkumais; užsakovas turėjo profesionalią techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismai nevertino rangos sutarties pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas. Rangos sutarties 5.1.3 punkte nustatytas užsakovo įsipareigojimas priimti rangovo tinkamai atliktus ir aktuojamus darbus, už juos atsiskaityti šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi užsakovas nevykdė rangos sutarties (CK 6.205 straipsnio 1 dalis). Be to, teismai turėjo vadovautis ne bendrąja nuostata – CK 6.662 straipsniu, o 6.694 straipsniu. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad UAB „Skirnuva“ atlikti statybos darbai užsakovo buvo priimti, bet viso objekto statybos darbai nebuvo pabaigti ir objektas nebuvo priduotas naudoti, kas sukelia CK 6.694 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius – užsakovui tenka statinio atsitiktinio žuvimo rizika. Pagal rangos sutarties 5.2.15 punktą rangovas atsako už savo atliktų darbų kokybės išsaugojimą tik iki jų perdavimo momento. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad tarp ginčo šalių susiklostė CK 6.58 straipsnyje numatyta teisinė situacija, nes, atsakovui neapmokėjus pagal rangos sutarties 10.9 punktą per trisdešimties dienų terminą, rangovas įgijo teisę sustabdyti kitų savo prievolių pagal rangos sutartį vykdymą (CK 6.205 straipsnis).

Kasaciniu skundu ieškovas L. K. prašo priteisti:

1) 21 29435 Lt ir 31 783 Lt (atmestos reikalavimo priteisti 580 663,37 Lt, sulaikytų 10 proc. atsiskaitymo už atliktus darbus, dalys);

2) 20 790,09 Lt (nepagrįstai atmesta reikalavimo dalis pagal atliktų darbų aktą Nr. 8);

3) 14 605,06 Lt (nepagrįstai atmesta reikalavimo dalis dėl apmokėjimo už degalinės statybos ir montavimo darbus);

4) 148 544 Lt (nepagrįstai atmesta reikalavimo dalis dėl PVM);

5) 278 125,88 Lt delspinigių;

6) 13 775 Lt žyminio mokesčio;

7) 6687,53 Lt (nepagrįstai atmesta reikalavimo dalis dėl palūkanų);

grąžinti žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. lapkričio 26 d. paduodant ieškinį ir 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovo apeliacinį skundą, dalį, kuria bus patenkintas šis skundas;

palikti galioti teismų sprendimus dėl 6 proc. palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismų sprendimų įvykdymo;

patenkinti 2013 m. rugsėjo 19 d. atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovo nuostolius dėl kasacinio teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl 580 663,37 Lt sulaikytų 10 proc. atsiskaitant už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų, iš ko susideda 580 663,37 Lt suma, nes byloje yra pateiktos 580 663,37 Lt PVM sąskaitos faktūros, o atsakovo pateiktas apskaičiavimas (559 369,02 Lt) yra klaidingas (CPK 183 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes priėmė naują įrodymą – atsakovo UAB „Vlantana“ apeliacinio skundo priedą Nr. l ir šiuo vadovavosi. Remdamasis tuo, kad buhalteris suklydo apmokėdamas 2010 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10014532, atsakovas prie atsiliepimo pridėjo ir 10 proc. sulaikytų sumų apskaičiavimą – 469 742, 35 Lt. Byloje netinkamai nustatyti faktai – sulaikytas 10 proc. atsiskaitymas, neįvertinti byloje esantys įrodymai. Atsakovo poziciją paneigia 2010 m. spalio 6 d. atliktų darbų ataskaita–priėmimo aktas Nr. 0016336. Atsakovas 10 proc. sulaikytų sumų skaičiavo vadovaudamasis teismų atmesta prielaida, kad 2010 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 10014532 pripažintina netinkama, nes joje nurodomi darbai jau yra įtraukti į 2010 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10014537 bei 2010 m. liepos mėnesio darbų atlikimo aktą Nr. 7, tačiau tokiu atveju teismai turėjo pripažinti, jog prie atsakovo apeliacinio skundo pateiktoje skolų būklės suvestinėje nurodoma 559 369,02 Lt taip pat yra klaidinga. Apeliacinės instancijos teismas skirtingai vertino 2010 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.10014532 atskiriems byloje pareikštiems reikalavimams tenkinti (dėl 99 828,82 Lt nepagrįstai gautų lėšų ir dėl 580 663,37 Lt sulaikytų 10 proc. atsiskaitymo už atliktus darbus). Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, 21 294, 35 Lt sumažindamas 10 proc. sulaikytą sumą.

2. Dėl 31 783 Lt sumos. Ieškovas nėra atsisakęs 31 783 Lt sumos, nes šalys 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu nutarė statybos rangos sutartį nutraukti abipusiu susitarimu, todėl jos buvo atleistos nuo sutarties vykdymo pagal CK 6.621 straipsnio 1 dalį. Ieškovo nuomone, šalys po 2010 m. rugpjūčio 16 d. negalėjo vykdyti rangos sutarties ir 2010 m. rugsėjo 2 d. sudaryti papildomo susitarimo, kuris bus vykdomas pagal rangos sutarties 8.5 punktą. UAB „Skirnuva“ įsipareigojo vykdyti nutrauktą rangos sutartį. Pagal rangos sutarties 8.5 punktą UAB „Skirnuva“ įsipareigojo 31 783 Lt atsisakymą įvykdyti tik pridavus objektą eksploatacijai, tačiau nei L. K. perimant reikalavimo teisę 2011 m. rugsėjo 12 d., nei apeliacinių skundų teikimo metu objektas eksploatacijai nebuvo priduotas. Be to, 31 783 Lt reikalavimas reiškiamas 2011 m. vasario 15 d. priešieškiniu, todėl negali būti įskaitytas L. K. remiantis apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimų įskaitymo negalimumo.

3. Dėl ieškovo reikalavimų pagal atliktų darbų aktą Nr. 8. Atsakovas pripažino, kad ieškovas elektros darbus, atsakovo išbrauktus iš 2010 m. rugpjūčio 12 d. akto Nr. 8, atliko, todėl pagal CK 6.687 straipsnio l dalį, 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo 2 punktą turi būti apmokėti 20 790,01 Lt (su PVM – 25 155,09 Lt). Taigi bendra mokėtina pagal aktus Nr. 8 ir Nr. 9 suma (neįskaitant UAB „Ruukki Lietuva“ tiesiogiai sumokėtų 855 954 Lt) – 26 197,82 Lt (pagal aktą Nr. 8) + 25 155,9 Lt = 51 353,72 Lt. Nepagrįsta teismo išvada, kad darbus atsakovui atliko UAB „Ruukki Lietuva“, nes ši darbus atliko ieškovui kaip subrangovas pagal 2010 m. vasario 19 d. sutartį Nr. LTF-2010/03, pagal kurią būtent rangovas (ieškovas) tiekė subrangovui elektros energiją. Be to, rangovo UAB „Ruukki Lietuva“ ir užsakovo UAB „Vlantana“ 2010 m. liepos 7 d. sutartis Nr. LTF-2010/19 negali būti laikoma tinkama, nes sudaryta tik 200 000 Lt vertės darbams, kai subrangovas UAB „Ruukki Lietuva“ darbų ieškovui aktu Nr. 8 atliko už 855 954 Lt.

4. Dėl 14 605,06 Lt apmokėjimo už degalinės statybos ir montavimo darbus. Byloje pateiktas 2010 m. spalio 6 d. atliktų darbų ataskaita–pridavimo aktas Nr. 0016336, pasirašytas atsakovo techninės priežiūros vadovo L. A., kas patvirtina, kad darbai yra priimti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Tai paneigia apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovas nepriėmė darbų pagal CK 6.694 straipsnio reikalavimus. Be to, rangovas UAB „Skirnuva“, vykdydamas rangos sutartį (iki jos nutraukimo), su subrangovu UAB „Cosmica Servisas“ 2010 m. balandžio 26 d. sudarė sutartį Nr.100426/1 naudai atsakovo, kuris per rangovą apmokėjo pagal 2010 m. balandžio 26 d. sutartį subrangovui (suderintą įrangos kainą ir 80 proc. įrangos kainos. Nors 2010 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CS 1008500 išrašyta jau nutrūkus rangos sutarčiai, tačiau atitiko rangovo UAB „Skirnuva“ nurodytus įsipareigojimus. Svarbu, kad atsakovas tinkamai ir be išlygų priėmė degalinės įrangos montavimo darbus ir degalinės įranga gali naudotis. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad nėra reikalo apmokėti 2010 m. spalio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1008500, pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes atsakovas tokio reikalavimo apeliaciniu skundu nekėlė, manė, kad rangovo atliekami degalinės talpų statybos darbai įeina į degalinės įrangos pirkimą.

5. Dėl palūkanų. Sutinkant su teismo išaiškinimu dėl palūkanų, bet atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, palūkanų dydis keistinas jas didinant. Teismas nepagrįstai atmetė 6687,53 Lt reikalavimą.

6. Dėl PVM. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prievolė apskaičiuoti PVM priklauso nuo išrašytos sąskaitos apmokėjimo, o ne nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo, pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalį. Atsakovas aktu Nr. 8 priėmė darbus dar 2010 m. rugpjūčio 16 d., o 2010 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 10014754 neapmokėta iki šiol, todėl nėra pagrindo sąskaitos apmokėjimo sieti su PVM susigrąžinimu (PVMĮ 14 straipsnio 2 dalis, 64 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė žalos atsiradimo faktą. Žala kilo ne dėl to, kad UAB „Skirnuva“ neteko teisės susigrąžinti sumokėtą 148 544 Lt PVM, o dėl 2010 m. spalio 11 d. subrangovo UAB „Ruukki Lietuva“ išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. 901346, kurią ieškovas turėjo įtraukti į apskaitą, patikslinti PVM deklaraciją, padidindama 148 544 Lt suma (PVMĮ 65, 83 straipsniai). Dėl atsakovo tiesiogiai atlikto apmokėjimo subrangovui UAB „Ruukki Lietuva“ – 148 544 Lt dydžiu nukenčia tik ieškovas dėl 2010 m. spalio 11 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. 901346 išrašymo, o atsakovas įgauna teisę atskaityti dvigubo dydžio PVM: iš ieškovo pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10014754 ir iš subrangovo UAB „Ruukki Lietuva“ pagal 2010 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 541162, nes abiejomis išskiriamas 148 544 Lt PVM. Tokia padėtis susiklostė atsakovui nesąžiningai atliekant savo prievolę pagal 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo 2 punktą. Teismams išsprendus apmokėjimų už atliktus darbus klausimus, liko neišspręstas klausimas dėl atsakovo veiksmais sukeltos mokestinės žalos ieškovui. Taip pat nurodoma, kad prievolė priskaityti PVM ir be PVM sąskaitos faktūros išrašymo (PVMĮ 14 straipsnio 2 dalis). Žala ieškovui kilo būtent dėl atsakovo apmokėjimo tiesiogiai subrangovui, kuris 2010 m. spalio 11 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr.901346 išrašė pagal sutartinius santykius, tačiau pagal PVMĮ 83 straipsnio 2 dalį sukeldamas mokestinę prievolę ieškovui.

7. Dėl netesybų. Papildomas susitarimas dėl rangos sutarties nutraukimo sudarytas 2010 m. rugpjūčio 12 d., todėl nuostata, jog negali būti reikalaujama atlyginti nuostolius dėl rangos sutarties neįvykdymo, taip pat netesybų, tinka tik laikotarpiui iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. Rangos sutarties nutraukimo procesas turėjo būti vykdomas vadovaujantis jos 10 skyriaus nuostatomis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu, kuris tik papildo rangos sutartį. Pagal rangos sutarties 10 skyriaus 10.1 punktą laikytina, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomas susitarimas ir yra nurodytame punkte nustatyta tvarka įformintas rangos sutarties papildymas, o ne savarankiškas susitarimas. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui nuostolius dėl iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. priimtų darbų trūkumų. Teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad darbų trūkumai buvo nustatyti garantiniu laikotarpiu, nes CK objektas nebuvo priduotas eksploatacijai, todėl, atsakovui priėmus atliktus darbus, jam kilo ir atsakomybė (CK 6.694 straipsnio 3 dalis, 6.698 straipsnio 2 dalis, rangos sutarties 5.2.15 punktas).

Teismas nustatė ir aplinkybę, kad rangovo atliktų darbų trūkumai neakivaizdūs, kas prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Reglamentui. Teismas netinkamai vertino ekspertizės aktą. Atsakovo atstovo pripažinta aplinkybė, kad trūkumus pašalinti prašė dar iki sutarties nutraukimo, įrodo, jog atsakovas jau 2010 m. rugpjūčio 12 d. sudarydamas papildomą susitarimą žinojo apie darbų trūkumus, todėl ginčydamas darbų kokybę pažeidžia rangos sutarties 5.1.3 punktą, 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo 2, 5 punktus, CK 6.689 straipsnio 2 dalį. Atsakovas pastebėjo trūkumus iki ekspertizės atlikimo, kas paneigia tai, kad jie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 6.662 straipsnio 2–4 dalys).

8. Dėl apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtų reikalavimų ir aplinkybių. Teismas nepasisakė dėl UAB „Skirnuva“ ir L. K. apeliacinių skundų reikalavimo priteisti iš atsakovo nepagrįstai dėl jo kaltės ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, paduodant 2010 m. lapkričio 26 d. ieškinį, nes atsakovas nepranešė apie apmokėjimo už darbus UAB „Ruukki Lietuva“ faktą. Apeliacinės instancijos teismas grąžino tik 667,65 Lt, taip pažeisdamas CPK 302 straipsnį, CK 2.65 straipsnio 2 dalį.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovas UAB „Skirnuva“ prašo tenkinti L. K. kasacinį skundą. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl 580 663,37 Lt sulaikytų 10 proc. atsiskaitant už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas nepateikė 10 proc. sulaikytų sumų skaičiavimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo skundžiama ieškovų apeliaciniais skundais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nauju įrodymu – šiam teismui pateiktu apskaičiavimu, nes pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė visiškai kitus apskaičiavimus (CPK 314 straipsnis)

2. Dėl 31 783 Lt sumos. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „Vlantana“ nepareikšto reikalavimo, peržengė apeliacinio skundo ribas, nepranešdamas apie tai šalims (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis). Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a>, išaiškinimais, kad prievolė pagal nutrūkusią sutartį yra negaliojanti. Taigi 2010 m. rugsėjo 2 d. papildomas susitarimas prie rangos sutarties yra negaliojantis, nes buvo sudarytas jau pasibaigus rangos sutarčiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. papildomame susitarime nurodoma, jog jis sudaromas remiantis būtent jau 2010 m. rugpjūčio 16 d. pasibaigusia rangos sutartimi. Remiantis 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo 5 punktu dėl sutarties nutraukimo UAB „Vlantana“ net neturėjo teisės reikšti rangovui pretenzijų.

3. Dėl ieškovo reikalavimų pagal atliktų darbų aktą Nr. 8. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo rašytiniu įrodymu, kad užsakovo iš akto išbraukti lauko elektros darbai buvo pataisyti ir užsakovo priimti 2010 m. rugsėjo 22 d. elektros montavimo darbų perdavimo–priėmimo aktu. UAB „Vlantana“ apeliaciniame skunde nekėlė reikalavimo neužskaityti 20 790 Lt už jo jau priimtus elektros montavimo darbus, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir apie tokį ketinimą nepranešė bylos šalims (CPK 178, 183, 185, 312 straipsniai). Užsakovas pavėluotai apmokėjo UAB „Ruukki Lietuva“, kuri dėl šio tiesiogiai atsakovo atlikto mokėjimo išrašė rangovui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą.

4. Dėl 14 605,06 Lt apmokėjimo už degalinės statybos ir montavimo darbus. Byloje pateiktas Atliktų darbų ataskaita–pridavimo aktas Nr.0016336, pasirašytas atsakovo techninės priežiūros vadovo L. A., patvirtina, kad pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį yra tinkamai priimti darbai. Byloje nepagrįstai nustatyta, kad UAB „Cosmica Servisas“ nebuvo sumokėta 14 605,06 Lt už atliktus darbus, tai patvirtina 2011 m. liepos 1 d. bankinis pavedimas (operacijos Nr. 145219, 5000 Lt) ir 2011 m. spalio 3 d. bankinis pavedimas (operacijos Nr.146616, 9605,06 Lt).

5. Dėl PVM. Teismai net nenagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl PVM priteisimo. Pagal PVMĮ 14 straipsnio 2 dalį rangovui UAB „Skirnuva“ atliktus darbus perdavus užsakovui UAB „Vlantana“ 2010 m. rugpjūčio 12 d. aktu Nr. 8 nustatyta pareiga apskaityti mokėtiną į valstybės biudžetą 148 544 Lt PVM. Ši pareiga nepriklauso nuo aplinkybės, ar užsakovas apmokėjo už statybos darbus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl to, jog atsakovas neapmokėjo išrašytos sąskaitos, UAB „Skirnuva“ neteko teisės susigrąžinti sumokėtą 148 544 Lt PVM. Iš akto Nr. 8 matyti, kad rangovas UAB „Skirnuva“ ne įsigijo, o suteikė paslaugas (atliko statybos darbus) UAB „Vlantana“, kas rangovui pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalį nesuteikia teisės į PVM atskaitą (PVM susigrąžinimą). Net jeigu atsakovas ir būtų apmokėjęs pagal aktą Nr. 8, išrašytą 2010 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10014754, tai PVM atskaita vis tiek rangovui nebūtų įmanomas, nes jis pardavė, o ne pirko statybos paslaugas (PVMĮ 58 straipsnio 1 dalis, 64 straipsnio 1 dalis; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A602-705-13). Žala susidarė būtent dėl UAB „Vlantana“ apmokėjimo tiesiogiai subrangovui UAB „Ruukki Lietuva“ – nesumokant rangovui pagal teisėtą ir teismų pripažintą aktą Nr. 8 už atliktus statybos darbus bei 2010 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10014754. Subrangovas 2010 m. spalio 11 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 901346, todėl pagal PVMĮ 83 straipsnio 2 dalį UAB „Skirnuva“ šią kreditinę PVM sąskaitą faktūrą turėjo įtraukti į PVM apskaitą ir pagal ją apskaičiuoti į valstybės biudžetą papildomai 148 544 Lt PVM. Ieškovas įrodė, kad atsakovas UAB „Vlantana“ elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai du kartus priimdamas tuos pačius statybos darbus iš rangovo UAB „Skirnuva“ ir subrangovo UAB „Ruukki Lietuva“ (rangos sutarties 7 skyrius, 10.8 punktas, 8 skyrius, 10.9 punktas, CK 6.193 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>; kt.).

7. Dėl netesybų. Rangos sutarties šalys, laisva valia numatydamos netesybas, laikė delspinigius prievolių užtikrinimo priemone (rangos sutarties 2.3, 9.1 punktai) dėl 21 proc. dydžio pardavimo PVM (PVMĮ 14 straipsnio 1, 2 dalys) ir nesumokėtos 10 proc. atliktų darbų vertės (rangos sutarties 8.4 punktas). Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika netesybų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.). Byloje šalys prašė taikyti netesybas, todėl teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>). Tiek sudarant rangos sutartį, tiek – papildomą susitarimą, šalys ketino taikyti netesybas. Ieškovo teigimu, 2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomas susitarimas galioja šalia rangos sutarties. Sudarytas sutartis reikia vertinti sistemiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>). Papildomas susitarimas buvo sudarytas dar galiojant rangos sutarčiai (2010 m. rugpjūčio 12 d. papildomo susitarimo 1, 2, 3, 6 punktai). Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovavosi rangos sutarties 8.5 punktu. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a>).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteisė ieškovui UAB „Skirnuva“ iš atsakovo UAB „Vlantana“ 687 254,91 Lt skolos, 8247,10 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2010 m. lapkričio 29 d. (bylos iškėlimo dienos) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos (695 502,01 Lt), kitą ieškinio dalį atmetė; teismas tenkino dalį priešieškinio – priteisė atsakovui UAB „Vlantana“ iš ieškovo UAB „Skirnuva“ 516 618,27 Lt skolos, 6250,80 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2011 m. vasario 17 d. (bylos iškėlimo dienos) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos (522 869,07 Lt), kitą priešieškinio dalį atmetė; atlikęs įskaitymą teismas ieškovui UAB „Skirnuva“ priteisė iš atsakovo UAB „Vlantana“ 172 632,94 Lt skolos ir palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2010 m. lapkričio 29 d. (bylos iškėlimo dienos) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos (172 632,94 Lt). Bylos duomenimis, po šio teismo sprendimo priėmimo 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškovas UAB „Skirnuva“ ir L. K. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido L. K. visas teises šioje byloje pagal pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Vlantana“. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą žodinio proceso tvarka ir įvertinusi tai, kad UAB „Skirnuva“ 2012 m. birželio 21 d. iškelta restruktūrizavimo byla, 2014 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė, kad šiuo materialiųjų (kartu ir procesinių) teisių perleidimu galėjo būti sukurta nepalanki teisinė padėtis UAB „Skirnuva“ kreditoriams, tarp jų – ir UAB „Vlantana“ (jos pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju), nes UAB „Vlantana“ skola, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista UAB „Skirnuva“, būtų mokama ne restruktūrizuojamai UAB „Skirnuva“, o L. K.. UAB „Vlantana“, jei įsiteisėtų teismų sprendimai ir bendrovė taptų UAB „Skirnuva“ kreditore, turėtų teisę teikti reikalavimus restruktūrizuojamos UAB „Skirnuva“ administratoriui įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Šie ir kiti, su UAB „Skirnuva“ mokumu 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo laikotarpiu susiję aspektai teisėjų kolegijos įvertinti kaip svarbūs sprendžiant dėl 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties atitikties viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2014 m. kovo 24 d. ir nuspręsta pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti kasacinių skundų ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, pripažinusi esant pagrindą peržengti kasacinių skundų ribas, kai to reikalauja viešasis interesas, siekiant apginti galimas pažeistas asmenų teises nuo sandorio, galbūt prieštaraujančio gerai moralei, taigi – niekinio ir negaliojančio, teisinių padarinių (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, CPK 353 straipsnio 2 dalis), nevertindama kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, pasisakys dėl ieškovo UAB „Skirnuva“ ir L. K. 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria ieškovas perleido L. K. visas teises šioje byloje pagal pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Vlantana“, keliančios abejonių dėl sutarties atitikties geros moralės imperatyvui.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-384/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-384/2009">3K-3-384/2009</a>; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Č. v. R. Č., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2013">3K-3-191/2013</a>; kt.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Skirnuva“ ir L. K. siejo paslaugų teikimo santykiai, kuriuos L. K. pripažino ir bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, taigi jie yra interesų bendrumu tarpusavyje susiję subjektai. UAB „Skirnuva“ 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo laikotarpiu turėjo akivaizdžių mokėjimų sunkumų, ką patvirtina byloje esanti Trišalė sutartis, kurioje nurodoma, kad L. K. perleidžiamos visos reikalavimo teisės šioje byloje pagal pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Vlantana“, trūkstant apyvartinių lėšų UAB „Skirnuva“ ir siekiant greičiau atsiskaityti su UAB „Žvelk plačiau“. Taigi rangovas UAB „Skirnuva“ prarado teisę gauti iš užsakovo UAB „Vlantana“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymu pasibaigusią piniginių prievolių dalį viršijančią sumą, nes dėl ieškinio apimties dydžio reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo UAB „Vlantana“ priešieškinio reikalavimai nukreipiami naujajam kreditoriui – L. K. (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje būtina tirti įrodymų, leidžiančių tiksliai apibrėžti UAB „Skirnuva“ ir L. K. tarpusavio santykių ir bendrų interesų pobūdį bei turinį, UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje esančius faktinius duomenis apie įmonės finansinę būklę 2011 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo laikotarpiu, tam, kad būtų galima įvertinti reikalavimų perleidimo sandorio atitiktį gerai moralei, visumą (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Nepašalinus abejonių dėl UAB „Skirnuva“ ir L. K. sudaryto sandorio atitikties moralumo standartui, nebūtų įgyvendintas teisingumas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata lemia ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų įgyvendintas teisingumas ir priimtas teisingas sprendimas, būtina nustatyti papildomus nutartyje nurodytus faktinius duomenis. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas netiria naujų įrodymų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisės įgyvendinimo

Panaikinusi apeliacinės instancijos teismo nutartį pirmiau nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija, be to, paaiškina, kokios teisinės pozicijos turėtų būti laikomasi vertinant „UAB „Skirnuva“ ir UAB „Vlantana“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymą teismo sprendimu, atsižvelgiant į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnį, pagal kurį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiami įskaitymai tiek vykdant prievoles gera valia, tiek išieškojimo iš restruktūrizuojamos įmonės teismo ar ne ginčo tvarka atveju, tiek vykdymo procese.

Vienas iš pagrindų teismui priimti nagrinėti priešieškinį yra tada, kai priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kai byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, o kita šalis (atsakovas) pareiškia priešieškinį, kurį patenkinus būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio, tai reiškia siekį įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, tapatų pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme. Taigi tokioje situacijoje pareiškiamas priešieškinis turi procesinį teisinį poveikį (siekiama, kad ieškovo reikalavimas būtų atmestas) ir materialinį teisinį poveikį (siekiama, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, įskaičius jo reikalavimą į atsakovo turimą reikalavimą). Jei šalių ginčas yra dėl vienos iš jų (ar abiejų) reikalavimo teisės (atsakovas nesutinka su ieškiniu, ieškovas nesutinka su priešieškiniu), tai jų reikalavimai yra ginčijami teisme. CK normų draudžiama įskaityti ginčijamus teisme reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismui (bet kurios instancijos) išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio atlieka įskaitymą, o, atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą. Įskaitytų reikalavimų dalyje šalių prievolės pasibaigia teismo sprendimo paskelbimo momentu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo įsiteisėjimo faktas šiuo atveju nėra svarbus, nes apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikra apeliacinio skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais su išimtimis, nustatytomis CPK 320 straipsnyje. Tai įskaitymu pasibaigusių prievolių vertinimo aspektu reiškia tik tiek, kad tais atvejais, kai reikalavimų įskaitymas taip pat yra apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų dalis, tada, jei apeliacinės instancijos teismas įskaitymą pripažintų nepagrįstu ir neteisėtu iš esmės, dėl įskaitytų reikalavimų šalių prievolės vėl įgytų jų teisinę reikšmę ir būtų laikomos vykdytinomis, o reikalavimų įskaitymas įmonės restruktūrizavimo atveju būtų draudžiamas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu. Kitokia teisinė situacija būtų tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas tik „pakoreguotų“ ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tenkinimo apimtis, nustatydamas kitokias nei pirmosios instancijos teismas priteistinas sumas. Šiuo atveju galėtų kisti „sudengtų“ priešpriešinių reikalavimų dydžiai sumine išraiška ir kartu sumažėtų arba padidėtų pasibaigusios prievolės, tačiau tai nelemtų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų įskaitymo draudimų taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 274,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Dėl rašymo apsirikimų ištaisymo

Nagrinėdama šią bylą teisėjų kolegija 2014 m. sausio 15 d. nutartimi paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą 2014 m. vasario 27 d., o 2014 m. vasario 25 d. nutartimi nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti ir teismo posėdį paskirti 2014 m. kovo 6 d. Šių nutarčių įžanginėse dalyse klaidingai nurodyta kasacine tvarka skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties priėmimo data – vietoj 2013 m. birželio 27 d. nurodyta 2011 m. rugsėjo 29 d. Žodinio proceso tvarka 2014 m. kovo 6 d. teismo posėdyje nagrinėdama šią civilinę bylą teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria nusprendė, bylos nagrinėjimą atidėjus 2014 m. kovo 24 d., pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti kasacinių skundų ribas. Šios kasacinio teismo nutarties įžanginėje dalyje taip pat klaidingai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties priėmimo data – 2011 m. rugsėjo 29 d., o motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodyta ieškovo UAB „Skirnuva“ ir L. K. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties data – vietoje 2011 m. rugsėjo 12 d. nurodyta 2011 m. rugpjūčio 12 d. Šios klaidos vertintinos kaip rašymo apsirikimai, kurių ištaisymas nekeičia nurodytų nutarčių esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ištaisyti nurodytose nutartyse padarytus rašymo apsirikimus (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. kovo 6 d. nutartyse, įžanginėje dalyje nurodant, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties priėmimo data – 2013 m. birželio 27 d.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartyje, motyvuojamojoje dalyje nurodant, kad ieškovo UAB „Skirnuva“ ir L. K. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties data – 2011 m. rugsėjo 12 d.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas