Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-227/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00399-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.8, 28.2; 75.6.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Minera“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gratus“ dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo; tretieji asmenys – Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. B., Beazley Furlonge LtD, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atstovo sudaryto sandorio ir sandorių, sudarytų be kito sutuoktinio sutikimo, nuginčijimą aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė J. G. (toliau – ieškovė, kasatorė) kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių J. G. ir V. G. nuosavybe butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. įregistruotą hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo šis turtas įkeistas už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“); 2) pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 16 d. sudarytą ir 2008 m. gruodžio 23 d. įregistruotą hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) įkeisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti hipotekos lakštų (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) registraciją Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo; 4) panaikinti buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), areštą, pritaikytą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimis; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas V. G., užtikrindamas UAB „Gratus“ suteiktos 12 900 000 Lt paskolos grąžinimą, kreditoriui AB Šiaulių bankui be ieškovės sutikimo įkeitė atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); iškėlus UAB „Gratus“ bankroto bylą, šis turtas areštuotas. Ieškovės teigimu, V. G. be jos įgaliojimo įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakštas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pripažintinas negaliojančiu. Ieškovė nurodo asmeninėmis lėšomis (iš motinos gautomis 2001 m. balandžio 19 d. notarine dovanojimo sutartimi) ir darbu pagerinusi atsakovo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (įgytą atkūrus jam nuosavybės teises) – patalpose (duomenys neskelbtini) įrengtas sanitarinis mazgas, pakeista elektros instaliacija ir atlikti kiti darbai, dėl ko faktiškai pakeista šių patalpų paskirtis iš negyvenamųjų į gyvenamąsias; darbai atlikti 2001 m. IV ketvirtyje, į patalpų pagerinimą ir pertvarkymą investuota apie 35 000 Lt asmeninių ieškovės lėšų; butas (duomenys neskelbtini) perplanuotas, perkeltas sanitarinis mazgas, pakeista elektros instaliacija ir atlikti kiti darbai, iš esmės padidinę jo vertę (statybos–remonto darbams, medžiagų ir įrangos pirkimui 2003 m. IV ketvirtyje išleista apie 55 000 Lt). Ieškovė pažymi, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nėra ir niekada nebuvo atsakovo V. G. asmeninė nuosavybė; jis įregistruotas atsakovo vardu, tačiau tiek kreditoriui, tiek ir notarui buvo žinoma, kad V. G. susituokęs, todėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakštas pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio, 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pasak ieškovės, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti santuokos metu iš bendrų lėšų, 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) įkeisti be ieškovės sutikimo ir nesant jos įgaliojimo sudaryti tokį sandorį. Hipotekos lakšte nurodoma, kad V. G. veikia ieškovės vardu 2008 m. gruodžio 1 d. įgaliojimo pagrindu, tačiau juo ieškovė įgaliojo atsakovą įkeisti turtą savo nuožiūra aptartomis sąlygomis paskolai jos vardu gauti, bet ne užtikrinti kito asmens, t. y. UAB „Gratus“, gaunamos paskolos grąžinimą. Dėl to 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakštas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 3.96 straipsnio 2 dalis). Žemės sklypai įkeisti pažeidžiant ir atstovavimą reglamentuojančias CK normas – V. G. hipotekos lakšte pasirašė kaip skolininko UAB „Gratus“ atstovas ir kaip ieškovės J. G. atstovas, taigi neveikė atstovaujamojo interesais, nes atstovavo asmenims, tarp kurių yra interesų konfliktas; pats nepasirašė kaip įkeičiamo turto bendraturtis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) įkeisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); panaikino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteką ir areštą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinęs buto su rūsiu ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo aktus, teismas nustatė, kad 2000 m. ir 2003 m. jie perduoti patenkinamos būklės. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių UAB „Latmas“ parengto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) plano ir kadastro duomenų, UAB „Skena“ ir UAB „Vadasa“ ataskaitų matyti, jog 2011 m. kovo 28 d. apžiūrėtos ginčo patalpos suremontuotos, tvarkingos, nustatyta šių patalpų rinkos vertė 2001 m. ir 2003 m. rinkos sąlygomis. Nors atliktų statybos darbų vertė nustatyta 2001–2003 m. kainoms, teismas sprendė, kad nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog remonto darbai atlikti ieškovės nurodytu laikotarpiu ar vėliau iki ginčijamo 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakšto sudarymo. Teismo vertinimu, UAB „Skena“ ataskaitoje nurodyti atlikti darbai (buto perplanavimas, sienų išardymas, negyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimas į gyvenamąsias) prilygsta kapitaliniam remontui ir rekonstrukcijai, jie galėjo būti atliekami tik Statybos įstatymo, STR 1.05.062005 nustatyta tvarka, turint atitinkamus leidimus, projektus; jeigu ieškovės nurodomi darbai buvo atlikti, jie neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalių nuostatų. Teismas laikė, kad liudytojų parodymai apie buto ir negyvenamųjų patalpų remontą nepakankami šioms aplinkybėms pagrįsti; Hipotekos lakšte patalpų vertė (600 000 Lt) nurodyta šalių susitarimu, ji informacinio pobūdžio ir neįrodo, jog įkeičiamo turto vertė padidėjo dėl remonto darbų. Nurodęs, kad butas su rūsiu bei negyvenamosios patalpos V. G. yra paveldėti, įregistruoti jo asmeninės nuosavybės teise ir 2010 m. kovo 1 d. išnuomoti jo vardu, šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnis), teismas nesirėmė ieškovės ir atsakovo paaiškinimais apie susitarimą, kad, ieškovei investavus asmenines lėšas, butas bei negyvenamosios patalpos priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes toks susitarimas nebuvo įregistruotas 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakšto sudarymo metu, todėl šalys jo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75, 4.262 straipsniai).

Nustatęs, kad 2008 m. gruodžio 1 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo V. G. įkeisti jai priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra aptartomis sąlygomis, bet kuriam bankui ar kredito įstaigai, tuo tikslu atstovauti jai visose institucijose, gaunant ir pateikiant reikalingus dokumentus ir pažymas paskolai jos vardu gauti, ir atlikti jos vardu įgaliojime nurodytus ir visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, teismas sprendė, jog jame nebuvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įkeisti žemės sklypus AB Šiaulių bankui už UAB „Gratus“ prievolę. Ieškovė turėjo tikslą savo vardu imti paskolą ir tik už tai įkeisti žemės sklypus, atsakovas žinojo, kad ieškovė nesutiko įkeisti turto už UAB „Gratus“ prievolę. Kadangi įgaliojimas nesuteikė V. G. teisės įkeisti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto norint apsaugoti UAB „Gratus“ skolinių įsipareigojimų įvykdymą (CK 2.136, 4.181 straipsniai), tai teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris sudarytas neturint kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Ginčijamo sandorio sudarymo metu V. G. buvo vienintelis UAB „Gratus“ akcininkas ir direktorius, todėl jam veikiant bendrovės ir ieškovės vardu, kilo interesų konfliktas, sandorio sudarymas prieštaravo ieškovės (įgaliotojos) interesams. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad AB Šiaulių bankas žinojo pirmiau nurodytas aplinkybes, nes egzistavo ilgalaikiai AB Šiaulių banko ir UAB „Gratus“ prievoliniai santykiai, jų atstovai nuolat bendravo; tiek įgaliojimas, tiek ginčijamas hipotekos sandoris sudarytas trečiojo asmens notarės V. B., kuriai ieškovės valia dėl turto įkeitimo buvo žinoma. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris prieštaravo ieškovės interesams, o kita sandorio šalis turėjo žinoti ir žinojo apie interesų konfliktą (CK 2.135 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažino, kad aplinkybės, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė dirbo UAB „Gratus“, turėjo kito nekilnojamojo turto ir patirties sprendžiant su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus, nepakankamos išvadai, kad ji sutiko įkeisti žemės sklypus kito asmens skoliniams įsipareigojimams užtikrinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės, atsakovo UAB „Minera“ ir trečiojo asmens notarės V. B. apeliacinius skundus, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir nuo jo sudarymo pripažintas negaliojančiu 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakštas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) įkeisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); panaikinta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka ir areštas; šią ieškovės J. G. ieškinio dalį atmetė; perskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi UAB „Gratus“ kreditorius UAB,,Minera“ (pirminis kreditorius AB Šiaulių bankas), kurio naudai įforminta ginčijama hipoteka, savo apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl J. ir V. G., kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė visos UAB „Gratus“ akcijos ir kurie buvo šios bendrovės darbuotojai, nesąžiningumo, tai teisėjų kolegija atskleidė tokio klausimo išsprendimui svarbias faktines bylos aplinkybes. Kolegija nurodė, kad 2005 m. birželio 9 d. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo viešbutį (duomenys neskelbtini), kurį kaip turtinį įnašą didinant įstatinį kapitalą perleido 2006 m. gegužės 23 d. V. G. įsteigtai UAB „Gratus“. 2007 m. vasario 23 d. Kreditavimo sutartimi AB Šiaulių bankas suteikė UAB „Gratus“ paskolą viešbučiui plėtoti, kuri UAB „Gratus“ prašymu buvo padidinta iki 12 900 000 Lt, jos grąžinimą užtikrinant turtu: J. ir V. G. jungtinės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), V. G. asmeniniu turtu – butu su rūsiu ir negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), J. G. asmeniniu turtu – butu (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi pagal akcininko V. G. ir kreditorių pareiškimus iškelta UAB,,Gratus“ bankroto byla konstatavus, jog ši bendrovė yra nemoki, be to, ji viešai paskelbė, kad negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Iš nurodytų aplinkybių kolegija padarė išvadą, kad UAB,,Gratus“, įsteigta tam, jog būtų pagerintas J. ir V. G. bendrovei perleistas viešbutis Birštone (rekonstruotas į gyvenamąjį namą (butus) su komercinėmis patalpomis, požemine automobilių saugykla ir kitais priklausiniais); bendrovė šį tikslą galėjo pasiekti tik gavusi pakankamą finansavimą; G. suvokė arba turėjo suvokti, kad šio jų abiejų interesus atitinkančio projekto įgyvendinimas neįmanomas be užstato bankui, tai patvirtina sutuoktinių veiksmai, kai J. G. įkeitė jai asmenine nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), o V. G. – turtą (duomenys neskelbtini), sutuoktinų bendrai valdomus žemės sklypus. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad ji nieko nežinojo apie UAB „Gratus“ vykdomus projektus, jų finansavimą, pažymėdama, jog įmonė, kuriai sutuoktiniai perleido itin brangų turtą, buvo įsteigta vieninteliam projektui vykdyti, todėl ieškovė, dirbdama bendrovėje, negalėjo nežinoti aplinkybių, susijusių tiek su projekto finansavimu, tiek su jo plėtra; nepaneigti bylos duomenys, kad pati ieškovė buvo nuvykusi į banką ir buvo supažindinta su papildomo kreditavimo suteikimo sąlygomis.

Kolegija sprendė, kad V. G. sudarytas sandoris, taip pat ir ieškovės J. G. vardu įkeičiant jų bendrą santuokinį turtą, visiškai atitiko ieškovės interesus (CK 2.135 straipsnis), nes sutuoktiniai siekė papildomo kredito, vykdė banko reikalavimus; ieškovė neįrodė, kad šio sandorio sudarymo (tvirtinimo) metu V. G. veiksmai buvo priešingi atstovaujamosios interesams (CPK 178 straipsnis). Vertindama ieškovės įgaliojimą V. G., teisėjų kolegija pažymėjo, kad įgaliojimu jam suteikta teisė įkeisti žemės sklypus savo nuožiūra aptartomis sąlygomis bet kuria valiuta, bet kuriam laikotarpiui, bet kuriam bankui ar kredito įstaigai; sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina, jog tuo metu buvo sprendžiama dėl didesnio kredito gavimo iš AB Šiaulių banko UAB,,Gratus“ naudai, tai daroma abiejų G. interesais; ieškovė nepaneigė faktinių aplinkybių, kad po apsilankymo šiame banke pati nuvyko į notarų biurą ir išdavė įgaliojimą V. G. įkeisti žemės sklypus, neįrodė savo teiginių, kad įgaliojimas suteiktas tik tam, jog V. G. galėtų įkeisti ginčo sklypus už jos asmeninę paskolą (CPK 178 straipsnis), nes byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė paėmė ar planavo paimti paskolą savo vardu, kad tokią paskolą jos vardu būtų paėmęs ar būtų planavęs paimti V. G., į kokią kredito įstaigą buvo planuojama kreiptis, kokie dokumentai tam buvo parengti, ir pan. aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, taikant CK 2.135 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, jog UAB „Gratus“ ir AB Šiaulių bankas žinojo (turėjo žinoti), kad yra sudaromas ieškovės interesams prieštaraujantis sandoris. Remdamasi sandorio sudarymo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis kolegija sprendė, kad, priešingai nei sprendė teismas ir teigia ieškovė, šį sąlyga taip pat neįrodyta (CPK 178 straipsnis); UAB „Gratus“, AB Šiaulių banką, J. ir V. G. siejo ilgalaikiai prievoliniai santykiai, bankui buvo žinomi tiek UAB „Gratus“, tiek J. ir V. G. tikslai ir ketinimai, todėl tikėtina, jog bankas negalėjo įtarti jokio interesų konflikto. Iš to kolegija sprendė, kad pagrįstas UAB,,Minera“ argumentas, jog J. G. ieškinys, kitoje byloje teikti procesiniai dokumentai, V. G. pozicija šiose bylose patvirtina sutuoktinių pastangas išvengti savo įsipareigojimų vykdymo.

Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pripažinti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, kuriuo šis turtas įkeistas, bei panaikinti turto hipoteką. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog turto pagerinimo darbai atlikti jos nurodomu laikotarpiu (2001–2003 m., iki ginčijamo hipotekos lakšto sudarymo), pritarė motyvams, kad hipotekos lakšte nurodyta įkeičiamo turto vertė yra informacinio pobūdžio, nepatvirtina turto pagerinimo fakto. Kolegija pripažino reikšmingomis aplinkybes, kad ginčijamas turtas įregistruotas kaip asmeninė V. G. nuosavybė, jo vardu išnuomotas 2010 m. kovo 1 d. nuomos sutarties pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą – palikti galioti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir nuo jo sudarymo pripažintas negaliojančiu 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakštas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) įkeisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); panaikinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka ir areštas; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas ir tenkinti ieškinio reikalavimus – pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių J. G. ir V. G. nuosavybe butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. įregistruotą hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo šis turtas įkeistas už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“), panaikinti buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) hipoteką ir areštą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo CK 3.92 straipsnio 4 dalies, 3.96 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad, spręsdama klausimą dėl 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija pasisakė tik dėl CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau netaikė ir nepasisakė dėl CK 3.92 straipsnio 4 dalies, 3.96 straipsnio 2 dalies, kuriose įtvirtinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sandorių sudarymo reikalavimai ir jų nesilaikymo teisiniai padariniai, taikymo, nors pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškinio dalį tenkino remdamasis būtent šiomis teisės normomis.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pasak kasatorės, netaikydama pirmame kasacinio skundo argumente nurodytų teisės normų, teisėjų kolegija nepasisakė dėl ieškinio dalies, kurioje kasatorė, ginčydama žemės sklypų hipotekos lakštą, nurodė, kad juo žemės sklypai buvo įkeisti be jos valios; dėl to buvo pažeisti CPK 328, 330 straipsniai, 331 straipsnio 4 dalis, teismas nukrypo nuo ieškinio faktinio pagrindo ir panaikino pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Kasatorės manymu, aiškindamasi dėl jos valios suteikiant įgaliojimą, teisėjų kolegija rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiomis sandorio sudarymo laikotarpiu, tačiau nenurodė įrodymų, kuriais remdamasi priėjo prie išvadų dėl atitinkamų faktų, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Kolegija nenurodė argumentų, kuriais remdamasi atmetė pirmosios instancijos teisme kasatorės duotus paaiškinimus; nepasisakė dėl įgaliojimo išdavimo metu buvusios kasatorės valios (ji nesuteikė V. G. teisės įkeisti žemės sklypų už kito asmens prievolę). Spręsdama dėl hipotekos lakšto galiojimo, teisėjų kolegija nenustatė kasatorės ir jai atstovavusio V. G. interesų konflikto, tokia išvada, kasatorės nuomone, padaryta remiantis tuo, kad AB Šiaulių banko UAB „Gratus“ suteiktas kreditas atitiko ieškovės ir jos sutuoktinio interesus rekonstruoti bendrovei perduotą pastatą Birštone, taip pat neteisiniais motyvais (susijusiais su kasatorės darbu UAB „ Gratus“, šios bendrovės bankroto procesu, kitais ginčo šalių teisiniais santykiais ir pan. aplinkybėmis), kurie paremti vien tik atsakovo UAB „Minera“ procesiniuose dokumentuose nurodytomis prielaidomis, tačiau nepagrįsti konkrečia bylos medžiaga. Tai lėmė CPK 179 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio, 183 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimus.

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorės teigimu, vertindama 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakšto teisėtumą, tačiau nevertindama 2008 m. gruodžio 1 d. įgaliojime išreikštos kasatorės valios, teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. T. v. AB Lietuvos žemės ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-1012/2003, suformuluotos taisyklės, kad įgaliojime įkeisti įgaliotojo turtą turi būti aptarta įgaliotinio teisė įkeisti įgaliotojo turtą kitų asmenų prievolėms užtikrinti. Nesant tokio aptarimo, įgaliotojo turtas gali būti įkeistas tik paties įgaliotojo prievolėms užtikrinti. Neaptarus tokios teisės, įgaliotinis savo nuožiūra neturi teisės įkeisti įgaliotojo turto bet kam. Kadangi 2008 m. gruodžio 1 d. įgaliojime nenurodyta, kad kasatorės turtas gali būti įkeistas už UAB „Gratus“ prievoles, tai įgaliojime nurodytas turtas galėjo būti įkeistas tik įgaliotojos prievolėms užtikrinti, tai ir buvo nustatyta įgaliojime („paskolai mano vardu gauti“).

Dėl netinkamo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorė pažymi, kad CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nenustatytas reikalavimas sutuoktiniams sudaryti susitarimą dėl turto teisinio režimo pakeitimo, šio straipsnio taikymo sąlyga – turto pagerinimo faktas, todėl teismų sprendimas, jog ieškovės ir jos sutuoktinio V. G. susitarimas (ieškovei investavus asmenines lėšas į sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas ir butą, šis turtas priklausys sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise) nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis), yra nepagrįstas. Kasatorės įsitikinimu, teismų išvada, kad ieškovė neįrodė, jog turto pagerinimo darbus atliko iki ginčijamo 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakšto sudarymo, padaryta neįvertinus jos pateiktų įrodymų dėl turto pagerinimo momento ir nenurodžius jokių argumentų, dėl kurių šie įrodymai atmesti, taip pažeidžiant CPK 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų pakankamumo ir bylos faktinių duomenų vertinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-305/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-305/2010">3K-3-305/2010</a>; kt.). Kadangi nei atsakovas UAB „Minera“, nei trečiasis asmuo notarė V. B. neginčijo negyvenamųjų patalpų ir buto pagerinimo fakto (tik išreiškė abejones dėl jų pagerinimo momento), V. G. pripažino turto pagerinimo asmeninėmis kasatorės lėšomis faktą, VĮ Registrų centras fiksavo kadastrinių duomenų pasikeitimus nereikalaudamas projekto ir atitinkamo leidimo, tai, kasatorės nuomone, teismų motyvai, kad ieškovė neturėjo projekto ir atitinkamo leidimo, negali turėti įtakos ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės formai, nes šių dokumentų neturėjimas savaime nepaneigia turto pagerinimo fakto.

Dėl netinkamo CK 4.262 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nesutinka su teismų argumentu, kad įkeičiant turtą 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakštu viešajame registre nebuvo įregistruoti duomenys apie negyvenamųjų patalpų ir buto teisinio statuso pasikeitimą (neįregistruota, kad šis turtas yra bendroji jungtinė ieškovės ir jos sutuoktinio nuosavybė), todėl turto pagerinimo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Toks CK 4.262 straipsnio taikymas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>, pateiktam išaiškinimui, kad turto registracija viešajame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. V. U. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2012">3K-3-51/2012</a>. Nors teismai nesiaiškino CK 4.262 straipsnio taikymui svarbios aplinkybės, ar tretieji asmenys žinojo ar turėjo žinoti apie kasatorės teises į kito sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, byloje esantys duomenys (AB Šiaulių banko iniciatyva VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto vertintojų atliktas įkeičiamų negyvenamų patalpų ir buto įvertinimas, vertinamo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte Nr. A-08-728 nurodyta, kad negyvenamosios patalpos rekonstruotos į butą, 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutarties pakeitimo 4.1.1.3 punkte negyvenamosios patalpos įvardytos kaip butas), pasak kasatorės, AB Šiaulių bankui ir hipotekos lakštą tvirtinusiai notarei V. B. buvo žinomi, jie turėjo būti įvertinti pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laikytasi CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Minera“ prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo CK 3.92 straipsnio 4 dalies, 3.96 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovo manymu, teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasatorės išduotu įgaliojimu V. G. suteikta teisė įkeisti hipoteka V. ir J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 3.92 straipsnio 4 dalį, 3.96 straipsnio 2 dalį; pirmosios instancijos teismas CK 3.96 straipsnio 2 dalį savo sprendime nurodė tik dėl to, kad nepagrįstai nustatė, jog V. G. trūko įgaliojimų.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovas nesutinka su kasatorės teiginiais dėl proceso teisės pažeidimų, nurodo, kad teisėjų kolegija tyrė kasatorės valią, pripažino, jog ji buvo išreikšta; skunde kasatorė nurodo naujas faktines aplinkybes, susijusias su kreditavimo sutarties sudarymu kasatorės vardu, ketinant įnešti UAB „Gratus“ apyvartinių lėšų, kuriomis nesiremta bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tai iš esmės reiškia ieškinio faktinio pagrindo keitimą. Atsakovas nesutinka, kad teisėjų kolegijos skundžiamoje nutartyje pateiktos nuorodos į kitas bylas, kuriose dalyvauja kasatorė, aplinkybės, susijusios su kasatorės ir UAB „Gratus“ ryšiais, šios įmonės bankroto byla, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nurodytos pažeidžiant įrodymų tyrimo betarpiškumo principą. Atsakovo nuomone, argumentavimo forma, darant nuorodas į duomenis iš LITEKO sistemos, galima ir teismų naudojama, kasatorės nurodyti motyvai netapo pagrindu bylai išspręsti, teisėjų kolegija neperžengė apeliacinio skundo ribų, bylos medžiagą tyrė neišeidama už apeliacinių skundų ribų.

Dėl netinkamo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovo teigimu, kasatorė netiksliai nurodo bylą nagrinėjusių teismų motyvus – teismai konstatavo, kad kasatorė neįrodė turto pagerinimo momento ir lėšų, naudotų pagerinimui, šaltinio, nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų padarytų pagerinimų laiką, apimtį, lėšų šaltinius. Kasatorės nurodyti turto pagerinimo darbai atitinka požymius darbų, kuriems atlikti pagal Statybų įstatymo nuostatas būtinas leidimas; tinkamai atlikus šią procedūrą (kreipusis į atsakingas institucijas, gavus leidimą) būtų gautas turto savininko sutikimas, nekiltų klausimo dėl turto pagerinimo laiko.

Dėl netinkamo CK 4.262 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Atsakovas nesutinka, kad teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>, suformuluotų taisyklių, pažymėdamas, jog reikalavimas atmestas ieškovei neįrodžius, kad hipotekos sudarymo metu butas buvo jos ir V. G. bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas teigia, kad turto pagerinimo laikas, apimtis, asmuo, už kurio lėšas atliktas pagerinimas, – fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustatinėja. Atsakovo vertinimu, viešieji duomenys (butas įregistruotas kaip asmeninė V. G. nuosavybė, įgytas paveldėjimo būdu; kadastriniai turto duomenys fiksuoti 2001 m. ir 2003 m. ir vėliau nebuvo keisti; turtas išnuomotas V. G. vardu, nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) kitai sandorio šaliai leido pagrįstai tikėtis, kad V. G. įkeitė jam priklausantį asmeninį turtą.

Dėl šalių ginčo. Atsakovas nurodo, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl turto (V. G. neprieštarauja kasatorės argumentams), ieškinio patenkinimas palankus sutuoktiniams (turtas liktų jų bendroji jungtinė nuosavybė), o visi neigiami padariniai kiltų UAB „Minera“ (hipotekos kreditoriui). Pasak atsakovo, apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių kontekste kasatorės elgesys neatitinka gero ir sąžiningo elgesio standartų.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutuoktinio įgaliojimo įkeisti bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą kito asmens prievolei užtikrinti

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. G. kasatorės ir jo vardu sudarytas bendro santuokinio turto (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) įkeitimo sandoris atitiko jos interesus, nurodydama, jog taip nuspręsdamas teismas nepasisakė dėl argumentų, kad žemės sklypai buvo įkeisti be kasatorės valios, nenustatė jos ir atstovo V. G. interesų konflikto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakštą, kuriuo už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (teisių perėmėjas – UAB „Minera“) įkeisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad toks disponavimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu atitiko kasatorės interesus. Vertindamas V. G. įgaliojimus atstovauti sutuoktinei sudarant ginčijamą hipotekos sandorį, teismas tyrė kasatorės 2008 m. gruodžio 1 d. įgaliojimą, nustatė, kad juo V. G. suteikta teisė įkeisti žemės sklypus savo nuožiūra aptartomis sąlygomis bet kuria valiuta, bet kuriam laikotarpiui, bet kuriam bankui ar kredito įstaigai. Aiškindamasis kasatorės valią suteikiant įgaliojimą, teismas atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes (tuo metu buvo sprendžiama dėl didesnio kredito iš AB Šiaulių banko gavimo UAB,,Gratus“ naudai), nustatė, kad papildomos kredito dalies gavimas atitiko sutuoktinių interesus – gautas finansavimas skirtas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios įmonės UAB,,Gratus“ vykdomo projekto įgyvendinimui, tai buvo vieni iš daugelio UAB,,Gratus“, AB Šiaulių banką ir sutuoktinius siejusių teisinių santykių, kredito grąžinimas taip pat užtikrintas sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (V. G. asmeniniu turtu – butu su rūsiu ir negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), J. G. asmeniniu turtu – butu (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad kasatorė nepaneigė aplinkybių, jog po apsilankymo AB Šiaulių banke nuvyko į notarų biurą ir išdavė įgaliojimą V. G. įkeisti žemės sklypus, šio įgaliojimo pagrindu sudarant ginčijamą hipotekos sandorį tą pačią dieną tame pačiame notarų biure padarė pakeitimus asmeninio turto hipotekos lakšte (padidino įsipareigojimus bankui), neįrodė, kad įgaliojimas išduotas ginčo sklypams įkeisti už asmeninę kasatorės paskolą – byloje nėra duomenų, jog kasatorė paėmė ar planavo paimti paskolą savo vardu, jog paskolą jos vardu paėmė ar planavo paimti V. G.

Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2012">3K-3-486/2012</a>; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2012">3K-3-176/2012</a>; kt.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2012">3K-3-124/2012</a>).

Skundžiamą nutartį įvertinusi pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Minėta, kad ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šioje byloje teismas tyrė 2008 m. gruodžio 1 d. įgaliojimo turinį ir juo suteiktų teisių apimtis, nustatinėjo šalių valią, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie ginčo šalių sutartinius santykius, sandorių sudarymo aplinkybes, teismų informacinėje sistemoje Liteko viešai prieinamus kitų civilinių bylų duomenis, vertino šalių interesus, spręsdamas dėl šalių sąžiningumo, išsamiai aprašė iki šalių ginčo egzistavusias reikšmingas faktines aplinkybes. Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas vertino aplinkybes, dariusias įtaką jos valiai ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu, tačiau nepasisakė dėl jos valios išduodant įgaliojimą, nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą, nei ginčijamas šioje byloje. Kasatorės teiginiai ir jų motyvai neteikia pagrindo išvadai, kad skyrėsi jos valia išduodant ginčijamą įgaliojimą ir V. G. sudarant hipotekos lakštą, ypač įvertinus aplinkybę, jog nuo įgaliojimo išdavimo (2008 m. gruodžio 1 d.) iki turto įkeitimo hipotekos lakštu (2008 m. gruodžio 16 d.) praėjo nedaug laiko. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog nėra kasatorės ir jos sutuoktinio interesų konflikto, remdamasis prielaidomis, neteisiniais motyvais, atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisines išvadas apie tam tikrų teisinių santykių egzistavimą ir jų teisinę reikšmę teismas padaro įvertinęs ir tinkamai kvalifikavęs faktines bylos aplinkybes. Dėl to byloje itin reikšminga ištirti ir įvertinti abiejų ginčo šalių (tiek ieškovo argumentus, tiek atsakovo atsikirtimus į juos) argumentus ir juos patvirtinančias (paneigiančias) faktines aplinkybes, pridėtus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu teikiamus paaiškinimus. (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdamas skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas tyrė šalių interesams nustatyti reikšmingas aplinkybes, tačiau, įvertinęs jų visetą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įgaliotojos ir įgaliotinio interesų konflikto. Kasatorė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo, nenurodo tai patvirtinančių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

Kasatorė taip pat nurodo, kad, spręsdamas dėl 2008 m. gruodžio 16 d. hipotekos lakšto galiojimo, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau netaikė ir nepasisakė dėl CK 3.92 straipsnio 4 dalies, 3.96 straipsnio 2 dalies, nustatančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sandorių sudarymo tvarką ir jos nesilaikymo teisinius padarinius.

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Nustačius, kad nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jo perleidimo sandoris yra sudarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ar be jo įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Šioje nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei pagrįstai nustatė, jog bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu buvo disponuojama kasatorės interesais; šias išvadas patvirtino teismo įvertintos sąsajos su UAB „Gratus“ (UAB „Gratus“ akcijos priklausė kasatorei ir jos sutuoktiniui V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; kasatorė, kaip ir jos sutuoktinis V. G., buvo UAB „Gratus“ darbuotojai) ir kasatorės veiksmai (kitų įkeitimo sandorių sudarymas užtikrinant UAB „Gratus“ prievoles, susijusias su viešbučio Birštone rekonstrukcijos finansavimu). Taigi, apeliacinės instancijos teismas kasatorės valią suteikiant įgaliojimą aiškino inter alia remdamasis faktinėmis aplinkybėmis šio sandorio sudarymo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgaliojimo turinys taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo sklypų įkeitimas galimas tik asmeninių kasatorės prievolių įvykdymui užtikrinti, o kasatorė, aiškindama įgaliojimo turinį priešingai, neįrodė tokį aiškinimą pagrindžiančio intereso – kad iki ar po aptariamo sandorio sudarymo ji planavo paimti ar paėmė paskolą savo vardu. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorė, sudarydama 2008 m. gruodžio 1 d. įgaliojimą, išreiškė savo valią dėl sklypų įkeitimo UAB „Gratus“ prievolės įvykdymui užtikrinti. Tokiu atveju darytina išvada, kad, sudarant ginčijamą hipotekos lakštą, laikytasi CK įtvirtintos disponavimu nekilnojamuoju turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tvarkos. Dėl to nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl CK 3.92 straipsnio 4 dalyje ir 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų normų aiškinimo ir taikymo ginčo atveju, tai nesudaro pagrindo teigti, kad šios teisės normos buvo pažeistos ir tuo pagrindu naikinti pagrįstą teismo sprendimą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. T. v. AB Lietuvos žemės ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-1012/2003, suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Galima remtis tik tokiomis teismo pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399/2012">3K-3-399/2012</a>; kt.).

Sprendžiant dėl kasatorės nurodomoje civilinėje byloje pateiktų išaiškinimų pripažinimo precedentu nagrinėjamoje byloje, vertintinos bylų faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2003 spręstas įgaliojimo ir įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančiais klausimas, teismai nustatė, kad ginčijamu įgaliojimu ieškovė ir jos sutuoktinis įgaliojo ieškovės brolį įkeisti įgaliotojams priklausantį butą šio paskolos sutartimi prisiimtoms prievolėms užtikrinti, tačiau jis butą įkeitė trečiojo asmens prievolei užtikrinti. Kasacinis teismas pripažino įgaliojimą ir jo pagrindu sudarytą sandorį negaliojančiais, pažymėdamas, kad ieškovė išdavė įgaliojimą savo broliui įkeisti jai priklausantį butą jo prievolei užtikrinti, bet nesuteikė jam teisės šį butą įkeisti kitų asmenų prievolėms užtikrinti; įgaliotinis butą įkeitė trečiojo asmens prievolei pagal paskolos sutartį užtikrinti, nesuderinęs savo veiksmų su įgaliotoja, neinformavęs jos apie savo veiksmus. Trečiojo asmens, kurio prievolei užtikrinti ieškovės brolis įkeitė ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą, ieškovė nepažinojo, nežinojo nei jo turtinės padėties, nei imamos paskolos tikslo, nei galimybių paskolą grąžinti. Dėl to teismas kasatorės cituojamoje byloje nurodė, kad, įgaliojime nenurodžius įgaliotinio teisės įkeisti įgaliotojo turtą kito asmens prievolei užtikrinti, įgaliotojo turtas gali būti įkeistas tik paties įgaliotojo prievolėms užtikrinti. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, nustatyta, kad kasatorės įgaliojime išreikšta valia apėmė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimą kasatorei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios įmonės prievolės įvykdymui užtikrinti. Teismų nustatyta, kad įkeitimo sandoris atitiko kasatorės interesus. Kadangi šios ir kasatorės nurodytos bylos reikšmingos faktinės aplinkybės skyrėsi, o teismams sprendžiant bylas, minėta, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai, nenukrypstant nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2003 pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu nagrinėjamoje byloje.

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus kito sutuoktinio lėšomis

Kasatorė ginčija teismų procesinius sprendimus, kuriais atmestas jos reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog ji neįrodė, kad turto pagerinimo darbus atliko iki ginčijamo 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakšto sudarymo, neįvertino jos pateiktų įrodymų ir neargumentavo, kodėl jie atmesti.

Kasatorė teisi teigdama, kad CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymui ir turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimui bendrąja sutuoktinių nuosavybe nebūtina sudaryti susitarimą dėl turto teisinio režimo pakeitimo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2012">3K-3-447/2012</a>; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai.

Šioje byloje teismai nustatė, kad byloje nepakako įrodymų spręsti, jog kasatorės nurodomi remonto darbai atlikti 2001–2003 m. ir vėliau iki ginčijamo 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakšto sudarymo, kad jie atlikti iš kasatorės asmeninių lėšų. Nors kasatorė teigia, kad po rekonstrukcijos pakeista patalpų (duomenys neskelbtini) paskirtis iš negyvenamųjų į gyvenamąsias, itin išaugo jų vertė, nei Nekilnojamojo turto kadastro byloje, nei Nekilnojamojo turto registre turto inventorizavimo duomenys nepakeisti, byloje nėra kasatorės nurodomos rekonstrukcijos atlikimui būtinų leidimų, projektų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie turto būklę jo paveldėjimo momentu (taigi ir įvertinti pagerinimų apimtis), hipotekos lakšte nurodyta ginčo objektų vertė (600 000 Lt) nustatyta šalių susitarimu ir yra informacinio pobūdžio, todėl neįrodo, jog įkeičiamo turto vertė padidėjo dėl jo remonto.

Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei jų taikymo teismams nagrinėjant bylas. Įvertinusi skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad vienas sutuoktinis pagerino kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – kasatorė neįrodė, kada atlikti turto pagerinimai, kieno lėšomis tai padaryta, ar turtas pagerintas iš esmės. Ieškovei byloje nepateikus pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti dėl ginčo turto pagerinimo iš esmės jos lėšomis iki ginčijamo 2008 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakšto sudarymo, bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą (CPK 176, 178 straipsniai). Pagrindo tai padaryti neteikia ir kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės nurodomas kitoks byloje esančių faktinių duomenų vertinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog V. G. pripažino turto pagerinimo faktą ir teikė paaiškinimus apie sutuoktinių susitarimą, kad kasatorė investuos savo lėšas į sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas ir butą bei šis turtas priklausys sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, apeliacinės instancijos teismo vertinant kasatorės ir jos sutuoktinio sąžiningumą nustatytų aplinkybių kontekste negali būti pripažinta turinčia esminę reikšmę šio ginčo išsprendimui. Tokia aplinkybė būtų reikšminga tuo atveju, jei ginčas kiltų tarp dviejų sutuoktinių dėl vieno iš jų asmeninės nuosavybės teise turimo turto pagerinimo kito sutuoktinio lėšomis, tuo atveju susitarimo pripažinimas iš esmės reikštų ir pareikšto reikalavimo pripažinimą. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp sutuoktinių dėl turto teisinio statuso nėra, pareikštu ieškiniu kasatorė iš esmės siekia, kad V. G. paveldėtas, taigi pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (šį turto teisinį statusą išviešinant Nekilnojamojo turto registre), būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pasunkinant išieškojimą iš jo kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kurie teismo gali būti naudojami kaip įrodymai byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad tai jau ne pirma byla, kurioje kasatorė siekia ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe – kitoje civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2013">3K-3-486/2013</a>, kasatorė ir V. G. nesėkmingai siekė patvirtinti taikos sutartį, kurioje susitarė, jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), jų yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kasatorė ir jos sutuoktinis taip pat ginčijo procedūrų ne ginčo tvarka išieškant iš įkeisto turto teisėtumą, tačiau jų kasaciniai skundai buvo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Minera“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-461/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-461/2011">3K-3-461/2011</a>; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Minera“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-555/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-555/2011">3K-3-555/2011</a>).

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad teismai pagrįstai nenustatė turto pagerinimo vieno sutuoktinio lėšomis fakto, teisiniam bylos rezultatui neturi reikšmės kasacinio skundo argumentai dėl sutuoktinių susitarimo pagerinti turtą vieno iš jų lėšomis ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei netinkamo CK 4.262 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Dėl to plačiau jų neanalizuodama, teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaneigiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>, pateikto išaiškinimo, jog turto registracija viešajame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis, jis (šis išaiškinimas) taikytinas vertinant turto režimą kilus sutuoktinių ginčui. Sutuoktinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis jų turto teisinis režimas (ar turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) nustatomas pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį (remiantis viešai prieinamais registrų duomenimis). Tretiesiems asmenims nekyla ir negali būti nustatoma pareiga nuolat domėtis, ar po turto įregistravimo viešajame registre nepasikeitė jo teisinis režimas, inter alia CPK 3.90 straipsnyje nustatytais turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrindais.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovas UAB „Minera“ turėjo 3630 Lt išlaidų advokato pagalbai. Kadangi prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.14 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui UAB „Minera“ iš ieškovės J. G. priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 90,08 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Priteisti UAB „Minera“ (j. a. k. 121736330) iš J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90,08 Lt (devyniasdešimt Lt 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys