Civilinė byla Nr. 3K-3-683/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.11; 93.2.12 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir N. L. ieškinį atsakovei V. M. dėl servituto nustatymo ir pažeistų teisių gynimo bei atsakovės V. M. priešieškinį ieškovams V. L. ir N. L. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. L. ir N. L. prašė: 1) nustatyti servitutą bendrai namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir karšto vandens įrangai, esančiai V. M. priklausančiose rūsio patalpose R-1 ir R-2; 2) įpareigoti atsakovę V. M. duoti ieškovams šių patalpų raktą; 3) įpareigoti V. M. išgriauti rūsio patalpoje R-7 įrengtą pirtį ir rūsio patalpoje R-6 įrengtą dušą bei atkurti buvusią rūsio patalpos R-1 (9,69 kv. m) ir rūsio patalpos R-2 (11,97 kv. m) padėtį. Ieškovai atsisakė pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl atsakovei priklausančios namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių sąlygų, kuriose buvo nustatyta teisė naudotis ginčijamomis patalpomis atsakovei ir jai priklausančios namo dalies pirminiam savininkui, pripažinimo negaliojančiomis bei dėl bendraturčių naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo. Ieškovai nurodė, kad jiems priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitos dalies savininkė yra atsakovė. Gyvenamojo namo bendro naudojimo įranga (karšto vandens boileris, šiluminės trasos, apšildymo katilas, šilumos ir karšto vandens skaitikliai) yra rūsio patalpose R-1 (9,59 kv. m), R-2 (11,97 kv. m), kurios pagal buvusių namo savininkų nustatytą naudojimosi tvarką ir namo dalių pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių sąlygas priklauso atsakovei V. M. 2000 m. rugsėjo mėnesį atsakovė šias patalpas užrakino ir neleidžia ieškovams į jas patekti. CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, kuri tenkina visų savininkų poreikius, todėl ieškovų naudai turi būti nustatytas servitutas rūsio patalpoms R-1 (4,71 kv. m) ir R-2 (9,07 kv. m), įpareigojant atsakovę duoti ieškovams raktą nuo šių patalpų. Be to, rūsio patalpose R-1 ir R-2 neteisėtai įrengti pirtis (R-6) ir dušas (R-7). Dėl to sumažėjo patalpų R-1 ir R-2 plotas, pasunkėjo priėjimas prie bendrų inžinerinių tinklų, patalpose padidėjo drėgmė, tai pažeidžia ieškovų teises, todėl atsakovė privalo likviduoti savavališką statybą (išgriauti rūsio patalpas R-6 ir R-7) ir atkurti buvusią patalpų padėtį.
Atsakovė V. M. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu pagal jos pateiktą projektą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį atmetė, bylos dalį pagal ieškovų N. L. ir V. L. ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo nutraukė. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl servituto bendrai namo įrangai nustatymo, konstatavęs, kad ši įranga yra jų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 straipsnis), esanti atsakovei priklausančiose patalpose R-1 ir R-2, o reikalavimų netrukdyti prieiti prie įrenginių ir jais naudotis ieškovai nepareiškė. Teismas pripažino, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę duoti ieškovams raktą nuo rūsio patalpų R-1 ir R-2 yra išvestinis iš pirmojo, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą, šis taip pat netenkintinas. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę išgriauti rūsio patalpose R-6 ir R-7 įrengtus dušą bei pirtį ir atkurti buvusią rūsio patalpų R-1 (9,69 kv. m) ir R-2 (11,97 kv. m) padėtį, teismas nurodė, kad statyba buvo vykdoma esant bendrasavininkių sutikimui, laikantis tuo metu galiojusių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad naudojimosi tvarka buvo nustatyta buvusių namo savininkų 1971 m. gruodžio 29 d. ir 1994 m. rugpjūčio 30 d. sutartimis. Sutartys patvirtintos notariškai, atsakovė jų neginčijo. Pagal 1964 m. CK 127 straipsnį ir 2000 m. CK 4.81 straipsnį, pasikeitus gyvenamojo namo bendraturčiams, susitarimas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos naujiems bendraturčiams lieka galioti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų V. L. ir N. L. apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies: Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų V. L. ir N. L. ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo duoti raktą, panaikino ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę V. M. netrukdyti ieškovams V. L. ir N. L. naudotis gyvenamojo mano, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R-1 (4,71 kv. m) ir R-2 (9,07 kv. m); kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad servitutas bendrai namo įrangai negali būti nustatomas, nes pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas yra teisė naudotis svetimu, o ne bendru daiktu, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai nereiškė reikalavimo netrukdyti prieiti prie bendrų namo įrenginių ir jais naudotis. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų procesinių dokumentų turinį, nustatė, kad, reikalaudami įpareigoti atsakovę duoti ieškovams rūsio patalpų R-1 ir R-2 raktą, ieškovai turėjo tikslą įgyvendinti savo teisę naudotis bendra namo įranga, esančia šiose rūsio patalpose, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę ieškovams duoti raktus prilygsta reikalavimui įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis bendra namo įranga. Apylinkės teismas, nepagrįstai laikydamas, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, jo iš esmės neišnagrinėjo. Teisėjų kolegija nutarė, kad pagal byloje esančius įrodymus šį ieškovo reikalavimą galima išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Namo bendro naudojimo įranga (šalto vandens skaitiklis, šalto vandens vamzdynas, kieto kuro katilas, karšto vandens boileris, šilumos skaitiklis ir šilumos trasa), esanti patalpose R-1 ir R-2, yra skirta visam namui aptarnauti, todėl ji pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai, kad atsakovė V. M. 1994 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo teisę naudotis rūsio patalpomis R-1 ir R-2, negali užkirsti kelio ieškovams naudotis turtu, kuris yra šalių bendroji nuosavybė (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Šios teisės buvimas nepriklauso nuo to, kokios būklės yra minėta bendra namo inžinerinė įranga, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dalis įrangos ilgą laiką nenaudojama, yra nereikšminga. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pripažino naikintina apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę duoti rūsio patalpų raktą, ir dėl šio reikalavimo priėmė naują sprendimą – įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovams naudotis gyvenamojo mano, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R-1 (4,71 kv. m) ir R-2 (9,07 kv. m). Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino teisėta ir pagrįsta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė V. M. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas, panaikinti ir palikti galioti atitinkamą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą „įpareigoti atsakovę duoti ieškovams raktą nuolat naudotis“ prilygino pagal prasmę kitokiam reikalavimui „įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis bendra namo įranga“. Taip buvo apribotos atsakovės galimybės gintis nuo pareikšto reikalavimo. Be to, teismas, išėjęs tiek už ieškinio, tiek už apeliacinio skundo ribų, pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, nustatančias apeliacinio nagrinėjimo ribas, taip pat CPK 12, 13 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų peržengimas pripažįstamas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą.
Ieškovai V. L. ir N. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai atsiliepime nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio ir apeliacinio skundo ribų peržengimo yra nepagrįsti, nes ieškovų ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę duoti raktą nuo rūsio patalpų buvo grindžiamas būtent tuo, kad jie negali patekti į šias patalpas ir naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia įranga. Atsakovė byloje teikė įrodymus ir argumentus, susijusius su ieškovų teise naudotis nurodyta įranga, todėl kasaciniame skunde ji nepagrįstai nurodo, kad jos galimybės gintis nuo teismo kitaip suformuluoto reikalavimo buvo apribotos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovai ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams V. L. ir N. L. priklauso po 1/4 dalį, o atsakovei V. M. – 1/2 šio namo dalis. Atsakovė V. M. nuosavybės teises įgijo 1994 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Pagal šią dovanojimo sutartį atsakovė V. M. įgijo teisę naudotis rūsio patalpomis R-1 ir R-2. Rūsio patalpoje R-1 yra šalto vandens skaitiklis ir šalto vandens vamzdynas, o patalpoje R-2 – kieto kuro katilas, karšto vandens boileris, šilumos skaitiklis ir šilumos trasa. Ši įranga skirta visam namui aptarnauti, todėl ji pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorės argumentai dėl CPK 12, 13, 17 ir 32 straipsnių pažeidimų yra nepagrįsti. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas nebuvo pažeistas. Rungimosi principas reiškiasi lygiateisių ginčo šalių dvikovoje, kurios arbitras yra teismas. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tai reiškia, kad ieškinio dalyką ir pagrindą bei įrodinėjimo dalyką nurodo šalys (ieškinyje – ieškovas, atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje – atsakovas). Kita vertus, ieškinio dalyką ir ypač įrodinėjimo dalyką lemia teisės normose nurodytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.
Atsakovė naudojosi advokato pagalba, reiškė priešieškinį, teikė įrodymus, dalyvaudama teismo posėdžiuose uždavė klausimus ieškovams, davė paaiškinimus, dalyvavo baigiamosiose kalbose. Taigi jai buvo suteiktos visos procesinės teisės, užtikrinančios rungimosi principo reikalavimų vykdymą.
Kasatorės teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą ir išėjo už ieškinio ribų, taip pat yra nepagrįstas. Civilinio proceso tvarka nagrinėjamuose ginčuose, kylančiuose iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, šalys yra savo subjektinių materialinių teisių šeimininkės. Jos gali jomis naudotis, bet gali ir nesinaudoti, naudotis jomis tik iš dalies, keisti reikalavimų apimtį. Tik pats teisės turėtojas gali nuspręsti, kokias jam priklausančias teises ginti ir kokį šių teisių gynybos būdą pasirinkti.
Iš civilinės bylos duomenų, teismų sprendimų, kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį matyti, kad šioje byloje ieškovai keitė ieškinio dalyką. Pagal CPK 42 straipsnio nuostatas ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Ieškovai ieškinio dalyką keitė rašytiniais procesiniais dokumentais, su kuriais atsakovė buvo supažindinta. Ieškovų ieškinio dalykas yra susijęs su bendraturčių teisės naudotis bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo elektros, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir karšto vandens įranga pažeidimu. Pagal CK 4.82 straipsnio nuostatas ši įranga priklauso valdyti, naudotis ir disponuoti gyvenamojo namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad ieškovai negali šia teise naudotis bendraturčių sutarimu. Ši įranga yra atsakovei naudotis paskirtose rūsio patalpose. Ieškovai tikslino jiems priklausančios ir pažeistos teisės gynimo būdus: prašė nustatyti servitutą, įpareigoti atsakovę V. M. duoti ieškovams raktą nuo rūsio patalpų, kuriose yra pirmiau išvardyta gyvenamojo namo įranga. Apylinkės teismas šiuos reikalavimus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo duoti jiems raktą, ir priimdamas naują sprendimą – įpareigoti atsakovę V. M netrukdyti naudotis gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančia įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R-1 ir R-2, neišėjo už ieškinio dalyko ribų. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę duoti raktą nuo patalpų, kuriose yra bendro naudojimo įranga, ir įpareigojimas netrukdyti naudotis bendro naudojimo įranga iš esmės reiškia tą patį, tik pastarojo įpareigojimo atveju nėra rakto perdavimo pareigos. Tai atitinka bendraturčių teises, nustatytas CK 4.75 straipsnyje. Kai yra bendraturčių nesutarimas, bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ieškovai ieškiniu siekė apginti CK 4.82 ir 4.98 straipsniuose nustatytas teises.
Ieškovų prašymas priteisti iš atsakovės V. M. bylinėjimosi išlaidas iš dalies tenkintinas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintas rekomendacijas. Pagal šias Rekomendacijas užmokesčio už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus dydis yra dvi minimalios mėnesinės algos, t. y. 1200 Lt. Ieškovai pateikė du kvitus, kurie patvirtina, kad jie sumokėjo advokatui 1000 Lt. Kadangi byla yra nesudėtinga, advokato darbo sąnaudos nedidelės, tai kasacinio teismo teisėjų kolegija priteisia ieškovams 600 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams V. L. ir N. L. atsakovės V. M. 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
