Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-689/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.6; 73.2.13

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Tretysis asmuo? UAB „Jūsų namas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jis nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sunkiai sužalotas 2004 m. kovo 22 d., dirbdamas UAB „Jūsų namas“. Tuo metu galiojo UAB „Jūsų namas“ ir UAB „Nord / LB draudimas“ (jo teisių perėmėjas? UAB DK „PZU Lietuva“) 2004 m. sausio 7 d. sudaryta darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis. Draudimo taisyklių Nr. 002 9.3 punkte nustatyta, kad vieno apdraustojo draudimo išmoka pirmos grupės invalidumo atveju yra 50 000 Lt, jeigu apdraustojo invalidumas per vienerius metus po draudiminio įvykio būtų nustatytas neterminuotai. Priešingu atveju draudimo išmoka yra tik 10 proc. draudimo sumos. 2004 m. liepos 20 d. ieškovui nustatytas terminuotas pirmos grupės invalidumas, kuris po metų vėl pratęstas, nustatant dar vienerių metų terminą. Ieškovas prašė teismo kaip siurprizinę (draudėjui netikėtą, jam aiškiai neatskleistą) pripažinti negaliojančia sutarties nuostatą dėl draudimo išmokos sumažinimo iki 10 proc. draudimo sumos ir priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ neišmokėtąją dalį draudimo išmokos ir sutartyje nustatytus delspinigius – iš viso 46 350 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė draudimo išmoką ir delspinigius – 46 350 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į invalidumo nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymą praktikoje, kad invalidumo grupė nustatoma neterminuotai tik išimtiniais atvejais, konstatavo, kad ginčijama sąlyga yra siurprizinė, kurios atskleidimas sudarant sutartį pakeistų bet kurio protingo draudėjo valią. Be to, šiai sąlygai esant, draudimo išmoka ieškovui realiai niekada negali viršyti 10 proc. draudimo sumos ribos, todėl ji neįmanoma ieškovo atveju dėl jo amžiaus (CK 6.31 straipsnio 2 dalis). Dėl to ji ne tik negalioja, bet ir lemia sutarties dalies negaliojimą, nepaisant siurprizinio sąlygos požymio nustatymo. Atsakovas, turėdamas patirtį sveikatos draudimo versle, žinojo arba privalėjo žinoti ekspertinių tyrimų ir išvadų praktiką, taigi elgėsi nesąžiningai, įtraukdamas į sutartį ginčijamą sąlygą kaip standartinę. Teismas laikė, kad sutartis sudaryta be šios sąlygos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama draudimo taisyklių 9.3 punkto sąlyga pripažintina siurprizine, nes ji pagal turinį, formuluotę ir išraiškos būdą yra aiški ir suprantama. Invalidumo grupės ir invalidumo pastovumo nustatymas nėra lemiamas šių taisyklių. Kadangi standartines sutarties sąlygas atsakovas tinkamai atskleidė trečiajam asmeniui, tai jos yra privalomos. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog tretysis asmuo nesutiko su atsakovo pasiūlytomis draudimo sutarties sąlygomis, todėl draudėjas sutartyje, sudarytoje prisijungimo būdu, CK 6.193 straipsnio 4 dalies prasme negali būti laikomas silpnesne sutarties šalimi ir sutarties sąlygos negali būti aiškinamos jos naudai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. CK 6.992 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir prieš sudarant draudimo sutartį įteikti jų kopijas draudėjui. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo taisyklės yra neatskiriama draudimo sutarties dalis, turi būti užtikrinta, kad draudėjas, sudarydamas sutartį, su jomis susipažintų. Kasatoriaus nuomone, draudimo sutartis turi būti įforminama draudėjui pasirašant ne tik draudimo liudijimą (polisą), bet ir draudimo taisykles, taip patvirtinant susipažinimą su jų nuostatomis. UAB „Jūsų namas“ antspaudas ir atstovo parašas draudimo liudijime nepatvirtina tinkamo supažindinimo su draudimo taisyklėmis prieš sudarant sutartį.

2. CK 6.186 straipsnyje nustatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, kurių šalis protingai negalėjo tikėtis būsiant sutartyje. Draudimo taisyklėse nebuvo nustatyta, kad aiškinant pastovaus ar laikino invalidumo sąvokas taisyklių 9.3 punkte bus taikomos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 patvirtintos Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos nuostatos. Pagal šios Tvarkos 37 punktą neterminuotai invalidumas gali būti nustatytas tik tada, kai asmens klinikinė ir darbingumo prognozė nekelia abejonių arba jis buvo stebėtas ne trumpiau kaip ketverius metus, arba yra pensinio amžiaus. Tokios sąlygos draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, negalėjo protingai tikėtis, be to, ji prieštarauja draudimo sutarties prigimčiai. Esant neaiškiai sutarties sąlygai, teismas turi vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia tokias sąlygas aiškinti jas pasiūliusios šalies nenaudai ir priėmusios šalies naudai.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovo teiginys, kad UAB „Jūsų namas“ antspaudas ir atstovo parašas draudimo liudijime nepatvirtina tinkamo supažindinimo su draudimo taisyklėmis prieš sudarant sutartį, yra nepagrįstas. CK 6.185 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. Draudėjo atstovas savo parašu patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis susipažino ir gavo jų kopiją. Pastabų dėl kurių nors taisyklių sąlygų taikymo ar netaikymo jis nepateikė. Be to, taisyklės skelbiamos draudiko interneto svetainėje.

2. CK 6.186 straipsnis gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: standartines sutarties sąlygas parengusi ir naudojanti šalis nesudarė galimybės kitai šaliai tinkamai su jomis susipažinti; atsižvelgiant į sąlygos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą, ji vertinama kaip netikėta (siurprizinė). Šioje byloje tokios sąlygos nenustatytos, ginčijama sąlyga yra aiški ir suprantama.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

UAB „Jūsų namas“ darbuotojas S. D. 2004 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sunkiai sužalotas. Jam 2004 m. liepos 20 d. nustatytas 100 proc. darbingumo netekimas, nuolatinės pagalbos būtinumas ir pirmos grupės invalidumas iki 2005 m. liepos 31 d., kuris po metų vėl pratęstas, nustatant dar vienerių metų terminą. Jis buvo apdraustas darbuotojų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Pagal draudimo sutarties nuostatas visa draudimo išmoka pirmos grupės invalidumo atveju išmokama tik tada, jeigu apdraustojo invalidumas per vienerius metus po draudiminio įvykio būtų nustatytas neterminuotai. Kitu atveju išmokama 10 proc. draudimo sumos. Draudėjo UAB „Jūsų namas“ atstovas, sudarydamas draudimo sutartį, parašu draudimo polise patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis susipažino ir gavo jų kopiją.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl draudiko pareigos supažindinti draudėją su draudimo sutarties sąlygomis įvykdymo tinkamumo ir dėl vienos iš sutarties sąlygų vertinimo kaip siurprizinės.

Byloje nagrinėjama prisijungimo būdu sudaryta darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis. Sutartys tokiu būdu sudaromos pagal draudiko parengtas standartines sąlygas. Draudikas, formuluodamas sutarties nuostatas, nederina jų su draudėju ir dėl sąlygų su juo nesidera. Siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). CK 6.185 straipsnio 3 dalyje nustatyti supažindinimo pareigos tinkamo įvykdymo alternatyvūs būdai. Jie taikomi tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai). Šioje byloje nurodyta norma taikoma.

Pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji: 1) įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlė kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai.

Juridinis asmuo (verslininkas), užsiimdamas komercine veikla, dažniau nei vartotojas sudaro sandorius, yra įgijęs sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinęs su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei vartotojui. Draudikui įrodžius, kad buvo atlikti veiksmai, pagal įstatymą numatyti supažindinimo pareigai atlikti, šalis, kuri teigia, kad nebuvo tinkamai supažindinta su sutarties sąlygomis, turi įrodyti, kad supažindinimas nebuvo tinkamas. Kasatorius, teigdamas, kad UAB „Jūsų namas“ nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis prieš sudarant sutartį, neginčija fakto, jog draudikas atliko įstatyme nurodytų veiksmų visumą, atitinkančią reikalavimus supažindinimui, t. y. kad iki sutarties pasirašymo UAB „Jūsų namas“ atstovui buvo įteikta draudimo taisyklių kopija. Šis asmuo parašu draudimo liudijime patvirtino, kad gavo standartines sutarties sąlygas raštu ir su jomis susipažino. Kasacinio skundo argumentas, kad patvirtinant susipažinimą su draudimo taisyklėmis turi būti pasirašomos taisyklės ar dokumentas, kuriame jos išdėstytos, nepagrįstas atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.

Kasacinio skundo argumentas, kad draudimo taisyklių nuostata, reglamentuojanti draudimo išmokos dydžio nustatymo kriterijus, yra siurprizinė sutarties sąlyga, kurios, draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje, nepagrįstas.

Sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar 1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir 2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista.

Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstytas aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt.

Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamos sąlygos turinys ir formuluotė atitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimus. Draudimo taisyklių 9.3 punkte nurodyta, kad apdraustajam dėl draudiminio įvykio (ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties galiojimo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo) tapus pastoviu invalidu (neterminuota invalidumo grupė) draudimo išmoka skaičiuojama nuo sutartyje nurodytos invalidumo rizikai skirtos draudimo sumos ir tapus pirmos grupės invalidu sudaro 100 procentų. Apdraustajam dėl draudiminio įvykio (ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties galiojimo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo) gavus laikiną invalidumą (terminuota invalidumo grupė), draudimo išmoka sudaro 10 procentų nuo invalidumo rizikai skirtos sumos. Nuostatoje į atskiras dalis yra atskirtos dvi svarbios draudimo išmokos mokėjimo situacijos: kai invalidumas terminuotas ir kai jis neterminuotas. Kiekviena iš šių situacijų aptarta, nurodant pasekmes – konkretaus dydžio draudimo išmokos mokėjimą vienu ir kitu atveju.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad sąlygos netikėtumą parodo tai, kad joje neatskleista, kokiu teisės aktu bus vadovaujamasi nustatant invalidumą ir kokie reikalavimai pagal jį bus taikomi. Tai neva draudėjui yra netikėta.

Invalidumas yra paminėtas kaip draudimo išmokos mokėjimo sąlyga. Sutartyje atskirai aptartas draudimo išmokos mokėjimas terminuoto ir neterminuoto invalidumo atvejais. Invalidumo nustatymas yra teisiškai reglamentuota veikla. Jeigu pagal draudimo taisykles asmeniui padaryti sužalojimai ar invalidumas yra nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka, pagrindais ar taisyklėmis, tai šių teisės aktų nenurodymas ar jų turinio neatskleidimas draudimo taisyklėse nepripažįstamas kaip sutarties sąlygos neaiškumas, formulavimo trūkumas ar kaip ydingas sutarties nuostatų turinio pateikimo būdas. Invalidumo nustatymas yra reglamentuotas teisės aktų, todėl, nesant kitokio šalių susitarimo, sutarties dalyviai protingai turėjo tikėtis, kad su invalidumo nustatymu susijusios situacijos bus sprendžiamos pagal galiojančių atitinkamų teisės aktų nuostatas, ir tai jiems neturi kelti netikėtumo. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą dėl nurodytos nuostatos netikėtumo.

Minėta, kad CK 6.186 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė, kurią konstatavus nelieka pagrindo teigti, jog kuri nors sutarties sąlyga šaliai yra netikėta, kai šalis buvo tinkamai supažindinta. Byloje konstatuota, kad draudėjas, pasirašydamas draudimo polisą, patvirtino tiek supažindinimą, tiek aiškų sutikimą su suprantamomis standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl CK 6.185, 6.186 straipsnių pažeidimo. Byloje konstatuojama, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis